Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Miltenytės, Igno Totilo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ir atsakovės R. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei R. L. ir atsakovės R. L. priešieškinį ieškovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. L. 2025 m. rugsėjo 22 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: (1) nutraukti jo ir atsakovės R. L. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir (duomenys neskelbtini) skyriuje įregistruotą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) santuoką dėl atsakovės kaltės; (2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; (3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 21 497,62 Eur piniginę kompensaciją; (4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tvirtino, kad šalių santuoka iš esmės iširo dėl atsakovės kaltės, paaiškėjus aplinkybėms, jog ji šeimos santaupas išleido azartiniams lošimams, t. y. ne šeimos poreikiams. Paaiškėjus šioms aplinkybėms ir ieškovui pareikalavus pateikti banko sąskaitos išrašą, 2024 m. lapkričio 17 d. ir 2024 m. lapkričio 18 d. atsakovė sukėlė konfliktą, po kurio policijos įstaigai pateikė nepagrįstą skundą, dėl kurio ieškovas patyrė didelius nepatogumus. 2025 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Toks atsakovės elgesys yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu bei lemia lojalumo ir pagarbos principų pažeidimus.

Nurodė, kad šalys turėjo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau jį 2025 m. vasario 25 d. pardavė, o gautas pinigines lėšas pasidalino lygiomis dalimis. Teigė, jog, ieškovo žiniomis, atsakovės banko sąskaitoje buvo sukauptos sutuoktinių santaupos apie 25 000 Eur, kurios turi būti teismo padalintos. Taip pat, jei atsakovė dalyvauja pensijų kaupime, šios lėšos taip pat turi būti padalintos. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šeimos santaupas, t. y. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias pinigines lėšas naudojo azartiniams lošimams, o ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turėtų būti sumažinta negautų pajamų apimtimi. Iš kredito įstaigų ieškovė lošimams panaudojo ne mažesnę nei 11 645,24 Eur sumą. Be to, atsakovė po faktinio santuokos iširimo priėmė iš kreditoriaus paskolos grąžinimą 23 000 Eur, kurių ½ dalies ieškovui neperdavė. Taip pat, atsakovė, sužinojusi apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ne mažiau kaip 8 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė priteisti jo naudai kompensaciją, kurios dydis yra 21 497,62 Eur.

Atsakovė R. L. 2025 m. gruodžio 1 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė: (1) santuoką tarp ieškovo A. L. ir atsakovės R. L., sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl ieškovo kaltės; (2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – K., o ieškovui – L.; (3) atsakovei iš ieškovo priteisti: (i) ½ ieškovo parduotos transporto priemonės Suzuki UH 125, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos – 250 Eur piniginę kompensaciją; (ii) ½ ieškovo parduotos transporto priemonės Microcar Mgo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kainos – 1 650 Eur piniginę kompensaciją; (iii) ½ ieškovo parduotos transporto priemonės Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos – 8 500 Eur piniginę kompensaciją; (iv) 19 983 Eur piniginę kompensaciją dėl atsakovės asmeninėmis lėšomis padidėjusio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusio turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės; (v) ½ mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo pajamų – 2 500 Eur; (vi) ½ Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8270-1203/2024 ieškovui iš atsakovės P. Ž. priteistos skolos sumos – 436 Eur bei pusę 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (850 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur bylinėjimosi išlaidų; (vii) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; (viii) visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis prieš atsakovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Nuo 2024 m. birželio 9 d. sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio. 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ieškovo pasikartojančio smurto jos atžvilgiu. Dėl to Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis 2025 m. vasario 20 d. prokurorės nutarimu nutrauktas. Atsakovė šį nutarimą skundė. Teigė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik dėl to, kad teisėsaugos institucijoms trūko įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo kaltę, bet tai nerodo, kad ieškovas prieš atsakovę nesmurtavo.

Pažymėjo, jog santuokos metu ieškovo vardu įgyta: (1) 2024 m. gegužės 23 d. transporto priemonė Suzuki UH 125, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Eur ir parduota 2024 m. liepos 17 d. už 500 Eur; (2) 2024 m. liepos 3 d. transporto priemonė Microcar Mgo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 300 Eur ir parduota 2024 m. liepos 4 d. už 2 350 Eur kainą; (3) transporto priemonė Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2024 m. rugpjūčio 8 d. parduota už 17 000 Eur. Šias transporto priemones ieškovas įgijo sutuoktiniams vedant bendrą ūkį iš jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, todėl atsakovė prašė priteisti jai ½ transporto priemonių Suzuki UH 125 ir Peugeot 3008 pardavimo kainos, o transporto priemonės Microcar Mgo – ½ pirkimo kainos, nes jo pardavimo kaina buvo fiktyvi, siekiant išvengti mokestinės prievolės valstybei.

Tvirtino, jog ieškovas santuokos metu įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas 2024 m. birželio 10 d. mokėjimo pavedimu iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą 5 000 Eur, kurie laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tą pačią dieną šiuo pinigus ieškovas pervedė savo broliui V. L.. Atsakovė prašė ½ šios pajamų sumos priteisti jai.

Nurodė, kad atsakovei taip pat turi būti priteista ½ dalis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8270-1203/2024 iš atsakovės P. Ž. ieškovui priteistos 850 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teigė, kad santuokos metu laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2004 m. lapkričio 11 d. atsakovė iš tėvo P. K. bankiniais pavedimai gavo iš viso 19 983 Eur (68 997 Lt), už kuriuos sutuoktiniai pirko žemės sklypą ir statė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą šalys 2021 m. kovo 29 d. pardavė ir gautas lėšas panaudojo šeimos būsto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Šį namą sutuoktiniai pardavė 2025 m. vasario 25 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistina 19 983 Eur kompensacija dėl jos asmeninėmis lėšomis padidėjusio turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertės.

Pažymėjo, jog atsakovė, prieš ją ieškovui fiziškai ir psichologiškai smurtaujant, jautė skausmą, patyrė sukrėtimą, emocinį stresą, stiprius neigiamus išgyvenimus, sumažėjo jos savigarba, bendravimo galimybės. Atsižvelgiant į tai, atsakovė patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. L. ir atsakovės R. L. (pavardė iki santuokos sudarymo K.), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo ieškovui A. L. paliko prigimtinę jo pavardę „L.“, o atsakovei R. L. grąžino iki santuokos turėtą pavardę „K.“;

nustatė, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka;

nustatė, kad atsakovės R. L. vardu registruota transporto priemonė „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninis turtas ir po santuokos nutraukimo atitenka jai asmeninės nuosavybės teise;

iš ieškovo A. L. priteisė atsakovei R. L. 7 925,00 Eur piniginę kompensaciją;

iš atsakovės R. L. priteisė ieškovui A. L. 17 249,54 Eur piniginę kompensaciją;

pripažino, kad ieškovo A. L. reikalavimo teisė išieškoti pagal ieškovo A. L. naudai priteistą skolą iš P. Ž. pagal įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8270-1203/2024, laikytina bendroji jungtinė sutuoktinių teisė, kurioje ieškovo A. L. ir R. L. dalys yra lygios.

ieškovui A. L. iš atsakovės R. L. priteisė 5 148,00 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų;

atsakovei R. L. iš ieškovo A. L. priteisė 480,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų;

iš atsakovės R. L. priteisė 352,00 Eur atidėto žyminio mokesčio valstybės naudai;

iš ieškovo A. L. priteisė 88,00 Eur atidėto žyminio mokesčio valstybės naudai;

iš atsakovės R. L. priteisė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai;

likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

Teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad būtent nuo 2024 m. birželio 9 d. šalių santykiai jau buvo gerokai pašliję ir šalys tam tikra prasme pradėjo atskirai mokėti už komunalinius mokesčius, nors gyveno viename name, tačiau buvo pasidalinę kambariais ir iš esmės jau buvo apsisprendę nutraukti santuoką. Teismas tokias išvadas darė, atsižvelgęs į tai, kad po 2024 m. birželio 9 d. buvo pardavinėjamos santuokos metu įgytos transporto priemonės; parduota santuokos metu įsteigta mažoji bendrija, iš kurios šalys gaudavo pajamas; atiduota ieškovo iš V. L. pasiskolinta 5 000 Eur suma. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas iš esmės nepaneigė aplinkybių, jog nuo 2024 m. birželio mėnesio šalys per pusę dalinosi mokesčiais už komunalinius patarnavimus; taip pat tai, kad aplinkybę, jog šalių santykiai buvo nebegeri ir konfliktiški nuo 2024 m. vasaros, iš esmės patvirtino ir šalių pilnametis sūnus T. L.. Teismas, įvertinęs tai, kad aplinkybė, jog atsakovė, sūnui grąžinus jai 23 000 Eur dalį sumos, 10 000 Eur pervedė jam, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad sūnus yra nuo jos finansiškai priklausomas ar įtakojamas, todėl nesutiko su ieškovo argumentais, jog sūnaus parodymai turėtų būti vertintini kritiškai. Teismas taip pat vertino tai, jog ieškovas neprašė apklausti jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes bei paneigti atsakovės nurodytas aplinkybes.

Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad šalys dalyvavo kaimyno jubiliejuje taip pat nepatvirtina, jog jų tarpusavio santykiai iki 2024 m. lapkričio 17 d. buvo geri ir jie gyveno kaip faktinė šeima, nes tai paneigia šalių susirašinėjimas bei šalių, ieškovo bandymas gautas lėšas už santuokos metu įgytą automobilį pervesti sūnui. Teismas vertino, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovas jai galimai buvo neištikimas.

Teismas vertino, jog vien tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo ieškovo smurto atsakovės atžvilgiu buvo nutrauktas, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog jokio smurto nebuvo, nes pritrūko įrodymų, kadangi šalių vaikai atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas taip pat vertino tai, jog atsakovė tiek teismo posėdžio metu, tiek ir duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kad nuo (duomenys neskelbtini) jos ir ieškovo santykiai nutrūko, taip pat aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) tarp jos ir ieškovo įvykusio konflikto, o ieškovas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jų barnio (duomenys neskelbtini)ir šalių santykių po jo.

Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors ieškovas ir įtarė apie tai, kad atsakovė žaidė azartinius lošimus, tačiau jam tai tapo žinoma tik po šalių konflikto (duomenys neskelbtini). Teismas iš esmės sutiko su ieškovo atstovo argumentais, kad tai, jog ieškovas nuolat tikrino atsakovės sąskaitas ar telefoną, ar domėjosi kur atsakovė išleidžia pinigus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis naudojo psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Teismas vertino, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutraukimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iširo (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas nustatė, kad automobilis Peugeot 3008 buvo įgytas santuokoje, o parduotas už 17 000 Eur. Pardavus šį automobilį, ieškovas atsakovei pervedė 4 000 Eur per du pavedimus, iš kurių 3 000 Eur buvo panaudoti santuokos metu paimto kredito grąžinimui, o 1 000 Eur pervesta S. I. už šalių vonios remontą. Įvertinęs tai, kad ne pati atsakovė tarėsi su S. I. dėl vonios remonto ir atsiskaitymo už jį, o ieškovas, be to, pati atsakovė pravedė ieškovo prašymu S. I. 1 000 Eur, teismas darė išvadą, kad tai buvo atsiskaitymas už šalių vonios remontą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog ieškovui liko 13 000 Eur lėšų už automobilio pardavimą. Nesant duomenų, patvirtinančių, kad ši 13 000 Eur suma buvo išleista bendrų šeimos poreikių tenkinimui, ieškovui nepateikus bei negalėjus tiksliai įvardinti kur išleido tokią pinigų sumą, o nustačius, kad šalys jau nuo (duomenys neskelbtini) kartu nebevedė bendro ūkio, teismas sprendė, jog yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti 6 500 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto automobilio pardavimą.

Teismas sprendė, jog taip pat iš ieškovo atsakovei yra pagrindas priteisti pusę gautų lėšų ir už kitas dvi parduotas transporto priemones, nes ieškovas neįrodė, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog atsakovei priteistina 250 Eur kompensacija už transporto priemonę Suzuki UH 125 ir 1 175 Eur piniginė kompensacija už transporto priemonę Microcar Mgo. Įvertinęs tai, jog atsakovė neginčijo transporto priemonės Microcar Mgo pirkimo–pardavimo sutarties, nesant duomenų, kad ieškovas, pardavęs transporto priemonę, būtų gavęs didesnę sumą nei nurodytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, teismas atsakovės reikalavimą dėl didesnės kompensacijos priteisimo atmetė.

Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl 11 500 Eur kompensacijos priteisimo, liudytojo T. L. parodymus vertino kritiškai. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nors liudytojas tvirtino, kad tai buvo tėvų parama, tačiau taip pat nurodė, jog jis kas mėnesį mokėjo paskolos įmokas, ką patvirtino ir atsakovė bei jos banko sąskaitos išrašai, sprendė, kad liudytojo parodymai yra prieštaringi.

Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad T. L. atsakovei pervesta 23 000 Eur suma laikytina kaip grąžintas kreditas, kuris buvo paimtas ieškovo ir atsakovės santuokos metu bei kredito suma buvo perduota sūnui, ir grąžintas santuokoje, kaip tvirtina šalys tuo metu kai buvo parduotas šalių nekilnojamas turtas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovė privalo pusę šios sumos, t. y. 11 500 Eur, grąžinti ieškovui. Teismas vertino, jog atsakovė neįrodė, kad 30 000 Eur suma buvo šalių parama jų sūnui.

Iš ieškovo sąskaitos išrašo nustatęs, jog 2023 m. gruodžio 1 d. V. L. ieškovui pervedė 5 000 Eur, o 2023 m. gruodžio 6 d. ieškovas jam grąžino 5 000 Eur, 2023 m. gruodžio 19 d. V. L. vėl ieškovui pervedė 5 000 Eur, o ieškovas 2024 m. birželio 10 d. pervedė V. L. 5 000 Eur, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo ir priteisti 2 500 Eur lėšų, gautų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos.

Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo, konstatavo, jog neginčijamai nustatyta, kad atsakovė žaidė azartinius lošimus ir pralošė lėšas, kurios buvo sukauptos santuokoje. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog ji pagrindines lėšas pralošė po 2024 m. birželio 9 d., kai jau kartu su ieškovu nebevedė bendro ūkio, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji lošė iš asmeninių lėšų, priešingai, atsakovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog jos gautų pajamų iš darbo užmokesčio nebūtų pakakę jos lošimams, be to, atsakovei buvo pervedamos piniginės lėšos ir už parduotus automobilius, kurių pardavimu užsiėmė ieškovas su vienu iš sūnumi.

Teismas nustatė, kad atsakovė santuokos metu iš viso azartiniams žaidimais išleido 11 645,24 Eur sumą. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kad jis sutuoktinei buvo atleidęs kai ji pirmą kartą 2000 m. pradėjo žaisti azartinius žaidimus, o po to atsakovė vėl aktyviai žaisti azartinius žaidimus pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), teismas darė išvadą, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) praloštos piniginės lėšos negali būti priteistos ieškovo naudai, todėl 146,76 Eur suma atimtina iš bendros atsakovės azartiniams lošimams išleistos sumos ir laikytina, kad 11 498,48 Eur buvo panaudota azartiniams lošimams santuokos metu. Teismas, padaręs išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji lošė iš asmeninių lėšų, bei įvertinęs tai, kad po santuokos sudarymo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra ir sutuoktinio gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio, sprendė, jog yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 5 749,24 Eur kompensaciją už santuokos metu gautų piniginių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikių tenkinimui.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė, gavusi iš sūnaus 23 000 Eur, taip dalį lėšų išgrynino, ieškovo reikalavimą dėl ½ dalies 8 350 Eur lėšų, kurias atsakovė išgrynino, priteisimo, atmetė kaip neįrodytą.

Įvertinęs tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog visos jos tėvo jai dovanotos lėšos buvo panaudotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagerinimui, o ieškovas šias aplinkybes neigia, taip pat tai, kad parduodant santuokos metu įgytą turtą atsakovė ieškovui jokių pretenzijų dėl nukrypimo nuo lygių dalių nereiškė ir pati pasiūlė pasidalinti lygiomis dalims dar iki ieškovui kreipiantis į teismą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neginčijo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuria buvo parduotas santuokos metu įgytas turtas, teismas darė išvadą, kad vien tai, jog atsakovės tėvas jai pervedė 19 983 Eur nesudaro pagrindo teismui laikyti, kad atsakovė įrodė, kad ji asmenines lėšas investavo į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimą. Teismas taip pat vertino tai, jog atsakovė ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini), parduoto turto, nei 2021 m., kai šis turtas šalių buvo parduotas, nei 2025 m. vasario 24 d. kai buvo parduodamas kitas šalių santuokos metu įgytas turtas, kuris viešame registre taip pat buvo įregistruotas kaip šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė atstovavimo sutartį su advokatu sudarė 2025 m. sausio mėn., t. y. prieš parduodant santuokos metu įgytą bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, taigi, jei manė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių, galėjo nesudaryti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, be to, ir vėliau teisminio proceso metu neginčijo šios sutarties, nors atsakovę nuo pat pradžių atstovavo kvalifikuotas atstovas.

Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neginčijo, jog paskola P. Ž. buvo suteikta santuokos metu ir iki šiol nėra grąžinta, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo teisė išieškoti skolą iš P. Ž. pagal įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8270-1203/2024 yra bendroji jungtinė sutuoktinių teisė, kurioje jų dalys yra lygios.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-260-867/2026: (1) ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti; (2) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. L. ir atsakovės R. L., nutraukti dėl atsakovės kaltės; (3) iš atsakovės priteisti ieškovui 21 424,54 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių santuoka nutrauktina ir dėl ieškovo kaltės. Teismas iš esmės nepateikė jokių motyvų dėl ieškovo esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo, sąlygojusio santuokos iširimą, o, priešingai, teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog jis domėjosi kur atsakovė išleidžia pinigus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis naudojo psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Teismas pripažino, jog atsakovė teiginių apie ieškovo neištikimybę taip pat neįrodė. Nors teismas sprendime mini tarp šalių tariamai įvykusį barnį 2026 m. birželio 9 d., tačiau nedetalizuoja jokių tariamai įvykusio barnio/konflikto detalių, nevertina, kad dėl to barnio yra ieškovo kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kad barnis 2024 m. birželio 9 d. būtų įvykęs, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ir kad ieškovo veiksmai būtų susiję su esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu, kas būtų buvę santuokos ištrimo priežastis.

Pabrėžia, kad bylos duomenys, šalių banko sąskaitų išrašai neginčijamai patvirtina faktą, jog šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, dalijosi bendro gyvenimo išlaidas iki (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka iš esmės iširo dėl atsakovės kaltės, paaiškėjus aplinkybėms, kad ji šeimos santaupas išleido azartiniams lošimams, t. y. ne šeimos poreikiams. Nors po to atsakovė sukėlė konfliktą ir pateikė skundą policijos įstaigai, tačiau 2025 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o atsakovės skundai atmesti. Šie procesiniai dokumentai įrodo faktą, kad ieškovas nenaudojo smurto atsakovės atžvilgiu.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas jo reikalavimas dėl 8 350 Eur lėšų, kurias atsakovė išgrynino, priteisimo, yra neteisėta ir nepagrįsta. Apelianto teigimu, byloje jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iki piniginių lėšų už parduotą nekilnojamąjį turtą gavimo 2025 m. kovo 17 d. buvo atliktas piniginių lėšų išgryninimas. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad tos lėšos būtų buvusios jos asmeninės, teismas privalėjo ieškovui priteisti ne mažesnę kaip 4 175 Eur piniginę kompensaciją.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iš jo atsakovei priteisti 7 925 Eur piniginę kompensaciją už parduotas tris transporto priemones. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė, jog piniginės lėšos buvo panaudotos bendrų poreikių tenkinimui. Pažymi, jog byloje pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas gautas pinigines lėšas naudojo bendroms ūkio išlaidoms (maistui, komunaliniams mokesčiams ir kt.) dengti, taip pat bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iš gautų lėšų padengė skolą S. I., kuris teikė sutuoktiniams būsto remonto paslaugą. Teigia, jog atsakovė S. I. sumokėjo 1 000 Eur pavedimu, kuris buvo atliktas iš ieškovo gautų 1 000 Eur po automobilio pardavimo. Apelianto vertinimu, atsižvelgus į tai, kad šalys kartu gyveno iki 2024 m. lapkričio 17 d., vedė bendrą ūkį, kartu lankėsi draugų šeimos šventėse, gyveno viename būste, kurį kartu išlaikė (mokėjo mokesčius, pirko maistą ir kt.), kartu vykdė bendras solidarias prievoles kreditoriams, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog santuokos metu ieškovo gautos pajamos iš transporto priemonių pardavimo nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui.

Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-260-867/2026 iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės manymu, teismas, nurodydamas, jog šalių santuoka iširo (duomenys neskelbtini), tikėtina, suklydo, nes iš teismo nurodytų argumentų galima daryti išvadą, kad teismas turėjo nurodyti, jog šalių santuoka iširo (duomenys neskelbtini).

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovas nuolat tikrino atsakovės sąskaitas ar telefoną, ar domėjosi kur atsakovė išleidžia pinigus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis naudojo psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Pažymi, kad ieškovas prieš atsakovę naudojo įvairaus pobūdžio psichologinį, taip pat ir fizinį smurtą, ir ne vien tik tikrino atsakovės sąskaitas ar telefoną, ar domėjosi kur ji išleidžia pinigus. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog ji neįrodė ieškovo neištikimybės, kadangi pats ieškovas patvirtino, kad susipažino ir bendravo su kita moterimi, o ieškovo paaiškinimai, jog su šia moterimi susipažino po (duomenys neskelbtini) vertintini kritiškai.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Apeliantės teigimu, šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl ieškovo fizinio ir psichologinio smurto, dėl ko atsakovė jautė skausmą, po sumušimo patyrė sukrėtimą, emocinį stresą, stiprius neigiamus išgyvenimus, sumažėjo jos savigarba, bendravimo galimybės, jai buvo sunku atlikti pareigas darbovietėje. Teismas nepagrįstai visų šių aplinkybių nevertino.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai priteista 1 175 Eur piniginė kompensacija už transporto priemonę Microcar Mgo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovas šią transporto priemonę 2024 m. liepos 3 d. nusipirko už 3 300 Eur, ir jau kitą dieną pardavė už ženkliai mažesnę kainą – 2 350 Eur. Apeliantės tvirtinimu, ši pardavimo kaina fiktyvi, todėl būtent automobilio pirkimo kaina laikytina transporto priemonės kaina. Byloje nėra pateiktų įrodymų apie šio automobilio itin ženklų vertės sumažėjimą, apie patirtą eismo įvykį, kurio pasėkoje automobilis turėjo būti parduotas už žymiai mažesnę kainą. Tai, kad atsakovė neginčijo šios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, nesudaro pagrindo šį reikalavimą pripažinti nepagrįstu.

Apeliantės teigimu, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti 6 500 Eur piniginę kompensaciją už automobilio Peugeot 3008 pardavimą. Teismas nepagristai sprendė, kad, pardavus šį automobilį, ieškovas atsakovei pervedė 4 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur buvo panaudoti kredito grąžinimui ir 1 000 Eur pervesta S. I., kuris tvarkė jų namo vonią. Pažymi, kad iš atsakovės byloje pateiktų įrodymų matyti, jog šie pervedimai nesusiję su automobilio Peugeot 3008 pardavimu. S. I. tvarkė šalių namo vonią dar 2022 m. Atsakovė byloje nurodė, kad paskolas 3 000 Eur ir 5 000 Eur ji grąžino, kai jie su ieškovu negyveno, 3 000 Eur paskola buvo padengta iš 4 000,00 Eur, kuriuos jai pervedė ieškovas pardavęs automobilį, o likusią paskolą grąžino kai sūnus jai davė pinigus, nes ji pinigų neturėjo.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl 11 500 Eur kompensacijos ieškovui priteisimo. (duomenys neskelbtini) jau po to, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį, šalių sūnus T. L., norėdamas padėti atsakovei, pervedė jai 23 000 Eur, iš kurių 5 000 Eur atsakovė panaudojo paskolos grąžinimui. Atsakovė grąžino sūnui T. L. 10 000 Eur, o 1 000 Eur – sūnui D. L.. Liudytoju byloje apklaustas T. L. teismui patvirtino, kad šalys nesusitarė dėl paskolos sutarties sudarymo. Atsakovė taip pat patvirtino, kad tai buvo parama sūnui, o ne paskola, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš jos pusę 23 000 Eur sumos yra nepagrįstas. Be to, jokių įrodymų apie paskolos sutartį byloje nėra.

Nurodo, jog teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės reikalavimas priteisti jai 2 500 Eur lėšų, gautų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, yra nepagrįsta. Teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) t. y. kitą dieną po tai kai šalys pradėjo nebevesti bendro ūkio, mokėjimo pavedimu ieškovas, siekdamas nuslėpti pajamas, iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą 5 000 Eur, kurie laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tą pačią dieną ieškovas pervedė šiuos 5 000 Eur savo broliui V. L.. Teismas neįvertino, kad tuo atveju, jeigu ieškovas sudarė paskolos sutartį jau po to, kai šalys pradėjo nebevesti bendro ūkio, tokie įsipareigojimai laikytini ieškovo asmeniniais įsipareigojimais.

Pažymi, kad sutuoktiniai bendrą ūkį nustojo vesti (duomenys neskelbtini), o atsakovės panaudotos lėšos lošimams paskaičiuotos ir po laikotarpio kai sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį. Apeliantės vertinimu, tai nėra teisinga. Atsakovės skaičiavimu, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2024 m. birželio 1 d. ji laisvalaikio pramogoms (azartiniams lošimams) panaudojo 3 882,43 Eur, o ne kaip teigia teismas, 11 498,48 Eur. Pažymi, kad sutuoktiniai jų bendro ūkio vedimo ir gyvenimo kartu laikotarpiu bendras lėšas naudojo, be kita ko, ir laisvalaikio pramogoms, pomėgiams. Atsakovė per keturis metus pramogoms – azartiniams lošimams išleido 3 882,43 Eur, t. y. per vieną mėnesį apie 80 Eur. Apeliantės vertinimu, tokia suma nelaikytina neproporcingai didele ar nepagrįsta. Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad atsakovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog jos gautų pajamų iš darbo užmokesčio nebūtų pakakę jos lošimams.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl jos 19 983,00 Eur asmeninių lėšų į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pažymi, kad 2004 m. liepos 12 d. – 2004 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu atsakovė iš tėvo P. K. bankiniais pervedimais gavo iš viso 19 983 Eur (68 997 Lt), o sodo pastato statybos pradžia 2004 m., pabaiga 2014 m. Taigi, lėšų gavimo ir sodo pastato statybų pradžia sutampa. Tai, kad pastato pabaiga nurodyta 2014 m., nereiškia, jog jis nebuvo pradėtas statyti ir statomas dar iki 2014 m. Atsakovė nesutinka su teismo pozicija, kad ji ieškovui jokių pretenzijų dėl nukrypimo nuo lygių dalių nereiškė, kad neginčijo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Teismas nepagrįstai nevertino statybų sąsiuvinio, kaip įrodymo, byloje, iš kurio matyti šalių panaudotos lėšos (būtent 19 983 Eur (68 997 Lt)) namo statybai nuo 2004 m. liepos 12 d.

Atsiliepimu į ieškovo A. L. apeliacinį skundą atsakovė R. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas vienareikšmiškai nekonstatavo, jog ieškovas atsakovės atžvilgiu smurto nenaudojo. Priešingai, teismas nurodo, kad smurto aplinkybės konstatavimui pritrūko įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo smurto prieš atsakovę įrodymus pats ieškovas iš atsakovės telefono ištrynė. Ieškovas prieš atsakovę naudojo įvairaus pobūdžio psichologinį ir fizinį smurtą, ir ne vien tik tikrino atsakovės sąskaitas ar telefoną, ar domėjosi kur atsakovė išleidžia pinigus. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad susipažino ir bendravo su kita moterimi. Teismas nustatė, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jų barnio (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, bei tai, kad po to jų tarpusavio santykiai buvo blogi. Todėl ieškovas apeliaciniu skundu šį barnį ginčija nepagrįstai. Nurodytos aplinkybės patvirtina ir pagrįstą teismo išvadą, jog šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad ieškovo nurodyti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog 8 350 Eur piniginės lėšos išgrynintos atsakovės asmeniniams poreikiams. Atsakovė bendro sutuoktinių ūkio vedimo metu šeimos poreikiams tenkinti iš banko sąskaitos išsigrynindavo reikalingas sumas. Be to, ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad atsakovė pirma sužinojo apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, kadangi atsakovė jau nuo (duomenys neskelbtini) pradžios ruošėsi nutraukti santuoką, ką patvirtina tarp atsakovės ir jos atstovo 2025 m. sausio 2 d. sudaryta atstovavimo sutartis.

Atsakovės teigimu, vien tik ieškovo banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad jis būtent iš automobilių pardavimo gautas pinigines lėšas naudojo einamiesiems mokėjimams atlikti, kurie susiję su bendromis ūkio išlaidomis (maistas, komunaliniai mokesčiai ir kt.). Be to, kaip nustatė teismas, šalys bendro ūkio nebetvarkė nuo (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimu į atsakovės R. L. apeliacinį skundą ieškovas A. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovės jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovas „domėjosi kur atsakovė išleidžia pinigus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis naudojo psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu“. Atsakovė neįrodė savo teiginių apie ieškovo neištikimybę. Byloje nėra duomenų, kad šalių barnis būtų įvykęs (duomenys neskelbtini), kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ir kad jo veiksmai būtų susiję su esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu, bei tai būtų buvę santuokos iširimo priežastis. Šalių santuoka iš esmės iširo dėl atsakovės kaltės, paaiškėjus aplinkybėms, kad ji šeimos santaupas išleido azartiniams lošimams, t. y. ne šeimos poreikiams.

Teigia, jog atsakovės argumentas dėl santuokos faktinio iširimo datos nepagrįstas, nes atsakovė nebuvo pareiškusi reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), be to, teismui nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys apie tai, jog sutuoktiniai faktiškai būtų nustoję gyventi kartu (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimai, faktinės aplinkybės bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka faktiškai iširo (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei 1 175,00 Eur už Microcar Mgo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.119 straipsnio nuostata ir tokia teismo pozicija iš teisinės pusės dėl turto kainos nustatymo atitinka teisės normos aiškinimą ir taikymą bei kasacinio teismo praktiką. Atsakovės pozicija, jog kaina yra fiktyvi yra neteisėta, nes: (1) atsakovė nepateikė jokių šį teiginį įrodančių įrodymų; (2) atsakovė 2024 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo.

Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais dėl kompensacijos už Peugeot 3008 dydžio. Ieškovo tvirtinimu, jis už parduotą automobilį gautas pinigines lėšas naudojo einamiesiems mokėjimas atlikti, kurie susiję su bendromis ūkio išlaidomis. Teismo išvada, kad „ieškovas neįrodė, jog piniginės lėšos buvo panaudotos bendrų poreikių tenkinimui“, yra nepagrįsta. Be to, pati atsakovė patvirtino, jog ji S. I. sumokėjo 1 000 Eur, gavusi šiuos pinigus iš ieškovo po automobilio pardavimo.

Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais dėl 23 000 Eur sumos grąžinimo paskirties ir kt., nes jie prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Byloje pateikti atsakovės Luminor Bank AS sąskaitos išrašai patvirtina, kad T. L. pervedė atsakovei 23 000 Eur, nurodant „atiduota paimta paskola 2017-09-04“. Pažymi, kad santuokos metu jis ir sutuoktinė savo vardu sudarė kredito sutartį, pagal kurią buvo suteiktas 30 000 Eur kreditas, nes sūnus T. L. neturėjo galimybės gauti kredito. Sūnus nuo pat kredito sutarties sudarymo momento vykdė mokėjimus kreditoriui, o, sutuoktiniams pardavus įkeistą turtą, kredito likusi 23 000 Eur suma buvo grąžinta prieš terminą į atsakovės sąskaitą.

Ieškovo tvirtinimu, jis santuokos metu buvo gavęs paskolas iš brolio V. L., kurias santuokos metu grąžino, t. y. įvykdė solidarias sutuoktinių prievoles. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 2 500 Eur lėšų, gautų iš MB „Motalda“ veiklos vykdymo pajamų, priteisimo.

Pažymi, kad atsakovės argumentai dėl 19 983 Eur kompensacijos atmetimo yra nepagrįsti, nes: (1) atsakovė nepateikė tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų savo teiginiams, jog iš tėvo jai pervestų piniginių lėšų šalys statė gyvenamąjį namą, pagrįsti; atsakovė teismui nepateikė banko sąskaitos išrašo, kuris patvirtintų kur šios piniginės lėšos buvo panaudotos; (2) nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarė dalintino turto balanso, t. y. šio turto nebuvo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje; (3) atsakovė pripažino, kad jokia dalis pinigų iš nurodytos sumos nebuvo panaudota turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir/ar įrengimui; (4) 2025 m. vasario 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šalys pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą ir gautas pinigines lėšas pasidalino lygiomis dalimis, aiškiai išreikšdami valią, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios.

Nurodo, jog nors atsakovė laikosi pozicijos, kad ji pagrindines lėšas pralošė po (duomenys neskelbtini), kai jau kartu su ieškovu nebevedė bendro ūkio, tačiau atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji lošė iš asmeninių lėšų, priešingai, atsakovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog jos gautų pajamų iš darbo užmokesčio nebūtų pakakę jos lošimams. Ieškovo vertinimu, teismas pagrįstai atmetė ir atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių santuoka nutrauktina ir dėl ieškovo kaltės, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar kad jo veiksmai būtų susiję su esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu. Atsakovė taip pat nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodydama, jog teismas nepagrįstai šalių santuoką nutraukė ir dėl atsakovės kaltės, nes ieškovas jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, taip pat jai buvo neištikimas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Siekiant nustatyti dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, išklausiusi šalių paaiškinimus, liudytojo T. L. parodymus teismo posėdžio metu, remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis dėl sutuoktinių kaltės fakto nustatymo, įrodymų vertinimo taisyklėmis tokiam faktui nustatyti ir jų aiškinimo bei taikymo teismų praktika, turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantai apeliacinių skundų argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė jau nuo 2020 m. pradėjo žaisti azartinius žaidimus, dėl ko tarp šalių kilo konfliktai, tačiau šalys išsiaiškino ir atsakovė pažadėjo daugiau nebežaisti azartinių žaidimų, tačiau vėliau 2023 m. vėl pradėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santykiai tapo itin įtempti ir konfliktiški jau nuo 2024 m. pradžios. Ieškovo teigimu, konfliktai iš esmės kildavo dėl atsakovės žaidžiamų azartinių žaidimų, o atsakovės teigimu, dėl ieškovo jos atžvilgiu naudojamo fizinio ir psichologinio smurto. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovė žaidė azartinius žaidimus, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, be kita ko, taip pat įtakojo įtampą tarp sutuoktinių ir tarpusavio konfliktus. Byloje taip pat pateikti duomenys apie šalių konfliktus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), po kurių atsakovė kreipėsi į policiją dėl sutuoktinio pasikartojančio smurto jos atžvilgiu. Buvo pateikta 2024 m. lapkričio 22 d. Specialisto išvada apie atsakovei nustatytą (duomenys neskelbtini) bei pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00769-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kurio metu apklaustas A. L. kaltę pripažino iš dalies; sutiko, kad konfliktai tarp šalių buvo, tačiau smurtą atsakovės atžvilgiu neigė. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2025 m. vasario 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog šalių parodymai dėl smurto yra prieštaringi ir šių prieštaravimų ikiteisminio tyrimo metu pašalinti nepavyko. Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog abu sutuoktiniai iš esmės buvo itin konfliktiški vienas kito atžvilgiu, vienas kitą įžeidinėjo, žemino.

Atsakovė santuokos iširimą dėl ieškovo kaltės taip pat grindžia jo neištikimybe, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliantės argumentas nepagrįstas. Remiantis ieškovo paaiškinimais, jis su atsakovės nurodyta moterimi susipažino 2024 m. liepos mėn. ir ši moteris yra tik draugė. Pažymėtina, jog be apeliantės deklaratyvaus teiginio dėl ieškovo neištikimybės, byloje nėra jokių jos nurodytą aplinkybę pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovas jai galimai buvo neištikimas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad abu sutuoktiniai yra kalti tuo atveju, kai santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-398/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Nagrinėjamu atveju, nutarties 62 punkte aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad abi šalys tarpusavyje konfliktavo, viena kitos atžvilgiu nesielgė pagarbiai ir kantriai. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog iš esmės abiejų sutuoktinių tarpusavio nesutarimai, jų elgesys (atsakovės azartinių žaidimų žaidimas; smurtinis tarpusavio konfliktų sprendimas, nepagarba vienas kitam ir pan.) vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir saugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju abipusei kaltei nustatyti nėra esmingai svarbu išskirti kažkokį konkretų ieškovo ar atsakovės elgesį, jo modelį ar veiksmą, konkrečiai prisidėjusį prie santuokos iširimo, tačiau abipusei kaltei nustatyti pakankamas abiejų sutuoktinių elgesys santuokoje (tarpusavio nesutarimai, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis išsaugoti šeimą ir pan.), juolab kad apeliantai nenurodė, kokias maksimalias pastangas dėjo santuokos išsaugojimui. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad santuoka iš esmės iširo dėl abiejų sutuoktinių tarpusavio nesutarimų ir nesugebėjimo rasti bendrų sprendimų, todėl laikytina, kad dėl negalėjimo kartu gyventi kalti abu sutuoktiniai.

Paminėtina ir tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Byloje esančių ir aukščiau aptartų faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja išvados, kad tik ieškovas ar atsakovė iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir tik vienas ar kitas yra kaltas dėl santuokos iširimo, o aplinkybės, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas. Teismo išvados dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės sutuoktinių kaltės yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento

Ieškovas tvirtino, jog šalys bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini), o atsakovė įrodinėjo, jog šalys bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento yra prieštaringos – viena vertus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini), kita vertus konstatavo, jog šalių santuoka iširo (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad teismas suklydo, nurodydamas, jog šalių santuoka iširo (duomenys neskelbtini).

Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Taigi, CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019, 34, 36 punktai).

Nagrinėjamu atveju atsakovė aplinkybę, jog šalys bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini), iš esmės grindžia tuo, jog po šalių konflikto (duomenys neskelbtini) jie, nors gyveno viename name, tačiau buvo pasidalinę kambarius, atskirai mokėjo komunalinius mokesčius. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, teigė, kad jų santuoka iširo (duomenys neskelbtini) po šalių konflikto, o iki tol šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliantės nurodomos aplinkybės, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) gyvena skirtinguose kambariuose ir atskirai moka komunalinius mokesčius, nereiškia, kad jos nesinaudojo tais pačiais gyvenamojo būsto patogumais, kartu nesirūpino kasdiene namų priežiūra ar neturėjo bendrų ūkinių interesų rūpindamosi bendrais namais. Tuo labiau, jog byloje pateikti duomenys patvirtina priešingai. Iš atsakovės ir ieškovo banko sąskaitos išrašų nustatyta, jog ieškovas, 2024 m. rugpjūčio 8 d., pardavęs automobilį Peugeot 3008, tą pačią dieną atsakovei pervedė 3 000 Eur, skirtus sutuoktinių bendro kredito grąžinimui, taip pat 2024 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei pervedė dar 1 000 Eur, kurie tą pačią dieną atsakovės buvo pervesti S. I., remontavusiam šalių namo vonią. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas. Taigi, iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog ir po (duomenys neskelbtini) šalys mokėjo bendras paskolas, atsiskaitinėjo už bendro gyvenamojo būsto (vonios) remontą.

Atkreiptinas dėmesys ir į pačios atsakovės nurodomų argumentų prieštaringumą. Nors apeliantė teigia, kad šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini), tačiau reiškia reikalavimą dėl transporto priemonės Microcar Mgo, kuri buvo įgyta 2024 m. liepos 3 d. ir parduota 2024 m. liepos 4 d. Taip pat atsakovė ginčija ieškovo reikalavimą dėl pusės laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. sausio mėn. atsakovės išsigrynintos 8 350 Eur sumos priteisimo, argumentuodama tuo, jog šios piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nors atsakovė taip pat įrodinėjo, kad bendro ūkio su ieškovu nebevedė nuo 2024 m. birželio 9 d.

Pažymėtina, jog bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus. Teismas, siekdamas nustatyti momentą, nuo kada gali kilti padarinių sutuoktinių turtinėms teisės ir pareigoms, kai abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutrūkimo, turi išlaikyti sutuoktinių interesų pusiausvyrą.

Apibendrinant nurodytus argumentus, spręstina, jog atsakovė neįrodė, kad sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė jau nuo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės apie šalių konfliktą (duomenys neskelbtini), po kurio atsakovė kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sudaro pagrindą spręsti, jog sutuoktinių santykiai faktiškai nutrūko (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Atsakovė apeliaciniame skunde reiškia reikalavimą panaikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės argumentuodama tuo, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, todėl iš jo priteistina 3 000 Eur neturtinė žala dėl atsakovės patirtų išgyvenimų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija pripažino, jog pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta (nutarties 58-68 punktai). Atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina. Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimo dėl 11 500 Eur kompensacijos priteisimo

Ieškiniu ieškovas, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 11 500 Eur kompensaciją, argumentuodamas tuo, jog atsakovė po faktinio santuokos iširimo priėmė iš kreditoriaus 23 000 Eur paskolos grąžinimą, kurių ½ dalies ieškovui neperdavė. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog nurodyta pinigų suma laikytina grąžintu santuokos metu šalių paimtu kreditu, šį ieškovo reikalavimą tenkino.

Atsakovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, tvirtina, jog tai buvo ne paskola, o parama sūnui T. L.. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi šalių paaiškinimus ir liudytojo T. L. parodymus, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

Iš šalių ir liudytojo T. L. paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu santuokos metu paėmė paskolą norėdami padėti sūnui T. L., kadangi namo statyboms jam trūko lėšų. Šalys sūnui perdavė 30 000 Eur sumą, iš kurios 7 000 Eur T. L. dalimis grąžino. Atsakovė patvirtino, jog jie buvo susitarę, kad pats sūnus mokės paskolą. Liudytoju apklaustas T. L. taip pat nurodė, kad jis dalimis dengė tėvų paimtą paskolą. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje pateikti atsakovės Luminor banko sąskaitos išrašai. Šalims pardavus nekilnojamąjį turtą, 23 000 Eur skola automatiškai buvo nuskaityta, o T. L. minėtą sumą grąžino, pervesdamas ją į atsakovės sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. T. L. pervedė atsakovei 23 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Atiduota paimta paskola 2017-09-04 Pagal dok. Nr. 279“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nurodytų aplinkybių galima pagrįstai spręsti, jog 23 000 Eur į atsakovės sąskaitą šalių sūnaus pervesta pinigų suma laikytina grąžintu abiejų šalių santuokos metu paimtu kreditu. Nors atsakovė teigia, kad byloje nėra įrodymų apie paskolos sutartį, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nes pačios šalys ir liudytojas T. L. patvirtino aplinkybes apie šalių paimtą ir perduotą sūnui paskolą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad 30 000 Eur suma, duota sūnui, buvo šalių parama jam. Pažymėtina, jog tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojo parodymai, taip pat atsakovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad T. L. dalimis grąžino jam duotą paskolą, todėl minėtos 30 000 Eur pinigų sumos nėra pagrindo laikyti parama, kaip kad teigia apeliantė.

Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 11 500 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo keisti ar naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimo dėl 5 822,62 Eur kompensacijos priteisimo

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 822,62 Eur kompensaciją, argumentuodamas tuo, jog atsakovė iš šeimos santaupų, t. y. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių piniginių lėšų ne mažesnę nei 11 645,24 Eur sumą panaudojo azartiniams lošimams, o ne šeimos poreikių tenkinimui. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, iš reikalaujamos sumos atėmęs 146,76 Eur, lošimams išleistus 2020 m., atsižvelgęs į ieškovo paaiškinimus, kad jis sutuoktinei buvo atleidęs kai ji pirmą kartą 2020 m. pradėjo žaisti azartinius žaidimus.

Ieškovas apeliaciniu skundu šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija. Atsakovė savo nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės grindžia tuo, jog didelė dalis nurodytų lėšų buvo panaudota jau po to, kai šalys nebevedė bendro ūkio; be to, lošimams per 4 m. išleista tik 3 882,43 Eur suma nėra neproporcingai didelė. Apeliantės teigimu, nepagrįstas ir teismo argumentas, kad jos gautų pajamų iš darbo užmokesčio nebūtų pakakę jos lošimams. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais.

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta kiekvieno sutuoktinio pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis), t. y. byloje ieškovas, teigdamas, kad atsakovas be jo sutikimo panaudojo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (lėšų) ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog turtas atsakovo panaudotas be jo sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, pateikti duomenis, jog ginčo suma buvo bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. abiejų buvusių sutuoktinių lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025).

Kartu pažymėtina, kad, pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, sutuoktinis, kuris savo reikalavimą grindžia bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu, turi pareigą įrodyti tik bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktą bei tai, kad ginčo lėšos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o pareiga įrodyti, kad nuosavybės sumažėjimas yra atsiradęs dėl šeimos poreikių tenkinimo, tenka nuo tokio reikalavimo besiginančiam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), t. y. aplinkybę, kad gautus pinigus atsakovė leido šeimos poreikiams tenkinti, privalėjo įrodyti atsakovė. Nagrinėjamo ginčo kontekste sprendžiant dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai, ar bendro turto lėšos buvo panaudotos ne šeimos interesais ir ar toks disponavimas buvo atliktas be kito sutuoktinio sutikimo. Įrodinėjimo našta dėl šių aplinkybių, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, tenka šaliai, kuri teigia priešingas faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovė žaidė azartinius žaidimus nuo 2020 m. Ieškovo byloje pateiktos pažymos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. atsakovės išleista azartiniams žaidimams suma sudarė 11 645,24 Eur. Remiantis ieškovo paaiškinimais, jis atsakovei buvo atleidęs kai ji 2020 m. buvo pradėjusi žaisti azartinius žaidimus, todėl pirmosios instancijos teismas 146,76 Eur sumą, išleistą azartiniams žaidimams laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2020 m. spalio 15 d. atėmė iš reikalaujamos priteisti sumos. Dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados ginčo byloje nėra, todėl plačiau dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl 11 498,48 Eur sumos, atsakovės išleistos azartiniams žaidimams laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d.

Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 5 749,24 Eur kompensacija už santuokos metu gautų piniginių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikių tenkinimui, iš esmės grindžia tuo, jog didžioji dalis nurodytų piniginių lėšų išleista kai šalys jau nebevedė bendro ūkio. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip konstatuota nutarties 77 punkte, santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), šis apeliantės argumentas, taip pat ir argumentas, jog per 4 m. išleista tik 3 882,43 Eur suma nėra neproporcingai didelė, laikytini nepagrįstais ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nurodytu pagrindu.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog santuokos metu šalims vedant bendrą ūkį azartiniams žaidimams atsakovės išleista pinigų suma (11 498,48 Eur) buvo jos asmeninės piniginės lėšos (padovanotos, paveldėtos ar pan.). Iš byloje pateiktų atsakovės sąskaitos išrašų nustatyta, jog ji į savo banko sąskaitą gaudavo darbo užmokestį, taip pat jai pinigines lėšas pervesdavo ir už parduotus automobilius, kurių pardavimu užsiėmė ieškovas su sūnumi. Byloje nenustatyta, kad minėtos bendros piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos interesams tenkinti ir toks disponavimas buvo atliktas su kito sutuoktinio sutikimu. Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos gautų pajamų iš darbo užmokesčio nebūtų pakakę jos lošimams, nepagrįstas, taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šios ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, nes, kaip minėta, visos reikalaujamos priteisti piniginės lėšos, azartiniams lošimams išleistos kai šalys vedė bendrą ūkį, be to atsakovė neįrodė, jog ji azartinius žaidimus žaidė iš savo asmeninių lėšų.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 5 749,24 Eur kompensacija už santuokos metu gautų piniginių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikių tenkinimui, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimo dėl 4 175 Eur kompensacijos priteisimo

Ieškiniu ieškovas, be kita ko, prašė priteisti 4 175 Eur dydžio kompensaciją, argumentuodamas tuo, jog atsakovė, sužinojusi apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ne mažiau kaip 8 350 Eur. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog atsakovė, gavusi iš sūnaus 23 000 Eur, taip dalį lėšų išgrynino, šį ieškovo reikalavimą atmetė.

Ieškovas nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl 4 175 Eur kompensacijos priteisimo, nes atsakovė neįrodė, kad tos lėšos būtų buvusios asmeninės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, turi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija.

Iš byloje pateikto atsakovės Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. sausio 10 d. atsakovė iš savo sąskaitos išsigrynino 8 350 Eur pinigų sumą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog minėta pinigų suma išgryninta iš sūnaus grąžintų 23 000 Eur, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog byloje pateikti atsakovės Luminor banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog T. L. 23 000 Eur kredito grąžinimą pervedė į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o ne į tą, iš kurios išgryninta 8 350 Eur pinigų suma. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog minėti 23 000 Eur buvo pervesti į kitą atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. sausio 10 d. būtent ši pinigų suma būtų išgryninta.

Nors apeliantė teigia, jog išgryninta 8 350 Eur pinigų suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šis apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog nutarties 77 punkte konstatuota, jog šalių santuoka faktiškai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini). Taigi, šalys nuo minėtos datos bendro ūkio nebevedė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, jog iš jos sąskaitos jau šalims nebevedant bendro ūkio, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. sausio 10 d. išgrynintos 8 350 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti yra nepagrįstas. Atsakovė nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.

Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad beveik iškart po sutuoktinių konflikto (duomenys neskelbtini) ir jų santuokos faktinio nutrūkimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) per gana trumpą laiką (šiek tiek daugiau nei mėnesį) atsakovė iš savo sąskaitos išsigrynino 8 350 Eur pinigų sumą. Atsakovė neįrodė, jog minėta pinigų suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog tai buvo atsakovės asmeninės piniginės lėšos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovė, išgryninusi 8 350 Eur pinigų sumą, sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl yra pagrindas pusę šios sumos priteisti ieškovui.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 4 175 Eur kompensacijos priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, ši teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovės ieškovui priteisiant 4 175 Eur kompensaciją.

Dėl priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos už parduotas transporto priemones priteisimo

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo kompensaciją už santuokos metu įgytas ir parduotas tris transporto priemones, t. y. Suzuki UH125 pardavimo kainos – 250 Eur; Microcar Mgo pirkimo kainos – 1 650 Eur ir Peugeot 3008 pardavimo kainos – 8 500 Eur piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies: reikalavimą dėl 250 Eur dydžio kompensacijos priteisimo už transporto priemonę Suzuki UH125 tenkino visiškai; reikalavimą dėl 1 650 Eur dydžio kompensacijos priteisimo už transporto priemonę Microcar Mgo tenkino iš dalies, priteisdamas automobilio pusės pardavimo kainos dydžio kompensaciją, t. y. 1 175 Eur, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo, be to, nėra duomenų, kad ieškovas už transporto priemonę būtų gavęs didesnę pinigų sumą; reikalavimą dėl 8 500 Eur dydžio kompensacijos už transporto priemonę Peugeot 3008 priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas 6 500 Eur, nustatęs, kad 4 000 Eur, gauti pardavus šį automobilį, buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo atsakovei priteista 7 925 Eur piniginė kompensacija už parduotas tris transporto priemones grindžia aplinkybėmis, kad visos piniginės lėšos gautos už parduotas transporto priemones buvo panaudotos bendrų poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, turi pagrindo iš dalies sutikti su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad atsakovė savo nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, be kita ko, grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai iš dalies tenkino jos reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už Microcar Mgo, nes automobilio pardavimo kaina buvo fiktyvi, todėl kompensacija jai turėjo būti priteista skaičiuojant nuo 3 300 Eur sumos. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu neturi pagrindo sutikti dėl toliau dėstomų argumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuokos metu, jiems vedant bendrą ūkį, 2024 m. liepos 3 d. ieškovo vardu už 3 300 Eur kainą buvo įgyta transporto priemonė Microcar Mgo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jau kitą dieną, t. y. 2024 m. liepos 4 d., parduota už ženkliai mažesnę 2 350 Eur kainą. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį ženklų šio automobilio vertės sumažėjimą, duomenų apie įvykusį eismo įvykį, automobilio gedimą ar pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog automobilį Microcar Mgo pardavus už mažesnę kainą, kai skirtumas nuo sumokėtos kainos sudaro 950 Eur, nesant jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių tokį automobilio vertės sumažėjimą, tokiu būdu buvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.98 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytų aplinkybių kontekste dėl bendro ūkio vedimo iki 2024 m. lapkričio 17 d. (nutarties 77 punktas) atsakovei kompensacija yra priteisiama tik už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kadangi įvertinus sumokėtos kainos / gautos sumos dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad gautos 2 350 Eur lėšos už parduotą transporto priemonę Microcar Mgo, buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui. Paminėtina ir tai, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovas turėjo teisę naudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias pinigines lėšas bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį, kuria atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už parduotą transporto priemonę Microcar Mgo priteisimo tenkintas iš dalies, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, ši teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš ieškovo atsakovei priteisiant 475 Eur kompensaciją (950 Eur / 2) už parduotą transporto priemonę Microcar Mgo. Taip pat atsakovei nepriteistina 250 Eur kompensacija už 2024 m. liepos 17 d. parduotą transporto priemonę Suzuki UH125, kadangi ji parduota šalių santuokos metu, turto pardavimo momentu šalys vedė bendrą ūkį, todėl ieškovas neturi pareigos kompensuoti atsakovei pusę parduotos transporto priemonės vertės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas pardavė transporto priemonę Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 17 000 Eur. Iš byloje pateikto ieškovo „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 17 000 Eur pinigų sumą už minėtą automobilį. Iš ieškovo ir atsakovės banko sąskaitos išrašų taip pat nustatyta, kad tą pačią automobilio pardavimo dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 8 d., ieškovas atsakovei pervedė 3 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pavedimas žmonai už paskolą“, o 2024 m. rugpjūčio 18 d. pervedė dar 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pavedimas žmonai“. Minėtus 1 000 Eur atsakovė tą pačią jų gavimo iš ieškovo dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 18 d., pervedė S. I., kuris, remiantis šalių paaiškinimais, remontavo jų namo vonią. Šalių paaiškinimai ir byloje pateikti šalių susirašinėjimai patvirtina, jog, pardavus automobilį Peugeot 3008, atsakovei ieškovo pervesta 3 000 Eur suma buvo skirta paskolai už šį automobilį grąžinti, o 1 000 Eur skirti atsiskaityti su S. I., kuris remontavo šalių bendro gyvenamojo būsto vonią.

Ieškovas apeliacinio skundo argumentą, jog piniginės lėšos, gautos už parduotą automobilį Peugeot 3008 buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, iš esmės grindė byloje pateiktais banko sąskaitų išrašais. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo sąskaitų išrašų turinį, be kita ko ir gautos sumos už parduotą transporto priemonę dydį, sprendžia, jog jie nepatvirtina apelianto nurodytų aplinkybių dėl visos 17 000 Eur ginčo sumos panaudojimo bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Iš ieškovo „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog nuo pirmosios transporto priemonės Microcar Mgo pardavimo 2024 m. liepos 4 d. iki (duomenys neskelbtini) (bendro ūkio vedimo pabaigos) ieškovas iš esmės tik nedidelėmis sumomis pirko įvairius pirkinius maisto prekių ir kitose parduotuvėse, vaistinėse, ir, be jau nutarties 104 punkte aptartų atsakovei pervestų 3 000 Eur ir 1 000 Eur, tik 2024 m. spalio 4 d. ieškovas pervedė 2 900 Eur E. K. ir 6 700 Eur A. K. už automobilį Nissan x-trail.

Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas jos reikalavimas dėl kompensacijos už parduotą transporto priemonę Peugeot 3008 priteisimo. Apeliantės teigimu 3 000 Eur ir 1 000 Eur pavedimai nesusiję su šio automobilio pardavimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nutarties 104 – 105 punktuose nurodytas aplinkybes, su šiuo apeliantės argumentu neturi pagrindo sutikti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 4 000 Eur, iš gautų 17 000 Eur, pardavus transporto priemonę Peugeot 3008, buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. 3 000 Eur – santuokos metu paimto kredito grąžinimui, o 1 000 Eur – šalių bendro gyvenamojo būsto vonios remontui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškovui liko 13 000 Eur lėšų už automobilio pardavimą ir kompensaciją už parduotą automobilį Peugeot 3008 skaičiavo nuo šios sumos.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovės reikalavimas dėl 250 Eur kompensacijos už parduotą transporto priemonę Suzuki UH125 priteisimo tenkintas, keistina šį atsakovės reikalavimą atmetant, sprendimo dalis kuria reikalavimas dėl kompensacijos už parduotą transporto priemonę Peugeot 3008 priteisimo tenkintas iš dalies, paliktina nepakeista, o sprendimo dalis, kuria atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už parduotą transporto priemonę Microcar Mgo priteisimo tenkintas iš dalies, nutarties 102-103 nurodytais motyvais keistina, priteisiant atsakovei 475 Eur dydžio kompensaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

Dėl priešieškinio reikalavimo dėl 19 983 Eur kompensacijos priteisimo

Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo 19 983 Eur piniginę kompensaciją, argumentuodama tuo, jog jos asmeninėmis tėvo jai dovanotomis lėšomis padidėjo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusio turto – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vertė. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad tėvo dovanotos piniginės lėšos buvo panaudotos bendros nuosavybės pagerinimui, taip pat, kad atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl nelygių dalių, neginčijo nekilnojamojo turo pirkimo–pardavimo sutarties, šį atsakovės reikalavimą atmetė.

Atsakovė nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl 19 983 Eur piniginės kompensacijos priteisimo, nes lėšų gavimo ir sodo pastato statybos pradžia sutampa; be to, teismas nepagrįstai nevertino atsakovės pateikto statybų sąsiuvinio. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, su šiais apeliantės argumentais sutikti neturi pagrindo.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais.

Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodomas aplinkybes apie jos asmeninėmis tėvo jai dovanotomis piniginėmis lėšomis padidintą buvusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vertę iš esmės grindžia byloje pateikta Luminor banko pažyma, patvirtinančia, jog laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2004 m. lapkričio 11 d. atsakovės tėvas P. K. į atsakovės sąskaitą pervedė 68 997 Lt (19 983 Eur), ir statybų sąsiuviniu. Atsakovės teigimu, už šias tėvo dovanotas lėšas buvo pirktas žemės sklypas ir statytas sodo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį šalys pardavė 2021 m. kovo 29 d., ir už gautas lėšas nusipirko kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2025 m. vasario 25 d. ir pinigines lėšas, gautas pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą, šalys pasidalino per pusę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje pateikta Luminor banko pažyma ir patvirtina apie atsakovės tėvo jai 2004 m. pervestas pinigines lėšas, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog minėtos atsakovės asmeninės piniginės lėšos buvo panaudotos būtent šalims priklausiusiai bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti, t. y. pirkti žemės sklypui ir statyti sodo pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už asmenines atsakovės lėšas. Sodo pastato statybas už asmenines atsakovės lėšas ji grindžia byloje pateiktu ranka rašytu statybų sąsiuviniu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jis šios aplinkybės nepagrindžia. Statybų sąsiuvinyje tik ranka rašyta kiek ir kam išleistos piniginės lėšos, tačiau vien iš šių duomenų nepakanka nustatyti kokio pastato statyboms minėtos sumos išleistos ir tuo labiau nepatvirtina, jog tai buvo naudojamos būtent atsakovės iš tėvo gautos piniginės lėšos. Atsakovės nurodomas argumentas, kad lėšų gavimo ir sodo pastato statybos pradžia sutampa taip pat nesudaro pagrindo spręsti priešingai, kadangi vien ši aplinkybė niekaip nepagrindžia atsakovės asmeninių lėšų panaudojimo sodo pastato statybai fakto. Tuo labiau, jog iš byloje pateiktos 2021 m. kovo 29 d. Pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog žemės sklypas su sodo pastatu buvo įgyti su Luminor banko paskola ir jam įkeisti.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi 2025 m. vasario 24 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas, atsakovės teigimu, asmeninėmis jos lėšomis pagerintas šalims priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą pirkimo–pardavimo sutartį šalys gautas pinigines lėšas pasidalino per pusę, tačiau nėra jokių duomenų, kad dėl to atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ieškovui.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad ji asmenines lėšas investavo į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl 19 983 Eur kompensacijos priteisimo, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl priešieškinio reikalavimo dėl 2 500 Eur kompensacijos priteisimo

Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovo 2 500 Eur kompensaciją, nurodydama, jog ieškovas 2024 m. birželio 10 d. mokėjimo pavedimu iš santuokos metu įsteigtos MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą 5 000 Eur, kurie laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie 2023 m. gruodžio 19 d. V. L. ieškovui pervestus 5 000 Eur, sprendė, jog tai laikytina paskolos grąžinimu, todėl šį atsakovės reikalavimą atmetė.

Atsakovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl 2 500 Eur lėšų, gautų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, priteisimo, kadangi šias lėšas, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį, ieškovas pervedė V. L., siekdamas nuslėpti pajamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, turi pagrindo iš esmės sutikti su šiais apeliantės argumentais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 10 d. į ieškovo sąskaitą pervesta 5 000 Eur pinigų suma, kuri tą pačią dieną pervesta V. L., laikytina paskolos grąžinimu. Be deklaratyvių ieškovo paaiškinimų byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog tarp ieškovo ir V. L. būtų buvusi sudaryta paskolos sutartis. Vien aplinkybės, jog V. L. 2023 m. gruodžio 1 d. ieškovui pervedė 5 000 Eur, 2023 m. gruodžio 3 d. ieškovas V. L. pervedė 5 000 Eur, o 2023 m. gruodžio 19 d. V. L. ieškovui vėl pervedė 5 000 Eur, nepagrindžia aplinkybės apie tarp jų sudarytą paskolos sutartį (-is). Byloje nėra pateikta nei paskolos sutartis, nei objektyviais įrodymais pagrįsta kokiomis sąlygomis ji buvo sudaryta.

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, be kita ko, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

Bylos duomenys patvirtina, jog šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini); MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta ir įregistruota 2022 m. kovo 14 d. Taigi, visos iš santuokos metu įsteigtos MB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos gautos pajamos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, ieškovui neįrodžius, jog minėti 5 000 Eur, gauti iš MB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pervesti V. L. kaip paskolos grąžinimas, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl 2 500 Eur kompensacijos priteisimo. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš ieškovo atsakovei priteisiant 2 500 Eur kompensaciją.

Dėl mokėtinų sumų įskaitymo

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo atsakovės ieškovui mokėtina kompensacijos suma sudaro 21 424,24 Eur (11 500 Eur už grąžintą kreditą + 5 749,24 Eur už atsakovės išleistus azartiniams žaidimams + 4 175 Eur už išgrynintą pinigų sumą), o ieškovo atsakovei mokėtina kompensacijos suma sudaro 9 475 Eur (475 Eur už Microcar Mgo pardavimą + 6 500 Eur už Peugeot 3008 pardavimą + 2 500 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pajamų).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į ieškovui iš atsakovės priteistiną 21 424,24 Eur kompensacijos sumą įskaitoma iš ieškovo atsakovei priteistina 9 475 Eur kompensacijos suma ir, atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 11 949,24 Eur (21 424,24 Eur – 9 475 Eur) kompensacijos suma.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo dėl 4 175 Eur kompensacijos priteisimo, priešieškinio reikalavimų dėl kompensacijos pardavus transporto priemones Microcar Mgo ir Suzuki UH125, taip pat 2 500 Eur kompensacijos priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl minėtų šalių reikalavimų pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitos ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų dalys atmestinos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnį proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už pareiškus ieškinio reikalavimus sumokėjo 595 Eur žyminį mokestį. Ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 6 435 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 272 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas taip pat patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

Atsakovė už pareikštus priešieškinio reikalavimus sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį, o 440 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas 2025 m. birželio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 2 000 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis apie patirtas 1 105 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, bylos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių.

Šiuo procesiniu sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovo ieškinys yra tenkintas 70 procentų, o atsakovės priešieškinis tenkintas 65 procentus. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintas 30 procentų (pakeista sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimo dėl 4 175 Eur kompensacijos ir priešieškinio reikalavimų dėl kompensacijos pardavus transporto priemones Microcar Mgo ir Suzuki UH125 priteisimo), o atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 25 procentus (pakeista sprendimo dalis dėl 2 500 Eur kompensacijos už MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos gautas pajamas priteisimo) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Ieškovo ieškinį tenkinus 70 procentų, iš atsakovės ieškovui priteisiamas 416,50 Eur (595 Eur x 70 proc.) žyminis mokestis ir 4 504,50 Eur (6 435 Eur x 70 proc.) jo pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos, iš viso 4 921 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82, 93, 96 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis buvo 840 Eur, atsakovė už priešieškinį sumokėjo 400 Eur, o 440 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į patenkintų (65 proc.) ir atmestų (35 proc.) priešieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovo atsakovei priteistinas 106 Eur žyminis mokestis ir iš ieškovo valstybei priteistinas 440 Eur žyminis mokestis. Priešieškinį tenkinus 65 procentus, iš ieškovo atsakovei priteisiamos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 1 300 Eur (2 000 Eur x 65 proc.) atstovavimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82, 93, 96 straipsniai).

Iš atsakovės ieškovui priteistina 4 921 Eur, o iš ieškovo atsakovei 1 406 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl darytinas įskaitymas – iš atsakovės ieškovui priteistina 3 515 Eur (4 921 Eur – 1 406 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus tai, jog visos dokumentų siuntimo išlaidos yra susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei ir jų dydį iš esmės nulėmė tai, jog procesiniai dokumentai atsakovei siųsti kelis kartus, nes tik iš antro karto atsakovei juos pavyko įteikti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teisme susidariusios 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 30 procentų, iš atsakovės ieškovui priteisiama 81,60 Eur (272 Eur x 30 proc.) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus 25 procentus, iš ieškovo atsakovei priteisiama 100 Eur (400 Eur x 25 proc.) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 30 proc., jam iš atsakovės priteisiamos 300 Eur (1 000 Eur x 30 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus 25 proc., ieškovui iš atsakovės priteisiama 75 proc., t. y. 750 Eur (1 000 Eur x 75 proc.), išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, atsakovės apeliacinį skundą tenkinus 25 proc., jai iš ieškovo priteisiamos 151,25 Eur (605 Eur x 25 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 30 proc., atsakovei iš ieškovo priteisiama 70 proc., t. y. 350 Eur (500 Eur x 70 proc.), išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis).

Iš atsakovės ieškovui priteistina 1 131,60 Eur, o iš ieškovo atsakovei 601,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl atliktinas įskaitymas – iš atsakovės ieškovui priteistina 530,35 Eur (1 131,60 Eur – 601,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 23 d sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo rezoliucinės dalies 6-7 pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 949,24 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 24 ct) piniginę kompensaciją.“

Sprendimo rezoliucinės dalies 9-13 pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 515 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 15,86 Eur (penkiolikos eurų ir 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidas.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 530,35 Eur (penkių šimtų trisdešimties eurų ir 35 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.