- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-319-524/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27637-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dažymo meistras“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Karmo Invest“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties dėl ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dažymo meistras“ dėl defektų pašalinimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Karmo Invest“ priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Medvedis“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „Dažymo meistras“ prašydama pripažinti 2022 m. sausio 18 d. defektų pašalinimo–priėmimo aktą negaliojančiu ab initio, priteisti ieškovei iš atsakovės 62 524,47 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 3 065,48 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl 65 589,95 Eur nuostolių atlyginimo – apskaičiuota žyminio mokesčio suma, atsižvelgiant į indeksavimą ir tai, kad ieškinys teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, sudaro 1 209 Eur. Pažymėjo, kad sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį, ir prašė atidėti 709 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje.
3. Žyminio mokesčio atidėjimo būtinybę patvirtina ieškovės laikini finansiniai sunkumai dėl šiuo metu nevykdomų plačios apimties vystymo projektų ir apyvartinių lėšų trūkumo. Ieškovės apyvarta yra minimali, patiria nuostolių (palyginti su senesniais laikotarpiais), taip pat turi pradelstų mokėjimų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) naudai. Žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei šiuo metu yra finansiškai sudėtingas, apribojantis teisę kreiptis į teismą, todėl teismas turi suteikti galimybę ieškovei tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus, įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, o žyminio mokesčio dalį sukaupti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo atmestas ir ieškovei nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje reiškia vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. pripažinti 2022 m. sausio 18 d. defektų pašalinimo–priėmimo aktą negaliojančiu ab initio, ir turtinį reikalavimą, kurio suma 65 589 Eur. Taigi už šiuos reikalavimus, įvertinus vartotojų kainų indeksą (146,20), mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1 319 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė sumokėjo 500 Eur ir pateikė prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
6. Teismas pažymėjo, jog pagal CPK 84 straipsnį siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes: pirma, jog prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio; antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Tačiau ieškovės nurodomos aplinkybės nepatvirtina ieškovės prašymo pagrįstumo CPK 84 straipsnio prasme, kadangi šių duomenų nepakanka konstatuoti, jog ieškovės finansinė padėtis yra tokia, kad ji neturi jokių galimybių sumokėti reikiamą žyminį mokestį. Ieškovė teismui neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią jos turtinę padėtį, – finansinės atskaitomybės dokumentų, banko sąskaitų išrašų, taip pat duomenų iš turtą registruojančių registrų ir panašių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Vien pagal ieškovės nurodytus teiginius, kad ji patiria laikinų finansinių sunkumų dėl šiuo metu nevykdomų plačios apimties vystymo projektų ir apyvartinių lėšų trūkumo, nėra galimybės įvertinti (patikrinti) jos galėjimą šiuo metu sumokėti reikiamą žyminį mokestį. Be to, ieškovė nenurodė jokių svarių argumentų, galinčių sudaryti pagrindą vertinti, kad ieškovės sunki finansinė padėtis yra trumpalaikė ir ilgalaikėje perspektyvoje pagerės tiek, kad ji bus pajėgi sumokėti atidėtą žyminį mokestį, jei jos nenaudai bus priimtas procesinis teismo sprendimas. Taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo reikalingumą ir būtinumą, todėl prašymas dėl žyminio mokesčio už paduotą ieškinį dalies atidėjimo atmestinas ir ieškovei nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 819 Eur (1 319 Eur – 500 Eur) žyminį mokestį už pateiktą ieškinį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu parašo likusios 819 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki galutinio teismo sprendimo praėmimo šioje civilinėje byloje.
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovės nurodyti faktai ir byloje esantys dokumentai patvirtina prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pagrįstumą. Ieškovė ieškinio pateikimo dieną turėjo pradelstų mokėjimų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) naudai. Ieškovė pateikia informaciją, kad, nors ieškinio pateikimo dieną buvo pradelstų įsipareigojimų VMI ir VSDFV naudai, šiuo metu su šiomis institucijomis yra visiškai atsiskaityta. Tai rodo, kad ieškovė aktyviai dirba spręsdama finansinius sunkumus ir vykdo savo įsipareigojimus. Tačiau ieškovė turėjo ir kitų įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos taip pat padengė, todėl šiuo metu ieškovė neturi pakankamai lėšų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, nors pradinė dalis žyminio mokesčio (500 Eur) jau yra sumokėta. Nors šiuo metu ieškovė negali sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies, ji užtikrina, kad bus pajėgi sumokėti likusią 819 Eur sumą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Išdėstytos aplinkybės įrodo, kad žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei šiuo metu yra finansiškai sudėtingas, apribojantis teisę kreiptis į teismą, todėl teismas turi suteikti galimybę ieškovei tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus, įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, o žyminio mokesčio dalį sukaupti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartis, kuria ieškovės UAB „Medvedis“ ieškinyje atsakovei UAB „Dažymo meistras“ dėl defektų pašalinimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, 62 524,47 Eur dydžio nuostolių, 3 065,48 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo pareikštas prašymas dėl 709 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir ieškovei nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti likusią 819 Eur žyminio mokesčio dalį.
12. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ieškovės nurodyti faktai ir byloje esantys dokumentai patvirtina prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
15. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
16. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. sausio 20 d. gauti atsakovės pateikti įrodymai, kad ji 2025 m. sausio 17 d. ieškovei sumokėjo 773,66 Eur, 2025 m. kovo 3 d. gauti atsakovės pateikti įrodymai, kad ji 2025 m. vasario 25 d. ieškovei sumokėjo 748 Eur, ir 2025 m. kovo 26 d. gauti atsakovės pateikti įrodymai, kad ji 2025 m. kovo 25 d. ieškovei sumokėjo 748 Eur. Atsakovės teigimu, šie pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė jau dabar stengiasi vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-314-451/2024, kuria nustatytas atitinkamas sprendimo vykdymo išdėstymas.
17. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teikia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos diagramas, 2025 m. sausio 20 d. teismo pranešimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teikiami įrodymai yra susiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku, be to, ieškinys dar nėra priimtas, civilinė byla nėra iškelta, todėl naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimtini.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
18. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
19. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
20. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).
21. CPK 132 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).
22. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Taigi asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016, 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016, 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad iki sprendimo priėmimo dienos jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje reiškia vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. pripažinti 2022 m. sausio 18 d. defektų pašalinimo–priėmimo aktą negaliojančiu ab initio, bei turtinį reikalavimą, kurio suma 65 589,95 Eur. Be to, skaičiuojant už šiuos reikalavimus mokėtiną žyminio mokesčio sumą, reikėtų vertinti ieškinio pateikimo metu (2024 m. gruodžio 30 d.) buvusį vartotojų kainų indeksą 146,5 (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S7R300#/). Mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1 319 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė sumokėjo 500 Eur ir pateikė prašymą atidėti likusios žyminio dalies mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
24. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovės teikiami įrodymai – skolų VMI ir VSDFV diagramos, duomenys apie 2020–2023 metų apyvartą, nepatvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia sunki, jog ji neturi jokių galimybių sumokėti visą reikiamą žyminį mokestį. Tuo labiau, kad atskirajame skunde ieškovė nurodo ir teikia įrodymus, jog skolas VMI ir VSDFV grąžino, be to, nurodo, kad skolas grąžino ir kitiems kreditoriams. Vis dėlto, teikdama atskirąjį skundą, ieškovė vėl teikia tik skolų VMI ir VSDFV diagramas. Tačiau ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų nei iš Nekilnojamojo turto registro, nei iš bankų, taip pat finansinių ataskaitų ar kitų panašių dokumentų apie turimą turtą neteikia. Kita vertus, kaip minėta, ieškovė prašydama atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, pateikusi duomenis apie sunkią turtinę padėtį, turėtų kartu pateikti ir duomenis, kad artimiausiu laiku jos sunki turtinė padėtis gali pagerėti. Tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėja ir duomenų neteikia. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji grąžino skolas VMI ir VSDFV, taip pat kitiems kreditoriams, tik rodo, jog jos finansinė padėtis galbūt jau pagerėjo.
25. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo reikalingumo ir būtinumo, todėl pagrįstai ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio už paduotą ieškinį dalies atidėjimo atmetė ir vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti likusią 819 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovei nustatytinas naujas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties paskelbimo dienos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Priimti su atskiruoju skundu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ teikiamus naujus įrodymus.
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei nustatyti 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties paskelbimo dienos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.