Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-3048-442/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05836-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 49 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 2S-511-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. D.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su pilietės J. D. teisės atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas. Teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).Teismas 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą ir įpareigojo proceso šalis iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. (terminas nustatomas atsižvelgiant į teisėjo atostogas) teismui pateikti paaiškinimus dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrįstumo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-98-822/2026) pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.Pareiškėja 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydama: 1) priimti pareiškėjos PRS1 patikslintą skundą „Dėl 2024 m. liepos 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. 2S-511-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. D.“ (pareiškėja nurodo, kad prašo panaikinti 2024 m. liepos 3 d. sprendimą, tačiau tai laikoma rašymo apsirikimų, nes iš pateiktų dokumentų su pirminiu skundu matyti, kad skundžiamas sprendimas yra 2024 m. rugsėjo 3 d.) panaikinimo ir įpareigojimo NŽT bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu.“.Pareiškėja taip pat prašė: pakeisti Administracijos procesinę padėtį šioje byloje iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą (bendraatsakovą); pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; įpareigoti atsakovą Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes; uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; įpareigoti atsakovą NŽT, gavus iš Savivaldybės šio prašymo 4 punkte nurodytus žemės sklypus, atnaujinti ir tęsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos: į iš naujo formuojamą pretendentams siūlomų sklypų sąrašą įtraukti visus 4 punkte nurodytus sklypus, atkurti pareiškėjo procesinę padėtį ir jo vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, bei tik po šių veiksmų organizuoti pareiškėjui naują sklypo pasirinkimo procedūrą. Kol Administracija neįvykdys šio prašymo 4 punkte nurodyto įpareigojimo (nesuformuos ir neperduos jame nurodytų žemės sklypų), atsakovui NŽT neturi teisės priimti sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais; įpareigojus Administraciją ir NŽT atlikti aukščiau minimus veiksmus, panaikinti 2024 m. liepos 3 d. NŽT priimtą sprendimą Nr. 2S-511-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. D.“ (pareiškėja nurodo, kad prašo panaikinti 2024 m. liepos 3 d. sprendimą, tačiau tai laikoma rašymo apsirikimų, nes iš pateiktų dokumentų su pirminiu skundu matyti, kad skundžiamas sprendimas yra 2024 m. rugsėjo 3 d. Nr. 2S-511-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. D.“); priteisti iš NŽT ir Administracijos pareiškėjos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. II.Regionų administracinis teismas Vilniaus rūmai 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir administracinę bylą sustabdė iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7).Teismas nurodė, kad pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame reiškiami nauji reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nelaikytinas skundo pagrindo ir dalyko tikslinimu, nes yra reiškiami iš esmės nauji reikalavimai, o taip pat patikslintas skundas yra paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl teismas atsisakė priimti patikslintą skundą.Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, sprendė, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių argumentų ir rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjai kils didelė ir neatitaisoma žala. Teismo vertinimu prielaida, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėja neįvardijo ir neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Administracija yra perdavusi tam tikrus žemės sklypus panaudos pagrindais, nesudaro pagrindo, kad pareiškėjai kils didelė ir neatitaisoma žala.III.Pareiškėja PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti patikslintą skundą ir tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėjos vertinimu, jos argumentai grindžiami ne prielaidomis, o konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja nurodo, kad Administracija suvokdama, kad gali būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir grąžinti ginčo žemės sklypus į atitinkamus sąrašus, jau dabar šiuos sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis, todėl tokiais veiksmais sukuriamos teisinės ir faktinės kliūtys ateityje į šiuos žemės sklypus atkurti pareiškėjos nuosavybės teises. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Administracijos atliekamų veiksmų, kuriais ginčo žemės sklypams sukuriami suvaržymai ir taip sudaromos teisinės bei faktinės kliūtys ateityje į juos atkurti pareiškėjo nuosavybės teises. Šis draudimas taikytinas žemės sklypams, išbrauktiems iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių, taip pat iš Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių. Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.NŽT nurodo, kad pareiškėjos prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su šios bylos baigties rezultatu. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dalyje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti patikslintą skundą procesą nutraukti, netenkinus pirmojo prašymo, atmesti atskirąjį skundą.Administracija nurodo, kad atskirojo skundo dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėja pasisako lakoniškai ir nepateikia jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad iš tiesų yra poreikis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Akcentuoja, kad iš pateikto pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei atskirojo skundo nėra aišku koks yra realus poreikis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nenurodo neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Administracijos vertinimu, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku – NŽT 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 2S-511-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. D.“. Nors ginčijamas konkretus NŽT Sprendimas, reikalavimo užtikrinimo priemonių turinį sudaro draudimas Administracijai atlikti tam tikrus veiksmus, todėl Administracijos vertinimu laikytina, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonių turinys neturi jokio ryšio su nagrinėjama administracine byla.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atskirojo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, priimta, o atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą, atsisakyta priimti.Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinama pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos argumentus, kuriais remiantis prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, jog pareiškėja nepagrindė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025; 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-770-968/2026). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025).Pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT, kurios taikymo būtinumą grindžia tuo, jog Administracija, suvokdama, kad gali būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir grąžinti ginčo žemės sklypus į atitinkamus sąrašus, jau dabar šiuos sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis. Tokiais veiksmais sukuriamos teisinės ir faktinės kliūtys ateityje į šiuos žemės sklypus atkurti pareiškėjo nuosavybės teises.Įvertinusi pareiškėjos argumentus dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėja nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtinos sąlygos, kad pareiškėjai kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtina, kad egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų, jog netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o teiginiai dėl galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, byloje esančius duomenis bei aukščiau nustatytą reguliavimą, konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėja neįrodė visų reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinųjų sąlygų.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Laimutis Alechnavičius Gintaras Kryževičius Dainius Raižys