- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2-510-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00199-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Rūta Latvelė (pran.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
- Atsakovas
- Infrastrūkturos valdymo agentūra
- Trečiasis asmuo
- Consolius LT
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal biudžetinės įstaigos Infrastruktūros valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Consolius LT“, išvadą byloje duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: panaikinti atsakovės Infrastruktūros valdymo agentūros viešajame pirkime „Specialiosios paskirties pastatų (3O4p, 4O4p, 5O4p, 6O4p) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai ir projektavimo paslaugos (I ir II etapai)“ (pirkimo ID4728514) 2026 m. vasario 11 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės 2026 m. sausio 23 d. pretenzija; panaikinti atsakovės 2026 m. sausio 21 d. priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens UAB „Consolius LT“ pasiūlymo pripažinimo pirmuoju eilėje; pripažinti UAB „Consolius LT“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pateikus melagingus duomenis dėl pasiūlymo galiojimą užtikrinančio dokumento ir įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Consolius LT“ pasiūlymą; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį vykdomame viešajame pirkime; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovės 2026 m. sausio 21 d. sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę viešajame pirkime; pripažino trečiojo asmens UAB „Consolius LT“ pasiūlyme perkančiajai organizacijai vykdomame viešajame pirkime pateiktą informaciją apie Sumitomo Mitsui Trust Bank (Luxembourg) S. A. 2025 m. gruodžio 22 d. išduotą Pasiūlymo užtikrinimo garantiją Nr. 115/LT melaginga; skyrė atsakovei 483 969,75 Eur baudą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės 2026 m. vasario 11 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, priteisė ieškovei iš atsakovės 16 699,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Infrastruktūros valdymo agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Pateikdama apeliacinį skundą, atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2025 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-523 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. V-247 „Dėl Infrastruktūros valdymo agentūros nuostatų ir struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nuostatai) patvirtintų Nuostatų 1 punktu, atsakovė Infrastruktūros valdymo agentūra yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – įgyvendinant pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai politiką, valdyti krašto apsaugos sistemos ir priimančiosios šalies infrastruktūros plėtros projektus. Infrastruktūros valdymo agentūros savininkė yra valstybė; savininkės teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, kuri vykdo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas funkcijas (Nuostatų 5 punktas). Atsakovė Infrastruktūros valdymo agentūra yra išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų (Nuostatų 6 punktas). Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 10 punktu ir 2 dalimi, atsakovės apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teismas nustatė, kad, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunkčiu, 7 dalies nuostatomis bei 82 straipsniu, už ieškinį byloje mokėtinas 5 974 Eur žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Atsakovė nesumokėjo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, nes, atsakovės nuomone, jos teikiamas apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktais ir 2 dalimi. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodytos CPK nuostatos dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamu atveju netaikytinos. Atsakovė nepateikė savarankiškų reikalavimų byloje, susijusių su viešojo intereso gynimu ar lėšų išieškojimu, taigi, privalo sumokėti už apeliacinio skundo padavimą įstatymo nustatytą žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama biudžetinė įstaiga, pateikė apeliacinį skundą civilinėje byloje, inicijuotoje privataus juridinio asmens. Nors atsakovė pažymėjo, kad įgyvendina pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai politiką, valdo krašto apsaugos sistemos ir priimančiosios šalies infrastruktūros plėtros projektus, valstybės interesų įgyvendinimas tam tikroje srityje nėra tapatus viešojo, valstybės ar savivaldybės intereso gynimui ar lėšų išieškojimui konkrečioje byloje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pateiktas atsakovės apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nustatė atsakovei 7 dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 5 974 Eur žyminį mokestį (CPK 316 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Infrastruktūros valdymo agentūra prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartį ir nustatyti, kad apeliacinio skundo pateikimas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, kaip tai yra numatyta CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktuose, 2 dalyje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas klausimą dėl žyminio mokesčio taikymo įvertino itin formaliai, visiškai nevertinant reikšmingų aplinkybių, susijusių su viešojo intereso samprata, ir nevertinant klausimo iš esmės. Atsakovė veikia krašto apsaugos ministrui pavestoje pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai valdymo srityje, o atsakovės savininkės teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Sprendimas, dėl kurio atsakovė pateikė apeliacinį skundą, yra susijęs su atsakovės vykdomu tarptautiniu viešuoju pirkimu, kuris išimtiniai susijęs su viešuoju interesu. Vykdytu pirkimu yra siekiama įsigyti valstybės ir visuomenės saugumui būtiną statybos rangą, o atsakovė iš esmės įgyvendina jai teisės aktais deleguotą nacionalinio saugumo ir gynybos politiką, ne tik siaurus pačios perkančiosios organizacijos interesus. Ginčas susijęs su viešuoju interesu. Teismas nepasisakė, kodėl konkrečiai šioje byloje valstybės interesų įgyvendinimas nėra tapatus viešojo, valstybės ar savivaldybės intereso gynimui, kai atsakovė yra tiesiogiai atsakinga už būtent į tokio intereso apsaugą tiesiogiai orientuotų projektų vykdymą. Atsakovė, kaip institucija, organizuojanti ir administruojanti valstybei reikalingos infrastruktūros statybą ir šiuo tikslu veikianti kaip perkančioji organizacija, yra įgaliota ginti valstybės interesą klausimuose, kurie yra susiję su agentūrai pavestų funkcijų vykdymu, įskaitant viešųjų pirkimų metu kylančius ginčus. Teikdama apeliacinį skundą, atsakovė taip pat siekia, kad gynybos sektoriui skirtas finansavimas būtų pilna apimtimi panaudotas stiprinti pasirengimą visuotinei gynybai. Sprendimu teismas atsakovei skyrė 483 969,75 Eur baudą. Taigi, vietoj kitos alternatyvios sankcijos (pirkimo sutarties sutrumpinimo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalį) taikymo, teismas sprendimu nurodė reikšminga suma sumažinti biudžetą, kuris yra skirtas atsakovės funkcijų vykdymui – infrastruktūros objektų krašto apsaugos sistemoje vystymui. Priešingai nei teigia teismas, valstybės interesų, susijusių su valstybės saugumu, įgyvendinimas šioje byloje yra tapatus viešojo, valstybės ar savivaldybės intereso gynimui, nes apeliaciniu skundu byloje yra ginami ne tik agentūros, vykdančios pirkimą, interesai, susiję su tinkamu Lietuvos bei NATO sąjungininkų karių apgyvendinimu, bet ir visuomenės lūkesčiai, susiję su valstybės saugumo užtikrinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.
Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytu įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį už byloje teikiamą atsakovės apeliacinį skundą, argumentuoja, kad ji, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktais, 2 dalimi, yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, nes siekia apginti viešąjį interesą, susijusį su valstybės saugumu ir gynyba. Be to, atsakovė siekia, jog gynybos sektoriui skirtas finansavimas būtų pilna apimtimi panaudotas stiprinti pasirengimą visuotinei gynybai, sprendimu teismas atsakovei skyrė 483 969,75 Eur baudą, taigi, vietoj kitos alternatyvios sankcijos taikymo, teismas sprendimu nurodė reikšminga suma sumažinti biudžetą, kuris yra skirtas atsakovės funkcijų vykdymui – infrastruktūros objektų krašto apsaugos sistemoje vystymui. Atsakovės teigimu, ji, kaip institucija, organizuojanti ir administruojanti valstybei reikalingos infrastruktūros statybą, yra įgaliota ginti valstybės interesą klausimuose, kurie yra susiję su atsakovei pavestų funkcijų vykdymu, įskaitant viešųjų pirkimų metu kylančius ginčus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsakovė, pabrėždama neabejotinai viešajam interesui svarbių savo funkcijų vykdymą, pernelyg plačiai aiškina įstatymo, reglamentuojančio atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turinį ir nukrypsta nuo CPK įtvirtinto teisinio reguliavimo taisyklių.
CPK 83 straipsnis reglamentuoja vieną iš žyminio mokesčio lengvatų rūšių – įstatymu įtvirtintą atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šis straipsnis nustato išimtį iš bendrosios taisyklės, kad už tam tikrus procesinius dokumentus turi būti mokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 16 punktas).
CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir (ar) savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-243-196/2018, 15 punktas). Atsakovė, grįsdama teiginį dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra abi šios sąlygos. Tačiau atsakovė neatsižvelgia į tai, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įvardinti asmenys tada, kai jie pareiškia ieškinį (ar pareiškimą) nurodytam viešojo intereso gynimo tikslui įgyvendinti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo sąlyga yra tai, jog byla būtų inicijuota asmens, ginančio viešąjį interesą, valstybės arba savivaldybės interesą. Kai byla inicijuojama privataus asmens, nepriskirtino prie tokių asmenų, taip pat byloje nesant pareikštų savarankiškų reikalavimų, kurių esmė būtų viešojo intereso gynimas, šis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2020, 50 punktas). Tai reiškia, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti subjektai, kurie viešojo, valstybės arba savivaldybės intereso gynimo pagrindu atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, pareiškimus ir priešieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už apeliacinius ir kasacinius skundus, tačiau tik tais atvejais, kai jie apeliacine ar kasacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020, 50 punktas). Tokio aiškinimo nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl valstybės institucijų paduotų apeliacinių skundų, kai bylos procesas yra inicijuotas ne jų pačių iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-790/2018, 11 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-186/2018, 12 punktas; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-952-450/2020, 14 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1436-943/2020, 11 punktas).
Nagrinėjamu atveju Infrastruktūros valdymo agentūra byloje yra atsakovė, t. y. privatus juridinis asmuo – ieškovė UAB „Versina“ – pareiškė ieškinį atsakovei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo. Taigi, bylos procesas yra inicijuotas ne atsakovės, atsakovė byloje nereiškė ieškinio ar priešieškinio, kuriuo siektų apginti viešąjį interesą, apeliacine tvarka atsakovė skundžia teismo procesinį sprendimą ne dėl atsakovės pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo, todėl, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinant bei taikant formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju atsakovei negali būti taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 2 dalyje nustatytos žyminio mokesčio lengvatos. Priešingas aiškinimas neatitiktų įstatymo turinio.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Atsižvelgiant į šios teisės normos turinį, šis atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas netaikytinas, kai turtinio pobūdžio reikalavimai pareiškiami minėtoje normoje nurodytiems subjektams, t. y. kai šie subjektai byloje dalyvauja atsakovo statusu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-969/2017, 39 punktas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama biudžetinė įstaiga, nereiškė ieškinio ar priešieškinio dėl lėšų išieškojimo, dalyvavo teismo procese atsakovės statusu pagal kito juridinio asmens pareikštą ieškinį, taigi, apeliacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą ne dėl atsakovės pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio dėl lėšų išieškojimo išsprendimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju atsakovei negali būti taikoma CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatyta žyminio mokesčio lengvata. Priešingas aiškinimas neatitiktų įstatymo turinio.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju Infrastruktūros valdymo agentūra byloje dalyvauja atsakovės statusu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog atsakovė įstatymu nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl turi pareigą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis, 7 dalis, 82 straipsnis).
Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovei terminą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nepažeidė atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuojančių proceso teisės normų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsakovei nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti mokėtiną žyminį mokestį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmestinas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus yra pasibaigęs, atsakovei nustatomas naujas 7 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331, 338 straipsniais, n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nustatyti atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai 7 (septynių) dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.