Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-2619-480/2026Teisminio proceso Nr. 2-8-3-16383-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 3.3.2.5.; 3.3.2.6.1(S)Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys SUA2 ir SUA1 , Teismas n u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.I.Ginčo esmėPareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir pareiškėjas ar Skyrius) prašo išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius D. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ), E.K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir M.K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) (toliau – ir vaikai ar nepilnamečiai) iš jų motinos SUA1 ir tėvo SUA2 (toliau – ir tėvai).Nurodė, kad Skyriuje 2026 m. rugpjūčio 18 d. registruotas galimas vaiko teisių pažeidimas, nes policijos pranešime nurodoma, kad 2026 m. rugpjūčio 18 d. išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (toliau – ir SAA orderis). Pavojų keliantis asmuo SUA2 , pavojų patiriantis asmuo SUA1 , šeimoje auga nepilnamečiai vaikai D. K., E. K. ir M.K..Atlikus vaikų situacijos vertinimą buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtintu „Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) buvo nustatyti 26 punkte įvardyti rizikos veiksniai. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėPanevėžio apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino – leido paimti nepilnamečius D. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ), E. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir M.K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos SUA1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) ir tėvo SUA2 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ). Nutartį pavedė vykdyti skubiai.Teismas sprendė, kad suinteresuoti asmenys SUA1 ir SUA2 netinkamai įgyvendina tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, kitu netinkamu elgesiu neužtikrina vaikams tinkamų gyvenimo bei ugdymo sąlygų, negali užtikrinti vaikams gerovės bei sukurti elementariai saugios aplinkos. Tėvai savo veiksmais ir elgesiu sukėlė nepilnamečiams vaikams realų pavojų jų saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog abu tėvai nekeičia savo elgesio iš esmės, nesprendžia savo turimų problemų, nededa pastangų užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams saugią ir sveiką aplinką, nevertina savo elgesio kritiškai. Tėvų išdėstyta nuomonė dėl poreikio paimti vaikus nėra pagrįsta, tuo tarpu byloje pateiktų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vaikų tėvai nesugeba užtikrinti vaikų saugumo, neprižiūri savo vaikų, pažeidinėja vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Tėvų nurodytos aplinkybės leidžia tikėtis, kad tėvai ilgainiui išspręs jiems kylančias problemas, pašalinę vaikams grėsmę keliančias aplinkybes, turi galimybę susigrąžinti paimtus vaiką. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentaiAtskirajame skunde SUA1 prašo Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria prašymas patenkintas ir leista paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos SUA1 ir tėvo SUA2 – panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti.Atskirajame skunde nurodė argumentus, kad supranta, jog su sutuoktiniu elgėsi netinkamai, tačiau iš esmės keičia gyvenimo būdą. Ji pradėjo dirbti, nebevartoja alkoholio, narkotikų, tai patvirtina prie skundo pridedami pasidaryti testai, kuriuos turi darytis kas dvi savaitės. Taip pat svaigalų nevartoja ir SUA2. Specialistų pagalbos neatsisako, ją priima. Apeliantė ir SUA2 kasdien dalyvauja mokymuose Pozityvi tėvystė, kurie vyksta Socialinių paslaugų centre. Butas yra sutvarkytas, tinkamos sąlygos gyventi vaikams. Patalynė, rūbai švarūs. Namų aplinka šiuo metu yra visiškai sutvarkyta, nupirkta maisto produktų, vaikams paruoštos vietos mokymuisi ir poilsiui. Vaikams būtų žymiai geriau su vaikų mama ir tėvu gyventi kartu. Tai motyvuotų tėvus toliau sėkmingai keisti gyvenimo būdą. Paėmus vaikus iš tėvų, vaikai bus perduoti svetimiems asmenims. Vaikams padaroma didžiulė psichologinė trauma. Vaikai yra stipriai prisirišę prie mamos ir tėvo. Jų išskyrimas prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Pareiškėjas atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Taip pat prašo priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir kurie reikšmingi nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, susijusį su prioritetiniais vaiko interesais, t. y. 2026 m. rugsėjo 23 d. Pagalbos šeimai planas Nr. ŠPP-7659; 2026 m. rugsėjo 21 d. Mobilios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui Nr. 7TSD-2036.Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė: Skyrius neneigia, kad po faktinio vaikų paėmimo iš šeimos tėvai ėmėsi veiksmų, siekdami išeiti iš krizinės situacijos šeimoje. SUA1 ir SUA2 sutiko su pagalbos šeimai planu, pasižadėjo įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Tačiau pokyčiai šeimoje turi būti ilgalaikiai ir stabilūs. Šiuo atveju Mobili komanda su šeima dirbo jau ketvirtą kartą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog problemos šeimoje yra linkusios atsikartoti. Mobilios komandos specialistai išskyrė SUA1 nestabilią emocinę būseną, nuotaikų kaitą, tarpusavio konfliktus su vyru bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo neigiamas pasekmes šeimos funkcionavimui ir kt., SUA1 įsidarbinus gydymas jai buvo atšauktas, o SUA2 gydymosi taip pat atsisakė. Šalių psichologo ir psichiatro konsultacijų lankymas yra tik pradinėje stadijoje. Nors tėvai deda pastangas spręsti šeimoje vyraujančias problemas, tačiau neaišku, kiek toliau jie dės pastangas sistemingai vykdyti numatytas rekomendacijas, lankyti konsultacijas ilgalaikėje perspektyvoje, kol kas neaišku, kada asmenų tėvystės įgūdžiai bus pakankamai sustiprėję; šiuo metu laikinuoju vaikų globėju paskirtas tas pats budintis globotojas, pas kurį vaikai jau gyveno, taip yra siekiama išlaikyti kaip įmanoma didesnį nepilnamečių gyvenimo stabilumą. Būtent nuolat atsikartojantis krizinių situacijų fiksavimas SUA1 ir SUA2 šeimoje leidžia daryti išvadą, kad vaikų paėmimas ir skubotas grąžinimas, į galimai vis dar nesaugią aplinką, taip pat gali jiems sukelti psichologinę traumą, todėl siekis grąžinti vaikus į šeimą tik tada, kai bus įsitikinta visišku rizikų išnykimu, yra nukreiptas būtent į tai, kad vaikai būtų apsaugoti nuo pakartotinio traumavimo. Lėtinis nesaugumas biologinėje šeimoje žaloja nepilnamečio asmenybę stipriau ir giliau nei kontroliuojama apsaugos priemonė; SUA1 ir SUA2 šeima Skyriui žinoma nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. Nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. liepos 15 d., bei nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki dabar šeimai taikoma atvejo vadyba. Skyriaus atlikti veiksmai ir Panevėžio socialinių paslaugų centro taikytos pagalbos šeimai priemonės buvo tęstinio pobūdžio, o intensyvi pagalba šeimai buvo teikiama ne kartą, siekiant maksimaliai padėti tėvams pakeisti elgesį. Visgi, chronologinė įvykių seka rodo akivaizdų neigiamų situacijų pasikartojimo dėsningumą. Nuo 2025 metų pabaigos K. šeimoje situacija tapo blogėjanti. Vaikų tėvai ilgą laiką nepakankamai bendradarbiavo su šeimai pagalbą teikiančiais specialistais, atsisakė arba vengė priimti siūlomą pagalbą, nevykdė šeimos pagalbos plane numatytų priemonių, nedalyvavo atvejo vadybos procese, nesudarė sąlygų specialistams teikti pagalbą šeimos gyvenamojoje vietoje bei ne visada užtikrino vaikams rekomenduojamų paslaugų poreikį bei jų tęstinumą. Pozityvūs tėvų elgesio pokyčiai iki šiol buvo dažniausiai tik laikino pobūdžio, o paskutiniu laiku visose šeimos funkcionavimo srityse buvo stebimas akivaizdus pablogėjimas. Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus iš tėvų – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 2026 m. rugsėjo 23 d. Pagalbos šeimai planą Nr. ŠPP-7659; 2026 m. rugsėjo 21 d. Mobilios komandos rekomendacijas atvejo vadybininkui Nr. 7TSD-2036.CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad visi naujai pateikti įrodymai yra gauti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, taip pat tai, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu, o ginčas yra susijęs su vaikų interesais, šalims pateikti duomenys yra žinomi, kas reiškia, kad teismas šiuo atveju turi vertinti ne tik duomenis, buvusius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet įvertinti ir faktinę situaciją bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu bei aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų, naujai pateiktus įrodymus priima (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).Dėl atskirojo skundo argumentų Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi pareiškėjos (Tarnybos) prašymą dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų išdavimo tenkino tuo pagrindu, jog šeimai Panevėžio socialinio paslaugų centro paslaugos teikiamos nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. ir nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki dabar, tačiau teigiami pokyčiai trumpalaikiai. Išlikusi vaikų priežiūros, auklėjimo, gyvenimo, higienos sąlygų užtikrinimo, tėvų tarpusavio konfliktų, emocinio stabilumo ir pagalbos plano priemonių nuoseklaus vykdymo problema. Nors 2026 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudarytas naujas priemonių planas, atvejo vadybos posėdyje dalyvavo abu tėvai, tačiau jau 2026 m. rugpjūčio 18 d. tėvui skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, 2026 m. rugpjūčio 19-21 d. vėl nustatytos nepakankamos priežiūros ir higienos, netinkamos gyvenamosios aplinkos bei tėvų emocinio stabilumo problemos. Įvertinus ankstesnę šeimos priklausomybių istoriją ir nutrauktą vartojimo kontrolę bei specialistų pagalbą, išlieka reikšminga narkotinių medžiagų vartojimo rizika, galinti neigiamai paveikti tėvų gebėjimą tinkamai rūpintis vaikai ir užtikrinti jų saugumą. Taigi, užsitęsęs ir pasikartojantis tėvų alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų vartojimas, tarpusavio konfliktiniai santykiai, galimas smurtas tarp suaugusiųjų ir prieš vaikus, vaikų nepriežiūra, gyvenimas antihigieninėmis sąlygomis teismui sudarė pagrindą leisti paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra iš esmės grindžiamas argumentais, kad apeliantė (vaikų mama) pakeitė savo gyvenimo būdą, įsidarbino, nevartoja alkoholio ir narkotinių medžiagų, testai neigiami, svaigalų nevartoja ir SUA2 (vaikų tėvas), tėvai kasdien dalyvauja Pozityvios tėvystės mokymuose. Butas sutvarkytas, namų aplinka švari, vaikams paruoštos mokymosi ir poilsio vietos, nupirkta maisto produktų. Taip pat nurodo, kad vaikai prisirišę prie tėvų, o jų perdavimas svetimiems asmenims daro vaikams didžiulę psichologinę traumą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodyti apeliantės argumentai iš esmės yra ne tik deklaratyvūs ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais, kurie patvirtintų iš esmės pasikeitusį tėvų elgesį ilgalaikėje perspektyvoje, pakitusią tėvų elgseną, gyvenimo įgūdžius ir kt. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pirmieji smurto artimoje aplinkoje ir tėvų neblaivumo atvejai, tuo pačiu ir vaiko teisių pažeidimai, užfiksuoti dar 2021-2022 metais. 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismas išdavė leidimą paimti vaikus E. ir D. iš tėvų. Nustačius netvarką, nešvarą, motinos emocinį nestabilumą ir grasinimus iš sutuoktinio, taip pat psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, konfliktinius santykius, bei kitas tėvystės įgūdžių problemas, tuo metu buvęs naujagimis M.K., 2023 m. gruodžio 12 d. teismo leidimu taip pat paimtas iš tėvų, vaikams taikyta laikina priežiūra močiutės S. Š. namuose. Atvejo vadybos įsipareigojimus vykdė iš dalies, išliko priklausomybė alkoholiui ir narkotikams, dėl tėvų neblaivumo vyko policija, laikotarpiu 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. sausio 11 d. abu tėvai gydėsi priklausomybių ligų centre, tačiau pokyčiai minimalūs. Sutuoktiniai konfliktuoja, motina atsisakė ilgalaikės reabilitacijos. 2024 m. rugsėjo 16 d. posėdžio metu nustatyta, kad šeimoje atsirado teigiamų pokyčių, tačiau 2024 m. spalio 2 d. nustatytas motinos alkoholio atkrytis ir konfliktas su sutuoktiniu. Tėvams bendraujant su vaikais, lankantis psichologo ir psichiatro konsultacijose, 2024 m. gruodžio 9 d. atlikus narkotinių medžiagų testą, vaikai grąžinti į biologinę šeimą. Tačiau 2025 m. liepos 24 d. Skyriuje gautas pranešimas, kad tėvai būdami neblaivūs kartu su vaikais pateko į eismo įvykį, nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Toliau kartojasi alkoholio vartojimo atkryčiai, išliko alkoholio vartojimo problema, šeimoje fiksuojama didelė netvarka, nešvara, rūkymo požymiai, konfliktai, galimas motinos alkoholio vartojimas ir emocinė krizė, dėl ko ji buvo išvežta į ligoninę. 2026 m. birželio 22 d., o vėliau ir 2026 m. rugpjūčio 18 d. tėvui skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis. Iš bylos duomenų nustatytas tėvų ne tik alkoholio, tačiau ir narkotinių medžiagų vartojimas. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir byloje pateikta Skyriaus duomenų visuma pagrindžia tai, kad tėvai konfliktuoja tarpusavyje, į konfliktus neretai įtraukiami vaikai, dėl galimo smurto tarp sutuoktinių, galimai su smurtu susiduria ir vaikai. Tai galima suprasti iš Vaikų duomenų anketų ir atliktų vaikų apklausų, mažasis M. neklausiamas nurodė, kad nenori mamos, nes mama būna pikta, patvirtindamas linktelėjo, kad mama jį muša. Tėvai Skyriui žinomi nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio, iš esmės nuo tada išlikusios tos pačios vaikams žalingos ir riziką saugumui keliančios aplinkybės, t. y. konfliktiniai santykiai, namų aplinkoje nešvara, netvarka, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, tėvai į atvejo vadybos plano įgyvendinimą įsitraukia iš dalies ar periodiškai. Vaikai dėl tokio elgesio jau buvo paimti iš tėvų, tačiau net ir grąžinus vaikus į biologinę šeimą, greitai išryškėja elgesio, priklausomybių ir kitų neigiamo motinos emocinio elgesio ir kt. atkrytis, vėl sukeliantis vaikams apsaugos poreikį. Nors šiuo atveju atsakovė nurodo, kad dirba (Sodros duomenis Draudimo laikotarpius nuo 2026-09-14), tačiau dėl darbo nutraukė gydymąsi, tėvams nustatyta kas dvi savaites daryti testus dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo. Motina pateikė 2026 m. rugsėjo 21 d. testų rezultatus, iš kurių matyti, kad jos kraujyje rastas benzodiazepinas (centrinę nervų sistemą slopinantis preparatas), tėvui organizme psichiką veikiančių medžiagų nerasta. Pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kad šios šeimos namuose kompleksinėmis paslaugomis suinteresuoti asmenys naudojasi nuo 2023 m., tačiau matyti, kad naudojamasi periodiškai. 2026 m. rudens sezonui planuojamos naujos tėvystės mokymų grupė. Iš Institucijos pateikto 2026 m. rugsėjo 23 d. plano matyti, kad stebimi tėvų teigiami pokyčiai, tėvai bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, priima pagalbą, vykdo Mobilios komandos ir kitų specialistų rekomendacijas. Tėvai rodo pastangas spręsti šeimoje kylančius sunkumus ir gerinti vaikų gerovę. Svarbu užtikrinti pradėtų pokyčių tęstinumą ir stabilumą, kad jie būtų ilgalaikiai, tęstiniai nuolatiniai. Tėvai domisi ir rūpinasi vaikais, todėl taikomos globos laikotarpiu svarbu užtikrinti ir išlaikyti vaikams reikšmingus ryšius su tėvais. Plane tėvams rekomenduojama bendradarbiauti su psichikos sveikatos priežiūros specialistais, lankyti psichologo ir psichiatro konsultacijas, du kartus per mėnesį atlikti psichoaktyvių medžiagų testą, aktyviai vykdyti pagalbos planą ir kt. Taigi tiek pareiškėjos pateikti duomenys ir atskirajame skunde pateikta informacija leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad tėvai deda pastangas spręsti šeimoje vyraujančias problemas, stengiasi įsiklausyti į specialistų rekomendacijas, keisti savo žalingus įpročius, gyvenimo būdą ir kt. Tačiau nors suinteresuoti asmenys nurodo, kad bando keisti situaciją, gydytis nuo priklausomybių ir kt., kaip matyti iš bylos duomenų, nuo 2023 metų šios jų pastangos tiek dėl gydymosi, tiek dėl elgesio pokyčių ir kt. nuolat svyruoja, dažnai pasireiškiančios atkryčiu, vaikai paimami ne pirmą kartą dėl tos pačios problemos. Pažymėtina, kad galimi teigiami pokyčiai visų pirma yra naudingi patiems suinteresuotiems asmenimis. Pažymėtina ir tai, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, trumpalaikiai, ir tik siekiant susigrąžinti vaikus, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs, nuolatiniai ir apimti visas problematines sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio ir kitų psichotropinių vartojimo problemų sprendimą, gydymąsi, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Taigi, nors byloje pateikta duomenų, kad suinteresuoti asmenys bando keisti situaciją, tačiau šiuo metu situacija, kuri lėmė sprendimą paimti mažamečius iš šeimos, nėra pasikeitusi tiek, kad būtų galima daryti išvadą, jog vaikams saugu grįžti į šeimą. Pokyčiai turi būti ne tik stengiantis vykdyti specialistų rekomendacijos, bet ir suinteresuotiems asmenims pirmiausiai patiems pripažinus, kad susiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kartojasi alkoholio vartojimo atkryčiai, konfliktinio ir vaikams žalingo elgesio apraiškos, ką jie ir patys pripažįsta. Kaip minėta, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad vaikai paimami ne pirmą kartą dėl tos pačios problemos. Suinteresuotų asmenų pokyčiai turi būti ilgalaikiai, jie turi būti ne tik išoriniai, tačiau ir vidiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mažamečius paėmus iš šeimos tėvams ir toliau turi būti ir yra teikiama pagalba. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikai nedelsiant grąžinami į šeimą. Tai reiškia, kad nuolatinėje perspektyvoje pasikeitus šiuo metu susiklosčiusiai situacijai, suinteresuotų asmenų gyvenimo būdui, mažamečiai galės būti grąžinti tėvams.27. Šiuo aspektu Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą vertintinos ne pavienės aplinkybės, o nuoseklus, pasikartojantis tėvo ar motinos elgesys įgyvendinant pareigas vaikui, šio elgesio pokyčiai bei jų stabilumas. Tais atvejais, kai dėl tėvų negalėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku į šeimos gyvenimą įsikiša valstybė ir per savo institucijas teikia tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai užtikrinti, turi būti vertinamas tėvų elgesys šios paramos teikimo kontekste ir konstatavus, kad taikytos priemonės neduoda rezultatų, sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš šeimos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-378/2022 44 punktas).Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, pagrįstai nusprendė, kad suinteresuotas asmuo negeba užtikrinti mažamečių fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, reikalingos aplinkos ir pagrįstai konstatavo egzistuojant teisinį ir faktinį pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jo tėvų išdavimo. Vaiko tėvai neužtikrina vaiko poreikių, emociškai ir psichologiškai saugios socialinės aplinkos, šiuo metu mažamečių grąžinimas tėvams neatitiktų geriausių vaikų interesų.Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste leidžia nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Kauno apygardos teismas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė