Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei S. K. dėl laikino motinos valdžios ribojimo pratęsimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2026 m. birželio 19 d. skundus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos advokatūrai dėl valstybės paskirto advokato R. P. netinkamo pareigų vykdymo bei jų išsiuntimo kvitus; 2025 m. gegužės 28 d. atstovavimo sutartį tarp apeliantės ir advokato R. P. dėl atstovavimo santuokos nutraukimo procese; antstolės T. G. 2025 m. gruodžio 17 d. patvarkymą, patvirtinantį apeliantės sutuoktinio J. K. skolų dydį, pobūdį ir vykdomųjų išieškojimą; antstolio E. S. 2025 m. gruodžio 17 d. patvarkymą, patvirtinantį Apeliantės turimų įsipareigojimų dydį; VĮ „Registrų centras“ išrašą, patvirtinantį, kad apeliantės nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl ji negali juo laisvai disponuoti ar panaudoti jo savo finansinei padėčiai pagerinti; apeliantės asmenines nuotraukas, atspindinčias jos nuomojamo buto ir gyvenamojo namo bei jo vidaus patalpų faktinę būklę; 2026 m. gegužės 8 d. medicinos dokumentų išrašą, patvirtinantį, kad apeliantė yra sveika. Medicininis kodas Z02.7 reiškia medicininės pažymos išdavimą administraciniais tikslais ir nėra susijęs su jokios ligos diagnozavimu; 2026 m. gegužės 28 d. medicinos dokumentų išrašą, patvirtinantį, kad per pastaruosius dešimt metų apeliantė nesikreipė į psichikos sveikatos priežiūros įstaigas, nėra jose įrašyta dėl psichikos ligos ar sutrikimo ir jai nenustatyta psichikos sveikatos sutrikimų.

CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.

Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė turėjo visas sąlygas ir galimybes teikiamus su apeliacinius skundu įrodymus pateikti anksčiau. Be to, pateikti įrodymai neturi ir įtakos sprendžiant tarp šalių iškilusiam ginčui, o taip pat naujų dokumentų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl apeliacinis teismas atsisako su atsakovės apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus priimti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės

Bylos duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-547-419/2025 buvo laikinai apribota motinos S. K. valdžia vaikų M. K., M. K. ir D. K. atžvilgiu. Taip pat neterminuotai buvo apribota J. K. tėvo valdžia, nepilnamečių vaikų M. K. ir D. K. atžvilgiu. Iš atsakovės S. K. nepilnamečiams vaikams M. K., M. K. ir D. K. priteistas išlaikymas, mokamas po 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. spalio 22 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš atsakovo J. K. nepilnamečiams vaikams M. K. ir D. K. priteistas išlaikymas, kiekvieną mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. spalio 22 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-12070-419/2025, nepilnametei M. K. nustatyta nuolatinė rūpyba, o nepilnamečiams M. K. ir D. K. nustatyta nuolatinė globa. Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centras paskirtas nepilnamečių M. K. M. K. ir D. K. globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi. Nustatyta nepilnamečių M. K., M. K. ir D. K. gyvenamoji vieta globėjo (rūpintojo) Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro buveinės vietoje.

Nustatyta ir tai, kad 2025 m. gruodžio 10 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo peržiūrimas pagalbos planas ir nustatyta, kad atsakovė nedirba, gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje, kurioje yra netinkamos gyvenimo sąlygos vaikams, neteikia vaikams išlaikymo, ir kad ne visos pagalbos plane nurodytos užduotys įvykdytos. Priemonė - priklausomybės ligų ir psichologo konsultacijos, buvo neįgyvendinta, nes, motinos teigimu, ji neturi laiko, priimtas sprendimas jas tęsti. Vėliau atsakovė įsidarbino, išsinuomojo kitą bustą, situacija kažkiek pagerėjo, dėl to buvo priimtas sprendimas prašyti pratęsti laikiną motinos valdžios apribojimą. Vaikai buvo paimti 2024 metais, nes šeimoje buvo fiksuotas alkoholio vartojimas ir nepriežiūra. Į bylą pateiktoje pažymoje nurodyta, kad atsakovei 2024 m. rekomenduotos konsultacijos ir stebėjimas dėl alkoholio vartojimo, tačiau pirma konsultacija įvyko tik 2026 m., o tai leidžia daryti išvadą, kad alkoholio problema nebuvo sprendžiama. Nors šiai dienai nėra užfiksuotas atsakovės alkoholio vartojimas, tačiau pati atsakovė neneigia to, kad, esant progai, leidžia sau vartoti alkoholius gėrimus. Dabar atsakovės nuomojamas būstas nėra tinkamas gyventi atsakovei ir trims nepilnamečiams vaikams. Situacija į gerąją pusę pradėjo keistis tik neseniai, šiuo metu nėra galimybės įsitikinti, kad pokyčiai yra ilgalaikiai ir kad priežastys, dėl kurių buvo laikinai apribota motinos valdžia, išnyko, todėl tikslinga yra tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą. Atsakovės argumentai, kad ji viena ir jai niekas nepadeda, nėra pagrįsti, jai buvo siūlyta pagalba, sudarytas pagalbos planas, tačiau ji jo nevykdo.

Ieškovė ieškinyje išdėsčiusi faktines ieškinio aplinkybes (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir sutikslinusi ieškinio reikalavimus prašė teismą pratęsti laikiną atsakovės S. K. motinos valdžios ribojimą nepilnamečių vaikų M. K., M. K. ir D. K. atžvilgiu.

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Teismas padarė išvadą, kad yra būtina pratęsti paskirtą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Apeliantė ginčija priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodama jos procesinių teisės normų suvaržymais nagrinėjant bylą, taip pat kelia netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo problemą priimant teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nagrinėdamas bylą neįvertino apeliantės atstovo veiksmų įtakos atsakovės procesiniai padėčiai, nebuvo aktyvus, nesuteikė galimybės pareikšti prašymų dėl įrodymų pateikimo, pastabų dėl netinkamo atstovavimo, neatidėjo teismo posėdžio ir nesudarė galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.

Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad nagrinėjant bylą vyko keli teismo posėdžiai. Jų nagrinėjimo metu atsakovei buvo sudarytos visos galimybės naudotis visomis procesinėmis teisėmis numatytomis CPK 42 straipsnyje. Atsakovę byloje atstovavo jos atstovas, ji pastabų dėl atstovavimo nereiškė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovei nebuvo suteikta pakankamai galimybių tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui ir tuo buvo pažeistos netinkamo atstovavimo bei kitos procesinės teisės normos.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės tiek pirminis ieškinio reikalavimas, tiek ir patikslintas buvo grindžiamas iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nebuvo pagrindo keisti ieškinio dalyko.

Pagal CPK 141 straipsnį ieškovui yra suteikta procesinė teisė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, pateikiant atitinkamą pareiškimą. Kaip rodo bylos medžiaga, kad ieškovė gavusi papildomos ir naujos informacijos apie atsakovę, kuri susijusi su ieškinio faktinėmis aplinkybėmis, pasinaudojo procesine teise ir patikslino ieškinio reikalavimus. Apylinkės teismas ieškovės patikslintus reikalavimus pagrįstai priėmė ir bylą išnagrinėjo bei priėmė sprendimą, todėl nepagrįstai apeliantė tvirtina, kad be pagrindo buvo teismo priimtas ir išnagrinėtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus.

Įstatymas (CK 3.180 straipsnis) nustato, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Pagal CK 3.182 straipsnio 3 dalį laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė tęsti laikiną motinos valdžios ribojimą, motyvuodama tuo, kad yra matomi atsakovės elgesio pokyčiai, tačiau kol kas nėra galimybės spręsti, ar tie pokyčiai bus ilgalaikiai.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes ir apie tai savo sprendimo 28-39 punktuose motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kaip rodo bylos medžiaga, kad atsakovė pastaruoju metu deda tam tikras pastangas, siekdama pagerinti situaciją (daro remontą name, dirba, bendrauja su vaikais, leidžia su jais laiką, bendrauja su centro, kuriame gyvena vaikai, darbuotojais) ir rodo motyvaciją pati auginti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau pagal bylos duomenis neįrodyta, ar atsakovė išsprendė problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Nustatyta, kad santuoka su sutuoktiniu nėra nutraukta, nors sutuoktinis smurtavo prieš atsakovę. Nustatyta ir tai, kad atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Apylinkės teismas savo sprendime pagrįstai akcentavo, kad tikslu įsitikinti, jog atsakovė ne tik pradėjo keisti savo gyvenimo būdą, bet ir geba šiuos pokyčius tęsti ir užtikrinti vaikams saugią aplinką, stabilias gyvenimo sąlygas, emocinį saugumą ir materialinį aprūpinimą ir atsižvelgdamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, o taip pat remdamasis specialistų rekomendacijomis, siekdamas užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus, darė išvadą, kad šiuo atveju proporcinga ir adekvati priemonė nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti yra laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimas, sudarant galimybę atsakovei įrodyti, kad ji yra pajėgi tęsti pradėtus pokyčius. Teisėjų kolegija tokioms nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms pritaria ir pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės teiginiai neįrodyti, nes byloje nepateikta pakankamai įrodymų tokiems argumentams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra pakankami duomenų, kad iš esmės pasikeitė atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas bei pašalintos visos priežastys, dėl kurių atsakovei galima būtų netęsti laikino motinos valdžios apribojimo. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos įrodymus konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovės padėtis pasikeitė, dėl kurių būtų negalima netęsti jai paskirto laikino motinos valdžios apribojimo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kitų apeliantų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliantė apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės S. K. apeliacinį skundą atmesti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.