Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo minėto teismo sprendimo priėmimo praėjo 14 metų. Per šį laikotarpį vaiko padidėjo poreikiai, pabrango prekės ir paslaugos, Lietuvoje įvestas euras. ASM1 mokosi (duomenys neskelbtini) pagal formaliąją Pagrindinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) grupėje, II gimnazijos klasėje. Gyvena bendrabutyje. Vaiko pilnaverčiam išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 700 Eur. Ieškovė viena pati nepajėgi vaiko išlaikyti.

Mano, kad atsakovas turėtų prisidėti puse vaiko išlaikymui reikalingos sumos – po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas su šeima negyvena apie 3 metus, o 1 metus su dukra nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Prašo pakeisti priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės lėšas sumokant už einamą mėnesį iki to mėnesio 20 dienos.

Atsakovas ATS1 atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, ieškinys su priedais atsakovui įteiktas per darbovietę, šaukimas į 2026 m. liepos 17 d. teismo posėdį atsakovui įteiktas gyvenamosios vietos adresu asmeniškai pačiam atsakovui (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė IES1 ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad išlaikymas priteistas labai seniai ir nedidelė suma, o dabar dukros poreikiai žymiai pasikeitę, viskas kainuoja brangiau, todėl ir vaiko išlaikymui reikalinga didesnė suma. Vertina, kad dukros poreikių tenkinimui reikalingas 700 Eur suma. Reikia mokėti ir komunalinius mokesčius, už internetą. Maistui, pietums mokykloje išleidžia apie 200 Eur per mėnesį, rūbams avalynei – 90 Eur, transportui – 30 Eur, mokyklos priemonėms – 30, užklasinei veiklai, būreliams – 20 Eur, telefonui, internetui irgi apie 20 Eur, rūbai sportui, mokyklai – 25 Eur, kišenpinigiai – 100 Eur, pramogoms -30, higienos prekėms – 25, sveikatai – 20, kitoms išlaidoms apie 75 Eur, asmeniniams daiktams, smulkmenoms – 40 Eur. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, šiuo metu baigė 10 klasių, važinėjasi į mokyklą autobusus. Dukra eina į sporto salę, dailės būrelį. Sporto salė kainuoja 20 Eur, dailės būrelis yra nemokamas, tačiau nėra pigios būreliui reikalingos priemonės. Sveikatos sutrikimų ar specialių poreikių dukra neturi. Ji dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis siekia minimalų darbo užmokestį, šiek tiek daugiau nei 800 Eur, kitų pajamų negauna, socialinių išmokų, taip pat negauna. Išregistravus atsakovą ATS1 iš būsto, teikė prašymą dėl kompensacijų gavimo šildymui ir vandeniu. Dukra gauna vaiko pinigus apie 130 Eur per mėnesį. Su atsakovu kartu nebegyvena 2 metus visiškai. Atsakovas prie dukros išlaikymo niekuo neprisideda jau keturis metus, nei prie vaiko, nei būsto išlaikymo. Su dukra atsakovas susitinka atsitiktinai, kartą per mėnesį, gatvėje. Gal yra dar paskambinęs dukrai keletą kartų. Žino, kad atsakovas geria, neturi gyvenamosios vietos ir su dukra jokio ryšio nepalaiko. Vieną kartą buvo atvejis prieš tris metus, kai atsakovas būdamas neblaivus pastūmė dukrą ir su galva trenkė dukrai į galvą. Žino, kad atsakovas neturi jokio turto, daugybę metų yra priklausomas nuo alkoholio. Jai nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), taip pat nedidelio ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), transporto priemonių, santaupų neturi. Komunaliniai mokesčiai už būstą siekia 400 iš kurių, pusė 200 tenka dukrai. Mano, kad taikant kompensaciją, mokesčiai už būstą sieks 150-170 Eur, nes tiek mokėjo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius, Tarnyba) atstovas (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės šeima jų Tarnybai žinoma nuo 2024 m. gegužės mėnesio, dėl įvykio susijusio su vaiko tėvo naudojamo smurto dukros atžvilgiu. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai dukrai susitaikius, tėvui atlyginus padarytą žalą. Nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. gruodžio mėn. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, dėl agresyvaus atsakovo elgesio. Atsakovas realiai paslaugų, pagalbos nepriėmė. Ieškovė pagalbą priėmė, užtikrino tinkamą dukros priežiūrą, todėl atvejo vadybos procesas nutrauktas, kadangi ieškovė geba savarankiškai užtikrinti duros priežiūrą. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kavinėje, darbo užmokestis sudaro 1158,49 Eur iki mokesčių, gauna vaiko išmoką 129,50 Eur. Nepilnametė dukra mokosi (duomenys neskelbtini). Atsakovas ATS1 iki 2026 m. balandžio 1 d. dirbo įvairiose įmonėse, pastaruoju metu dirbo (duomenys neskelbtini), jo paskutinės žinomos 2026 m. kovo mėn. gautos pajamos sudarė 1 270 Eur, bet jo pagrindinis darbas užsienyje, papildomai gaudavo ir komandiruotpinigius maistpinigius ir pan. Nuo 2026 m. balandžio 23 d. atsakovas dirba savarankiškai – vykdo individualią veiklą, duomenų apie jo pajamas nėra. Atsakovas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Atsakovas turi alkoholio vartojimo problemų, jis daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš jų dėl vagysčių iš prekybos centrų, visos jos susijusios su alkoholio vartojimo problema, taip pat baustas už tai kad neblaivus gulėjo viešoje vietoje. Akivaizdu jo gyvenimo būdas nesusijęs su tinkamų tėvo pareigų vykdymų. Nėra duomenų, kad atsakovas bendrautų su dukra, jis nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su dukra, jų susitikimai yra tik atsitiktiniai – gatvėje. Išlaikymas dukrai priteistas prieš 14 metų, dukra šiuo metu paauglė, mokosi kitame mieste (duomenys neskelbtini), turi savo pomėgius, laisvalaikį. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis siekia 846 Eur atskaičius mokesčius, todėl įvertinus teismų praktiką mano, kad yra pagrindas padidinti dukrai skiriamą išlaikymą nei jis buvo nustatytas 2012 m. Ieškinyje ieškovė nurodė tik vaiko poreikius, tačiau taip pat prisideda išlaidos susijusios su būsto išlaikymu apie 200 Eur. Mano, kad dukros išlaikymui turėtų būti skiriama minimalaus darbo užmokesčio sumą, iš atsakovo priteisiant pusę – 423 Eur, kuri leistų patenkinti vaiko minimalius poreikius. Atsakovas pats veda netinkamą gyvenimą būdą, sveikatos sutrikimų neturi, anksčiau ir dirbo bei turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Mano, kad vaiko pinigai neturėtų būti išskaičiuojami iš vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos, ir ieškovė galėtų skirti šią sumą kitų, papildomų dukros poreikių tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 yra nepilnamečio vaiko ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę, bendro ūkio nebeveda ir kartu negyvena, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė kartu su atsakovu nebegyvena jau daugiau nei dvejus metus. Akmenės rajono apylinkės teismo (dabar – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų) 2012 m. kovo 1 d, teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko (atsakovo) ATS1 išlaikymą nepilnametei dukrai ASM1 periodinėmis išmokomis po 150 litų (43,44 Eur) kas mėnesį nuo pareiškimo teismui padavimo dienos – 2012 m. vasario 29 d. iki vaiko pilnametystės.

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Teismas sutinka, kad nuo ankstesnio teismo sprendimo, kuris priimtas prieš daugiau nei 14 metų (2012 m. kovo 1 d.), aplinkybės iš esmės pasikeitė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametė ASM1 yra gimusi (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo teisme metu ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. ASM1 mokosi (duomenys neskelbtini) pagal formaliąją Pagrindinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) grupėje, mokykline forma, valstybės finansuojamoje vietoje, 2025-2026 mokslo metais baigė II gimnazijos klasę,. Akivaizdu, kad vyresnio mokyklinio amžiaus vaiko išlaidos maistui, aprangai, avalynei, ugdymui, ryšio priemonėms, laisvalaikiui ir dalyvavimui visuomeniniame gyvenime yra didesnės nei jos buvo prieš daugiau nei keturiolika metų. Be to, per šį laikotarpį neabejotinai išaugo bendras prekių ir paslaugų kainų lygis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad 43,44 Eur per mėnesį išlaikymas šiuo metu yra aiškiai nepakankamas ir šiai dienai nebeatitinka vaiko poreikių.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti dukros ASM1 išlaikymui po 300 Eur per mėnesį. Kartu su ieškiniu pateikė paskaičiavimą, kad dukros išlaikymui reikalinga apie 730 Eur suma. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad papildomai kainuoja ir būsto išlaikymas, už kurį įvertinus ir mokamas kompensacijas moka apie 150-180 Eur kas mėnesį. Išlaidos dukrai sudaro 200 Eur suma maistui, 80 Eur – rūbams ir avalynei, 30 transportui, kadangi mokosi (duomenys neskelbtini), 30 Eur mokyklinėms priemonėms, 20 Eur užklasinei veiklai (sportui, būreliams), 20 Eur rūbai mokyklai bei sportui, 100 Eur – kišenpinigiams, 60 Eur pramogoms, 10 Eur už interneto paslaugas, 25 Eur higienos prekėms, 40 Eur įvairiems asmeniniams pirkiniams, 20 Eur sveikatos priežiūros prekėms, 95 Eur grožio procedūroms.

Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas laiko pagrįstomis ieškovės nurodytas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, vaikai turi ir kitų poreikių, kurių iš anksto negali numatyti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametė šalių dura gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Teismo vertinimu pagal aukščiau sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, konstatuojama jog nepilnamečio vaiko ASM1 poreikius užtikrina apytikslė nuo 700 iki 820 Eur suma per mėnesį, kuria ir įrodinėjo ieškovė.

Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovė ieškiniu mažina nurodomą vaiko išlaikymui reikalingą sumą, gaunama išmoka vaikui – 129,50 Eur, kadangi prašydama priteisti iš atsakovo pusę dukros išlaikymui reikalingos sumos (apie 700 – 820 Eur, atsakovo mokėtiną prašomą priteisti pusę išlaikymo sumos tokią sumą nurodo 300 Eur dydžio.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Remiantis ieškovės IES1 į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro gaunamas minimalus darbo užmokestis 836 Eur atskaičius mokesčius. Vaikui mokama išmoka 129,50 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), taip pat ¼ dalis 3.4600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių, įsiskolinimų, kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

Nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo duomenimis, atsakovas 2026 m. kovo-balandžio mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kovo mėnesį jo pajamas sudarė 1 270 Eur suma atskaičius mokesčius. Šiuo metu atsakovas verčiasi individualia veikla, duomenų apie atsakovo bylos nagrinėjimo metu gaunamas pajamas iš vykdomos individualios veiklos, byloje nėra. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

Nors šiuo atveju nėra duomenų apie atsakovo bylos nagrinėjimo metu gaunamas pajamas, o atsakovas nekilnojamojo turto neturi, tačiau jis darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų leidžiančių daryti priešingą išvadą.

Ieškovė taip pat darbingo amžiaus ir nenustatyta, kad turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Taigi atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abu tėvai vienoda dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, šalių, ieškovės atstovės, Skyriaus atstovo paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti iš atsakovo dukrai priteisto išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo ATS1 po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros ASM1 išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2026 m. balandžio 13 d. iki vaiko pilnametystės (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju žyminį mokestį sudaro 81,00 Eur už turtinius reikalavimus – išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo, valstybės naudai priteistinas 81 Eur žyminis mokestis.

Ieškovei IES1 pagal 2025 m. gruodžio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (8.28MR)atp-c-2025-10751 teikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. liepos 20 d. pažymos duomenimis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą IES1 patirta 439,80 Eur išlaidų suma. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, ir atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dydį – ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo ATS1 priteistinos 439,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo (dabar – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų) 2012 m. kovo 1 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-400-440/2012 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros ASM1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2026 m. balandžio 13 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaiko ASM1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) valstybės naudai, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 439,80 Eur (keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 80 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti šioje civilinėje byloje Nr. e2-3494-1227/2026 teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.