- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-03
- Bylos Nr.
- e2-3851-1227/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03429-2024-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Veronika Andruškaitė-Pilibavičė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
- 2.6.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė IES1 ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad atsakovas ATS1 yra biologinis nepilnamečio vaiko ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas ASM1, gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo vaikas; pakeisti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko ASM1 duomenis apie tėvą ir nurodyti tėvą ATS1; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta su vaiko motina (ieškove) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2025 m. kovo 20 d. ieškovė patikslino (padidino) ieškinio reikalavimus bei prašė 1) nustatyti, kad atsakovas ATS1, yra biologinis nepilnamečio vaiko ASM1, tėvas, o nepilnametis vaikas ASM1, yra atsakovo ATS1, vaikas; 2) pakeisti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko ASM1, duomenis apie tėvą – ir nurodyti tėvą ATS1; 3) priteisti iš atsakovo ATS1 nepilnamečiui vaikui ASM1 po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; 4) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) ieškovę IES1 paskirti nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) nustatyti nepilnamečio vaiko ASM1 gyvenamąją vieta su vaiko motina IES1 jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 7) nustatyti nepilnamečio vaiko ASM1 bendravimo su tėvu ATS1 tvarką: nepilnamečio vaiko tėvas ATS1 bendrauja su sūnumi ASM1 iš anksto šalių suderintu laiku, taip pat bendrauja ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko interesus; 8) priteisti iš atsakovo ATS1 visas bylinėjimosi išlaidas.
Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino visiškai: nustatė, kad atsakovas ATS1 yra nepilnamečio ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis ASM1, gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnus; įrašė ASM1 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą atsakovą; nustatė nepilnamečio ASM1 nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove; priteisė iš atsakovo ATS1 nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 1 341,09 Eur bylinėjimosi išlaidas (114 Eur žyminį mokestį ir 1 227,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas); sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis leido vykdyti skubiai. 2026 m. sausio 5 d. sprendimu teismas priteisė iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą papildomai 202,00 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų) žyminį mokestį.
Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo ATS1 nepilnamečio vaiko ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, panaikino ir šioje dalyje grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Panaikino Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. papildomą sprendimą dėl 202 Eur žyminio mokesčio priteisimo į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo ATS1.
Ieškovė patikslintu ieškiniu reikalavimu priteisti iš atsakovo ATS1 nepilnamečiui vaikui ASM1 po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
Dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškovė ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui ir juo visiškai nesirūpina nuo jo gimimo, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2025 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga yra 1038 eurų, t. y. apie 777 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė prašydama priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui remiasi šia orientacine suma – 777 Eur per mėnesį, kurie būtini vaikui, atliepiant būtiniausius jo poreikius. Ieškovė pajamų negauna, jai mokama 122,50 Eur išmoka vaikui, ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir pajamas neturi.
Iš orientacinio išlaikymo dydžio (777 Eur) atėmus išmoką vaikui (122,50Eur), suma, kurią tėvai turi skirti vaikui išlaikyti yra 654,50 Eur (777 Eur – 122,50 Eur), arba po 327,25 Eur. Ieškovės nuomone atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo 327,25 Eur/mėn. suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo. Kadangi ieškovė nereikalauja didesnių nei minimalioji alga išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl remiantis aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika, jai nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių.
Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, kadangi atsakovas neteikia išlaikymo, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo, t. y. nuo vaiko gimimo – (duomenys neskelbtini). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskirti nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad šiuo metu jos sūnui ASM1 du metai ir šeši mėnesiai. Sūnus nuo rugsėjo pradės lankyt darželį, kiek žino mokestis bus apie 100 Eur. Šiuo metu gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso sesei, kuri leidžia naudotis butu neribotai kiek reikės, nes taip susitarė su tėvais. Kartu su ATS1 negyveno dar iki sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini). Ji kai pradėjo lauktis sūnaus jie kartu nebegyveno. Tiksliai nepamena, galėjo būti (duomenys neskelbtini) pabaiga. Gimus sūnui atsakovas išlaikymo niekada neteikė. Negali tiksliai nurodyti kiek išleidžia sūnaus išlaikymui, gal apie 100-200 Eur; maistui apie 150 Eur, higienos reikmėms apie 100, nes daug išleidžia sauskelnėms; už būstą nemoka, komunalinius mokesčius sumoka tėvai. Rūbams apie 70 Eur; žaislams gal 100 Eur; vaistams gal 10 Eur. Sūnus sveikatos sutrikimų neturi. Ji šiuo metu nedirba, gauna tik vaiko pinigus 129,50 Eur. Planuoja ieškoti darbo vaikui pradėjus lankyti darželį. Gauna išmoką iš darbo biržos, bet nuo kito mėnesio nebegaus, nes negali ieškoti darbo, kol vaikas nelanko darželio. Šiuo metu gauna apie 300-400 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, tik transporto priemonę „BMW“ apie 500 Eur vertės. Automobilis tik registruotas jos vardu bet ji yra brolio ir pati transporto priemone nesinaudoja. Įsiskolinimų, paskolų nereikia. Mano, kad sūnui išleidžia mažiau nei nurodė ieškinyje, gal 300-400 Eur. Ji visada kiek gauna iš darbo biržos, viską išleidžia vaiko poreikiams. Mano, kad sūnui reikalinga 250 Eur suma iš atsakovo, būtų linkusi geranoriškai tartis su ATS1. Sutinka, kad atsakovas ATS1 skirtų 250 Eur sumą, nori, kad atsakovas bendrautų su vaiku, kadangi vaikui reikia tėvo. Šiuo metu sūnus su atsakovu visiškai nebendrauja, buvo susitikę, kai sūnus dar buvo mažas.
Šalies argumentai
Atsiliepimo į ieškinį ar patikslintą ieškinį atsakovas ATS1 teismui nepateikė. Atsakovas teismui pateikė prašymą su priedais. Prašo pripažinti ieškovės IES1 piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; įvertinus ieškovės turimą turtą atmesti ieškovės reikalavimus dėl papildomo išlaikymo priteisimo; panaikinti atsakovo pareigą ir prievolę bet kokia forma finansiškai išlaikyti jam galimai visiškai svetimą vaiką; atlikti sprendimo įvykdymo atgręžimą dėl iš atsakovo pasisavintos 8 175,00 Eur sumos; 8 175,00 Eur sumą pripažinti išankstiniu, avansiniu ir pilnutiniu išlaikymo apmokėjimu į ateitį; nepriteisti išlaikymo iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui.
Nurodė, kad ieškovė sąmoningai, piktybiškai ir kryptingai klaidina teismą siekdama finansinio praturtėjimo visiškai nekalto, su jos vaiku biologinio ryšio neturinčio asmens sąskaita. Ieškovė turima transporto priemonė yra aukštesnės klasės automobilis, kurio išlaikymui reikia tūkstantinių išlaidų. Iš atsakovo nepagrįstai išieškota išlaikymo vaikui suma 8 175,00 Eur, dėl ko atsakovas atsidūrė gatvėje ir buvo priverstas kreiptis į greitųjų kreditų bendroves ir bankus. Šiuo metu atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 301,78 Eur: AS „Bigbank“ filialui – 133,88 Eur; UAB „Elektroninių pinigų bitė“ – 158,00 Eur; UAB „Magnetukas“ – 9,90 Eur. Atėmus būtinąsias pragyvenimo išlaidas ir 301,78 Eur kreditorinę naštą iš jo gaunamo atlyginimo (duomenys neskelbtini), atsakovui nelieka lėšų net minimaliems poreikiams. Atsakovo vardu yra registruotas 2014 m. automobilis „Opel Insignia 2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas darbui.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. 2026 m. birželio 16 d. prašymu, atsakovas ATS1 prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant pagal byloje esančia medžiagą, dėl ko byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ATS1.
Išvadą teikianti institucija 2026 m. birželio 10 d. raštu pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant remiantis anksčiau byloje pateikta išvada.
Pateiktoje išvadoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dalyje dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad ieškovės teigimu sūnaus tėvas nuo gimimo sūnui išlaikymo neteikia, ji pati šiuo metu pajamų negauna, jai yra mokama išmoka vaikui, kurios dydis yra 96,25 Eur. Ieškovės manymu, Atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti 306 Eur dydžio kas mėnesį mokama suma. Skyriaus manymu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, neprieštarauja jo interesams, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytinas teismo, įvertinus byloje pateiktus abiejų tėvų įrodymus apie jų turtinę padėtį, atsižvelgiant ir į pastaruoju metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją, vyraujančią teismų formuojamą praktiką dėl išlaikymo priteisimo bei teisėtus interesus atitinkančius vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys/patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimu nustatė, kad atsakovas ATS1 yra nepilnamečio ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis ASM1, gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnus; įrašė ASM1 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą atsakovą; nustatė nepilnamečio ASM1 nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove; paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 1 341,09 Eur bylinėjimosi išlaidas (114 Eur žyminį mokestį ir 1 227,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas),. Šio sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo ATS1 nepilnamečio vaiko ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, panaikinta Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi ir šioje dalyje byla nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat, panaikino Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. papildomą sprendimą dėl 202 Eur žyminio mokesčio priteisimo į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo ATS1. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimas, aukščiau aptartoje paliktoje nepakeistoje dalyje bei Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartis, įsiteisėjo 2026 m. balandžio 23 d. Minėtų teismų sprendimų pagrindu, yra nustatyta kad ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 yra nepilnamečio vaiko ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
Remiantis išdėstytu, teismas dėl atsakovo argumentų, prašymų ir kt. reikalavimų nesusijusių su šios bylos dalyku, t. y. susijusių su jau teismų išnagrinėtais ar neaktualiais klausimais dėl vaiko tėvystės, vykdymo tvarkos ir pan.) nepasisako ir jų nesprendžia. Teismas pažymi, kad atsakovui bylos nagrinėjimo dalykas – ieškinio/bylos dalis kuri nagrinėjama šioje byloje, akcentuota tiek skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi, tiek ir išaiškinta papildomai teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartimi iš dalies tenkinus ieškovo prašymą ir nustačius terminą papildomiems įrodymams byloje pateikti.
Dėl atsakovo 2026 m. birželio 30 d. prašymo
Po bylos nagrinėjimo iš esmės 2026 m. birželio 18 d., teismui išėjus priimti sprendimo, 2026 m. birželio 30 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai. Nustatyta, kad rašytinių paaiškinimų turinys ir jame pateikti prašymai savo esme tapatūs atsakovo anksčiau kelis kartus teismui teiktiems rašytiniams paaiškinimams, be to, paties atsakovo prašymu šalims buvo nustatytas terminas iki birželio 15 d. papildomiems rašytiniams įrodymams byloje pateikti, taip pat, paties atsakovo prašymu, byla buvo išnagrinėta atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant, o nagrinėjamu atveju atsakovo rašytiniai paaiškinimai pateikti po įrodymų tyrimo ir pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, dėl ko, 2026 m. birželio 30 d. pateiktus atsakovo rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 251 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).
Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis ASM1, gimęs (duomenys neskelbtini), yra dviejų metų amžiaus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnus šiuo metu ugdymo įstaigos nelanko, darželį pradės lankyti tik rugsėjo mėnesių, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sūnaus ASM1 išlaikymui po 327 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų ir su 250 Eur suma, tik norėtų, kad atsakovas bendrautų su sūnumi. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje ieškovė akcentavo, kad įvertinus tai, kad prašoma suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir ši suma neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos, ieškovė jos detaliais įrodymais negrindžia.
Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, vaikai turi ir kitų poreikių, kurių iš anksto negali numatyti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametis vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, be to, atsakovas su nepilnamečiu sūnumi nebendrauja visiškai ir vienai ieškovei tenka visiška atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Remiantis ieškovės IES1 į bylą pateiktais bei teismo iniciatyva išreikalautais šios bei bylos Nr. e2-197-1008/2025 duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką iki trijų metų, jos gaunamas pajamas sudaro Vaiko priežiūros išmoka 413,40 Eur, iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos gauna išmoką vaikui, kurios dydis šiuo metu sudaro 129,50 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, gyvena sesei priklausančiame būste, už kurį komunalinius mokesčius sumoka tėvai. Ieškovė turi transporto priemonę „BMW 330D“, pagamintą 2001 metais, kurios vertę teismo posėdžio metu įvardija apie 500 Eur. Ši transporto priemonė, įvertinus transporto priemonės eksploatavimo amžių – 25 m. , nelaikytina prabangia ar itin didelės vertės, kaip argumentuoja atsakovas. Ieškovė įsiskolinimų, kitų išlaikytinių neturi.
Paties ieškovo pateiktais duomenis bei kitais šioje bei byloje Nr. Nr. e2-197-1008/2025 esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ATS1 kintančiais laikotarpiais 2025-2026 m. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jo gaunamas pajamas sudaro apie 1 100 – 1 200 Eur, gegužės mėnesį pagal išdirbtą laikotarpį siekė 2 399,27 Eur suma, (duomenys neskelbtini) atsakovo darbo užmokestis sudarė 1 100 Eur sumą, vėlgi, priklausomai nuo darbo laikotarpių. Taigi apytiksliai atsakovo pajamas sudaro kiek didesnę nei 2 000 Eur sumą per mėnesį. Atsakovas taip pat turi transporto priemonę „Opel Insignia“, pagamintą 2014 metais. Taip pat atsakovas pateiktuose prašymuose nurodė, kad turi kitų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie sudaro 301,78 Eur: AS „Bigbank“ filialui – 133,88 Eur; UAB „Elektroninių pinigų bitė“ – 158,00 Eur; UAB „Magnetukas“ – 9,90 Eur. Atsakovo pateikta sutartis su kreditoriumi AS „Bigbank“ pagrindžia kas mėnesį mokėtiną 133,88 Eur sumą kreditoriui. Atsakovo pateiktas Revolut Bank UAB išrašas pagrindžia mokėjimus atliktus UAB „Elektroninių pinigų bitė“ – 158,00 Eur, tačiau nėra aiškus mokėjimo pagrindas, periodinių mokėjimų trukmė, paskolos dydis, taip pat, atsakovo nurodomai įmonei UAB „Magnetukas“ už tikėtina teikiamas telekomunikacijos, ryšio paslaugas atsakovo mokama 9,00 Eur suma.
Šiuo atveju tiek ieškovė tiek ir atsakovė abu yra jauno ir darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta, kad kuri nors iš šalių turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų. Kadangi šalių mažametis sūnus mažo amžiaus, ieškovė šiuo metu augina vaiką (šalių sūnų) iki jam sueis treji metai, ir nors jos galimybės dirbti šiuo metu vertinamos kaip sudėtingesnės nei atsakovo, tačiau remiantis ieškovės paaiškinimais sūnus pradės lankyti ugdymo įstaigą nuo rugsėjo mėnesio ir ieškovė turės galimybę dirbti, gauti pajamas.
Ieškovė ieškinyje (patikslintame ieškinyje) pagrįstai nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko būtinuosius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai bei papildomus poreikius, kaip poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Nors ieškovė skaičiuodama išlaikymo dydį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) nurodo, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma lygi vienai minimaliai mėnesio algai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškiniu (patikslintu ieškiniu) prašoma priteisti išlaikymo suma skaičiuojant nuo vaiko gimimo momento – (duomenys neskelbtini), t. y. iš esmės skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas nuo vaiko gimimo momento, tačiau nuo vaiko gimimo momento – (duomenys neskelbtini), bei visu bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, minimalios mėnesinės algos dydis kito ir nuo 2023 m. sudarė 840 Eur, atskaičius mokesčius apie 640 Eur; nuo 2024 m. – 924 Eur, atskaičius mokesčius apie 708 Eur, 2025 m. – 1038 Eur, atskaičius mokesčius apie 777 Eur, pastaruoju dydžiu ir remiasi ieškovė skaičiuodama išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant 2026 m. pakitusio minimalios algos dydžio iki 1153 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro 847 Eur, ieškinio reikalavimo ieškovė byloje nekeitė/nedidino. Įvertinus minėtą, darytina išvada, kad būtent aptartų dydžių suma kiekvienu nurodytu laikotarpiu turėjo būti pakankama užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko poreikius. (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiai dienai, nepaisant ieškovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės sutinkant, kad atsakovas mokėtų išlaikymą sūnui po 250 Eur per mėnesį, pageidaujant, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas iš esmės yra ne ieškovės asmeninė teisė, o vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi, vertinama, kad nepilnamečio vaiko ASM1 poreikių patenkinimui nuo jo gimimo iki 2025 m. gruodžio 31 d. reikalinga suma lygi minimaliai mėnesio algai, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – nepilnamečio vaiko ASM1 būtiniesiems poreikiams patenkinti, reikalinga ieškovės patikslintame ieškinyje nurodoma 777 Eur suma.
Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu sumažino nurodomą vaiko išlaikymui reikalingą sumą gaunama išmoka vaikui, kuri 2023 m. sudarė 85,75 Eur, 2024 m. – 96,25 Eur, 2025 – 122,50 Eur, 2026 m. 129,20 Eur, taigi išskaičius šią sumą, laikytina, kad vaiko ASM1 poreikiams patenkinti vidutiniškai reikalinga suma 2023 m. sudarė 554,25 Eur; 2024 m. – 611,75 Eur, 2025 m. – 654,50 Eur; 2026 m. (atsakovei laikantis ieškinio reikalavimų dėl vaiko poreikiams reikalingos 777 Eur sumos per mėnesį) – 647,50 Eur.
Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, šalių, ieškovės atstovo, išvadą byloje teikiančios institucijos pateiktą išvadą, šioje bei byloje Nr. e2-197-1008/2025 esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgus ir į abiejų vaiko tėvų pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad abu tėvai pajėgūs teikti pusę vaiko ASM1 poreikiams patenkinti vidutiniškai reikalingos sumos, ją suapvalinant, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas šioje dalyje ieškovės ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ATS1 išlaikymo įsiskolinimą bei išlaikymą mažamečio sūnaus ASM1 išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant išlaikymą nuo vaiko gimimo momento (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 277 Eur sumą ((duomenys neskelbtini)); nuo 2024 m sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 306 Eur (viso 3 672 Eur, už 12 mėn.), nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m gruodžio 31 d. – 327 Eur (3 924 Eur už 12 mėn.), kas išviso sudaro 7 703,23 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 324 Eur (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Skaičiuojamo išlaikymo įsiskolinimo pabaiga siejama su 2025 m. pabaiga, o ne su ieškinio pateikimo teismui diena, atsižvelgus į ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimą, šiuo sprendimu nepilnamečiui vaikui priteistiną išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo sumą bei įvertinus minimalios algos dydžių bei universalios vaiko išmokos dydžių skaičiavimą bei jų pakeitimus, taikytus kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, remiantis protingumo principu bei siekiant aiškiai apskaičiuoti tiek išlaikymo įsiskolinimo dydį, tiek ir užtikrinant aiškesnį teismo sprendimo vykdymą šalims. Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių įvertinus šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis dėl kurių jos susidarė.
Kauno apygardos teismas Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. papildomą sprendimą dėl 202 Eur žyminio mokesčio priteisimo į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo ATS . Motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Nustatyta, kad atsakovas teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 316 Eur žyminį mokestį.
Nagrinėjamu atveju už reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 80 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Šiuo atveju ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiamas 7 703,23 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. už kurį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro – 173 Eur (7 703,23 Eur x 3 proc. x 75 proc.), bei priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 324 Eur nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, už kurį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro – 87 Eur (324 Eur x 12 mėn.=3888 Eur x 3 proc. x 75 proc.), viso mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 260 Eur, kurią atlyginti pareiga tenka atsakovui.
Dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas 98 proc. (dėl išlaikymo įsiskolinimo suma nuo 7 975,00 Eur suma sumažinta iki 7 703,23 Eur, t. y. tenkinta 97 proc. o išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo 327 Eur iki 324 Eur, t .y. 99 proc.).
Įvertinus tai, kad Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinus visiškai 1227,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos buvo priteistos iš atsakovo, ieškinio reikalavimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo vaikui priteisimo sudaro 1/3 dalį ieškinio reikalavimo, iš ieškovo priteistino žyminio mokesčio suma sumažintina 8,18 Eur (1 227,09 Eur / 3 (dalis dėl išlaikymo priteisimo) = 409,03 Eur x 2 proc. (atmestų ieškinio reikalavimų dalis) = 8,18 Eur) ir iš atsakovo priteistinas 251,82 Eur žyminis mokestis.
Taip pat atsakovas teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 316 Eur žyminį mokestį, kurios paskirstytinos atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, sprendžiant bylą dalyje dėl panaikintos ir nagrinėti iš naujo grąžintos sprendimo dalies. Atitinkamai ieškinį patenkinus 98 proc., atsakovui atlyginama 2 proc. jam tenkančios apeliacinio žyminio mokesčio dalies, t. y. 2,11 Eur (300 Eur × 1/3 panaikinto sprendimo dalis × 2 proc.), kuri analogiškai išskaitoma iš atsakovo mokėtinos žyminio mokesčio dalies, taigi iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio galutinė suma sudaro – 249,71 Eur.
Dėl ieškovės piktnaudžiavimo
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose prašė pripažinti ieškovės IES1 piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Teismo vertinimu, atsakovo nurodomi ieškovės veiksmai nesudaro pagrindo juos kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad ieškovė siekdama savo, savo nepilnamečio sūnaus teisėtų interesų užtikrinimo kreipėsi į teismą, ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovė teikė paaiškinimus bei įrodymus byloje, į paskirtą teismo posėdį atvyko, davė teismui paaiškinimus. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui ASM1, gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 703,23 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų trijų eurų 23 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo – (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 324,00 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 00 ct) nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 249,71 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 71 ct) žyminį mokestį.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.