Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2000-08-31 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 1 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

2) 2001-04-06 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 274 str. 2 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams;

3) 2003-01-15 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 212-1 str. (BK galiojęs iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 mėnesiams ir 500 LTL bauda;

4) 2006-06-12 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

5) 2006-06-21 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 str. 45 parų areštu;

6) 2007-03-30 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 181 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

7) 2011-11-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 metų, vadovaujantis BK 64 str.1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2007-03-30 nuosprendžiu (pakeistu 2008-05-23 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs 2022-11-29, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2025 m. liepos 18 d., apie 23 val., viešoje vietoje – picerijoje „(duomenys neskelbtini) “, esančios adresu (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, lankytojų salėje, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais – naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu, tai yra nukentėjusiajam R. K. tyčia du kartus spyrė į veidą ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, taip padarė R. K. kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. sužalojimą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei išgąsdino konfliktą mačiusią nukentėjusiąją I. K., ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu neprisipažino ir davė parodymus, kad iki įvykio nukentėjusiųjų nepažinojo. Į kavinę atėjo su draugu ir drauge pavalgyti. Draugės vardas A. Z., draugas – L. G.. Išėjo parūkyti, grįžęs pamatė, kad prie kito staliuko sėdi du iš matymo pažįstami vyrai. Nežino, ko jie prisikabino, jis tik norėjo juos pavaišinti alumi. Priėjo prie staliuko, norėjo pavaišinti bokalu alaus, o nukentėjusysis pradėjo kabinėtis. Jis atsisėdo prie savo staliuko, o nuketėjusysis priėjo prie jo staliuko ir sudavė jam tris kartus. Jis alumi norėjo pavaišinti kitus asmenis, sėdinčius prie nukentėjusiųjų staliuko. Nesupranta, kur yra jo kaltė. Jis pirmas priėjo prie nukentėjusiųjų staliuko, prie kurio sėdėjo ir jo pažįstami žmonės. Jis priėjo ne prie nukentėjusiųjų, o prie jų stalelio, nes prie jų stalelio buvo prisėdę jo pažįstami žmonės. Atėjo iš lauko prie savo staliuko ir pamatė du iš matymo pažįstamus žmones. Nusprendė pavaišinti alumi, o nukentėjęs jam pradėjo kažką aiškinti. Jis nuėjo prie savo staliuko, o atėjęs nukentėjusysis jam trenkė tris kartus. Jis gynėsi. Viskas vyko kavinėje „(duomenys neskelbtini) “ praėjusių metų liepos 25 dieną. Jis į kavinę atėjo pavalgyti. Buvo neblaivus, buvo išgėręs tris bokalus alaus. Su juo kartu buvo A. Z. ir L. G.. Kavinėje sėdėjo prie galinio stalelio. Jie sėdėjo, valgė. Toliau nukentėjusysis atėjo ir sudavė jam tris smūgius jam bevalgant. Neatsimena, ar jis sakė nukentėjusiajam kažkokius žodžius. Nežino, kodėl nukentėjusysis jam trenkė tuos tris smūgius. Nukentėjusysis rėkė, kad žino, kiek jis metų yra atsėdėjęs ir kad dabar pasiims pinigų. Jis nukentėjusiojo nepažįsta, nežino, iš kur jis žino, kad yra sėdėjęs. Jis su nukentėjusiuoju nėra pažįstamas, nukentėjusysis jo draugui sakė, kad žino, kad yra sėdėjęs, tuo metu, kai jį išvežė policija. Jei jis būtų buvęs kaltas, jis būtų pabėgęs ir nelaukęs policijos, o dabar laukė policijos pusę valandos. Kai jį išvežė policija, nukentėjusysis L. G. sakė, kad žino, kiek jis yra sėdėjęs ir kad dabar užsidirbs pinigų. Su nukentėjusiąja jokio susidūrimo nebuvo. Ji kavinėje buvo, bet jos atžvilgiu jis jai nieko nesakė. Nežino, kaip vertinti šią įvykusią situaciją, gal nukentėjusieji nori užsidirbti pinigų, pateikė ieškinį. Nesupranta, ar jis negali gintis, jei nukentėjusysis pirmas atėjo ir jam sudavė, tai kas čia yra nukentėjęs? Jokio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju nebuvo, nežino, kodėl nukentėjusysis jam trenkė. Nežino, kodėl nukentėjusysis prie jo priėjo, supyko, kad alumi pavaišino kitus, o ne juos, nežino. Nukentėjusieji nuo jų staliuko sėdėjo per tris ar keturis staliukus. Nežino, kuo nukentėjusieji susiję su jo pažįstamais. Jis su savo kompanija sėdėjo prie paskutinio staliuko. Nukentėję su jo pažįstamais sėdėjo nuo jo per tris ar keturis staliukus. Laisvų staliukų nebuvo. Jis pirmas nuėjo prie nukentėjusiųjų staliuko. Pasiūlė pažįstamus pavaišinti alumi. Paėmė bokalus ir pasakė, kad pavaišins pažįstamus, su nukentėjusiaisiais jis iš viso nekalbėjo. Nežino, neatsimena, ar jam kažkas kažką sakė, prie staliuko žodinio konflikto nebuvo. Žodinio konflikto prie staliuko nebuvo, tik priėjo ir pasiūlė alaus. Toliau jis nupirko alų, nunešė ir nuėjo prie savo staliuko. Kai jis nuėjo prie savo staliuko, toliau nieko nebuvo, nesikalbėjo ir nereplikavo. Jis prie savo staliuko sėdėjo nugara į juos. Nematė, kaip prie jo priėjo nukentėjusysis. Kai nukentėjusysis priėjo prie jo, nukentėjusysis jam sudavė į kaklą tris smūgius, kurie buvo stiprūs, jam labai skaudėjo. Trenkė atgal, gal tris ar šešis kartus, neatsimena, kiek kartų. Nieko neklausė, jam suveikė savigyna. Kai jam trenkė, jis pašoko ir trenkė atgal, neatsimena, kiek kartų. Kai jis trenkė, neatsimena, kas vyko toliau. Įvykio metu buvo neblaivus, nebuvo tiek girtas, kad neatsimintų įvykių. Juos išskyrė žmonės, nežino, kurie. Pamena, kad buvo nukentėjusieji, neatsimena, ką jie sakė. Po visko jie nesiskirstė, laukė policijos ten pat, prie staliuko. Kur buvo nukentėjusieji, kai laukė policijos, jis nežino, nematė jų. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis sėdėjo prie staliuko, nieko jiems nenurodė, jam buvo nustatytas girtumas, gal 1,7 promilių, nepamena. Atsimena, kad buvo priėjęs prie nukentėjusiųjų stalelio. Atsimena, kad buvo paėmęs bokalą alaus, nes jis jį nupirko. Neatsimena, kad nukentėjusieji jo prašė padėti alų ir grįžti prie savo stalelio. Neatsimena, kad antrą kartą buvo priėjęs prie nukentėjusiųjų stalelio. Kavinės patalpos buvo filmuojamos, yra vaizdo įrašas. Nukentėjusiųjų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, neatsimena, kad būtų atsisukęs į nukentėjusiųjų pusę ir kvietęs į lauką muštis, taip nebuvo. Nematė, kaip nukentėjusysis prie jo priėjo. Aplinkybių neatsimena ne dėl girtumo, taip nebuvo, kaip sako nukentėjusysis, nukentėjusysis jo neramino.

Kaltinamasis A. A. 2025-08-13 ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta, nes gynėsi. Apklausą atliekanti tyrėja kaltinamajam A. A. parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas konfliktas ir jo elgesys prieš konfliktą. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kaltinamasis A. A. 2025-09-16 papildomos įtariamojo apklausos metu paaiškino, kad dėl buvusio girtumo jis ne viską prisimena.

Nukentėjusysis R. K. teismo posėdyje davė parodymus, kad I. K. yra jo žmona, kaltinamojo iš anksčiau nepažinojo, įvykio metu matė jį pirmą kartą. Praėjusių metų liepos 18 d. apie 21.30 val. su žmona užsuko į ,,(duomenys neskelbtini) “. Norėjo prisėsti prie staliuko, bet staliukai buvo užimti. Vienas staliukas buvo kaip ir pustuštis, ten sėdėjo jiems nepažįstami asmenys. Jis su žmona paprašė, ar gali prie jų prisėsti, prisijungti. Jie geranoriškai sutiko, jie prie jų prisėdo ir gan smagiai leido laiką, užsisakė pavalgyti, išgerti ir kartu leido laiką su tais žmonėmis. Eigoje kaltinamasis buvo priėjęs, paėmė iš vieno iš tų, jiems nepažįstamų asmenų, alaus bokalą. Be jokių žodžių, be nieko, neaišku, kokiais motyvais, tai jie mandagiai jo paprašė padėti alaus bokalą atgal ir grįžti prie savo staliuko. Tam kartui kaip ir viskas baigėsi, tvarkingai išsiskyrė. Po kurio laiko kaltinamasis vėl atėjo ir padarė tą patį, tada jie visi jam griežčiau pasakė, ko čia prie jų kabinėjasi, kad eitų prie savo staliuko. Jo žmona kaltinamąjį palydėjo prie jo staliuko. Matėsi, kad kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai, nuo to ir prasidėjo konfliktinė situacija su kaltinamuoju. Kaltinamasis sėdėjo prie staliuko, prie pat tualetų. Jis sėdėjo prie trečio staliuko. Kaltinamasis nuolatos, atsisukęs į jų pusę, agresyviai bendravo, vartojo necenzūrinius žodžius ir jo žmonos atžvilgiu, kvietė eiti muštis į lauką, pasiaiškinti santykius. Konfliktas pradėjo plėstis. Gražiuoju keletą kartų ramino jį, sakė, kad jokių konfliktų nenori. Dar jo žmona buvo nuėjusi prie kaltinamojo staliuko, kur kaltinamasis sėdėjo kartu su liudytoju. Jo žmona prašė liudytojo, kad nuramintų savo draugą, kaltinamasis jų atžvilgiu keiksmažodžių nevartotų, kad nenori konfliktų. Tuo niekas nesibaigė, kaltinamasis toliau kūrė konfliktinę situaciją, kaltinamasis vartojo įvairiausius necenzūrinius žodžius, kurie buvo skirti jo žmonai ir jam. Einant į tualetą, jam teko praeiti pro kaltinamojo staliuką. Žmoną paliko prie savo staliuko su nepažįstamaisiais. Bijojo, kad nebūtų žmonos atžvilgiu imtasi kažkokių agresyvesnių veiksmų. Eidamas pro šalį, delnu tris kartus patapšnojo kaltinamajam pečių srityje ir paklausė kaltinamojo, ar jis gali liautis agresyviai elgtis jų atžvilgiu. Nepuolė į konfliktą, nesmūgiavo nei rankomis, nei kojomis, tiesiog norėjo mandagiai paprašyti, kad žmogus nustotų agresyviai elgtis jų atžvilgiu. Kaltinamasis nieko nelaukęs pašoko ir prasidėjo iš jo pusės smūgiai rankomis ir kojomis. Tada įsikišo jo žmona, pradėjo juos skirti, taip pat tas kaltinamojo draugas, kuris yra liudytojas. Išsiskyrė, grįžo prie savo staliuko, o kaltinamasis, likęs prie savo staliuko, persisukęs į juos, nors sėdėjo nugara į juos, vėl toliau elgėsi agresyviai, naudojo necenzūrinius žodžius. Žmona kaltinamajam pasakė, kad iškvies policiją, kaltinamasis atsakė, kad kviestų, kad nieko nebijo, policijos pareigūnus pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Jo žmonai neliko nieko kito, tik iškviesti policiją, kadangi matė, kad situacija nerimta ir dar gali visaip baigtis. Atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamasis buvo agresyvus, nevykdė pareigūnų nurodymų, todėl pareigūnai jį sulaikė. Pasiliko kavinėje, o kaltinamąjį policija išsivežė. Paskui buvo kreiptasi į ekspertizę, kad būtų nustatyti sužalojimai, buvo gauta ekspertizės išvada, kuri yra pateikta byloje. Į ekspertizę kreipėsi pats, nes buvo pradėta administracinė teisena dėl fizinio skausmo sukėlimo jam. Sekančią dieną savo ruoštu jis kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. Įvykį turėjo matyti baro darbuotojai, lankytojai. Sudėtinga pasakyti, kiek ten kas sureagavo, nes įvykiai pakankamai greitai klostėsi. Negali tiksliai įvardinti, kiek asmenų matė įvykį, kavinėje lankytojų daug. Iš kavinėje esančių jis su žmona nieko nepažinojo, buvo dviese su žmona, o tie žmonės, kurie sėdėjo su juo prie vieno stalelio, buvo nepažįstami asmenys, negali pasakyti, kiek jie matė, kiek ne. Jie buvo kartu, turėjo matyti. Tiksliai įvardinti laiko negali, kada atėjo į kavinę, bet tai buvo apie 21.30 val. Prisėdo nuo galo, prie trečio stalelio. Po jų atėjimo ir prisėdimo prie jo staliuko kaltinamasis priėjo gal po 15 ar 20 minučių, sunku pasakyti tikslų laiką, nes pakankamai buvo įsibendravę su tais nepažįstamais. Kaltinamasis prie jų staliuko atėjo ne iš karto, jiems prisėdus. Kai kaltinamasis priėjo, jis nieko nepasakė, jis tiesiog paėmė už nepažįstamojo, su kuriuo kartu sėdėjo, alaus bokalo ir, pasiėmęs tą bokalą, stovėjo. Kaltinamasis neįvardino, ką čia daro, nieko nepasakė, nesuprato, ar jie yra pažįstami, ar nepažįstami, kokie yra kaltinamojo ketinimai. Iš kaltinamojo veiksmų nesuprato, kodėl jis priėjo, ar jie pažįstami su tais asmenimis, kurie sėdėjo prie jo su žmona. Kaltinamasis su tais nepažįstamais asmenimis nepasisveikino. Kaltinamasis jau buvo pakankamai agresyviai nusiteikęs, buvo agresyvus žvilgsnis, nesuprato, ką jis ruošėsi daryti, ar čia trenks iš to bokalo. Paskui kaltinamasis nuėjo prie baro, atsisukęs pradėjo laidyti jiems kažkokias replikas. Kaltinamasis atrodė neblaivus, jo elgesys kėlė jam nesaugumo klausimą, nežinojo, ko tikėtis, nes, kaip suprato, prie jo su žmona sėdėję asmenys taip pat kaltinamojo nepažįsta. Nepamena, kad tie asmenys būtų kalbėję su kaltinamuoju, galbūt vienas kitam kokią repliką pasakė, ir viskas. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius jo ir jo žmonos atžvilgiu, tai buvo labai negražūs žodžiai, būtent skirti jo žmonai. Nežino, kodėl tie žodžiai buvo skirti būtent jo žmonai, gal todėl, kad ji palydėjo jį prie stalelio, norėjo nuraminti kaltinamąjį. Kaltinamasis pradėjo replikuoti vėliau, po to, kai jis jau vieną kartą buvo atėjęs prie jų, paskui antrą kartą. Jo žmona kaltinamąjį palydėjo prie jo stalelio. Paskui jis su žmona dar sėdėjo, kalbėjosi, bandė į kaltinamąjį nereaguoti, kaltinamasis replikavo per atstumą, sėdėdamas prie savo stalelio. Kaltinamasis sėdėjo nugara į juos, todėl atsisukęs į juos replikavo. Juos skyrė vienas stalelis. Prie to tarp jų esančio stalelio sėdėję žmonės kažką replikavo, kad čia jam yra, koks įkyrus žmogus. Kai ėjo į tualetą, jo tikslas buvo eiti tik į tualetą. Kadangi jis sėdėjo su nepažįstamais asmenimis, jam reikėjo tuo metu palikti žmoną, jis norėjo, kad kaltinamasis apsiramintų, jo tikslas toks ir buvo, kaltinamojo paprašyti liautis, ir jis kaltinamajam tik uždėjo ranką ir tris kartus jam per petį ar kažkur sustukseno, pasakė, kad „prašau, raminkis“. Kai jis priėjo prie kaltinamojo, kaltinamasis sėdėjo nugara į jį, o jis kaltinamajam uždėjo ranką pečių zonoje, nesmūgiavo, o su delnu patukseno, pasakė, kad „liaukis mūsų atžvilgiu agresyviai elgtis“. Kaltinamasis iš karto pašoko ir puolė muštis. Kaltinamasis jam smūgiavo iš rankos į veido sritį, jis bandė dengtis, buvo pasilenkęs, tada spyrė iš kojos. Kaltinamasis puolė muštis. Jam kliuvo daugiau nei vienas smūgis, smūgių neskaičiavo, smūgiai sukėlė skausmą. Konflikto metu buvo suplėšyti marškinėliai fizinio kontakto metu, kai kaltinamasis pradėjo ant jo pulti, čiupo, bandė paimti, ir nuplyšo rankovė. Juos pradėjo skirti jo žmona, atbėgo nuo trečio staliuko ir paskui prisijungė liudytojas. Žmona pamatė, kad jam bėga kraujas, nusivedė prie savo staliuko, o kaltinamasis liko sėdėti prie savo staliuko. Toliau kaltinamasis vėl agresyviai elgėsi, siūlė eiti muštis, tada jo žmona pasakė kaltinamajam, kad iškvies policiją. Kaltinamasis visaip pradėjo kalbėti apie policiją, vadinti juos mentais, vartojo necenzūrinius žodžius, kurie buvo skirti daugiausia jam, žmonai jau gal mažiau. Negali pasakyti dėl kitų asmenų, esančių kavinėje, ar jie išsigando, ar ne. Kiti lankytojai tik replikavo, kas čia yra, kas vyksta, bet necenzūriniai žodžiai buvo skirti jam ir jo žmonai. Lankytojai gal neišsigando, nes tie žodžiai nebuvo taikyti konkrečiai jiems, agresija buvo nukreipta jo ir jo žmonos atžvilgiu.

Nukentėjusioji I. K. teismo posėdyje davė parodymus, kad R. K. yra jos vyras, kaltinamojo nepažįsta, kavinėje per incidentą matė jį pirmą kartą. Liepos 18 d. apie 21 valandą ar 21.30 val., laiko tiksliai neatsimena, nuvyko į „(duomenys neskelbtini) “. Kavinėje buvo pilna žmonių, nebuvo laisvų staliukų. Prie vieno iš stalelių buvo du vyriškiai, sėdėjo prie staliuko ir jų paklausė, ar jie vieni, ar gali prisijungti ir ar jiems netrukdytų. Tie vyrai pasakė, kad jiems netrukdys ir ji su vyru prisėdo prie jų staliuko. Su tais vyrais susipažino, užsisakė maisto, gėrimų ir pradėjo kalbėtis tarpusavyje. Išėjo parūkyti, vėl parėjo ir kažkuriuo metu priėjo prie jų stalo kaltinamasis, paėmė tų vyrų alaus bokalą, nieko nesakė, kažką pasitampė, padėjo bokalą atgal ir nuėjo. Daugiau kaltinamasis nuėjo prie baro ir atsisukęs į juos žiūrėjo piktybiškai, kažką burbuliavo, pradėjo vadinti gaidžiais, tiksliai žodžių neatsimena, ir vėl priėjo prie jų, čiupo vėl bokalą. Jos vyras kaltinamajam pasakė padėti bokalą, pasakė, ko čia lenda, jie jo nepažįsta, kad eitų į šalį. Kaltinamasis nuėjo į šalį, atsisėdo ir prasidėjo konfliktas. Atsisukęs į jų pusę, pradėjo kabinėtis, vartoti necenzūrinius žodžius, užgaulioti. Visą vakarą kaltinamasis taip kabinėjosi. Jos vyras nebeištvėrė, eidamas į tualetą priėjo prie kaltinamojo ir gražiai ar per petį, ar kur, iš delno tris kartus suplojo. Tiek ir tereikėjo, kaltinamasis pašoko, jie ten iš karto susikabino, jos vyrui iš nosies paleido kraują, pradėjo tampytis, o ji šoko į tarpą. Nežino, kaip ji pati negavo, bet ji juos išskyrė. Tada kaltinamojo draugas pradėjo jį tramdyti, kad ramintųsi. Staigiai jie ten susikapojo. Jie atsisėdo prie savo stalo, pamatė, kad vyrui bėga kraujas, pasakė, kad nieko nelauks, kvies policiją ir greitąją. Kol policija ir greitoji atvažiavo, kaltinamasis vartojo visokius žodžius, skirtus jai ir jos vyrui. Mano, kad tie liudytojai ir negalėjo kištis, nes ir patys buvo išsigandę, nesvarbu, kad buvo daug žmonių. Matė smūgius, matė, kad gavo į nosį, nes pasileido kraujas, daugiau smūgių negali sukonkretinti, smūgiai buvo ir iš kojų, ir iš rankų. Gerai matė, kaip jos vyras priėjo kaltinamajam už nugaros, tris kartus plekštelėjo jam. Mano, kad jos vyro toks poelgis buvo skirtas atkreipti dėmesį kaltinamojo ir paprašyti, kad nusiramintų. Tikrai jos vyras kaltinamajam nesudavė. Prie stalelio sėdėjo keturiese. Iš pradžių, kai prie jų stalelio priėjo kaltinamasis, nesuprato, į ką nukreipta jo agresija. Kaltinamasis priėjo, pasiėmė alaus bokalą, kuris buvo tų vyrų, kurie kartu sėdėjo prie jų staliuko, kažką paburbuliavo. Tie vyrai kažką lyg ir sakė, lyg pasimetė, liko nesupratę, kas čia įvyko, kodėl svetimas žmogus prieina ir paima alų. Neatsimena, ar kažką sakė kaltinamasis, kažką gal ir burbuliavo, nesuprato, ką jis norėjo pasakyti. Tada kaltinamasis nuėjo prie baro, jis kažką užsisakė, tada pasidėjęs ranką ant baro, atsisukęs žiūrėjo į juos ir prasidėjo lietis įvairūs žodžiai ir neapykanta. Suprato, kad tai skirta jai ir vyrui, nes jis būtent į jų staliuką buvo atsisukęs, nugirdo, kaip sakė „gaidžiai“ ir dar kažką sakė. Buvo aišku, kad tai buvo skirta jiems, nes jis tiesiai į ją ir vyrą žiūrėjo. Tada kaltinamasis vėl priėjo nuo baro prie jų stalelio ir vėl čiupo už to bokalo, kažką paburbuliavo ir nuėjo atsisėsti prie savo staliuko. Tada prasidėjo vėl, atsisukęs į jų pusę nuo savo stalo, akivaizdžiai ieškojo konfliktų, savo veiksmus nukreipė į juos. Tarp kaltinamojo stalelio ir jos stalelio buvo dar vienas stalelis, prie kurio sėdėjo pora. Kaltinamasis replikavo jiems nuo savo stalelio būtent per tą kitą stalelį. Mano, kad daug kas girdėjo, kaip kaltinamasis kalbėjo, bet žmonės paprasčiausiai nenori veltis į konfliktus. Tie žmonės, sėdėję tarp jos stalelio ir kaltinamojo stalelio, tikrai turėjo matyti ir girdėti konfliktą, taip pat ir barmenės, ir kiti darbuotojai. Kai jos vyras jai pasakė, kad eis į tualetą, nesakė jai, kad eis prie kaltinamojo. Matė, kaip jis ėjo link tualeto, bet žmogus neištvėrė, kiek galima visą vakarą klausytis keiksmažodžių. Viskas klostėsi labai greitai, tik pamatė, kad kaltinamasis staigiai pašoko ir jis su jos vyru susikabino, ji puolė tiesiu taikymu į tarpą. Juos skyrė, jai padėjo kaltinamojo draugas ir draugė.

Liudytojas L. G. teismo posėdyje davė parodymus, kad yra pažįstamas su kaltinamuoju A. A., yra vaikystės draugai. Nukentėjusiųjų nepažįsta, yra su jais prasilenkęs pas meistrą garaže, kai tvarkėsi mašiną. Važiavo su mašina ir jam paskambino A. , kažką su drauge šventė, paklausė, ar gali juos nuvežti į kavinę, sutiko. Nuvažiavo į kavinę, nežino, kokioje gatvėje, nes nėra vietinis, negali pasakyti pavadinimo. Užsisakė valgyti, valgė trise – jis, A. ir jo draugė, ir prie jų priėjo nukentėjusysis. A. draugės vardo ir pavardės nežino. Jiems bevalgant priėjo nukentėjusysis ir šovė trumpą smūgį A. per sprandą, nuo smūgio suskambėjo. Kodėl nukentėjusysis taip pasielgė, nežino. Nuo smūgio buvo didelis garsas. Smūgis buvo vienas. Jis prie stalo sėdėjo atsisukęs į nukentėjusįjį, o A. su drauge sėdėjo nugara į nukentėjusįjį. Jis į nukentėjusįjį nekreipė dėmesio, ten niekas nesitikėjo, kad jis priėjęs trenks. Nukentėjusiojo smūgį A. matė ir girdėjo. Nepasakys ką, bet suduodamas smūgį, nukentėjusysis kažką suburbuliavo, pavadino A. ,,šūstriaku“, bet žodis į žodį ką sakė, pasakyti negali. Prieš tą smūgį jokio konflikto kavinėje nebuvo, A. pirko alų žmonėms, kurie kartu sėdėjo prie staliuko su nukentėjusiaisiais. A. patinka tiesiog vaišinti žmones, nukentėjusiųjų A. alumi nevaišino. A. nupirko alų, ir viskas, jokio konflikto nebuvo, kavinėje grojo muzika, jie sėdėjo, o kas jiems nepatiko, nežino. Iki tol jokių žodžių nei iš vienos, nei iš kitos pusės negirdėjo. Po to nukentėjusiojo smūgio viskas ir prasidėjo, pasakė, kad yra iškviesta policija, jos laukė apie 40 minučių. Po to nukentėjusiojo smūgio A. su nukentėjusiuoju apsistumdė ir viskas. Viskas įvyko labai greitai. A. atsistojo, ar stūmė nukentėjusįjį dviem rankomis, ar davė A. nukentėjusiajam atgal, jau nebežino, viskas greitai vyko. Kraujo nebuvo, nematė, niekas nuvirtęs nebuvo. Jie ten labai greitai išsiskyrė, tada pasakė, kad iškvietė policiją ir jos labai ilgai laukė. Susistumdymas vyko abipusis, niekas jiems muštis neleido. Belaukiant policijos jis išėjo parūkyti į lauką prie kavinės ir atėjo nukentėjusiojo žmona parūkyti. Nukentėjusioji paklausė, ar jis žino, kiek yra sėdėjęs A. , pasakė, kad žino ir paklausė, iš kur ji žino. Ji pasakė, kad žino viską, tada jis jai pasakė, kad kas iš to, kad ji žino, tada ji jam pasakė, kad dabar A. atneš pinigų, jei nenorės atgal į lagerį. Jis tada jos paklausė, ar jie čia ateina kaip į darbą, pasipinigauti. Atvažiavo policija, pradėjo filmuoti ir viskas pasibaigė. Jis buvo blaivus, nes buvo už vairo, todėl išvažiavo namo. Jo kompanija sėdėjo prie pirmo staliuko, nukentėjusiųjų kompanija toliau, tarp jų buvo kitas staliukas. Iki susistumdymo kaltinamasis ėjo prie baro pirkti alaus ir prie nukentėjusiųjų staliuko sėdėjo tokie išgeriantys žmonės, kuriems kaltinamasis nupirko alaus. Kaltinamasis visus vaišina, jam patinka, mano, kad dėl to jis nuėjo prie nukentėjusiųjų staliuko. Kaltinamasis prie jų staliuko neužsibuvo, jis jo klausė, kodėl ėjo prie to staliuko, kaltinamasis pasakė, kad pasiūlė alaus. Toliau tarp jų staliuko ir nukentėjusiųjų staliuko niekas nevyko, kaltinamasis į juos sėdėjo nugara, neatsimena, ar buvo koks apsižodžiavimas. Nepasakys, ar matė kaip prie jų staliuko priėjo nukentėjusysis, jis valgė, nukentėjusysis jam atėjo iš priekio, gal ir matė, kaip jis atėjo. Gal nukentėjusysis ėjo į tualetą, nes jis buvo šalia jų staliuko. Neatsimena, ar matė, kaip ateina nukentėjusysis, jis valgė, nestebėjo žmonių kur kas vaikšto. Kaltinamasis sėdėjo priešais jį, nukentėjusysis priėjo kaltinamajam iš nugaros. Nukentėjusysis trenkė kaltinamajam į sprandą, girdėjo smūgio garsą, garsas buvo didelis, smūgis buvo stiprus. Garsas buvo geras, tai ir smūgis buvo geras. Kaltinamasis po smūgio iš karto atsistojo ir stūmė nukentėjusįjį ar ką ten darė. Bandė juos raminti, buvo priėję dar žmonių juos raminti. Girdėjo vieną smūgį, matė ir girdėjo vieną smūgį iš delno. Galvojo, kad nukentėjusysis eina į tualetą, ne pas juos. Matė smūgį į sprandą ir girdėjo smūgio garsą. Kai rūkė su nukentėjusiojo žmona, nukentėjusysis kažkur plavinėjo girtas.

Liudytoja S. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad su proceso dalyviais nėra pažįstama, yra juos mačiusi kavinėje. Protarpiais kažką atsimena. Atėjo su draugu į kavinę, po kurio laiko priešais juos atsisėdo moteris šviesiais plaukais ir du vyrukai. Ji į kavinę atėjo su draugu A. B.. Atsisėdo, o už jų sėdėjo kiti keli žmonės. Priekyje jų sėdėjo nukentėjusieji (parodo į asmenis, sėdinčius salėje), o už jų sėdėjo kaltinamasis (parodo į asmenį, sėdintį salėje) su kompanija. Ji sėdėjo viduryje tarp jų staliukų. Kaltinamasis prisikabino prie nukentėjusiųjų. Kaltinamasis negražiai kalbėjo apie šviesiaplaukę moterį. Tos moters vyriškis gynė savo moterį. Kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiųjų staliuko ir klausė jų, ką jie geria, tada nuėjo nuo jų staliuko ir prasidėjo žodinis konfliktas. Tiksliai nematė, kas ten buvo. Pats kaltinamasis prisikabino, kur nereikėjo. Konfliktas vyko prie jos staliuko, nes šalia sėdėjo. Kaltinamasis negražiai kalbėjo apie moterį, o tos moters vyras atsistojo nuo savo stalo, ėjo link kaltinamojo staliuko ginti savo moters. Nežino, kuris trenkė pirmas, bet jie ten susikibo ir matė, kad nukentėjusiajam bėgo iš nosies kraujas. Ji taip suprato. Daugiau buvo iškviesta policija, o ji su draugu susimokėjo ir išėjo. Į kavinę atėjo nuo 21 iki 22 valandos. Išėjo gal po 22 valandos. Kai atėjo į barą, kaltinamasis kavinėje jau buvo, o nukentėjusieji atėjo po kelių minučių, po jų atėjimo. Ji sėdėjo prie priešpaskutinio staliuko, atsisukę veidu į duris. Kaltinamasis sėdėjo jai už nugaros, o nukentėjusieji priekyje jos. Pirmas prie nukentėjusiųjų staliuko priėjo kaltinamasis, ten vyko konfliktas per atstumą. Kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiųjų staliuko, negirdėjo, ko jis klausė, ką ten jie kalbėjo, bet jis paskui grįžo prie savo staliuko ir prasidėjo žodinis konfliktas. Kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiųjų staliuko paklausė jų, ką jie geria, ar kažką panašaus. Tada kaltinamasis nuėjo prie savo staliuko. Prie kaltinamojo staliuko buvo moteris ir vienas ar du vyrai, vienas vyras tikrai buvo. Kai kaltinamasis grįžo prie savo staliuko, vyko apsižodžiavimas, kaltinamasis negražiai kalbėjo ant moters. Kaltinamasis negražius žodžius nukentėjusiajai sakė sėdėdamas prie savo staliuko jai už nugaros, per atstumą. Ji tą konfliktą girdėjo, bet negali atkartoti to, kas ten buvo pasakyta. To konflikto galėjo nebūti, ji su draugu atėjo pavalgyti, bet atėjo savo reikalais, kažkokių emocijų jiems labai nesukėlė šis įvykis. Žodinio konflikto metu nukentėjusysis atsistojo nuo savo staliuko ir ėjo link kaltinamojo staliuko. Negali pasakyti, ką sakė nukentėjusysis, tiesiog ėjo prie kaltinamojo staliuko. Nežino, kaip tuo metu sėdėjo kaltinamasis. Matė tą momentą, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis susikibo, matė vieną smūgį kaltinamojo nukentėjusiajam. Nukentėjusioji moteris skyrė juos ir kvietė policiją. Atvažiavus policijai, ji su draugu jau buvo išėję į lauką. Įvykis neįtakojo jų sprendimo išeiti iš kavinės. Buvo nemalonu, bet jau buvo kaip buvo. Prie nukentėjusiųjų staliuko tikrai sėdėjo dar vienas vyriškis.

Liudytojas A. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad proceso dalyvių nepažįsta, yra matęs įvykio metu tą dieną kavinėje „(duomenys neskelbtini) “. Jis su drauge S. B. nuvažiavo pavakarieniauti. Kavinėje „(duomenys neskelbtini) “ matė eilinį susipešimą ir tiek. Konfliktą pradėjo asmenys, sėdėję priešais jį (parodo į nukentėjusiuosius), nes tiesiog sėdėjo prie savo stalo, atsistojo ir nuėjo prie kito stalo. Iš pradžių vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų žodžiais. Jis sėdėjo prie staliuko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų. Kaltinamasis sėdėjo jam už nugaros, nukentėjusieji priešai. Nuo ko viskas prasidėjo, nežino. Nematė arba neprisimena, kad kažkas prie kažko būtų priėjęs. Kaltinamasis ir nukentėję tiesiog apsižodžiuodavo ir viskas. Pačias muštynes pradėjo nukentėjusysis, nes jis atsistojo ir nuėjo prie kaltinamojo stalo. Jis situacijos nestebėjo. Matė, kad nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo stalo, nes nukentėjusysis atėjo iš priekio. Daugiau nieko nematė, tik pamatė, kad jie jau mušasi. Jei nukentėjusysis nebūtų pats priėjęs, nieko nebūtų buvę. Laiko negali tikslaus pasakyti, bet tarp 21 ir 22 vakaro atėjo su drauge į „(duomenys neskelbtini) “. Kai atėjo, visi, esantys salėje asmenys, jau buvo kavinėje. Nepamena, ar kai atsisėdo prie staliuko, jau tarp pusių vyko konfliktas. Matė kaltinamąjį priėjusį prie nukentėjusiųjų staliuko. Kaltinamasis jų kažko klausė apie gėrimus. Po to kaltinamasis grįžo prie savo staliuko. Jis su drauge į kaltinamąjį sėdėjo nugara ir matė nukentėjusiųjų staliuką. Kai kaltinamasis grįžo prie savo staliuko, jie tarpusavyje su nukentėjusiaisiais pradėjo apsižodžiuoti per atstumą, kiekvienam sėdint prie savo staliuko. Konkrečių žodžių, ką jie vieni kitiems sakė, pasakyti negali. Negali pasakyti, po kiek laiko nukentėjusysis nuėjo prie kaltinamojo, gal po gero pusvalandžio, negali tiksliai pasakyti. Matė, kaip nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo staliuko. Nematė nukentėjusiojo veiksmų prie kaltinamojo staliuko. Konfliktas prasidėjo greitai, įvyko muštynės. Negali pasakyti, kas kam sudavė, gali pasakyti, kad smūgį greičiausiai gavo tas, kam bėgo kraujas. Kam bėgo kraujas, pasakyti negali. Matė, kad kažkuriam bėgo kraujas, bet negali įvardinti, kuriam, kaltinamajam ar nukentėjusiajam, bet greičiausiai nukentėjusiajam. Nukentėjusioji konflikto metu bandė skirti vyrus, kvietė policiją. Daugiau lyg ir nieko prie to staliuko nevyko. Kavinėje po to jis buvo dar gal 15 minučių, kol susimokėjo. Buvo nefaina matyti konfliktą, bet tai ne pirmas kartas. Juos sutrikdė muštynės, nes tiesiog atėjo pavalgyti, o gavosi, kad vis tiek atkreipi dėmesį. Kad sugadintų vakarą tas įvykis, tai to nebuvo, bet emocijas sukėlė. Jo vertinimu, muštynes sukėlė nukentėjusysis, nebūtų pats priėjęs, nieko nebūtų buvę, tokia jo išvada. Matė patį faktą, kad nukentėjusysis pats atsistojo ir nuėjo prie kaltinamojo staliuko. Jei jis to nebūtų padaręs, mano, kad to konflikto nebūtų buvę. Mano, kad galima tiesiog prieiti prie kito žmogaus, jei viskas vyksta geranoriškai. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo geranoriškai nusiteikęs, jeigu staigiai atsistojo nuo savo stalo, vadinasi, kažkokia intencija vis tiek buvo. Prie nukentėjusiųjų staliuko sėdėjo dar du žmonės. Nematė, ar nukentėjusysis pirmas sudavė kaltinamajam.

Liudytoja J. N. teismo posėdyje davė parodymus, kad proceso dalyviai matyti, visi trys – kavinės klientai. Ji dirba barmene „(duomenys neskelbtini) “. Kaltinamasis į kavinę atvažiavo su draugu ir su mergina pavalgyti ir atsigerti. Jie sėdėjo, kalbėjosi, viskas buvo gerai. Po to į kavinę atėjo nukentėjusieji, kuriems pasakė, kad nebeturi laisvų staliukų. Nukentėjusieji buvo nepatenkinti, kad nėra laisvų staliukų. Kiek pamena, kad jie atsisėdo prie kitų žmonių, pasiprašė, kad juos priimtų. Kažkaip atsitiko, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais sukonfliktavo. Nukentėjusioji per salę labai šaukė ant kaltinamojo. Dėl ko jie sukonfliktavo, nežino, nesuprato. Nežino, kuris pradėjo pirmas, bet pamatė, kad jie susistumdė, pasakė jiems, kad nesimuštų. Visi susėdo į savo vietas, nukentėjusioji išsikvietė policiją. Pamatė, kad atvažiavo policija, greitoji, „F.“ laida. Greitosios ten niekam nereikėjo, nebuvo taip, kad kažkas kraujuotų. Ji yra barmenė-padavėja, tą vakarą dirbo dviese. Konfliktiškai elgėsi nukentėjusieji. Kaltinamasis su mergina tiesiog sėdėjo ir kalbėjosi. Tie du vyrai, prie kurių staliuko prisėdo nukentėjusieji, po to persėdo prie kito atsilaisvinusio staliuko, pasakė, kad nukentėjusieji patys užsirovė, patys kviečiasi policiją, kad jie nenori turėti problemų. Patys žmonės taip pasakė, kad nukentėjusieji užsirovė. Nematė, kuris trenkė. Kaltinamasis netriukšmavo, iki tol, kol atėjo nukentėjusieji, kaltinamojo kompanija problemų nekėlė. Nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, gal jie susipyko lauke, nežino. Iš pradžių tai buvo tik žodinis konfliktas per atstumą. Kaltinamasis buvo nupirkęs alaus tiems vyrams, kurie sėdėjo prie nukentėjusiųjų staliuko, ir su nukentėjusiaisiais apsižodžiavo dėl to alaus. Ji įpylė tą alų ir nunešė, kaltinamasis pasakė, kad tiems dviem vyrams jį nunešti. Kai kaltinamasis nupirko alų, jis nuėjo prie savo staliuko. Konfliktas įvyko tada, kaip nukentėjusysis ėjo link tualeto, bet pačio to konflikto nematė, matė tik tą nuėjimą. Nematė, nes buvo užsiėmusi, turėjo kitų darbų. Išgirdo, kad jie susistumdė, kažkas pradėjo lyg sakyti, kad jie baigtų ir ji tada jiems pasakė, kad nustotų muštis. Jie susimušė prie kaltinamojo staliuko. Ji pribėgo prie jų, pasakė, kad baigtų muštis ir viskas. Pribėgusi pamatė susistumdymą ir viskas. Nematė sužalotų asmenų. Visi susėdo atgal prie savo staliukų, nukentėjusieji išsikvietė tarnybas. Visi įvykio dalyviai buvo, kai atvyko policija. Ji išėjo į lauką parūkyti, paskambino direktoriui, pasakė jam, kas nutiko, kad yra filmuojama. Pasakė savo vadovui, kad nežino, kodėl suvažiavo visos tarnybos, nes čia neįvyko kažkoks didelis konfliktas. Po to pasakė direktoriui, kad policijai reikės įrašo, jis, peržiūrėjęs tuos įrašus, pasakė, kad taip pat nesuprato, kodėl čia suvažiavo visos tarnybos, nebuvo čia jokio reikalo. Ten buvo ne muštynės, o toks labiau susistumdymas. Tie du vyrai, sėdėję prie nukentėjusiųjų staliuko, vėliau persėdo prie kito staliuko, jie pasakė, kad patys nukentėjusieji užsikabino, kad jie nenori turėti problemų ir paklausė, ar jie gali prisėsti prie kito staliuko. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo priėjęs prie nukentėjusiųjų staliuko. Neprisimena, ar kaltinamasis pirma priėjo prie nukentėjusiųjų staliuko ir tik tada nupirko alaus tiems vyrams, sėdintiems kartu. Kaltinamasis niekada nėra buvęs agresyvus, lankydamasis kavinėje. Kaltinamasis labai dažnas kavinės lankytojas, ateidavo pavalgyti dienos pietų labai dažnai, vos ne kas dieną. Jokių problemų su kaltinamuoju nėra buvę. Tą vakarą kaltinamasis ir nukentėjusieji buvo neblaivūs, manau, kad jų neblaivumas buvo vienodas. Tiek vieni, tiek kiti buvo gerokai išgėrę.

Liudytoja A. Z. teismo posėdyje davė parodymus, kad yra pažįstama iš proceso dalyvių su savo klasioku (kaltinamuoju), o nukentėjusiuosius mato antrą kartą. Matė, kad kaltinamąjį užpuolė. Nukentėjusysis kaltinamajam trenkė per galvą, o moteris, nukentėjusioji, buvo labai agresyviai nusiteikusi. Ji tą dieną buvo kartu su kaltinamuoju, kartu valgė. Nežino, kaip viskas ten buvo, buvo nusisukusi, bet buvo konfliktas, nukentėjusieji pirmieji pradėjo rėkauti. Jie sukėlė konfliktą. Tada nukentėjusysis trenkė kaltinamajam per galvą. Ji su nukentėjusiaisiais sėdėjo ne prie vieno staliuko. Ji prie staliuko sėdėjo trise. Pirmas puolė nukentėjusysis, paskui ir ta moteris, nusiteikusi agresyviai, puolė. Fizinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu atliko nukentėjusysis, trenkė kaltinamajam į galvą, pati matė, o moteris ar atliko fizinius veiksmus, nematė. Nukentėjusysis kaltinamajam trenkė iš delno. Į kavinę atvyko su A. ir jo draugu. Ji sėdėjo prie paskutinio staliuko, nugara į įėjimą. Negali pasakyti, po kiek laiko prasidėjo konfliktas su nukentėjusiaisiais, buvo užsisakę maisto, valgė ir tada prasidėjo visas konfliktas. Kaltinamasis nebuvo neblaivus. Nežino, ar kaltinamasis buvo nuėjęs prie nukentėjusiųjų staliuko, visko smulkiai nepamena, bet jis kažkur buvo išėjęs, gal parūkyti. Nematė, kad kaltinamasis būtų priėjęs prie nukentėjusiųjų staliuko. Patys nukentėjusieji pradėjo ant jo pulti, tai gal jis prie jų ir buvo sustojęs pasiaiškinti. Kai prasidėjo žodinis konfliktas, girdėjo, nes nukentėjusieji abu labai garsiai šaukė, negali įvardinti, ką jie sakė, tai buvo keiksmažodžiai. Neatsimena, ar matė, kaip prie jos staliuko priėjo nukentėjusysis. Kai priėjo nukentėjusysis, smulkiai nebeprisimena, kas buvo, bet jis užpuolė kaltinamąjį, įvyko ginčas, trenkė per galva kaltinamajam, atvažiavo policija. Tuo momentu buvo atsisukusi, kai nukentėjusysis iš rankos trenkė per galvą kaltinamajam, tai tikrai matė. Mano, kad smūgis buvo stiprus ir skaudus. Smūgis buvo vienas. Kaltinamasis nieko nedarė, atgal nedavė nukentėjusiajam. Iš kaltinamojo pusės negirdėjo, kad jis konfliktuotų žodžiu, tai girdėjo iš nukentėjusiųjų pusės.

Teismo posėdžio metu, peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą, nukentėjusysis R. K. davė parodymus, kad vaizdo įrašai pilnai atitinka tyrimo metu surinktą medžiagą ir atspindi nukentėjusiųjų ir kai kurių liudytojų parodymus. Jis ėjo į tualetą. Kaltinamasis visą laiką tiek jo, tiek jo žmonos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis, eidamas į tualetą, norėjo kaltinamąjį paraginti, kad jis liautųsi. Kaltinamąjį palietė instinktyviai, kad jis sureaguotų. Jis nesmūgiavo nei kumščiais, nei kojomis. Nukentėjusioji I. K. davė parodymus, kad vaizdo įrašai yra teisingi, su viskuo sutinka, ji su vyru yra nukentėjusieji, o ne užpuolikai. Kaltinamasis A. A. davė parodymus, kad viskas matosi vaizdo įraše, jie patys prisikabino, o jo tokie instinktai, ką jis gali padaryti. Jis kalėjime sėdėjo 16 metų, tris kartus jį norėjo nužudyti, jo tokie instinktai, jis save saugo, jo niekas negali liesti. Rugsėjo mėnesį jį bandė nužudyti, tai yra užregistruota. Iš kalėjimo išėjo 2022 metų lapkritį. Į jį buvo pasikėsinta įkalinimo įstaigoje ir laisvėje. Trečias kartas buvo po šio įvykio. Jis pats dėl pasikėsinimų į teisėsaugą nesikreipė. Yra pradėtas tyrimas dėl jo sužalojimo, buvo perdurtas peiliu. Vaizdo įraše matė smūgį jam, smūgis buvo skaudus. Nesutinka, kad jis sureagavo per aršiai. Nemanė, kad nukentėjusysis gali kėsintis į jo gyvybę, tik paaiškino, kodėl buvo tokia jo reakcija į nukentėjusiojo smūgius.

2025-07-22 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodyta, kad R. K. pranešė apie tai, jog 2025-07-18, apie 23.00 val. kartu su žmona I. K. buvo picerijoje „(duomenys neskelbtini) “ adresu (duomenys neskelbtini) , kur jiems vartojant ten alkoholinius gėrimus, prie jų staliuko priėjęs nepažįstamas vyriškis pradėjo jį įžeidinėti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nurodė, kad po įvykio atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas jį apžiūrėjo, bet į gydymo įstaigą nevežė. Prašo ištirti šį įvykį, nustatyti dėl įvykio kaltą asmenį bei jį nubausti.

2025-07-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios picerijoje „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra.

2025-07-22 asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo R. K. apžiūra, kurios metu nustatyta, kad R. K. vilki baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, baltos spalvos kelnes, baltos spalvos sportinius batelius. Ant R. K. veido, nosies kairėje, matomas paraudimas, ant veido viršutinės lūpos iš vidinės pusės matoma poodinė kraujosruva.

Specialisto išvada Nr. G 848/2025(04), kurioje nurodyta:1. R. K. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. 2. R. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš 6-9 paras iki apžiūros. 3. R. K. nustatytas kūno sužalojimas kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. 4. R. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. 5. R. K. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. R. K. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, sužalojimo padarymo galimybė, sritimi, kurioje nustatytas sužalojimas, lokaliai atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių turintį daiktą nėra atmetama.

2025-07-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pranešėjai I. K., nustatytas 1,79 prom. girtumas. Moteris pareigūnams paaiškino, kad buvo „(duomenys neskelbtini) “ su savo vyru R. K.. R. K. nustatytas 1,64 prom. girtumas. Prie jų prisikabino nepažįstamas vyras iš kito staliuko, pradėjo juos įžeidinėti. Pora teigė, kad į konfliktą nenorėjo veltis, tačiau R. K., einant į tualetą, prie jo priėjo minėtas vyras ir trenkė vieną kartą į nosį. Pranešėja tuos vyrus išskyrė. Kitas konflikte dalyvavęs vyras yra A. A., kuriam nustatytas 1,98 prom. girtumas ir kuris pareigūnams neigė trenkęs pranešėjos vyrui. Taip pat nurodyta, kad kavinės veikla nebuvo sutrikdyta, pretenzijų darbuotojos neturėjo.

2025-08-24 Kitų objektų apžiūros protokolai. 2025-12-09 tarnybiniai pranešimai dėl nustatytų asmenų.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-106-697/2024 ir kt.).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022 ir kt.).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio ar BK 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-3-489/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Kaltinamasis A. A. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamųjų posėdžių metu kaltę neigė, parodymus keitė, aiškindamas, kad neprisimena visų aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis R. K. priėjo prie jo ir sudavė jam į kaklą tris smūgius, kurie buvo stiprūs, jam labai skaudėjo. Jis R. K. trenkė atgal, gal tris ar šešis kartus, neatsimena, kiek kartų. Nieko neklausė R. K., jam suveikė savigyna. Kai jam trenkė, jis pašoko ir trenkė atgal, neatsimena, kiek kartų. Įvykio metu buvo neblaivus, nebuvo tiek girtas, kad neatsimintų įvykių. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos, paaiškino, kad gynėsi, nes į jo gyvybę buvo neseniai pasikėsinta. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu paaiškino, kad kadangi sėdėjo nugara į lankytojų salę ir buvo nusisukęs į tualeto duris, tai nematė, kas jam sudavė, ir nežino, kodėl jam sudavė. Pajutęs smūgį jis iš karto sureagavo, pašoko, nes daug metų praleido įkalinimo įstaigoje ir jau yra pratęs taip reaguoti tokiose situacija. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kaltinamasis A. A. papildomos įtariamojo apklausos metu paaiškino, kad dėl buvusio girtumo jis ne viską prisimena. Pajutęs grėsmę po to, kai tas vyras jam trinktelėjo plaštaka per sprandą, turbūt netinkamai suprato tokį elgesį ir puolė save ginti. Šiais kaltinamojo parodymais teismas remiasi tik iš dalies, t. y. tik ta jų dalimi, kurioje jo parodymus atitinka kiti byloje surinkti įrodymai.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiojo R. K. ir nukentėjusiosios I. K. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Taip pat byloje yra pateiktas kavinės „(duomenys neskelbtini) “ vaizdo įrašas, iš kurio matoma visa įvykių eiga. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad kaltinamasis jam smūgiavo iš rankos į veido sritį, jis bandė dengtis, buvo pasilenkęs, tada spyrė iš kojos. Kaltinamasis puolė muštis. Jam kliuvo daugiau nei vienas smūgis, smūgių neskaičiavo, smūgiai sukėlė skausmą. Konflikto metu buvo suplėšyti marškinėliai. Kai kaltinamasis pradėjo ant jo pulti, čiupo, bandė paimti, tada ir nuplyšo rankovė. Juos pradėjo skirti jo žmona, atbėgo nuo trečio staliuko ir paskui prisijungė liudytojas. Žmona pamatė, kad jam bėga kraujas, nusivedė prie savo staliuko, o kaltinamasis liko sėdėti prie savo staliuko. Nukentėjusioji I. K. paaiškino, kad visą vakarą kaltinamasis prie jos ir vyro kabinėjosi. Jos vyras nebeištvėrė, eidamas į tualetą, priėjo prie kaltinamojo ir gražiai per petį ar kur kitur iš delno tris kartus suplojo kaltinamajam. Tiek ir tereikėjo, kaltinamasis pašoko, jie ten iš karto susikabino, jos vyrui iš nosies paleido kraują, pradėjo tampytis, o ji šoko į tarpą juos išskirti. Jai smūgių nebuvo suduota, ji juos išskyrė. Jie atsisėdo prie savo stalo, pamatė, kad vyrui bėga kraujas, iškvietė policiją ir greitąją. Kol policija ir greitoji atvažiavo, kaltinamasis vartojo visokius žodžius, skirtus jai ir jos vyrui. Matė smūgius, matė, kad gavo į nosį, nes pasileido kraujas, daugiau smūgių negali sukonkretinti, smūgiai buvo ir iš kojų, ir iš rankų. Gerai matė, kaip jos vyras priėjo kaltinamajam už nugaros, tris kartus plekštelėjo jam. Mano, kad jos vyro toks poelgis buvo skirtas atkreipti kaltinamojo dėmesį ir paprašyti, kad nusiramintų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji iki įvykio nebuvo pažįstami, jų nesiejo jokie asmeniniai santykiai. Nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusieji norėtų nepagrįstai apkalbėti A. A., tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo R. K. ir I. K. parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir išsamūs ir atitinka tiek pareiškime nurodytas aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors liudytojas L. G. davė parodymus, kad lauke nukentėjusioji I. K. paklausė jo, ar jis žino, kiek yra sėdėjęs A. A. kalėjime, ir teigė, kad ji žino viską, ir liudytojo manymu nukentėjusieji norėjo pasipelnyti, tokie liudytojo teiginiai yra prielaidų pobūdžio, jų nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, todėl ši versija atmestina kaip nepagrįsta.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. Z. davė parodymus, kad matė, kaip nukentėjusysis iš rankos vieną kartą trenkė per galvą kaltinamajam. Kaltinamasis nieko nedarė, atgal nedavė nukentėjusiajam. Iš kaltinamojo pusės negirdėjo, kad jis konfliktuotų žodžiu, tai girdėjo iš nukentėjusiųjų pusės. Teismas liudytojos A. Z. parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Teismas pažymi, kad liudytoja A. Z. yra kaltinamojo draugė, turi suinteresuotumą duoti palankius parodymus kaltinamojo atžvilgiu.

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina byloje ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas kavinės „(duomenys neskelbtini) “ vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matoma, kad nuo trečiojo stalelio atsistoja K., jis ateina prie penktojo stalelio sėdinčio vyro (kaltinamojo). Priėjęs prie sėdinčio vyro, tris kartus ranka pliaukšteli sėdinčiam vyrui per sprandą (A. A.). Kaltinamasis mosteli ranka atgal ir atsistoja. Tuoj pat prasideda grumtynės tarp vyrų. A. A. dešine ranka užsimoja ir trenkia vyrui šviesiais rūbais. Ar pataiko asmeniui, nesimato, nes vaizdą užstoja picerijoje virš penktojo stalelio kabantis šviestuvas. A. A. pradeda spardytis kojomis, taiko smūgius į R. K.. Grumtynių skirti ateina moteris nuo trečiojo stalelio juoda suknele (I. K.) ir vyras nuo penktojo stalelio su oranžinėmis kelnėmis. A. A. du kartus spiria iš dešinės kojos R. K.. Pirmas smūgis nepataiko, antru smūgiu pataiko į veidą, nes R. K. yra pasilenkęs. A. A. dešine koja spiria dar kartą R. K. į veidą ir pataiko. A. A. dešinės rankos kumščiu trenkia R. K. į veidą ir pataiko. Tuomet juodos spalvos suknele, šviesių plaukų moteris (I. K.) išskiria asmenis, kad jie nebesimuštų. R. K. priartėjęs, bando trenkti A. A. į veidą, tačiau nepataiko. Asmenys išsiskiria prie savų stalelių. A. A. vėl nueina prie trečiojo stalelio ir vėl bando grumtis su R. K., tačiau juos vėl išskiria ir vėl asmenys išsiskirsto prie savo stalelių. Visi šie nuoseklūs ir esminėse detalėse sutampantys nukentėjusiųjų parodymai , vaizdo medžiaga, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. atliko viešoje vietoje smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu.

Kaltinamasis A. A. neneigia, kad su nukentėjusiuoju R. K. buvo susikibęs ir jie mušėsi. Iš 2025-07-22 asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiojo R. K. veido, nosies kairėje, matomas paraudimas, ant veido viršutinės lūpos iš vidinės pusės matoma poodinė kraujosruva. Specialisto išvadoje Nr. G 848/2025(04), nurodyta, kad R. K. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. R. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. R. K. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas nukentėjusiųjų parodymus vertina kaip patikimus ir jais remiasi, kadangi jie parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė būdami pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, šių asmenų parodymus patvirtina vaizdo medžiaga ir specialisto išvada, kurioje aprašyti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai. Visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Liudytojas A. B. davė parodymus, kad pačias muštynes, pradėjo nukentėjusysis, nes jis atsistojo ir nuėjo prie kaltinamojo stalo. Matė, kad nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo stalo, nes nukentėjusysis atėjo iš priekio. Muštynes sukėlė nukentėjusysis, nebūtų pats priėjęs, nieko nebūtų buvę. Šiuos nesuinteresuoto liudytojo A. B. parodymus bei vaizdo įraše iš kavinės matomus nukentėjusiojo veiksmus teismas vertina kaltinamojo A. A. naudai, pripažindamas kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nusikalstamai veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo R. K. elgesys (BK 59 str. 6 d.).

Būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Tai, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims, rodo, kad jis suprato, jog pašalinių žmonių akivaizdoje elgiasi įžūliai ir vandališkai, ir norėjo taip elgtis, demonstruodamas nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors jo veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Kaltinamojo elgesys su nepažįstamu asmeniu, viešoje vietoje be jokios dingsties naudojant prieš jį fizinį smurtą, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nors kavinės veikla nebuvo sutrikdyta, pretenzijų darbuotojos neturėjo, nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl kaltinamojo A. A. viešoje vietoje suduotų smūgių nukentėjusiajam R. K. kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad A. A. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. K. viešoje vietoje, nes nustatyta, kad įvykis kilo viešoje vietoje, picerijoje „(duomenys neskelbtini) “. Teismas nustatė, kad į šią vietą galėjo patekti bet kuris asmuo, be to, ten be kaltinamojo ir nukentėjusiųjų buvo liudytojai ir kiti kavinės lankytojai. A. A. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, be aiškios motyvacijos, suduodant smūgius nukentėjusiajam, tai matė aplinkiniai asmenys, kurie buvo susijaudinę ir išsigandę. Be to, dėl A. A. veiksmų buvo kviečiama policija. Visa tai rodo, kad kaltinamojo A. A. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sutrikdyta viešoji tvarka ir siekė šių padarinių (veikė tiesiogine tyčia). Šiuo atveju nukentėjusiojo R. K. patirti sužalojimai (nežymus sveikatos sutrikdymas) atskirai nekvalifikuojami, nes tokius padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis A. A. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius. Teismas atmeta nukentėjusiojo prašymą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., nes kaltinamajam, darant viešosios tvarkos pažeidimą, ir sukėlus padarinius – sutrikdžius viešąją tvarką, nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 str.

Asmens teisė į būtinąją gintį nustatyta BK 28 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų normų analizė leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-788/2015, 2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023, 2K-248-495/2023 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis A. A. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis R. K. kėlė grėsmę ar atliko kokius nors smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. Kaltinamasis A. A. kėlė versiją, kad nukentėjusysis R. K. jam sudavė per pakaušį ir todėl jis instinktyviai jam sudavė atgal. Jis kalėjime sėdėjo 16 metų, tris kartus jį norėjo nužudyti, jo tokie instinktai, jis save saugo, jo niekas negali liesti. Kalinamasis nesutiko, kad jis sureagavo per aršiai, tačiau nurodė, kad nemanė, kad nukentėjusysis gali kėsintis į jo gyvybę, tik paaiškino, kodėl buvo tokia jo reakcija į nukentėjusiojo smūgius. Nors prokurorė patvirtino esant duomenų, kad buvo kėsintasi į kaltinamojo gyvybę, teismo vertinimu, kaltinamasis A. A. galėjo konflikto išvengti kitais būdais – būdamas viešoje vietoje, galėjo ramiau sureaguoti ir viską išsiaiškinti nenaudojant smurto. Vaizdo įraše matyti, kad kaltinamojo veiksmai yra puolamojo pobūdžio. Teismo vertinimu, jokio kėsinimosi pavojaus kaltinamojo sveikatai ar gyvybei nebuvo, kaltinamajam sužalojimas nepadarytas, nukentėjusysis jokių grasinimų neišsakė, smurto nevartojo.

Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad A. A. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamai veikai padaryti įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys (BK 59 str. 6 d.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamasis A. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 7 kartus, ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kadangi A. A. neišnykus teistumui už tyčinę nusikalstamą veiką padarė naują tyčinį nusikaltimą, jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. A. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamasis yra nedirbantis. Teismas taip pat įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – areštą, nustatant bausmės dydį, didesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas bausmės vidurkis.

Prokuroras prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą A. A.. Teismo vertinimu šis prašymas yra pagrįstas. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad A. A. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Esant šių aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai A. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus, todėl jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas jo naudai iš kaltinamojo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji I. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydama jos naudai iš kaltinamojo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam R. K. nusikaltimu buvo padarytas sveikatos sužalojimas, kuris sukėlė didelį fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimo jausmą viešoje vietoje. Nukentėjusioji I. K. patyrė stiprų išgąstį, baimę dėl artimo žmogaus saugumo, emocinį sukrėtimą ir stresą.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. A. vartotas smurtas pasireiškė tuo, kad jis nukentėjusiajam R. K. du kartus spyrė į veidą ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, taip padarė R. K. kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, tai yra padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų A. A. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo – nukentėjusysis patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo. Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis R. K. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji I. K. patyrė išgąstį.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. A. įžūlus elgesys buvo demonstruojamas viešoje vietoje, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties nukentėjusysis jautėsi nemaloniai ir dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, gėdą ir pažeminimą viešoje vietoje, savo žmonos akivaizdoje, kuri dėl to buvo išgandusi ir susijaudinusi. Vis tik, teismo vertinimu, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nesukėlė jam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad R. K. ir I. K. nenurodė jokių nepatogumų atspindinčių aplinkybių, jokių liekamųjų reiškinių jų sveikatai nėra. Be to, nustatyta, kad nusikalstamai veika įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo A. A. turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą, pažymėdamas, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, bet šiuo metu nedirbantis.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir iš kaltinamojo A. A. priteisia 1200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios I. K. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos teismas tenkina iš dalies ir iš A. A. priteisia 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo A. A. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

A. A. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6, 7, 8 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą probacijos tarnybai nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. A. pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

A. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. A. priteisti 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).

Nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. A. priteisti 200 Eur (du šimtus eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 DVD laikmenas palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.