- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-162-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06197-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Asta Radzevičienė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Chajamas“
- Ieškovas
- asociacijos Lietuvos rašytojų sąjungos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Chajamas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-547-613/2020 pagal ieškovės asociacijos Lietuvos rašytojų sąjungos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Chajamas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija Lietuvos rašytojų sąjunga, patikslinusi ieškinį, prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Chajamas“ priteisti 69 473,54 Eur skolą, 1 992,56 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė nevykdė savo sutartinės prievolės pagal 2009 m. lapkričio 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5 (toliau – nuomos sutartis, sutartis), t. y. nemokėjo patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad nuomininkui nustatytu laiku neapmokėjus pateiktų sąskaitų už kiekvieną pavėluotą dieną turi būti skaičiuojama 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovė prašė delspinigių už 180 pradelstų sumokėti dienų (55 349 Eur x 0,02 proc. x 180 dienų, iš viso 1992,56 Eur delspinigių).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 69 473,54 Eur skolą, 1 992,56 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (71 466,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 974 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Nurodė, kad ieškovė skolos dydį grindė PVM sąskaitomis faktūromis, buhalteriniais dokumentais, pažymomis apie apskaičiuotas pinigines sumas, tuo tarpu atsakovė įrodymų, jog skola sumokėta, nepateikė, nors tokią pareigą turėjo. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovė pažeidė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo bei sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sudaryti savarankiškas sutartis su energijos tiekėjais, buitinių bei komunalinių paslaugų įmonėmis bei jas tinkamai vykdyti (Sutarties 2.2.4 p.). Kadangi tokios sutartys nebuvo sudarytos ir mokesčiai nebuvo sumokėti, sprendė, kad atsakovė pažeidė sutartį. Todėl ieškovės prašymus priteisti 47 819,61 Eur nuomos mokesčio skolą ir 21 653,93 Eur komunalinių mokesčių skolą, kurią sumokėjo pati ieškovė, laikė pagrįstais.
5. Atsakovės argumentas, kad ji negavo ieškovės 2019 m. kovo 15 d. įspėjimo sumokėti skolą nekeitė teismo teisinio vertinimo, nes atsakovė sutartimi pati įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, t. y. jai informacija apie prisiimtus įsipareigojimus ir jų apimtį buvo žinoma, tačiau ji šių įsipareigojimų nevykdė daugiau nei dvejus metus.
6. Šalys nuomos sutartimi (4.1 punktas) susitarė dėl netesybų, kurios atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio nuostatas. Ieškovės prašymas už 180 pradelstų dienų priteisti iš viso 1 992,56 Eur delspinigių, teismo vertinimu, yra pagrįstas. Atsakovės argumentą, kad pažeistas senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovė delspinigius skaičiavo už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą dalyje dėl delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Ieškovė nepaaiškino, kodėl delspinigių skaičiavime neapmokėta suma nurodė 55 349 Eur. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. spalio 7 d., todėl ieškovė galėjo skaičiuoti delspinigius tik nuo laiku neapmokėtų sąskaitų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d., nes ieškiniams dėl netesybų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Remiantis ieškovės pateiktomis sąskaitų suvestinėmis minėtu laikotarpiu, ieškovė išrašė atsakovei sąskaitų, kurių suma iš viso 21 515,07 Eur, todėl ieškovė nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo 55 349 Eur, kaip neapmokėtos sumos. Be to, minėtu laikotarpiu atsakovė sumokėjo ieškovei 9 390,73 Eur, todėl net jei atsakovės neapmokėtoms sumoms ir būtų buvę skaičiuoti delspinigiai, paskirsčius atsakovės 2019 metais atliktus mokėjimus pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką (t. y. įmokas paskirstant pirmiausia už delspinigius) bei skaičiuojant delspinigius už ne daugiau kaip 180 dienų, 9 390,73 Eur mokėjimų turėjo pakakti ieškovės nurodytai 1 992,56 Eur delspinigių sumai padengti.
7.2. Iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė niekada nebuvo teikusi atsakovei jokio reikalavimo dėl delspinigių apmokėjimo. Delspinigiai skaičiuotini tik ieškovei pareikalavus. Tokio reikalavimo atsakovė iš ieškovės iki kreipimosi į teismą nebuvo gavusi, todėl atsakovei apskritai neatsirado pareiga mokėti delspinigius. Ieškovė nesilaikė nuomos sutartyje nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos (5.4 punktas) ginčus pirmiausia spręsti derybų, tarpusavio bendradarbiavimo keliu, o tik paskui kreiptis į teismą. Be to, net ir iškėlus bylą teisme atsakovė siekė kuo greičiau geruoju sumokėti skolą, tačiau dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių to buvo neįmanoma padaryti: 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovė atliko ieškovei du banko pavedimus iš viso už 19 312,00 Eur, tačiau bankas neleido šių sumų pervesti ieškovei, nes antstolis, vykdantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė leistinų atlikti mokėjimų. Šiuo atveju atsakovė negalėjo apmokėti skolos ne dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama nuomos sutartyje nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, nepareikalavusi atsakovės sumokėti skolą ir delspinigius, o iškėlus bylą teisme vengė priimti ieškovės skolos mokėjimus, yra pagrindas taikyti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir netenkinti ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo arba jas atitinkamai sumažinti.
7.3. Ieškovė nesąžiningai pareiškė atsakovei ieškinį, prieš tai net nepabandžiusi išspręsti ginčo neteisminiu keliu, o iškėlus bylą teisme vengė priimti atsakovės skolos mokėjimus ieškovei, todėl toks procesinis elgesys buvo netinkamas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, turėjo nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir netenkinti ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų (974 Eur žyminio mokesčio) priteisimo arba jas atitinkamai sumažinti.
7.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys 1 992,56 Eur delspinigių apskaičiavimą ir atsakovės ieškovei 2019 metais sumokėtų įmokų paskirstymą. Be to, iš naujo nagrinėjant bylą turėtų būti įvertintas ieškovės elgesys ikiteisminio ir teisminio proceso metu ir atitinkamai ieškovės reikalavimų dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
8.1. Skirtingai nei teigia atsakovė, nuomos sutartyje nebuvo išlygos ir (ar) ieškovės prievolės delspinigių reikalauti atskiru pranešimu. Reikalavimams priteisti delspinigius nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti delspinigius termino pažeidimo kiekvieną dieną, todėl, nors reikalavimas priteisti delspinigius pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo prievolės sumokėti skolą, tačiau terminas reikalauti skolos už nuomą ir komunalinius patarnavimus nepraleistas, todėl šie delspinigiai gali būti priteisiami už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyko kiekvieną dieną iki ieškinio pareiškimo. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo prasideda tą kiekvieną dieną, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi. Ieškovė, prašydama priteisti delspinigius už 180 dienų, sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino nepažeidė.
8.2. Atsakovės atleidimas nuo delspinigių būtų neteisingas ieškovės atžvilgiu, pažeistų sutarties laisvės principą, teisingumo, proporcingumo principus, nes atsakovė, tinkamai nevykdžiusi sutartinių įsipareigojimų daugiau kaip trejus metus, per kuriuos gavo pelną, tačiau nemokėjo ieškovei, atsidurtų geresnėje nei ieškovė padėtyje.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija dėl 9 390,73 Eur atsakovės 2019 m. balandžio 7 d. –2019 m. spalio 7 d. atliktų mokėjimų, kurių, pasak atsakovės, turėjo pakakti ieškovės nurodytai 1 992,56 Eur delspinigių sumai padengti. Minėta suma buvo einamieji mokėjimai, o ne delspinigių padengimas, kurių atsakovė nepripažįsta.
Atsiliepimas
8.4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad nebuvo gavusi iš ieškovės jokio reikalavimo dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė atsakovei siųstą 2019 m. kovo 15 d. Įspėjimą dėl skolos sumokėjimo Nr. 11 ir siuntimo registruotu paštu kvito kopiją. Atsakovė taip pat nepateikė jokių atsikirtimų dėl ieškovės cituoto elektroninio susirašinėjimo, kuriuo ieškovė nuolat ragino atsakovę sumokėti skolą.
9. 2021 m. vasario 25 m. ieškovė, šalindama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytus apsiliepimo į apeliacinį skundą trūkumus, pateikė papildomus argumentus dėl delspinigių paskaičiavimo. Nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d. UAB „Chajamas“ skola niekada nebuvo mažesnė nei 55 349,20 Eur ir per 180 dienų iki ieškinio surašymo nebuvo padengta. Atsakovės skola ieškinio padavimo metu buvo 69 963,18 Eur. Ieškovė prašė priteisti delspinigius ne nuo visos skolos, o tik nuo 55 349,20 Eur. Atsakovė nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d. sumokėjo 9 390,73 Eur, iš jų 8 390,73 Eur ne ieškovei, o tiesiogiai komunalinių paslaugų tiekėjams – už vandenį ir elektros energiją. Dar 1 000 Eur atsakovė sumokėjo 2019 m. balandžio 26 d. tiesiogiai ieškovei ir tuo metu skola sumažėjo iki 55 349,20 Eur, nuo kurios ir skaičiuoti delspinigiai. Nei kreditoriaus turėtos išlaidos, nei palūkanos, nei netesybos mokėjimų atlikimo metu atsakovei nebuvo paskaičiuotos ir su atsakove nebuvo derintos, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad 9 390,73 Eur mokėjimas turėjo būti skirtas 1 992,56 Eur delspinigių padengimui, nepagrįstas. Ieškovė taip pat nurodė, kad advokatas A. Goštautas, kuris šiuo metu atstovauja apeliantei, jau 2005 m. teikė teisines paslaugas ieškovei, derino nuomos sutarties sąlygas su UAB „Chajamas“, todėl ieškovei kyla abejonių, ar minėtas advokatas nepažeidė Advokatų etikos kodekso 21 punkto taisyklių.
10. 2021 m. vasario 26 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma nevertinti ieškovės 2021 m. vasario 25 d. pateiktos informacijos dėl tariamo apeliantės atstovo nesąžiningumo atstovaujant abiem sandorio šalims, nes jos nesusijusios su apeliaciniu skundu. Nuo 2009 m. ieškovės vadovai bendravo su apeliantės advokatu A. Goštautu kaip su UAB „Chajamas“ įgaliotu atstovu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
12. 2021 m. vasario 25 m. ieškovė, šalindama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytus apsiliepimo į apeliacinį skundą trūkumus, pateikė papildomus argumentus dėl delspinigių apskaičiavimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad advokatas A. Goštautas, kuris šiuo metu atstovauja apeliantei, 2005 m. teikė teisines paslaugas ieškovei, derino nuomos sutarties sąlygas su UAB „Chajamas“, be to, apeliantė siekia vilkinti teisminius procesus, nepagrįstai negrąžina ieškovei patalpų, kurias buvo išnuomojusi ginčo sutartimi.
13. 2021 m. vasario 26 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma nevertinti ieškovės 2021 m. vasario 25 d. pateiktos informacijos dėl tariamo apeliantės atstovo nesąžiningumo atstovaujant abiem sandorio šalims ir teisminių procesų vilkinimo.
14. Sprendžiant ieškovės rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą, pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente ieškovė papildomai detalizuoja delspinigių skaičiavimą. Apeliacinio teismo vertinimu, iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamas ir ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą (esminiai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai papildomais paaiškinimais dėl delspinigių skaičiavimo nekeičiami). Įvertinęs rašytinių paaiškinimų turinį dalyje dėl delspinigių apskaičiavimo, apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje dalyje ieškovės pateikti paaiškinimai nepažeidžia CPK 323 straipsnyje numatyto draudimo, todėl priimami.
15. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodyti paaiškinimai dėl apeliantės atstovo nesąžiningumo atstovaujant abiem sandorio šalims bei apeliantės siekio vilkinti ginčo nuomos sutartimi perduotų pastatų grąžinimą ieškovei neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, todėl šioje dalyje ieškovės rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti. Atitinkamai nepriimamai ir apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl advokato A. Goštauto nesąžiningumo ir apeliantės siekio vilkinti teisminius procesus, nepagrįstai negrąžinti ieškovei pastatų, kuriuos ji buvo išnuomojusi ginčo sutartimi.
Dėl ginčo esmės
16. Apeliaciniame skunde apeliantė skundžia tik teismo sprendimo dalį dėl delspinigių dydžio. Apeliantės teigimu, ieškovė nenurodė, kodėl delspinigių skaičiavime neapmokėta suma nurodyta 55 349 Eur. Pasak apeliantės, ieškovė delspinigius galėjo skaičiuoti tik už sąskaitas, neapmokėtas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d., o šiuo laikotarpiu ieškovė išrašė apeliantei iš viso 21 515,07 Eur dydžio sąskaitas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės skaičiavimu.
17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir apeliantė 2009 m. lapkričio 5 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5. Pagal minėtos sutarties 4.1 punktą, jei nuomininkas (apeliantė) nustatytu laiku neapmokės nuomotojo (ieškovės) pateiktų sąskaitų, už kiekvieną pavėluotą dieną turi būti skaičiuojama 0,02 procentų delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės skola ieškinio pateikimo dieną (2019 m. spalio 7 d.) yra 69 473,54 Eur (47 819,61 Eur skola už nuomą, 21 653,93 Eur skola už komunalines paslaugas). Ieškovė, remdamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, prašė delspinigių už 180 pradelstų sumokėti dienų – 1 992,56 Eur. Nurodė, kad suma, nuo kurios ieškovė skaičiuoja delspinigius yra 55 349 Eur. Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų suvestinių už 2019 m. matyti, kad 55 349 Eur skolos suma buvo susidariusi už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras iki 2019 m. balandžio mėnesio, vėliau skola didėjo. Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, delspinigius skaičiuojant už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jos prašomus delspinigius. Nors apeliantė nesutinka, kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo 55 349 Eur sumos, tačiau, toks apeliantės vertinimas neatitinka šalių sudarytos sutarties 4.1 punkto nuostatos, jog delspinigių dydis skaičiuojamas nuo visos laiku neapmokėtos sumos, todėl apeliantės argumentai, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik už tą skolos dalį, kuri susidarė nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki ieškinio pateikimo 2019 m. spalio 7 d., yra nepagrįsti.
18. Apeliantė taip pat nurodo, kad nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 9 390,73 Eur, todėl net jei atsakovės neapmokėtoms sumoms ir būtų skaičiuojami delspinigiai, paskirsčius atsakovės 2019 metais atliktus mokėjimus pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką bei skaičiuojant delspinigius už ne daugiau kaip 180 dienų, 9 390,73 Eur mokėjimų turėjo pakakti ieškovės nurodytai 1 992,56 Eur delspinigių sumai padengti. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, kad pagal PVM sąskaitų faktūrų suvestines už 2019 m. iš apeliantės laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtų 9 390,73 Eur, 8 390,73 Eur buvo sumokėta komunalinių paslaugų tiekėjams, o tik 1 000 Eur ieškovei, be to, ieškovė, minėto 1 000 Eur mokėjimo metu, delspinigių apeliantei neskaičiavo, todėl ir užskaityti šį mokėjimą, kaip delspinigių dengimą, nebuvo pagrindo.
19. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad jai apskritai neatsirado pareiga mokėti delspinigius dėl to, kad iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė niekada nebuvo teikusi jokio reikalavimo dėl delspinigių apmokėjimo. Remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Apeliantė nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių ieškovei tinkamai ir laiku nemokėjo, nors tokią pareigą turėjo pagal šalių laisva valia sudarytą sutartį. Vien tai, kad apeliantė, jos teigimu, negavo ieškovės 2019 m. kovo 15 d. įspėjimo sumokėti skolą, nepaneigia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių (sutarties 1, 2.2.4 punktai) ir jos atsakomybės už šių įsipareigojimų netinkamą vykdymą (sutarties 4.1 punktas), nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantei šios prievolės buvo žinomos jau nuo ginčo sutarties sudarymo momento.
20. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad ieškovė nesilaikė nuomos sutartyje nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos (5.4 punktas) ginčus pirmiausia spręsti derybų, tarpusavio bendradarbiavimo keliu, o tik paskui kreiptis į teismą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2019 m. liepos 5 d. išsiuntė apeliantei 2019 m. liepos 2 d. aktą Nr. 5 dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo, apeliantė atsiliepime į ieškinį neneigia gavusi šį dokumentą, tačiau teigia, kad jame buvo įtrauktos sumos, kurias apeliantė sumokėjo tiesiogiai komunalinių paslaugų tiekėjams, todėl aktas nebuvo patvirtintas. Tačiau apeliantė, gavusį šį aktą, jį ignoravo, neinformavo ieškovės, kodėl jo nesutinka pasirašyti, t. y. pati apeliantė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nesiekė išspręsti kilusį ginčą derybų keliu, tačiau to atlikti nepavykus, siekdama apginti savo pažeistas teises, pagrįstai pasinaudojo teise kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliantė nurodo, kad net ir iškėlus bylą teisme ji siekė kuo greičiau geruoju sumokėti skolą, tačiau dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių to buvo neįmanoma padaryti: 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovė atliko ieškovei du banko pavedimus iš viso už 19 312,00 Eur, tačiau bankas neleido šių sumų pervesti ieškovei, nes antstolis, vykdantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė leistinų atlikti mokėjimų.
22. Apeliantė byloje yra pateikusi UAB „Chajamas“ finansininkės susirašinėjimą su banko Swedbank konsultante, kuri paaiškino, kad antstolis nėra nurodęs leistinų disponuoti sumų, todėl bankas neįvykdo apeliantės pavedimų. Įrodymų, kad apeliantė kreipėsi į antstolį dėl leidimo atlikti mokėjimą kreditorei (ieškovei), apeliantė nepateikė. Ieškovė, priešingai, – į bylą pateikė elektroninį susirašinėjimą su antstoliu Aleksandru Selezniovu, vykdžiusiu teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris nurodė, kad visi veiksmai, reikalingi mokėjimui įvykdyti, yra atlikti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji negalėjo apmokėti dalies skolos ieškovei dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.
23. Atsižvelgus į tai, kad apeliantė yra verslininkė, kuri laisva valia sutartimi su ieškove susitarė dėl delspinigių dydžio, todėl privalėjo įvertinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, į tai, kad apeliantė prievolių mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų nevykdė ilgą laiką, ieškovė delspinigius paskaičiavo už 180 dienų, o reikalaujamų priteisti netesybų suma santykinai nėra didelė – lyginant su pagrindinio įsiskolinimo suma ji nesiekia 3 proc., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė apeliantės prašymą nepriteisti netesybų.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir dalyje dėl delspinigių priteisimo priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
25. Ieškovė, šalindama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytus procesinio dokumento trūkumus, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atidėjo apeliantei 45 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už paduotą apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl, apeliantės apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš UAB „Chajamas“ priteisiamas 45 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Chajamas“ (juridinio asmens kodas 302444430) į valstybės biudžetą 45 (keturiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.