Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2616 Bylos Nr. CIK-816/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00265-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 22 d. paduotu ieškovo I. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K. (M. K.) ir J. K. (J. K.). Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, iš esmės paliko nepakeistą, iš sprendimo pašalindamas motyvus, kuriais pripažinta, kad atsakovas (A. S.) elgėsi nesąžiningai ikisutartinių santykių etape, atsisakydamas vykdyti 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimu prisiimtus įsipareigojimus ir kuriais darytina išvada, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimas nutrauktas atsakovo iniciatyva, nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį.Atrankos kolegija 2026 m. birželio 11 d. nutartimi Nr. DOK-1192 ir 2026 m. liepos 1 d. nutartimi Nr. DOK-2311 ieškovo kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti nustačiusi, kad skunduose nekeliama tokių klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.Trečią kartą paduotu kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškovo I. K. ieškinį tenkinti visiškai.Trečią kartą ieškovo paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad: 1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad tarp šalių egzistavo turtinių interesų disproporcija, ir šia aplinkybe grįsdamas išvadą, jog atsakovas, vienašališkai nutraukdamas preliminariąją sutartį, neatliko neteisėtų veiksmų, iš esmės pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnyje įtvirtinto instituto teisinius padarinius, nors šalys to byloje neprašė. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygų, o išvadą dėl disproporcijos atliko nenustatęs esminės aplinkybės – ginčo žemės sklypo vertės. Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas: ar bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva taikyti CK 6.228 straipsnyje įtvirtinto esminės šalių prievolių nelygybės instituto teisinius padarinius, kai nė viena proceso šalis to neprašė ir byloje nėra nustatytos šios teisės normos taikymo sąlygos? Ieškovo vertinimu, neturi. CK 6.228 straipsnis nėra priskiriamas toms materialiosios teisės normoms, kurias teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva remdamasis esmine šalių turtinių interesų disproporcija, nukrypo nuo CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygų ir netinkamai pritaikė šią teisės normą. Dėl šios priežasties teismas taip pat padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise (CK 1.137 straipsnis).2. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad atsakovo nurodytos preliminariosios sutarties nutraukimo priežastys yra nepagrįstos, tačiau iš esmės konstatavo, jog atsakovo veiksmų neteisėtumą eliminuoja tariama būsimo turto vertės ir sutartos kainos disproporcija. Tokiu būdu nutartyje suformuotas naujas CK 6.246 straipsnio 1 dalies aiškinimas, pagal kurį po preliminariosios sutarties sudarymo galimai išaugusi būsimo turto rinkos vertė gali eliminuoti vienašalio sutarties pažeidimo neteisėtumą. Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas: ar po preliminariosios sutarties sudarymo išaugusi būsimo turto rinkos vertė (vadinamoji turtinių interesų disproporcija) gali būti pripažįstama aplinkybe, eliminuojančia vienašalio preliminariosios sutarties pažeidimo neteisėtumą pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį? Ieškovo vertinimu, ekonominis sandorio nenaudingumas niekada nebuvo ir negali būti teisėta priežastis nevykdyti ar vienašališkai nutraukti galiojančią preliminariąją sutartį ir negali eliminuoti sutartį pažeidusios šalies neteisėtų veiksmų pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį.3. Apeliacinės instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir pažeidė esminius proceso principus (CPK 12, 13 ir 320 straipsnius, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį), nes nutartį grindė nauju motyvu – tariama šalių turtinių interesų disproporcija ir iš esmės pritaikė CK 6.228 straipsnio teisinius padarinius, nors nė viena šalis šiomis aplinkybėmis nesirėmė, jų taikyti neprašė. Šalių turtinių interesų disproporcijos klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovas neturėjo galimybės dėl šio klausimo pateikti savo argumentų ir įrodymų. Ypač svarbu ir tai, kad nei viena instancija nenustatė ginčo žemės sklypo vertės, tačiau apeliacinės instancijos teismas vis tiek konstatavo šalių interesų „disproporciją“. Būtent ši neteisėtai ir nepagrįstai nustatyta aplinkybė dėl sandorio disproporcingumo tapo pagrindu pripažinti, kad ieškovui negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, atsakovo veiksmai nebuvo neteisėti, o ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis.4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisėto lūkesčio įgyti ginčo žemės sklypą, nes sutarties sudarymo metu jis dar nebuvo pasirinktas ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre. Tokiu būdu nutartyje iš esmės suformuotas teisės aiškinimas, pagal kurį preliminarioji sutartis iki būsimo turto įregistravimo faktiškai nesukuria teisiškai saugomo intereso, kurio pažeidimas lemtų atlygintiną žalą. Toks aiškinimas paneigia preliminariosios sutarties paskirtį ir sutartinės civilinės atsakomybės tikslą – grąžinti nukentėjusią šalį į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas: ar aplinkybė, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu būsimas turto objektas dar nebuvo įregistruotas pardavėjo vardu, savaime paneigia pirkėjo teisę reikalauti atlyginti žalą, jeigu sutarties pažeidimo momentu prievolės objektas jau buvo konkrečiai nustatytas ir jo rinkos vertė galėjo būti objektyviai nustatyta? Ieškovo nuomone, būsimo turto neįregistravimas pardavėjo vardu preliminariosios sutarties sudarymo metu savaime nepaneigia žalos atsiradimo ir teisės į jos atlyginimą, jeigu preliminariosios sutarties nutraukimo momentu prievolės objektas iš faktinių aplinkybių jau buvo konkretus, ir jo vertė galėjo būti nustatyta. Tokiu būdu padaryti esminiai materialinių teisės normų, įtvirtintų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, pažeidimai, dėl kurių byla buvo išspręsta neteisingai.Atrankos kolegija, susipažinusi su trečią kartą ieškovo paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad ieškovo kasaciniame skunde naujai nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Naujai teikiamame skunde, nors ir performuluoti, tačiau dalinai pakartojami ankstesnio skundo argumentai (dėl nepagrįstai konstatuoto ieškovo piktnaudžiavimo teise, ieškovo pasirinkto objektyviojo (abstrakčiojo) nuostolių apskaičiavimo metodo neįvertinimo), skundas iš esmės papildytas naujais argumentais dėl apeliacinės instancijos teismo faktiškai pritaikyto CK 6.228 straipsnyje įtvirtinto instituto teisinių padarinių Atrankos kolegijos vertinimu, naujai teikiamo ieškovo kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama kasacinio skundo atitiktis CPK 346 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Anksčiau teiktų kasacinių skundų argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Taigi atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą nei buvo padaryta dėl pirmiau paduotų kasacinių skundų. Kadangi trečią kartą ieškovo paduotame kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, ieškovo kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pažymėtina, kad nors prie kasacinio skundo pridėta mokėjimo nurodymo kopija dėl 4 945 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau patikrinus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje esančius duomenis, nurodytos sumos mokėjimas, kurį būtų galima įskaityti nagrinėjamoje byloje nebuvo rastas, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas šia nutartimi nespręstinas.