Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-640-480/2017 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas, dėl koncesijos mokesčio dydžio nustatymo ir koncesijos sutarties Nr. 1717 39.2 punkto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė: 1) pripažinti, kad UAB „Kamesta“ nustatyti koncesijos mokesčių dydžiai už 2014 m. III-IV ketvirčius, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose serija KAM Nr. 006606 ir serija KAM Nr. 006601, taip pat, koncesijos mokesčių dydžiai už 2015 m. II-III ketvirčius, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose serija KAM Nr. 006774 ir serija KAM Nr. 006922, yra nepagrįsti ir nustatyti ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos mokėtiną koncesijos mokestį už 2014 m. III-IV ir 2015 m. II-III ketvirčius, taikant, kad vieno koncesijos ruožu pravažiavusio apmokestinamo automobilio įkainis yra lygus 0,0264 Eur (0,0911 Lt), o koncesijos ruožu pravažiavusių apmokestinamų automobilių skaičius yra 2 281 250 automobiliai per ketvirtį; 2) pripažinti, jog PVM sąskaitoje faktūroje KAM Nr. 006601 nurodyta vienkartinė metinė išmoka dėl padidintos eksploatacijos už 2014 metus yra apskaičiuota nepagrįstai bei pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir pripažinti ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai teisę nemokėti atsakovei UAB „Kamesta“ PVM sąskaitoje faktūroje KAM Nr. 006601 nurodytą vienkartinę metinę išmoką; 3) pripažinti 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 39.2 punktą niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį (patikslinto ieškinio patikslintus reikalavimus) atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Kamesta“ 573,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 4 083,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą 4 842,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys pareikštas ne viešajam interesui apginti, o tarp šalių yra susiklostę privatiniai civiliniai teisiniai santykiai (CPK 2.36 str. 1 d.) ir ginčas tarp šalių yra kilęs dėl koncesijos sutartimi prisiimto ieškovės įsipareigojimo kiekvieną metų ketvirtį mokėti koncesijos mokestį, todėl sprendė, kad ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi vieną turtinį (525 681,25 Eur vertės) ir vieną neturtinį reikalavimą, todėl už ieškinį sumokėjo 4 842,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 7 d.). Teismas konstatavo, kad tokio paties dydžio žyminis mokestis mokėtinas ir už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4, 7 d.), tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikti įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliantei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 4 842,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 316 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė (apeliantė) pagal civilinio proceso teisės normas yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5, 10 p.). CPK 83 str. 1 d. 5 punkte aiškiai įtvirtinta, kad savivaldybių institucijos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį ar savivaldybės interesą. Pagal CK 2.34 straipsnį savivaldybių institucijos yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti viešuosius interesus. Taigi savivaldybės institucijos statusas savaime suformuoja jos veikimą viešųjų, o ne privačių interesų kontekste. Be to, savivaldybės institucija inicijuotu teisminiu ginču siekia apginti ne tik viešąjį, tačiau ir savivaldybės interesą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu savivaldybės institucija siekia, kad koncesininkui iš savivaldybės biudžeto būtų sumokėtos tik pagrįstos lėšos, t.y., kad be pagrindo nesumažėtų savivaldybės finansiniai ištekliai, atitinkamai, nenukentėtų savivaldybės gyventojų interesai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad reiškiamas apeliacinis skundas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, nes yra ginami privatūs interesai, yra neteisėta (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Savivaldybių institucijų atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas yra numatytas ne tik CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte, bet ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuriame teigiama, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas nurodytą reguliavimą, yra nurodęs, kad valstybės bei savivaldybių institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik bylose dėl lėšų išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 14 d. konsultacija). Taigi nurodytų nuostatų (CPK 83 str. 1 d. 5, 10 p.) sisteminė analizė suformuoja vienareikšmę išvadą, kad savivaldybės institucijos, kaip juridiniai asmenys, inicijuojantys teisminį ginčą, turi būti atleidžiami už pareiškiamus ieškinius, priešieškinius ar kitus pareiškimus, atitinkamai, apeliacinius skundus. Tai patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, kaip juridiniai asmenys, nuo žyminio mokesčio atleidžiami už ieškinius, priešieškinius ar kitus pareiškimus (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 21059/2009). Savivaldybės institucijos CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktų pagrindu atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jos veikia kaip ieškovės ar pareiškėjos, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-151/2013). Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pareikštas savivaldybės institucijos (Kauno miesto savivaldybės administracijos) ieškinys dėl privataus juridinio asmens (UAB „Kamesta“) savivaldybei skaičiuojamų koncesijos mokesčių, mokėtinų iš savivaldybės biudžeto, nepagrįstumo, darytina išvada, kad savivaldybės institucija pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5, 10 p.), o pirmosios instancijos teismo nutartis įpareigojanti mokėti žyminį mokestį yra neteisėta ir turi būti panaikinta.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kamesta“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, skirti ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 5 000 Eur baudą, 50 proc. iš paskirtos baudos priteisiant atsakovei UAB „Kamesta“; priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovės UAB „Kamesta“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties paskelbimo dienos nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti už ieškinį 4 842 Eur žyminį mokestį. Nutartyje konstatuota, kad ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes ieškovės ieškinys pareikštas ne viešajam interesui apginti, be to, ginčas kilo dėl bylos šalis siejančių privatinių civilinių teisinių santykių. Ieškovė su šia nutartimi sutiko ir jos CPK nustatyta tvarka neapskundė, 2016 m. kovo 24 d. pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 4 842 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą. Ieškovė, pareikšdama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos sprendimo, ne tik nesumokėjo žyminio mokesčio, bet ir apskundė nutartį, kuria buvo įpareigota pašalinti šį apeliacinio skundo trūkumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neabejotina, kad atskirojo skundo pareiškimo tikslas – nesąžiningai vilkinti ieškovei nepalankaus teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka procesą, taip pažeidžiant atsakovės teises bei teisėtus interesus, susijusius su ieškovės koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2005, 2014 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-544/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-595-516/2015). Kitoks nei Lietuvos apeliacinio teismo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimas reikštų, kad valstybės ir savivaldybės institucijos yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo visose civilinėse bylose. Atskirajame skunde ieškovas, tvirtindamas, kad neva yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, neįrodė, kad: turi įstatymo suteiktą teisę ginti Kauno miesto savivaldybės viešąjį interesą ir kad išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas teisinis ginčas, susijęs su viešojo intereso pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje ieškovė negina viešojo intereso. Vadovaujantis CK 2.36 straipsniu, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tarp šalių yra susiklostę privatiniai civiliniai teisiniai santykiai, sprendimu išnagrinėtas ginčas dėl koncesijos sutartimi prisiimto ieškovės įsipareigojimo kiekvieną metų ketvirtį mokėti koncesijos mokestį.Net ir teigiant, kad koncesijos sutarties vykdymas yra susijęs su viešųjų paslaugų teikimu, CPK nenumato savivaldybės institucijų atleidimo nuo žyminio mokesčio bylose, susijusiose su viešuoju interesu. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savivaldybės institucijos nėra atleidžiamos nu žyminio mokesčio mokėjimo viešųjų pirkimų bylose, nors šios bylos ir yra susijusios su viešuoju interesu.Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė tris pagrindinius reikalavimus dėl pripažinimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu buvo išnagrinėti ieškovės pareikšti reikalavimai nesusiję su lėšų išieškojimu, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas atleistinas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1059/2009 buvo sprendžiami būtent su lėtų išieškojimu susiję reikalavimai, todėl joje pateikti išaiškinimai netaikytini nagrinėjamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 4 842,00 Eur žyminį mokestį.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).CPK 83 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyti subjektai, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tarp jų – prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), bei valstybės ar savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir už apeliaciniu skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė: 1) pripažinti, kad UAB „Kamesta“ nustatyti koncesijos mokesčių dydžiai už 2014 m. III-IV ketvirčius, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose serija KAM Nr. 006606 ir serija KAM Nr. 006601, taip pat, koncesijos mokesčių dydžiai už 2015 m. II-III ketvirčius, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose serija KAM Nr. 006774 ir serija KAM Nr. 006922, yra nepagrįsti ir nustatyti ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos mokėtiną koncesijos mokestį už 2014 m. III-IV ir 2015 m. II-III ketvirčius, taikant, kad vieno koncesijos ruožu pravažiavusio apmokestinamo automobilio įkainis yra lygus 0,0264 Eur (0,0911 Lt), o koncesijos ruožu pravažiavusių apmokestinamų automobilių skaičius yra 2 281 250 automobiliai per ketvirtį; 2) pripažinti, jog PVM sąskaitoje faktūroje KAM Nr. 006601 nurodyta vienkartinė metinė išmoka dėl padidintos eksploatacijos už 2014 metus yra apskaičiuota nepagrįstai bei pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir pripažinti ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai teisę nemokėti atsakovei UAB „Kamesta“ PVM sąskaitoje faktūroje KAM Nr. 006601 nurodytą vienkartinę metinę išmoką; 3) pripažinti 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 39.2 punktą niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovė nesumokėjo už ieškinį 4 842,00 Eur žyminio mokesčio, nustatė terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti. Už šį ieškinį ieškovė sumokėjo teismo nurodytą sumą. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir ieškinį atmetus, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, tačiau žyminio mokesčio vėl nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 4 282,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą nurodydama, kad ji neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nes nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktų pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi, kaip matyti iš normos turinio, nuo žyminio mokesčio valstybės ir savivaldybės institucijos ir / ar kiti asmenys atleidžiami ne bet kokiu atveju, o tik tada, kai šie subjektai pateikia ieškinį (priešieškinį), siekdami apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus. Savo ruožtu CPK 49 straipsnis papildomai išaiškina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti būtent įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada kai tokia teisė jiems sutekta teisės aktų. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat jau buvo išaiškinęs, kad asmuo, prašydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas tuo pagrindu, jog ieškinys, pareiškimas ar skundas paduotas dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo nurodyti įstatymą, suteikiantį šiam asmeniui teisę reikšti tokį ieškinį, paduoti tokį pareiškimą ar skundą, ir, jeigu ši teisė yra bendrojo pobūdžio, pagrįsti viešąjį interesą esant konkrečiam ginčijamam materialiajam teisiniam santykiui. Ši nuostata reiškia, kad paduoti ieškinį, pareiškimą, prašymą ar skundą, siekiant apginti pažeistą viešąjį interesą, atitinkamos institucijos ar kiti asmenys gali tik tuomet, kai tai įsakmiai numatyta įstatyme (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2005). Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą ir atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslus, manytina, kad analogiškos taisyklės (nurodytos pirmiau minėtoje teismų praktikoje) taikytinos ir tuo atveju, kai savivaldybė pareiškia, kad gina savivaldybės interesus. Iš pirmiau nurodytų normų ir teismų praktikos sisteminės analizės darytina išvada, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir / ar savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-595-516/2015). Taigi vien aplinkybė, jog savivaldybė pareiškė ieškinį (priešieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą), savaime nėra pakankama CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktui taikyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-932/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl koncesijos sutartimi prisiimto ieškovės įsipareigojimo kiekvieną metų ketvirtį mokėti koncesijos mokestį. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalių ginčas kilo iš privatinių civilinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesikreipė į teismą, siekdama apginti viešąjį interesą ar lokalų viešąjį interesą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Vien tai, jog ieškinio ir (ar) apeliacinio skundo patenkinimo atveju savivaldybė mokės koncesininkui mažesnį mokestį, neteikia pagrindo pripažinti, kad savivaldybė kreipėsi į teismą siekdama apginti viešąjį ar savivaldybės (lokalų) viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą atleista ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Taigi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos tik bylose dėl lėšų išieškojimo. Atsižvelgiant į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos paskirtį, ji taikytina ir tais atvejais, kai valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) kreipiasi į teismą su reikalavimu dėl turto priteisimo. Ši nuostata negali būti aiškinama plečiamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-669/2014), todėl už kitokiu faktiniu pagrindu paremtus turtinius reikalavimus turi būti sumokėtas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, pareiškė ieškinį ginčydama sutartimi nustatytą koncesijos mokesčio dydį, jo apskaičiavimo tvarką bei momentą, nuo kurio skaičiuojama jos pareiga jį mokėti. Taigi Kauno miesto savivaldybės administracija nesikreipė į teismą nei dėl lėšų išieškojimo, nei dėl turto priteisimo, tačiau ieškovė ieškiniu pareiškė vieną turtinį, kaip pati nurodo, 525 681,25 Eur vertės, ir vieną neturtinį reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas, išnagrinėti ieškovės pareikšti reikalavimai nesusiję su lėšų ar turto išieškojimu, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė atleistina nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2018 m. kovo 2 d. (įskaitytinai) 4 842,00 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovė prašo ieškovei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant atsakovei.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria ieškovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors nutarties, kuria buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, neskundė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi kiekvienas subjektas turi teisę ginti (taip pat ir neginti) savo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, netenkintinas atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovė UAB „Kamesta“ prašo priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas (260,65 Eur), susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu ir parengimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-777-186/2016; kt.). Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Kamesta“ patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, nes jų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 331 straipsnis) arba, jei ieškovė nustatytu terminu nepašalins apeliacinio skundo trūkumų, nutartyje, kurioje skundas bus laikomas nepaduotu (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai naują terminą iki 2018 m. kovo 2 d. (įskaitytinai) sumokėti 4 842,00 Eur žyminį mokestį, mokėtiną už apeliacinį skundą, ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.