Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Enorta“ nemokumo administratoriaus AAT1 pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Enorta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys SUA1, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu tenkintinas. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs VMI prie LR FM pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Enorta“ iškėlimo, 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Enorta“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirtas AAT1. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB „Enorta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi BUAB „Enorta“ likvidavo dėl bankroto ir patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 389 271,77 Eur sumai. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad UAB „Enorta“ įsteigta 2019 m. lapkričio 15 d. Vadovo pareigas nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. liepos 3 d. ėjo SUA1; nuo 2025 m. liepos 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo – ASM1. Įmonės akcininkais nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2025 m. birželio 17 d. buvo SUA1, nuo 2025 m. birželio 11 d. - ASM1.

Dėl bylos sustabdymo

CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Taigi, minėtos normos formuluotė suponuoja išvadą, jog faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog sustabdoma byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1033-967/2026 pagal ieškovės UAB „Redama“ ieškinį atsakovei UAB „Enorta“ dėl 2023 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl 2025 m. kovo 19 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo; tretieji asmenys byloje VMI prie LR FM, SUA1, notaras Mindaugas Kačergis. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas BUAB „Enorta“ administratoriaus pareiškimas dėl BUAB „Enorta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje vertinamos aplinkybės, susijusios su bendrovės finansine padėtimi, atsiskaitymų vykdymu, buhalterinės apskaitos tvarkymu, kreditorių interesų apsauga, taip pat ar bendrovės veiksmai atitiko CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.

Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad kitoje byloje nagrinėjamas klausimas dėl 2023 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2025 m. kovo 19 d. susitarimo galiojimo, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog šios bylos nagrinėjimas objektyviai negalimas. Teismas šioje byloje nesprendžia klausimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties ar susitarimo galiojimo, o vertina faktines bendrovės veiklos aplinkybes ir jų reikšmę sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Taigi, civilinės bylos Nr. e2-1033-967/2026 baigtis nesudaro prejudicinės reikšmės šiai bylai tiek, kad jos neišnagrinėjus būtų neįmanoma išnagrinėti bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo, kadangi šioje byloje reikšmingos aplinkybės vertinamos kompleksiškai, analizuojant bendrovės finansinę padėtį, buhalterinės apskaitos tvarkymą, atsiskaitymų vykdymą ir kt. aplinkybes, kurios svarbios vertinant ar bendrovė prie bankroto nebuvo privesta tyčia.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką tyčiniu bankrotu laikomas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant juridinį asmenį (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarant sandorius, kai tapo arba turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

Taigi, tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Be to, tam kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

Pareiškėjas pareiškimą dėl UAB „Enorta“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 – 4 punktuose nurodytais pagrindais, t. y. 1) UAB „Enorta“ atsiskaitymas su UAB „Redama“ pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, apribojo kreditorės VMI prie LR FM galimybę nukreipti išieškojimą į UAB „Enorta“ turtą; 2) UAB „Enorta“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, 2023 m. balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyti neteisingi duomenys, finansinių ataskaitų rinkinys už 2024 m. Juridinių asmenų tvarkytojui nėra pateiktas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas UAB „Enorta“ mokesčių mokėjimo vengimas.

Dėl bendrovės nemokumo momento

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-933/2025; 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-365-934/2025).

Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas aplinkybėmis, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai 2024 m. gruodžio 27 d., kai VMI prie LR FM atlikus patikrinimą buvo surašytas 2024 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktas, kadangi VMI prie LR FM buvo nustatytas nepagrįstas UAB „Enorta“ PVM atskaitymas, fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų apskaitymas ir papildomai apskaičiuota 140 408 Eur PVM.

Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Bendrovės nemokumas yra nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su bendrovės turto verte ir bendrovės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys bendrovės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Taigi, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Tai reiškia, kad net jei ir būtų nustatyta, jog bendrovė pagal balanso testą ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nemoki, ši aplinkybė per se (savaime) nesudarytų pagrindo laikyti ją mokia, neįvertinus kitos alternatyvios sąlygos – bendrovės galėjimo laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas).

Nagrinėjamu atveju iš Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis bendrovė turėjo turto už 5 101 555 Eur, kurį sudaro tik trumpalaikis turtas. Bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 5 415 264 Eur. Bendrovė deklaravo 247 229 Eur nuostolį. Iš pateiktų balansų duomenų matyti, kad 2023 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentai už 2024 m. pateikti nebuvo.

Nustatyta, kad 2023 m. spalio 24 d. UAB „Redama“ ir UAB „Enorta“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Enorta“ iš UAB „Redama“ įsigijo: 1) 155/326 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2) pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), 3) 61/86 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 4) pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), 5) pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), 6) 287/828 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 7) pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), 8) 1/3 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.3. punkte numatytas PVM perėmimas, t. y. UAB „Enorta“ perims iš UAB „Redama“ pareigą į valstybės biudžetą sumokėti turto kainos dalį sudarančią PVM sumą.

VMI prie LR FM 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, nusprendė, jog UAB „Redama“ 150 576,30 Eur PVM nepriemoką perimtų UAB „Enorta“. Ši PVM suma susidarė 2023 m. spalio 24 d. UAB „Redama“ ir UAB „Enorta“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Panevėžio apskrities VMI 2024 m. liepos 15 d. atliko UAB „Enorta“ mokestinį tyrimą, kurio metu buvo vertintas PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Plastikana“ ir UAB „Euroksa“ realiai statybinių medžiagų UAB „Enorta“ nepardavė, PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos neįvyko, tik buvo įforminti dokumentai, kurių pagrindu UAB „Plastikana“ ir UAB „Euroksa“ sudarė sąlygas UAB „Enorta“ atskaityti PVM už statybines medžiagas. UAB „Enorta“ nepardavė UAB „Kalniečių valda“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų statybinių medžiagų (kabelio). Bendrovės UAB „Kalniečių valda“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys apie prekių pardavimą neatitinka tikrovės, t. y. jose surašytos neįvykusios ūkinės operacijos. Formaliai įformindama pardavimus, bendrovė sudarė sąlygas UAB „Kalniečių valda“ atskaityti PVM už statybines medžiagas. UAB „Enorta“ mokesčių administratoriui teikė klaidinančią informaciją.

VMI prie LR FM 2024 m. liepos 17 d. pranešė UAB „Enorta“, kad pradėtas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos.

Panevėžio apskrities VMI 2024 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akte nustatyta, kad bendrovė nepagrįstai atskaitė pirkimo PVM pagal UAB „Plastikana“ ir UAB „Euroksa“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko. Bendrovė į apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, kadangi UAB „Plastikana“ prekės – kabelio iš Lenkijos įmonės neįsigijo, neturėjo įdarbintų darbuotojų veiklai vykdyti, sandorių sudarymo metu turėjo likviduojamos įmonės statusą. Bendrovė į apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, kadangi UAB „Euroksa“ sandorių sudarymo metu neturėjo įdarbintų darbuotojų veiklai vykdyti, sandorių sudarymo metu turėjo likviduojamos įmonės statusą, bendrovė neatsiskaitė su UAB „Euroksa“. Neaišku, kokiu tikslu 2024 m. liepos - rugsėjo mėn. kreditoriui MB „Tomorrowland LT“ buvo pervesta 179 200 Eur. Bendrovė mokestiniam patikrinimui pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Bendrovė nepardavė UAB „Kalniečių valda“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų statybinių medžiagų (kabelio). Bendrovės UAB „Kalniečių valda“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys apie prekių pardavimą neatitinka tikrovės, t. y. jose surašytos neįvykusios ūkinės operacijos. Formaliai įformindama pardavimus, bendrovė sudarė sąlygas UAB „Kalniečių valda“ atskaityti PVM už statybines medžiagas. Mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 140 408 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

Panevėžio apskrities VMI 2025 m. kovo 27 d. Nr. (42.59 Mr) FR0682-65 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti 2024 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akte papildomai apskaičiuoti 140 408 Eur PVM, 36 105,09 Eur PVM delspinigių, taip pat skirta 112 326 Eur PVM bauda.

VMI prie LR FM pagal 2025 m. gegužės 13 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.222 Mr) 1FR1043-1634 atliko bendrovės operatyvų patikrinimą. 2025 m. birželio 12 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-2127. Tikrintas laikotarpis nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. Nustatyta, kad, vykdydama atsiskaitymus, bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Taigi, UAB „Enorta“ perėmė UAB „Redama“ 150 576,30 Eur PVM nepriemoką, kuri susidarė 2023 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tačiau UAB „Enorta“ jokių mokėjimų VMI prie LR FM neatliko, nes atliko PVM atskaitymą. Nustatyta, kad mokesčių administratoriui teikė klaidinančią informaciją. VMI prie LR FM atlikusi mokestinį tyrimą, patikrinimą, nustatė, jog UAB „Plastikana“ ir UAB „Euroksa“ realiai statybinių medžiagų UAB „Enorta“ nepardavė, PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, tik buvo įforminti dokumentai, kurių pagrindu UAB „Plastikana“ ir UAB „Euroksa“ sudarė sąlygas UAB „Enorta“ nepagrįstai atskaityti pirkimo PVM už statybines medžiagas. Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog UAB „Enorta“ perėmusi UAB „Redama“ 150 576,30 Eur PVM nepriemoką, šios sumos nesumokėjo VMI prie LR FM, o pateikusi fiktyvias PVM sąskaitas faktūras nepagrįstai atskaitė PVM sumą.

VMI prie LR FM 2025 m. balandžio 16 pranešime UAB „Enorta“ apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą pateikta lentelė apie nesumokėtus mokesčius, kurioje nurodyta, jog nesumokėtos 48 061 Eur PVM prievolės mokėjimo terminas buvo 2023 m. rugpjūčio 25 d., nesumokėtos 90 585,31 Eur PVM prievolės mokėjimo terminas – 2024 m. kovo 25 d. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „Enorta“ finansinių sunkumų turėjo dar iki VMI prie LR FM mokestinio patikrinimo atlikimo.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad UAB „Enorta“ vėliausiai 2024 m. gruodžio 27 d. buvo faktiškai nemoki.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindo

Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Enorta“ atsiskaitymas su UAB „Redama“ pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, apribojo kreditoriaus VMI prie LR FM galimybę nukreipti išieškojimą į UAB „Enorta“ turtą, kadangi iš buvusio UAB „Enorta“ turto liko turto už 110 000 Eur (1/2 dalis pastato, adresu (duomenys neskelbtini)).

Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pavyzdžiui, tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė bendrovės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama bendrovės padėtis. Nemokios bendrovės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš bendrovės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

Kaip minėta, UAB „Enorta“ perėmė UAB „Redama“ 150 576,30 Eur PVM nepriemoką, kuri susidarė 2023 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tačiau UAB „Enorta“ jokių mokėjimų VMI prie LR FM neatliko, nes atliko PVM atskaitymą. VMI prie LR FM nustatė, jog UAB „Enorta“ pateikusi fiktyvias PVM sąskaitas faktūras nepagrįstai atskaitė PVM sumą. Pagal VMI prie LR FM 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo UAB „Enorta“ turėjo sumokėti pridėtinės vertės mokestį 2023 m. lapkričio 13 d. Pagal 2023 m. spalio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Enorta“ turėjo sumokėti UAB „Redama“ ir UAB „PayRay Bank“ turto kainą iki 2023 m. lapkričio 23 d. (Sutarties 4.1.1. ir 4.1.2. punktai).

UAB „Redama“ ir UAB „Enorta“ 2025 m. kovo 19 d. sudarė susitarimą, kuriuo UAB „Enorta“ iš dalies atsiskaitė su UAB „Redama“, 358 679,33 Eur įsiskolinimą UAB „Redama“ ir UAB „PayRay Bank“ sumažindama iki 110 000 Eur, kadangi UAB „Enorta“ grąžino jos nuosavybėje buvusį ir neareštuotą turtą UAB „Redama“.

Suinteresuotas asmuo SUA1 nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6.-143-1078/2025 konstatavo, jog bendrovė, vadovaujama suinteresuoto asmens, iki 2025 m. kovo 27 d. sudarytais sandoriais nepažeidė bendrovės kreditorių interesų ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6.-143-1078/2025 SUA1 atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nes jo padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra neginčijamai įrodyta, jog VMI pareiškime nurodytu 2024 m. liepos – rugsėjo mėnesių laikotarpiu UAB „Enorta“ turėjo mokestinę nepriemoką ir neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl SUA1 negalėjo pažeisti atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos, kadangi VMI, nebuvo pareiškusi reikalavimo, o tai reiškia, kad asmuo nežinojo apie atsiradusią prievolę.

Taigi, administracinio nusižengimo byloje buvo vertinama ar SUA1 taikytina administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą laikotarpiu nuo 2024 m. liepos – rugsėjo mėn. Pažymėtina, kad nors suinteresuotas asmuo, remiasi administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau jose buvo vertinamas kitas laikotarpis ir kitos faktinės aplinkybės, todėl administracinėje byloje padarytos išvados nėra lemiamos nagrinėjamoje byloje.

Kaip minėta, mokestinė nepriemoka buvo nustatyta 2024 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktu, kuris buvo vėliau patvirtintas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu. Nors iki minėto sprendimo priėmimo mokestinė prievolė dar nebuvo galutinai patvirtinta, tačiau UAB „Enorta“ jau buvo žinomos mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės bei galima reikšminga mokestinė prievolė valstybei. Todėl vien aplinkybė, kad galutinis sprendimas dėl mokestinės nepriemokos buvo priimtas vėliau, savaime nepaneigia bendrovės vadovo pareigos, žinant apie mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei bendrovės finansinius sunkumus, vertinti ar vykdomi atsiskaitymai nepažeis kitų kreditorių, įskaitant valstybės, kaip galimos kreditorės, interesų.

VMI 2025 m. birželio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222 Mr) FR1042-2127, nurodyta, jog tikrintas laikotarpis nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., nustatyta, kad, vykdydama atsiskaitymus, bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pažymoje nurodyta, jog bendrovės įsiskolinimas tiekėjams 2024 m. gegužės 1 d. buvo 7 151 789,53 Eur, iš jų: UAB Plastikana – 4 717 466 Eur, UAB Euroksa – 2 068 108 Eur, UAB Redama – 361 120 Eur; pagal bendrovės pateiktus duomenis apie kreditorius, kreditorinis įsiskolinimas tiekėjams 2025 m. balandžio 30 d. buvo 6 699 974 Eur, iš jų: MB Tomorrowland LT – 4 521 866 Eur, UAB Euroksa – 2 068 108 Eur, UAB Redama – 110 000 Eur. Taip pat nustatyta, kad bendrovė vykdė reikšmingus mokėjimus atskiriems kreditoriams, t. y. 2024 m. rugpjūčio 29 d. pervesta 50 000 Eur ASM1 (pagal paskolos sutartį), laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. pervesta 189 200 Eur MB „Tomorrowland LT“. Nors šie mokėjimai buvo atlikti iki sprendimo dėl mokestinės nepriemokos patvirtinimo, tačiau jie buvo vykdomi jau bendrovės vadovui žinant apie atliekamą mokestinį tyrimą ir nustatytą galimai apgaulingai tvarkomą bendrovės buhalterinę apskaitą bei galimai neteisingai apskaičiuotą ir nesumokėtą PVM ir tai patvirtina aplinkybę, jog bendrovė vykdė atsiskaitymus pasirinktinai, turėdama ribotas galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismo vertinimu, susitarimo sudarymo metu bendrovės finansinė padėtis jau neleido visiškai atsiskaityti su kreditoriais, todėl bendrovės vadovas turėjo pareigą užtikrinti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo laikymąsi.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad UAB „Enorta“, būdama faktiškai nemoki, turėdama įsipareigojimų kitiems kreditoriams bei žinodama apie mokestinio patikrinimo metu nustatytą galimą reikšmingą mokestinę prievolę valstybei, 2025 m. kovo 19 d. sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo su atskiru kreditoriumi. Nors galutinis sprendimas dėl mokestinės nepriemokos buvo priimtas vėliau, bendrovės vadovas jau tuo metu turėjo pareigą vertinti bendrovės finansinę padėtį ir užtikrinti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo laikymąsi. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas.

Dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Nemokumo administratorius nurodo, kad UAB „Enorta“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. UAB „Enorta“ nepagrįstai apskaitė pirkimo PVM sąskaitų faktūrų už 6 716 446,47 Eur (4 648 338,42 + 2 068 108,05) sumą, pardavimo PVM sąskaitų faktūrų už 5 907 426,74 Eur sumą. Administratorius teigia, kad 2023 m. UAB „Enorta“ balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyti neteisingi duomenys, todėl ji Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė neteisingą 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį, be to finansinių ataskaitų rinkinys už 2024 m. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateiktas.

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

Kaip minėta, VMI prie LR FM atlikto mokestinio tyrimo ir patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Enorta“ į apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų. VMI 2025 m. kovo 27 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti 2024 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akte papildomai apskaičiuoti 140 408 Eur PVM, 36 105,09 Eur PVM delspinigių, taip pat skirta 112 326 Eur PVM bauda. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Enorta“ apskaitoje buvo registruojami tikrovės neatitinkantys duomenys ir neegzistuojančios ūkinės operacijos, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. Administratorius nurodė, kad UAB „Enorta“ 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos pardavimų pajamos ir pardavimų savikaina sumos mažesnės už vien nepagrįstas pardavimų ir pirkimų sumas, neatitinka išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenų. Teismas šią aplinkybę vertina kartu su kitais byloje nustatytais duomenimis, įskaitant VMI mokestinio patikrinimo metu nustatytais pažeidimais ir sprendžia, jog UAB „Enorta“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai ir neatspindėjo realios bendrovės finansinės padėties bei vykdytų ūkinių operacijų.

Teismo vertinimu, administratoriaus pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Svarbu pažymėti, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2024 m. Tokios bendrovės veiklos ir apskaitos tvarkymo aplinkybės gali būti vertinamos kaip sąmoningas siekis neatskleisti tikrosios bendrovės finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės kreditorių interesus. Be to, administratorius nurodo, kad UAB „Enorta“ dokumentai neperduoti administratoriui. Tai taip pat, apsunkina galimybes nustatyti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, turto ir įsipareigojimų apimtį, atliktų ūkinių operacijų turinį.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, apskaitoje registruotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, deklaruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, o finansinės atskaitomybės neatspindėjo realios bendrovės veiklos ir finansinės būklės, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Taigi tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad BUAB „Enorta“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą

Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Enorta“ vadovas SUA1 sąmoningai blogai valdė bendrovę, blogino bendrovės turtinę padėtį, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, taip savo veiksmais bendrovę privedė prie bankroto. Todėl teismas daro išvadą, jog buvęs vadovas SUA1 laikytinas atsakingu dėl BUAB „Enorta“ tyčinio bankroto.

Dėl buvusio vadovo teisių apribojimo Administratorius prašo apriboti SUA1 teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, neperdavė turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog UAB „Enorta“ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens SUA1, kaip buvusio bendrovės vadovo, veiksmai, spręstina, kad yra JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindas taikyti buvusiam bendrovės vadovui poveikio priemonę – apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio sankcija suinteresuotam asmeniui SUA1 taikoma pirmą kartą, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, spręstina, jog apribojimas juridinio asmens vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjamu atveju taikytinas vieneriems metams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotam asmeniui SUA1 bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Enorta“ (j. a. k. 305343397) bankrotą pripažinti tyčiniu.

Pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Enorta“ vadovą SUA1 (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakingu už įmonės tyčinį bankrotą.

Apriboti buvusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Enorta“ vadovo SUA1 (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vieneriems metams.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.