Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams G. P. (nuotoliniu būdu), A. P.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B., jo atstovei advokatei S. M.-Š. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi N. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, N. B. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančiame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir Pareiškimas) nurodoma, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. liepos 10 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 324 763,13 Eur (priskaičiuota 2024 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2025 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)), iš jos: 195 519,31 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka; 112 326 Eur pridėtinės vertės mokesčio bauda ir 16 917,82 Eur šio mokesčio delspinigių. (duomenys neskelbtini) turėdama mokestinę nepriemoką (įsiskolinimą) VMI, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ((duomenys neskelbtini), A. L.). Kaip matyti iš informacijos apie (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimus, 2024 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį per (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktos pinigų pervedimų operacijos, kurių bendra suma už 2024 m. liepos mėnesį sudarė 139 200 Eur, kai atliekant mokėjimus nepriemoka buvo 147 100,64 Eur; 2024 m. rugpjūčio mėnesį (50 000 Eur bendra suma) nepriemoka buvo 148 351 Eur; 2024 m. rugsėjo mėnesį (50 000 Eur bendra suma) nepriemoka buvo 149 607,12 Eur. Tikrinamu laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) gavo pajamas, tačiau įvertinus tai, kad susidariusios mokestinės nepriemokos VMI, atliekant išieškojimo veiksmus, išieškoti iš (duomenys neskelbtini) nepavyko. (duomenys neskelbtini) turimoje sąskaitoje tikrinto laikotarpio pabaigoje pinigų likutis (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 0,01 Eur. Visos (duomenys neskelbtini) gautos pajamos buvo panaudotos, mokestinės nepriemokos VMI prie FM susidarymo metu (duomenys neskelbtini) jau turėjo pradelstų suteiktų kreditų įmokas, iš to darytina išvada, kad pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (duomenys neskelbtini) neturėjo. Taigi (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra N. B., turėjo užtikrinti, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytos privalomos mokėjimų eiliškumo tvarkos, kuria siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Kreditoriai, kuriems 2024 m. buvo atliekami mokėjimai, bendrovei jau turint mokestinę nepriemoką VMI prie FM, pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas, yra priskiriami žemesnės eilės kreditoriams, todėl atliekant šiuos mokėjimus, buvo nesilaikoma įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, pirmenybę teikiant kitiems, žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Teismo posėdžio metu N. B. nurodė, kad su VMI pareiškimo bei kaltinimais nesutinka, nes tuo metu, kai buvo daromi mokėjimai, įmonė neturėjo skolos VMI, o skola atsirado tik po vienašališko VMI tyrimo 2025 m. kovo mėnesį, atstatant ją atgaline data už 2024 m. laikotarpį. Jis negalėjo žinoti apie tokią skolą, nes nebuvo jokių pranešimų ar raginimų, o visi mokėjimai buvo daromi didžiausiam kreditoriui, kad įmonė galėtų tęsti veiklą, o iš „Rekvizitai“ pateikto išrašo matyti, jog nepriemoka atsirado tik 2024 m. rugsėjį, o 272 000 Eur nepriemoka greičiausiai buvo panaikinta. VMI sprendimas buvo apskųstas, tyrimų atlikta daugiau nei penki, VMI pripažino klaidas, bet sprendimą paliko galioti, o 2025 m. kovo mėnesį sprendimas nebeskųstas, jis žino, kad įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Mokestinė nepriemoka susidarė po 2025 m. kovo mėnesį patikrinimo, o inkriminuojami pervedimai buvo atlikti 2024 m. rugsėjo mėnesį, kai įmonė nepriemokos neturėjo. Apie VMI nepriemoką jis pirmą kartą sužinojo 2025 m. sausį arba 2024 m. gruodžio gale, pirminis sprendimas buvo apskųstas, VMI pripažino klaidas, bet paliko sprendimą galioti, o nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio įmonei buvo taikomi apribojimai sąskaitoms ir turtui, tačiau tikslias datas galėtų patikslinti VMI. Jeigu būtų žinojęs apie nepriemoką 2024 m. liepos–rugpjūčio mėnesį, būtų ją būtų dengęs, nes neturėjo tikslo nemokėti. Skolos buvo dengiamos, o 2024 m. metų pabaigoje jų nebeliko, įmonė turėjo turto, VMI buvo areštavusi turto už 160 000 Eur, o po tyrimo nustatyta nepriemoka siekė apie 120 000 Eur, todėl ją buvo galima padengti, be to, būtų prašyta leisti skolą dengti dalimis. Dėl ikiteisminio tyrimo eigos jis nurodė, kad jokių kitų proceso prievartos priemonių nebuvo taikoma, tyrimas dar tęsiamas, tačiau nepamena Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos jam pareikšti įtarimai. Dėl kreditoriaus A. M. mokėjimų paaiškino, kad buvo paprašyta trumpalaikė paskola, kuri grąžinta, o gauti pinigai panaudoti atsiskaitymui su pagrindiniu kreditoriumi, kurį jo vertinimu sudarė (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu N. B. atstovė advokatei S. M.-Š. nesutiko su VMI pareiškimu ir nurodė, jog VMI pareiškime nurodyta informacija yra klaidinanti: pačiame pareiškime kalbama apie mokestinę nepriemoką ir įmonėje vykdytą operatyvinį patikrinimą nuo 2025 m. gegužės 16 d. iki 2025 m. birželio 12 d., tačiau prie pareiškimo pridėtuose prieduose, būtent 4 priede – Operatyvaus patikrinimo pažymoje – nurodyta, kad nepriemoka biudžetui priskaičiuota 2024 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktu, patvirtintu 2025 m. kovo 27 d., ir būtent šių dokumentų pagrindu įmonei buvo apskaičiuota nepriemoka. Patikrinus įmonės veiklą VMI nustatė, kad buvo sumažinta PVM mokėtina suma, todėl už tam tikrą laikotarpį apskaičiuota mokėtina PVM suma virš 140 000 Eur, o šių veiksmų pagrindu nepriemoka buvo patvirtinta 2025 m. kovo 27 d. Nors bendrovės vadovas turėjo pastabų, VMI sprendimo toliau neskundė, tačiau duomenų bazėse ir balansuose matyti, kad nepriemoka atsirado būtent šių patikrinimų išvadoje, o laikotarpiu, kurį nurodo pareiškėjas – 2024 m. liepos 25 d. – 2024 m. rugsėjo 6 d. – įmonė įsiskolinimų neturėjo, vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, todėl tokios mokestinės nepriemokos, kaip nurodo VMI, iš tikrųjų nebuvo. Prie VMI pareiškimo pridėtuose prieduose, bendrovės sąskaitos išraše, matyti, kad tiek liepos, tiek rugpjūčio mėnesiais bendrovė vykdė atsiskaitymus su „Sodra“, mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, kas sudaro pagrindą vertinti, jog bendrovė nevengė mokėti mokesčių, tačiau realiai skolos VMI neturėjo, todėl nebuvo pagrindo dengti įsiskolinimą. Atstovė pabrėžė, jog VMI pareiškimas nepagrįstas, nes bandoma asmenį traukti atsakomybėn už tai, ko jis nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl prašo VMI pareiškimą atmesti.

Institucijos atstovė G. P. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą pareiškime išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, kad prie teismui pateikto VMI pareiškimo yra pridėti balansai, kuriuose nustatyta, jog tuo metu buvo skola. Pareiškime yra pateikta atliktų pavedimu lentelė, kurioje nurodyta kada buvo atliktas pavedimas, kas gavėjas, kokia suma ir mokestinė nepriemoka buvo būtent tai dienai.

Institucijos atstovas A. P. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą pareiškime išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, jog iš pateiktos Derinimo likučių ataskaitos matyti, jog mokesčių mokėtojas jau 2023 m. rugpjūtį turėjo skolą už 2023 m. liepos mėnesį – 55 132 Eur, o 2024 m. kovo 25 d. už 2024 m. vasario mėnesį įmonė turėjo sumokėti 272 075 Eur. Dėl 2024 m. rugsėjo mėnesio buvusios mokestinės nepriemokos negali atsakyti, kadangi dabar turimi duomenys, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo 55 000 Eur skola už 2023 m. liepos mėnesį ir 2024 m. kovo mėnesį turėjo skolą už 2024 m. vasario mėnesį. Iš pateikto į bylą balanso matyti, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. mokestinė nepriemoka sudarė 149 607,12 Eur, o mokestinė nepriemoka, kuriai nesuėjęs terminas – 110 177 Eur, šis į bylą pateiktas balansas (jo išrašas) sugeneruotas 2025 m. birželio 13 d. Taigi, 2025 m. birželio 13 d. sugeneruotas dokumentas – balansas, rodo, jog 2024 m. liepos 25 d. buvo 147 100,64 Eur nepriemoka. Institucijos atstovas nurodė, kad negali atsakyti, ar 2024 m. liepos 25 d. jau buvo minėta nepriemoka, ar ji atsirado ties šia data, sugeneruojant 2025 m. birželio 13 d. dokumentą, kadangi 2025 m. kovo mėnesį sprendimu buvo patvirtintas patikrinimo aktas, kuriuo ir nustatyta ta nepriemoka. Negali garantuoti, kad ta 147100,64 Eur nepriemoka atsirado būtent po minėto patikrinimo. Nesutinka su tuo, kad 2024 m. liepos mėn. galėjo ir nebūti nepriemokos, nes 2023 m. rugpjūčio mėn. mokestinė prievolė buvo 55132 eurai, balansas 47000 eurų, tai buvo kažkiek padengta, bet mokestinė nepriemoka buvo.

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinė atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik tada, kai yra nustatyta jo kaltė ir surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą, jog nusižengimas padarytas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog minėtame CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjamuoju atveju N. B. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Bendrovė, nepaisant nesumokėtų mokesčių valstybei, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. Bendrovė per (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pinigų pervedimo operacijas, kurių bendra suma už 2024 m. liepos mėnesį sudarė 139 200 Eur, kai atliekant mokėjimus nepriemoka buvo 147 100,64 Eur; 2024 m. rugpjūčio mėnesį sudarė 50 000 Eur, kai nepriemoka buvo 148 351 Eur; 2024 m. rugsėjo mėnesį 50 000 Eur, kai nepriemoka buvo 149 607,12 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, kadangi buvo susidariusi Bendrovės mokestinė nepriemoka.

Nors N. B. veika formaliai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį (kreditorių teisių pažeidimą), nes (duomenys neskelbtini), būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, visgi pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo priskaičiuota tik 2024 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo patvirtintas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. mokestinė nepriemoka buvo apskaičiuota jau po to, kai (duomenys neskelbtini) įvykdė VMI pareiškime nurodytus mokėjimus. Be to, nors byloje pateiktoje Likučių derinimo ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. turėjo 55 132 Eur nepriemoką, 2024 m. kovo 25 d. – 272 075 Eur nepriemoką, 2025 m. kovo 27 d. – 112 326 Eur nepriemoką, tačiau iš šio dokumento visgi nėra aišku, ar pareiškime nurodytu laikotarpiu, t. y. 2024 m. liepos – rugsėjo mėn. pradžioje (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką. Į bylą taip pat yra pateikti (duomenys neskelbtini) balansai 2024 m. liepos 25 d. bei 2024 m. rugsėjo 9 d. ir iš tiesų iš šių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) šiomis dienomis turėjo atitinkamai 147 100,64 Eur ir 149 607,12 Eur nepriemoką. Kita vertus, šie balansai sugeneruoti sistemoje 2025 m. birželio 13 d., o teisme paklaustas VMI atstovas negalėjo atsakyti, ar minėtos 147 100,64 Eur ir 149 607,12 Eur nepriemokos atsirado tik po 2025 m. kovo 27 d. sprendimo ir generuojant dokumentą sistemoje yra nurodomos atitinkamai 2024 m. liepos 25 d. ir 2024 m. rugsėjo 9 d., nors faktiškai tuo metu jos dar nebuvo apskaičiuotos.

Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad byloje nėra neginčijamai įrodyta, jog VMI pareiškime nurodytu 2024 m. liepos – rugsėjo mėnesių laikotarpiu (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką ir neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl N. B. negalėjo pažeisti atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos, kadangi VMI, nebuvo pareiškusi reikalavimo, o tai reiškia, kad asmuo nežinojo apie atsiradusią prievolę.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nagrinėjant klausimą, ar N. B. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti ar (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir todėl turėjo būti taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas. Atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) sąskaitos išraše nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo su kreditoriais – (duomenys neskelbtini) bei A. L., be kita ko bendrovė tuo metu mokėjo mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ministerijos (SODRA) ir į valstybės biudžetą. Teismo posėdžio metu N. B. akcentavo, jog skolos kreditoriams buvo dengiamos, o 2024 metų pabaigoje jų nebeliko, (duomenys neskelbtini) turėjo turto – VMI buvo areštavusi turto už 160 000 Eur, o po tyrimo nustatyta nepriemoka siekė apie 120 000 Eur, todėl ją buvo galima padengti, be to, jeigu būtų žinojęs apie nepriemoką 2024 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, būtų ją būtų dengęs arba būtų prašęs leisti skolą dengti dalimis. Teismo vertinimu, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog tuo metu, kai buvo atliekami pareiškime nurodyti pavedimai, N. B. vadovaujama Bendrovė neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriaus

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iš tiesų turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo N. B. veikoje, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo teisena, pradėta (duomenys neskelbtini) vadovo N. B. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nes jo padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.