Šiaulių apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-18-616/2026Teisminio proceso Nr. 4-70-3-15970-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties.Teismas,n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsG. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6269-2026 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – bauda 800 Eur ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių už tai, kad jis 2026 m. birželio 23 d. 08.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilių neblaivumas.Nesutikdamas su minėtu nutarimu, G. V. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundu prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6269-2026, taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki teismo nutarties priėmimo dienos arba kiek įmanoma trumpesniam laikui bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. skundas atmestas. Konstatuota, kad įvertinus G. V. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, nėra pagrindo sutrumpinti institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu G. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.40- ANR N-6269-2026 dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. V. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos arba kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės reikalavimus, neatsižvelgiant į pirmosios instancijos teismui pateikiame skunde nurodytas aplinkybes, kurios turėjo būti įvertintos. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo, kaip ir institucijos priimto nutarimo, skundo netenkinimo motyvai yra formalūs, nėra individualizuoti arba individualizuoti nepakankamai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą, asmenybę, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais, taip pat neatsižvelgė į apelianto skunde ir jo atstovės baigiamojoje kalboje nurodytą teismą praktiką analogiškose bylose.Apelianto vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę poveikio priemonę – trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei neskirti alternatyvios administracinio poveikio priemonės, nes į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek su jo asmenybe. Tai yra, jis pripažįsta, kad jis padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Administracinio nusižengimo dieną – 2026 m. birželio 23 d. alkoholinių gėrimų nevartojo. Nedidelį alkoholio kiekį buvo išgėręs 2026 m. birželio 22 d. vakare. Ryte jautėsi gerai, nejuto jokių apsvaigimo simptomų, todėl sėsdamas prie vairo dėl savo fiziologinės būklės suklydo sąžiningai. 2026 m. birželio 23 d. sustabdytas pareigūnų nevengė neblaivumo patikrinimo, dėl įstatymu nustatytos neženkliai viršytos neblaivumo ribos nesiginčijo. Nepaisant tuo metu patirto didelio streso, kurį sukėlė nustatytas neblaivumas, elgėsi korektiškai ir adekvačiai, sutiko padaręs pažeidimą, vykdė pareigūno nurodymus, nesipriešino, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo atskleisti nusižengimo tyrimui reikšmingas aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantas teigia pripažįstantis, kad jo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir suvokiantis, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tvirtina, kad tai nereiškia, jog visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos vienodos nuobaudos. Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą, ar turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, teismas be kitų aplinkybių atsižvelgia ir į nustatytą neblaivumo laipsnį, ar jis nedaug viršija įstatymais leistiną normą ir vairuotojas, sėsdamas vairuoti transporto priemonę, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-97-309/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-493/2019). Teigia, kad jo padaryto pažeidimo atveju būtina įvertinti, jog įvykio metu apeliantui buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilių neblaivumas (pritaikius prietaiso paklaidą) vos dviem šimtosiomis promilės viršijo ribą (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), nuo kurios už vairavimą neblaiviam atsiranda administracinė atsakomybė, todėl, apelianto vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad jis sąžiningai klydo, manydamas, jog yra blaivus. Be to, nuo alkoholio vartojimo pabaigos iki vairavimo pradžios buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, kas, pagal teismų praktiką, veiką daro mažiau pavojingą už veiką, kai vairuojama pavartojus alkoholio ir važiuojama iš karto (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-287-865/2024). Tvirtina, kad nors šios aplinkybės nepašalina apelianto atsakomybės už padarytą nusižengimą, vis dėlto, nagrinėjamu atveju taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog dėl padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo sukelta avarinė situacija.Atkreipia dėmesį ir į tai, jog jis neprašo visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą ir netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apelianto teigimu, tai leidžia pagrįstai spręsti, kad jis atsakomybės nevengia, suvokia padaryto nusižengimo esmę ir jo pavojingumą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tvirtina, kad anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog jo padarytas nusižengimas tikrai yra atsitiktinis, sąžiningai suklydus. Teigia, kad nuo pažeidimo padarymo transporto priemonių nebevairuoja, labai kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį. 2026 m. liepos 14 d. prevenciškai, savo iniciatyva išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai mokymų programą, į bylą pateikė tai patvirtinantį pažymėjimą. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino šių jo susirūpinimą savo veiksmais, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei jo pasekmes patvirtinančių aplinkybių.Akcentuoja, kad per visą vairavimo patirtį, nuo pat 2005 m. niekuomet nėra vairavęs neblaivus, tokio pobūdžio pažeidimą padarė visiškai atsitiktinai ir pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi. Teigia, kad ankstesni jo administraciniai nusižengimai už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nevertintini kaip sisteminiai, nes juos padarė nepiktavališkai ir netyčia, baudas yra sumokėjęs. Pasak apelianto, atsitiktinio pobūdžio nusižengimai negali nuneigti jo tinkamo ir doro elgesio visuomenėje ir šeimoje. Be to, yra vedęs, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Apeliantas visomis išgalėmis rūpinasi savo šeima, tinkamu vaikų ugdymu ir auklėjimu, laikosi viešosios tvarkos, visuomenėje priimtų geros moralės ir elgesio normų, yra neteistas. Dirba G. V. UAB. Darbdavys apeliantą charakterizuoja tik teigiamai. Tvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui būtina nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į darbovietę, kuri randasi (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, jo vykdomos darbinės funkcijos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, jas užimančiam darbuotojui keliamas kvalifikacinis reikalavimas turėti galiojančius beveik visų kategorijų vairuotojo pažymėjimus. Dirbdamas turi vykti į skirtingus objektus, taip pat yra atsakingas už visų transporto priemonių valdymą ir pergabenimą iš vieno objekto į kitą. Teigia, kad nuo 2026 m. birželio 23 d. negalėdamas vairuoti, jau dabar susiduria su sunkumais nuvykti į darbą bei atliekant darbines pareigas, kurių negali vykdyti visa apimtimi. Kadangi procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo užsitęsė, o darbdavys jau iš anksto yra nurodęs, kad ilgam laikotarpiui netekus teisės vairuoti, apeliantą iš darbo atleis, tikėtina, jog iš darbo gali būti atleistas bet kurią dieną, taip pat jau ir šio apeliacinio skundo pateikimo metu. Pažymi ir tai, kad turi finansinių įsipareigojimų bankams, kuriuos vykdo iš darbinių, apie 1 000 Eur per mėnesį gaunamų pajamų. Akcentuoja, kad darbo užmokesčio netekimas neigiamai atsilieps ne tik šeimos poreikių nepakankamam užtikrinimui, finansinių įsipareigojimų, kurių įmokos sudaro ne mažiau kaip 450 Eur per mėnesį, vykdymui, bet nukentės ir šeimos bei vaikų interesai, nebeišgalint mokėti už dukros ugdymą bei negalint pavėžėti mažametį sūnų į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), kuriuose iš paskolų yra įsigiję remontuojamą namą. Pasak apelianto, išvardintos aplinkybės patvirtina, kad ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikymo terminas jam ir jo šeimai tiesiogiai jau sukėlė ir ateityje sukels labai sudėtingas pasekmes, nes paskirtam terminui nulems jo darbo užmokesčio netekimą. Tvirtina, kad skundžiamu nutarimu paskirtos 800 Eur baudos dydis pagal jo šeimos sudėtį, padėtį ir gaunamas pajamas yra labai ženkli suma, tačiau suprasdamas ir pripažindamas padarytą klaidą, baudą 2026 m. liepos 20 d. sumokėjo. Taip pat tvirtina, kad baudimo neigiamus padarinius ir poveikį, taip pat jo prevencinę ir auklėjamąją funkciją patyrė ne tik per finansinę naštą, sukeltus nepatogumus ir suvaržymus, bet ir emocinius bei psichologinius išgyvenimus. Teigia, kad savo elgesį vertina labai kritiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, suvokia jo skaudžias pasekmes ir priėjo atitinkamas išvadas, kurios tikrai ateityje atgrasys jį nuo tokio teisei priešingo elgesio.Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šioje konkrečioje administracinio nusižengimo byloje spęsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, netinkamai individualizavo ir aplinkybes, susijusias su jo asmenybe. Teigia, kad bylos medžiagoje (skunde pirmosios instancijos teismui bei teismo posėdžio metu teiktuose paaiškinimuose) yra nustatyta, dėl kokių priežasčių buvo pateiktas jo prašymas institucijai dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės paskyrimo – tokį prašymą pateikė tik dėl to, kad jam kaip palankiausią ir švelniausią poveikio priemonę, skirtiną už padarytą nusižengimą, prašyti patarė pats apeliantą sustabdęs pareigūnas. Nurodo, kad argumentus dėl reikalingos pinigų sumos antialkoholinių variklio užraktų įrengimui neturėjimo pagrindžia jo išdėstytos ir byloje rašytiniais įrodymais patvirtintos finansinių įsipareigojimų aplinkybės, taip pat byloje esanti darbo užmokesčio pažyma. Pasak apelianto, įvertinant jo turimų paskolų kas mėnesį mokamas įmokas bei būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti reikalingas išlaidas, iš gaunamo 1 000 Eur atlyginimo, apeliantas objektyviai neturės finansinių galimybių skirti asmeninio automobilio antialkoholinių variklio užrakto nuomai ar pastoviam įrengimui, juolab, atleidimo iš darbo atveju. Teigia, kad byloje esantis techniko pareigybės aprašymas patvirtina, jog jo darbo funkcijų vykdymas yra susijęs su skirtingų kategorijų transporto priemonių vairavimu. Vadovaujantis darbdavio, G. V. UAB pateiktos charakteristikos duomenimis, įmonė neturi finansinių galimybių investuoti į antialkoholinius variklio užraktus, juos įrengdama visose jo vairuojamose transporto priemonėse. Taip pat teigia, kad po padaryto administracinio nusižengimo ilgą laiką buvo emociškai sukrėstas, labai išgyveno, reikėjo papildomo laiko ir pastangų surinkti dokumentus prašymo institucijai pagrindimui, todėl prašymą dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės paskyrimo tuo metu pateikė susikoncentravęs į tikslą išsaugoti teisės vairuoti galimybę, negalėdamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti tokios administracinio poveikio priemonės esmės, siekdamas išsaugoti darbą, neprarasti pragyvenimo šaltinio ir galimybės tenkinti šeimos interesus. Nurodo, kad būtent tokiomis aplinkybėmis prašymas ir buvo pateiktas, dokumentų rinkimo ir prašymo rengimo bei teikimo institucijai metu iš esmės nesigilinant ir nesidomint apie tokios poveikio priemonės realizavimo išlaidas.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo aplinkybių, susijusių su apelianto praeityje padarytais pažeidimais, vertinimas išskirtinai neigiamai yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ypač išskyręs ir akcentuodamas ankstesnį nusižengimą, už kurį apeliantui buvo atimta teisė vairuoti, neatskleidė jo aplinkybių, kurios savo pobūdžiu visiškai skiriasi nuo šio padaryto nusižengimo. Tuo pačiu pažymi, jog 2023 m. spalio 12 d. padarytu nusižengimu sukeltų pasekmių nuoširdus paaiškinimas 2026 m. rugpjūčio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, nesudarė jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti apie apelianto polinkį manipuliuoti susidariusia situacija, viską pakreipiant išskirtinai savo naudai. Pažymi, kad visi ankstesni pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, nešiurkštūs bei mažareikšmiai, jais reali žala visuomeniniams interesams, kitų asmenų turtui ir sveikatai sukelta nebuvo. Tvirtina, kad jie neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio priežastinio ryšio su šioje byloje nagrinėjamu, pirmą kartą tokio pobūdžio padarytu, pažeidimu. Visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Pasak apelianto, tokie duomenys leidžia teigti, kad jis nėra sisteminis pažeidėjas, sąmoningai nusiteikęs prieš įstatymų ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, keliantis realų pavojų eismo dalyviams.Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jo asmenybės kritiško požiūrio stokos. Tvirtina, kad priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, apeliantas visiškai suvokia eismo saugumo svarbą ir kritiškai vertina savo elgesį. Pasak apelianto, jo prieitas tinkamas išvadas patvirtina tai, jog galiojančių nuobaudų neturi ir naujų pažeidimų, išskyrus nagrinėjamą, nėra padaręs, nors vairuoja beveik visų kategorijų transporto priemones. Taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos išvada, jog jis „vengia keisti gyvenimo būdą“ ir „nesuvokia vairuotojui keliamų reikalavimų“, yra nepagrįsta, deklaratyvi bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad baustumas savaime negali būti vienintelis kriterijus asmens asmenybei neigiamai charakterizuoti. Pastebi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas asmens baustumą, visiškai ignoravo apeliantą teigiamai charakterizuojančius duomenis: yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai, turi šeimą, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, didelį dėmesį skiria jų auklėjimui ir ugdymui, padeda tėvams ūkio darbuose, nėra baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, kas patvirtina, jog jis laikosi viešosios tvarkos, visuomenėje priimtų geros moralės ir elgesio normų, yra neteistas, savo iniciatyva išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai mokymų programą. Tvirtina, kad šios aplinkybės vertintinos teigiamai, nes patvirtina, kad dėl padaryto pažeidimo jis ne tik nuoširdžiai gailisi, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų parodyti, jog pripažįsta alkoholio vartojimo žalą, kritiškai vertina savo elgesį, yra priėjęs išvadas, kurios jį nuo tokio elgesio atgrasys. Pabrėžia, kad turėdamas bent menkiausią abejonę dėl savo būsenos, nebūtų vairavęs jokios transporto priemonės, nes sąmoningai suvokia tokio savo poelgio darbinei veiklai, šeimos išlaikymui, prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymui ir socialiniam gyvenimui sukeliamas ir jau šiandieną patiriamas itin sunkias ir skaudžias pasekmes praradus teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nesant šioje byloje išskirtinių sąlygų, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, be jau neindividualizuotų nurodytų aplinkybių, taip pat neįvertino skunde pirmosios instancijos teismui bei jo atstovės baigiamojoje kalboje nurodytą, galiausiai ir kitą teismų suformuotą praktiką apelianto administracinio nusižengimo kontekste. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-993/2023; Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-294-485/2021, Panevėžio apylinkės teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-192-434/2022; Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-169-604/2026 bei kitose teismų bylose, kuriose buvo taikoma ta pati teisė ir, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į apelianto bylos faktines aplinkybes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas, o draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neskirtas/panaikintas. Apelianto vertinimu, nurodyti ir kiti pastaruoju metu priimti teismo sprendimai kaip precedentai yra svarbūs dėl išskirtinų ANK 34 straipsnio 6 dalies kriterijų taikymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ignoruodamas šių precedentų neanalizavo ir nevertino.Apelianto nuomone, nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesiams, jo darbiniam užimtumui, šeimos poreikių ir interesų tenkinimui, finansinių įsipareigojimų vykdymui, sukelia neproporcingas pasekmes. Teigia, kad dirbant ir gaunant pajamas, mokant mokesčius valstybei, turint galimybę visapusiškai rūpintis šeimos gerove, vaikų pilnaverčiu ugdymu, apeliantas ne tik išlaikys stabilią savo ir šeimos padėtį, bet tokiu būdu prisidės ir prie valstybės gerovės kūrimo ir stiprinimo. Priešingu atveju, netekus darbo, ilgą laiką apeliantas bus priverstas registruotis Užimtumo tarnyboje, kuri iš valstybės biudžeto jam mokės nedarbo pašalpą. Pabrėžia, kad ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones terminą bei panaikinus alternatyvią administracinio poveikio priemonę, apeliantas neišvengs neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Jo sukeltos pasekmės – paskirtos 800 Eur baudos, kuri prilygsta beveik visam apelianto mėnesio atlyginimui, sumokėjimas bei specialiosios teisės atėmimas jau dabar jam atlieka nubaudimo bei atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo poveikį.Apibendrintai teigia, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesiams, yra per griežta ir prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o faktinių nagrinėjamo administracinio nusižengimo aplinkybių visuma pripažintina kaip reikšminga ir sudaranti pagrindą paskirti švelnesnę sankcijoje nustatytą administracinio poveikio priemonę.Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, Eglė Rimavičė prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo G. V. skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, G. V. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį. III. Apeliacinės instancijos teismo išvadosApeliacinis skundas atmetamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas G. V. kaltės neginčija, kelia tik paskirtos administracinės poveikio priemonės individualizavimo klausimą ir prašo ją skirti trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytam minimaliam terminui bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojams užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).Nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6269-2026 G. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – minimali bauda 800 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam – 6 mėnesių terminui bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam – 12 mėnesių terminui.Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymų leidėjas ANK įtvirtino teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisę, bet ne pareigą, taikyti aptartą teisės normą.Pažymėtina, kad administracinė nuobauda/administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda/administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo G. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo G. V. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti išskirtinėmis ir dėl to sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas aiškiai bei išsamiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis nebuvo sušvelninta jam paskirta administracinio poveikio priemonė, o naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų išnagrinėjęs, apeliaciniame skunde nenurodoma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo G. V. akcentuojamų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tai yra, to, kad jis pripažino padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai, turi šeimą, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, didelį dėmesį skiria jų auklėjimui ir ugdymui, padeda tėvams ūkio darbuose, nėra baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, yra neteistas, savo iniciatyva išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai mokymų programą, pripažinti išskirtinėmis, ir tuo pagrindu, kaip pageidauja apeliantas, sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar iš viso jos neskirti. Šiuo aspektu pažymima, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, jų nepažeidinėti. Tuo tarpu nurodomos aplinkybės, kad G. V. nevengė neblaivumo patikrinimo, pareigūnų sustabdytas elgėsi korektiškai ir adekvačiai, vykdė pareigūno nurodymus, nesipriešino, nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo sukelta avarinė situacija, pastarojo atsakomybės nešalina bei išskirtinai nešvelnina. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių, be to, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama skiriant pažeidėjui nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose, o ne sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, nei numatyta straipsnio sankcijoje, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Pastebėtina ir tai, kad tuo atveju, jei būtų nustatytos priešingos aplinkybės, nei nurodė apeliantas, papildomai būtų sprendžiama dėl kituose ANK straipsniuose ar Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos atsakomybės taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo G. V. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą trumpesniam, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, nesudaro ir jo pirmosios instancijos teismui akcentuotos aplinkybės, kad jis sumokėjo jam paskirtą 800 Eur baudą, jo vairavimo stažas viršija 20 metų, savo iniciatyva išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai mokymų programą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis paaiškino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, nėra teistas, galimybė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinių funkcijų atlikimui (darbovietės charakterizuojamas teigiamai), o netekęs darbo, prarastų pajamų šaltinį, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtos G. V. asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra iš esmės įprastos, gyvenimiškos, o ne išskirtinės – kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir jų nepažeidinėti, taip pat privalo laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, laiku sumokėti paskirtas baudas ir pan., o aplinkybės, susijusios su šeimos gerove, darbine veikla, finansiniais įsipareigojimais, apeliantui buvo žinomos jau prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeimos gerovės, darbinės veiklos, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Taip pat akivaizdu, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukels papildomų rūpesčių apeliantui ir neišvengiamai pareikalaus finansinių išteklių, tačiau, atsižvelgiant į nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, pažeidėjo patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu apskritai netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės. Šiuo atveju nurodyta alternatyvi administracinio poveikio priemonė apeliantui paskirta esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, t. y. 1) tokiai galimybei esant nurodytai ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sutinkant su tokios priemonės skyrimu. Tai, kad apeliantas laiku neįsivertino, jog savo vykdomoje veikloje jam teks vairuoti kelis darbinius automobilius, kurių kiekviename įrengti antialkoholinio variklio užrakto nebus įmanoma, taip pat nesudaro pagrindo neskirti šios alternatyvios administracinio poveikio priemonės.Skunde G. V. pagrįstai akcentuoja, kad jo neblaivumo laipsnis po paklaidos yra lygus 0,43 promilėms – alkotesterio „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARRF-0035, 2487442, kuriuo buvo tikrintas apelianto neblaivumas, paklaidą sudaro ±0,02 promilės. Visgi, nors nustatytas neblaivumo laipsnis nėra ženkliai viršijantis leistiną normą, tačiau apeliacinės instancijos teismas vien šios aplinkybės negali laikyti ypatingai mažinančia veikos pavojingumą. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas svariais argumentais, kurių apelianto skunde nėra. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui apeliantas teigia ir tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl neatsargumo, nes alkoholį gėrė iš vakaro, o ryte jautėsi visiškai blaivus. Ši kaltės forma, jo manymu, yra lengvesnė lyginant su tyčia. Tačiau pažymima, kad įstatymo leidėjas tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumą sieja ne su konkrečiomis asmens neteisėtą elgesį sąlygojusiomis aplinkybėmis (šiuo atveju klaidingai įvertinta aplinkybe, jog alkoholio organizme jau nebėra), bet su neblaivaus vairuotojo potencialiai sau ir aplinkiniams keliamu pavojumi, kuris atsiranda dėl alkoholio poveikio lėtėjant vairuotojo reakcijai, kas gali turėti lemiamą įtaką atsitikus nenumatytai, avarinei situacijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis grėsmę ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui. Nusižengimo pavojingumą rodo ir tai, kad G. V. automobilį neblaivus vairavo mieste, gatvių sankryžoje ((duomenys neskelbtini)), darbo dieną (antradienį) ir tokiu paros metu (08.03 val.), kuomet eismas yra intensyvus. Pažymėtina ir tai, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad G. V. tris kartus baustas už administracinius nusižengimus, visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. greičio viršijimas (du kartus) ir mobiliojo ryšio priemonės naudojimasis vairuojant. Šie duomenys patvirtina, kad G. V. nėra itin pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, jog dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, jog G. V. 2023 m. spalio 12 d. nutarimu jau buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. už nustatyto greičio viršijimą. Minėta aplinkybė patvirtina, kad apeliantas reikiamų išvadų nepriėjo, iš ankstesnio pažeidimo nepasimokė bei padarė naują administracinį nusižengimą. Todėl nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta bent minimaliam sankcijoje numatytam terminui, kad būtų pasiekti šios priemonės tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad G. V. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, o sumažinus G. V. paskirtą minimalią administracinio poveikio priemonę ar jos visai nepaskyrus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Juo labiau, kad minėtos nutartys yra priimtos apylinkės ir apygardos teismų, o ne vienodą teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, bei, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai motyvuota, todėl naikinti ir keisti šią nutartį administracinėn atsakomybėn G. V. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną. Teisėja Ernesta Montvidienė