Kauno apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-449-876/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33586-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.10; 1.2.27.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. lapkričio 3 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorams Vaidotei Žižienei, Artūrui Bužavui, nuteistosios KAL1 gynėjui advokatui Erikui Rugieniui, civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintarui Slavinui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios KAL1 ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1:pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę (realios bausmės atlikimo atveju) įskaitytas KAL1 laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 20 d. 22.30 val. iki 2025 m. rugsėjo 21 d. 11 val. 48 min. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir KAL1 įpareigota: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) sudalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta panaikinti.Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš KAL1 priteisti 54,10 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 10 centų) turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (54,10 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš KAL1 priteisti 1 114,78 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų ir 78 centus) turtinės žalos atlyginimo.Civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatui iš KAL1 priteisti 15 866,04 Eur (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 4 centus) turtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsKAL1 nuteista už tai, kad ji 2025 m. rugsėjo 20 d. apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdydama policijos pareigūno – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo NKA1 teisėto reikalavimo – nutraukti triukšmavimą ir eiti namo, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – vyresniajam tyrėjui NKA1, tai yra tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajam NKA1 į veidą, tačiau pareigūnas smūgio išvengė. Tęsdama savo veiksmus, priešindamasi specialios priemonės - antrankių panaudojimui, tyčia nagais apdraskė nukentėjusiojo NKA1 veidą, dedant antrankius, muistėsi ir standino rankas, tuo padarė nukentėjusiajam NKA1 odos nubrozdinimus kaktoje, pereinant į kairį skruostą, kairiame smilkinyje, dešiniame žande, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nykštyje, dešinės plaštakos nykščio metakarpofalanginio sąnario išnirimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo NKA1, vykdžiusio tarnybines pareigas, sveikatą. Tokiais veiksmais KAL1 padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymaiApeliaciniu skundu nuteistoji KAL1 ir jos gynėjas advokatas Erikas Rugienius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – KAL1 išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nuteistoji padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus - išvadas padarė neįvertinęs įrodymų visumos bei remdamasis nepatikimais, bylos baigtimi suinteresuotų nukentėjusiųjų parodymais, nevertindamas kitų asmenų parodymų patikimumo, nepašalino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju objektyvių ir pakankamų duomenų, patvirtinančių KAL1 kaltumą padarius nusikalstamas veikas, nėra. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai - apeliantės kaltė konstatuota remiantis tik suinteresuotų asmenų – nukentėjusiojo nepatikimais parodymais, esant nepašalintiems prieštaravimams tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios parodymų, ir neįvykdžius įpareigojimo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų surinktas įrodymų visetas, kurio pagrindu galėtų būti daromos pagrįstos išvados dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo/nebuvimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog KAL1 nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, kadangi remiantis baudžiamosios bylos duomenimis ir kūno kamerų vaizdo įrašais, pareigūnas NKA1 nepateikė jokio aiškaus, teisiškai pagrįsto ir suprantamo nurodymo. Policijos pareigūnas, užuot atlikęs teisėtas procedūras ir nustatęs triukšmo šaltinį, iš karto panaudojo fizinį kontaktą (griebė už peties, nugaros, stūmė į laiptinę), todėl tokie veiksmai išprovokavo konfliktą. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 6 punktu, tačiau pareigūnai neturėjo pagrindo išvaryti nuteistosios iš patalpos, kurioje ji buvo svečiuose ir pati triukšmo nekėlė. Administracinio nusižengimo protokolas dėl muzikos leidimo niekam nebuvo surašytas. Teismas nuosprendį grindė išskirtinai nukentėjusiojo pareigūno ir jo kolegės parodymais, ignoruodamas akivaizdžius prieštaravimus. Vaizdo įrašų selektyvus vertinimas pasireiškė tuo, kad kūno kamerų vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad nuteistoji tyčia būtų sudavusi smūgį kumščiu pareigūnui į veidą. Patys pareigūnai pripažino, kad koridoriuje vyko chaotiškas susistumdymas („grumtynės“), o vaizdas nuolat judėjo. Pareigūno piršto (nykščio) išnirimas ir veido įbrėžimai atsirado ne dėl KAL1 tyčinio puolimo, o dėl pačių pareigūnų inicijuotų veiksmų - neproporcingo fizinės jėgos naudojimo, vertimo ant žemės, dujų purškimo ir rankų laužymo dedant antrankius. Apeliantės veiksmai buvo instinktyvi gynyba nuo netikėto užpuolimo, o ne tyčinis siekis sužaloti pareigūną. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įrodymai turi būti vertinami kaip vientisa sistema, o ne ištraukiant tik kaltinančias aplinkybes. Jei sužalojimai pareigūnui padaromi sulaikymo metu, kai asmuo tiesiog muistosi ar standina rankas (refleksiškai ginasi nuo skausmo ar dujų poveikio), tai negali būti prilyginama tyčiniam nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl tarnybos pareigų vykdymo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Kadangi pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ir išprovokavo fizinį konfliktą, nuteistosios veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, sudėties. Teismas nepagrįstai pritaikė idealiosios sutapties taisyklę, nesant tam būtino subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės ar netiesioginės tyčios priešintis teisėtiems veiksmams ir tyčia sužaloti. Aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas buto savininkas, nereiškia, tai yra vieša vieta. Teisme nukentėjusiojo ir liudytojos duoti parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, o galiausiai vaizdo įrašai prieštarauja abiejų procesinių veiksmų metu duotiems parodymams. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko dėl ANK 488 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Ši teisės norma nustato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Apelianto vertinimu, iš aptarto akivaizdu, kad pareigūnai net neturėjo teisinio pagrindo išprašyto asmenų iš privačios valdos. Policijos pareigūnas 7 vaizdo įraše nurodė, kad stūmė nuteistąją išeiti pro duris, o pastaroji jį užpuolė. Skunde nurodoma, kad kyla pagrįstas klausimas, kodėl KAL1 buvo stumiama, jeigu prašymo ir/ar reikalavimo patildyti muziką nebuvo. Liudytoja policijos pareigūnė LUD1 patvirtino, kad jos kolega – nukentėjusysis, bute esantiems asmenims jokių reikalavimų neišreiškė. O taip pat minėtos liudytojos parodymai pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu prieštaravo vieni kitiems. Taip pat muzikos kolonėlė buvo ne nuteistosios. Vaizdo medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnas (nukentėjusysis) sulaikinėja be pagrindo ir smūgių KAL1 nesudavinėja. Skunde atkreiptas dėmesys, kad vienas epizodas nutrūksta įdomiausioje vietoje, tačiau kūno kameras valdo Kauno AVPK ir be abejo jie įrašo tai kas jiems naudinga, o įrodymai, kurie neišliko, sunaikinti turi sukelti pačias nepalankiausias aplinkybes, to įrodymo neišsaugojo šaliai contra spoletorem principas. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui, taip pat labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai. asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 348/2013, 2K-24-689/2019). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Civilinis ieškinys dėl 15 866,04 Eur sumos priteisimo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui turi būti atmestas arba iš esmės sumažintas. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkindamas šį ieškinį, neteisingai taikė civilinės atsakomybės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teisės aktų imperatyvų pažeidimas ir nuteistosios KAL1 nedalyvavimas procese virto tuo, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo 4,66 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (15 866,04 Eur) nukentėjusiajam NKA1 vienašališku viršininko įsakymu, remdamasis tik tarnybinio patikrinimo išvada. Šios išmokos skyrimo ir jos dydžio nustatymo administraciniame procese KAL1 visiškai nedalyvavo, neturėjo galimybės teikti prieštaravimų, ginčyti sužalojimo mechanizmo ar pačios kompensacijos dydžio pagrįstumo, šiuo atveju buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę tik į faktiškai padarytos žalos dydį. Vienašališkas institucijos sprendimas išmokėti maksimalią ar tam tikrą norminiuose aktuose numatytą išmoką automatiškai nesukuria civilinės atsakomybės prievolės trečiajam asmeniui (kaltinamajai) visai šiai sumai, jeigu pati žala nėra objektyviai įrodyta civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiajam NKA1 buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (vieno piršto - nykščio metakarpofalanginio sąnario išnirimas) ir odos nubrozdinimai veide. Jis nedarbingas buvo vos 12 dienų. Beveik 16 000 Eur suma už 12 dienų nedarbingumą dėl piršto išnirimo yra akivaizdžiai neproporcinga ir neatitinka realiai patirtos žalos masto. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad valstybės ar institucijos išmokėtos kompensacijos pareigūnams atlieka specifinę socialinę-garantinę funkciją. Tačiau regreso tvarka iš kaltojo asmens gali būti priteisiama tik ta sumos dalis, kuri padengia realius nuostolius ir turtinę žalą, nustatytą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.249 straipsnis). Institucijos vidiniai teisės aktai ar patvirtinti tarifai (pvz., Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnis) nėra privalomi tretiesiems asmenims nustatant civilinės atsakomybės dydį. Šiuo atveju buvo paties nukentėjusiojo veiksmai, todėl taikytina mišrioji atsakomybė (CK 6.282 straipsnis). Bylos medžiaga ir vaizdo įrašai įrodo, kad pats pareigūnas NKA1 savo netaktiškais, provokuojančiais ir neteisėtais veiksmais (fiziniu stumdymu laiptinėje be aiškaus reikalavimo) išprovokavo konfliktą ir grumtynes. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas traktuotinas pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, tai yra, jeigu paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę, žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas. Kadangi sužalojimas (piršto išnirimas) įvyko pačiam pareigūnui naudojant fizinę jėgą ir laužiant rankas sulaikymo metu, yra tiesioginis pagrindas atmesti priteistiną sumą. Taip pat nebuvo vertinama sunki nuteistosios KAL1 materialinė padėtis. Nuteistoji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirba, tačiau jos pajamos siekia apie 1 000 Eur per mėnesį, todėl jos materialinė padėtis yra sunki, o bendra civilinių ieškinių suma viršija 17 000 Eur. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, atsižvelgiant į atsakingo asmens turtinę padėtį, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu pilnas žalos atlyginimas sukeltų nepriimtinas ir sunkias pasekmes. Tokios milžiniškos sumos (15 866,04 Eur) priteisimas asmeniui, uždirbančiam minimalų atlyginimą, yra neproporcinga finansinė našta, kuri užkirs kelią realiai integracijai į visuomenę ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų vykdymui.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Slavinas atsiliepime į nuteistosios KAL1 ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Pareigūnui NKA1 padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis specialiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija. Konkretūs mokėtinos kompensacijos dydžiai detaliai nustatyti Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Aprašas), o konkretūs sveikatos sutrikimai išvardinti Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Sąrašas). Aprašo 4.4 papunktyje nustatyta, kad jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.4, 4.1.8, 4.1.9 papunkčiuose nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 4,66 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Sąrašo 4.1.4 papunktyje įtvirtinta, kad lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami nekomplikuoti kaulų išnirimai. Šiuo atveju, gautoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2026 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pareigūno patirtas sveikatos sutrikdymas priskirtinas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, priskiriamam Sąrašo 4.1.4 papunkčiui. Taigi, nagrinėjamu atveju, kompensacija apskaičiuota specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Nei viename teisės akte nenumatyta reikalavimo išklausyti žalą galimai padariusį asmenį. Tokio reikalavimo teisiškai nepagrindė ir apeliantas apeliaciniame skunde. Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant teisės nuostatas, reglamentuojančias tarnybos metu sužeidimus patyrusiems pareigūnams išmokėtos kompensacijos mokėjimo tvarką ir paskirtį, laikomasi pozicijos, kad atsižvelgiant į saugomo intereso svarbą, pažeidimo pobūdį bei kitas aplinkybes, galimi atvejai, kai žalos dydis pinigais įvertinamas taikant standartizuotus kriterijus ir tam tikras metodikas. Žalos aplinkai padarymo atveju žala įvertinama pagal tam tikras metodikas, o žalos dydis pagal jas nustatomas tuo didesnis, kuo svarbesnis objektas pažeistas. Antra vertus, yra tokių teisės saugomų vertybių, kurios neturi aiškaus ekonominio turinio ir tiksliai pinigais negalima įvertinti šioms vertybėms padarytų pakenkimų. Pavyzdžiui, sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Be to, tokiais atvejais asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Teisės aktai, kuriuose įtvirtintas piniginių kompensacijų išmokėjimas dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams, turėtų būti vertinami kaip specialieji teisės aktai, nustatantys sveikatai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo specialias metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Nurodytoje nutartyje teismas konstatavo, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Pavyzdžiui, vienais atvejais taikomas taip vadinamasis konkretus metodas, kai padaryta žala labai individualizuojama, atsižvelgiama į pažeisto intereso specifiką ir kitus individualius kriterijus. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus - išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, - ją viršija. Nagrinėjamu atveju, pareigūnas NKA1 patyrė veido apdraskymą, piršto sąnario išnirimą. Policijos pareigūnų darbas, susijęs su viešosios tvarkos palaikymu, pažeidėjų sulaikymu, reikalauja fizinio pasiruošimo ir atitinkamos sveikatos būklės. Galima sutikti, kad išnirus vieno piršto sąnariui asmuo dažnu atveju gali dirbti protinį darbą, tačiau neturi galimybės vykdyti aukščiau išvardintų policijos pareigūno funkcijų, negali tinkamai ir saugiai naudoti vienos rankos, kas yra būtina atliekant viešosios tvarkos palaikymo funkcijas. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyti ištirti įrodymai, tarp kurių ir pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Iš turimų duomenų matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į butą, dėl jame keliamo triukšmo, buvo siekiama išsiaiškinti, kam priklauso garso kolonėlė iš kurios leidžiama muzika. Vėliau prie pareigūnų priėjo nuteistoji KAL1, nusiteikusi priešiškai - matomi rankų mostai, klausinėjama „ką čia darot?“, garsiai išsakoma, kad pareigūnas ją stumdo. Tuo metu pareigūnas reikalauja pateikti asmens dokumentą, klausia kieno yra garso kolonėlė, tačiau atsakymo nesulaukia, nes KAL1 atsikalbinėja. Siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pareigūnas pareikalavo moters, kuri trukdo tai padaryti, išeiti iš buto. Jai nevykdant reikalavimo, pareigūnas moterį palydėjo švelnia rankos kontrole. Jai priešinantis, buvo proporcingai taikoma vis griežtesnė kontrolė. Tokie veiksmai buvo atliekami siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, užkirsti kelią asmeniui trukdyti tai padaryti. Tai nelaikytina konflikto provokavimo, neteisėtu veikimu kaltinamosios atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis pats savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios KAL1 gynėjas advokatas Erikas Rugienius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvadosNuteistosios KAL1 ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra keliami nuteistosios KAL1 kaltės ir įrodymų vertinimo, o taip pat civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieškinio pagrįstumo klausimai. Dėl nuteistosios KAL1 kaltės ir įrodymų vertinimoĮrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-6-693/2018, 2K-21-976/2023).Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme gynybos išsakytais argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai KAL1 inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sujungiant juos į nuoseklią, logišką grandinę.Dėl nuteistosios KAL1 kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyjePagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dūrimas peiliu ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas – ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas, tačiau ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-439/2013, 2K-441-976/2015).BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-163-303/2023, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020, 2K-264-976/2022).Nuteistosios KAL1 gynėjas advokatas Erikas Rugienius nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir nepagrįstai KAL1 kaltę grindė iš esmės tik nukentėjusiojo pareigūno ir jo kolegės parodymais, ignoruodamas akivaizdžius byloje esančius prieštaravimus. Skunde apygardos teismui taip pat nesutinka su vaizdo įrašų vertinimu, nurodant, jog jie vertinti selektyviai ir kūno kamerų vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad nuteistoji tyčia būtų sudavusi smūgį kumščiu pareigūnui į veidą. Atsižvelgęs į tai, kad apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti asmenį, apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrina baudžiamosios bylos įrodymų visumą ir skundžiamo nuosprendžio išvadų pagrįstumą.Viso proceso metu nuteistoji KAL1 kaltę pripažino iš dalies. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, jog įvykio vakarą buvo neblaivi, o į butą, į kurį atvyko policijos pareigūnai, buvo pakviesta moters. Policijos pareigūnai neprisistatė. Atvykęs policijos pareigūnas nuteistosios klausė, ar ji čia gyvena, jai atsakius neigiamai, ji buvo paprašyta išeiti. Einant iš buto, pareigūnas sugriebė jai už peties, išstūmė į laiptinę, nuteistoji pasakė jos nestumdyti ir nežeminti. Pareigūnas kabinosi į KAL1, dėl ko ji mojavo rankomis, gynėsi, nes jautėsi užpulta. Vėliau išbėgo policijos pareigūnė, kuri pripurškė į akis dujų ir parvertė nuteistąją ant žemės, uždėjo antrankius ir išvežė į komisariatą. Policijos pareigūnas nieko nuteistajai nesakė, ką ji padarė neteisėto. Nuteistoji nurodė, jog gindamasi galėjo apdraskyti pareigūno veidą. Teigė, kad kumščiu nebandė suduoti pareigūnui, o taip pat į jo rankas nesikabino. Policijos pareigūnė purkšdama liepė „duoti rankas“, tačiau nuteistoji nesuprato, ką pareigūnė daro. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis policijos pareigūnas NKA1 parodė, jog jis dirbo Jonavos policijos komisariate. Gavus iškvietimą dėl muzikos, atvažiavo į įvykio vietą apie 22.15 val., išlipus iš tarnybinio automobilio girdėjosi garsiai grojanti muzika. Buvo, iš kurio sklido muzika, durys buvo praviros. Prie garso kolonėlės, iš kurios sklido muzika, stovėjo moteris ir vyras, kuris spaudinėjo kolonėlės mygtukus. Pamačius pareigūnus nuteistoji pritildė kolonėlę, o pareigūnui pasilenkus išjungti kolonėlę, KAL1 jį pastūmė. Pareigūnui lydint nuteistąją pro buto duris, ji nusikeikė ir atsisukusi smogė pareigūnui į veidą, tačiau jis smūgio išvengė, suėmė jai už rankos ir toliau visas bendravimas vyko koridoriuje. Pareigūnui sugriebus nuteistąją už rankos, tačiau ji kita ranka drėskė pareigūnui, o jai sukantis sužalojo nukentėjusiajam nykštį. Vėliau nuteistajai kolegė pareigūnė LUD1 papurškė dujų ir uždėjo antrankius. Po įvykio nukentėjusysis nedarbingume buvo dvylika dienų. Pareigūnas nurodė, kad veikė pagal taktiką atskirti žmones, kad vienoje vietoje liktų kuo mažiau žmonių, t. y. pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalį. Nuteistoji buvo paprašyta išeiti iš buto, nes pati nurodė, kad jame negyvena. Pareigūnas nurodė, kad turi teisę išprašyti asmenis iš patalpos, jei jie daro viešosios tvarkos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju buto savininko nebuvo, nes buvo durys nebuvo užrakintos, butas buvo sąlyginai privati valda. Pareigūnas nurodė, kad į įvykio vietą atvyko su tarnybine uniforma, ant kurios buvo užrašyta jo pavardė. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja LUD1 parodė, kad dirbant su kolega NKA1, atvykus į įvykio vietą lauke girdėjosi triukšmas. Buvo gautas pranešimas, kad garsiai leidžiama muzika. Įėjus į butą, iš kurio sklido muzika, su kolega bandė nustatyti kam priklauso butas ir kolonėlė, iš kurios sklido muzika. Pareigūnams atvykus KAL1 buvo nusiteikusi priešiškai, elgėsi provokuojančiai, konfliktiškai. Kolega pareigūnas palydėjo KAL1 į koridorių, nes ji trukdė, kalbėjo su įvykio aplinkybėmis nesusijusius dalykus. Kolegai išlydėjus nuteistąją į koridorių, liudytoja pasliko bute, tačiau išgirdo grumtynių garsus, išėjusi į koridorių pamatė, kad nuteistoji ir pareigūnas grūmėsi, moteris priešinosi, draskėsi. Pareigūnė kolegai padėjo nuteistajai uždėti antrankius, nes pastaroji muistėsi, taip pat buvo panaudotos dujos ir moteris buvo sulaikyta. Sulaikius nuteistąją pamatė, kad kolegos pareigūno veidas buvo kruvinas, sudraskytas, jis nykščiu negalėjo nuspausti racijos mygtuko. Nykštys buvo sužalotas sulaikant KAL1. Įvykio metu abu policijos pareigūnai vilkėjo tarnybinę uniformą, ant kurios užrašyta pareigūno pavardė ir užrašas „POLICIJA“. Nuteistoji pareigūną NKA1 stumtelėjo nuo kolonėlės, po ko pareigūnas pasitraukė į šoną ir nuteistoji pradėjo ant jo šaukti, kokią jis teisę turi prieš ją naudoti jėgą. Kai pareigūnė pasakė nuteistajai palikti butą, ji į nurodymus nereagavo, o taip pat vėliau ji nevykdė reikalavimo duoti ranką. Girdėjo, kaip kolega kelis kartus klausė, kas gyvena bute, tačiau atsakymo nesulaukė. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistojo KAL1 nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, kadangi remiantis baudžiamosios bylos duomenimis ir kūno kamerų vaizdo įrašais, pareigūnas NKA1 nepateikė jokio aiškaus, teisiškai pagrįsto ir suprantamo nurodymo, o užuot atlikęs teisėtas procedūras ir nustatęs triukšmo šaltinį, iš karto panaudojo fizinį kontaktą, todėl tokie veiksmai išprovokavo konfliktą. Pirmiausia, iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios Polis ataskaitos žiūryklės matyti, jog 2025 m. rugsėjo 20 d. 21.45 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambino pranešėjas ir nurodė, kad iš daugiabučio, buto nežino, labai garsiai leidžiama muzika, neįmanoma ilsėtis (1 t., b. l. 16-17). Kaip nurodė apklausti policijos pareigūnai NKA1 ir LUD1, jie, reaguodami į gautą pranešimą, nuvyko pareiškėjo nurodytu adresu. Abu pareigūnai teigė, kad išlipus iš tarnybinio automobilio, girdėjosi garsiai skambanti muzika. Aplinkybė, kad garsi muzika buvo girdima vos pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio, patvirtinta ir 2025 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole. Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje užfiksuoti pareigūnai, tarnybiniu automobiliu atvykę prie daugiabučio namo, jiems einant link namo girdima garsiai grojanti muzika (1 t., b. l. 20). Pareigūnams priėjus prie buto, iš kurio sklido garsi muzika, jo durys buvo praviros. Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame buvo apžiūrėtos pareigūnų NKA1 ir LUD1 kūno kameros, matyti, jog prie garso kolonėlės stovėjo nuteistoji KAL1. Nukentėjusysis ne kartą klausė bute esančių asmenų, kam priklauso garso kolonėlė, tačiau konkrečiai niekas neatsakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia gynėjo apeliaciniame skunde keltą versiją apie neva nukentėjusiojo NKA1 teisėtų procedūrų neatlikimą bei triukšmo šaltinio nenustatymo. Atkreiptinas dėmesys, jog Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui). Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog viešosios tvarkos trikdymu laikoma šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas pagalbos numeriu 112 skambino 21.45 val. dėl garsios muzikos, dėl kurios negali ilsėtis, o policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo girdėti iš tiesų garsi muzika, todėl tiek nukentėjusysis, tiek jo kolegė veikė pagal Policijos įstatymą ir siekė užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui. Nuteistosios KAL1 gynėjas skunde aukštesniajam teismui taip pat teigia, jog nukentėjusiojo NKA1 piršto (nykščio) išnirimas ir veido įbrėžimai atsirado ne dėl KAL1 tyčinio puolimo, o dėl pačių pareigūnų inicijuotų veiksmų - neproporcingo fizinės jėgos naudojimo, vertimo ant žemės, dujų purškimo ir rankų laužymo dedant antrankius. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į policijos pareigūnų NKA1 ir LUD1 parodymus. Pareigūnas nurodė, jog jam siekiant išjungti muzikos kolonėlę, nuteistoji jį pastūmė ir bandė trenkti, tačiau jis smūgio išvengė. Nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos LUD1 nurodytos aplinkybės, jog vos atvykus nuteistoji buvo agresyviai nusiteikusi. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog pareigūno teisė yra laikinai apriboti asmenų patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą. Akivaizdu, jog pareigūnas NKA1, nustatęs, jog KAL1 bute negyvena, nurodė jai pasišalinti iš buto. Kaip ir patvirtino apklausiamas, veikė pagal taktiką atskirti žmones, kad vienoje vietoje liktų kuo mažiau žmonių. Pažymėtina, jog minėtam pareigūno nurodymui nuteistoji įnirtingai priešinosi. Pareigūnė LUD1 nurodė, kad išgirdo grumtynių garsus koridoriuje, todėl išbėgo iš buto ir pamatė, kad moteris priešinosi, draskėsi. Iš 2025 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog patvirtintos aukščiau nurodytos aplinkybės. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti koridoriuje pareigūno ir iš buto išvedamos moters grumtynės, vėliau – nugara į sieną atsirėmusios moters mostai rankomis (1 t., b. l. 21). Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad bendro naudojimo koridoriuje moteris paguldoma ant grindų ir nors ji muistosi, uždedami antrankiai. Pareigūnė atkreipia pareigūno dėmesį, kad jo nosis kruvina, o jis atsakė „Jaučiu“ (1 t., b. l. 22). Vaizdo įrašuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ neginčytinai nustatyta, jog matyti policijos pareigūno NKA1 kruvinas veidas (1 t., b. l. 22-23), o gydymo įstaigoje pareigūnas skundėsi dešinio rankos nykščio skausmu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistoji KAL1 priešinosi neteisėtiems ir neproporcingiems policijos pareigūnų veiksmams. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kas teisingai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, jog nuteistoji nuo pat pradžių nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų – išjungti muziką, palikti patalpą (butą), ne gana to, tam priešinosi aktyviais veiksmais, t. y. siekė trenkti pareigūnui, o vėliau, esant koridoriuje – jį apdraskė. Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar savo neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 2K-7-54-628/2020). Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu KAL1 pagrįstai nuteista už tai, kad panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – vyresniajam tyrėjui NKA1, vykdžiusiam savo tarnybines pareigas, ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo NKA1 sveikatą. Nuteistosios veiksmuose yra nustatyti visi būtini jai inkriminuoto BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl išteisinti KAL1, kaip to prašoma apeliaciniame skundu, nėra jokio pagrindo. Dėl nuteistosios KAL1 kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartis su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įstaiga, įmone ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje bei kai nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusio piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas. Ši baudžiamojoje byloje esančio Viešosios įstaigos Jonavos ligoninės gydytojo įrašo matyti, jog pacientui NKA1, atvykusiam 2025 m. rugsėjo 20 d., diagnozuota – delninio piršto (sąnario) išnirimas, galvos dauginės žaizdos, lauko zonos, kita patikslinta veikla, pasikėsinimas naudojant fizinę jėgą, asmuo, kurio nukentėjusysis nepažįsta, atsitrenkimas į kitus objektus ar smūgis jais. Anamnezė – trauma darbe, pacientas – policijos pareigūnas. Iškvietimo metu 2025 m. rugsėjo 20 d. 22.12 val., buvo užpultas neblaivaus asmens, patyrė sužalojimus veide, skauda dešinės rankos I pirštą. Objektyvi būklė – veido srityje stebimos daugybinės įdrėskimo sukeltos odos paviršinės žaizdos dešinio žando, kaklo, smakro srityse. Dešinės rankos I piršto srityje stebimas saikus patinimas, sąnario judesių amplitudė sumažėjusi dėl skausmingumo. Stebimas I piršto išnirimas (1 t., b. l. 58). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog NKA1 konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, pereinant į kairį skruostą, kairiajame smilkinyje, dešiniame žande padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir rankų pirštų nagai, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais; poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nykštyje, dešinės plaštakos nykščio metakarpofalanginio sąnario išnirimas padaryti viršijant piršto lenkimo normos ribas. Dėl dešinės plaštakos nykščio metakarpofalanginio sąnario išnirimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 59-61). Iš aptarto akivaizdu, jog gydytojo įrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam iškart po KAL1 sulaikymo, atvykusiam į gydymo įstaigą buvo konstatuoti aukščiau nurodyti sužalojimai. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam policijos pareigūnui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodytas aplinkybes vertinant su aukščiau šiame sprendime aptartais duomenimis, t. y. policijos pareigūnų parodymais, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, o taip pat ir pačios nuteistosios nurodytu pirmosios instancijos teisme, jog ji galėjo apdraskyti pareigūno veidą, neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiajam NKA1 vykdant tarnybines funkcijas, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl nuteistajai KAL1 paskirtos bausmės Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas KAL1 bausmę (tiek už padarytas nusikalstamas veikas, tiek subendrintą galutinę), BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Atsižvelgė į tai, kad KAL1 anksčiau neteista, padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, bausta administracine tvarka, dirbanti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, KAL1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki penkerių metų, BK 286 straipsnyje kelios alternatyvios bausmės - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba terminuotas laisvės atėmimas iki trijų metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas nuteistąją KAL1 charakterizuojančias aplinkybes, sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytus nusikaltimus skiriant laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant didesnius negu minimalius. Be to, visiškai pagrįstai paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, yra idealioji nusikaltimų sutaptis (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Esant nustatytoms aplinkybės, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo paskirtosios 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, skiriant įpareigojimus, laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytoms veikoms bei nuteistosios asmenybei.Dėl civilinių ieškinių Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikšti trys civiliniai ieškiniai – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Apeliacinio skundo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės susiję su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniu ieškiniu. Pagal BPK 109 straipsnį dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyręs asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, įvertinęs civilinio ieškinio pagrindą ir dydį patvirtinančius įrodymus, ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys tenkinamas nustačius padarytą žalą, žalą sukėlusius neteisėtus veiksmus, jų priežastinį ryšį ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-21-942/2016).Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno AVPK) prašo iš nuteistosios KAL1 priteisti 15 866,04 Eur (2 t., b. l. 112–129). Šis reikalavimas grindžiamas pareigūnui NKA1 dėl tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo išmokėta kompensacija. Pirmosios instancijos teismas Kauno AVPK ieškinį tenkino visiškai. Apeliantė ginčija tokį sprendimą, nurodydama, kad pagal specialiuosius teisės aktus apskaičiuotos kompensacijos dydis negali būti automatiškai prilyginamas atlygintinos žalos dydžiui.Bylos duomenimis, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2026 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas NKA1 sužalojimo ryšys su tarnybinių pareigų atlikimu 2025 m. rugsėjo 20 d. Pagal vidaus tarnybos sistemoje taikomą klasifikaciją nustatytas lengvas sveikatos sutrikdymas. Kauno AVPK viršininko 2026 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta pareigūnui išmokėti 4,66 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 15 866,04 Eur – kompensaciją. Baudžiamojoje byloje sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; skirtingas jo įvardijimas susijęs su skirtingais baudžiamosios teisės ir specialiosios kompensavimo tvarkos vertinimo kriterijais.Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 60 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui mokama nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Konkrečių dydžių nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintas aprašas. Statuto 60 straipsnio 10 dalis numato kompensaciją išmokėjusios statutinės įstaigos teisę regreso tvarka reikalauti jos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Kauno AVPK teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą savaime nereiškia, kad nuteistajai turi būti perkelta pareiga atlyginti visą pagal specialiąją tvarką apskaičiuotą sumą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statutinės įstaigos pareiga mokėti kompensaciją sužalotam pareigūnui kyla iš viešosios teisės normų, o žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė nustatoma pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas. Regresinis reikalavimas gali būti tenkinamas tik nustačius atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygas ir tokios apimties, kokio dydžio žala faktiškai padaryta jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-133-695/2017). Vien kompensacijos išmokėjimas nesudaro pagrindo priteisti visą jos sumą, neįvertinus konkrečių žalos padarinių.Pagal Statutą mokama kompensacija gali apimti tiek pareigūno patirtą turtinę, tiek neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017 išaiškinta, kad ši kompensacija nėra siejama vien su pareigūno negautomis pajamomis ar kitais turtiniais praradimais. Tokia kompensacijos paskirtis aptarta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartyje Nr. 2K-60-594/2026. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kompensaciją išmokėjusi įstaiga perima nukentėjusio pareigūno reikalavimo teisę tiek, kiek kompensacija padengė jo patirtą žalą; nekompensuotos žalos dalies nukentėjusysis gali reikalauti savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-496/2008). Apskaičiuotos kompensacijos dydis savaime neįrodo tokio pat dydžio civiline tvarka atlygintinos žalos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad KAL1 nedalyvavo kompensacijos skyrimo procedūroje ir negalėjo ginčyti jos dydžio. Ši aplinkybė savaime nepaneigia Kauno AVPK teisės išmokėti pareigūnui pagal Statutą priklausančią kompensaciją. Statutinės įstaigos administracinis sprendimas nelemia baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo išvados dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Nuteistoji savo prieštaravimus dėl regresinio reikalavimo gali pateikti teisme, kuris savarankiškai vertina atlygintinos žalos faktą ir jos dydį.Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau nustatė, kad nuteistoji tyčiniais neteisėtais veiksmais, priešindamasi tarnybines pareigas vykdžiusiam NKA1, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Nuteistosios veiksmai ir sužalojimas susiję priežastiniu ryšiu. Apeliantės argumentai dėl pareigūno veiksmų neteisėtumo bei neproporcingo fizinės jėgos panaudojimo atmesti. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas būtų prisidėjęs prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, tad CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymui pagrindo nėra. Spręstinas klausimas dėl realiai atlygintinos žalos pobūdžio ir dydžio.Pagal CK 6.249, 6.250 ir 6.283 straipsnius sveikatos sužalojimu gali būti padaryta turtinė žala – negautos pajamos, gydymo ir kitos būtinos išlaidos – bei neturtinė žala. Teismas, spręsdamas dėl regreso tvarka pareikšto reikalavimo, turi įvertinti, kuriuos šios žalos elementus jau atlygino kompensaciją išmokėjusi įstaiga. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas visą Kauno AVPK reikalavimą, apsiribojo išmokėtos kompensacijos dydžio konstatavimu ir neįvertino konkrečių nukentėjusiojo patirtų turtinių bei neturtinių padarinių.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl 2025 m. rugsėjo 20 d. įvykio NKA1 buvo nedarbingas iki 2025 m. spalio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nukentėjusiajam paskyrė ir išmokėjo 1 114,78 Eur ligos išmoką, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sveikatos priežiūros įstaigai už nukentėjusiajam suteiktas medicinos paslaugas sumokėta 54,10 Eur. Šias išlaidas patyrusios institucijos baudžiamojoje byloje pareiškė savarankiškus civilinius ieškinius. Pirmosios instancijos teismas juos patenkino ir atitinkamas sumas priteisė tiesiogiai iš nuteistosios KAL1.Kauno AVPK nurodytos ligos išmokos ir medicinos paslaugų išlaidų neatlygino, jų pagal savo civilinį ieškinį nereikalauja ir neturi pagrindo šias sumas susigrąžinti regreso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad Kauno AVPK būtų atskirai atlyginęs nukentėjusiajam dėl įvykio negautas pajamas, gydymo, reabilitacijos ar kitas konkrečias turtines išlaidas. Vien aplinkybė, kad Kauno AVPK pagal specialią kompensavimo tvarką išmokėjo 15 866,04 Eur, nepatvirtina, jog tokio dydžio turtinę žalą patyrė nukentėjusysis. Pagrindo Kauno AVPK priteisti turtinės žalos atlyginimą nenustatyta.Kita vertus, pareigūno sveikatos sužalojimas sukėlė ir neturtinių padarinių. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir kiti neturtinio pobūdžio praradimai. Patirtas fizinis smurtas ir sužalojimas tarnybos metu neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam skausmą, išgyvenimų bei kasdienės veiklos nepatogumų. Šie padariniai vertintini nustatant realų neturtinės žalos dydį.Nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai veido srityje, dešinės plaštakos nykščio poodinė kraujosruva ir metakarpofalanginio sąnario išnirimas, nulėmęs nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 58–61). Sužalojimų pobūdis leidžia spręsti apie patirtą fizinį skausmą, rankos judesių suvaržymą ir nepatogumus, reikšmingus tiek kasdienėje veikloje, tiek vykdant pareigūno tarnybines funkcijas. Nedarbingumo laikotarpis buvo palyginti trumpas. Duomenų apie operacinį gydymą, ilgalaikius sveikatos padarinius ar išliekantį darbingumo sumažėjimą byloje nepateikta.Neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo pobūdį, jo padarinius, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, žalą padariusio asmens kaltę, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl BK 138 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, atsižvelgiant į individualias bylų aplinkybes, svyruoja plačiose ribose – nuo 1 000 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-289-693/2019, 2K-236-495/2021, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-46-648/2024). Didesnės sumos paprastai siejamos su sunkesnio pobūdžio sužalojimais, operaciniu ar stacionariniu gydymu, ilgalaikiais arba išliekančiais sveikatos padariniais. Nagrinėjamu atveju nuteistoji tyčia smurtavo prieš tarnybines pareigas vykdžiusį policijos pareigūną, jam buvo sužalotas veidas ir išniręs dešinės plaštakos nykščio sąnarys, o sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau nedarbingumo laikotarpis buvo palyginti trumpas, byloje nėra duomenų apie operacinį gydymą ar ilgalaikius liekamuosius padarinius. Įvertinusi šias aplinkybes ir nurodytus kasacinio teismo praktikoje taikomus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra proporcingas nusikalstamos veikos padariniams, atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus bei nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos.Kauno AVPK nukentėjusiajam išmokėta 15 866,04 Eur kompensacija pagal savo paskirtį gali padengti ir dėl jo sveikatos sužalojimo patirtą neturtinę žalą. Nustačius, kad šioje byloje tokios žalos atlyginimas sudaro 3 000 Eur, Kauno AVPK, išmokėjęs nukentėjusiajam už šią žalą didesnę kompensaciją, turi teisę būtent šią sumą regreso tvarka išieškoti iš žalą padariusios nuteistosios. Likusi išmokėtos kompensacijos dalis negali būti priteista, nes byloje neįrodyta nei papildoma Kauno AVPK kompensuota turtinė žala, nei didesnė neturtinė žala. Kauno AVPK ieškinyje kompensacijos įvardijimas turtine žala nekeičia pareigos nustatyti, kokią realią žalą ji atlygino.Apeliantės nurodomos apie 1 000 Eur mėnesio pajamos savaime nesudaro pagrindo dar labiau mažinti nustatytą atlygintiną žalą. CK 6.251 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę išimtiniais atvejais, įvertinus atsakomybės pobūdį, šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sumažinti nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių 3 000 Eur žalos atlyginimas būtų nepriimtinas ar sukeltų itin sunkių pasekmių. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno AVPK civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies: Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalis dėl šio ieškinio keistina, sumažinant Kauno AVPK iš KAL1 priteistą sumą nuo 15 866,04 Eur iki 3 000 Eur, o likusią ieškinio dalį atmetant (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,n u t a r i a :Nuteistosios KAL1 ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš KAL1 priteista 15 866,04 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – civiliniam ieškovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš KAL1 priteisti 3 000 Eur.Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėjai Judita Sungailaitė Vaidas Vasiliauskas Aušra Vingilė