Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui R. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA prašymo iš atsakovo R. U. priteisti skolą bei palūkanas, skaičiuojamas nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki visiško skolos sugrąžinimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas neskundė NMA Sprendimo, jis yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nereiškė jokių prieštaravimų dėl skolos dydžio (132 273,40 Eur, patikslinus – 101 496,87 Eur), nesutiko su 416,80 Eur palūkanų suma ir prašė priimto sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjas perskaičiavo iš atsakovo prašomos priteisti skolos dydį, be kita ko, palūkanas, pateikė jų paskaičiavimą, o atsakovui neginčijus NMA pateikto skaičiavimo, pirmosios instancijos teismas patikslintą pareiškėjo prašymą pripažino pagrįstu. Nors atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, tačiau jo apeliacinio skundo turinys ir argumentai suponuoja išvadą, kad atsakovas kvestionuoja tik tą teismo sprendimo dalį, kuriuo buvo atsisakyta spręsti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl netenkinto atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija nutaria neprijungti prie bylos atsakovo teikiamų naujų įrodymų, nes TAAR išrašas nėra naujas įrodymas, jis jau yra byloje, o taip pat nenustatyta būtinybė vėliau pateikti sąskaitos išrašo.

Pagal ABTĮ 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012; 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015).

Teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020; kt.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2026 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-31-415/2026).

Pirmosios instancijos teismui pateiktame 2025 m. kovo 13 d. atsiliepime į prašymą atsakovas, be kita ko, prašė priimto teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat pridėjo sunkią atsakovo finansinę būklę patvirtinančius dokumentus – TAAR išrašą. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, be kita ko, dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, pareiškėją įpareigojo pateikti nuomonę dėl atsiliepime išdėstytų argumentų, pasiūlė šalims sudaryti taikos sutartį. NMA 2025 m. balandžio 14 d. rašte Nr. BR6-1726 „Dėl nuomonės ir informacijos pateikimo bei prašymo tikslinimo (R. U.)“, be kita ko, nurodė, kad NMA negali priimti sprendimo dėl taikos sutarties sudarymo, nes atsakovas nepateikė informacijos, kuri pagrįstų, jog atsakovas yra pajėgus 24 mėnesius mokėti mėnesines įmokas, kurių dydis būtų virš 4 000 Eur; taip pat nurodyta, kad jeigu teismas, nuspręstų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, atitinkančiam protingumo, proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (NMA vertinimu, toks laikotarpis galėtų būti ne ilgesnis nei 24 mėnesiai), prašoma teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinti, kad jei atsakovas daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį nesilaikys teismo nustatyto skolos ir palūkanų grąžinimo grafiko, NMA gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai skolos ir palūkanų sumai bei jį perduoti antstoliams (dėl visos skolos ir palūkanų sumos). Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. lydraščiu „Dėl nuomonės“ atsakovas ir jo atstovas įpareigoti iki 2025 m. balandžio 18 d. pateikti nuomonę dėl pareiškėjo procesiniame dokumente išdėstytų argumentų. Atsakovo atstovas 2025 m. balandžio 18 d. prašymu dėl termino pratęsimo ir teismo posėdžio atidėjimo prašė, be kita ko, pratęsti terminą pateikti nuomonę dėl pareiškėjo procesiniame dokumente išdėstytų argumentų iki 2025 m. gegužės 23 d. Regiono administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. lydraščiu „Dėl prašymo“ atsakovo atstovas informuotas, kad prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo netenkintas, nes tiek pareiškėjo, tiek atsakovo prašymu buvo paskirtas posėdis rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2025 m. balandžio 22 d.

Išdėstytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina pakankamai aktyvų pirmosios instancijos teismo vaidmenį tiriant įrodymus bei nustatant visas svarbias aplinkybes klausimui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo išspręsti. Akcentuotina, jog ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Atsakovas, prašydamas pirmosios instancijos teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turėjo pareigą pateikti sunkią atsakovo finansinę būklę patvirtinančius dokumentus, ir ją įvykdė kartu su atsiliepimu į pareiškėjo prašymą pateikdamas TAAR išrašą, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovas nepateikė jokių kitų dokumentų, iš kurių matytųsi jo finansinė padėtis ir būtų galima vertinti, ar ji yra tokia sunki, kaip teigia atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo aktyvus įrodinėjimo procese, naudojosi galimybe teikti įrodymus bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 56 str. 2, 5 d.) ar, kad 2025 m. balandžio 18 d. prašymą dėl termino pratęsimo ir teismo posėdžio atidėjimo, kuriame, be kita ko, prašė pratęsti terminą pateikti nuomonę dėl pareiškėjo procesiniame dokumente išdėstytų argumentų (dėl taikos sutarties sudarymo, papildomos sąlygos įtvirtinimo, teismui nusprendus išdėstyti teismo sprendimą), grindė aplinkybėmis, kad ketina gauti naujus, jo finansinę būklę patvirtinančius dokumentus, ar duomenis, kad atsakovas bus pajėgus vykdyti sprendimą pagal išdėstytą mokėjimų grafiką. Atsižvelgiant į tai, atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumo principą, nes nesudarė galimybių pateikti į bylą atsakovo poziciją patvirtinančių dokumentų ir duomenų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pajėgus kas mėnesį mokėti 4 336,96 Eur dydžio įmokas, paaiškinimų, kaip atsakovas ketina stabilizuoti savo finansinę padėtį. Atsakovas jokiais įrodymais (pvz., reguliariu (dabartiniu metu žinomu) pajamų bei išlaidų balansu) nepaneigė tokios pirmosios instancijos teismo išvados. Kaip jau buvo minėta, sprendimo vykdymo išdėstymo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas šiam klausimui spręsti aplinkybes.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo R. U. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.