- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-2162-803/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27637-2024-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MKRD“, UAB "Medvedis"
- Trečiasis asmuo
- UAB "KARMO INVEST", MB Stp projektai
- Atsakovas
- UAB „Dažymo meistras“
- Kategorijos
- 3.3.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MKRD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-449-1134/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MKRD“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dažymo meistras“ dėl defektų pašalinimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Karmo Invest“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „MKRD“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2022 m. sausio 18 d. defektų pašalinimo–priėmimo aktą negaliojančiu ab initio, priteisti ieškovei iš atsakovės 62 524,47 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 3 065,48 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 376,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei priteisė pašto išlaidas. Ieškovė 2026 m. balandžio 17 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimą, taip pat prašydama atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad sumokėjo 163 Eur žyminio mokesčio dalį, o likusios dalies šiuo metu negali sumokėti, bet bus pajėgi ją sumokėti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „MKRD“ prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir nustatė ieškovei (apeliantei) UAB „MKRD“ 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad ieškovė už teikiamą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1 319 Eur žyminį mokestį, bet sumokėjo 163 Eur. Ieškovės pateiktas einamasis sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2026 m. balandžio 4 d. iki 2026 m. balandžio 16 d. patvirtina, kad sąskaitos likutis šiuo metu yra 9,35 Eur. Šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės prašymo pagrįstumo, nes šių duomenų nepakanka pripažinti, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia, jog ji neturi jokių galimybių sumokėti reikiamą žyminį mokestį. Ieškovė teismui neteikė CPK 84 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią jos turtinę padėtį, t. y. finansinės atskaitomybės dokumentų, banko sąskaitų išrašų, taip pat duomenų iš turtą registruojančių registrų ir panašių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Vien pagal ieškovės nurodytus teiginius, kad ji patiria finansinius sunkumus, nėra galimybės įvertinti jos (ne)galėjimą šiuo metu sumokėti reikiamą žyminį mokestį. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti realią finansinę situaciją ir konstatuoti tokį jos sunkumą, kuris neleistų sumokėti prašomą atidėti žyminį mokestį, t. y. ieškovė neįrodė, jog jos finansinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, kad ji šiuo metu nepajėgi sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį. Ieškovė teismų praktikoje suformuluotų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygų neįrodinėjo. Ieškovė nenurodė jokių svarių argumentų, galinčių sudaryti pagrindą vertinti, kad ieškovės sunki finansinė padėtis yra trumpalaikė ir ilgalaikėje perspektyvoje pagerės tiek, kad ji bus pajėgi sumokėti atidėtą žyminį mokestį, jei jos nenaudai bus priimtas procesinis teismo sprendimas. Dėl to ieškovei (apeliantei) nustatytinas terminas procesinio dokumento (apeliacinio skundo) trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą 1 156 Eur (1 319 Eur – 163 Eur) žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „MKRD“ pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą ir atidėti likusios 1 156 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovės dabartinė turtinė padėtis yra komplikuota. Šią aplinkybę patvirtina viešai prieinami VĮ „Registrų centras” duomenys. Ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys už 2021-2024 m. patvirtina, kad jos pardavimo pajamos sumažėjo nuo 413 360 Eur (2022 m.) iki 13 474 Eur (2023 m.), o nuo 2024 m. pardavimo pajamų iš viso negauna. Tačiau ieškovės nuosavas kapitalas išlieka teigiamas ir reikšmingas: 2023 m. jis sudarė 84 233 Eur, 2024 m. – 78 808 Eur, o 2025 m. taip pat išliko teigiamas. Šios aplinkybė patvirtina, kad ieškovė nėra nemoki, ji turi turto, viršijančio jos įsipareigojimus, ir realią galimybę per protingą laikotarpį sukaupti reikiamą lėšų sumą.
Ieškovė teismui buvo pateikusi savo einamosios sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2026 m. balandžio 4 d. iki 2026 m. balandžio 16 d. Ieškovės sąskaitos likutis šiuo metu yra vos 9,35 Eur. Toks itin mažas piniginių lėšų likutis patvirtina, kad ieškovė šiuo metu neturi objektyvios galimybės sumokėti 1 156 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies. Ieškovės įstatinis kapitalas sudaro 2 500 Eur, t. y. ieškovė yra smulki įmonė, jos finansiniai resursai yra riboti. Tačiau ieškovė toliau vykdo savo veiklą ir nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Ieškovė neturi pradelstų skolų valstybės biudžetui, yra sąžininga mokesčių mokėtoja, savo įsipareigojimus valstybei vykdo tinkamai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės finansiniai sunkumai yra trumpalaikio pobūdžio.
Ieškovės sumažėjusią ekonominę veiklą papildomai objektyviai patvirtina jos išregistravimas iš PVM mokėtojų registro nuo 2026 m. sausio 14 d. PVM mokėtojo statuso panaikinimas yra viešai prieinama informacija Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėse ir Juridinių asmenų registre, todėl pripažintina, kad teismas neįvertino šio reikšmingo viešai prieinamo fakto.
Ieškovė toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, nėra likviduojama, jai nėra inicijuotas bankroto procesas, nėra paskelbta apie veiklos nutraukimą. Ieškovės nuosavas kapitalas išlieka teigiamas, ieškovė turi grynojo turto, viršijančio jos įsipareigojimus. Ieškovės įstatinis kapitalas (2 500 Eur) ir kitas turtas išlieka stabilūs. Ieškovė neturi įsiskolinimų valstybei, vykdo einamuosius mokestinius įsipareigojimus ir per laikotarpį iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo turės realių pajamų, iš kurių galės sukaupti 1 156 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus. Visiškas ieškovės prašymo atmetimas, nepasiūlant jokios alternatyvos (pvz., atidėti dalies mokesčio sumokėjimą trumpesniam terminui, nustatyti dalinio mokėjimo grafiką), prieštarauja proporcingumo principui. Teismas privalėjo įvertinti, kad alternatyva atidėjimui yra faktinis apeliacinio skundo grąžinimas, t. y. ieškovės teisės į apeliaciją paneigimas dėl jos sunkios turtinės padėties. Toks rezultatas yra akivaizdžiai neproporcingas ir prieštarauja teisės į teisminę gynybą esmei (CPK 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Dažymo meistras“ atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. piktybiškai vilkina atsiskaitymą su atsakove ir nevykdo 2025 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-819/2025. Ieškovė atskirajame skunde pripažino, kad nuo 2024 m. pardavimo pajamų iš viso negauna. Ieškovė, teigdama, kad 2025 m. jos nuosavas kapitalas taip pat išliko teigiamas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
Ieškovės VĮ „Registrų centras“ pateikto 2024 m. gruodžio 31 d. Finansinių ataskaitų rinkinio analizė patvirtina, kad ieškovė neturi jokio ilgalaikio turto, o per vienų metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 165 780 Eur. Jeigu ieškovė jokio pelno per ataskaitinį laikotarpį negavo, bet patyrė 5 425 Eur nuostolį, pripažintina, kad ieškovės 14 192,56 Eur skolos atsakovei grąžinimas nėra užtikrintas ieškovės likvidžiu turtu. Būtent dėl šios priežasties atsakovė jau kelis kartus siuntė įspėjimus ieškovei dėl nemokumo proceso inicijavimo.
Šiuo metu egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad ieškovė yra nemoki ir negyvybinga, nes sistemiškai nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. nevykdo ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių atsakovei. Ieškovė nuo 2024 m. jokios ūkinės veiklos nevykdo ir jokių pardavimo pajamų negeneruoja. Be to, ieškovė nuo 2026 m. sausio 14 d. yra išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro. Ieškovė neturi likvidaus turto, kurio pakaktų net tik atsakovės finansiniam reikalavimui patenkinti. Kadangi ieškovė teismui nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad ateityje jos turtinė padėtis pagerės ir ji bus pajėgi sumokėti atidėtą žyminį mokestį, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių pagrindų dėl žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė buvo įpareigota sumokėti 1 156 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 84 straipsnis).
Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).
Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip iš ūkinės komercinės veiklos gaunamos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018). Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kartu su apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismui ieškovė buvo pateikusi tik savo sąskaitos už laikotarpį nuo 2026 m. balandžio 4 d. iki 2026 m. balandžio 16 d. išrašą, kuriame nurodyta, jog ieškovės sąskaitos likutis yra 9,35 Eur. Nors teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau tai nėra teismo pareiga ir neatleidžia bylos šalies, prašančios atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nuo įrodinėjimo pareigos, nustatytos CPK 84 straipsnyje. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktus duomenis pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina nei tokios sunkios ieškovės finansinės padėties, dėl kurios ji negalėtų sumokėti 1 156 Eur žyminio mokesčio dalies, nei galimybės ieškovei šią žyminio mokesčio dalį sumokėti po jos apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus duomenis apie jos finansinę padėtį. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
Nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas šalies prašymas atidėti žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalį, t. y. skundas yra susijęs su šalies teisės į apeliaciją įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo, nepasinaudojo CPK 115 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, t. y. neįpareigojo ieškovės pateikti papildomus duomenis apie jos turtinę padėtį ir galimybę ateityje sumokėti visą žyminį mokestį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovės pateiktus duomenis ir juos vertinti, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą.
Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė teismui viešais skelbiamus (rekvizitai.lt) duomenis apie savo apyvartą nuo 2021 m. iki 2024 m. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė 2024 m. neturėjo jokio ilgalaikio turto, trumpalaikį turtą sudarė 244 588 Eur, nuosavo kapitalo dydis buvo 78 808 Eur, o mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudarė 165 780 Eur. Šiuo metu ieškovė neturi skolų valstybei ir valstybinio socialinio draudimo fondui. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, kad nuo 2026 m. sausio 14 d. ji buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat savo iniciatyva nustatė, kad vieši VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, jog ieškovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2025 m. Kiti viešai skelbiami duomenys apie ieškovę patvirtina, kad nuo 2026 m. sausio 28 d. ji turi tik vieną darbuotoją (rekvizitai.vz.lt). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-976-924/2026 atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Dažymo meistras“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „MKRD“ iškėlimo.
Aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovei nėra iškelta bankroto byla, taip pat nėra keliamas klausimas dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo. Ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys už 2024 m. nepatvirtina, kad jos padėtis būtų tokia bloga, jog ji negalėtų susimokėti 1 156 Eur, nes jos turimas trumpalaikis turtas (244 588 Eur) gerokai viršijo jos turimų įsipareigojimų dydį (165 780 Eur).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2024 m. duomenys, vertinant dabartinę ieškovės finansinę padėtį, nėra aktualūs. Tiksliam vertinimui yra svarbūs 2025m. ir 2026 m. finansinės atskaitomybės duomenys, kurių ieškovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nors jau turėjo žinoti, kokia reikšminga yra įrodinėjimo pareiga, siekiant žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo. Pažymėtina, kad finansinės atskaitomybės duomenys už 2025 m. nėra pateikti ir Juridinių asmenų registrui, nors ieškovė šią pareigą jau turėjo įvykdyti.
Vien ieškovės nurodoma aplinkybė, kad nuo 2026 m. sausio 14 d. ji buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nepatvirtina tokios blogos ieškovės finansinės padėties, dėl kurios ji negalėtų sumokėti 1 156 Eur žyminio mokesčio dalies. Net preziumavus, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra tokia bloga, kaip ji nurodanti, iš teismo turimų duomenų negalima daryti jokių išvadų apie tolesnę ieškovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir jos galimybes iki jos apeliacinio skundo išnagrinėjimo sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, nes ieškovė atskirajame skunde remiasi tik 2023-2024 m. duomenimis, neatskleisdama savo realių veiklos galimybių 2025-2026 m. laikotarpiu.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti ieškovės UAB „MKRD“ atskirojo skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.