Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-191-530/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28923-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.21

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Dyburienės, Giedriaus Endriukaičio ir Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam NUT1 .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skunde sutinkama, kad Socialinio tyrimo išvadoje NUT1 išskiriami tam tikri dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau jų skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pokytis yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019).

Skunde teigiama, kad skundžiamos nutarties bendro pobūdžio teiginiai gali būti įrašomi į bet kurį teismo procesinį sprendimą, o tai neabejotinai parodo išankstinį teismo nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams. Nagrinėjamu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys apylinkės teismui yra nereikšmingi, o prioritetą jis skiria tik neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, susijusioms su jo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu. Tuo tarpu kiekvienas nuteistasis, demonstruodamas nepriekaištingą elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tikisi pasinaudoti įstatymo jam suteikiamomis garantijomis, be kita ko, ir teise į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pasak gynėjos advokatės, apylinkės teismas aptardamas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas neįvertino to, jog būtent (duomenys neskelbtini) turėjo esminę įtaką NUT1 nusikalstamų veikų padarymui. Socialinio tyrimo išvadoje tai laikytina pagrindiniu jo kriminogeniniu veiksniu, tiesiogiai įtakojusiu jo nusikalstamą elgesį. Tačiau dar iki bausmės atlikimo NUT1 pats savanoriškai pradėjo ieškoti priemonių ir ėmėsi veiksmų šiai problemai spręsti. Tai buvo pažymėtina ir teismo nuosprendyje, jog kai NUT1 buvo paleistas iš suėmimo, pakeitė savo gyvenimo būdą – pradėjo lankytis pas psichologą ir psichiatrą, nustojo vartoti, bandė ieškoti atsakymų, kodėl jam išsivystė tokia liga. Įstojo į (duomenys neskelbtini) programą, 28 dienas išbuvo reabilitacijoje. Ir nors nuteistasis suvokia, kad tai yra nepagydoma, tačiau bausmės atlikimo metu nėra fiksuota (duomenys neskelbtini) faktų. Jis reguliariai dalyvauja (duomenys neskelbtini) jaunimo susitikimuose, psichokorekcinėse grupėse, pas psichologus, socialinius darbuotojus, savanoriavo Všį „(duomenys neskelbtini)“. Aktyviai įsitraukė į priemones skirtas (duomenys neskelbtini) prevencijai: dalyvavo įstaigoje vykusiose paskaitose, motyvuojančiuose pokalbiuose su įstaigos sveikatos specialistais, kurių metu buvo gilintasi į subjektyvia patirtimi paremtus psichoaktyvių medžiagų privalumus bei trūkumus, paskatas susilaikyti nuo vartojimo artimiausiu metu bei ilgalaikėje perspektyvoje. Aptarti su svaiginimusi nesuderinami nuteistojo išsikelti tikslai, galimi atkryčio rizikos veiksniai ir jų įveikos būdai. 2024 m. rudenį NUT1 dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, programos pokalbių metu asmuo buvo aktyvus, itin atviras. Įvardino svaiginimosi trūkumų persvarą privalumų atžvilgiu, argumentuotai save pasikeitimo stadijų modelyje nurodė esant išlaikymo stadijoje, sudarė planą ateičiai, grįstą su svaiginimusi nesuderinamais tikslais, taip pat dalyvavo įstaigoje vykusiose paskaitose, susijusiose su priklausomybių prevencija. Taigi, nuteistasis jokių (duomenys neskelbtini) nevartoja jau maždaug trejus metus ir teigia, kad nejaučia poreikio ir puikiai supranta, kokios gali būti tolimesnės vartojimo pasekmės bei yra tvirtai pasiryžęs ir motyvuotas daugiau (duomenys neskelbtini) nebevartoti.

Skunde sutinkama, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. O vien tik padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kitaip turėtų būti laikoma dvigubu baudžiamumu, nes į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta paskiriant bausmę. Todėl teismas, tvirtindamas Komisijos sprendimus, turėtų vertinti tik procedūrinius aspektus, o ne naujai spręsti dėl lygtinio paleidimo reikalingumo.

Skunde akcentuojama, kad nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Iš NUT1 asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi nepriekaištingai, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, darbinę veiklą yra skatintas. Pastaruoju metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuolat ir itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti Socialinio tyrimo išvadoje. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą bei elgesį, pabrėžia išsilavinimo ir darbinės veiklos svarbą, turi ateities planų. Taip pat yra stebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, priėmimas. Tai patvirtina, jog, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis NUT1 yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių. Yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, o praeityje atlikti nusikalstami veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio. Tą iš esmės pabrėžė ir Komisija, kuri vertino visa kompleksą aplinkybių. Nuteistojo pavojingumo lygis šiuo metu yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Jis taip pat nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, todėl nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Taigi, esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik aplinkybės, susijusios su NUT1 nusikalstama praeitimi negali būti suabsoliutinamos ir tapti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl NUT1 asmenybės savybių, buvusių nusikalstamų veikų padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimu metu bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.

Skunde pabrėžiama, jog statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieš kitas, teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Dar daugiau, jais remiantis motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Kadangi statinių veiksnių nuteistasis niekaip negali pakeisti, net ir elgdamasis nepriekaištingai, kaip tai darė iki šiol. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Skunde nesutinkant su apylinkės teismo teiginiu, kad nuteistojo NUT1 neatlikta bausmės dalis yra reikšmingai didelė, nurodoma, jog jis jau atliko reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sąlygoja jo teisę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Ir jo atliktos bausmės dalis pilnai atitinka įstatymo nustatytą formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. privalomą atlikti bausmės laiką, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo ir bausmės tikslų įgyvendinimui. Manytina, kad laikas praleistas įkalinimo įstaigoje yra daugiau nei pakankamas norint tęsti NUT1 resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų. Ypač, kai laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis elgiasi nepriekaištingai.

Skundo autorės įsitikinimu, tiek taikant lygtinio paleidimo institutą, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti nuteistojo asmens byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tokios praktikos laikosi ir EŽTT. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje iš ankstesnio sprendimo dar kartą perrašė tuos pačius teiginius dėl „nepakankamos nuteistojo pažangos“, dėl tariamai „egzistuojančių kriminogeninių veiksnių“, kurie akivaizdu, jog egzistavo būtent nusikalstamų veikų padarymo metu, o ne dabar. Kadangi nuteistojo NUT1 asmens byloje nėra net menkiausių apraiškų, kad visa tai egzistuoja iki šiol. Pažymėtina, jog net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, nebus taikomos probacijos metu, tam matant poreikį. Todėl aukščiau aptarti skundžiamos nutarties argumentai gali būti prilyginami dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimu, o tai, priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir prieštarauja naujausiai teismų praktikai (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. TS-108-951/2022, TS-118-1155/2023, 1S-529-317/2022, 1S-531-888/2022, 1S-103-397/2023).

Pasak gynėjos advokatės, lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai iš taisyklės yra nepagrįstas ir neatitinka šio instituto esmės. Skundžiamos nutarties motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai, visų šių aplinkybių svarba, norint taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabrėžiama ir teismų praktikoje (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-526-966/2019, 1S-124-806/2023, 1S-204-574/2025, 1S-360-634/2025). Todėl iš aptaro seka, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant bei visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tiek iš EŽTT, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant išimtinai tik teigiamoms nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms neįžvelgtina priežasčių toliau NUT1 taikyti laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Tuo tarpu nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Skunde teigiama, kad NUT1 asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad NUT1 resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti bei pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad nuteistasis laisvėje turi gerai apmokamą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą, siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą rodo, kad būdamas paleistas lygtinai jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Be to, nuteistajam toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomene, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį. Taigi, šiame skunde aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį NUT1 padarė reikšmingą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai, tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, NUT1 lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Šukys prašo nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Be kita ko, BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundo motyvus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, atsiliepimo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra nuteistajam NUT1 yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybės charakteristiką ir tinkamai taikė bei aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo NUT1 ir jo gynėjos advokatės lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais motyvais.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę su intensyvia priežiūra, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas ne tik šis formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Šiuo atveju nuteistojo NUT1 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Todėl esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis NUT1 sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai dar nesuteikia.

Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skunde plačiai išdėstyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, vieną kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą į kurią grįžta trumpalaikių išvykų metu. NUT1 ne tik būdamas laisvėje, bet ir įkalinimo įstaigoje visą laiką dirbo, šiuo metu darbinę veiklą tęsia ir už įkalinimo įstaigos ribų – dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Šioje įmonėje turės galimybę dirbti ir lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. taip pat siekia aukštojo mokslo – studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini). Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis per visą bausmės laiką nėra fiksuotas, nors NUT1 laisvėje buvo priklausomas nuo (duomenys neskelbtini), tačiau šią problemą nuosekliai pradėjo spręsti paleistas iš suėmimo, lanko (duomenys neskelbtini) programą, 28 dienas išbuvo reabilitacijoje, tai sėkmingai daro ir būdamas įkalinimo įstaigoje, yra dalyvavęs ne vienoje elgesio pokyčių/pataisos programoje, įsitraukė į veiklas susijusias su (duomenys neskelbtini) prevencija, savanoriškai kreipėsi dėl konsultacijų priklausomybių tema. Taip pat įsitraukė į kitas įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklas. Finansinių įsipareigojimų nuteistasis taip pat neturi, gauna pajamas iš darbinės veiklos. NUT1 vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat Komisijos rekomendacijas, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad nuteistasis NUT1 bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė savo elgesį, mąstymą bei nuostatas teigiama linkme, todėl teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra įvertina visus duomenis esančius byloje.

Pažymėtina, kad nuteistasis NUT1 Komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo pristatomas antrąjį kartą. Tuo tarpu iš byloje esančių Socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistajam tiek 2025 m. birželio 4 d., tiek 2026 m. vasario 12 d. atlikto vertinimu metu nors ir buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, tačiau išliko tie patys – nepakitę dinaminiai ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. O tai teisėjų kolegijos vertinimu niekaip nepatvirtina, kad nuteistasis NUT1 po pirmojo jam nepalankaus Komisijos nutarimo padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką galinčius paskatinti veiksnius, kaip to reikalauja BVK 82 straipsnio 1 dalis. Priešingai, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, kad apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamąja vieta, socialiniais ir darbiniais ryšiais, finansinis stabilumas, išreiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje egzistavimo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuteistojo NUT1 nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė, todėl tai neturėtų būti sureikšminama ir šiuo metu. Būtent nustatomi dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai, kuriuos skundžiamoje nutartyje aptarė apylinkės teismas ir kurių teisėjų kolegija nekartoja, rodo problemines nuteistojo sritis, kurios nėra susijusios vien tik su praeityje buvusiu NUT1 nusikalstamu elgesiu, kaip nurodoma skunde, o privalo būti koreguojami pasitelkiant įkalinimo įstaigoje dirbančius specialistus. Socialinio tyrimo išvadoje esanti informacija susijusi su nuteistojo elgesiu ir mąstymu bei nuostatomis teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, kad NUT1 pritaikyta probacija šiuo metu būtų sėkminga. Tai iš esmės patvirtina ir nuteistojo NUT1 2025 m. gruodžio 1 d. gauta drausminė nuobauda susijusi su jo fiksuotu nukrypimu nuo maršruto trumpalaikės išvykos metu, kurią nuteistasis padarė būdamas jau mažiau struktūrizuotoje aplinkoje (atvirojoje kolonijoje) bei turėdamas leidimą vykti trumpalaikių išvykų į namus. Šios aplinkybės jas vertinant su kitais penkiais nevykdytais įstaigos administracijos reikalavimais leidžia teisėjų kolegijai paneigti ir skundo argumentus, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo tik nepriekaištingas bei labiau atsitiktinis.

Pati resocializacijos specialistė Socialinio tyrimo išvados skiltyje mąstymas ir elgesys nurodė, kad gebėjimas adekvačiai vertinti savo galimybes, įžvelgti netinkamo elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo veiksmų pasekmes padėtų nuteistajam išvengti problemų ateityje, patvirtina, kad nuteistojo NUT1 pataisos procesas dar nėra baigtas ir nurodytų reikalavimų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Būtent šių asmeninių savybių koregavimas turėtų būti pagrindinis nuteistojo NUT1 tikslas bausmės atlikimo metu, ypač kai asmens vykdomos nusikalstamos veikos susijusiosios su (duomenys neskelbtini) yra modelio dalis.

Tuo tarpu lygtinis paleidimas turi būti taikoma tik tuomet, kai nustatoma, jog nuteistojo elgesys, mąstymas bei nuostatos bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokios išvados daromos įvertinus ne tik pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs nuteistojo praeityje padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą bei neatliktos bausmės santykį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nors nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės teigimu, apylinkės teismas pernelyg rėmėsi neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais aspektais ir neįvertino pasiektos pažangos, tačiau pastebėtina, kad apylinkės teismas vadovavosi Socialinio tyrimo išvada, kuri yra rengiama remiantis asmens byla, interviu/pokalbių metu, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu bei kitais duomenimis, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas pateiktus duomenis iš esmės vertino formaliai, nepagrįstai, prieštaringai ar ignoravo nuteistojo pastangas resocializuotis. Vien nuteistojo teisėti lūkesčiai ir noras, kad jis būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti Komisijos nutarimą arba jo netvirtinti. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, teismas motyvuota nutartimi Komisijos nutarimo netvirtina. Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis NUT1 dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės – nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, reikalavimų nevykdymas bausmės atlikimo metu, nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis bei neatlikta bausmės dalis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas neobjektyviai ir neargumentuotai, bendro pobūdžio teiginiais įvertino lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui reikšmingas aplinkybes bei netarpiškai turėjo patvirtinti Komisijos nutarimą konstatuodamas tiek formaliojo, tiek materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą.

Teisėjų kolegija neabejoja teigiamais nuteistojo NUT1 pokyčiais susijusiais su turimos priklausomybės valdymu bausmės atlikimo metu, vertina nuteistojo pastangas resocializuotis tiek darbinėje, tiek mokymosi srityje, taip pat atsižvelgia į nuteistojo siekį vykdyti Komisijos jam nustatytas rekomendacijas, tačiau vien šios ir šioje nutartyje aptartos kitos teigiamai nuteistąjį NUT1 charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Būtent atsižvelgiant į šiuos teigiamus nuteistojo pokyčius bei pastangas, jo bausmės sąlygos lengvėja, jis yra perkeltas bausmės atlikimui į atvirąją koloniją, dirba laisvėje ir vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Tačiau dėl nuteistojo mąstymo ir elgesio bei nuostatų pokyčių, jų stabilumo, atliekant laisvės atėmimo bausmę teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis NUT1 vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra sąlygų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, nepriklausomai nuo to, kad nepateiktos tolimesnės rekomendacijos nuteistajam NUT1 . Nuteistasis NUT1 turi orientuotis būtent į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą pasitelkdamas įkalinimo įstaigoje dirbančius specialistus, todėl vien nuteistojo gynėjos advokatės skundo motyvai ir noras, kad nuteistasis resocializuotųsi probacijos metu nesudaro pagrindo apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti. Dėl to apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. gegužės 21 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.