Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2793Bylos Nr. eCIK-904/2026Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00415-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 7 d. paduotu pareiškėjų A. J. ir M. Ž. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atrankos kolegija 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Nr. DOK-2523 atsisakė priimti ankstesnį pareiškėjų paduotą kasacinį skundą nenustačiusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346, 347 straipsnių nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą pareiškėjų paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad antrą kartą paduotame kasaciniame skunde keliamas naujas teisės klausimas dėl nevienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad statybą leidžiančio dokumento nebuvimas (neišlikimas) nepaneigia įgyjamosios senaties instituto taikymo galimybės, kai visuma aplinkybių leidžia nustatyti teisėtą, atvirą, nepertraukiamą ir sąžiningą daikto valdymą, tokie pat išaiškinimai yra išdėstyti ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Tuo tarpu, bylą nagrinėję teismai atmesdami pareiškimą ir apeliacinį skundą nurodė, kad statybą leidžiančio dokumento nepateikimas įgyjamosios senaties byloje sąlygoja išvadą, jog statyba yra neteisėta ar savavališka, kas reiškia negalimumą taikyti įgyjamosios senaties institutą. Tokios teismų išvados padarytos pasiremiant iš tiesų egzistuojančia prieštaringa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016, 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-701/2024.Antrą kartą pareiškėjų paduotame kasaciniame skunde nurodomi papildyti, tačiau iš esmės tokie patys, kaip ir pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde, argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, aiškinančios įgyjamosios senaties institutą, jo paskirtį ir taikymo sąlygas; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsnių pažeidimo; teisėtų lūkesčių principo paneigimo.Atrankos kolegijos vertinimu, nors antrą kartą pareiškėjų pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismo priimtu procesiniu sprendimu argumentai, tačiau jais, kaip ir ankstesniajame skunde, nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimas, todėl atrankos kolegija neturi pagrindo dėl kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei pirmiau teikto kasacinio skundo atveju. Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Nr. DOK-2523, pakartotinai šis klausimas nesprendžiamas.