- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- TS-122-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28923-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- D. G.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. G., (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2024 m. kovo 28 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gruodžio 27 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, stebimas rizikos mažėjimas, nuteistasis dirba, turi darbinės patirties, darbine veikla galės užsiimti ir lygtinio paleidimo atveju. Vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Jau prieš bausmės atlikimą dalyvavo Minesotos programoje, savarankiškai ieškojo priklausomybės nuo narkotikų gydymo galimybių ir bausmės atlikimo metu sprendė narkotikų vartojimo problemą, dalyvavo elgesio korekcijos programose, yra sudaręs psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atkryčio prevencijos planą. Aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą. Vertinimo metu stebima, kad nuteistasis kryptingai siekia savo tikslų, geba atpažinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, ir jas analizuoja. Tačiau asmuo nuteistas teistas du kartus, už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, už dvi nusikalstamas veiklas, labai sunkią ir apysunkę veiklą, taip pat jis ir anksčiau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veiklos, susijusios su narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Nors asmuo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu, pats nuteistasis neigia finansinį nusikalstamų veikų motyvą, nuteistasis suvokė savo nusikalstamą elgesį ir suprato neigiamo elgesio pasekmės, tačiau nusikalstamos veikos neatsisakė. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 22 iki 30 d. asmuo 5 kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, tačiau nuobaudos skirtos nebuvo. Nusikalstamas elgesys siejamas su impulsyvumu, polinkiu elgtis neapgalvotai bei problemų identifikavimo stoka. Nors nuteistasis kontroliuojamoje aplinkoje keičia mąstymą bei elgesį teigiama linkme, tačiau nuteistajam svarbu ir toliau stiprinti gebėjimus atsiriboti nuo jį destruktyviai veikiančių veiksnių, aplinkybių ir asmenų. Taip pat būtų tikslinga tvarumą elgesio pokytyje stebėti ilgesnį laiką. Nors nuteistasis, lygtinio paleidimo atveju, turėtų gyvenamą vietą, tačiau grįžtų gyventi į vietą, kurioje disponavo labai dideliu narkotikų kiekiu ir pats juos vartojo. Komisija konstatavo, kad šiuo metu lygtinio paleidimo taikymas neatitiktų teisingumo principo, dėl ko atsisakė taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. G. skundu prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodyta, jog Komisija patvirtina, kad nuteistasis suvokia savo nusikalstamą elgesį ir supranta neigiamo elgesio pasekmes, tačiau teigia, kad nuteistasis savo nusikalstamos veiklos neatsisakė. Komisija tai pagrindžia tuo, kad nuteistasis atsisakė įstaigos administracijos reikalavimų atsisakydamas gyventi paskirtame būryje. Jis tikrai atsisakė gyventi paskirtame būryje, tačiau argumentavus savo veiksmus kalėjimo administracijai – jis buvo perkeltas į kitą būrį, o kas svarbiausia – buvo nuspręsta jam už tai nuobaudos neskirti, todėl prašo įvertinti būtent nuobaudos neskyrimą kaip esminį šios vienos situacijos rezultatą, ir netraktuoti šios situacijos kaip nusikalstamos veiklos neatsisakymo. Taip pat skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo taikymas su intensyvia priežiūra, padėtų tęsti gebėjimų atsiriboti nuo destruktyvios aplinkos stiprinimą. Teismo prašoma, aplinkybę, jog jis grįžtų gyventi į tą vietą, kur buvo įvykdyta nusikalstama veika, vertinti kaip nereikšmingą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra skyrimo, kadangi ji nei padidina, nei sumažina tikimybės galimos nusikalstamos veiklos pakartojimui. Prašoma atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo 2025 m. balandžio mėnesio nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, iš kurios kiekvieną dieną važiuoja į darbą, o savaitgaliais grįžta namo ir per šį laikotarpį pažeidimų nebuvo fiksuota. Nuteistasis bausmės metu dalyvauja programose, dirba, palaiko ryšius su šeima. Todėl darytina išvada, jog bausmės suvaržymai turėjo realų poveikį jo elgesiui, vertybėms ir požiūriui, o tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje, taikant priežiūrą. Faktas, kad nuteistasis padarė labai sunkią tyčinę veiką, pats savaime nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, jei asmuo atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Komisijos išvada, kad tinkamas nuteistojo elgesys nėra pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui taikyti, yra nepagrįsta ir prieštarauja pačiai laisvės atėmimo bausmės paskirčiai bei lygtinio paleidimo instituto esmei, todėl yra prašoma taikyti lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė pateiktu atsiliepimu prašo skundo netenkinti, o skundžiamą Komisijos nutarimą palikti nepakeistą.
Nuteistojo D. G. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, privalomas pagal įstatymą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be to, vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam D. G., šiuo metu jau egzistuoja, kadangi nors nuteistasis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį atliks tik 2026 m. birželio 27 d., tačiau pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, Komisijos svarstymo dieną, jis buvo sutikęs, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, dėl ko nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iki devynių mėnesių anksčiau. Ir nors nuteistasis iš esmės yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau byloje nenustatytas materialiojo pagrindo egzistavimas, kuris taip pat reikalingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo D. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau pažymėtina, jog nuteistojo elgesyje vyrauja aktualūs ir turintys reikšmės nusikalstamo elgesio raiškai dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Šių veiksnių egzistavimas nuteistojo elgesyje, net ir atsižvelgus į visus jo skunde nurodytus, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vis dar stebimi net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie ne tik, kad gal, tačiau ir privalo būti koreguojami, pataisos proceso metu, jį atliekant įkalinimo įstaigoje, nuteistajam siekiant eliminuoti iš savo elgesio bet kokias abejones, dėl jo galimos nusikalstamo elgesio raiškos.
Nors nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai veiksniai – gyvenamoji vieta, palaikantys ryšiai su artimaisiais, teigiama darbinė motyvacija, finansinis stabilumas, palankios nuostatos savęs realizavimo socialiai priimtinais būdais, tačiau teismas šių veiksnių, kaip išskirtinai teigiamų ir neabejotinai apsauginių, nevertina. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad ir darydamas nusikalstamas veikas, nuteistasis nesusidūrė su specifinėmis problemomis nei dėl gyvenamosios vietos, nei dėl darbinės veiklos ar finansų, nei dėl socialinių ryšių, tačiau visa tai jo neapsaugojo nuo nusikalstamų veikų darymo, o be to ir nuo pakartotinio nusikalstamumo. Taigi, ir lygtinio paleidimo taikymo atžvilgiu, šie veiksniai, įvertinus juos egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, jog nuteistasis paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Sutiktina su Komisijos nutarime teigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybės, kurias ir pats nuteistasis akcentavo savo skunde, tai yra, jog nuteistasis dirba, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, kur pažeidimai nėra fiksuoti, įsitraukia į resocializacijos procesą, aktyviai dalyvauja elgesio keitimo programose, susijusiose su priklausomybe narkotikams. Vis tik, teismas sprendžia, jog visos šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, priešingai, jos tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, siekiant nusikalstamų nuostatų pokyčio ir elgesio korekcijos teigiamos dinamikos link. Be to, įvertinus visus bylos duomenis, nustatyta, jog nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nepasižymėjo teigiamo elgesio nuoseklumu. Kaip nustatyta iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateiktos 2025 m. gruodžio 2 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuteistasis D. G. net 6 kartus buvo pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus taisykles. Nors 5 iš 6 kartų buvo nutarta nuteistajam nuobaudos neskirti, tačiau jau vien nuteistojo aiškus nenoras laikytis įkalinimo įstaigoje numatytų vidaus tvarkos taisyklių, atskleidžia tai, kad jis ir būdamas griežto stebėjimo sąlygomis yra linkęs demonstruoti savo neigiamas nuostatas, apribojimų atžvilgiu. Be to, 2025 m. lapkričio 29 d. nuteistasis D. G. vėl pažeidė rėžimo reikalavimus, už ką 2025 m. gruodžio 1 d. jam jau buvo skirta nuobauda, kas tik patvirtina, jog nuteistasis negeba ilgą laiką savo elgesio išlaikyti išskirtinai teigiamo. Juo labiau, kad visi pažeidimai buvo padaryti 2025 metais, kas tik patvirtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška, vis dar yra aktyvi, kai tuo tarpu skatintas buvo tik vieną kartą – 2024 m. lapkričio 28 d., dėl ko darytina išvada, jog net ir po paskatinimo, nuteistasis pasirinko pažeidinėti įkalinimo įstaigos vidaus taisykles, kas nuteistąjį charakterizuoja išskirtinai neigiamai. Nenuoseklus nuteistojo elgesys, kuomet neigiamo elgesio raiška yra aktyvi, neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo teigiamas elgesys, kurį Komisija nurodė skundžiamame nutarime, buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kuomet nuteistasis buvo perkeltas bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Vis tik, įvertinus nenuoseklų nuteistojo elgesį ir dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką, nėra pagrindo spręsti, jog šiuo metu nuteistojo teisinė padėti galėtų būti dar labiau švelninama, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą. Sutiktina su Komisijos išvadomis, jog nuteistojo atžvilgiu dar reikalingos ilgalaikės intervencijos, sprendžiant problemines sritis, tiek susijusias su priklausomybėmis, tiek ir gebėjimu atsiriboti nuo destruktyvios aplinkos. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šios probleminės sritys taip pat yra išskirtos. Įvertinus tai, teismas sprendžia, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, dedant maksimalias pastangas keisti nusikalstamų nuostatų raišką ir siekiant ilgą laiką, elgesį įkalinimo įstaigoje, išlaikyti vien teigiamą.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, o taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimą, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus ir nėra nustatyta materialiojo pagrindo egzistavimo lygtinio paleidimo taikymui, todėl nuteistojo D. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo D. G. skundo, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.