Šiaulių apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-616/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03863-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.1.3; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 28 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta bausmė – areštas 45 paroms.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. skirta galutinė bausmė – areštas 30 parų.Arešto bausmę paskirta atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. K. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.Nuspręsta E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 193,93 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš E. K. UAB „Eurovaistinė“ naudai priteista 193,93 Eur turtinei žalai atlyginti.Nuspręsta 2026 m. kovo 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 193,93 Eur, esančias E. K. sąskaitose: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki visiško civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos žalos atlyginimo.Nepriteistos iš E. K. proceso išlaidos už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2 vnt. kompaktinių laikmenų su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėju, palikti prie bylos.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : Bylos esmėE. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2026 m. sausio 27 d. apie 19.16 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes: 3 vnt. koreguojamojo dieninio kremo „Dermedic Redness“, kurio vieno vieneto vertė 25,99 eurai, bendra vertė 77,97 eurai, 4 vnt. raminančio serumo odai „Dermedic Redness Calm“, kurio vieno vieneto vertė 28,99 eurai, bendra vertė 115,96 eurai, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 193,93 eurų turtiną žalą.Apeliacinio skundo argumentaiApeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 17 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Atsiliepimų į nuteistojo E. K. apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Aldona Jaugelienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo E. K. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Iš nuteistojo E. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta arešto bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl paskirtos bausmėsPagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. K. apeliacinio skundo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas nuteistajam E. K. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką (BK 178 straipsnio 5 dalis), priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), ją E. K. padarė iš viso būdamas teistas net 32 kartus, teistumui neišnykus, lygtinio paleidimo taikymo metu, kuris 2026 m. vasario 5 d. buvo panaikintas dėl grubių lygtinio paleidimo bei intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimų (darė administracinius nusižengimus, nesilaikė suplanuoto buvimo vietų ir laiko grafiko ir kt.), visos jo padarytos nusikalstamos veikos – daugiausia turtinės, pastarasis taip pat teistas užsienyje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-105). Be to, E. K. du kartus teistas ir po šios nusikalstamos veikos padarymo už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, nuosprendžiai yra neįsiteisėję, tačiau nuteistasis apeliacinius skundus dėl šių nuosprendžių padavė tik dėl bausmės sušvelninimo (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Nurodyti duomenys patvirtina, kad E. K. yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, įskaitant ir analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, E. K. baustas administracine tvarka, daugiausia – už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nemoka, todėl nuobaudos yra galiojančios (1 t., b. l. 113-142). Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo nedirbantis, nuo 2026 m. sausio 5 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 111, 144). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė (BK 60 straipsnis). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, nuteistajam E. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą ir jos dydį nustatė maksimalų – 45 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis), kadangi nuteistojo elgesys teigiama linkme nesikeičia. Be to, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, ši bausmė buvo pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis – areštas 30 parų – nėra aiškiai per didelis. Apeliantas skunde iš viso nenurodė jokių aplinkybių, kurios lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatyta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės tikslus bei įgyvendina teisingumo principą. Dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimoBK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos motyvams pritaria.Šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad arešto bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirta arešto bausmė. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalus bausmės vykdymo atidėjimo pagrindas, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. K. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, E. K. iš viso teistas net 32 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, kurio metu nesilaikė ir kitų probacijos bei intensyvios priežiūros sąlygų, todėl lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas, yra nedirbantis, eilę kartų baustas administracine tvarka, padarytos žalos savanoriškai neatlyginęs. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. K. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimoValstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. spalio 6 d. pažymą Nr. APD-2026-10142, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš E. K. 112,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 17 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistajam E. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Mindaugas Jonaitis.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. K. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 112,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.Iš nuteistojo E. K. valstybės naudai išieškoti 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų, 50 centų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.Teisėjai Gintarė Bunikienė Ernesta Montvidienė Gražvydas Poškus