- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1467-524/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09103-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- SUA2
- Kategorijos
- 3.4.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio SUA1 veiksmų, suinteresuotas asmuo SUA2.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėja PRS1 kreipėsi į antstolį SUA1 su skundu prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/08876 panaikinti 2026 m. kovo 2 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. S-26-179-9272 (toliau – ir skundžiamas patvarkymas) ir sąskaitą Nr. 9425.
Antstolis SUA1 2026 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. S-26-179-13737 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su antstolio veiksmais, kuriais reikalaujama sumokėti vykdymo išlaidas. Tačiau, įvertinus CPK 609, 610 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punkto teisinį reguliavimą spręstina, kad antstolio teisė reikalauti, jog visa vykdymo išlaidų suma būtų apmokėta išieškotojo nėra ribojama kokiomis nors sąlygomis. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo suteikia antstoliui diskrecijos teisę spręsti kada ir kokių išlaidų apmokėjimo reikalauti iš išieškotojo. Antstolio veikla finansuojama sprendimų vykdymo išlaidų apmokėjimu, todėl antstolis turi teisę pareikalauti apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas, kurios dėl tam tikrų priežasčių vykdymo procese nebuvo išieškotos iš skolininko, nesiejant su perspektyva išlaidas išieškoti iš skolininko ateityje. Atitinkamai antstolis turi teisę prašyti išieškotojo padengti vykdymo procese faktiškai patirtas, bet neišieškotas papildomas vykdymo išlaidas. Skolininko atžvilgiu išieškojimo veiksmai tęsiami, todėl jeigu lėšos iš skolininko bus išieškotos, jos bus paskirstytos CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka, pirmiausia dengiant bylos administravimo išlaidas ir kitas vykdomąsias išlaidas. Jeigu išieškotoja bus jas apmokėjusi, skirstymo metu jos bus išieškotojai grąžintos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 155 punktas). Tai, kad išieškojimas šiuo metu faktiškai gali būti tęsiamas, nepanaikina įstatyme nustatytos teisės antstoliui prašyti išieškotojos apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas, kurios nėra išieškotos iš skolininko. Antstolis SUA1 nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl antstolio veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą ir sąskaitą Nr. 9425 laikytini teisėtais.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atskirajame skunde nurodoma, kad sisteminis loginis CPK 610 ir 611 straipsnių aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad CPK 610 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog vykdymo procesą (įskaitant antstolio veiklos sąnaudas) finansuoja išieškotojas, o specialioji CPK 611 straipsnio teisės norma nustato visų vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko vykdomojoje byloje. Išieškotoja būtinąsias vykdymo išlaidas (dabar vadinamos administravimo išlaidomis) dar 2013 metais yra sumokėjusi tuometiniam išieškojimą vykdžiusiam antstoliui ANT1. Skirtingai nuo administravimo išlaidų, antstolio atlygio (kaip sėkmės mokesčio) mokėjimas už išieškotas sumas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, nėra išieškotojo į priekį mokėtinos sumos. Ne išieškotojo neatlygintinu antstolio kreditavimu (išskyrus, suprantama, administravimo išlaidas ar atlygį už trečiųjų asmenų paslaugas) nepilno išieškojimo atvejais arba nepagrįstu apdovanojimu į priekį neišieškojimo atvejais turi būti patiriamos neigiamos turtinės pasekmės, o būtent skolininkui priverstinis teismo sprendimo vykdymas turi sukelti neigiamas turtines pasekmes, kitaip teisės taikymo rezultatas būtų priešingas siekiamam tikslui. Mokėjimų naštą išieškotojui perkeliančios išimtys nė viena netaikytina šios civilinės bylos atveju. Išieškotoja vykdomąją bylą nutraukti nepageidavo, skolininkas yra gyvas, sveikas ir dirbantis, vykdymo procesas tęsiamas, vykdymo išlaidos kaip įprastai išieškotinos iš skolininko (CPK 611 straipsnis).
Atskirajame skunde teigiama, kad antstolis, 2025 m. lapkričio 7 d. gavęs Latvijos nemokumo administratorės pranešimą apie skolininkui Latvijoje iškeltą bankroto bylą, privalėjo vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu sustabdyti vykdomąją bylą ir visus vykdymo veiksmus, išskyrus šiai bylai neaktualias CPK 628 straipsnio 3 dalyje nustatytas dvi išimtis. Antstoliui nesilaikius įstatymo nuostatos dėl privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo skolininkui iškėlus bankroto bylą (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas) atliktieji vykdymo veiksmai (skundžiamo patvarkymo priėmimas), kurių, vykdymo veiksmų, atlikti privalomai sustabdytinoje vykdomojoje byloje antstolis neturėjo teisės (CPK 628 straipsnio 3 dalis), yra neteisėti, todėl skundžiamas patvarkymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skolininkui iškelta bankroto byla antstoliui priimant 2026 m. kovo 2 d. skundžiamą patvarkymą jau 2026 m. vasario 26 d. buvo nutraukta.
Antstolis SUA1 atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atskirajame skunde pateikta informacija, jog išieškotoja antstolio nereikalavo nutraukti vykdomąją bylą nėra teisinga, kadangi 2025 m. vasario 3 d. dieną gautas išieškotojas pranešimas, kuriame antstolis yra informuojamas, kad skola yra visiškai padengta, todėl prašoma nutraukti vykdomąją bylą. Todėl sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytomis išimtimis antstolis jau tada galėjo prašyti išieškotojos apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas, tačiau išieškojimas buvo tęsiamas iš skolininko. Teismas ne praplėtė antstolio kompetenciją, o tik taikė galiojantį teisinį reguliavimą. Skundžiamoje nutartyje aiškiai konstatuota, kad būtent CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos suteikia antstoliui teisę spręsti, kada pareikalauti susidariusių vykdymo išlaidų apmokėjimo. Atskirajame skunde pareiškėja didelę argumentacijos dalį grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su skolininko bankroto bylos iškėlimu ir vėlesniu jos nutraukimu Latvijos Respublikoje. Tačiau, šio nagrinėjamo ginčo dalykas yra antstolio teisė pareikalauti vykdymo išlaidų apmokėjimo, o ne bankroto proceso teisėtumo ar jo eigos vertinimas. Teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad net ir tęsiant išieškojimą iš skolininko, antstolis nepraranda įstatyme įtvirtintos teisės reikalauti išieškotojo apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos PRS1 skundas dėl antstolio SUA1 veiksmų, kuriuo buvo prašoma vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/08876 panaikinti 2026 m. kovo 2 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. S-26-179-9272 ir sąskaitą Nr. 9425.
Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vertino, jog remiantis teisės aktų nuostatomis antstolis turi teisę pareikalauti iš išieškotojos apmokėti ne tik vykdymo administravimo išlaidas, bet ir kitas vykdymo išlaidas, kai jos gali būti išieškomos iš skolininko, be to, skundžiamas patvarkymas laikytinas neteisėtu, nes priimtas tuomet, kai vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta ir jokie vykdymo veiksmai joje negalėjo būti atliekami.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis SUA1 perėmė antstolio ANT1 nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/08876 antstolis SUA1 atlieka vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1573-127/2013 dėl 4 511,39 Eur skolos priverstinio išieškojimo iš skolininko SUA2, išieškotojos IKT1, atstovaujamos motinos PRS1, naudai.
Antstolis 2025 m. vasario 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-179-3113 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir patvarkymą Nr. S-25-179-3114 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Vykdomoje byloje buvo apskaičiuota 103,34 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir 511,62 Eur papildomų vykdymo išlaidų, iš viso 614,96 Eur vykdymo išlaidų, kurios nebuvo išieškotos iš skolininko.
Antstolis 2026 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S-26-179-9272 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo paprašė išieškotoją per 5 dienas nuo patvarkymo įteikimo dienos į antstolio sąskaitą sumokėti neapmokėtą 614,96 Eur vykdymo išlaidų sumą (163,82 Eur neapmokėtas bylos administravimo išlaidų likutis ir 451,14 Eur neapmokėtas antstolio atlygis nuo sumokėtos skolos sumos) bei 614,96 Eur sumai išieškotojai apmokėjimui pateikė 2026 m. kovo 2 d. išankstinę sąskaitą Nr. 9425, apmokėjimo terminas iki 2026 m. kovo 22 d.
Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.
Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir Instrukcija) ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 625 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 628 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.
Viena vertus, pareiškėja nurodo, kad vykdymo proceso metu 2025 m. lapkričio 7 d. gavęs informaciją apie skolininkui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl antstolio 2026 m. kovo 2 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. S-26-179-9272 ir sąskaitos Nr. 9425, o ne dėl bylos nesustabdymo. Pareiškėja antstolio veiksmų ar neveikimo dėl bylos nesustabdymo neskundė ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, pareiškėja nurodo ir byloje nėra ginčo, kad skolininkui iškelta fizinio asmens bankroto byla tiek skundžiamo patvarkymo priėmimo metu buvo, tiek šiuo metu yra nutraukta, t. y. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas tiek skundžiamo patvarkymo priėmimo metu, tiek bylos pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu yra išnykęs. Atsižvelgiant į visą tai, pareiškėjos argumentai dėl vykdomosios bylos nesustabdymo, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo 2019 m. gruodžio 19 d. įstatyme Nr. XIII-2721 (TAR, 2019, Nr. 2019-21560) nustatyta, kad CPK 609 straipsnio, 610 straipsnio 1 dalies pakeitimas taikomas vykdomosioms byloms, pradėtoms po šio įstatymo įsigaliojimo. CPK 609 straipsnio (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 1 dalis nustatė, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3)atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 610 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) nustatė, kad išieškotojas apmoka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui; vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 611 straipsnyje.
Kaip minėta, Sprendimų vykdymo instrukcija buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352. Instrukcijos, redakcijos galiojusios iki 2020 m. birželio 16 d., 32 punkte nustatyta, kad atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Šios redakcijos Instrukcijos 33 punkte nurodyta, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Šios redakcijos Instrukcijos 39 punkte nurodyta, kad vykdymo veiksmai, už kurių atlikimą apmokama tretiesiems asmenims, atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Šios redakcijos Instrukcijos 43 punkte buvo įtvirtinta vykdymo išlaidų struktūra, analogiška CPK 609 straipsnio (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 1 dalyje įtvirtinam teisiniam reglamentavimui. Šios redakcijos Instrukcijos 44 punkte buvo nustatyta, kad išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus šioje Instrukcijoje nustatytas išimtis. Jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, būtinų vykdymo išlaidų nesumoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus šioje Instrukcijoje nustatytus atvejus (šios redakcijos Instrukcijos 45 punktas). Antstolis turi teisę priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojui neapmokėjus būtinų vykdymo išlaidų, jeigu, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojui nedelsiant išrašoma sąskaita būtinoms vykdymo išlaidoms apmokėti; šiuo atveju būtinas vykdymo išlaidas išieškotojas privalo apmokėti per 20 dienų nuo sąskaitos išrašymo (šios redakcijos Instrukcijos 46 punktas). Šios redakcijos Instrukcijos 60 punktas nustatė, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas šios Instrukcijos ir išieškotojo prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Pavyzdžiui, šios redakcijos Instrukcijos 66 punktas nustatė, kad išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas; šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Pavyzdžiui, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą; šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos (šios redakcijos Instrukcijos 70 punktas).
Vykdymo išlaidų apmokėjimą ir išieškojimą iš esmės analogiškai reglamentuoja ir Instrukcijos, redakcijos galiojančios nuo 2020 m. birželio 17 d., 137-175 punktai. Šios redakcijos Instrukcijos 141 punkte nurodyta, kad išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis. Jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, administravimo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus Instrukcijos 142 punkte nurodytus atvejus, pvz., atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti (šios redakcijos Instrukcijos 142.1 punktas). Antstolis turi teisę priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojui neapmokėjus administravimo išlaidų, jeigu, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojui nedelsiant išrašoma sąskaita administravimo išlaidoms apmokėti; šiuo atveju administravimo išlaidas išieškotojas privalo apmokėti per 20 dienų nuo sąskaitos išrašymo (šios redakcijos Instrukcijos 144 punktas). Šios redakcijos Instrukcijos 149 punktas nustato, kad vykdymo veiksmai, už kurių atlikimą apmokama tretiesiems asmenims, atliekami po to, kai išieškotojas apmoka už jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu Instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas (šios redakcijos Instrukcijos 150 punktas). Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos (šios redakcijos Instrukcijos 151 punktas). Išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui, išskyrus Instrukcijoje nustatytus atvejus (šios redakcijos Instrukcijos 155 punktas). Pavyzdžiui, šios redakcijos Instrukcijos 160 punktas nustato, kad išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas; šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Pavyzdžiui, šios redakcijos Instrukcijos 166 punktas nustato, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja apskaičiuoto 614,96 Eur vykdymo išlaidų dydžio ar sudėties neginčija, t. y. nenurodo, kad šios išlaidos neatitinka Instrukcijoje nustatyto išlaidų dydžio ar nustatytos apskaičiavimo tvarkos ir tik nesutinka su jų apmokėjimo tvarka. Vis dėlto, vadovaujantis CPK 609,610 straipsniais visas vykdymo išlaidas (tiek būtinas, tiek papildomas vykdomosios bylos administravimo išlaidas, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui), nors jos ir turi būti išieškomos iš skolininko, tačiau jas apmoka išieškotojas, o išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti tik Instrukcija. Kokiomis, Instrukcijoje nustatytomis išimtimis vadovaujantis, pareiškėja, kaip išieškotoja, nagrinėjamu atveju antstoliui pareikalavus neturėtų apmokėti vykdymo išlaidų ar jų dalies, pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė.
Įvertinęs tiek aktualios, tiek ankstesnės redakcijos Instrukcijoje nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad antstolis turi teisę būtent iš išieškotojos reikalauti apmokėti visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas ir tik vėliau vykdyti šių išlaidų išieškojimą iš skolininko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikęs vykdymo veiksmus, įgyja teisę išsiieškoti vykdymo išlaidas. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolio ekonominiai lūkesčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės, jog pareiškėja pateikdama antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą sumokėjo būtinas vykdomosios bylos administravimo išlaidas, taip pat, jog nuo 2013 iki 2023 metų sausio pradžios vykdomąją bylą vykdęs kitas antstolis iš išieškotojos niekada daugiau jokių papildomų vykdymo išlaidų ar antstolio atlygio mokėjimų nereikalavo, taip pat jog antstolis esant privalomam vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui 4 mėnesius nepagrįstai jos nesustabdė ir tik po to surašė skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo niekaip neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos padengti vykdymo išlaidas, kurių apmokėjimo pareikalavo antstolis.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus reikalaujant išieškotojos padengti 614,96 Eur vykdomosios bylos vykdymo išlaidų.
Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Dėl bylos procesinės baigties
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas ir paliekama nepakeista skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, nelaikytina, jog viso teismo proceso rezultatas yra sprendimas, priimtas pareiškėjos naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjos PRS1 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.