Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-11-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1806-777/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
e2A-1806-777/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14624-2025-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
B. S.
Atsakovas
T. K.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1806-777/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14624-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.5.2.1; 2.3.1.2.4; 3.1.7.6(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. (buvusi pavardė – K.) ieškinį atsakovui T. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14529-812/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3 punktą ir padidinti atsakovo nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą iki 520 Eur kas mėnesį, kol dukra sulauks pilnametystės; priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje, dublike nurodė, kad šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu iš atsakovo priteisto ir jo dukrai teikiamo išlaikymo po 300 Eur dukros poreikiams patenkinti nepakanka. Nurodė, kad per vienerius metus nuo santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė nepilnametės dukters poreikiai, todėl yra būtina jai tėvo skiriamą išlaikymo sumą padidinti iki 520 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad Sutarties pasirašymo metu ieškovė su dukterimi ir tuomet dar nepilnamečiu sūnumi gyveno šeimos būste, kuris buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, o nuo 2024 m. liepos 1 d. ieškovė su vaikais persikėlė gyventi į nuomojamą būstą, kuriame gyvena iki šiol (nuo pat 2024 m. liepos 1 d. mokama nuomos mokesčio suma buvo 800 Eur). Santuokos nutraukimo metu šalių sudarytos sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja kompensuoti ieškovei Šalių sulygtą 30 000 Eur sumą už nutraukus Šalių santuoką jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, už šios Sutarties 2.2 punkte įvardyto nekilnojamojo turto, kuris lieka atsakovui asmenine nuosavybe, esminį pagerinimą, taip pat už kito gyvenamojo būsto, kuriame gyvens ieškovė su dviem Šalių vaikais, nuomos (ar įsigijimo) išlaidas, atlikdamas įmokas į ieškovės nurodytą jos banko sąskaitą. Ši sutarties 2.5 punkto nuostata yra neaiški, šalys niekada nesitarė, jog 30 000 Eur kompensacija galėtų būti laikoma atsakovo mokama kompensacija už ieškovės kito gyvenamojo būsto nuomą ar įsigijimą, niekada nebuvo tartasi, kokia periodinės mėnesinės 800 Eur dydžio piniginės kompensacijos dalis esą skirta būsto nuomai, o kuri – kompensuoti atsakovui atitekusį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą. Tikroji šalių valia sudarant sutartį buvo susitarti dėl nepilnametės dukters išlaikymo, kuris atitiko jos poreikius sutarties sudarymo metu (Sutarties 5.3. punktas), ir atskirai – dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo ieškovei už jai atitekusią mažesnę santuokoje įgyto ir jos metu iš esmės pagerinto turto dalį (Sutarties 2.5 punktas). Dėl jokių papildomų išmokų, kurios būtų skirtos užtikrinti nepilnametės dukters (bei tuo metu nepilnamečio sūnaus) išlaidų dalį, susijusią su jų apgyvendinimu nuomojame būste, šalys nesitarė, tokios valios neturėjo. Šiuo metu ieškovės nuomojamame būste gyvena keturi asmenys, dukrai tenkanti nuomos mokesčio dalis – 200 Eur/mėn. Tokios išlaidos nebuvo įtrauktos į dukters poreikių sumą ir pripažintinos jos būtinųjų poreikių padidėjimu.

Po sutarties sudarymo iš esmės padidėjo dukters sveikatos priežiūros išlaidos, kadangi dėl netaisyklingo sąkandžio 2025 m. balandžio 15 d. jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nė viena iš šių diagnozių nepatenka į ligų, kurių gydymas kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, sąrašą. Dukrai 2025 m. balandžio 15 d. sudarytas preliminarus ortodontinio gydymo planas funkciniu Herbsto aparatu bei viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų breketų sistemomis. Gydymas jau yra pradėtas 2025 m. liepos 2 d., numatoma aktyvaus gydymo trukmė – 2–2,5 metų, gydymo kaina bus 3 180 Eur, kas sudaro 106 Eur/mėn. Šie dukters poreikiai yra papildomi su sveikatos priežiūra susiję poreikiai, kuriuos yra būtina užtikrinti. Ortodontinis gydymas dėl dukrai diagnozuoto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra būtinas, nes taip nusprendė gydytoja ortodontė.

Šalių dukrai 2025 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) diagnozavo nepatikslintą (duomenys neskelbtini) sutrikimą, nusiuntė (duomenys neskelbtini), rekomendavo tęsti (duomenys neskelbtini) konsultacijas, vartoti vaistus. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojami tėra 5 vizitai pas (duomenys neskelbtini) per metus, o po to vizitai mokami (apie 50 Eur/už kartą). Vertina, kad dėl (duomenys neskelbtini) konsultacijų bus patiriamos mažų mažiausiai 50 Eur/mėn. dydžio papildomos dukters poreikių tenkinimo išlaidos. Po vizito pas (duomenys neskelbtini) dukra buvo paskatinta užsiimti papildomomis sporto ar meninėmis veiklomis. Dukra nusprendė pradėti lankyti baseiną. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo metu dukra nelankė jokio būrelio ar sporto, todėl išlaidos būreliams – 51 Eur/mėn. pripažintinos padidėjusiais dukters poreikiais.

Nuo mokslo metų pradžios dukra lankys kitą mokyklą – gimnaziją. Keičiantis ugdymo įstaigai didėja su ugdymu susijusios išlaidos: dukrai reikia nupirkti naują uniformą. Nėra aišku, ar klasės rinkliavų, ugdymosi priemonių, ekskursijų išlaidos bus panašios kaip buvusioje mokykloje. Keičiantis ugdymo įstaigai didėja su transportu susijusios išlaidos – dėl mergaitės patiriamo (duomenys neskelbtini) ji vengia viešojo transporto, ieškovė ją į ugdymo įstaigą vežioja automobiliu. Buvusią ir naująją ugdymo įstaigas skiria 5 km didesnis atstumas nuo ieškovės ir dukters gyvenamosios vietos, dėl ko padidės kas mėnesį patiriamos išlaidos kurui – jų padidėjimas, vertinant ir naujai pradėtą lankyti plaukimo baseiną, bus apie 30 Eur/mėn. Ieškovė, rūpindamas nepilnametės dukters saugumu, AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Asmens draudimo sutartį (draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas ligos atveju), dėl ko dukters poreikiai padidėjo 10 Eur/mėn. Besiskirdamos šalys tarėsi, kad atsakovas nepilnamečių vaikų auklėjime ir ugdyme dalyvaus maksimaliai ir nevaržomai. Deja, bet atsakovas su vaikais nebendrauja, per vienerių metų laikotarpį buvo susitikęs vos du kartus kelioms valandoms. Atsižvelgiant į tai, ieškovei tenka didesnė dukters išlaikymo našta, nei buvo tartasi.

Ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracija iki šiol už du vaikus pervesdavo didesnę – 389,20 Eur (t. y. po 194,60 Eur kiekvienam) išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teigia, kad papildomos išmokos mokėjimas yra susijęs išimtinai su ieškovės turtine padėtimi, skirtas būtent jos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką kompensavimui. Kadangi nepilnametės dukters poreikiai kas mėnesį sudaro 1 157 Eur sumą, ji mažintina 122,50 Eur dydžiu (išmoka vaikui, kuri mokama nepriklausomai nuo vaiką auginančio asmens turtinės padėties), t. y. tėvai abu kartu privalo dukrai teikti 1 034,50 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareigos yra lygios, atsakovas turi teikti 520 Eur dydžio išlaikymą (suapvalinta suma) periodinėmis išmokomis.

Išvadą byloje teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė iš atsakovo priteisto periodinio išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir nusprendė, kad nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. rugpjūčio 21 d.) skyrium su nepilnamete dukterimi gyvenantis atsakovas įsipareigoja teikti nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 389 Eur kas mėnesį, kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nusprendė, kad dukters išlaikymui skirtus pinigus iki kiekvieno mėnesio 15 dienos atsakovas įsipareigoja pervesti į ieškovės nurodomą sąskaitą banke. Kitą ieškinio dalį atmetė. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

Įvertinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytą atsakovo kompensacijos ieškovei formuluotę, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog šalys buvo susitarusios dėl kitokios kompensacijos nei nurodyta sutarties 2.5 punkte, t. y. atsakovas įsipareigojo kompensuoti ieškovei šalių sulygtą 30 000 Eur sumą už nutraukus šalių santuoką jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, už nekilnojamojo turto, kuris lieka atsakovo asmenine nuosavybe, esminį pagerinimą, taip pat už kito gyvenamojo būsto, kuriame gyvens ieškovė su dviem šalių vaikais, nuomos (ar įsigijimo) išlaidas.

Teismas padarė išvadą, jog atsakovo mokama kompensacija ieškovei apima šalių nepilnametės dukters būsto nuomą, todėl ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai dėl būsto nuomos mokesčio atmetė kaip nepagrįstą.

Taip pat pažymėjo, jog ieškovei sudarius naują santuoką gyvenamojo būsto nuomos įsipareigojimas turėtų būti vykdomas bendrai abiejų sutuoktinių, todėl nusprendė, kad ieškovės asmeniškai mokamas įsipareigojimas už būsto nuomą šiuo metu turėtų būti gerokai mažesnis, nei ieškinyje nurodyta, t. y. pusė nuomos mokesčio sumos.

Teismas laikė pagrįstomis ieškovės nurodytas padidėjusias išlaidas, susijusias su dukters sveikatos būkle ir gydymu, išskyrus išlaidas (duomenys neskelbtini) pagalbai ir gyvūno įsigijimui. Šias išlaidas teismas laikė perteklinėmis, nesusijusiomis su pagrįstais šalių dukters poreikiais.

Iš ieškovės apskaičiuotos vaiko poreikių sumos – 1 157 Eur teismas išminusavo sumas, nurodytas būsto nuomos išlaidoms (200 Eur) bei (duomenys neskelbtini) konsultacijoms (50 Eur), ir nustatė, kad šiuo metu pagrįsta šalių nepilnametės dukters išlaikymo suma sudaro 907 Eur per mėnesį.

Teismas iš 907 Eur sumos išminusavo 129,50 Eur Valstybės skiriamą išmoką vaikui ir nusprendė, kad piniginių lėšų suma, reikalinga šalių nepilnametei dukrai išlaikyti, sudarytų 777,50 Eur, t. y. po 388,75 Eur iš kiekvieno iš vaiko tėvų.

Teismas nusprendė, kad abiejų šalių turtinė padėtis leidžia teikti jų nepilnametei dukrai didesnį išlaikymą, t. y. po 389 Eur, kuris nežymiai skiriasi nuo minimalius ir būtinuosius vaiko poreikius atitinkančios sumos, t. y. po 357,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kokia suma padidinamas išlaikymas nepilnametei dukrai, ir padidinti atsakovo nepilnametei dukrai teiktiną išlaikymą iki 520 Eur/mėn. Priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad dukters kas mėnesį patiriamų poreikių suma yra tik 907 Eur dydžio. Dėl 200 Eur būsto nuomos išlaidų nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punkto nuostata yra neaiški ir neatitinkanti šalių tikrosios valios, nes šalys niekada nesitarė, jog 30 000 Eur kompensacija galėtų būti pripažįstama atsakovo mokama kompensacija už ieškovės kito gyvenamojo būsto nuomą ar įsigijimą.

Nurodė, kad tikroji šalių valia sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo susitarti dėl nepilnametės dukters išlaikymo, kuris atitiko jos poreikius sutarties sudarymo metu (Sutarties 5.3 punktas), ir atskirai susitarti dėl 30 000 Eur dydžio piniginės kompensacijos išmokėjimo ieškovei už jai atitekusią mažesnę santuokoje įgyto ir jos metu iš esmės pagerinto turto dalį (Sutarties 2.5 punktas). Dėl jokių papildomų išmokų, kurios būtų skirtos užtikrinti nepilnametės dukters (bei tuo metu nepilnamečio sūnaus) išlaidų dalį, susijusią su jų apgyvendinimu nuomojame būste, šalys nesitarė, tokios valios neturėjo.

Dėl 50 Eur dydžio išlaidų būsimoms (duomenys neskelbtini) konsultacijoms nurodė, kad šios būsimos preliminarios (dar nepatirtos) išlaidos (duomenys neskelbtini) konsultacijoms buvo įtrauktos į dukters poreikių lentelę, tačiau vietoj 50 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) buvo patiriamos išlaidos vaistams, kurių ieškinio pateikimo dieną nevartojo. Ieškovei rengiant dukters poreikių lentelę nebuvo žinoma, ar dukra lankys (duomenys neskelbtini) konsultacijas, koks gydymas jai bus skiriamas.

Pažymėjo, kad dukters poreikių lentelėje buvo nurodytos orientacinės mėnesinės išlaidos, kurios kinta dukrai pradėjus lankyti kitą mokyklą, dėl didesnių komunalinių išlaidų, pramogoms naudojamų „Spotify“ ir „Netflix“ prenumeratų ir vertinant mergaitei skiriamą dienpinigių sumą, yra netgi daug didesnės nei 1 157 Eur/mėn., todėl teismo sprendimas vaiko poreikių dydį sumažinti yra nepagrįstas.

Nurodė, kad ieškovei už vaikus mokama didesnė išmoka, ir šios papildomos išmokos mokėjimas yra susijęs išimtinai su ieškovės turtine padėtimi, todėl skirtas būtent jos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką kompensavimui.

Nurodė, kad tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti nepilnametės dukters poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas dukters poreikių sumos (1 157 Eur pagal ieškinio reikalavimą arba 907 Eur teismo nurodyta suma) neturėjo mažinti valstybės mokama išmokų vaikui suma (129,50 Eur). Tik tokiu atveju būtų priimtas nepilnametės dukters poreikius ir viešąjį interesą atitinkantis teismo sprendimas.

Nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo ne vadovaudamasis pareiga ginti viešą interesą, o formaliai – vertino tik ieškovės parengtą nepilnametės dukters poreikių lentelę, o ne rašytinius minėtus poreikius pagrindžiančius įrodymus. Teismas neindividualizavo ginčo situacijos, neįvertino atsakovo turtinės padėties, jo tyčinio nusišalinimo nuo dukters auklėjimo ir principinio nesutikimo su ieškiniu ne dėl to, kad jis būtų nepagrįstas, o dėl to, kas atsakovas tebejaučia įžeistas ambicijas dėl nutrūkusios santuokos su ieškove. Todėl, ieškovės nuomone, teismas neatskleidė ginčo esmės ir dėl to priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir nepilnamečio vaiko poreikius paneigiantį bei naikintiną sprendimą.

Nurodė, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bylinėjimosi išlaidos taip pat neturėtų būti paskirstomos mechaniškai. Ieškovės nuomone, vien fakto, jog nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę, įrodymas turėtų būti pagrindas pripažinti, kad ieškovas įrodė 1/2 dalį (50 proc.) ieškinio reikalavimų, o dėl likusios 1/2 ieškinio dalies turėtų būti sprendžiama pagal tenkintos / netenkintos ieškinio sumos proporciją ir tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl nepilnametės dukters poreikių dydžio nurodė, jog teismas pagrįstai padarė išvadą, kad dukters patiriamų išlaidų suma per mėnesį yra 907 Eur. Taip pat sutiko su tuo, jog vaikui reikalingas išlaikymas turi būti mažinamas valstybės mokama išmoka vaikui, kuri valstybės nebus mažinama ir kiekvienais metais yra didėjanti.

Nurodė, kad teismas teisingai įvertino šalių byloje pateiktus paaiškinimus ir įrodymus apie jų gaunamas pajamas, turimą turtą, įsipareigojimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog abiejų šalių turtinė padėtis leidžia teikti jų nepilnametei dukrai didesnį išlaikymą, t. y. po 389 Eur.

Nurodė, kad didesnio išlaikymo, priteisto iš atsakovo, suma yra pakankama protingiems ir būtiniesiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo tėvų turtinę padėtį ir protingus nepilnamečio vaiko poreikius.

Nurodė, kad šioje byloje nėra pagrindo iš naujo spręsti klausimo, kokią reikšmę šalys suteikė santuokos nutraukimo byloje patvirtintos santuokos pasekmių sutarties 2.5 punkte įtvirtintam susitarimui, kuris, atsakovo nuomone, yra aiškus. Apeliantės pozicija šioje byloje faktiškai reiškia siekį pakeisti ankstesniame teismo sprendime patvirtinto susitarimo turinį.

Pažymėjo, kad apeliantė siekia tas pačias būsto nuomos išlaidas įvertinti du kartus, tai yra pirmą kartą šios išlaidos buvo įvertintos šalių susitarime, nustatant 30 000 Eur kompensaciją ir aiškiai įrašant, kad ši kompensacija mokama taip pat už kito gyvenamojo būsto nuomos (ar įsigijimo) išlaidas. Antrą kartą apeliantė siekia tas pačias nuomos išlaidas įtraukti į dukters išlaikymo poreikius taip, kad jos būtų pagrindas papildomai padidinti atsakovo mokėtiną išlaikymą. Todėl apeliantės bandymas, remiantis atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateiktais paaiškinimais, paneigti, kad 30 000 Eur kompensacija nebuvo susijusi su nuomos išlaidomis, yra nepagrįstas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nurodytos išlaidos dukters (duomenys neskelbtini) pagalbai nebuvo įrodytos šioje byloje. Sutinka su teismo išvada ir dėl kitų perteklinių ir niekaip nesusijusių su vaiko būtinųjų poreikių patenkinimu išlaidų išminusavimu.

Nurodė, kad apeliantė taip pat nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis, teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14529-812/2024 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru šalių susitarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, jog skyrium su nepilnamete dukterimi gyvenantis atsakovas nepilnametei dukrai teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį (300 Eur) ir ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo vaikui po 389 Eur/mėn. išlaikymo. Iš skundžiamu teismo sprendimu priteisto išlaikymo buvo išskaičiuota valstybės mokama vaikui išmoka (129,50 Eur).

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių dydžio

Apeliantė savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog i) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga mažesnė suma nei 1 157 Eur; ii) pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti vaiko poreikių, todėl nesutinka su teismo nustatyta 907 Eur dydžio vaiko poreikių suma, iii) nesutinka, kad vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas valstybės vaikui mokamos išmokos suma, iv) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti ieškovės prašomo 520 Eur/mėn. dydžio išlaikymo, v) taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, iš dalies sutinka su apeliantės argumentais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas pabrėžė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) sunkumų kažkurioje gyvenimo srityje, turi norą užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, tėvai turėtų tenkinti. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės arba kitos svarbios aplinkybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

Ieškovė, prašydama padidinti ankstesniu teismo sprendimu nustatyto po 300 Eur išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 520 Eur/mėn., reikalavimą iš esmės grindė išaugusiais vaiko poreikiais, pakilusiomis kainomis, patiriamomis būsto nuomos išlaidomis, tvirtindama, jog, be pagrindinių poreikių (maistas, apranga, avalynė, higienos priemonės ir kt.) tenkinimo, dabar reikia skirti papildomas pinigines lėšas vaiko ugdymui, būreliams, įvairioms veikloms, sveikatos, dantų priežiūrai ir kt. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo vaikui dydžio ir tvirtino, jog ieškovė neįrodė didesnių vaiko poreikių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino, kad šalių nepilnametės dukters būtinieji poreikiai yra padidėję, nėra skundžiama. Ginčijama teismo sprendimo dalis dėl vaiko poreikių dydžio.

Ieškovė pateiktoje nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje buvo nurodžiusi, jog kas mėnesį dukters išlaikymui reikalinga 1 157 Eur suma, kurią sudaro 200 Eur išlaidos maistui; 80 Eur dienpinigiai; 40 Eur ugdymo išlaidos (uniforma, rinkliavos, spektakliai, ekskursijos); 20 Eur – mokyklinės prekės (kuprinė, sąsiuviniai, popierius, kanceliarinės priemonės, pratybos); 30 Eur – higienos prekės, grožio procedūros (kirpykla, patalynė, rankšluosčiai, asmens higienos priemonės ir t. t.); 10 Eur – skalbimo, valymo priemonės; 40 Eur – drabužiai; 35 Eur – avalynė; 250 Eur – būsto išlaikymas (nuoma (200 Eur/mėn.), vanduo, elektra, dujos, šiukšlės, telefonas, internetas); 186 Eur – sveikatos priežiūra (vaistai, vitaminai, akiniai, burnos higiena, odontologinis gydymas (106 Eur/mėn.), (duomenys neskelbtini) konsultacijos (50 Eur/mėn.); 50 Eur – laisvalaikis (kinas, kitos pramogos, knygos, draugų gimtadienio dovanos); 55 Eur – transportas, viešojo transporto mėnesinis bilietas (5,60 Eur); 51 Eur – būrelis (plaukimas); 50 Eur – atostogos; 10 Eur – draudimo įmokos; 50 Eur nenumatytos išlaidos (baldai, telefonas, sporto prekės ir t. t.)

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas išminusavo ieškovės nurodytas sumas būsto nuomos išlaidoms (200 Eur) bei (duomenys neskelbtini) konsultacijoms (50 Eur) ir padarė išvadą, jog šiuo metu pagrįsta šalių nepilnametės dukters išlaikymo suma sudaro 907 Eur per mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo mokama kompensacija po 800 Eur ieškovei apima šalių nepilnametės dukters būsto nuomą, todėl ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo dydį dukrai dėl būsto nuomos mokesčio teismas atmetė pagrįstai.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu 2024 m. rugpjūčio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-14529-812/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja kompensuoti ieškovei šalių sulygtą 30 000 Eur sumą už nutraukus šalių santuoką jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, už šios Sutarties 2.2 punkte įvardyto nekilnojamojo turto, kuris lieka asmenine nuosavybe, esminį pagerinimą, taip pat už kito gyvenamojo būsto, kuriame gyvens ieškovė su dviem šalių vaikais, nuomos (ar įsigijimo) išlaidas, atlikdamas įmokas į ieškovės nurodytą jos banko sąskaitą pagal nurodytą grafiką. Taip pat šalys susitarė, jog atsakovas dukros išlaikymui teiks 300 Eur dydžio išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis (sutarties 5.3 punktas).

Priešingai, nei teigia apeliantė, nurodytoje byloje šalys susitarė dėl 30 000 Eur kompensacijos, kuri apima ir kito gyvenamojo būsto nuomos (ar įsigijimo) išlaidas, todėl apeliantės argumentai, kad šios kompensacijos mokėjimo tikslas reiškė tik bendro pobūdžio kompensaciją ir, kad nuomos išlaidos į ją nebuvo įtrauktos, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinęs nurodytą sutarties sąlygą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į jau egzistuojantį šalių susitarimą bei jame numatytą nuomos išlaidų kompensavimą, teisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovas papildomai prisideda ir prie ieškovės ir vaikų būsto nuomos mokėdamas po 800 Eur per mėnesį, ir, nustatydamas dukrai teiktino išlaikymo dydį, pagrįstai ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai dėl būsto nuomos mokesčio atmetė.

Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad galima keisti tas sutarties sąlygas, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos nustatymu, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu ir kt. Kasacinio teismo praktikoje nepateikta baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tik pažymėta, kad normos taikymas galimas išimtiniais atvejais, kai to reikalauja prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, t. y. kai teismas įvertina, ar pareiškėjas nepiktnaudžiauja iš esmės pasikeitusių aplinkybių institutu, siekdamas sau tam tikros turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003, 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punkte numatyta 30 000 Eur suma buvo tik kompensacija ir neturėjo jokio ryšio su būsto nuomos išlaidomis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir yra privalomas (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, todėl ieškovės siekis šioje byloje kvestionuoti įsiteisėjusio sprendimo pagrįstumą tiesiogiai pažeidžia res judicata principą, o išlaikymo padidinimo vaikui procesas negali tapti priemone jau išnagrinėtos bylos peržiūrėjimui.

Pasibaigus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punkte numatytam kompensacijos mokėjimo terminui 2027 m. rugsėjo 30 d., ieškovė turės galimybę kreiptis į teismą dėl nuomos išlaidų sumos priteisimo vaiko poreikiams tenkinti, tačiau šiuo metu šią vaiko poreikių dalį atsakovas kompensuoja. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, kad 30 000 Eur kompensacija nebuvo susijusi su nuomos išlaidomis, tačiau pati sau prieštaraudama nurodo, kad 2026 m. liepos 8 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog piniginės kompensacijos kažkuri dalis buvo skirta nuomai. Atsakovo paaiškinimai, kad 30 000 Eur suma buvo kompensacija, neprieštarauja jo atstovo ir atsakovo pozicijai, išdėstytai procesiniuose dokumentuose, taip pat santuokos nutraukimo sutarties esmei, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovo paaiškinimų nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo mokamos kompensacijos paskirties.

Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės nuomojamame būste gyvena keturi asmenys, tai yra ieškovė su vaikais ir dabartinis jos sutuoktinis, todėl gyvenamojo būsto nuomos įsipareigojimas turėtų būti vykdomas bendrai abiejų sutuoktinių, o ieškovės asmeniškai mokamas įsipareigojimas už būsto nuomą šiuo metu turėtų būti gerokai mažesnis, nei ieškinyje nurodyta, t. y. pusė nuomos mokesčio sumos. Atitinkamai nepilnametės dukters poreikiai, susiję su būsto nuoma ir komunalinių paslaugų išlaidoms, taip pat turėtų būti mažesni, todėl nėra pagrindo didinti 200 Eur suma vaiko poreikių lentelės 9 eilutėje nurodytą sumą.

Teismas laikė pagrįstomis ieškovės nurodytas padidėjusias išlaidas, susijusias su nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) sutrikimų, (duomenys neskelbtini) gydymu, papildomų vaistų (duomenys neskelbtini) sutrikimams gydyti vartojimu, įvairių atpalaiduojančių veiklų apmokėjimu. Tačiau ieškovės nurodytas išlaidas būsimoms (duomenys neskelbtini) konsultacijoms atmetė kaip neįrodytas. Apeliantė nesutinka ir su šia teismo sprendimu dalimi, nurodo, kad kol kas (duomenys neskelbtini) konsultacijų / gydymo planas nėra nustatytas, ieškovės vertinimu, dėl (duomenys neskelbtini) konsultacijų bus patiriamos mažų mažiausiai 50 Eur/mėn. dydžio papildomos dukters poreikių tenkinimo išlaidos (tačiau šis dydis gali keistis, atsižvelgiant į dukters gydymo eigą). Taip pat nurodė, kad nors į poreikių lentelę neįtrauktos būsimos preliminarios išlaidos (duomenys neskelbtini) konsultacijoms, kurių šalių dukra nepatyrė, tačiau vietoj to, būdama gydoma (duomenys neskelbtini), turėjo vartoti vaistus, kurių ieškinio pateikimo dieną nevartojo. Atitinkamai vietoj 50 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) buvo patiriamos išlaidos vaistams. Atsakovas, nesutikdamas su apeliante ir pritardamas pirmosios instancijos teismui dėl šių išlaidų nepagrįstumo, nurodė, kad apie tai, kad dukra turi (duomenys neskelbtini) sutrikimą, šalims faktiškai buvo žinoma daug anksčiau iki nutraukiant santuoką ir galimos dukros gydymo išlaidos buvo įvertintos nustatant priteisiamo išlaikymo dydį ir atsižvelgiant į galimybes (duomenys neskelbtini) pagalbą gauti nemokamai.

Byloje nėra ginčo, kad šalių dukra lankėsi pas (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 19 d. vizito metu jai buvo diagnozuotas tam tikras sveikatos sutrikimas. E-sveikatos duomenimis, (duomenys neskelbtini) mergaitę vargina apie dvejus metus; neseniai pradėjo lankytis pas (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad galimos dukros gydymo ir (duomenys neskelbtini) išlaidos buvo įvertintos nustatant priteistino išlaikymo dydį. Šalys nurodo, kad dalį (duomenys neskelbtini) pagalbos išlaidų dengia valstybė, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, todėl gali būti, kad nemokamų konsultacijų gali nepakakti. Nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. gydytojo konsultacijos metu šalių dukrai buvo rekomenduota tęsti (duomenys neskelbtini) konsultacijas, paskirtas vaistų vartojimas. Sutiktina su ieškove, kad vaikui ir toliau tikslinga lankytis pas (duomenys neskelbtini), su kuria jau užmegztas ryšys, tačiau vis tik pažymėtina, kad objektyvių įrodymų apie (duomenys neskelbtini) konsultacijų planą, jų kainą ieškovė bylai taip ir nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino neįrodytomis.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino papildomų vaistų (duomenys neskelbtini) sutrikimams gydyti vartojimą, įvairių atpalaiduojančių veiklų apmokėjimą, įvertino vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, kurias apeliantė skiria ugdymo išlaidoms, mokyklinėms prekėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, būreliams, nenumatytoms išlaidoms, dienpinigiams, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytiems poreikiams skiriamos sumos visiškai pakankamos ir kitiems ieškovės nurodomiems šalių dukters poreikiams, taip pat ir ekskursijoms, žygiams organizuojamiems mokykloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidos, susijusios su dukters ugdymu mokykloje, patiriamos tik mokslo metų metu, tačiau ieškovė šias išlaidas apskaičiuoja į šią aplinkybę neatsižvelgdama. Be to, numatytos kasmėnesinės išlaidos atostogoms, todėl, vertindamas vidutines mėnesio išlaidas, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentais ir atmeta kaip neįrodytus argumentus, kad realiems vaiko būtiniesiems ir teismų aptartiems papildomiems poreikiams per mėnesį vidutiniškai išleidžiama didesnė suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Pritartina atsakovui, kad „Spotify“ ir „Netflix“ prenumeratos nėra būtinos ir niekaip nesusijusios su vaiko būtinųjų poreikių tenkinimu, todėl atsakovas neprivalo prisidėti prie šių išlaidų apmokėjimo. Ieškovė nurodo, kad net nesuprato, kad dukrai yra skiriama tokia didelė dienpinigių suma prenumeratoms, ši aplinkybė tik patvirtina nepagrįstą išlaidavimą, kurio ieškovė nekontroliavo.

Nors ieškinyje ieškovė apskaičiuodama dukters poreikius juos sumažino 122,50 Eur valstybės išmoka vaikui, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistino išlaikymo dydį sumažino valstybės vaikui mokama išmoka. Ieškovės nuomone, tėvų turtinė padėtis yra itin gera, todėl pirmosios instancijos teismas dukters mėnesinių poreikių sumos (1 157 Eur pagal ieškinio reikalavimą arba 907 Eur pagal teismo nurodytą sumą) turėjo nemažinti išmokų vaikui suma (129,50 Eur). Atsakovo nuomone, valstybės išmokos suma turėtų būti mažinami dukters poreikiai, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyto ir priteisto 389 Eur didesnio išlaikymo suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 57 pastraipa). Vis dėlto tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 46 pastraipa, 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 50 pastraipa). Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos skirtinos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių byloje pateiktus paaiškinimus ir įrodymus apie jų gaunamas pajamas, turimą turtą, įsipareigojimus, padarė išvadą, jog abiejų šalių turtinė padėtis leidžia teikti jų nepilnametei dukrai didesnį išlaikymą, t. y. po 389 Eur, kuris tik nežymiai skiriasi nuo minimalius ir būtinuosius vaiko poreikius atitinkančios sumos, skaičiuotinos pagal minimalųjį mėnesio atlyginimą atskaičius mokesčius ir valstybės paramą vaikams, kuri šiuo metu siekia 715 Eur, t. y. po 357,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų.

Pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas. Ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2025 m. rugpjūčio 21 d., kai minimalusis mėnesio atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 777 Eur (777 Eur / 2 = 388,50 Eur), neminusavus valstybės išmokos vaikams, o ją minusavus – 327,25 Eur ((777 Eur – 122,50) / 2) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709). Civilinė byla iš esmės išnagrinėta ir skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2026 m. liepos 17 d., t. y. kai minimalioji mėnesio alga atskaičius mokesčius buvo jau 846 Eur. Todėl orientacinis išlaikymo dydis, skiriamas kiekvieno iš tėvų, nepilnamečiam vaikui turėtų būti 423 Eur (846 Eur / 2) neminusavus valstybės išmokos vaikams, o ją minusavus – 358 Eur ((846 Eur - 129,50 Eur) / 2) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700).

Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia, kad ji gali tenkinti nepilnametės dukters padidėjusius poreikius ir skirti kas mėnesį po 520 Eur dukters išlaikymui. Teigia, kad atsakovo pajamos taip pat yra pakankamos teikti 520 Eur išlaikymą dukrai. Ieškovė neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir išlaidas vaiko poreikiams tarp šalių prašė padalyti per pusę.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jo gaunamos pajamos po santuokos nutraukimo padidėjo ir šiuo metu sudaro apie 4 500 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), į kuriuos įskaičiuoja komandiruotės dienpinigius ir maistpinigius. Ne komandiruočių metu gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1 600 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Kadangi darbas nėra pastovus, todėl ir atsakovo pajamos nėra vienodos. Nuo santuokos nutraukimo pajamos padidėjo apie 1 500 Eur/mėn.. Nuosavybės teise valdo dalį gyvenamojo namo, moka mokesčius už pusę namo. Kitų išlaikytinių neturi. Sveikatos problemų neturi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas su nepilnamete dukterimi nebendrauja, tačiau tvirtina, kad ji pakankamai didelio amžiaus ir pati nenori su juo bendrauti, galimai yra nuteikinėjama ieškovės. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas tyčia vengtų bendravimo su dukra ar ja nesirūpintų. Dėl nusišalinimo nuo bendravimo su dukra ieškovas gali nežinoti, kokias faktiškai išlaidas ieškovė patiria vaiko poreikiams tenkinti.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovė gauna 1 300 Eur/mėn. darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už darbą pagal darbo sutartį ir užsiima individualia veikla, iš kurios buvo deklaruota 4 378 Eur gautų pajamų suma per 2025 metus (apie 360 Eur per mėnesį). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nėra skaičiavusi, kiek realiai uždirba iš individualios veiklos per mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vieną valandą per dieną, ne kiekvieną dieną, o pagal poreikį. Jokio nekilnojamojo turto ieškovė nėra įgijusi nuo santuokos nutraukimo, tik pakeitė automobilį. Sveikatos būklė leidžia dirbti. Šiuo metu dar išlaiko kartu gyvenantį pilnametį sūnų, kuris mokosi. Atsakovo argumentai dėl didesnių ieškovės pajamų iš individualios veiklos nėra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, todėl teismas neturi pagrindo kitaip apskaičiuoti ir vertinti šios ieškovės pajamų dalies.

Tais atvejais, kai su vienu iš tėvų lieka vaikai, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nors neabejotinai, dukrai gyvenant su ieškove, jai tenka didesnė našta, tačiau įvertinęs apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, kuri yra iš esmės gera, apeliantei nereikalaujant nukrypti nuo lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad abu tėvai turi vienodas galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą lygiomis dalimis, išimtinių aplinkybių, patvirtinančių pagrindą nukrypti nuo šio principo, nenustatyta.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis įstatyme įtvirtinta aktyvus teismo vaidens nagrinėjant šeimos bylas galimybe, nusprendžia, jog aptarta šalių turtinė padėtis nelaikytina tokia bloga (sunki), kad būtų pagrindas konstatuoti esamą poreikį pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba ir lengvinti jiems tenkančios vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas dukrai reikalingo išlaikymo dydis nemažintinas 129,50 Eur dydžio valstybės mokama išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Neminusavus valstybės išmokos, minimali būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti priteistino išlaikymo suma iš tėvų būtų 846 Eur (atskaičius mokesčius), kurios ieškovė neprivalėjo įrodinėti.

Todėl nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų (įvertinus jų turtinę padėtį ir nenustačius aplinkybių, jog vieno iš tėvų turtinė padėtis yra prastesnė, dėl to jis vaiko išlaikymui galėtų skirti mažesnę sumą) vaiko išlaikymui kas mėnesį turėtų skirti po 423 Eur (po pusę MMA) (846 Eur / 2 = 423 Eur) neminusavus valstybės išmokos vaikui. Pripažinus, kad pagrįsti vaiko poreikiai yra 907 Eur/mėn., likusi 61 Eur (907 Eur – 846 Eur) suma taip pat padalytina abiem tėvams po lygiai ir iš atsakovo dukters išlaikymui priteistina po 453,50 Eur (423 Eur + 30,50 Eur (61 Eur / 2). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo padidinimo, objektyviais duomenimis neįrodė, jog šalių nepilnamečiam vaikui skiriamas išlaikymas turi būti mažesnis, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas. Tokia suma yra visiškai pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsni 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyta suma vaiko išlaikymui, kurią turėtų teikti atsakovas, taip pat ieškovės kas mėnesį iš valstybės gaunama išmoka už vaiką kompensuos ir kitas galimas papildomas išlaidas vaiko poreikiams. Be to, įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų; išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į skundą argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė ir aiškino teisę ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis vaikui pakeitimu, o ieškovė, reikšdama reikalavimą pakeisti (padidinti) priteisto išlaikymo dydį, įrodė ir pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, pagrįstai nustatė, kad egzistuoja pagrindai padidinti teikiamą atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė per mažą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta padidinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 389 Eur kas mėnesį, pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pakeičiant teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, ir atsakovo teikiamo išlaikymo suma dukrai padidintina iki 453,50 Eur/mėn. (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita ieškovės apeliacinio skundo dalis atmestina.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, todėl dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, jos nuomone, jis prieštarauja CPK 93 straipsnio 4 dalyje ir 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodo kasacinio teismo praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jose suformuluotas taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas). Apeliantės nuomone, bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bylinėjimosi išlaidos taip pat neturėtų būti paskirstomos mechaniškai, CPK 93 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“.

Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika šioje byloje negali būti taikoma, nes skiriasi bylų ratio decidendi; skirtinga reikalavimų prigimtis. Neturtinės žalos bylose nuketėjusi šalis negali tiksliai apskaičiuoti išgyvenimų kainos, todėl jos dydžio nustatymas yra išimtinai teismo diskrecija. Minėtoje byloje suformuota taisyklė skirta apsaugoti nukentėjusįjį (ieškovą) neturtinės žalos atlyginimo bylose, kad mechaninis išlaidų paskirstymas neatimtų iš jo priteistos kompensacijos. Tuo tarpu bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo reikalavimas yra apskaičiuojamas, nes grindžiamas objektyviais, įrodymais pagrindžiamais vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi (CK 3.192 straipsnis), todėl pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą jis laikomas turtiniu. Ieškinio suma apskaičiuojama pagal reikalaujamų išmokų (ar jų skirtumo) sumą už vienerius metus.

Be to atsakovas buvo priverstas gintis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų ir taip pat kaip ir ieškovė patyrė būtinas teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė, pareikšdama reikalavimą dėl didesnio, nei priteisė teismas, išlaikymo vaikui, prisiėmė procesinę riziką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestosios reikalavimo dalies apimtimi. Nagrinėjamu atveju atsakovas negali būti baudžiamas už tai, kad sėkmingai apsigynė nuo ieškovės atmestų reikalavimų dalies. Apeliacinės instancijos pažymi ir tai, kad apeliantė tokiais argumentais neprašė pirmosios instancijos teismo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir tokį prašymą pateikė tik apeliaciniame skunde.

Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės skundo argumentus kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliante, kad jos reikalavimai buvo patenkinti 50 proc., o dėl likusios 1/2 ieškinio dalies turėtų būti sprendžiama pagal tenkintos / netenkintos ieškinio sumos proporciją, kadangi ieškovės prašomas išlaikymo dydis – 520 Eur nebuvo priteistas. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė tik 389 Eur, t. y. gerokai mažesnę, nei prašyta, sumą. Todėl teismas, proporcingai paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė patyrė 1 800 Eur, o atsakovas – 1 906,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarė priteisti didesnį išlaikymą iš atsakovo, tokiu būdu didesne dalimi patenkindamas ieškovės reikalavimus, todėl perskaičiuotinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškiniu prašė padidinti periodinio išlaikymo dydį nuo 300 Eur iki 520 Eur, t. y. 220 Eur suma, bet apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškinį iš dalies periodinio išlaikymo dydis buvo padidintas 153,50 Eur suma (iki 453,50 Eur), darytina išvada, jog buvo tenkinta 69,77 procentų ieškinio reikalavimų, atmesta – 30,23 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteisiama 69,77 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 255,86 Eur, atsakovui iš ieškovės priteisiama 30,23 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 576,33 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Užskaičius ieškovės atsakovui mokėtinas sumas iš atsakovo ieškovei priteistinas 679,53 Eur (1255,86 Eur – 576,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą priteisti išlaikymo padidinimą iš atsakovo valstybei yra priteistina 17 Eur (153,50 Eur x 12 mėn. ꞊ 1 842 Eur x 3 procentai x 75 proc. ꞊ 41 Eur žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo / padidinimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 24 Eur, kuris apskaičiuojamas taip: (apeliacinės instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma 453,50 Eur – pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma 389 Eur) = 64,50 Eur x 12 mėn. = 774 Eur; 774 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 24 Eur), ir priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 800 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą; šalys pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatyta, kad šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra protingos ir neviršija nurodytų rekomendacijų.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė apeliaciniu skundu prašė padidinti periodinio išlaikymo dydį nuo 389 Eur iki 520 Eur, t. y. 131 Eur suma, bet apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškinį iš dalies periodinio išlaikymo dydis buvo padidintas 64,50 Eur suma (iki 453,50 Eur), darytina išvada, jog buvo tenkinta 49,24 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (64,50 Eur (suma, kuria padidintas išlaikymas) x 100 : 131 Eur (sumos, kuria ieškovė prašė padidinti), atmesta – 50,76 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteisiama 49,26 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 492,60 Eur, atsakovui iš ieškovės priteisiama 50,76 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 406,08 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Užskaičius ieškovės atsakovui mokėtinas sumas iš atsakovo ieškovei priteistinas 86,52 Eur (492,60 Eur – 406,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas išdėstyti taip:

„Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14529-812/2024 dalį – 5.3 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydžio ir priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 453,50 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Dukters išlaikymui skirtus pinigus iki kiekvieno mėnesio 15 dienos atsakovas įsipareigoja pervesti į ieškovės nurodomą sąskaitą banke. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. K. ieškovei B. K. 679,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės pagalbos išlaidas).

Priteisti iš atsakovo T. K. 41 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.“

Priteisti iš atsakovo T. K. ieškovei B. K. 86,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo T. K. 24 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Teisėja Jolanta Gailevičienė