Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2523eCIK-765/2026Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00415-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 14 d. paduotu pareiškėjų A. J. ir M. Ž. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Bylą nagrinėję teismai pareiškimą atmetė.Pareiškėjų kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, aiškinančios įgyjamosios senaties institutą, jo paskirtį ir taikymo sąlygas – buvo padaryta esminė, bylos rezultatą lėmusi išvada, jog statybos dokumento nepateikimas įgyjamosios senaties byloje lemia išvadą, jog statyba yra neteisėta / savavališka, nors kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien tai, jog byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad statiniai, į kuriuos pareiškėjai prašė pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 54 punktas).2. Teismo išvados, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, jog ginčo pastatai buvo pastatyti turint statybą leidžiančius dokumentus, prieštarauja tiek CK 4.68-4.71 straipsniams, tiek juos aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, kurioje yra konstatuota priešingai – t. y. jog statybą leidžiančio dokumento nebuvimas nėra pagrindas netaikyti įgyjamosios senaties instituto, jei visuma sąlygų leidžia spręsti dėl teisėtai susiformavusių asmens teisių į nekilnojamąjį daiktą, o pats daiktas atitinka statiniui keliamus reikalavimus.3. Teismai paliko teisiškai negalimą, neišspręstą situaciją, t. y. statiniai šiuo metu nei pripažinti savavališkais, nei gali būti įteisinami, ir neužpildė esamos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos teisiniuose santykiuose, nors būtent tokiam tikslui įstatymų leidėjas yra numatęs įgyjamosios senaties institutą. Taip pažeidė teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą, nukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų, jog įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). 4. Teismai nesivadovavo ir neatsižvelgė į pareiškėjams per 41 metus suformuotus teisėtus lūkesčius ir nacionalinėje bei tarptautinėje teismų praktikoje pripažįstamą būtinumą juos ginti, kasacinio teismo praktika buvo taikyta visiškai netinkamai ir itin siaurinamai, iš esmės ją suprimityvinant. Teismai, spręsdami, jog ilgalaikis institucijų pritarimas ginčo statinių statybai ir eksploatavimui gali būti reikšmingas tik tokiu atveju, jei pareiškėjai būtų turėję statybą leidžiantį dokumentą, padarė ne tik kasacinio teismo suformuotos praktikos esmei prieštaraujančias, tačiau taip pat ir teisinės logikos neatitinkančias išvadas. Akivaizdu, jog jei pareiškėjai turėtų statybą leidžiantį dokumentą, tuomet teisėtų lūkesčių principo taikymas neturėtų nei prasmės, nei faktinio pagrindo, kaip ir nebūtų pagrindo teisme civilinei bylai dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, kadangi pareiškėjai turėtų galimybę statinius įsiteisinti įprastine tvarka.5. Teismai išvadą, jog statiniai neatitinka teisės aktams ir statiniams keliamų reikalavimų (ir kartu negali būti nuosavybės teisės objektai), grindė ne ginčo statinių savybėmis, jų (ne)atitiktimi Statybos įstatymui, bet statybos leidimo nebuvimu. Tačiau remdamiesi Statybų inspekcijos išvadomis konstatavo, jog vadovaujantis šiuo metu galiojančio STR 1.01.3:2017, teismai faktiniu ir teisiniu požiūriu pripažino, kad ginčo statiniai yra nesudėtingi statiniai, o tai reiškia, jog šie daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.6. Teismai nepagrįstai ginčo santykiams taikė 1984 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos miškų kodekso 33 straipsnį, taip pat nepagrįstai rėmėsi Miškų kodekso 36 straipsniu, kadangi byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių, jog namelių statybos metu ginčo teritorija pateko į miško žemę (t. y. šioje vietoje buvo miškas), priešingai, pareiškėjai teisme nurodė, jog medžiai, vėliau tapę pagrindu žemės sklype žymėti miško naudmenas, buvo pasodinti jų pačių iniciatyva lauko žemėje.7. Teismai vienu iš ribojimų pagrindų laikė aplinkybę, jog ginčo statiniai yra miško paskirties žemėje, tuo pačiu neatsižvelgdami į akivaizdų faktą, kad ginčo namelių įteisinimas nepažeidžia imperatyvių teisės aktų reikalavimų bei viešojo intereso. Teismų procesiniais sprendimais buvo neįgyvendintas Konstitucijos saugomas teisingumas, sudarantis pagrindą šiuos sprendimą ir nutartį panaikinti. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.