Klaipėdos apygardos teismo nutartis

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 25 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Jaramino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Chajamas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Chajamas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, juo prašė prie bylos pridėti 2021 m. statinių techninės priežiūros patikrinimo aktus. Nurodė, kad papildomi įrodymai teikiami siekiant išsklaidyti abejones, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl išlaidų už atliktus pastatų techninės priežiūros darbus. Teigia, kad 2021 m. statinių techninės priežiūros patikrinimo aktai surašyti to paties patikrinimo metu, kaip ir bylai pateikta Pastatų techninės būklės įvertinimo ataskaita. Atsakovė pateikė nuomonę dėl naujų įrodymų pridėjimo. Nurodė, jog, apeliantės nuomone, ieškovė neįrodė teisinio pagrindo pridėti šiuos dokumentus prie bylos, todėl ieškovės prašymas atmestinas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Spręsdamas naujų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktais įrodymais atsakovė siekia paneigti apeliacinio skundo argumentus dėl išlaidų už statinių techninės priežiūros darbus priteisimo pagrįstumo. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su pateiktais įrodymais susipažinti ir pareikšti dėl jų savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, ginčo dalyką, pateiktų įrodymų turinį bei jų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus papildomus įrodymus, kad esant būtinybei galėtų juos įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis įtvirtina teismo diskrecijos teisę skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai pats teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovė byloje pateiktoje nuomonėje dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos pateikė prašymą tuo atveju, jei teismas nuspręstų pridėti ieškovės pateiktus papildomus įrodymus prie bylos, bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad apeliantė galėtų pasisakyti dėl šių įrodymų sąsajumo su byla ir įrodomosios reikšmės. Pasisakydamas dėl šio apeliantės prašymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymas dėl įrodymų pridėjimo atsakovei susipažinti ir nuomonei pareikšti buvo išsiųstas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, savo poziciją dėl ieškovės bylai pateiktų įrodymų sąsajumo ir jų įrodomosios reikšmės atsakovė turėjo galimybę pareikšti teikdama apeliacinės instancijos teismui nuomonę dėl naujų įrodymų pridėjimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės prašymu, objektyvios būtinybės taikyti išimtį iš bendrosios bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė. Nenustatęs būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymą dėl tokios bylos nagrinėjimo formos atmeta. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės (nuomotojas) ir atsakovės (nuomininkas) 2009 m. lapkričio 5 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei išnuomoti statiniai: poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valgykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Statiniai). Šalys susitarė, kad nuomos mokestis – 88 000 Lt (25 486,56 Eur) per metus (Sutarties 1.1.1 punktas), mokamas 2 kartus per metus – iki rugpjūčio 15 d. ir iki spalio 31 d. (Sutarties 1.1.2 punktas). Patalpų nuomos trukmė – 35 metai (nuo 2009 m. iki 2044 m.) (Sutarties 1.2 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimu (civilinės bylos (toliau – ir c. b.) Nr. e2-547-613/2020), tenkinus Lietuvos rašytojų sąjungos ieškinį, ieškovei iš atsakovės UAB ,,Chajamas“ priteista 69 473,54 Eur skola, 1 992,56 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (71 466,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 974 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties (c. b. Nr. e2A-162-516/2021) pagrindu. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-234-1030/2021), tenkinus ieškinį, nuspręsta iškeldinti atsakovę UAB „Chajamas“ iš Statinių ir įpareigoti atsakovę Statinius grąžinti ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai. Atsakovės priešieškinis dėl pranešimo dėl vienašalio Sutarties nutraukimo nuo 2020 m. liepos 23 d. pripažinimo negaliojančiu atmestas. Teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties (c. b. Nr. 2A-625-642/2022) pagrindu. 2022 m. gruodžio 23 d. Patalpų perdavimo–priėmimo aktu ieškovei perduotas (grąžintas) atsakovei išnuomotas turtas (Statiniai) jo neapžiūrėjus; šalys susitarė, kad faktinė Statinių perdavimo ieškovei (nuomotojui) diena laikoma 2022 m. gruodžio 15 d.

Dėl ginčo esmės

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2020 m. kovo 28 d. yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino neapdairaus ieškovės elgesio, neieškojo pusiausvyros tarp civilinių santykių stabilumo ir ieškovės materialinės teisės ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, įvertinęs bylose esančius įrodymus, neturi pagrindo su šiais apeliantės argumentais sutikti.

Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK nenustatytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas, taip pat nepateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015, kt.). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 68 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2020 m. kovo 28 d. pareikšti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs ginčo esmę ir šalių elgesį, taip pat tai, kad ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, ieškinio senaties terminą atnaujino, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis pripažino aplinkybes dėl įtemptų šalių santykių, nuomos sutarties vykdymo neapibrėžtumo, nenustatęs aplinkybių, kad ieškovė būtų buvusi pasyvi.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, neturi pagrindo tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritarti. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė nuo 2019 m. siekė Sutarties nutraukimo (ieškovės 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimas dėl vienašalio Sutarties nutraukimo, 2019 m. spalio 8 d. ieškovės pranešimas (įspėjimas) dėl įsipareigojimų vykdymo ir vienašalio sutarties nutraukimo, 2019 m. spalio 18 d. pranešimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo, 2020 m. balandžio 21 d. ieškovės raštas dėl pranešimų atšaukimo), atsakovė su vienašaliu Sutarties nutraukimu nesutiko, laikėsi pozicijos, jog Sutartis galioja (2019 m. lapkričio 15 d. – 2019 m. gruodžio 10 d. šalių susirašinėjimo duomenys). Šalių ginčai, kylantys iš Sutarties, dėl nesumokėto nuomos mokesčio, Sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš Statinių nagrinėti teismine tvarka. Šalių ginčai dėl Sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš Statinių išnagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes dėl šalis siejusių teisinių santykių neapibrėžtumo, tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Pastebėtina, jog aplinkybės, kad teisme yra (buvo) nagrinėjama kita ieškovės ir atsakovės byla, kurioje sprendžiamas iš Sutarties kilęs ginčas, gali būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, kliudžiusiomis ginčo šaliai ginti savo pažeistą teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009).

Byloje esančių duomenų visuma taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, elgėsi pasyviai. Ginčo sąskaitos, iš kurių savo reikalavimą atsakovei kildina ieškovė, buvo išrašytos 2025 m. sausio 24 d., atsakovei šių sąskaitų neapmokėjus ieškovė nedelsiant kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ieškovė daugiau kaip penkerius metus nepateikė sąskaitų faktūrų nuomininkei (atsakovei), su kuria nuomos sutartis nutraukta prieš 4 metus, o iškeldinta prieš 2 metus, įvertinus ginčo šalių tarpusavio santykių konfliktinį pobūdį, šalių elgesį, pačios savaime nėra pakankamos ieškovės elgesį ginčo situacijoje laikyti pasyviu. Aplinkybės, jog ieškovė yra juridinis asmuo, kuris daug metų užsiima nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo komercine veikla, jai keliami griežtesni rūpestingo ir atidaus elgesio standartai, nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos išvadų nepaneigia. Tai, kad atsakovė su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu nesutinka, kitaip vertina byloje esančius duomenis, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pakankamos manyti, jog pirmosios instancijos teismas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino nepagrįstai, todėl apeliantės argumentai šiuo aspektu atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylose esančius duomenis, atkreipia dėmesį, jog objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog apeliantės nurodytu laikotarpiu atsakovė negalėjo naudotis nuomos objektu, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė 2019 m. spalio 8 d. pranešimu informavo atsakovę apie vienašalį Sutarties nutraukimą (pranešimas atšauktas 2020 m. balandžio 21 d. ieškovės raštu nurodžius, jog atsakovei ieškovės siųsti pranešimai nebuvo tinkamai įteikti ir nuomininkei nebuvo suteiktas terminas pašalinti Sutarties pažeidimus). Iš šalių susirašinėjimo duomenų (2019 m. lapkričio 15 d. – 2019 m. gruodžio 16 d.) matyti, jog ieškovės atstovas 2019 m. lapkričio 15 d. el. laišku ragino dalyvauti statinių perdavime ir faktinių aplinkybių konstatavime, atsakovė su vienašaliu Sutarties nutraukimu nesutiko, nurodė, jog joks priėmimas–perdavimas neįvyks (2019 m. lapkričio 26 d. atsakovės atstovo el. laiško duomenys). Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad, šalims sudarius Sutartį, Statiniai buvo perduoti nuomininkei valdyti ir naudotis. Po Sutarties nutraukimo Statiniai ieškovei grąžinti 2022 m. gruodžio 23 d. patalpų perdavimo priėmimo aktu (nuo 2022 m. gruodžio 15 d.). Duomenų, jog atsakovės nurodytu laikotarpiu ieškovė vienašališkai perėmė nuomos objektą, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyto šalių susirašinėjimo duomenys apeliantės argumentų, jog ieškovė vienašališkai perėmė ginčo patalpų valdymą, nepatvirtina. Apeliantės nurodomi ieškovės 2020 m. liepos 16 d. susirašinėjimo duomenys (el. laiško turinys) patvirtina, jog ieškovė laikotarpiu, kai laikė Sutartį nutraukta (2019 m. spalio 18 d – 2020 m. balandžio 21 d.), nuomos mokesčio neskaičiavo, todėl siuntė mažesnio, nei numato Sutartis, dydžio sąskaitas už nuomą. Tačiau nurodyti duomenys patys savaime nepatvirtina atsakovės argumentų, jog nuomos mokesčio už šį laikotarpį ieškovė atsisakė. Iš 2020 m. balandžio 21 d. rašto, kuriuo ieškovė atšaukė savo pranešimus dėl Sutarties nutraukimo, matyti, jog ieškovė, be kita ko, pažymėjo, kad nuomininkas nėra atleidžiamas nuo skolos ir (ar) kitų sutartinių prievolių vykdymo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo pagrįstu teismo įsitikinimu paremtai išvadai, jog ieškovė atsisakė nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. balandžio 21 d.

Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nustatęs, jog Statiniai atsakovei buvo perduoti, atsakovė galėjo jais naudotis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei nuomos mokestį. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 550 Eur išlaidas už statinių techninę priežiūrą, nes ieškovė bylai nepateikė įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2022 m. gegužės 10 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už statinio techninę priežiūrą, įvertinimą ir ataskaitą, bei dalyvavimą savivaldybės organizuotoje apžiūroje), kurios suma – 550 Eur.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškovei 2021 m. lapkričio 22 d. išrašė sąskaitą faktūrą 550 Eur už paslaugas pagal sutartį Nr. 2021-09-27-1 (už statinio techninę priežiūrą, įvertinimą ir ataskaitą bei dalyvavimą savivaldybės organizuotoje apžiūroje), kurią ieškovė apmokėjo 2021 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. (avansas). Iš byloje esančios 2021 m. spalio 28 d. pastatų komplekse, žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių statinių ir kitų inžinerinių įrenginių esamos techninės būklės įvertinimo ataskaitos turinio matyti, jog dokumentas parengtas pagal ieškovės ir VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį Nr. 2021-09-27-1, buvo atlikta neeilinė Statinių apžiūra. Ieškovė bylai pateikė papildomus įrodymus – 2021 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos parengtus statinio techninės priežiūros patikrinimo aktus (6 vnt.) dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurių apeliantė neginčija, matyti, kad atsakovė patvirtino, jog iki 2021 m. išlaidas už statinio techninę priežiūrą apmokėdavo atsakovė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, daro išvadą, jog priešingai, nei teigia apeliantė, byloje pateikti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovė patyrė išlaidas už Statinių techninę priežiūrą. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš šalių sudarytos Sutarties nuostatų matyti, jog nuomininkas įsipareigojo sudaryti savarankiškas sutartis su paslaugų teikėjais ir jas tinkamai vykdyti, užtikrinant sutarties objekto funkcionavimą (Sutarties 2.2.4 punktas), savo lėšomis atlikti patalpų einamąjį remontą ir kitus pagerinimo darbus (Sutarties 2.2.8 punktas). Atsakovė Statiniais naudojosi, todėl turėjo pareigą jai išnuomotus daiktus išlaikyti, užtikrinti jų tinkamą būklę, atitinkamai dengti daiktų išlaikymo išlaidas (CK 6.493 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog po Sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei Statinius perdavė tik 2022 m. gruodžio 15 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už statinių techninę priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė, neigdama pareigą ieškovei šias išlaidas atlyginti, pirmosios instancijos teismui duomenų ir įrodymų, jog pati organizavo ir vykdė Statinių techninę priežiūrą 2021 m., dėl to patyrė išlaidų, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija mano, kad tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, ir padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, be kita ko, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir šio termino atnaujinimą, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.