- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- eAS-3362-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06888-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė, Ernestas Spruogis (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 26S217490 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėją perduoti į (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo vykdymą sustabdyti laikinai uždraudžiant perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog šis Sprendimas yra iš karto vykdytinas, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 139 straipsniu, ir sprendimu jau yra pavesta jį vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), todėl nesustabdžius jo vykdymo pareiškėjui atsiras sunkiai atitaisoma žala, nes jį išsiuntus iš Lietuvos, jis bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo (duomenys neskelbtini). Vėliau, net ir panaikinus ginčijamą Sprendimą, padaryta žala bus neatitaisoma, nes pareiškėjo prašymas Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje nebebus nagrinėjimas, o procedūra bus tęsiama (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teikiamais nagrinėti reikalavimais, o prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga siekiamiems tikslams. Šie argumentai, jo nuomone, pagrindžia aplinkybę, kad Sprendimo vykdymo stabdymas yra reikalingas, siekiant užkirsti kelią nepašalinamos žalos pareiškėjui atsiradimui, bei jo teisių apsaugos pagal tarptautinės teisės standartus.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. spalio 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, ir atlikęs preliminarų pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo įvertinimą sprendė, jog nėra akivaizdžių skundo reikalavimų nepagrįstumo požymių. Pareiškėjo skundo reikalavimas formuluojamas aiškiai ir konkrečiai, jis grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios logiškai siejamos su pareiškėjo nurodomais argumentais ir teisiniu pagrindu, taip pat, šioje stadijoje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas. Vertindamas, ar egzistuoja antroji sąlyga dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nurodo, jog jį išsiuntus iš Lietuvos, jis bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo (duomenys neskelbtini), o net ir panaikinus ginčijamą Sprendimą, padaryta žala bus neatitaisoma, nes pareiškėjo prašymas Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje nebebus nagrinėjimas, procedūra bus tęsiama (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentai nepagrindžia prašomos priemonės taikymo būtinybės. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad, įvykdžius ginčijamą Sprendimą, jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra būtų tęsiama (duomenys neskelbtini), iš esmės yra susijusios su ginčijamo Sprendimo vykdymo pasekmėmis, tačiau savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl šios pasekmės lemtų tokią žalą ar dėl jų galbūt palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas taptų neįmanomas arba iš esmės apsunkintas. Šiuo aspektu prašyme nepateikta jokių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų prielaidas kitokiam vertinimui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti – iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, uždraudžiant perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teigia, jog nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, nes, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jis nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra iš karto vykdytinas, remiantis UTPĮ 139 straipsniu ir Sprendimu jau yra pavesta jį vykdyti VSAT, nesustabdžius jo vykdymo pareiškėjui atsiras sunkiai atitaisoma žala, nes jį išsiuntus iš Lietuvos, jis bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo (duomenys neskelbtini). Vėliau, net ir panaikinus Sprendimą, padaryta žala bus neatitaisoma, nes jo prašymas Lietuvoje nebebus nagrinėjamas, o ši procedūra bus pradėta ir tęsiama (duomenys neskelbtini).
Teigia, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, byla dėl Migracijos departamento Sprendimo realiai praras tiek procesinę, tiek praktinę prasmę. Pareiškėjo perdavimas (duomenys neskelbtini) faktiškai užbaigs ginčą byloje iš esmės – kurioje valstybėje turi būti nagrinėjamas pareiškėjo prieglobsčio prašymas. Pareiškėjui liks tik formalus procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nes net teismui patenkinus pareiškėjo skundą pilna apimtimi, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) procedūra nebus nutraukta ir jis nebus grąžintas į Lietuvą. Tokia situacija ir reiškia, kad nepatenkinus prašymo, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala – bus sukurta faktinė situacija, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas nebus nagrinėjamas Lietuvoje, nors teismas nepatikrino tokio administracinio sprendimo teisėtumo.
Pareiškėjas pažymi, kad ginčo teisiniams santykiams yra taikytinas 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas). Remiantis Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento 43 straipsnio 1 dalimi, prašytojas arba kitas 36 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytas asmuo turi teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir gali pateikti teismui skundą dėl sprendimo dėl perdavimo faktinių ir teisinių pagrindų arba prašyti jį peržiūrėti. Būtent pareiškėjas ir apskundė tokį sprendimą, kad jis būtų peržiūrėtas. Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento 43 straipsnio 3 dalis nustato, kad atitinkamas asmuo turi teisę per pagrįstą laikotarpį nuo pranešimo apie sprendimą dėl perdavimo, bet ne ilgiau nei per valstybių narių pagal 2 dalį nustatytą terminą, prašyti teismo sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą, kol nagrinėjamas jo skundas ar peržiūrimas sprendimas. Valstybės narės nacionalinėje teisėje gali nustatyti, kad prašymas sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą turi būti pateiktas kartu su skundu pagal 1 dalį. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma veiksminga teisių gynimo priemonė, sustabdydamos perdavimo vykdymą, kol bus priimtas sprendimas dėl pirmo sustabdymo prašymo. Sprendimas, ar sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą, priimamas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kompetentingas teismas gavo tą prašymą.
Atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą teismų praktiką, bylose, kuriose sprendžiamas perdavimo pagal Dublino procedūrą klausimas, teismai įprastai taiko reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdo Migracijos departamento sprendimą išsiųsti užsienietį į kitą valstybę, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje.
Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teikiamais nagrinėti reikalavimais, o prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga siekiamiems tikslams. Šie argumentai pagrindžia aplinkybę, kad Sprendimo vykdymo stabdymas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią nepašalinamos žalos pareiškėjui atsiradimą bei užtikrinti jo teisių apsaugos pagal Europos Sąjungos teisę standartus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. spalio 23 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pareiškėjo argumentus, kuriais remiantis prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dalimi, atskirajame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė aplinkybes ir tinkamai pagrindė reikalavimą, t. y. jog nesustabdžius ginčijamo Sprendimo vykdymo, jam bus padaryta neatitaisoma žala. Teigė, jog net ir panaikinus ginčijamą Sprendimą, padaryta žala bus neatitaisoma, nes pareiškėjo prašymas Lietuvoje nebebus nagrinėjimas, o ši procedūra bus pradėta ir tęsiama (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025; 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-770-968/2026). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimu, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sustabdyti ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą.
Byloje nustatyta, kad ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini), atsakingai už pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį, nagrinėjimą.
Vertinant, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą, pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip atitinkantį ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Taigi, nėra pagrindo tvirtinti, jog, atlikus preliminarų įvertinimą, nėra objektyviai tikėtina, kad skundo reikalavimas negali būti patenkintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025; 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-770-968/2026).
Konstatavus, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis mechanizmas, skirtas teisminio proceso metu apsaugoti esminius asmenų teisėtus interesus. Teismas, įstatymo nustatyta tvarka taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, gali užkirsti kelią neatitaisomiems ir (ar) sunkiai atitaisomiems asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimams atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-542-789/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025).
Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-770-968/2026).
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog jis yra priimtas atliekant pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimo, siekiant nustatyti valstybę, atsakingą už asmens prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, procedūrą. Ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta pareiškėją PRS1 perduoti (duomenys neskelbtini), perdavimo vykdymą pavesti VSAT.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui atsiras neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, t. y. pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos, jis bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo (duomenys neskelbtini). Vėliau, net ir panaikinus Sprendimą, padaryta žala bus neatitaisoma, nes jo prašymas Lietuvoje nebebus nagrinėjimas, o ši procedūra bus pradėta ir tęsiama (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo reikalavimo bei prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus bei pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, aptartą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtinos sąlygos, kad pareiškėjui kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtina, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).
Pareiškėjo teiginiai dėl galinčios kilti žalos nukreipti į ateitį ir yra tik deklaratyvaus pobūdžio, o pateikti įrodymai savaime nepatvirtina, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai, ir neproporcingai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjo atstovė informavo pirmosios instancijos teismą, kad pareiškėjas iš apgyvendinimo vietos pasišalino, jo buvimo vieta nėra žinoma.
Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo PRS1 prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.