Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1992Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00265-2024-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 26 d. paduotu ieškovo I. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė.Ieškovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.163 straipsnio 3 dalį ir 6.165 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos – ikisutartinių santykių nutraukimas be paaiškinimo nepagrįstai pripažintas teisėtu veikimu.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.163 straipsnio 3 dalį ir 6.165 straipsnio 1, 4 dalis – nepagrįstai pripažino preliminariąją sutartį disproporcingos rizikos sandoriu, suformavo ydingą precedentą, pagal kurį sutarties šalis gali vienašališkai spręsti, kurios jos sudarytos sutartys yra pernelyg rizikingos, ir dėl to jų nebevykdyti, net neginčydama tokio sandorio įstatymo nustatyta tvarka.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalis ir 6.165 straipsnio 1 dalį – iš esmės suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad nesant galutinai apibrėžto objekto negali būti ginamas ir lūkesčio interesas, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-148-1075/2025 suformuotos praktikos, kad preliminariosiomis sutartimis yra ginamas lūkesčio interesas.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos – atsisakė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-781/2024 ir 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-148-1075/2025 nurodydamas du motyvus: pirma, kad nesutampa bylų ratio decidendi, antra, kad 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis buvo priimta jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teismo motyvas, kad civilinėse bylose Nr. e3K-3-141-781/2024 ir Nr. e3K-7-148-1075/2025 preliminariosiose sutartyse buvo konkrečiai apibrėžtas objektas, o šioje byloje – ne, nelaikytinas teisiškai reikšminga aplinkybe, lėmusia minėtose bylose suformuluotas teisės aiškinimo taisykles.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.137 straipsnio 3 dalį – netinkamai taikydamas CK 1.137 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai taikė piktnaudžiavimo teise institutą ir apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 135 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos – teismo išvada, kad netesybų reikalavimas neegzistavo, nes jis nebuvo atskirai išskirtas rezoliucinėje ieškinio dalyje, yra pernelyg formali ir neatitinka CPK 135 straipsnio paskirties bei kasacinio teismo praktikos, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne vienas ieškinio elementas, o du: ieškinio dalykas ir pagrindas.8. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalį ir 327 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai ignoravo pirmosios instancijos teismo atliktą bylos ribų peržengimą ir nemotyvuodamas atsisakė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas sprendime visai nepasisakė dėl objektyvaus (abstraktaus) nuostolių apskaičiavimo metodo taikymo.9. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalį ir 185 straipsnio 1 dalį – nepagrįstai atsisakė vertinti aplinkybes, kurios buvo reikšmingos nustatant tikrąsias preliminariosios sutarties nutraukimo priežastis bei atsakovo veiksmų sąžiningumą.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.