Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-367-874/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37264-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 16 d.JoniškisŠiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Liniauskienei, nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui Modestui Švažui, kaltinamajam A. D. (nuotoliniu būdu),viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2025-11-04 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2026-06-11 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 59 parų arešto bausmę; teistumas neišnykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.Teismas n u s t a t ė :A. D. 2025-10-15, apie 20 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. namo kambaryje dėl asmeninių paskatų tyčia virtuviniu peiliu dūrė du kartus į veido sritį, vieną kartą į pagurklį, vieną kartą į peties sritį bei, durdamas peiliu, sudavė nukentėjusiajam A. J. smūgį į kairės pusės pirmąjį dantį, tokiais savo veiksmais A. J. padarė sužalojimus – dvi pjautines žaizdas kairiame skruoste, vieną žaizdą smakre, vieną žaizdą kairiame petyje, kairio peties viršdyglinės ir podyglinės sausgyslių dalinius plyšimus, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmojo danties išnirimą, t. y. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio peties sąnario sausgyslių dalinio sąnario paviršiaus plyšimo A. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. spalio 15 d. grįžo iš Radviliškio ir užėjo į nukentėjusiojo A. J. namus, nes ten buvo jo mama. Ten išgėrė daug degtinės. Visiškai nepamena, kas vyko, nes buvo labai girtas. Nepamena, bet jį tikriausiai mama pakvietė ten ateiti. Ten buvo jo mama, A. J. ir pastarojo brolis A. Jie gėrė virtuvėje ir jis prisijungė. Atėjo blaivus, išgėrė 3 ar 4 butelius degtinės. Atmintis grįžo, kai jį vežė greitoji. Dėl ko sužalojo nukentėjusįjį, nepamena. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, nes jo buvo per daug. Jį greitoji vežė į ligoninę siūti pirštų, nes persipjovė tris pirštus, tikriausiai tuo pačiu peiliu. Apie peilį jam pasakė tyrėja. Pripažįsta, kad jis sužalojo nukentėjusįjį, sutinka su nukentėjusiojo duotais parodymais. Išklausęs teisiamojo posėdžio metu pagarsintus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos tvirtina, jie yra teisingi. Davė tokius parodymus, tada geriau prisiminė, nei dabar. Kaltę visiškai pripažįsta ir gailisi dėl savo veiksmų. Su prokurorės pareikštu patikslintu kaltinimu sutinka, pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi. Galėjo savo veiksmais nukentėjusiajam padaryti tokius sužalojimus, kokie nurodyti patikslintame kaltinime. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Sutiktų daugiausiai su 3 000 Eur neturtine žala. Pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, padaryta neturtinė žala. Labai atsiprašo nukentėjusiojo dėl to, kas nutiko. Jis nedirba nuo to įvykio, nes nevaldo trijų pirštų. Prieš tai dirbo Vokietijoje, bet nepatiko atlyginimas. Lietuvoje dirbo nelegaliai, buvo bandomasis laikotarpis, po to, neįsidarbino, nes nepatiko darbas. Gyvena iš 300 Eur socialinės pašalpos. Neįgalumo neturi, planuoja „susitvarkyti“ ranką. Ieškinius atlygins po truputį, ieškos darbo. Turi mechaniko specialybę, bet pagal ją nėra dirbęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti A. D. ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. spalio 23 d., duoti parodymai apie tai, kad kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. 2025-10-15 iš ryto buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu pas jo mamą V. G. svečiavosi A. J. Pastarasis jam dar davė pinigų, kad galėtų nuvažiuoti į Radviliškio miestą. Į vakaro pusę grįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį ir dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes paskambino mama ir jį pasikvietė. Nurodytu adresu buvo jo mama, A. J., A. J. ir L. K. Visi prie stalo vartojo alkoholinius gėrimus. Jis taip pat prisėdo prie stalo ir pradėjo vartoti degtinę. Išgėrė daug, todėl stipriai apsvaigo nuo alkoholio, sunkiai orientavosi aplinkoje, nesuvokė ką kalba ir daro. Išgėręs alkoholinių gėrimų, savęs pradeda nekontroliuoti, įgauna drąsos, jį užvaldo pyktis. Pamena, kad vėliau prie stalo liko tik jis, gal buvo prisnūdęs. Namuose buvo tamsu. Užėjęs į kitą kambarį pamatė, kad lovoje miega jo mama ir A. J. Dėl to labai supyko, pradėjo šaukti. Nepamena ar ginčijosi su A. J., bet pamena, kad jo rankose atsirado peilis, kuriuo dūrė A. J. Dūrė ne kartą, bet dėl neblaivumo negali nurodyti kur pataikė, nes namuose buvo prieblanda. Sutinka, kad galėjo pataikyti peiliu nukentėjusiajam į veido sritį ir į petį, bet tyčia į tas vietas nesitaikė. Kažkas iš buvusių asmenų jį patraukė nuo A. J. ir jis išėjo. Tuo tarpu nesuvokė ką padarė, nes buvo stipriai neblaivus. Grįžęs namo pastebėjo, kad jo ranka sužalota, nes galimai įsipjovė tuo pačiu peiliu. Peilis, paimtas ikiteisminio tyrimo byloje, buvo jam parodytas. Tai tas peilis, kuriuo jis sužalojo A. J. Labai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai. Būdamas blaivus, tikrai nebūtų taip pasielgęs. Nelaiko ir nelaikė jokio pykčio ant A. J., pasikėsinti į pastarojo gyvybę nesiruošė (t. 2, b. l. 70–72). Taip pat buvo pagarsinti A. D. ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. gruodžio 1 d., duoti papildomi parodymai, kad pripažįsta, jog galėjo pataikyti peiliu A. J. į veido sritį, į pagurklį ir į petį, bet tyčia į tas vietas nesitaikė. Kad A. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė visus tuos sužalojimus labai gailisi (t. 2, b. l. 84–86).Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad reiškia civilinį ieškinį 20 000 Eur, nes sužalojimai labai stiprūs. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nejaučia pusės burnos, yra nutirpę lūpos, negali pilnai pakelti rankos, nes nutirpęs petys blokuoja judesius, yra likęs randas ant veido. Nuo akies iki pat lūpos apačios buvo perpjautas veidas, todėl nemano, kad jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio Radviliškyje jam susiuvo veidą, po to, dar gydėsi Šiauliuose, pas šeimos gydytoją, pas chirurgus apie du mėnesius, buvo reabilitacijoje. Pats vyko pas specialistus Panevėžyje. Tyrėjai nepasakė, kad gydėsi toliau, nes ši jo apie tai neklausė. Chirurgas jam sakė, kad rankos veiksmai gali neatsistatyti, o veido nutirpimas gali likti visam gyvenimui, kadangi pažeisti nervai. Sakė, kad reikia plastinės operacijos. Jis nedirba, yra neįgalus dėl onkologinės ligos. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet po įvykio negalėjo nei dirbti, nei ieškoti darbo. Už iš kaltinamojo priteistus pinigus ketina ateityje „susitvarkyti“ sveikatą. Kiek tai kainuos, nesidomėjo. Dėl padarytos neturtinės žalos dydžio nusprendė pats. Nuo smūgio jam buvo išmuštas dantis, nulaužtas sulig šaknimi. Buvo pas ekspertą apžiūroje, kurios metu dantis dar „kabėjo ant odos“. Po 1-2 dienų tas dantis pats nulūžo valgant. Iki tol minėtas dantis buvo sveikas. Danties dar nesusitvarkė, nes neturi pinigų. Ketina ateityje ant aštuonių implantų susidėti visus dantis, turi pasitaupęs tam pinigų. Gauna neįgalumo išmoką 500 Eur per mėnesį. Petys pagerėjo, bet pusė veido liko užtirpusi. Sutinka civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažinti iki 15 000 Eur bei prašo priteisti 1 100 Eur turtinės žalos už išmušto danties sutvarkymą. Priima kaltinamojo atsiprašymą.Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis: 2025-10-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame aprašytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kur kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, užfiksuotos rusvos spalvos, panašios į kraują, dėmės bei miegamojo kambaryje prie lovos, ant kilimo, užfiksuotas virtuvinis peilis, ant kurio matosi rusvos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Taip pat užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo A. J. parodymai, kad 2025-10-14, vakare, atvyko į svečius pas brolį A. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pabendravęs su broliu ir pastarojo sugyventine L. K., nuėjo pas pažįstamą V. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten susipažino su V. sūnumi A. D., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį praleido pas V. 2025-10-15, ryte, bendravo su A. taikiai, paskolino pastarajam pinigų kelionei į Radviliškį. A. išvykus, grįžo pas brolį. Su broliu ir pastarojo sugyventine išsikepė šašlykų ir pakvietė V. kartu pavakarieniauti. Apie 17-18 val. V. atvyko viena. Bevakarojant, pastaroji paprašė, kad sūnus galėtų prisijungti prie jų vakaronės. Jie neprieštaravo ir apie 19 val. atvyko A. D. Vakarodami virtuvės kambaryje, su A. D. draugiškai bendravo, kartu vartojo alkoholį, jokių pykčių nebuvo. Apie 20 val., pajutęs jog stipriai apsvaigo, nuėjo į miegamąjį pailsėti. Bemiegant pajuto, kad kažkas jį užspaudė kūnu ir pajuto smūgį į veido sritį. Kadangi kambaryje nebuvo šviesos, nematė kas vyko, bet pajuto vieną smūgį į veido sritį, vieną į pagurklį bei vieną į peties sritį. Smūgiai buvo suduoti kažkokiu aštriu daiktu. Jis pradėjo šauktis pagalbos. Atbėgo tame pačiame kambaryje, kitoje lovoje miegojęs brolis ir nuo jo atitraukė užpuoliką. Kadangi buvo stipriai neblaivus ir išgąsdintas smurto prieš jį, nematė kas jį užpuolė. Tai galėjo būti A. D., nes broliui atbėgus prie jo, V. gulėjo toje pačioje lovoje kaip ir jis, o brolio sugyventinė gulėjo su broliu. Daugiau asmenų namuose nebuvo. Kodėl A. jį užpuolė, nežino. Iš karto po įvykio A. D. su V. G. išėjo į namus, o brolis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Laukiant specialiųjų tarnybų, jis praradinėjo sąmonę, todėl sunkiai pamena įvykių eigą. Atvykę greitosios pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir pristatė į Radviliškio ligoninę. Ten jam susiuvo kairiojo skruosto bei pasmakrės žaizdas. Ligoninės stacionare prabuvo iki 2025-10-16. Prieš paleidžiant iš ligoninės seselei sakė, kad jam skauda kairįjį petį. Vėliau seselė jam pasakė, kad ant peties yra apie 1 cm pločio durtinė – pjautinė žaizda, kuriai siuvimo nereikia, tik užklijavo medicininį pleistrą. Po įvykio jam pradėjo klibėti priekinis kairysis kandis. Dėl to į gydymo įstaigą dar nesikreipė, bet planuoja tai padaryti. Dėl įvykio jokios turtinės žalos nepatyrė, bet jeigu dėl danties gydymo turės išlaidų, kreipsis papildomai į tyrimą atliekančią tyrėją dėl civilinio ieškinio teikimo. Pas teismo medicinos ekspertus vyks. Jį ir V. sieja draugiški santykiai, bet jie nebuvo ir nėra sugyventiniai. Prašo A. D. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 9–13, 18–29);nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais papildomais parodymais, kad 2025-10-15, apie 20 val., pajuto, jog yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nuėjo į miegamąjį kambarį pailsėti. Bemiegant pajuto, kad kažkas jį užspaudė kūnu ir pajuto smūgį į veido sritį. Kadangi kambaryje buvo tamsu, nematė kas vyko. Pajuto vieną smūgį į veido sritį, vieną smūgį į pagurklį bei vieną smūgį į peties sritį. Smūgiai buvo suduoti kažkokiu aštriu daiktu. Buvo išsigandęs, viskas vyko labai greitai, todėl negali nurodyti kiek ir kuo jam buvo suduoti smūgiai. Smūgiai buvo stiprūs, naudojama daug fizinės jėgos. Jautė dūrius aštriu daiktu, bet ar buvo smūgiuojama kumščiu, negali nurodyti. Jam pradėjus šauktis pagalbos, atbėgo tame pačiame kambaryje, kitoje lovoje, miegojęs brolis ir atitraukė nuo jo užpuoliką. Kai buvo kambaryje įjungta šviesa, pastebėjo daug kraujo, kuris bėgo iš jo. Kai jo brolis patraukė užpuoliką, jis pastebėjo A. D., kurį brolis nustūmė ant grindų. Todėl ir teigia, kad prieš jį smurtavo A. D. Nežino kodėl A. D. jį užpuolė. Iš karto po įvykio A. D. su V. G. išėjo į namus, o jo brolis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Atvykę greitosios pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir pristatė į Radviliškio ligoninę. Iš karto po smūgių nepajuto, kad kliba dantis, nes skaudėjo visą veidą, todėl neatskyrė danties skausmo. Klibantį priekinį kairįjį kandį pajautė atsipeikėjęs ligoninėje. Civilinį ieškinį pateikė, jo netikslins (t. 2, b. l. 118–120);2025-10-30 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas A. J. pranešimo apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui turinys; pranešėjas nurodė, kad broliui A. J. peiliu veidą sužalojo A. D. (t. 1, b. l. 37–38);2025-10-27 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašo turinys (t. 1, b. l. 40–41);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1036/2025(05), kurioje nurodyta, kad A. J. ne mažiau penkių smūgių pasekoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025-10-15, pjautinės žaizdos kairiame skruoste, smakre ir kairiame petyje padarytos pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, o viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmojo danties išnirimas padarytas kieto buko daikto poveikyje; sužalojimai A. J. padaryti pašalinės jėgos poveikyje; A. J. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 87–89);2026-01-06 specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame užfiksuotas specialisto Gintauto Serbentos paaiškinimai, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais, kadangi skruoste užfiksuotos dvi pjautinės žaizdos. Neatmetama galimybė, kad asmuo, laikydamas peilį, galėjo suduoti ir smūgį kumščiu bei tuo pačiu metu padaryti pjautinę žaizdą, dėl to galėjo pradėti klibėti dantis (t. 2, b. l. 113–114);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG 404/2026(05), kuriame nurodyta, kad iš naujai pateiktų med. dokumentų nustatyta, jog A. J. 2025-10-15 buvo padarytos pjautinės žaizdos kairiame skruoste, smakre ir kairiame petyje bei kairio peties viršdyglinės ir podyglinės sausgyslių daliniai plyšimai, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmojo danties išnirimas; A. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio peties sąnario sausgyslių dalinio sąnarinio paviršiaus plyšimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui; anksčiau nustatytą A. J. nežymų sveikatos sutrikdymo mastą laikyti negaliojančiu (t. 2, b. l. 194–195). liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025-10-15 su sugyventine L. K. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pas juos į namus atėjo jo brolis A. J. ir pažįstama V. G. Visi prisėdo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Visi stipriai apsvaigo nuo alkoholio. Po kiek laiko iš Radviliškio atvyko V. G. sūnus A. D. ir prisijungė prie jų vartoti alkoholinius gėrimus. Vėliau A. D. kažkur trumpam išėjo. Jis su sugyventine nuėjo miegoti į vieną lovą, o brolis atsigulė į kitą lovą su V. G. Visi gulėjo tame pačiame kambaryje. Po kiek laiko į kambarį atėjo A. D. ir, pamatęs, kad A. miega su jo mama, labai įniršo, pradėjo šaukti ant jo brolio, užgriuvo ant pastarojo lovoje. Prieblandoje nematė ar A. D. kažką turėjo rankose. Staigiai pašokęs iš lovos, jis įjungė šviesą ir pamatė visur kraują. Brolio veidas buvo sužalotas, bėgo kraujas. A. D. toliau šaukė, laikė jo brolį užgulęs ir elgėsi agresyviai. A. D. taip pat buvo kruvinas, prie pastarojo kojų mėtėsi peilis. Brolis šaukėsi pagalbos. Išsigandęs, A. D. patraukė nuo brolio ir šis su savo mama išėjo iš namų. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė pagalbą, nes brolis stipriai kraujavo (t. 2, b. l. 17–19);liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025-10-15 su sugyventiniu A. J. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pas juos į namus atėjo A. J. ir pažįstama V. G. Visi sėdo prie stalo ir vartojo degtinę. Po kiek laiko iš Radviliškio atvyko V. G. sūnus A. D. ir prisijungė prie jų vartoti alkoholinius gėrimus. Visi stipriai apsvaigo nuo alkoholio. Vėliau A. D. kažkur išėjo iš namų. Galvojo, kad A. D. nebegrįš, todėl ji su sugyventiniu nuėjo miegoti į vieną lovą, o A. J. su V. G. atsigulė į kitą lovą. Visi gulėjo tame pačiame kambaryje, šviesa buvo išjungta. Buvo beužmieganti, kai išgirdo A. šauksmą „bratka, padėk“. Jos sugyventinis pašoko iš lovos ir įjungė šviesą. Visur buvo kraujas, o A. laikė lovoje prispaudęs A. J. Matė, kad A. kraujuoja, pastarajam bėgo kraujas iš veido srities. Žaizda atrodė kaip pjautinė. Prie lovos matė numestą peilį. A. buvo labai agresyvus, todėl jos sugyventinis patraukė pastarąjį nuo savo brolio ir A. D. išbėgo iš jų namų. Jos sugyventinis išvietė policiją. Negali pasakyti dėl kokios priežasties A. D. supyko ant A., nes kol vartojo alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų nebuvo (t. 2, b. l. 23–25);2025-10-15 Šiaulių AVPK Radviliškio RPK pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. spalio 15 d., apie 20:24 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš 15 min. pranešėjo brolį A. J. sumušė pažįstamas A. D. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko neblaivūs A. J. (1,6 prom.), A. J. (2,02 prom.), L. K. (3,03 prom.), kurie paaiškino, jog namuose vartojo alkoholinius gėrimus su V. G. ir A. D. Po to, A. J. ir V. G. nuėjo miegoti į lovą. Vienu metu į kambarį įėjo A. D. ir, supykęs jog A. miega su jo mama, sudavė vieną kartą A. J. į veidą. Apžiūrėjus įvykio vietą, prie lovos rastas kruvinas peilis. A. J. dėl veido žaizdos pristatytas į Radviliškio ligoninės priimamąjį. Nuvykus (duomenys neskelbtini), duris atidarė neblaivi V. G. (3,37 prom.), kuri dėl girtumo nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Apžiūrėjus pastato vidų, rastas neblaivus A. D. (2,5 prom.). A. D. buvo sužalota dešinė ranka, pirštuose matėsi pjautinė žaizda. V. G. ir A. D. teigė, kad A. J., spirdamas vieną kartą į galvos sritį, sužalojo V. G., o A. D., norėdamas apginti mamą, vieną kartą sudavė A. J. į veido sritį ir taip jį sužalojo. Atvykę GMP medikai V. G. bei A. D. išvežė tolimesnei apžiūrai į ligoninės priimamąjį (t. 2, b. l. 27–28);Kaltinamojo A. D. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia virtuviniu peiliu dūrė du kartus į veido sritį, vieną kartą į pagurklį, vieną kartą į peties sritį bei, durdamas peiliu, sudavė nukentėjusiajam A. J. smūgį į kairės pusės pirmąjį dantį ir tokiais neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 138 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. D. teistas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 38–41, 102–104; t. 3, b. l. 12–13), teistumas neišnykęs ir jis, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Darytina išvada, kad A. D. savo gyvenimo būdo nekeičia, daro naujas nusikalstamas veikas, išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. D. baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 43–46), nedirba (t. 2, b. l. 48), kaltinamajame akte nurodyta, kad registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis viršija įstatymo nustatytą arešto bausmės už nusikaltimą vidurkį, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri pakeista 2026 m. birželio 11 d. nutartimi.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 88–90), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.Dėl civilinių ieškinių.Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. J. ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinius ieškinius.Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo priteisti iš A. D. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 168,22 Eur žalą už nukentėjusiajam A. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat prašoma iš kaltinamojo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65–70). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kurio turiniu nėra pagrindo abejoti. Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio tenkinimui neprieštaravo ir pats kaltinamasis.Nukentėjusysis A. J. baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iškaltinamojo (t. 1, b. l. 57), o bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos ir 1 100 Eur turtinės žalos priteisimo (preliminari danties atstatymo suma) iš kaltinamojo A. D. Taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (t. 3, b. l. 9–11). Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. J. dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą – daugybinius sužalojimus, išgąstį, fizinį skausmą, dėl kaltinamojo peiliu padarytų sužalojimų veide liko didelis randas, patirti išgyvenimai bei patirtas skausmas neigiamai paveikė jo sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad prašomą priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą mažina iki 15 000 Eur. Kaltinamasis su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko tik iš dalies, nurodė, kad sutiktų atlyginti nukentėjusiajam daugiausiai 3 000 Eur. Paaiškino, kad nedirba, pragyvena iš 300 Eur socialinės pašalpos, todėl negali sumokėti nukentėjusiajam reikalaujamos sumos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai, visų pirma, priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-227-697/2022).Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. D. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo padaryti sužalojimai – dvi pjautinės žaizdos kairiame skruoste, žaizda smakre, žaizda kairiame petyje, kairio peties viršdyglinės ir podyglinės sausgyslių daliniai plyšimai, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmojo danties išnirimas. UAB „I.“ teismui pateiktame 2026-04-02 rašte nurodyta, kad A. J. dėl patirto sužalojimo 2025-10-15 kreipėsi į VĮ Radviliškio ligoninę. 2025-10-17 pacientas kreipėsi į kliniką dėl žaizdų perrišimo ir šeimos gydytojos konsultacijos. 2025-10-21 buvo konsultuotas chirurgo, atliktas žaizdų perrišimas. 2025-10-28 konsultuotas chirurgo, atliktas žaizdų perrišimas ir nukreiptas gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai. 2025-10-31 ir 2025-11-14 konsultuotas ortopedo-traumatologo VĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. 2025-11-17 konsultuotas šeimos gydytojos, išduota pažyma atleisti nuo darbinės veiklos iki 2025-12-23. 2025-11-21 konsultuotas VĮ Šiaulių reabilitacijos centre. 2025-12-23 konsultuotas šeimos gydytojos, skirtas tolimesnis gydymas, išduota pažyma atleisti nuo darbinės veiklos iki 2026-01-23 (t. 2, b. l. 180). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis A. J. dėl A. D. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, šią nusikalstamą veiką A. D. įvykdė veikdamas tyčia, atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, į tai, jog šiems sužalojimams padaryti reikėjo iš viso penkių trauminių poveikių, sužalojimai padaryti panaudojant peilį. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, yra teismų praktika panašiose bylose. Analizuojant teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019), o tuo tarpu, kai nustatoma, jog nukentėjusiam asmeniui dėl suduotų smūgių buvo nustatyti veido kaulų lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, priteisiama nuo 2 000 iki 4 000 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-485/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-519/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-898/2023).Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.Teismas, įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, atsižvelgdamas į kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kad dėl tyčinių smurtinių A. D. veiksmų nukentėjusiajam nebuvo taikytas operacinis gydymas, nebuvo gydomas stacionare, į pragyvenimo lygį valstybėje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei teismų praktika, formuojama tokio ir panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti laikytina per didele ir mažina ją iki 5 000 Eur, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, bet yra jauno amžiaus, turi galimybę dirbti ir gauti nuolatines pajamas.Iš nukentėjusiojo prie patikslinto civilinio ieškinio pateikto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, kuris yra be datos, be paciento vardo ir pavardės matyti, kad UAB „E.“ gydantis gydytojas pateikė anamnezę, kurioje nurodyta, kad pacientas atvyko apžiūrai, skundžiasi išpuolio (traumos) metu išmuštu priekiniu dantimi. Stebi apatiniame žandikaulyje nulūžusį 42 dantį, likusi šaknis. Dantį indikuojama šalinti ir implantuoti. Danties atstatymas ant implanto cirkonio monolito vainikėliu įvertintas 1 100 Eur (t. 3, b. l. 11). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad danties dar nepradėjo tvarkyti, nes neturi pinigų, bet perspektyvoje ketina ant aštuonių implantų susidėti visus dantis, turi pasitaupęs tam pinigų.Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo A. D. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. J. buvo padaryta žala – viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmojo danties išnirimas. Specialistas išvadoje nurodo, kad A. J. viršutiniame žandikaulyje, kairėje pusėje, pirmasis dantis stipriai paslankus, aplinkinės dantenos paraudę, patinę (t. 1, b. l. 88). Nukentėjusysis tvirtina, kad minėtas dantis po kelių dienų nulūžo valgant. Būsimas išlaidas netektam dančiui atkurti ir jų dydį nukentėjusysis įrodinėja UAB „E.“ išduotu medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, tačiau jame aptariamas ne viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmojo danties atstatymas, o apatinio žandikaulio 42 danties atstatymas. Taigi priteisti būsimų gydymo (danties protezavimo) išlaidų šioje byloje nėra pagrindo, kadangi neįrodytas šių išlaidų pagrįstumas. Teismui neturint duomenų apie įvykio metu nukentėjusiajam sužaloto danties atkūrimo išlaidas, teisingai apskaičiuoti galimų nukentėjusiojo išlaidų dėl danties atkūrimo ir šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo nėra galimybės, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. D. negali būti tenkinamas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas – peilis su medine rankena, saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 31), sunaikintinas.Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmena su garso ir vaizdo įrašais paliktina byloje.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartimi pakeista į 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto bausmę, ir paskirti A. D. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų. Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. baudžiamąjį įsakymą, pakeistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartimi, jau atliktą bausmės dalį.Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. D. pripažinti recidyvistu.A. D. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą atlikti arešto bausmės (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas, Trakų g. 10, Šiauliai). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. D. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. D., gim. (duomenys neskelbtini), 168,22 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 22 ct) turtinės žalos bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. J. iš A. D., gim. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos visiško atlyginimo A. J. naudai. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą – peilį su medine rankena, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti byloje.Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.Teisėja Vijoleta Kurtkienė