Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad nepripažįsta kilusių pasekmių, tačiau sutinka, kad pažeidė KET, galbūt nepastebėjo nukentėjusiojo, bet ir pastarasis važiavo didesniu nei leistinu greičiu. Paaiškino, kad 2025 m. kovo 11 d. buvo sode ir kai jau važiavo namo, jis nuvažiavo iki sankryžos, sustojo, pažiūrėjo į dešinę, į kairę, jam važiuoti reikėjo į Vilniaus pusę. Pažiūrėjo, kad į Pabradės pusę važiuoja du vilkikai ir mašinos, praleido jas ir pradėjo važiuoti, ir išgirdo smūgį. Labai stiprus smūgis buvo, jų mašiną numušė į kitą pusę. Supranta, kad pažeidė KET, nepamatė motociklininko. Tai buvo sekundžių reikalas, nespėjo pamatyti. Kelias prie tos sankryžos labai geras ir matomumas visumoje geras. Vienintelė problema, kad ten duobė yra, mašinos porą šimtų metrų atstumu matosi, tačiau motociklai nesimato. Motociklas mažesnis. Jis kai praleido mašinas, po truputį pradėjo važiuoti, kai pradėjo judėjimą, nieko nematė. Iš jo pusės motociklas atvažiavo. Motociklas trenkėsi į jį, jei būtų matęs motociklą, nebūtų važiavęs. Įjungęs pirmą bėgį pradėjo judėti, daryti posūkį, nežiūrėjo jau į dešinę pusę, žiūrėjo į kairę pusę, nes į tą pusę važiavo. Dėl civilinio ieškinio sumos nesutinka. Jis viską pripažįsta, tik nepripažįsta, kad dėl jo kaltės kilo pasekmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji NKA2, pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise, nesutiko duoti parodymų teisme. Nurodė, kad jau viską buvo nurodžiusi, palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jokių priekaištų savo vyrui neturi, dėl sužalojimų niekur nesikreips ir jokio ieškinio neteiks.

Teismo posėdžio metu specialistas Vytautas Šakėnas, atsakydamas į klausimus dėl motociklo važiavimo greičio prieš susidūrimą nustatymo, nurodė, kad naudojant programą „Craft“ eismo įvykio vietoje pagal pėdsakus buvo galima nustatyti susidaužymo vietą ir jos atžvilgiu buvo modeliuojamas susidūrimas, kur galėjo jis vykti. Taip pat buvo siekiama su kuo mažesne paklaida modeliuojant atkurti eismo įvykio mechanizmą, kad transporto priemonės po eismo įvykio atsidurtų byloje užfiksuotose vietose. Modeliuojant gavosi, kai automobilis Nissan, važiuojantis 18 km/val. greičiu susiduria su motociklu važiuojančiu 120 km/val. greičiu. Tada nuo susidūrimo vietos automobilis yra sustabdomas, sukasi pagal laikrodžio rodyklę ir nurieda į griovį, nuo sankasos, atsiduria padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio metu, o motociklas po susidūrimo juda maždaug ta pačia kryptimi kaip ir prieš eismo įvykį ir sustoja miške, nustatytoje padėtyje už maždaug 30 m nuo susidūrimo vietos. Nustatant transporto priemonių važiavimo greičius, modeliavimas buvo naudojamas su 10 procentų paklaida, o mažiausia paklaida gavosi 3,8 procentų. Taigi transporto priemonių greičiai prieš susidūrimą buvo tokie, kaip nurodyta pirmiau su 3,8 procentų paklaida. Tai yra maža paklaida. Jeigu motociklas būtų važiavęs nedideliu greičiu, jis po susidūrimo būtų atsidūręs už kelių metrų nuo susidūrimo vietos, o automobilis arba būtų pasisukęs, arba ne. Bet tikrai nepakeistų važiavimo krypties, nepasisuktų į priešingą pusę negu važiavo prieš eismo įvykį. Visai kitokios padėtys būtų ir kitokie sugadinimai pagal apimtį ir deformaciją. Specialisto išvadoje, 1 punkte, nurodyta, kad kaltinamajam pradėjus važiuoti link sankirtos su pagrindinio kelio važiuojamąja dalimi, motociklininkas buvo nuo jo apie 73 metrų atstumu. Šis atstumas nustatytas programos pagalba. Kiek atsimena, buvo duomenys, kad automobilio vairuotojas buvo sustojęs prie sankryžos su pagrindiniu keliu. Modeliuojant buvo naudojami modeliavimo parametrai, buvo modeliuojama automobilio padėtis susidūrimo metu ir jo greitis taip pat. Sumodeliuota motociklo padėtis susidūrimo metu. Tos transporto priemonių padėtys turi sutapti. Buvo nustatyta kad, automobilio vairuotojui pajudant į sankirtą, jis sugaišta tam tikrą laiką ir tokiu būdu, tuo momentu, kai automobilio vairuotojas pajuda į sankryžą, motociklas važiuoja tyrimo metu nustatytu 120 km/val. greičiu. Atliekant specialisto išvados 8 punkte esančius skaičiavimus, buvo vadovaujamasi tokiais atvejais naudojama metodika, siekiant nustatyti kada transporto priemonės vairuotojas, gali nustatyti, jog artėjančios transporto vairuotojas važiuoja viršydamas leistiną važiavimo greitį. Šiuo atveju gaunasi, kad automobilio vairuotojas galėjo nustatyti ar motociklas važiuoja leistinu 90 km/val. greičiu iš 94 metrų atstumo. O kai pradėjo važiuoti, motociklas buvo mažesniu apie 73 metrų atstumu, darytina išvada, kad motociklo vairuotojas važiavo viršydamas leistiną važiavimo greitį. Paprastai jeigu kelio ruože yra ribotas matomumas, jeigu tos sąlygos lemia ir gali turėti įtakos įvykiui, jos paprastai nurodomos. Šiuo atveju nenurodytos jokios sąlygos, kad automobilio vairuotojas negalėjo pamatyti motociklo 94 metrų atstumu. Įvykio vietoje, netoli jos, yra nuokalnė, pakilimas staigesnis ir po to yra žemesnis link sankryžos pakilimas, pakilus į staigią įkalnę dar yra mažesnis matomumas. Tačiau po to matosi jau ta sankryža ir matosi važiuojančios mašinos pagrindiniu keliu nuo Vilniaus pusės. Vairuotojas prieš įvažiuodamas į sankryžą, turėjo galimybę nustatyti, kad pagrindiniu keliu atvažiuojantis motociklo vairuotojas važiuoja didesniu negu 90 km per valandą greičiu ir tokiu atveju įvažiuoti į sankryža, bandant pravažiuoti ir t.t., yra nesaugu. Tokiu atveju įvažiuoti į sankirtą nesaugu, t. y. įvažiuojant, užkertant kelią motociklui. Stabdymo kelias šiuo atveju nebuvo fiksuotas. Tik per fotonuotraukas matyti, kad ties sankirtos viduriu prasideda skysčių valka, kuri viena tęsiasi iki automobilio ir kita ‒ link motociklo. Situacija tokia, kad šalutiniu keliu važiuojantis asmuo turi duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam. Šiuo atveju automobilis nebuvo atsidūręs priešpriešinėje eismo juostoje. Susidūrimo vieta buvo prieš tepalų sklaidos pradžią, kadangi tepalai ištryško, vadinasi susidūrimas turėjo vykti tuoj pat prieš tą dėmės pradžią. Tikėtina pagrindinis smūgis buvo motociklui į variklį. Arčiau keleivio pusės buvo automobiliui smūgis. Sprendžiant pagal apgadinimus, transporto priemonių buvimo vietas po susidūrimo, motociklo greitis negalėjo būti 90 km/val. Tokiu atveju jis nebūtų atsidūręs ten, kur atsidūrė, nes neužtektų kinetinės energijos, ir automobilį pasukti nebūtų užtekę kinetinės energijos. Negalima įvertinti nei kiek automobilis greičio prarado, nei kiek motociklas greičio prarado. Transporto priemonių techninė būklė nesvarbi. Jeigu automobilis jau pradėjęs važiuoti, reikėjo tik tęsti judėjimą, jeigu pradėjo trūkčioti ir užgesta, tai tada galima kalbėti apie techninę būklę. Jeigu motociklo priekinis ar galinis stabdys neveikia, tie duomenys turi būti pateikti, jeigu praėjusios transporto priemonės techninę apžiūrą, tai vadinasi jos tvarkingos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji NKA2 parodė, kad ji kartu su savo vyru (duomenys neskelbtini) nusprendė 2025 m. kovo 11 d. važiuoti iš jų sodo, esančio šalia Družilių k., atgal į Vilnių. Apie 15 val., ji ir (duomenys neskelbtini) įsėdo į jam priklausantį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo, važiavo Družilių keliu iki kol pasiekė sankryžą su keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Jų kelias buvo asfaltuotas, neduobėtas, tvarkingas. Oro sąlygos buvo palankios, giedra, nelijo, kelias buvo sausas. Kelias, į kurį norėjo įvažiuoti, buvo dviejų juostų, vienos ir kitos krypties. Jie važiavo iš šalutinio kelio, jų kelyje prieš sankryžą buvo pastatytas šalutinio kelio ženklas. Koks leistinas greitis buvo jų šalutiniame kelyje ir koks leistinas greitis buvo pagrindiniame kelyje, nežino. Jie privažiavę prie sankryžos buvo visiškai sustoję ir praleidinėjo jiems iš abejų pusių pravažiuojančius automobilius, taip pat jiems iš kairės pusės, būtent į ten kur ketino sukti švietė ryškiai saulė, kuri jiems trukdė matyti transporto priemones atvažiuojančias iš kairės pusės. Kai tik jai ir jos vyrui pasirodė, kad kelias buvo tuščias ir saugus įvažiuoti, jos vyras pradėjo važiuoti į priekį ir sukti į kairę, link Vilniaus. Kai buvo sankryžos viduryje, tik tada ji ir jos vyras pastebėjo, kad prie pat jų automobilio kairės pusės priekio yra motociklas, kuris tą pačią akimirką į juos ir atsitrenkė, jie jo nematė, tik kai liko mažiau nei sekundė iki susidūrimo, dėl to jos vyras neturėjo nei kiek laiko sureaguoti į motociklą, kad pakeistų kryptį, sustotų, ar pagreitėtų. Ar motociklininkas viršijo greitį, pasakyti negali. Ar motociklo priekiniai žibintai buvo įjungti, dėmesio neatkreipė. Kaip motociklas atrodė, kokia jo buvo spalva, nepastebėjo, nes viskas įvyko akimirksniu. Vos tik, kai į juos atsitrenkė, kas atsitiko su motociklu ir jo vairuotoju ji nepastebėjo, jų pačių automobilis buvo nustumtas ir po ko jie nuvažiavo į griovį. Po susidūrimo ji ir jos vyras išlipo iš automobilio, ji buvo šoko būsenoje, jautė skausmą krūtinės srityje. Po to apsižvalgius, pamatė, kad jų įvykio vietoje yra sustoje pašaliniai asmenys, kurie bendrauja su šalia kelio gulinčiu motociklininku. Po kurio laiko atvyko gaisrininkai, greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP) ir paskui policija. GMP, kiek matė, motociklininką įkėlę į neštuvus nunešė į jų tarnybinį automobilį. Po kurio laiko atvyko dar vienas GMP automobilis, kurio darbuotojai ją apžiūrėjo ir išvežė ją į Santariškes. Santariškėse jai nustatė sumušimus, suleido jai vaistus bei išrašė vaistus. Ji savo vyrui jokių priekaištų neturi. Jokio civilinio ieškinio neteiks. Sutiktų šį ikiteisminį tyrimą baigti jos ir įtariamojo (jos vyro) susitaikymu (t. 2, b. l. 31–33).

Specialisto išvadoje Nr. G 1776/2025(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus NKA2 medicininius dokumentus, NKA2 sužalojimai nenustatyti (t. 1, b. l. 177–178).

Specialisto išvadoje Nr. G 1772/2025(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad NKA1 nustatyti šie sužalojimai: išoriniai sužalojimai – poodinė kraujosruva pakaušyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, žaizda virš dešinio kelio; kaklo sužalojimai – stuburo kaklinės dalies C3 slankstelio dešinės lateralinės masės lūžis, stuburo kaklinės C7 slankstelio dešinės skersinės ataugos ir lateralinės masės lūžis; krūtinės ląstos sužalojimai – krūtinkaulio rankenos lūžis kairėje su aplinkine kraujosruva tarpuplaučio minkštuosiuose audiniuose, kairės pusės X šonkaulio galvos, XI šonkaulio kaklo ir XII užpakalinio lanko lūžiai, abiejų plaučių intraparenchiminės kraujosruvos, stuburo krūtininės dalies Th3, Th4, Th5, Th6, Th7 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžiai, stuburo krūtininės dalies Th9, Th10 kūnų priekinių viršutinių kraštų lūžiai; dešinės plaštakos sužalojimai – odos nubrozdinimai dešinės plaštakos delnakaulių galvų srityse ir kairės plaštakos nykštyje, dešinės plaštakos IV ir V delnakaulių lūžiai bei IV ir V pirštų artimųjų pirštakaulių lūžiai; dešinės čiurnos ir pėdos sužalojimai – dešinės lateralinės kulkšnies(šeivikaulio apatinio galo) skeveldrinis lūžis, dešinės medialinės kulkšnies (blauzdikaulio apatinio galo) avulsinis lūžis, dešinio blauzdikaulio tolimojo galo priekinio krašto lūžis, dešinės čiurnos šokikaulio panirimas, dešinės pėdos kulnakaulio priekinės ataugos lateralinio krašto avulsinis lūžis, dešinės pėdos laivakaulio lūžis, dešinės pėdos lateralinio pleištuko lūžis, dešinės pėdos II-V padikaulių pamatų lūžiai; kairės plaštakos sužalojimai – odos nubrozdinimai kairės plaštakos nykštyje, kairės plaštakos mėnulio išnirimas; kairės pėdos sužalojimai – poodinė kraujosruva kairės pėdos nugariniame paviršiuje, kairės pėdos kulnakaulio priekinės ataugos viršutinio krašto avulsinis lūžis, kairės pėdos kubakaulio lateralinio krašto avulsinis lūžis, kairės pėdos I piršto tolimojo pirštakaulio lūžis. Nurodyti kūno sužalojimai galėjo susiformuoti skirtingose autoįvykio fazėse, transporto priemonių susidūrimo metu susidariusiai smūgio bangai nubloškiant nukentėjusįjį nuo motociklo ir jam atsitrenkiant į kelio dangą arba kitus traumuojančius objektus. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais – veidui, pakaušiui, krūtinės nugariniam paviršiui, abejomis plaštakomis, kairiam keliui ir abejomis pėdomis kontaktuojant su bukais objektais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Remiantis užduoties aplinkybėse pateikta informacija, nukentėjusysis vairavo motociklą, vadinasi, susidūrimo metu su kita transporto priemone, jis buvo vertikalioje kūno padėtyje (t. 1, b. l. 166–168).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1141(25) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 1) automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo su motociklu eiga ir susidūrimo mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš šalutinio kelio nuo Družilų pradėjo važiuoti link sankirtos su pagrindinio kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai važiuojama dalimi, kada jam iš kairės apie 120 km/val. greičiu važiavusio vairuotojo vairuojamas motociklas Yamaha YZF-R1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apie 73 m atstumu. Motociklo vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo iki susidūrimo vietos ir motociklo vairuotojui pasukus kairiau, automobilis Nissan Almera judėdamas apie 18 km/val. greičiu, priekine dalimi susidūrė su motociklu Yamaha YZF-R1, atsitrenkdamas į jo dešinį šoną variklio srityje. Susidūrimo metu automobilis Nissan Almera sukosi pagal laikrodžio rodyklę, priekine dalimi nuslinkęs nuo sankryžos sankasos sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo metu motociklas Yamaha YZF-R1 nukrypo kairiau, nuslinko į kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai kairėje pusėje augantį mišką ir pasiliko gulėti ant dešiniojo šono padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. 2) susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą, praleidęs jam iš kairės pagrindiniu keliu važiavusio vairuotojo vairuojamą motociklą Yamaha YZF-R1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Motociklo Yamaha YZF-R1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas nedidesniu kaip 90 km/val. greičiu ir laiku lėtindamas greitį, tikėtina, kad turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo; 3) automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – važiuodamas šalutiniu keliu pradėjo važiuoti į sankirtą su pagrindinio kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai važiuojama dalimi, kada jam iš kairės apie 120 km/val. greičiu artėjęs motociklas buvo apie 73 m atstumu ir automobilio vairuotojas su didele tikimybe turėjo galimybę nustatyti, kad artėjančio motociklo vairuotojas važiuoja didesniu, nei leistinu maksimaliu 90 km/val. greičiu – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti; 4) motociklo Yamaha YZF-R1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – keliu Vilnius–Švenčionys–Zarasai važiavo apie 120 km/val. greičiu, t. y. viršydamas leistiną maksimalų 90 km/val. greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su į sankryžą, su keliu Družilai–Blusinė įvažiavusio vairuotojo viruojamu automobiliu Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kada motociklo vairuotojui važiuojant nedidesniu kaip 90 km/val. greičiu ir laiku lėtinant greitį, motociklo vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu tikėtina, kad turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 138–148).

2025 m. kovo 19 d. peržiūrėjus tris policijos pareigūnų kūno („body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad pareigūnai atvykę į įvykio vietą, paruošę alkotesterį, prieina prie vyro ir moters (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai KAL1 ir nukentėjusioji NKA2), pareigūnui paklausus kas vairavo automobilį, KAL1 pasako, jog jis, tada pareigūnas patikrina jo blaivumą, pirmo pūtimo rezultatas – 0.00 promilių. Pareigūnui paklausus kokia čia situacija, KAL1 sako, kad išvažiavo ir nepamatė, pripažįsta, jog jis kaltas. Toliau pareigūnas prieina prie GMP automobilio, kurio viduje neštuvuose yra paguldytas vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusysis NKA1). Pareigūnui paklausus GMP darbuotojų, kur bus vežamas NKA1, pastarieji atsakė, kad į Lazdynų ligoninę. GMP darbuotojai nurodė, kad pirminės nustatytos traumos pas vyrą yra kojos, stuburo ir galvos trauma. Patikrinus NKA1 neblaivumą, nustatytos 0.00 promilės. Pareigūnui paklausus vyro, ar motociklas priklauso jam, vyras nurodo, kad jis jį dabar atsivaręs, jo dokumentai turėtų būti motocikle. Vėliau KAL1 pareigūnams nurodo, kad jis suko link Vilniaus, o motociklininkas galimai važiavo iš Vilniaus. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įrašuose nėra (t. 1, b. l. 133–134).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vietos apžiūra atliekama kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 36-ame km., ties posūkiu į Družilių k., Vilniaus r. sav., Pabradės m. kryptimi. Įvykio vietoje yra tiesus, horizontalus ruožas. Lengvojo automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis: kairys posūkis nuo kelio iš Družilių k. į kelią Nr. 102, Vilniaus kryptimi. Motociklo Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (PL) važiavimo kryptis: keliu Nr. 102 nuo Vilniaus, Pabradės m. kryptimi. Leistinas važiavimo greitis šioje atkarpoje yra 90 km/val. Artėjant prie kelio Nr. 102 ir kelio iš Družilių k. sankryžos, nuo Družilių k. pusės įrengtas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Automobilių, jų ratų pėdsakų ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas buvo pažymėtas 0,0 m atstumu nuo menamos linijos, pratęstos kelio link Družilių k. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint Družilių k. kryptimi.). Bazinė linija – koordinačių ašis X0, pratęsta per kelio ženklinimą 1.1 „Siaura ištisinė linija“ Pabradės m. kryptimi. Bazinės linijos ilgis yra 65,0 m. Koordinačių ašių (+) zona ‒ kelio dalis į kairę nuo bazinės linijos, - zona - kelio dalis į dešinę nuo bazinės linijos. Po įvykio automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairėje pusėje (apžiūros atlikimo kryptimi), dalinai nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, priekine dalimi pasisukęs link Blusinės k. Automobilis kelių eismo įvykio vietos plane pažymėtas Nr. 1. Jo dešinės pusės priekinė ašis kelių eismo įvykio vietos plane pažymėta Nr. 1.1, o galinė 1.2. Nuo automobilio galinės dalies link kelio Nr. 102 vidurio yra Nissan judėjimo krypties pėdsakas, kuris eismo įvykio vietos plane pažymėtas Nr. 3. Jo pradžia pažymėta Nr. 3.1, o pabaiga 3.2. Automobiliui iš dešinės pusės, kairiajame (apžiūros atlikimo kryptimi) griovyje yra motociklo judėjimo krypties pėdsakas, krypstantys link miško, kuris eismo įvykio vietos plane pažymėtas Nr. 4. Jo pradžia pažymėta Nr. 4.1, o pabaiga Nr. 4.2. Toliau, Pabradės m. kryptimi miško masyve, tarp medžių, ant dešiniojo šono guli motociklas Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (PL). Motociklo priekinė dalis nukreipta Pabradės m. kryptimi. Motociklas eismo įvykio vietos plane pažymėtas Nr. 2. Jo priekinė ašis Nr. 2.1, o galinė 2.2. tarp lengvojo automobilio ir motociklo, kairiajame griovyje yra daug nulaužytų motociklo dalių ir smulkių motociklo ir automobilio šūkių. Motociklo dešinėje pusėje, Pabradės m. kryptimi kairiajame griovyje yra motociklo vairuotojo kontakto su žemės paviršiumi vieta Nr. 1 ir Nr. 2, kurie atitinkamai eismo įvykio vietos plane pažymėti Nr. 5 ir 6 (t. 1, b. l. 11–132).

AB „Regitra“ rašte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie transporto priemonės Yamaha YZF R1, atpažinties (identifikavimo) numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimą ir (ar) nuosavybės deklaravimą (t. 4. b. l. 67–69).

AB „Via Lietuva“ raštuose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kokie kelio ženklai yra įrengti netoli sankryžos (eismo įvykio vietos), taip pat minėti duomenys patvirtina, kad toje kelio atkarpoje yra įrengta vidutinio greičio matavimo sistema (t. 2, b. l. 171–174).

Civilinė atsakovė UAB „ERGO Insurance SE“ veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą byloje pateikė žalos bylos medžiagą (t. 3, b. l. 1–196).

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio normas būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kyla tik dėl tokio KET pažeidimo, kurio metu padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma.

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti KET. Vadovaujantis KET 154 punktu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis KAL1, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuojamu automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu iš Družilių k. link Blusinės k., įvažiavęs į nereguliuojamą sankryžą su keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai, 36-ame km., sukdamas kairėn, Vilniaus kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių ženklo Nr. 203 („Duoti kelią“) reikalavimą, nustatantį pareigą duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, KET 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, būdamas neatidus ir neatsargus, vairuojamu automobiliu, važiuodamas šalutiniu keliu, turėdamas galimybę nustatyti, kad jam iš kairės pagrindiniu keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai link jo artėjantis motociklas važiuoja didesniu nei leistinu 90 km/val. greičiu, neduodamas kelio, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su NKA1 vairuojamu motociklu „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko eismo įvykio metu motociklo vairuotojas NKA1 patyrė kūno sužalojimus atitinkančius nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, t. y. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Jo kaltę be paties KAL1 duotų parodymų, kuomet jis nurodė, kad supranta ir pripažįsta, jog pažeidė KET, nematė motociklininko, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir nurodė, kad jam kaltinamojo automobilis išvažiavo staigiai priešais jį ir jam nebuvo galimybės išvengti susidūrimo; nukentėjusiosios NKA2 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad būtent iš tos pusės, kur ketino sukti, švietė ryški saulė, kuri jiems trukdė matyti transporto priemonę, kai buvo sankryžos viduryje, tik tada pastebėjo, jog prie pat jų automobilio kairės pusės priekio yra motociklas, kuris tą pačia akimirką į juos ir atsitrenkė; specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – važiuodamas šalutiniu keliu pradėjo važiuoti į sankirtą su pagrindinio kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai važiuojama dalimi, kada jam iš kairės apie 120 km/val. greičiu artėjęs motociklas buvo apie 73 m atstumu ir automobilio vairuotojas su didele tikimybe turėjo galimybę nustatyti, kad artėjančio motociklo vairuotojas važiuoja didesniu, nei leistinu maksimaliu 90 km/val. greičiu – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą; policijos pareigūnų kūno („body“) kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kur kaltinamasis pareigūnams prisipažįsta, kad jis yra kaltas, nes išvažiavo ir nepamatė motociklo; kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kur užfiksuotos eismo įvykio padariniai, kita bylos medžiaga.

Byloje iš esmės nekilo ginčas dėl dalies faktinių įvykio aplinkybių, tai yra, kaltinamasis KAL1 pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis pažeidė KET, nepamatė NKA1 vairuojamo motociklo, dėl ko jie susidūrė. Tačiau kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiajam kaltinime nurodyti padariniai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsirado ne dėl jo kaltės. Kaltinamojo teigimu tam turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo NKA1 veiksmai, nes jis važiavo viršydamas leistiną važiavimo greitį. Teismas, iš dalies sutikdamas su kaltinamojo teiginiais, kad nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų mastą, galėjo sąlygoti ir nustatytas jo leistino važiavimo greičio viršijimas, visgi pažymi, kad ši aplinkybė galės būti įvertinta sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Tačiau kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti esminę reikšmę turi tai, kad, vadovaujantis pirmiau aptarta specialisto išvada, pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti sudarė būtent kaltinamojo byloje nustatyti veiksmai ‒ jo įvažiavimas į sankryžą nepraleidus pagrindiniu keliu važiavusio nukentėjusiojo. Tokiais veiksmais KAL1 sudarė kliūtį nukentėjusiajam, kurios šis negalėjo išvengti. Paprastai kalbant, tuo atveju, jei kaltinamasis nebūtų išvažiavęs į pagrindinį kelią, nepraleidęs nukentėjusiojo, šis ir toliau, net ir viršydamas nustatytą leistiną važiavimo greitį, būtų tęsęs savo kelionę ir nepatirtų byloje nustatytų sužalojimų. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusiajam nustatytos pasekmės – įvairūs kūno sužalojimai bei lūžiai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų (KET pažeidimo ir įvažiavimo į sankryžą) ir yra susietos su šiais KAL1 veiksmais būtinuoju priežastiniu ryšiu.

Nagrinėjamoje byloje yra vertinamas eismo įvykis, kai nereguliuojamoje sankryžoje Vilnius–Švenčionys–Zarasai, 36-ame km, KET pažeidė du eismo dalyviai – automobilio „Nissan“ vairuotojas, kuris nesilaikė KET 154 punkto reikalavimų, ir motociklo vairuotojas, kuris kaip nustatyta specialisto išvada, viršijo leistiną važiavimo greitį. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 pažeidė KET 154 punkto reikalavimus – būdamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje su šalutiniu keliu, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklininkui, kurį vairavo NKA1, ir su juo susidūrė. Tuo pačiu metu NKA1 viršijo leistiną 90 km per valandą važiavimo greitį ir atsitrenkė į KAL1 automobilio priekinę dalį.

Tokioje situacijoje, kai kelių eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas privalo atsakyti į klausimą, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 281 straipsnį klausimą, teisingas priežastinio ryšio nustatymas situacijose, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, galimas tik atsakius į klausimą, kurio iš jų padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis, t. y. kurie kelių transporto eismo saugumą pažeidžiantys veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tokiais atvejais, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-648/2020, 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-17-489/2024, 8 punktas).

Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-155-511/2017, 14.4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018, 9 punktas ir kt.).

Minėta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1141(25) esantys duomenys patvirtina, jog automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, kuomet jis važiuodamas šalutiniu keliu, pradėjo važiuoti į sankirtą su pagrindinio kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai važiuojama dalimi, kada jam iš kairės apie 120 km per valandą greičiu artėjęs motociklas buvo apie 73 m atstumu ir automobilio vairuotojas su didele tikimybe turėjo galimybę nustatyti, kad artėjančio motociklo vairuotojas važiuoja didesniu, nei leistinu maksimaliu 90 km per valandą greičiu, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad susidariusioje kelio eismo situacijoje, automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą, praleidęs jam iš kairės pagrindiniu keliu važiavusio vairuotojo vairuojamą motociklą Yamaha YZF-R1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo (t. 1, b. l. 138–148). Abejoti šiomis išvadomis, kurias teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir jas pateikęs specialistas, teismas neturi pagrindo.

Sutiktina, kad šioje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad ir nukentėjusiojo NKA1 veiksmai, kuomet jis važiavo apie 120 km per valandą greičiu, t. y. viršydamas leistiną maksimalų 90 km per valandą važiavimo greitį, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu tikėtina, jog turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tačiau vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktiką, šiuo atveju svarbu įvertinti būtent kurio eismo dalyvio padarytas pažeidimas, buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis (žr. 19, 20 p.). Specialisto išvadoje Nr. 11-1141(25) esančiais duomenimis ir atliktais skaičiavimais, modeliuojant eismo įvykio situaciją, nustatyta, kad kaltinamojo KAL1 veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Taigi tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių yra būtinasis priežastinis ryšys. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino specialistas V. Šakėnas, šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių sąlygų, kurios galėtų sudaryti pagrindą manyti, jog kaltinamasis negalėjo pamatyti atvažiuojančio nukentėjusiojo. Priešingai, remiantis bylos duomenimis, KAL1 turėjo galimybę nustatyti, jog pagrindiniu keliu atvažiuojantis motociklo vairuotojas važiuoja didesniu negu 90 km per valandą greičiu. Tą, vadovaujantis atliktais paskaičiavimais, KAL1 galėjo padaryti nukentėjusiajam būnant nuo jo 94 m atstumu. Taigi, jis turėjo galimybę suprasti, kad tokiu atveju įvažiuoti į sankryžą yra nesaugu, tačiau padarė tai, pradėdamas važiuoti tuo metu, kai, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusysis buvo nuo jo 73 m atstumu. Taip pat specialistas palaikė savo specialisto išvadą bei patvirtino punktą dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti.

Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pagrindiniu keliu važiuojantis nukentėjusysis NKA1, kaltinamajam KAL1 nebuvo netikėta kliūtis, kurios jis negalėjo numatyti, pamatyti. Atvirkščiai, tokioje situacijoje, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, nereguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę ir turėdamas laikytis KET 154 punkto reikalavimų, priešais matydamas šalutinio kelio ženklinimą, kaltinamasis privalėjo būti itin atidus ir rūpestingas, be kita ko, įvertinti ir motociklo judėjimo pobūdį. Šio nuosprendžio 21 punkte aptartos teismų praktikos kontekste dėl būtinosios pasekmių atsiradimo sąlygos yra reikšmingos ir teismo 19 punkte padarytos išvados, kuomet buvo pažymėta, kad jei kaltinamasis nebūtų išvažiavęs į pagrindinį kelią, nepraleidęs nukentėjusiojo, šis ir toliau, net ir viršydamas nustatytą leistiną važiavimo greitį, būtų tęsęs savo kelionę ir nepatirtų byloje nustatytų sužalojimų. Atitinkamai ir byloje tiriamas eismo įvykis nebūtų įvykis. Tai dar kartą patvirtina teismo padarytą išvadą, kad būtinasis priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis sieja būtent KAL1 įvykdytus KET reikalavimų pažeidimus.

Tai, kad nukentėjusiajam NKA1 buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas būtent įvykio metu, patvirtinta specialisto išvada Nr. G 1772/2025(01), kurioje nurodoma, jog NKA1 nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva pakaušyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, žaizda virš dešinio keli, stuburo kaklinės dalies C3 slankstelio dešinės lateralinės masės lūžis, stuburo kaklinės C7 slankstelio dešinės skersinės ataugos ir lateralinės masės lūžis, krūtinkaulio rankenos lūžis kairėje su aplinkine kraujosruva tarpuplaučio minkštuosiuose audiniuose, kairės pusės X šonkaulio galvos, XI šonkaulio kaklo ir XII užpakalinio lanko lūžiai, abiejų plaučių intraparenchiminės kraujosruvos, stuburo krūtininės dalies Th3, Th4, Th5, Th6, Th7 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžiai, stuburo krūtininės dalies Th9, Th10 kūnų priekinių viršutinių kraštų lūžiai, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos delnakaulių galvų srityse ir kairės plaštakos nykštyje, dešinės plaštakos IV ir V delnakaulių lūžiai bei IV ir V pirštų artimųjų pirštakaulių lūžiai, dešinės lateralinės kulkšnies(šeivikaulio apatinio galo) skeveldrinis lūžis, dešinės medialinės kulkšnies (blauzdikaulio apatinio galo) avulsinis lūžis, dešinio blauzdikaulio tolimojo galo priekinio krašto lūžis, dešinės čiurnos šokikaulio panirimas, dešinės pėdos kulnakaulio priekinės ataugos lateralinio krašto avulsinis lūžis, dešinės pėdos laivakaulio lūžis, dešinės pėdos lateralinio pleištuko lūžis, dešinės pėdos II-V padikaulių pamatų lūžiai, odos nubrozdinimai kairės plaštakos nykštyje, kairės plaštakos mėnulio išnirimas, poodinė kraujosruva kairės pėdos nugariniame paviršiuje, kairės pėdos kulnakaulio priekinės ataugos viršutinio krašto avulsinis lūžis, kairės pėdos kubakaulio lateralinio krašto avulsinis lūžis, kairės pėdos I piršto tolimojo pirštakaulio lūžis, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Nurodyti kūno sužalojimai galėjo susiformuoti skirtingose autoįvykio fazėse, transporto priemonių susidūrimo metu susidariusiai smūgio bangai nubloškiant nukentėjusįjį nuo motociklo ir jam atsitrenkiant į kelio dangą arba kitus traumuojančius objektus. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui (t. 1, b. l. 166–168).

Įvertinus pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismas sprendžia, kad KAL1 veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji jam inkriminuoto BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. byloje nustatyta pavojinga veika (KET 154 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas), padariniai (nukentėjusiajam NKA1 padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), priežastinis ryšys tarp kaltinamojo padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir minėtų kilusių padarinių bei neatsargi KAL1 kaltė, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi kaltinamojo veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuoti tinkamai.

Teismas pasisakydamas dėl kaltinamojo gynėjo advokato baigiamųjų kalbų metu išsakytų argumentų, kuomet jis nurodė, kad toje sankryžoje yra labai nelygus reljefas ir iki 300 m atsiranda didelė nuokalnė ar įkalnė, kuri turi įtakos matomumui, atkreipia dėmesį, kad specialistas V. Šakėnas teismo posėdyje paaiškino, jog jeigu kelio ruože yra ribotas matomumas ir jeigu tos sąlygos turi įtakos eismo įvykiui, tos sąlygos būna nurodomos. Šiuo atveju tokių sąlygų nebuvo. Specialistas sutiko, kad toje vietoje yra nuokalnė, pakilimas staigesnis ir po to yra žemesnis pakilimas link sankryžos, tačiau paaiškino, jog prieš žemesnį pakilimą jau matosi sankryža ir matosi pagrindiniu keliu nuo Vilniaus pusės važiuojančios mašinos.

Taip pat gynėjas advokatas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo nustatyto važiavimo greičio, nurodė, kad turėtų būti remiamasi tik faktais, kurie yra specialisto išvadoje, nes kitos specialisto išvados byloje nėra. Tačiau tuo pačiu akcentavo, jog specialisto išvadoje nebuvo atsižvelgta į tai, kad pamatęs kliūtį, nukentėjusysis turėjo stabdyti, o stabdymo kelio nėra. Taip pat nebuvo atsižvelgta į motociklininko vairavimo įgūdžius ir į transporto priemonės techninę būklę. Taigi iš esmės advokatas specialisto išvadą vertina selektyviai, remdamasis specialisto paaiškinimais, kuomet tai atitinka gynybos interesus, ir nesutikdamas su jais, kuomet minėti paaiškinimai nesutampa su gynybos pateikiamu įvykio aplinkybių vertinimu. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadomis. Pažymėtina, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Gynėjo teiginys, kad specialistas pasirinko blogiausią eismo įvykio variantą ir nevertino kažkokių nagrinėjamu atveju esminę reikšmę galinčių turėti aplinkybių, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1141(25) yra aiškiai nurodoma, kad eismo įvykio vietos ortomozaika buvo įkelta į kompiuterio programos „PC CRASH-14.1“, kuri sukurta eismo įvykių tyrimui ir jų eigos atkūrimui, aplinką; buvo suderinti programos ir ortomozaikos tarpusavio masteliai. Pagrindiniu modeliavimo rezultatų atitikimo kriterijumi priimamos galutinės susidūrusių transporto priemonių sustojimo vietos ir kryptys po eismo įvykio, kurios užfiksuotos eismo įvykio vietos ortomozaikoje. Modeliuojant transporto priemonių judėjimo trajektorijas buvo priimti ir gauti pagrindiniai techniniai parametrai (t. 1, b. l. 138–148). Posėdžio metu specialistas taip pat paaiškino, kad buvo naudojama speciali programa, o modeliuojant transporto priemonių judėjimo trajektorijas, viskas turi sutapti, modeliuojama taip, jog automobilis atsidurtų po susidūrimo užfiksuotoje padėtyje. Specialisto išvados pirmame punkte (t. 1, b. l. 148) taip pat aiškiai nurodoma, kad motociklo vairuotojas neturėjo techninės galimybės stabdyti motociklo iki susidūrimo vietos. O gynėjo nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo motociklo vairavimo įgūdžių stokos ir motociklo techninės būklės, teismas vertina kaip prielaidas, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra.

Dėl advokato R. Plėščio nurodytų argumentų, kur jis teigė, kad nukentėjusiojo greitis nebuvo mažinimas, nors netoli įvykio vietos yra įspėjamųjų kelio ženklų, taip pat toje kelio atkarpoje yra įrengta vidutinio važiavimo greičio matavimo sistema, teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas nukentėjusiojo atsakomybės klausimas. Už nustatyto važiavimo greičio viršijimą jam galėtų kilti administracinė atsakomybė pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teismo argumentus dėl šioje byloje nustatyto būtinojo priežastinio ryšio (žr. 19–23 p. p.), šios aplinkybės neturi reikšmės KAL1 baudžiamajai atsakomybei. Kita vertus, KET nėra įtvirtinto reikalavimo, nustatančio, kad vairuotojas važiuodamas pagrindiniu keliu, kur leidžiamas 90 km per valandą važiavimo greitis, nesant jokių draudžiamųjų kelio ženklų, turi mažinti važiavimo greitį, artėdamas prie nereguliuojamos sankryžos.

Šiame kontekste teismas pasisako ir dėl nukentėjusiojo atstovo advokato baigiamųjų kalbų metu nurodytų argumentų, kur jis nurodė, kad aplinkybė dėl NKA1 viršyto važiavimo greičio yra grįsta tik prielaidomis. Pasak įgalioto atstovo, šioje vietoje specialisto išvadoje yra padaryta klaida. Savo paskaičiavimuose specialistas vadovavosi tuo, jog kaltinamasis sustojo prie sankryžos ne prie punktyrinės linijos (t. 1, b. l. 143), bet likus iki jos 3 m. Įgalioto atstovo manymu, ši aplinkybė ir nulėmė klaidingą nukentėjusiojo važiavimo greičio paskaičiavimą. Teismas negali sutikti su šiais argumentais.

Antai, specialistas teismo posėdžio metu paaiškino, kad motociklo važiavimo greitis buvo nustatytas naudojant tam skirtą programą. Eismo įvykio vietoje pagal pėdsakus buvo galima nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą, ir jos atžvilgiu buvo modeliuojamas susidūrimas. Jeigu transporto priemonių greičiai būtų buvę kitokie, nei nustatyta specialisto išvadoje, transporto priemonės nebūtų atsidūrusios tose padėtyse, kuriose jos atsidūrė po eismo įvykio. Būtų visai kitokios padėtys ir kitokie sugadinimai. Taip pat specialistas nurodė, kad sprendžiant iš apgadinimų, transporto priemonių buvimo vietų po susidūrimo, motociklo greitis negalėjo būti 90 km per valandą, jei būtų važiavęs 90 km per valandą greičiu, motociklas nebūtų atsidūręs toje vietoje, kur jis atsidūrė, nes neužtektų kinetinės energijos, taip pat nebūtų užtekę kinetinės energijos taip pasukti automobilio. Specialisto išvadoje Nr. 11-1141(25) taip pat nurodyta, kad modeliavimo metu nustatyti transporto priemonių susidūrimo parametrai, esant mažesnei nei 10 procentų transporto priemonių sustojimo po eismo įvykio vietos ir krypties paklaidai. Nustatyta, kad motociklo Yamaha YZF-R1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis prieš pat susidūrimą buvo intervale nuo 119 km per valandą iki 120 km per valandą, t. y. daugiau nei 90 km per valandą (t. 1, b. l. 138–148). Šie pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad modeliuojant galimą eismo įvykio situaciją, buvo įvertintos visos aplinkybės, t. y. didelis kiekis duomenų, kurie buvo įkelti į tam skirtą specialią programą. Taigi vien įgalioto atstovo akcentuojama aplinkybė apie kaltinamojo vairuoto automobilio sustojimo vietą, prieš jam pradedant judėti link susidūrimo su nukentėjusiojo vairuotu motociklu vietos, negali nulemti klaidingos išvados pateikimo. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir specialistas, kartu, kaip jau buvo minėta, pažymėdamas, kad apie nukentėjusiojo greičio viršijimą galima spręsti ir pagal kitas nustatytas aplinkybes – transporto priemonių apgadinimų pobūdį, transporto priemonių padėtis po susidūrimo ir kt.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.