Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ir atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir CK 6.251 straipsnio 1 dalį, nes negautą ieškovės grynąjį pelną apskaičiavo ne pagal konkrečią ieškovės pirkime pateiktą pasiūlymo kainą ir įrodytas sutarties vykdymo sąnaudas, o pagal abstraktų 5 proc. pelningumo rodiklį, skaičiuotą iš skaičiuojamosios rinkos kainos taikant UAB ,,Sistela“ programą 2023 m. spalio mėn. kainų lygiu. Teismas žalos dydį nustatė ne pagal tai, kokia būtų buvusi ieškovės turtinė padėtis, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, bet pagal normatyvinę pelno maržą. Teismas nustatė ne tikrąjį (realų) ieškovės negautų pajamų dydį, bet normatyvinį pelną, todėl ieškovei nebuvo užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas. Ieškovei buvo priteista tik 228 185,66 Eur, t. y. apie 30,81 proc. prašyto 740 607,85 Eur nuostolių atlyginimo, nors toks sumažinimas kilo ne iš konkrečiai nustatyto ieškovės gautinų pajamų ir sąnaudų nepagrįstumo, o iš netinkamai pasirinkto abstraktaus 5 proc. pelningumo metodo. Formaliai pripažinęs ieškovės teisę į žalos atlyginimą, teismas faktiškai neužtikrino veiksmingos pažeistų teisių gynybos.

Teismas ieškovės negautą pelną turėjo apskaičiuoti pagal kasacinio teismo suformuotą negauto pelno apskaičiavimo taisyklę, t. y. iš ieškovės pasiūlymo kainos atimti pirkimo sutarties sąnaudas ir iš šios sumos išskaičiuoti pelno mokestį (15 proc.). Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl negauto pelno apskaičiavimo viešųjų pirkimų bylose. Teismas neužtikrino veiksmingos pažeistų teisių gynybos, nes ieškovei nebuvo kompensuota tai, ką ji būtų gavusi, jeigu atsakovės pažeidimo, jau konstatuoto įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nebūtų buvę. Dėl to ieškovei priteistas žalos atlyginimas neatitinka nei VPĮ įtvirtintos žalos atlyginimo kaip tiekėjų teisių gynimo priemonės paskirties, nei nacionalinėje ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje įtvirtinto veiksmingumo principo, taikomo viešųjų pirkimų ginčų atveju.

Teismas netinkamai taikė CPK 176, 177, 180, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes visapusiškai neištyrė ir neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių konkrečią ieškovės pasiūlymo kainą, planuotas sutarties vykdymo sąnaudas, jų struktūrą ir dydį. Užuot įvertinęs šių įrodymų sąsajumą su įrodinėjimo dalyku, teismas rėmėsi abstrakčiu statybų sektoriaus pelningumo rodikliu, kuris nepatvirtina ir nepaneigia konkretaus ieškovės negauto grynojo pelno dydžio. Ieškovė buvo pateikusi visus duomenis, reikalingus negautam grynajam pelnui apskaičiuoti pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotą modelį: pirkime pateiktą pasiūlymo kainą, numatytas sutarties vykdymo sąnaudas ir iš šių duomenų apskaičiuotą negautą grynąjį pelną. Šias aplinkybes pagrindė į bylą pateikti įrodymai: Darbų programa (ieškinio priedas Nr. 9), Įkainotų veiklų sąrašas (dubliko priedas Nr. 5), Konsultacinė išvada su priedais, taip pat įrangos, technikos ir mechanizmų nuomos sutartys (ieškinio 11–17 priedai). Ginčo pirkimo objektas buvo statybos rangos darbai, kurių vykdymo sąnaudos pagal savo pobūdį buvo nustatytos, detalizuotos ir galėjo būti konkrečiai vertinamos. Byloje buvo žinomos ir tikslios ieškovės negautos pajamos – jas sudarė ieškovės pirkime pateikta pasiūlymo kaina. Ginčo pirkime buvo taikoma fiksuotos kainos kainodara, todėl už visą pirkimo sutarties darbų rezultatą atsakovė būtų turėjusi sumokėti visą ieškovės pasiūlyme nurodytą kainą. Teismas vietoje byloje esančių įrodymų visumos vertinimo faktiškai rėmėsi vienu abstrakčiu normatyviniu dydžiu.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateikta Konsultacinė išvada ir teismo posėdyje apklausto liudytojo Rimo Butkevičiaus parodymai patvirtina, jog ieškovė negalėjo tikėtis didesnio nei 5 proc. pelningumo. Toks vertinimas neatitinka šių įrodymų turinio ir jų reikšmės šioje byloje, nes nei Konsultacinėje išvadoje, nei liudytojo parodymuose nebuvo patvirtinta, kad UAB „Sistela“ programoje nurodomas 5 proc. pelno normatyvas yra maksimalus konkretaus tiekėjo galimas pelnas viešajame pirkime ar kad būtent tokiu dydžiu turėjo būti ribojamas ieškovės negautas grynasis pelnas. Konsultacinėje išvadoje buvo skaičiuojama statinio bendra skaičiuojamoji rinkos kaina, siekiant atsakyti į klausimą, ar ieškovė į pirkime pateiktą pasiūlymo kainą buvo įtraukusi viso pirkimo objekto įgyvendinimo kaštus. Tai, kad UAB „Sistela“ programoje skaičiuojamosios kainos struktūroje gali būti nurodomas standartinis 5 proc. pelno normatyvas, savaime nereiškia, jog konkretus rangovas, dalyvaudamas konkrečiame viešajame pirkime, negali pateikti didesnės kainos ar tikėtis didesnio pelningumo, jeigu tokia kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų ir yra priimtina perkančiajai organizacijai. Atitinkamai ir liudytojo, vieno iš Konsultacinės išvados rengėjų, Rimo Butkevičiaus parodymai negalėjo būti vertinami kaip patvirtinantys, kad ieškovė negalėjo tikėtis didesnio nei 5 proc. pelningumo. Liudytojo paaiškinimai patvirtino tik tai, kad UAB „Sistela“ skaičiuojamosios kainos metodikoje naudojamas 5 proc. pelno normatyvas, bet ne tai, kad šis dydis buvo maksimalus ieškovės galimas pelnas konkrečiame pirkime. Teismas nepagrįstai sutapatino UAB „Sistela“ programoje naudojamą orientacinį pelno normatyvą su konkretaus tiekėjo galimo pelno riba. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta nei Konsultacinės išvados turiniu, nei liudytojo parodymais. UAB „Sistela“ programoje nurodomas 5 proc. pelno normatyvas negalėjo būti laikomas patikimu įrodymu, kad konkretus tiekėjas konkrečiame viešajame pirkime negalėjo tikėtis didesnio nei 5 proc. pelno. UAB „Sistela“ duomenys pagal savo pobūdį yra skaičiuojamosios kainos orientyras, skirtas tipinėms statybos darbų kainoms modeliuoti, bet ne konkretaus rangovo komerciniam pasiūlymui ir jo planuojamam pelnui nustatyti. Toks normatyvas neatspindi individualių ieškovės komercinių sprendimų, jos pasiūlymo kainos struktūros, pirkimo sąlygų, fiksuotos kainos kainodaros rizikos, individualiai įvertintų sutarties vykdymo sąnaudų ir kitų aplinkybių, nuo kurių priklauso faktinės sutarties vykdymo sąnaudos bei galutinis pelningumas. Teismas neįvertino, kad ieškovės negauto pelno marža buvo didesnė būtent dėl konkrečios ieškovės pirkime pateiktos pasiūlymo kainos (pasiūlymo kaina buvo 1 430 003,02 Eur su PVM didesnė nei Konsultacinėje išvadoje pagal UAB „Sistela“ programą apskaičiuota statinio bendra skaičiuojamoji rinkos kaina).

Teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog galėjo tikėtis, kad jos pirkime pateikta pasiūlymo kaina, kuri buvo 1 430 003,02 Eur su PVM didesnė nei ekspertinio tyrimo metu pagal UAB „Sistela“ programą apskaičiuota skaičiuojamoji rinkos kaina 2023 m. spalio mėn. kainų lygiu, bus priimtina. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovės pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina viršijo pirkimui suplanuotų lėšų dydį, o atsakovė pripažino, kad ieškovės pasiūlymo kaina buvo priimtina ir neviršijo pirkimui suplanuotų lėšų. Viešajame pirkime tiekėjo pasiūlymo priimtinumas nustatomas pagal pirkimo dokumentuose ir VPĮ įtvirtintus kriterijus, o ne pagal tai, ar pasiūlymo kaina sutampa su UAB „Sistela“ programa apskaičiuota orientacine rinkos kaina. Minėtas kainų skirtumas nepatvirtino ieškovės pasiūlymo kainos nepriimtinumo ar nerealumo.

Teismas netinkamai įvertino atsakovės ankstesnėje byloje atliktą skaičiavimą dėl ieškovės tikėtino pelno. Atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 atliktas ieškovės tikėtino pelno dydžio skaičiavimas negalėjo būti laikomas įrodymu, kad ieškovė negalėjo tikėtis didesnio nei 5 proc. pelno, nes pati atsakovė vertino ieškovės galimą pelną pagal konkrečią pirkime pateiktą pasiūlymo kainą, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai minėtą faktą vertino ieškovės nenaudai. Atsakovė ieškovės galimą ekonominę naudą siejo su ieškovės pirkime pateikta pasiūlymo kaina, o ne su abstrakčiu statybų sektoriaus pelningumo rodikliu. Atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 nurodytas 372 668,74 Eur tikėtino pelno dydis (taikant standartinį 5 proc. pelningumą) viršijo teismo priteistą 228 185,66 Eur sumą. Be to, toje pačioje byloje atsakovė nurodė, kad įprasta pelno marža gali siekti 5–7 proc., todėl net atsakovė nelaikė, jog tiekėjų pelningumas viešuosiuose pirkimuose privalo būti ribojamas UAB „Sistela“ programoje taikomu 5 proc. normatyvu.

Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 30 059 Eur bylinėjimosi išlaidų, neįvertinęs jos netinkamo procesinio elgesio ir piktnaudžiavimo procesu. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teikė perteklinius ir pasikartojančius prašymus, praleidinėjo terminus, pakartotinai kėlė jau išspręstus klausimus ir taip didino bylos apimtį bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies ir nesumažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Negautų pajamų dydžio klausimas apskritai neturėtų būti sprendžiamas, nes ieškovė neįgijo teisės į negautų pajamų atlyginimą. Ieškovė nebūtų buvusi pripažinta pirkimo laimėtoja, nes neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.

Teismas ieškovei negautų pajamų neturėjo priteisti, nes ieškovė neįrodė jų dydžio. Ieškovė negautas pajamas įrodinėjo vieninteliu įrodymu – jos pačios parengta pažyma. Žalos dydžiui negautų pajamų forma kaip ekonominei kategorijai nustatyti buvo būtinos specialios ne teisinės žinios. Paprastai šie klausimai sprendžiami skiriant teismo ekspertizę, tačiau ieškovė ekspertizės paskirti neprašė. Ieškovė pateikė 2025 m. liepos 31 d. Konsultacinę išvadą, tačiau ja negautų pajamų neįrodinėjo. Ieškovės pateikti duomenys prieštaringi.

Ieškovė kritikuoja teismo taikytą 5 proc. maržą pagal UAB „Sistela“ duomenis ir pati pripažįsta, kad Konsultacine išvada bei joje naudota UAB „Sistela“ programa negautų pajamų reikalavimo neįrodinėjo. Ši aplinkybė reiškia, kad teismas savo iniciatyva pasirinko negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, kuria byloje nesirėmė nė viena šalis. Juolab kad bylos dalyku buvo konkrečios ieškovės negautos pajamos, kurias ši privalėjo įrodyti. Teismas, nustatęs, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti jos negautų pajamų, turėjo ieškinį atmesti.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė darbų vykdymui buvo pasitelkusi subrangovę. Pagal preliminariąją subrangos sutartį ne mažiau kaip 50 proc. darbų turėjo būti atliekama subrangovės, todėl visos su tokiais darbais susijusios išlaidos privalėjo būti vertinamos ir atimamos apskaičiuojant ieškovės negautą pelną. Vertinant ieškovės pateiktą pažymą ir Įkainotų veiklų sąrašą, kuriais ieškovė įrodinėjo tariamų negautų pajamų dydį ir kurie buvo parengti išimtinai šiai bylai, matyti, kad ieškovė subrangovei priskyrė gerokai mažesnę darbų apimtį ir mažesnes kainas, negu šalys buvo susitarusios preliminariojoje subrangos sutartyje. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovės pateikti duomenys dėl tariamų negautų pajamų dydžio yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Teismas neturėjo vadovautis Konsultacine išvada, nes ji parengta ir skaičiuojamosios kainos skaičiavimai atlikti tam kvalifikacijos neturinčio subjekto. Konsultacinės išvados Lokalinių sąmatų rengimui buvo pasitelktas tam kvalifikacijos neturintis asmuo Erikas Lenkevičius. Negalima remtis Konsultacinėje išvadoje pateiktais skaičiavimais ir kartu teigti, kad asmens, atlikusio tuos skaičiavimus, kvalifikacija neturi reikšmės. Jei teismas savo išvadas grindžia Konsultacinėje išvadoje esančiais duomenimis, tuomet turi vertinti ir šių duomenų parengimo teisėtumą, patikimumą bei juos rengusio asmens kvalifikaciją.

Ieškovė neįgijo teisės į negautų pajamų atlyginimą, nes pirkimo sutartis nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) taikė alternatyvią sankciją, palikdamas pirkimo sutartį galioti, ir dėl ieškovės neveikimo neteikiant apeliacinio skundo. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu taikydamas alternatyvią sankciją ir palikdamas galioti pirkimo sutartį, atsakovės nuomone, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovė galėtų būti pripažinta pirkimo laimėtoja ir su ja būtų sudaryta pirkimo sutartis. Jei ieškovė manė, kad tai pažeidžia jos teises ar daro žalą, ji turėjo teikti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė atitinka pirkimo sąlygų kvalifikacinius reikalavimus ir nėra VPĮ 46 straipsnyje nurodytų jos pašalinimo iš pirkimo pagrindų. Nors ankstesnėje byloje buvo konstatuotas atsakovės sprendimų pirkime neteisėtumas, tai savaime nereiškia, kad, nesant šio pažeidimo, su ieškove būtų buvusi sudaryta pirkimo sutartis.

Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog egzistavo ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindas, susijęs su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sumokėjimu. Pirkimo procedūros baigėsi atsakovei ir UAB „VA statyba“ sudarius pirkimo sutartį, t. y. 2023 m. spalio 10 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. turėjo 280,61 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui. Tai, kad ieškovė vėliau šį įsiskolinimą padengė, nekeičia fakto, jog ieškovė būtų atitikusi pirkimo sąlygų 3 priedo 2 punkte nurodytą pašalinimo pagrindą.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neteikė melagingos informacijos bei tinkamai įrodė, jog atitiko pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio kvalifikacinį reikalavimą. Ieškovė nepateikė išsamių duomenų atitikčiai pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti, nes LNDT 2025 m. sausio 9 d. pažymoje nurodyta ne konkreti atliktų darbų vertė, bet tai, jog ieškovė rekonstrukcijos darbų (nepasitelkiant trečiųjų asmenų) atliko už ne mažiau kaip 4,2 mln. Eur be PVM, tuo tarpu pirkimo sąlygose buvo numatytas reikalavimas pateikti atitinkamą pažymą su perkančiosios organizacijos reikalaujamais turinio elementais, be kita ko, nurodant darbų atlikimo vertę (Eur be PVM). LDNT pažymoje neteisingai nurodyta, kad darbų atlikimo terminas yra nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. kovo 15 d., nes į jį patenka ir ieškovės vykdyti projektavimo darbai. Nors su šia pažyma ieškovės pateiktame Atliktų darbų sąraše rekonstravimo darbų laikotarpis nurodomas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. kovo 15 d., atsakovė 2025 m. kovo 12 d. pateikė įrodymus, kad statybą leidžiantis dokumentas ieškovei buvo išduotas ne 2018 m. rugsėjo 1 d., o 2018 m. gruodžio 7 d., todėl tik nuo šios datos atliktais naujos statybos arba rekonstrukcijos darbais ypatingų statinių kategorijos negyvenamuosiuose statiniuose ieškovė galėjo grįsti savo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams. Atliktų darbų sąraše nurodyta informacija yra klaidinanti, t. y. ieškovė sąmoningai siekė neatskleisti atsakovei pagal pirkimo sąlygas svarbios informacijos. Ieškovė neįrodė, kad atliko naujos statybos ar rekonstrukcijos darbų už ne mažesnę nei 4 200 000 Eur sumą ir darbai atlikti bei galutiniai rezultatai yra tinkami – ieškovės pateiktos LNDT 2025 m. sausio 9 d. pažymos duomenys nesutampa su Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, nes pažymoje darbų atlikimo terminas nurodytas iki 2022 m kovo 15 d., o iš NTR išrašo matyti, kad Statybos užbaigimo aktas išduotas 2023 m. lapkričio 28 d., taigi LNDT patvirtinti, kad galutinis darbų rezultatas yra tinkamas, galėjo ne anksčiau negu bus baigti visi darbai ir išduotas Statybos užbaigimo aktas, t. y. 2023 m. lapkričio 28 d. Ieškovė kaip įrodymą pateikė atliktų darbų aktus, dalis kurių yra parengti 2023 m. rugpjūčio 31 d. bei 2023 m. rugsėjo 29 d. ir neegzistavo pirkimo pasiūlymų pateikimo metu. Iš darbų vertės nėra išskirta kitų jungtinės veiklos partnerių atliktų darbų dalis.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pagrindė atitiktį pirkimo sąlygų 37.2 papunkčio reikalavimams. Ieškovės 2025 m. sausio 25 d. deklaracijoje apie pajamas nurodoma, kad bendrovė 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. gavo ne mažiau kaip 4,2 mln. Eur pajamų. Pirkimo sąlygose yra nurodyta, kad deklaracijoje turi būti pateikta informacija apie gautas metines pajamas. Ieškovė nenurodė, kiek kiekvienais metais gavo pajamų iš atitinkamos veiklos, nenurodė konkretaus pajamų dydžio. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2017m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 12.3 papunktyje nustatyta, kad turi būti nurodomos konkrečios metinių pajamų sumos kiekvienais pirkimo dokumentuose nurodytais finansiniais metais. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nurodė tiekėjo pareigą pateikti konkrečią informaciją apie pajamų dydį pamečiui. Tokių pajamų dydžio negalima nustatyti ir iš pateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, nes šiuose dokumentuose nedetalizuotos ir neatskirtos ieškovės iš skirtingų veiklų (projektavimo, statybos rangos bei kita) gautos pajamos. Ieškovės atitikties pirkimo sąlygų 37.2 papunktyje keliamam kvalifikaciniam reikalavimui nepatvirtina ir į bylą pateikta banko pažyma, nes joje atsispindi tik bendrovės lėšų apyvartinė cirkuliacija, tačiau iš pažymos duomenų negalima nustatyti, iš kokios veiklos yra į banko sąskaitą gautos piniginės lėšos, ar tai veiklos, ar skolintos, ar kitos kilmės pajamos, už kokį laikotarpį tai gauti mokėjimai (pvz. ar tai yra senų skolų padengimas ir pan.). Teismas neįvertino, kad nei ieškovės pateiktoje pažymoje, nei kituose dokumentuose ieškovė iš nurodomų gautų pajamų neatėmė sumų, sumokėtų subrangovams. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendime pasisakė dėl analogiškos UAB „VA statyba“ pažymos. Ta pati pirkimo sąlyga taip pat turi būti aiškinama ir taikoma ir ieškovės atžvilgiu.

Ieškovė neįrodė, kad būtų turėjusi realių pakankamų resursų įvykdyti pirkimo sutartį bei užtikrinti kitos savo veiklos vykdymą. Teismas neanalizavo ir nevertino šių aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Ieškovė yra pripažinusi faktą, kad neturėjo pakankamai resursų pirkimo sutarties (jeigu ji būtų buvusi sudaryta) įvykdymui. Ieškovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 8 d. su UAB „Plungės lagūna“ sudarytą preliminariąją statybos rangos darbų sutartį, kurios preambulėje nurodyta, kad ieškovei nepakanka turimų resursų vykdyti pirkimo sutartį, todėl, dalyvaudama pirkime, ketina pasitelkti subrangovę. Iš pateiktos sutarties 1 punkto matyti, kad UAB „Plungės lagūna“ įsipareigojo atlikti ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinėje rangos sutartyje su perkančiąja organizacija numatytų darbų. Ieškovė turėjo įrodyti ne tik, kad ji disponuoja pakankamais ištekliais savo darbų daliai įvykdyti, bet ir tai, jog UAB „Plungės lagūna“ turi pakankamus finansinius, organizacinius bei žmogiškuosius išteklius įvykdyti pirkimo sutartį, jeigu ji būtų sudaryta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų UAB „Plungės lagūna“ galimybes atlikti rangos darbus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų galėjusi pakeisti UAB „Plungės lagūna“ kita subrangove. Teismas, nenustatęs šios reikšmingos aplinkybės, negalėjo tenkinti ieškinio. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovė turėjo realias galimybes apsirūpinti reikiamais mechanizmais bei medžiagomis būtent šiam konkrečiam objektui. Įrodinėdama pajėgumus įvykdyti pirkimo sutartį (jos dalį), ieškovė į bylą teikė pažymas apie turėtus darbuotojus ir jų skaičių. Tačiau pats savaime darbuotojų skaičius ar turima kvalifikacija nepatvirtina, kad ieškovė būtų galėjusi tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, nes nėra duomenų, koks kiekis ir kokios kvalifikacijos darbuotojų būtų reikalingas pirkimo sutarčiai įvykdyti, kad reikiamas kiekis darbuotojų tuo metu buvo laisvi, t. y. nedirbo kituose ieškovės objektuose ar juose dirbo ne pilną darbo dieną ir pan. Ieškovės pajėgumų netrikdant esamos veiklos įvykdyti pirkimo sutartį nepatvirtina ir ieškovės parengta pažyma apie finansinį pajėgumą. Joje yra patvirtinama tik tai, kad UAB „Infes“ turėjo pakankamą finansinį pajėgumą „pradėti projektą“ iš savo lėšų. Tačiau vien finansinio pajėgumo galimas turėjimas nėra pakankama sąlyga teigti, kad ieškovė būtų įvykdžiusi pirkimo sutartį. Iš pateiktų dokumentų nėra pagrindo nuspręsti, kad Ieškovė turėjo realias galimybes apsirūpinti reikiamais mechanizmais bei medžiagomis būtent šiam konkrečiam objektui. Iš pateiktų sutarčių nėra galima suprasti, nei kokie mechanizmai būtų buvę nuomojami, nei ar reikiamas kiekis galėjo būti išnuomotas, nei ar apskritai šios sutartys dar galiojo 2023 m.

Ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio, todėl teismas ieškinį turėjo atmesti. Ieškovė patirtą žalą įrodinėjo tik savo surašyta pažyma. 2025 m. liepos 31 d. Konsultacine išvada nebuvo nustatinėjama, kokio dydžio pajamų neva negavo ieškovė, nes šia išvada buvo siekiama pagrįsti, kad ieškovės apskaičiuotas žalos dydis yra artimas teoriniam dydžiui, kuris gaunamas atlikus skaičiavimus pagal UAB „Sistela“ duomenis. Konsultacinė išvada negali būti laikoma įrodymu, nes ji parengta atitinkamos kvalifikacijos neturinčio asmens ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų, negali būti laikoma parengta nešališkai. Teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad ieškovės negautas pelnas būtų sudaręs 5 proc. nuo visos sąmatos. Žalos dydžiui negautų pajamų forma nustatyti būtinos specialios žinios ir paprastai šie klausimai sprendžiami skiriant teismo ekspertizę, tačiau ieškovė ekspertizės skirti neprašė. Teismas laikėsi neteisėtos ir nepagrįstos pozicijos, kad remtis atsakovės motyvu ir nesivadovauti ieškovės pateikta Konsultacine išvada dėl nurodomo eksperto Eriko Lenkevičiaus kvalifikacinio atestato nebuvimo statybos skaičiuojamosios kainos skaičiavimams nėra pagrindo, nes teismas vadovaujasi lokalinėmis sąmatomis, paruoštomis pagal UAB ,,Sistela“ programą, o ne Eriko Lenkevičiaus ekspertiniais sąmatų skaičiavimais. Konsultacinė išvada yra vientisas dokumentas, pasirašytas abiejų ekspertų, ja negali būti vadovaujamasi tik iš dalies, t. y. panaudojama dalis išvados, kuriai parengti neva nebuvo reikalinga Eriko Lenkevičiaus ekspertinė kvalifikacija.

Teismas neteisėtai, ex officio bei pažeisdamas nešališkumo imperatyvą, pagal savo sugalvotą metodiką, naudojant UAB „Sistela“ duomenis, ėmėsi už ieškovę ir jos interesais skaičiuoti žalos dydį. Apeliantė dėl to neturėjo galimybės pasisakyti – tokia metodika nebuvo vertinta bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovė tokia metodika nesirėmė. Teismas neteisėtai peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Teismas pagrįstai konstatavo atsakovės atsakomybę dėl neteisėtų veiksmų pirkime ir ieškovės teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą. Teismas pagrįstai šioje byloje vertino tik likusias civilinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtų nuostolių, nes atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę VPĮ normų pažeidimu, konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad labiausiai tikėtina, jog atsakovė ieškovės pasiūlymą būtų pripažinusi pirkimo laimėtoju. Atitinkamai, teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad neteisėti atsakovės veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala. Teismas pagrįstai nustatė, kad pirkimo procedūros metu ieškovė neturėjo pašalinimo pagrindų už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu (VPĮ 46 straipsnio 3 dalis). Ieškovė įrodė, kad būtų atitikusi pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytą techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą. Atsakovė nepagrįstai siekia darbų vykdymo laikotarpio aiškinimo klausimą prilyginti melagingos informacijos pateikimui VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme. Ieškovės deklaruota LNDT sutartis realiai egzistavo, pagal ją faktiškai buvo atlikti rekonstravimo darbai, o jų vertė reikšmingai viršijo pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytą 4 200 000 Eur be PVM ribą. Nėra įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi nuslėpti reikšmingą informaciją ar dirbtinai sudaryti klaidingą įspūdį apie įgytą kvalifikaciją. Atsakovė nepagrįstai ieškovės galimybę grįsti kvalifikaciją LNDT objekte atliktais darbais ir įrodyti daugiau kaip 4 200 000 Eur be PVM vertės darbų atlikimą sieja tik su 2023 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktu, ignoruodama tai, kad I–II etapų darbų atlikimas ir jų galutinio rezultato perdavimas užsakovei buvo patvirtintas atskiru 2021 m. rugsėjo mėn. darbų perdavimo–priėmimo aktu bei 2022 m. kovo 15 d. I–II etapų statybos užbaigimo aktu. Aplinkybę, kad LNDT I ir II etapų darbai buvo atlikti ir jų galutinis rezultatas buvo tinkamas, patvirtina LNDT pažyma, 2021 m. rugsėjo mėn. LNDT vadovo ir techninės priežiūros vadovo pasirašytas I–II etapų darbų rezultato perdavimo–priėmimo aktas bei 2022 m. kovo 15 d. I–II etapų statybos užbaigimo aktas pagal 2017 m. gegužės 23 d. su LNDT sudarytą sutartį Nr. VPS-17-91. Ieškovės pateikti atliktų darbų aktai įrodo, kad bendra I ir II etapų statybos darbų vertė, įskaitant papildomų statybos darbų vertę (nevertinant projektavimo darbų, archeologinių, paveldosaugos darbų), atliktų iki 2022 m. kovo 15 d. statybos užbaigimo akto gavimo, viršijo 7 800 000 Eur be PVM. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia ieškovės atitiktį pirkimo sąlygų 37.2 papunktyje nustatytam finansinio ir ekonominio pajėgumo kriterijui. Atsakovė argumentą dėl tariamos pareigos iš deklaruotų pajamų išskaičiuoti subrangovėms sumokėtas sumas pirmą kartą kelia tik apeliacinės instancijos teisme, todėl juo negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas vertintų šį atsakovės teiginį, jis turėtų būti atmestas kaip deklaratyvus ir neįrodytas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė iš deklaruojamos vidutinių metinių pajamų sumos nebuvo atėmusi subrangovėms išmokėtinų sumų. Ieškovės deklaracijoje apie gautas vidutines metines pajamas nurodyta, jog deklaruotos vidutinės metinės pajamos buvo gautos iš savo jėgomis atliktos veiklos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog būtų turėjusi pakankamus pajėgumus pirkimo sutarčiai įvykdyti. Atsakovės argumentai dėl tariamo ieškovės nepakankamo techninio ir organizacinio pajėgumo įvykdyti pirkimo sutartį yra nepagrįsti, deklaratyvūs ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo nei subrangovės UAB „Plungės lagūna“ pajėgumo, nei galimybės pasitelkti kitus subrangovus, nei ieškovės turimų darbuotojų, technikos ar organizacinių resursų pakankamumo, todėl tokiais naujais argumentais apeliacinis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, šie atsakovės argumentai turėtų būti atmesti kaip nenagrinėtini. Jeigu teismas nuspręstų vertinti šias atsakovės tik apeliacinės instancijos teisme naujai keliamas aplinkybes, ieškovė pateikia argumentus, patvirtinančius jų nepagrįstumą: byloje buvo pateikti konkretūs ir detalūs įrodymai ne tik apie subrangovės egzistavimą, bet ir apie konkrečią jos darbų apimtį, pobūdį bei finansinę dalį; atsakovės argumentas, kad ieškovė tariamai neįrodė galimybės pakeisti subrangovę kitu ūkio subjektu, yra hipotetinis, deklaratyvus ir neteisėtas; nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovės pateikti duomenys apie darbuotojus, finansinį pajėgumą, mechanizmus, techniką ir jų nuomos galimybes neįrodo realaus pajėgumo vykdyti pirkimo sutartį. Ieškovė, be pirmiau minimų dokumentų, pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (ieškovės finansų departamento vadovės parengtą buhalterinę pažymą bei įrodymus, kad daugybę metų savo projektuose reikalingą techniką, įrangą, mechanizmus nuomojasi iš įmonių); ieškovė būtų įsigijusi statyboms reikalingas medžiagas iš įmonių UAB „Litvija“, UAB „Laivorita“, UAB „Perdanga“, į kurias buvo kreipusi ruošiantis pirkimui ir iš kurių buvo gavusi komercinius pasiūlymus; 2023 m. spalio mėnesį ieškovės įmonėje dirbo didelis skaičius darbuotojų.

Teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateikta Konsultacine išvada ir ją sudarančiais priedais bei laikė ją tinkamu įrodymu ieškovės patirtos žalos dydžiui apskaičiuoti. Konsultacinė išvada buvo pasirašyta kiekvieno ją rengusio nepriklausomo specialisto atskirai, t. y. ją pasirašė du teismo ekspertai – Rimas Butkevičius ir Erikas Lenkevičius, asmeniškai prisiimdami atsakomybę už jos turinį ir pateiktas išvadas. Konsultacinė išvada nebuvo pateikta kaip teismo paskirta ekspertizė CPK 212 straipsnio prasme, todėl ji vertintina kaip rašytinis įrodymas, kurio įrodomoji galia nustatoma pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nepriklausomi specialistai turi reikiamą kompetenciją ir patirtį, tad jų išvados gali būti vertinamos kaip patikimi įrodymai žalos (negautų pajamų) dydžiui pagrįsti. Konsultacinė išvada nebuvo statinio techninio projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis ir Erikas Lenkevičius nerengė tokios techninio projekto dalies ar techninio projekto ekspertizės, todėl kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti statinio projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo projekto dalies vadovo pareigas ar tokios projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, šiuo atveju nebuvo būtinas. Konsultacinėje išvadoje buvo vertinama, ar ieškovės apskaičiuotos sąnaudos ir negautas pelnas yra pagrįsti, o ne rengiama techninio projekto skaičiuojamosios kainos dalis. Nepriklausomas specialistas Erikas Lenkevičius turi kvalifikacijos atestatą (Nr. 37381) atlikti statinio statybos ekspertizę, todėl yra kompetentingas vertinti statybos sąnaudas ir taikyti skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Konsultacinėje išvadoje atliktų skaičiavimų teisingumą ar metodikos pagrįstumą. Teismas rėmėsi lokalinėmis sąmatomis, parengtomis pagal UAB „Sistela“ programą, o ne Eriko Lenkevičiaus ekspertiniais sąmatų skaičiavimais. Taigi atsakovės keliama abejonė dėl Eriko Lenkevičiaus kvalifikacijos nepaneigia teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrįstumo ir nesudaro pagrindo atmesti Konsultacinės išvados kaip įrodymo. Be to, teismas siūlė atsakovei prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau atsakovė šia procesine galimybe atsisakė pasinaudoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės ir ginčo apimtis

Plungės rajono savivaldybės administracija 2023 m. liepos 7 d. CVP IS paskelbė viešąjį pirkimą „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso, Mendeno g. 1C, Plungėje, II etapo statybos darbai“, pirkimo Nr. 677821. Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 1). Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė pasiūlymą pirkime (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2). Atsakovė 2023 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir UAB „VA statyba“ pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu, o ieškovės pasiūlymas užėmė antrą vietą pasiūlymų eilėje (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 3).

Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojos, 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurią atsakovė 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė. Ieškovė 2023 m. spalio 9 d. pateikė teismui ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų ir pirkimo sutarties panaikinimo, ginčydama atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo bei sprendimą dėl pretenzijos atmetimo. Ieškinio pagrindu užvesta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-740 889/2023.

2023 m. spalio 10 d. atsakovė ir UAB „VA statyba“ pasirašė pirkimo sutartį (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 4).

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 5) ieškovės ieškinį dėl neteisėtų atsakovės kaip perkančiosios organizacijos sprendimų ir pirkimo sutarties panaikinimo tenkino iš dalies: panaikino atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir UAB ,,VA statyba“ pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu; taikė alternatyvią sankciją – skyrė atsakovei 74 533,75 Eur baudą; priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino, kad atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir UAB „VA Statyba“ pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu yra neteisėtas ir naikintinas (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas), tačiau sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes pasunkintų jos funkcijų, susijusių su viešojo intereso apsauga, vykdymą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo esant poreikį taikyti VPĮ 106 straipsnio nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų; įvertinęs perkančiosios organizacijos veiklos specifiką, padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, proporcingumo principą, teismas konstatavo esant pagrindą skirti perkančiajai organizacijai baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-187-934/2024 (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 6) Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslindamas jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė UAB „Infes“ 2024 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės 740 607,85 Eur nuostolius – negautą pelną, kurį, ieškovės teigimu, ji būtų gavusi, jei atsakovė pirkime nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų (nebūtų nepagrįstai ir neteisėtai pirkimo laimėtoja pripažinusi UAB ,,VA statyba“ ir nebūtų neteisėtai su ja sudariusi pirkimo sutarties), o pirkimo laimėtoja būtų pripažinta ieškovė ir pirkimo sutartis būtų sudaryta su ja.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 228 185,66 Eur nuostolius, 5 proc. palūkanas, 19 110 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau konstatavo, kad nebuvo įrodytas visas ieškiniu prašytų priteisti nuostolių dydis.

Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydama ieškinį atmesti, apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl: 1) ieškovės teisės į negautų pajamų atlyginimą (ne)turėjimo, atsakovei neturint galimybės sudaryti pirkimo sutarties dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 ex officio nusprendė palikti galioti atsakovės su UAB „VA statyba“ sudarytą pirkimo sutartį, ieškovei tokio sprendimo neginčijus; 2) pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovės nurodomus nuostolius ir atsakovės neteisėtus veiksmus priimant teismo civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 panaikintus sprendimus pirkime sieja priežastinis ryšys, (ne)pagrįstumo; atsakovės teigimu, nebuvo įrodyta, jog ieškovė būtų laimėjusi pirkimą, o teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė atitiko pirkimo sąlygų 37.2, 37.3 papunkčių kvalifikacinius reikalavimus, įrodė pakankamus pajėgumus įvykdyti pirkimo sutartį ir nebuvo VPĮ 46 straipsnyje nurodytų ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindų (dėl ieškovės skolos VSDFV biudžetui, melagingos informacijos pateikimo); 3) prašomų priteisti negautų pajamų dydžio (ne)pagrįstumo.

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydama ieškinį tenkinti visiškai, apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl to, ar teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškovė neįrodė visos 740 607,85 Eur žalos negautų pajamų forma; ieškovės teigimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl nepagrįstai pripažino neįrodytu prašytą priteisti žalos dydį.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Ši prievolė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis). Žala, be kita ko, yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovas turi įrodyti atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu skolininko kaltė preziumuojama.

Taikant civilinę atsakomybę viešųjų pirkimų srityje, dėl perkančiųjų organizacijų atsakomybės sprendžiama pagal deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala), o be VPĮ įtvirtintų nuostatų, sprendžiant dėl tiekėjo patirtos žalos atlyginimo, kartu (sistemiškai) taikomi CK 6.245–6.249, 6.251, 6.263 straipsniai ir kitos teisės normos, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisinio elemento specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas. VPĮ taikymo prasme tiekėjui, siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, o perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai paprastai turėtų būti konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 54 punktas).

Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovės civilinė atsakomybė dėl ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių (negautų pajamų) gali kilti nustačius tris būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos (negautų pajamų) faktą ir dydį, priežastinį atsakovės neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos (negautų pajamų) ryšį. Nenustačius bent vienos iš šių būtinų sąlygų, atsakovei civilinė atsakomybė negalėtų būti taikoma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių apeliacinių skundų argumentus, toliau pasisako dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, įvertindama atsakovės apeliacinio skundo teiginius, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirkimo sutarties su ieškove nesudarymo priežastis, ieškovė neįgijo teisės į negautų pajamų atlyginimą, be to, nebuvo įrodytas priežastinis atsakovės neteisėtų veiksmų pirkime ir ieškovės prašomų atlyginti nuostolių ryšys.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pirkime ir pirkimo sutarties nesudarymo su ieškove priežasčių

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023, kuriuo panaikintas atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo pirkime bei konstatuotas 2023 m. spalio 10 d. pirkimo sutarties neteisėtumas, argumentavo, kad dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų (pirkime priimtų neteisėtų sprendimų) ieškovė prarado galimybę sudaryti ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, todėl patyrė nuostolius negauto pelno forma. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės teiginius pripažino pagrįstais ir konstatavo esant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neįgijo teisės į negautų pajamų atlyginimą, nes pirkimo sutartis nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, jog Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 ex officio taikė alternatyvią sankciją, palikdamas pirkimo sutartį galioti, o ieškovė šio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Be to, atsakovės teigimu, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu taikydamas alternatyvią sankciją ir palikdamas galioti pirkimo sutartį, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovė UAB „Infes“ galėtų būti pripažinta pirkimo laimėtoja ir su ja būtų sudaryta pirkimo sutartis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

Pirma, kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl tiekėjo teisės į žalos atlyginimą neteisėtai įvykdyto viešojo pirkimo atveju, tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas reikalauti iš perkančiosios organizacijos žalos atlyginimo, jeigu toks reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo konstatuotas perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 54.1 papunktis). Minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje taip pat pažymėta, kad ieškovei nebereikia iš naujo įrodinėti neteisėtų atsakovės veiksmų, nes jie kaip prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas) nustatyti sprendime dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo (nutarties 26–27, 58 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju perkančiosios organizacijos sprendimai pripažinti neteisėtais nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pirkime teisėtumo, todėl iš naujo dėl neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje nespręstina. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-187-934/2024, konstatavo, kad UAB „VA statyba“, kurią atsakovė buvo pripažinusi pirkimo laimėtoja, turėjo būti pašalinta iš pirkimo procedūrų, todėl atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojos yra neteisėtas, atitinkamai, atsakovės ir UAB „VA statyba“ sudaryta 2023 m. spalio 10 d. pirkimo sutartis yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, todėl neteisėta (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 71 punktą). Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl atsakovės neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo prasme nagrinėjamoje byloje įrodinėti nereikia: neteisėti atsakovės veiksmai, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga, yra konstatuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023. Tai, kad pastarojoje byloje, atsižvelgiant į sukeliamus padarinius ir viešojo intereso apsaugą, buvo išsaugota neteisėtai sudaryta pirkimo sutartis ir perkančiajai organizacijai skirta alternatyvioji sankcija, nedaro įtakos ir nepaneigia teismo nustatytų ir pripažintų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų.

Antra, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 taikydamas alternatyvią sankciją ir palikdamas galioti pirkimo sutartį padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovė galėtų būti pripažinta pirkimo laimėtoja ir su ja būtų sudaryta pirkimo sutartis. Šie atsakovės teiginiai neatitinka Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo turinio, iš kurio matyti, kad, skirtingai nei nurodo atsakovė, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendime taikė VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sankciją – baudą – dėl to, jog nusprendė, kad atsakovės ir UAB „VA statyba“ neteisėtai sudarytos sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas atsakovei sukeltų neproporcingų padarinių, apsunkintų atsakovės funkcijų, susijusių su viešojo intereso apsauga, vykdymą, o ieškovės pasiūlymas ir (ar) galimybės tapti pirkimo laimėtoja bei sudaryti sutartį nebuvo minėtos bylos nagrinėjimo dalykas ir nebuvo vertinami (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 76 punktą).

Taigi, paminėti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės teisės į žalos (nuostolių) atlyginimą ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų pirkime – egzistavimo.

Dėl priežastinio atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomos atlyginti žalos ryšio

Sprendžiant perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės klausimą, ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta reiškia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai. Atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 61.1 papunktis). Šiame kontekste taip pat aktuali teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią, tuo atveju, jeigu pirkimo procedūrų metu nebuvo tikrinama antrą vietą pasiūlymų eilėje užėmusio tiekėjo kvalifikacija ir pašalinimo pagrindų nebuvimas, tai turi būti tikrinama byloje, kurioje tiekėjas reikalauja žalos atlyginimo dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-300-910/2024, 49 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, įvertinus bylos įrodymus, nenustačius tiekėjos (ieškovės) pašalinimo iš pirkimo pagrindų, labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), jog perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, ieškovės pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju, nes pirkime liko tik viena tiekėja – ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog pateiktame ieškovės pasiūlyme kaina viršijo įvykusio pirkimo suplanuotų lėšų dydį, ir (ar) buvo neįprastai maža, todėl, teismo vertinimu, byloje pagrįsta, kad neteisėti atsakovės veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovei padaryta žala.

Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad egzistuoja priežastinis atsakovės neteisėtų veiksmų pirkime ir ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos ryšys, argumentuodama, jog teismas nepagrįstai nustatė ieškovės atitiktį pirkimo sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams ir nepagrįstai konstatavo nebuvus VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje, 4 dalies 4 punkte įtvirtintų ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindų. Atsakovės teigimu, nėra priežastinio atsakovės neteisėtų veiksmų pirkime ir ieškovės prašomos atlyginti žalos ryšio, nes ieškovė nebūtų pripažinta pirkimo laimėtoja: 1) ieškovė nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. turėjo 280,61 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui, t. y. būtų atitikusi pašalinimo iš pirkimo pagrindą, susijusį su socialinio draudimo įmokų sumokėjimu, nustatytu pirkimo sąlygų 3 priedo 2 punkte; 2) ieškovė teikė melagingą informaciją ir neįrodė, kad atitiko pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio kvalifikacinį reikalavimą; 3) ieškovė neįrodė, kad ji būtų atitikusi pirkimo sąlygų 37.2 papunkčio reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, šalių procesinių dokumentų turinį, nenustatė pagrindo sutikti su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir, atitinkamai, atmeta juos kaip nepagrįstus ir nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio atsakovės neteisėtų veiksmų pirkime ir ieškovės prašomų atlyginti nuostolių ryšio, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo.

Dėl VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje ir pirkimo sąlygų 3 priedo 2 punkte nustatyto ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindo nebuvimo

Atsakovės teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog egzistavo ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindas, susijęs su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nes ieškovė nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. turėjo 280,61 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui. Aplinkybė, kad ieškovė vėliau šią skolą sumokėjo, atsakovės vertinimu, nekeičia fakto, jog būtų pagrindas nustatyti pirkimo sąlygų 3 priedo 2 punkte nurodytą ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindą, nes pagal pirkimo sąlygų 28 punktą perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Pirma, atsakovė nepagrįstai teigia, kad vien aplinkybė, jog ieškovė 2023 m. rugpjūčio 17 d. turėjo 280,61 Eur skolą VSDF biudžetui, būtų buvusi pakankamas pagrindas, vadovaujantis pirkimo sąlygų 28 punktu, 3 priedo 2 punktu, pašalinti ieškovę iš pirkimo bet kuriame pirkimo procedūros etape.

VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Ši nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur; 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatos perkeltos ir į pirkimo sąlygų 3 priedo 2 punktą, kuriame taip pat įtvirtinta, jog tiekėjo pašalinimo pagrindų, susijusių su pareigos mokėti mokesčius nevykdymu, nebuvimą įrodyti gali teismo sprendimas, jei toks yra, VMI išduotas dokumentas arba valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis; paminėti dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius įrodymus (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-3189 priedas Nr. 13).

Taigi, nors pirkimo sąlygų (2024 m gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 1.1) 28 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, jog dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų pašalinimo pagrindų, tačiau į pirkimo sąlygų 3 priedo 2 punktą, be kita ko, perkeltos ir paminėtos VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros netaikymo. Dėl to tuo atveju, kai nustatoma, jog situacija atitinka VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą tiekėjo nešalinimo iš pirkimo pagrindą, vien skolos VSDF biudžetui faktas pats savaime negali būti tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindas.

Antra, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju situacija atitiko VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir pirkimo sąlygų 3 priedo 2 punkte įtvirtintą sąlygą, kuriai esant netaikomos VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo. Iš ieškovės pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-3189 priedas Nr. 16) matyti, kad pasiūlymo pateikimo dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 8 d., ieškovė neturėjo skolos VSDF biudžetui. Iš atsakovės pateikto išrašo iš www.rekvizitai.lt apie ieškovės įsiskolinimą VSDF biudžetui, kuriuo atsakovė grindžia ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindo buvimą, matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė buvo skolinga VSDF biudžetui 280,61 Eur, tačiau 2023 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė šios skolos VSDF biudžetui neturėjo ir visus 2023 m. VSDF biudžetui nebuvo skolinga (2026 m. kovo 2 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo Nr. DOK-2456 priedas). Šie duomenys patvirtina, kad: ieškovė pasiūlymų pateikimo dieną neturėjo įsiskolinimo VSDF biudžetui; ieškovės skola VSDF biudžetui atsirado po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos; ieškovė pasiūlymo teikimo metu nežinojo apie skolą; skola buvo operatyviai, dar iki atsakovės ir UAB „VA statyba“ 2023 m. spalio 10 d. pirkimo sutarties sudarymo, sumokėta; ieškovė laikytina įvykdžiusia įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, kaip tai nustatyta VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Dėl paminėto, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė dėl nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. turėtos 280,61 Eur skolos VSDF biudžetui nebūtų buvusi pašalinta iš pirkimo procedūros.

Trečia, šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymas, priešingai nei kvalifikacijos reikalavimas dėl profesinio ar ekonominio pajėgumo, reguliarus (besikartojantis kas mėnesį), nustatytas įstatymų. Atitinkamai, priešingai nei tam tikro kvalifikacinio pajėgumo įgijimo atveju, tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, gali nuolatos (periodiškai) kisti dėl atsinaujinančios jo pareigos vykdyti mokestinę prievolę, todėl tokių įsipareigojimų vykdymo fiksavimas pasiūlymo pateikimo momentu neturi tokio tikslo, kurio siekiama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013). Viešai skelbiamame Viešųjų pirkimų tarnybos parengtame „Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadove“ pažymėta, kad pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų turi nebūti paskutinę pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino dieną bei prieš sudarant sutartį. Aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė paskutinę pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino dieną bei prieš sudarant sutartį nebuvo skolinga VSDF biudžetui.

Ketvirta, atsakovės argumentas, kad pirkimo sąlygų 28 punktas nustato tiekėjo pareigą viso pirkimo procedūros laikotarpiu neturėti VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pašalinimo pagrindo, prieštarauja pirkimo sąlygoms. Minėta, pirkimo sąlygų 3 priede (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-3189 priedas Nr. 13) nustatyta, kad VPĮ 46 straipsnio 3 dalies pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip prieš 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas komisijos prašymu turės juos pateikti. Pirkimo sąlygose įtvirtintas pažymos išdavimo momentas reiškia ir perkančiosios organizacijos reikalaujamos sąlygos atitikties laikotarpį, t. y. ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus.

Teismų formuojamoje praktikoje dėl VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pašalinimo pagrindo vertinimo išaiškinta, kad: pirkimo sąlygose įtvirtintas pažymos išdavimo momentas reiškia ir perkančiosios organizacijos reikalaujamos sąlygos atitikties laikotarpį, t. y. ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-933/2023, 44 punktas). Vertinant argumentus dėl tiekėjo skolos VSDFV biudžetui kitais pirkimo procedūrų vykdymo laikotarpiais pažymėta, kad pagal ES Teisingumo Teismo praktiką dėl į VPĮ 46 straipsnio 3 dalies punktą perkeltų direktyvų nuostatų, skaidrumo ir vienodo vertinimo principai, reglamentuojantys visą viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarką, pagal kurią dalyvavimo konkurse pagrindo sąlygos ir tvarka turi būti nustatytos iš anksto, reikalaujama, jog terminas, kurio atžvilgiu perkančiosios organizacijos turi tikrinti, ar tiekėjai yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu, būtų absoliučiai tikslus ir viešas, kad suinteresuoti asmenys galėtų tiksliai žinoti tvarkos apribojimus ir būtų tikri, jog tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams. Atsižvelgiant į pačios perkančios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija duomenis apie įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, įvykdymą, turėjo vertinti pirkimo sąlygose nurodytu laikotarpiu, todėl aplinkybė, kad asmuo turėjo skolų VSDFV kitais pirkimo procedūrų vykdymo laikotarpiais, nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistavo pašalinimo pagrindas, numatytas VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų pirkimo sąlygų, vertindama tiekėjo pašalinimo pagrindų (ne)buvimą, ir atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-933/2023, 47 punktas). Šiame kontekste sutiktina su ieškove, kad įsipareigojimų, susijusių su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymas dėl savo kintančios ir periodiškai atsinaujinančios prigimties negali būti vertinamas kaip statiška būklė, kurią tiekėjas turi išlaikyti viso viešojo pirkimo procedūros metu.

Apibendrindama aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė byloje neįrodė ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindo, susijusio su valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimu.

Dėl ieškovės atitikties pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimams ir ieškovės pašalinimo pagrindo, nustatyto VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte (dėl (ne)melagingos informacijos)

Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) turi būti tinkamai atlikęs rekonstravimo ir (ar) naujos statybos pastato darbus (statinio kategorija: ypatingi statiniai; statinio grupė: negyvenamieji pastatai), kurio bendrasis plotas ne mažesnis kaip 2 000 kv. m, ir kurių vertė buvo ne mažesnė kaip 4 200 000 Eur be PVM. Šiam kvalifikaciniam reikalavimui įrodyti pateikiamas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) atliktų darbų sąrašas (laisvos formos) su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Pažymose turi būti nurodyta: darbų atlikimo vertė (Eur be PVM), darbų pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo), vieta, rekonstruoto ir (ar) naujos statybos pastato bendrasis plotas ir kad darbai buvo atlikti tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog būtų atitikusi šiuos pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimus ir šiuo aspektu savo pasiūlyme nenurodė melagingos informacijos.

Atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, argumentuoja, kad: 1) ieškovė nepateikė išsamių duomenų atitikčiai pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti, nes LNDT 2025 m. sausio 9 d. pažymoje nurodyta ne konkreti atliktų darbų vertė, bet tai, jog ieškovė rekonstrukcijos darbų (nepasitelkiant trečiųjų asmenų) atliko už ne mažiau kaip 4,2 mln. Eur be PVM; 2) ieškovės pateiktoje LDNT pažymoje neteisingai nurodyta, kad darbų atlikimo terminas yra nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. kovo 15 d., nes į jį patenka ir ieškovės vykdyti projektavimo darbai; nors su šia pažyma ieškovės pateiktame Atliktų darbų sąraše rekonstravimo darbų laikotarpis nurodomas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. kovo 15 d., atsakovė 2025 m. kovo 12 d. pateikė į bylą įrodymus, kad statybą leidžiantis dokumentas ieškovei buvo išduotas ne 2018 m. rugsėjo 1 d., o 2018 m. gruodžio 7 d., todėl tik nuo šios datos atliktais naujos statybos arba rekonstrukcijos darbais ypatingų statinių kategorijos negyvenamuosiuose statiniuose ieškovė galėjo grįsti savo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams; 3) Atliktų darbų sąraše nurodyta informacija yra klaidinanti, t. y. ieškovė sąmoningai siekė neatskleisti atsakovei pagal pirkimo sąlygas svarbios informacijos, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovė vykdė rangos darbus, kurie pagal pirkimo sąlygas nėra vertintini kaip įrodantys kvalifikaciją, nes kvalifikaciją pagrindžia tik tokie darbai, kuriems atlikti yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas; 4) ieškovė neįrodė, jog atliko naujos statybos ar rekonstrukcijos darbų už ne mažesnę nei 4 200 000 Eur sumą ir kad darbai atlikti bei galutiniai rezultatai yra tinkami, nes ieškovės pateiktos LNDT 2025 m. sausio 9 d. pažymos duomenys nesutampa su NTR duomenimis – pažymoje darbų atlikimo terminas nurodytas iki 2022 m kovo 15 d., o iš NTR išrašo matyti, kad Statybos užbaigimo aktas išduotas 2023 m. lapkričio 28 d., taigi, LNDT patvirtinti, jog galutinis darbų rezultatas yra tinkamas, galėjo ne anksčiau negu bus baigti visi darbai ir išduotas Statybos užbaigimo aktas, t. y. 2023 m. lapkričio 28 d.; be to, ieškovė kaip įrodymą pateikė atliktų darbų aktus, dalis kurių yra parengti 2023 m. rugpjūčio 31 d. bei 2023 m. rugsėjo 29 d., ir kurie neegzistavo pirkimo pasiūlymų pateikimo metu; iš darbų vertės nėra išskirta kitų jungtinės veiklos partnerių atliktų darbų dalis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės atitikties pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimams ir dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindo, nustatyto VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte, nebuvimo pagrįstumo.

Pirma, vien aplinkybė, kad 2025 m. sausio 9 d. LNDT išduotoje pažymoje (2025 m. sausio 20 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 3.7) nenurodyta konkreti atliktų darbų vertė, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovė neįrodė atlikusi rekonstravimo darbų už ne mažesnę kaip 4 200 000 Eur be PVM vertę; taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad iš tokių darbų vertės nėra išskirta kitų jungtinės veiklos partnerių atliktų darbų dalis, nes šiuos atsakovės teiginius paneigia byloje pateiktų įrodymų visuma. Iš ieškovės 2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad pagal 2017 m. gegužės 23 d. su LNDT sudarytą sutartį Nr. VPS-17-91 ieškovė savo jėgomis atliko šioje sutartyje sulygtus statybos (rekonstrukcijos) darbus, kurių vertė viršija 4 200 000 Eur be PVM (2025 m. kovo 13 d. rašytiniai paaiškinimai Nr. DOK-3189). LNDT pažyma (2025 m. sausio 20 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 3.7), įvykdytų darbų sąrašas (2025 m. sausio 20 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 3.6) patvirtina, kad ieškovė savo jėgomis (nepasitelkdama trečiųjų asmenų) nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. kovo 15 d. buvo atlikusi rekonstrukcijos darbų už ne mažesnę kaip 4 200 000 Eur be PVM vertę. Iš byloje esančio 2019 m. spalio 9 d. LNDT susirinkimo protokolo (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-189 priedas Nr. 1) matyti, kad 2017 m. gegužės 23 d. sudarytos sutarties Nr. VPS-17-91 darbus atliks tik ieškovė, jungtinės veiklos partneriai darbų nevykdys. Ieškovės pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, kad bendra I ir II etapų statybos darbų vertė, įskaitant papildomų statybos darbų vertę (nevertinant projektavimo darbų, archeologinių, paveldosaugos darbų), atliktų iki 2022 m. kovo 15 d. statybos užbaigimo akto gavimo, viršijo 7 800 000 Eur be PVM (5 077 377,55 Eur + 1 719 823,82 Eur + 913 038,89 Eur + 130 161,14 Eur): 1) pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. VPS-17-91_47 (I ir II etapai) atliktų darbų vertė – 5 077 377,55 Eur be PVM (2025 m. rugpjūčio 4 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-9719 priedas Nr. 4); 2) pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 14 pagal papildomą susitarimą Nr. 3 atliktų darbų vertė – 1 719 823,82 Eur be PVM (2025 m. rugpjūčio 4 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-9719 priedas Nr. 5); 3) pagal 2021 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 pagal papildomą susitarimą Nr. 5 atliktų darbų vertė – 913 038,89 Eur be PVM (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-3189 priedas Nr. 5); 4) pagal 2020 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktą pagal papildomą susitarimą Nr. 2 – ne mažiau kaip 130 161,14 Eur be PVM (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-3189 priedas Nr. 4). Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojas, (duomenys neskelbtini) vadovas B. A., 2026 m. kovo 12 d. duodamas paaiškinimus, kad ieškovė objekte dirbo viena, I ir II statybų etapų bendra vertė buvo apie 8 000 000 Eur.

Iš 2018 m. gruodžio 7 d. atliktų darbų akto Nr. VPS-17-91_11 matyti, kad iki statybos leidimo išdavimo vykdytų griovimo ardymo darbų vertė – 201 551,44 Eur be PVM (2026 m. vasario 13 d. atsiliepimo Nr. DOK-1826 priedas Nr. 5). Taigi, sutiktina su ieškove, kad, nepriklausomai nuo to, ar būtų atsižvelgiama į iki statybos leidimo išdavimo vykdytų griovimo ardymo darbų vertę (201 551,44 Eur be PVM), ar būtų vertinama tik tų statybos darbų, kurie atlikti po 2018 m. gruodžio 7 d., vertė (t. y. nevertinant minėtų paprastųjų griovimo ardymo darbų vertės), aukščiau nurodyti atliktų darbų aktai patvirtina, jog bendra I ir II etapų statybos darbų, atliktų iki 2022 m. kovo 15 d. statybos užbaigimo akto gavimo, vertė viršijo pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytą 4 200 000 Eur be PVM ribą.

Pagal kasacinio teismo praktiką, viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas yra svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, o tiekėjų veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas turi viršenybę prieš formalumus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turinio viršenybės prieš formą principas aktualus vertinant tiek tiekėjo veiksmus, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą visose viešojo pirkimo procedūrų stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369 916/2017, 47 punktas). Šiame kontekste sutiktina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra ne tai, kiek konkrečiai ieškovės atliktų darbų vertė viršijo 4 200 000 Eur be PVM sumą, bet tai, jog ieškovė įrodė atitikusi pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytą minimalųjį atliktų darbų vertės reikalavimą, t. y. nustatytu laikotarpiu buvo įvykdžiusi rekonstravimo statybos darbų už ne mažesnę kaip 4 200 000 Eur be PVM vertę. Taigi, vien atsakovės nurodyta aplinkybė, kad LNDT 2025 m. sausio 9 d. pažymoje nurodyta ne konkreti atliktų darbų vertė, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog ieškovė nepateikė duomenų atitikčiai pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti.

Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, vien atsakovės nurodytos aplinkybės, kad: ieškovės pateiktoje LDNT pažymoje neteisingai nurodyta, jog darbų atlikimo terminas yra nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. kovo 15 d., nes į jį patenka ir ieškovės vykdyti projektavimo darbai; ieškovės pateiktame Atliktų darbų sąraše nurodytas projektavimo paslaugų teikimas nuo 2017 m. gegužės 23 d., rekonstravimo darbų laikotarpis nurodomas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. kovo 15 d., o statybą leidžiantis dokumentas ieškovei buvo išduotas 2018 m. gruodžio 7 d., nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovė neatitiko pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatyto kvalifikacinio reikalavimo.

Viena vertus, bylos duomenys patvirtina, kad LNDT 2025 m. sausio 9 d. pažymoje ir atliktų darbų akte nurodyti duomenys, susiję su darbų atlikimo terminais, yra teisingi. Byloje nėra ginčo, jog LNDT 2025 m. sausio 9 d. pažymoje nurodytas laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. kovo 15 d. buvo siejamas su bendru I ir II sutarties Nr. VPS-17-91 etapų vykdymo laikotarpiu, įskaitant tiek projektavimo ir paprastojo remonto, tiek rekonstravimo darbus, o Atliktų darbų sąraše atskirai nurodyta projektavimo paslaugų teikimo pradžia – 2017 m. gegužės 23 d., ir faktinė statybos darbų objekte pradžia – 2018 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės pateiktas 2018 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktas (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-3189 priedas Nr. 3) patvirtina, kad statybos darbai buvo pradėti vykdyti 2018 m. rugsėjo mėn. Paminėtas aplinkybes taip pat patvirtina LNDT 2026 m. vasario 11 d. raštas (2026 m. vasario 13 d. atsiliepimo Nr. DOK-1826 priedas Nr. 6), kuriame, be kita ko, pažymima, kad: užsakovės pažymoje nurodyta, jog pastato I ir II etapų rekonstrukcijos statybos darbų, atliktų UAB „Infes“ jėgomis (nepasitelkiant trečiųjų asmenų), vertė yra daugiau nei 4,2 mln. Eur be PVM; ši pažyma yra teisinga; darbų atlikimo terminas buvo nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. kovo 15 d.; atlikti darbai: techninio projekto ir darbo projekto parengimas bei statybos darbai; papildomai paaiškinama, kad nuo 2017 m. gegužės 23 d. buvo vykdomi projektavimo darbai, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. pastate buvo vykdomi paprastieji griovimo–ardymo darbai iki 2018 m. gruodžio mėn., kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas; I ir II etapų statybos darbai atlikti ir jų rezultatas perduotas 2021 m. rugsėjo mėn., užsakovui, rangovui ir techninės priežiūros vadovui pasirašant šių darbų perdavimo priėmimo aktą; po šio akto pasirašymo ir papildomų darbų pagal papildomą susitarimą Nr. 5 atlikimo buvo organizuojamos statinio statybos užbaigimo procedūros bei I ir II etapų statybos užbaigimo aktas buvo išduotas 2022 m. kovo 15 d.

Kita vertus, kaip minėta pirmiau, nepriklausomai nuo to, ar būtų vertinama nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo pastate vykdytų paprastųjų griovimo–ardymo darbų vertė (kuri yra 201 551,44 Eur be PVM), ar būtų vertinama tik tų statybos darbų, kurie buvo atlikti po 2018 m. gruodžio 7 d., vertė (t. y. nevertinant minėtų paprastųjų griovimo–ardymo darbų vertės), LNDT pažymoje nurodyta ieškovės atliktų statybos darbų vertė – daugiau nei 4,2 mln. Eur be PVM – nesikeičia. Taigi, nevertinant iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo atliktų darbų vertės, po 2018 m. gruodžio 7 d. atliktų I ir II etapų rekonstravimo darbų vertė viršijo pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytą 4 200 000 Eur be PVM ribą, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo vykdytais projektavimo ir statybos parengiamaisiais darbais, nepaneigia Atliktų darbų sąrašo, LNDT pažymos teisingumo ir ieškovės atitikties pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimams.

Trečia, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovė, įrodinėdama atitiktį pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimui, teikė melagingą informaciją, siekdama apsunkinti atsakovės galimybes nustatyti tikrąją padėtį, ir tai būtų priežastis pašalinti ieškovę iš pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.

VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), jog informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017, 39 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 77 punktas). Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo, kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 78 punktas). Sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 77 punktas).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei objektyviojo, nei subjektyviojo melagingos informacijos pateikimo elementų. Kaip konstatuota pirmiau, LNDT pažymos ir Atliktų darbų sąrašo teisingumas nepaneigtas, o ginčo rekonstravimo darbų vertė viršijo pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytą 4 200 000 Eur be PVM ribą. Taip pat byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų siekusi nuslėpti reikšmingą informaciją ar pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis apie atitiktį pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimams. Atsakovė neįrodė priešingai. Taigi, nenustatyta priežasčių abejoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nebuvus pagrindo pašalinti ieškovę iš pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.

Ketvirta, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė neįrodė, jog naujos statybos ar rekonstrukcijos darbai atlikti bei galutiniai rezultatai yra tinkami, nes, anot atsakovės, ieškovės pateiktos LNDT 2025 m. sausio 9 d. pažymos duomenys nesutampa su NTR duomenimis – pažymoje darbų atlikimo terminas nurodytas iki 2022 m kovo 15 d., o iš NTR išrašo matyti, kad Statybos užbaigimo aktas išduotas 2023 m. lapkričio 28 d., dėl to, atsakovės teigimu, LNDT patvirtinti, kad galutinis darbų rezultatas yra tinkamas, galėjo ne anksčiau negu bus baigti visi darbai ir išduotas Statybos užbaigimo aktas, t. y. 2023 m. lapkričio 28 d. Pripažintina, kad atsakovė nepagrįstai ieškovės atitiktį pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimui sieja su 2023 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktu, nes iš pirkimo sąlygų matyti, jog nagrinėjamu atveju reikalaujama tiekėjo patirtis buvo siejama su tinkamai atliktais rekonstravimo ir (ar) naujos statybos darbais, o reikalavimas, kad tiekėjo patirtis turi būti grindžiama tik visiškai užbaigta sutartimi, nebuvo nustatytas. Dėl to nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl tiekėjo atitikties pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytam reikalavimui, vertintina, ar tiekėjas faktiškai buvo atlikęs reikalaujamos apimties ir vertės darbus, o ne ar darbai buvo atlikti pagal užbaigtą vykdyti rangos sutartį.

Toks ginčo pirkimo sąlygos aiškinimas neprieštarauja ieškovės ir LNDT sutarties Nr. VPS-17-91 sąlygoms, teisiniam reglamentavimui, Viešųjų pirkimų tarnybos parengtų Statybos darbų gairių nuostatoms. Ieškovės ir LNDT sutarties Nr. VPS-17-91 1.2, 1.7, 1.14, 2.2–2.4, 8.1–8.3 ir 8.8 papunkčiuose buvo numatytas darbų atlikimas etapais ir galimybė atliktų darbų rezultatą perduoti taip pat etapais. SĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statyba laikoma užbaigta atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, kai jis privalomas. Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 78 punkte reglamentuojama, jog, jeigu statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatyta atskirų statinių ar jų dalių statybą užbaigti ne vienu metu, statytojo pageidavimu gali būti išduodami atskiri užbaigtų statyti statinių ar jų dalių aktai, jei šie statiniai ar jų dalys atitinka esminius statinių reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį, neatsižvelgiant į tai, ar kitų projekte numatytų statinių ar jų dalių statyba jau yra užbaigta. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Statybos darbų gairėse, be kita ko, nurodoma, kad perkančioji organizacija atliktų darbų patirtį gali apibrėžti per pasiektą rezultatą, darbų apimtis ar techninius parametrus.

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jei tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad LNDT statyba buvo užbaigta dviem etapais – 2022 m. kovo 15 d. statybos užbaigimo aktu ir 2023 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktu. LNDT pažyma (2025 m. sausio 20 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 3.7), 2021 m. rugsėjo mėn. LNDT I–II etapų darbų rezultato perdavimo–priėmimo aktas (2025 m. rugpjūčio 4 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-9719 priedas Nr. 3) bei 2022 m. kovo 15 d. I–II etapų statybos užbaigimo aktas pagal 2017 m. gegužės 23 d. su LNDT sudarytą sutartį Nr. VPS-17-91 (2025 m. rugpjūčio 4 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-9719 priedas Nr. 6) patvirtina, kad I ir II etapų darbai buvo atlikti ir jų galutinis rezultatas buvo tinkamas. Aplinkybę, kad ginčo darbai buvo užbaigiami etapais ir 2022 m. kovo 15 d. statybos užbaigimo aktas yra galiojantis bei pagrindžia ieškovės atitiktį pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio kvalifikaciniam reikalavimui, pagrindžia ir NTR išraše (2025 m. liepos 24 d. prašymo Nr. DOK-9374 priedas Nr. 2) esantys duomenys apie du statybos užbaigimo aktus: 2022 m. kovo 15 d. statybos užbaigimo aktą ir 2023 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė pagrįstai atitiktį pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimams grindė LNDT I–II etapų darbų atlikimą ir jų galutinio rezultato perdavimą patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, kurie yra pakankami patvirtinti ieškovės atitiktį minėtam kvalifikaciniam reikalavimui.

Penkta, nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad dalis ieškovės kartu su 2025 m. kovo 13 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų atliktų darbų aktų buvo sudaryti 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. rugsėjo 29 d., tačiau sutiktina su ieškove, jog minėti dokumentai nepaneigia aplinkybės, kad kvalifikaciją pagrindžiantys I-II etapų rekonstravimo darbai buvo faktiškai atlikti ir perduoti LNDT dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos – 2023 m. rugpjūčio 9 d., o jų vertė viršijo pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytą 4 200 000 Eur ribą. Minėta, ieškovės pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, kad bendra I ir II etapų statybos darbų vertė, įskaitant papildomų statybos darbų vertę (nevertinant projektavimo darbų, archeologinių, paveldosaugos darbų), atliktų iki 2022 m. kovo 15 d. statybos užbaigimo akto gavimo, viršijo 7 800 000 Eur be PVM.

Apibendrindama aptartas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovė būtų atitikusi pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimus ir šiuo aspektu savo pasiūlyme nenurodė melagingos informacijos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl ieškovės atitikties pirkimo sąlygų 37.2 papunkčio reikalavimui

Pirkimo sąlygų 37.2 papunktyje (dėl rašymo apsirikimo pirkimo sąlygose nurodytas 32.7 papunktis) nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui: vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, paskutinius 3 finansinius metus yra ne mažesnės nei 4 200 000 Eur. Laikoma, kad su atliekamu pirkimu susijusi veikla yra statybos darbai. Šiam reikalavimui pagrįsti buvo reikalaujama pateikti: 1) ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kito asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašytos deklaracijos apie paskutiniais 3 finansiniais metais, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios (jeigu ši informacija turima), gautas metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas; 2) atitinkamos banko pažymos (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 1).

Ieškovė, pagrįsdama atitiktį pirkimo sąlygų 37.2 papunkčio reikalavimui, pateikė: 1) deklaraciją apie gautas vidutines metines pajamas (2025 m. sausio 20 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 3.2), kurioje nurodyta, kad ieškovės vidutinės metinės pajamos iš savo jėgomis atliktos veiklos (atliktų darbų) pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakcijos 41 skyrių „Pastatų statyba“ 2020, 2021 ir 2022 finansiniais metais buvo ne mažesnės kaip 4 200 000 Eur; 2) finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020–2022 metus (2025 m. sausio 20 d. dubliko Nr. 1360 priedai Nr. 3.3–3.5); 3) banko pažymą apie įplaukas į ieškovės banko sąskaitas 2020–2023 metais (2026 m. vasario 13 d. atsiliepimo Nr. DOK-1826 priedas Nr. 1), iš kurios matyti, kad ieškovės pagrindinės sąskaitos kredito apyvarta 2020 m. buvo 38 097 181,22 Eur, 2021 m. – 32 781 322,75 Eur, o 2022 m. – 39 859 368,35 Eur.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė, jog ji būtų atitikusi pirkimo sąlygų 37.2 papunkčio reikalavimą. Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuoja, kad ieškovės pateikti dokumentai – 2025 m. sausio 25 d. deklaracija apie pajamas, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, banko pažyma, neįrodo ieškovės atitikties minėtam pirkimo sąlygų reikalavimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės atitikties pirkimo sąlygų 37.2 papunkčio reikalavimui pagrįstumo.

Pirma, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovės pateikta deklaracija apie gautas vidutines metines pajamas laikytina tinkamu įrodymu pagrįsti ieškovės atitiktį pirkimo sąlygų 37.2 papunktyje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, nes pirkimo sąlygų 37.2 papunktyje ir jo atitiktį įrodančių dokumentų sąraše nenurodytas aiškus reikalavimas tiekėjui atskirai detalizuoti kiekvienų finansinių metų vidutines pajamas ar nurodyti konkrečius kiekvienų metų pajamų dydžius. Pirkimo sąlygose įtvirtintas reikalavimas pagrįsti vidutines metines pajamas iš su pirkimu susijusios veiklos per paskutinius 3 finansinius metus, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovė deklaracijoje apie pajamas privalėjo nurodyti konkrečias kiekvienų metų pajamas. Taip pat, įvertinus ieškovės teiktų dokumentų turinį, nesutiktina su atsakove, jog iš jų buvo neaišku, iš kokios veiklos gautos pajamos. Minėta, ieškovės deklaracijoje apie gautas vidutines metines pajamas nurodyta, kad deklaruojamos pajamos buvo gautos iš statybos darbų veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakcijos 41 skyrių, kuris apima naują statybą, rekonstrukciją ir remontą.

Antra, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 12.3 papunktyje nustatyta, kad turi būti nurodomos konkrečios metinių pajamų sumos kiekvienais pirkimo dokumentuose nurodytais finansiniais metais. Tačiau ši Metodikos nuostata, jos neįtraukus į pirkimo sąlygas, nelaikytina privaloma konkretaus pirkimo sąlygų dalimi. Juolab kad Metodikos 6 punkte nustatyta, jog pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis Metodikos 7 punkte įtvirtintais principais, gali nustatyti kitokius nei Metodikoje įtvirtinti, VPĮ neprieštaraujančius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio ir ekonominio ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus bei jų vertinimo metodus. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikta deklaracija apie pajamas atitiko atsakovės nustatytų pirkimo sąlygų reikalavimus ir įrodė, jog ieškovė atitiko pirkimo sąlygų 37.2 papunkčio reikalavimą.

Trečia, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės pateikta banko pažyma nepatvirtina ieškovės atitikties keliamam kvalifikaciniam reikalavimui, nes, atsakovės vertinimu, joje atsispindi tik bendrovės lėšų apyvartinė cirkuliacija, tačiau iš banko pažymos duomenų negalima nustatyti, iš kokios veiklos yra į banko sąskaitą gautos piniginės lėšos, ar tai veiklos, ar skolintos, ar kitos kilmės pajamos, už kokį laikotarpį gauti mokėjimai. Pirkimo sąlygų 37.2 papunktyje bei jį pagrindžiančių dokumentų sąraše nenustatyta, jog banko pažymoje būtų nurodomi duomenys, iš kokios veiklos yra į banko sąskaitą gautos piniginės lėšos. Šiuo aspektu sutiktina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju banko pažyma vertintina kaip papildomas tiekėjo finansinį pajėgumą patvirtinantis dokumentas, leidžiantis įsitikinti realiomis tiekėjo pinigų apyvartomis ir finansiniu stabilumu. Atsakovė tokio vertinimo nepaneigė ir priešingai neįrodė.

Ketvirta, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad pajamų dydžio negalima nustatyti iš pateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, nes, anot atsakovės, juose nedetalizuotos ir neatskirtos iš ieškovės skirtingų veiklų (projektavimo, statybos rangos bei kita) gautos pajamos. Pirkimo sąlygų 37.2 papunktyje bei jam pagrįsti nurodytų teiktinų dokumentų sąraše nenustatyta, kad pateikiamoje finansinėje atskaitomybėje būtų detalizuojami ir atskirti duomenys apie tiekėjo iš skirtingų veiklų (projektavimo, statybos rangos bei kita) gautas pajamas. Kita vertus, minėta, deklaracijoje apie gautas vidutines metines pajamas nurodyta, jog deklaruojamos pajamos buvo gautos iš statybos darbų veiklos.

Penkta, iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nesirėmė argumentu, jog pirkime pateiktuose dokumentuose ieškovė iš nurodomų gautų pajamų neatėmė sumų, sumokėtų subrangovams; šį argumentą atsakovė pirmą kartą nurodo apeliacinės instancijos teisme, todėl juo negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 2 dalis) ir, atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šio argumento plačiau nepasisako. Kita vertus, šis argumentas negalėtų būti vertinamas kaip pagrįstas, nes ieškovės deklaracijoje apie gautas vidutines metines pajamas nurodyta, jog deklaruotos vidutinės metinės pajamos buvo gautos iš savo jėgomis atliktos veiklos; atsakovė šią aplinkybę paneigiančių duomenų ir (ar) juos patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė įrodė atitiktį pirkimo sąlygų 37.2 papunktyje nustatytam finansinio ir ekonominio pajėgumo kvalifikaciniam reikalavimui, nes ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės vidutinės metinės pajamos iš su pirkimu susijusios veiklos per paskutinius 3 finansinius metus viršijo 4 200 000 Eur. Apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

Apibendrinant konstatuotina, kad bylos medžiaga sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), jog perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, ieškovės pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju, todėl byloje buvo įrodyta, kad neteisėti atsakovės veiksmai pirkime yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovei padaryta žala. Atsakovė apeliaciniame skunde šios išvados nepaneigė ir priešingai neįrodė.

Dėl ieškovės pajėgumų įvykdyti pirkimo sutartį pakankamumo

Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės techniniu ir organizaciniu pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį, todėl neatskleidė bylos esmės. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškinį, nes ieškovė neįrodė, jog būtų turėjusi pakankamai resursų įvykdyti pirkimo sutartį bei užtikrinti kitos savo veiklos vykdymą. Grįsdama šiuos teiginius, atsakovė nurodo, kad: 1) ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių subrangovės UAB „Plungės lagūna“ galimybes atlikti rangos darbus, bei aplinkybę, kad būtų galėjusi pakeisti UAB „Plungės lagūna“ kitu subrangovu; 2) ieškovės į bylą pateiktos pažymos apie turėtus darbuotojus, jų skaičių ir kvalifikaciją nepatvirtina, jog ieškovė būtų galėjusi tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, nes nėra duomenų, koks kiekis ir kokios kvalifikacijos darbuotojų būtų reikalingas įvykdyti pirkimo sutartį, kad reikiamas kiekis darbuotojų tuo metu buvo laisvi, nedirbo kituose ieškovės objektuose ar juose dirbo ne pilną darbo dieną ir pan.; 3) ieškovės pajėgumų įvykdyti pirkimo sutartį, netrikdant esamos veiklos, nepatvirtina ieškovės parengta pažyma apie finansinį pajėgumą, nes vien finansinio pajėgumo galimas turėjimas nėra pakankamas teigti, kad ieškovė būtų įvykdžiusi pirkimo sutartį; 4) iš pateiktų dokumentų nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovė turėjo realias galimybes apsirūpinti reikiamais mechanizmais bei medžiagomis būtent šiam konkrečiam objektui, tokių aplinkybių nepatvirtina keli komerciniai pasiūlymai bei pateiktos kelios nuomos sutartys, dalis kurių sudarytos 2016 m.; iš pateiktų sutarčių negalima suprasti, kokie mechanizmai būtų buvę nuomojami, ar reikiamas kiekis galėjo būti išnuomotas, ar sutartys galiojo 2023 m.

Nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų fakto, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjai iš esmės neturėtų būti ribojami vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių, tačiau galimybė vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių (viešojo pirkimo sutarties, kuri liko nesudaryta su tiekėju dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, ir kitų to paties tiekėjo sandorių) būtų objektyviai ribota tokiu atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu tiekėjo kitų sutarčių sudarymas iš esmės išsėmė jo resursus ir (ar) jis jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai. Toks vertinimas aktualus, kai pirkimo objektas susijęs su paslaugų teikimu ar darbų atlikimu, ypač reikalaujančiais daug laiko ir žmogiškųjų resursų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 37 punktas). Būtent ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kad jis būtų turėjęs pakankamai žmogiškųjų, techninių, finansinių ir kitų resursų tuo pačiu laikotarpiu vykdyti tiek įsipareigojimus pagal tariamai laimėtus pirkimus, iš kurių byloje kildinama žala, tiek ir faktiškai žalos laikotarpiu vykdytus įsipareigojimus pagal realiai sudarytas prekių pardavimo sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-602-790/2023).

Taigi, sutiktina su atsakovės teiginiais, kad ieškovė, teikdama nagrinėjamo pobūdžio ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, turėjo pareigą įrodyti, jog būtų sugebėjusi įvykdyti ginčo pirkimo sutartį, jei tokia būtų buvusi su ja sudaryta. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo šias aktualias aplinkybes, įvertino ieškovės pajėgumą įvykdyti ginčo pirkimo sutartį tokios sutarties sudarymo su ieškove atveju ir konstatavo, jog buvo įrodyta, kad ieškovė būtų galėjusi įvykdyti pirkimo sutartį, atitinkamai, būtų gavusi pajamų, iš kurių kildina prašomus priteisti nuostolius. Išnagrinėjus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus ir atsakovės apeliaciniame skunde šiuo aspektu išdėstytus teiginius, pripažintina, kad atsakovės argumentai šiuo klausimu yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo abejoti ieškovės turėtais pajėgumais pirkimo sutarčiai įvykdyti, t. y. nebuvo paneigta teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė turėjusi techninius ir organizacinius pajėgumus įvykdyti pirkimo sutartį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė buvo pateikusi teismui duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus apie subrangovės galimybes atlikti rangos darbus, t. y. apie subrangovės atliktinus darbus, jų pobūdį ir vertę bei šiuos duomenis patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio (žr. sprendimo 85–88 punktus), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su pasiūlymu pateikė 2023 m. rugpjūčio 8 d. preliminariąją statybos rangos sutartį, sudarytą su subrangove UAB „Plungės lagūna“ (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.4), kuria subrangovė įsipareigojo atlikti ne mažiau kaip 50 proc. pirkimo sutarties darbų, jei ieškovė laimėtų pirkimą. Teismas konstatavo, kad ši preliminarioji sutartis atitiko pirkimo sąlygų 49 punkto reikalavimus, pagal kuriuos tiekėjas, remdamasis kitų ūkio subjektų pajėgumais, turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius galimybę naudotis šių subjektų pajėgumais visą sutarties vykdymo laikotarpį. Ieškovės parengtoje Darbų programoje (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 9) nurodyti darbai, kuriuos pirkimo laimėjimo atveju būtų atlikusi subrangovė. Šią aplinkybę patvirtina subrangovės patvirtinimas (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-3189 priedas Nr. 11). Atsakovė, keldama abejonių dėl subrangovės galimybių atlikti nurodytus darbus, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, nepateikdama konkrečių argumentų ir (ar) duomenų, kurie paneigtų byloje ieškovės pateiktus įrodymus ar sudarytų pagrindą jais abejoti (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys apie darbuotojus, finansinį pajėgumą, mechanizmus, techniką ir jų nuomos galimybes neįrodo ieškovės pajėgumo įvykdyti pirkimo sutartį. Iš ieškovės pateiktos pažymos dėl finansinio pajėgumo (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 10) matyti, kad, vadovaujantis finansinių ataskaitų duomenimis, ieškovės laisvas pinigų srautas 2023 m. spalio mėn. viršijo 16 milijonų eurų, įsipareigojimų bankams ieškovė neturėjo, projektus vykdė iš savo lėšų. Iš ieškovės pelno (nuostolių) ataskaitų (2025 m. sausio 20 d. dubliko Nr. 1360 priedai Nr. 3.3–3.5) matyti, kad ieškovės pardavimų pajamos 2021 m. buvo 40 655 373 Eur, 2022 m. – 54 018 619 Eur. Šie duomenys pakankami patvirtinti ieškovės finansinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Priešingų objektyvių duomenų byloje nėra. Ieškovė pateikė nuomos sutartis, iš kurių matyti, kad ieškovė reikalingą techniką, įrangą, mechanizmus nuomojasi iš įmonių UAB „Kurt Koenig statybinės mašinos“, MB „Juvipa“, UAB „Cramo“ ir Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedai Nr. 11–14). Iš pateiktų nuomos sutarčių matyti, kad: ieškovė iš UAB „Kurt Koenig statybinės mašinos“ nuomojasi statybinę įrangą; iš MB „Juvipa“ nuomojasi statybines mašinas ir mechanizmus (autokranus); iš UAB „Cramo“ – techniką, įrangą ir kitus daiktus; iš Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo – statybinę įrangą, pastolius, klojinius ir jų priedus, kt. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad minėtos sutartys būtų negaliojančios, o nuomojama technika, įranga būtų nepakankama darbams pirkime atlikti. Be to, ieškovė pateikė UAB „Litvija“, UAB „Laivorita“, UAB „Perdanga“ komercinius pasiūlymus (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedai Nr. 15–17), patvirtinančius, kad ieškovė galėtų įsigyti statybines medžiagas. Iš pateiktų komercinių pasiūlymų matyti, jog ieškovė galėtų iš UAB „Litvija“ įsigyti metalo konstrukcijas, iš UAB „Laivorita“ – daugiasluoksnes plokštes ir joms tvirtinti skirtas apkrovų paskirstymo plokšteles, iš UAB „Perdanga“ – cokolines plokštes, kolonas, rygelius, sijas, kiaurymėtas plokštes, tribūnų suolus, surenkamų tribūnų pakopas, laiptų elementus. Ieškovė pateikė duomenis apie turimus darbuotojus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad: 2022 m. gruodžio 31 d. pas ieškovę dirbo 63 statybos darbus vykdantys darbuotojai (plataus profilio statybininkai, statybininkai, betonuotojai, apdailininkai, mūrininkai, santechnikai, pagalbiniai darbininkai), 33 statybos vadovai, 23 specialiųjų statybos darbų vadovai, 9 darbų vadovai (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 18); 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovės įmonėje dirbo 103 statybos darbus vykdantys darbuotojai (plataus profilio statybininkai, statybininkai, betonuotojai, apdailininkai, mūrininkai, santechnikai, pagalbiniai darbininkai, elektromontuotojai), 39 statybos vadovai, 33 specialiųjų statybos darbų vadovai, 26 darbų vadovai (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 Nr. 19); 2024 m. spalio 22 d. ieškovės įmonėje dirbo 178 statybos darbus vykdantys darbuotojai (plataus profilio statybininkai, statybininkai, betonuotojai, apdailininkai, mūrininkai, santechnikai, pagalbiniai darbininkai, elektromontuotojai), 41 statybos vadovas, 43 specialiųjų statybos darbų vadovai, 48 darbų vadovai (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 20). Šiame kontekste pažymėtina, kad pirkimo sąlygų 15 punkte nustatyta, jog darbų ir paslaugų atlikimo terminas – 24 mėnesiai nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo. Ieškovė parengė Darbų programą, kurioje atsispindi visų pagal pirkimo sutartį numatytų darbų vykdymas ir darbų grupių atlikimo terminai mėnesių tikslumu, t. y. pateikta detali informacija (fizine išraiška – darbų apimtys fiziniais vienetais ir finansine išraiška – Eur be PVM). Objektyvių duomenų, kad ieškovė neturėtų realių pajėgumų atlikti darbus pirkimo objekte, byloje nėra.

Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ieškovės byloje pateiktų įrodymų visuma įrodo, kad pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė būtų turėjusi pakankamai pajėgumų įvykdyti pirkimo sutartį. Deklaratyvūs ir įrodymais nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Pastebėtina, kad dalies apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais atsakovė grindžia teiginius dėl neįrodytų ieškovės pajėgumų vykdyti pirkimo sutartį, atsakovė nekėlė pirmosios instancijos teisme, juos nurodydama tik apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo išvadomis dėl ieškovės pajėgumo vykdyti pirkimo sutartį įvertinimo. Atitinkamai, atsakovės galimybės kelti šiuos argumentus apeliaciniame procese apribotos (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl žalos (netiesioginių nuostolių) dydžio

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog, vykdydama statybos darbus valstybiniame sektoriuje, kur statybų sektoriaus veiklos vidutinis pelningumas yra 5 proc., galėjo tikėtis gauti 740 607,85 Eur grynąjį pelną, kuris sudaro 10,9 proc.; teismo vertinimu, tokio dydžio pelnas neatitinka realumo kriterijaus. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad: 1) ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji galėjo tikėtis, kad jos nurodoma konkursui pateikta kaina, kuri UAB ,,Sistela“ programos skaičiavimais yra 1 430 003,02 Eur (su PVM) didesnė nei ekspertinio tyrimo metu apskaičiuota skaičiuojamoji rinkos bendra kaina 2023 m. spalio mėn. kainų lygiu, bus priimta; 2) ieškovė neįrodė, jog ji galėjo tikėtis gauti didesnį nei 5 proc. pelną; 3) atsakovė Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 2023 m. lapkričio 14 d. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą buvo apskaičiavusi, kad tikėtinas ieškovės pelnas būtų 372 668,74 Eur, t. y. atsakovė nurodė pelno maržą nuo 5 iki 7 proc.; 4) apskaičiuojant ieškovės tikėtiną gauti grynąjį pelną, tikslinga vadovautis ieškovės pateiktos Konsultacinės išvados 2 priede esančiose lokalinėse sąmatose, parengtose pagal UAB ,,Sistela“ programą, taikant 5 proc. pelno nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos ekonominį normatyvą, apskaičiuotu pelnu; iš viso pagal UAB ,,Sistela“ sąmatas ieškovė galėjo tikėtis gauti 259 938,42 Eur pelno už statybos darbus, neatskaičius pelno mokesčio, taigi, atėmus 15 proc. pelno mokestį (38 990,76 Eur), ieškovė galėjo tikėtis gauti 220 947,66 Eur grynojo pelno už statybos darbus, nurodytus jos Įkainotų veiklų sąraše.

Spręsdamas dėl ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio, skaičiuojamo už ieškovės Įkainotų veiklų sąrašo 19, 20, 21 eilutėse nurodytus darbus, kurių kainoms apskaičiuoti netaikoma UAB ,,Sistela“ programa, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad: 1) ieškovė neįrodė, jog dėl stendo įrengimo ji galėjo tikėtis 12,8 proc. pelno, todėl prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki 5 proc., t. y. įprastinės tam tikros ekonominės veiklos rūšies pelno maržos, ir nustatė 19,37 Eur žalos atlyginimą kaip negautą pelną už stendo įrengimą; 2) ieškovės nurodytas sąnaudas darbo projektui teismas sumažino 4 605,66 Eur (statybvietės išlaidomis), nuo likusios sąnaudų darbo projektui sumos apskaičiavo 5 proc. pelną, iš jo atėmė pelno mokestį ir nustatė 6 731,73 Eur žalos atlyginimą kaip negautą pelną už darbo projekto paruošimą; 3) ieškovės kadastrinių duomenų patikslinimo ir dokumentacijos, reikalingos statybos darbų užbaigimo procedūroms atlikti, parengimo sąnaudas teismas sumažino statybvietės išlaidomis, nuo likusios šiems darbams tenkančios sąnaudų sumos apskaičiavo 5 proc. pelną, iš jo atėmė 15 proc. pelno mokestį ir nustatė 486,90 Eur žalos atlyginimą kaip negautą pelną už paminėtus darbus.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 228 185,66 Eur žalos atlygimo (220 947,66 Eur + 19,37 Eur + 6 731,73 Eur + 486,90 Eur).

Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad ji neįrodė patyrusi viso prašomo priteisti nuostolių dydžio, ir, atitinkamai, ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovė, prašydama ieškinį tenkinti visiškai, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nukrypdamas nuo teismų praktikos ieškovės negautą grynąjį pelną apskaičiavo ne pagal konkrečią ieškovės pirkime pateiktą pasiūlymo kainą ir įrodytas sutarties vykdymo sąnaudas, o pagal abstraktų 5 proc. pelningumo rodiklį; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nevisapusiškai ištyrė ir neįvertino įrodymų, pagrindžiančių konkrečią ieškovės pasiūlymo kainą, planuotas sutarties vykdymo sąnaudas, jų struktūrą ir dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.

Dėl nuostolių (negauto pelno) apskaičiavimo metodo

VPĮ 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog žalos atlyginimas yra vienas iš VPĮ įtvirtintų tiekėjo teisių gynybos būdų, kai, tiekėjui dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pirkimo procedūrų metu praradus galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, suteikiama teisė reikalauti iš perkančiosios organizacijos atlyginti tiekėjo patirtus tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, perkančiajai organizacijai taikant deliktinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 30 punktas).

Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Pateikti žalos faktą patvirtinančius įrodymus yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tik tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2026, 77 punktas ir jame nurodyta praktika). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas). Pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 55 punktas).

Kaip pagrįstai nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, negautų pajamų, patirtų dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, įrodinėjimas, pasižymi tam tikrais ypatumais, kuriuos lemia viešųjų pirkimų teisinių santykių specifika. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tiekėjo patirtos netiesioginės žalos dydis privalo būti grindžiamas atsižvelgiant į konkursiniame pasiūlyme nurodytas kainas, kurios galiojo pirkimo metu, t. y. tiekėjo gautinomis pajamomis yra laikoma tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 110 punktas). Tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, jog tiekėjo pasiūlymo kaina (pajamos) yra žinoma, pagrindinis negauto pelno įrodinėjimo objektas yra ieškovo pateikiami duomenys dėl numatytų (apskaičiuotų) išlaidų, sutarties vykdymo sąnaudų. Šiame kontekste gali būti svarbu, inter alia, įvertinti viešojo pirkimo dokumentus, kuriuose galbūt buvo įtvirtintas reikalavimas pateikti detalius tiekėjų siūlomos kainos skaičiavimus, atitinkamų dalių įkainius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018, 110 punktas). Visais atvejais taikoma bendroji taisyklė, kad negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 55 punktas).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio ginče perkančioji organizacija neturi teisinio pagrindo bendrai, ginčydama tiekėjo (ieškovo) negautų pajamų dydį, kvestionuoti šio tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumo, jei tiekėjai konkurse nebuvo ribojami pateikti, jų vertinimu, ekonomiškai racionalias kainas, dėl jų jie varžėsi tarpusavyje. Perkančiosios organizacijos turi teisę paneigti priežastinio ryšio sąlygą dėl tiekėjų joms pasiūlytos per didelės, nepriimtinos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Vis dėlto tokia aplinkybė nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir neįrodinėta.

Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, priklausomai nuo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo sutarties specifikos (pavyzdžiui, didžioji dalis sutarties vertės sukuriama žmogiškaisiais ištekliais, asmenų laiko sąnaudomis, jų intelektu ir pan.), pristatytas negautų pajamų įrodinėjimo modelis gali iš dalies ar visiškai netikti, todėl gali būti aktualu vertinti ir kitokio pobūdžio įrodymus, inter alia, įprastinę tam tikros ekonominės veiklos rūšies pelno maržą ir pan. Šiame kontekste kasacinio teismo pastebėta, kad, negautas pajamas sutapatinus su įmonės metiniu pelnu, nuostolingai dirbanti įmonė prarastų teisę į žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais neteisėtais veiksmais, atlyginimą; kita vertus, tai per se nereiškia išvados, kad tiekėjo (juridinio asmens) atitinkamų metų pelno (nuostolio) ataskaita – iš principo netinkamas įrodymas pagrįsti ieškovo patirtų nuostolių dydį, juolab kad juo remiamasi teismų praktikoje; bet kokiu atveju tokiam buhalterinės apskaitos dokumentui, atsižvelgiant į kitus duomenis ir į pirmiau nurodytus argumentus, nepripažintina didesnė įrodomoji galia nei kitų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 113, 114 punktai).

Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės negautą grynąjį pelną apskaičiavo ne pagal konkrečią ieškovės pirkime pateiktą pasiūlymo kainą ir įrodytas sutarties vykdymo sąnaudas, o nuo Konsultacinės išvados lokalinėse sąmatose, paruoštose pagal UAB ,,Sistela“ programą, apskaičiuotų sąnaudų, taikant 5 proc. pelningumo rodiklį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsižvelgdama į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytas abstrakčiu pelningumo rodikliu grindžiamas negautų pajamų apskaičiavimo metodas, negautą grynąjį pelną apskaičiuojant nuo Konsultacinės išvados lokalinėse sąmatose, paruoštose pagal UAB ,,Sistela“ programą, apskaičiuotų sąnaudų, taikant 5 proc. pelningumo rodiklį, neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos ir išaiškinimų dėl tokio pobūdžio klausimą sprendžiant taikytino negautų pajamų skaičiavimo metodo, pagal kurį, apskaičiuojant tiekėjo grynąjį pelną kaip negautas pajamas, tiekėjo gautinomis pajamomis yra laikoma tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, įrodinėjamos numatytos (apskaičiuotos) sutarties vykdymo sąnaudos, nustatomas jų skirtumas ir iš pastarojo atimamas pelno mokestis, kartu įvertinant įrodymų bei reikšmingų aplinkybių visumą, pripažįstant bendrą tam tikros ekonominės veiklos pelno maržą viena iš vertintinų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyta ir teismas neargumentavo, kodėl nagrinėjamoje situacijoje būtų būtina (pagrįsta) nukrypti nuo pirmiau aptarto kasacinio teismo suformuluoto bendrojo negauto grynojo pelno apskaičiavimo metodo tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta ir (ar) nustatyta, kad minėtas teismų praktikoje suformuotas įprastinis negauto pelno įrodinėjimo ir nustatymo modelis būtų netinkamas. Viena vertus, byloje pateikti duomenys buvo pakankami nustatyti patirtų nuostolių (negauto pelno) dydį pagal kasacinio teismo suformuotą modelį – iš pasiūlymo kainos atimant pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas ir pelno mokestį. Ieškovė pateikė duomenis ir įrodymus apie jos ginčo pirkime pateiktą pasiūlymą (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.1), iš kurio matyti ginčo pirkime pateikto pasiūlymo kaina. Grįsdama numatytas sutarties vykdymo sąnaudas, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: buhalterinę pažymą dėl negauto pelno (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 7), Darbų programą (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 9), Įkainotų veiklų sąrašus (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.3 ir 2025 m. sausio 30 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 5), Konsultacinę išvadą su priedais (2025 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo Nr. DOK-9719 priedas Nr. 1), preliminariąją sutartį (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.4). Taigi, buvo pateikti duomenys ir įrodymai tiek dėl pirkime pateikto pasiūlymo kainos, tiek dėl statybos rangos darbų sutarties vykdymo sąnaudų. Kita vertus, neįrodyta ir, atitinkamai, nebuvo pagrindo nuspręsti, kad dėl pirkimo objekto ar viešojo pirkimo sutarties specifikos teismų praktikoje taikomas pirmiau aptartas negauto grynojo pelno apskaičiavimo modelis būtų netinkamas šiuo konkrečiu atveju.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog galėjo tikėtis, kad jos konkursui pateikta kaina, kuri UAB ,,Sistela“ programos skaičiavimais yra 1 430 003,02 Eur (su PVM) didesnė nei ekspertinio tyrimo metu apskaičiuota skaičiuojamoji rinkos bendra kaina 2023 m. spalio mėn. kainų lygiu, bus priimta, nes ši išvada neatitinka bylos medžiagos ir kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią tokio pobūdžio bylose tiekėjo gautinomis pajamomis yra laikoma tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, jei tai nėra paneigiama įrodant siūlytos kainos akivaizdų nepagrįstumą ar nepriimtinumą.

Priešingai negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, patvirtina ieškovės pasiūlymo kainos realumą ir priimtinumą. Kaip matyti iš ieškovės pirkime pateiktų pasiūlymo (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.1) ir Įkainotų veiklų sąrašo (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.3), ieškovės pirkime nurodyta kaina – 9 266 492,62 Eur su PVM, 7 658 258,36 Eur be PVM – neviršijo pirkimui suplanuotų lėšų. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės 2023 m. kovo 5 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 3) bei atsakovės Komisijos protokolas (2026 m. sausio 30 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo Nr. DOK-1285 priedas). Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, viešajame pirkime tiekėjo pasiūlymo priimtinumas nustatomas pagal pirkimo dokumentuose ir VPĮ įtvirtintus kriterijus, o ne pagal tai, ar pasiūlymo kaina sutampa su UAB „Sistela“ programa apskaičiuota orientacine rinkos kaina. Taigi, priešingai nei konstatavo teismas, aplinkybė, jog ieškovės konkursui pateikta kaina UAB ,,Sistela“ programos skaičiavimais yra 1 430 003,02 Eur (suma su PVM) didesnė nei ekspertinio tyrimo metu apskaičiuota skaičiuojamoji rinkos bendra kaina 2023 m. spalio mėn. kainų lygiu, nepatvirtina, jog ieškovės pasiūlymo kaina nereali ir (ar) nepriimtina, ir dėl to ieškovė negalėjo tikėtis, kad jos kaina bus priimta. Juolab kad iš atsakovės ir UAB ,,VA statyba“ 2023 m. spalio 10 d. rangos sutarties (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 4) matyti, jog pirkimą laimėjusio pasiūlymo kaina buvo artima ieškovės pasiūlymo kainai – abu pasiūlymai buvo panašaus, apie 9 mln. Eur dydžio, t. y. 2023 spalio 10 d. rangos sutarties suma be PVM – 7 453 374,73 Eur, PVM – 1 565 208,69 Eur, bendra sutarties suma (su PVM) – 9 018 583,42 Eur. Be to, ieškovės nurodytas pasiūlymo pelningumas – 10,9 proc., nors vertintinas kaip ganėtinai didelis, tačiau nelaikytinas akivaizdžiai neprotingu ar neįmanomu.

Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-740-889/2023 pateiktą skaičiavimą, jog tikėtinas ieškovės pelnas, įvykdžius pirkimo sutartį, būtų 372 668,74 Eur, o įprasta pelno marža gali siekti 5–7 proc., kaip paneigiančią ieškovės argumentą, jog ji galėjo tikėtis didesnio nei 5 proc. pelno. Viena vertus, priešingai, negu įvertino pirmosios instancijos teismas, šie atsakovės teiginiai neįrodo, kad atsakovė laikė, jog tiekėjų pelningumas viešuosiuose pirkimuose privalo būti ribojamas UAB „Sistela“ programoje taikomu 5 proc. pelno normatyvu. Juolab kad atsakovės nurodytas 372 668,74 Eur tikėtino pelno dydis viršija skundžiamu teismo sprendimu priteistą 228 185,66 Eur sumą. Kita vertus, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės negautas tikėtinas ieškovės grynasis pelnas nebuvo Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-740-889/2023 nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovės minėtoje civilinėje byloje nurodytas 372 668,74 Eur ieškovės tikėtino pelno dydis negali būti vertinamas kaip įrodantis, kad ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis didesnio nei 5 proc. pelno.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino UAB „Sistela“ programoje naudojamą orientacinį pelno normatyvą su konkretaus tiekėjo galimo pelno riba. Nagrinėjamu atveju UAB „Sistela“ normatyvai dėl 5 proc. pelno negali būti taikomi kaip patikimas kriterijus nustatant ribą, virš kurios tiekėjas viešajame pirkime negali tikėtis pelno. UAB „Sistela“ nurodo, kad jos parengti ir platinami normatyvai bei kainynai yra įregistruoti kaip įmonės rekomendacijos, o viešojo pirkimo pasiūlymo kaina gali skirtis nuo skaičiuojamosios kainos, rangovo pasiūlymas turėtų būti grindžiamas individualiais skaičiavimais, komerciniais pasiūlymais ar kitais objektyviais duomenimis ([interaktyvus]. <https://sistela.lt/duk/>). Tiekėjo viešajame pirkime teikiama pasiūlymo kaina, į kurią tiekėjas įtraukia ir pageidaujamą gauti pelno dydį, yra tiekėjo laisvo pasirinkimo sritis, kuria tiekėjai, teikdami pasiūlymus, konkuruoja tarpusavyje.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės pateikta Konsultacinė išvada ir teismo posėdyje apklausto liudytojo Rimo Butkevičiaus paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė negalėjo tikėtis didesnio nei 5 proc. pelningumo. Konsultacinėje išvadoje nebuvo konstatuota, kad 5 proc. pelno normatyvas yra maksimalus galimas pelnas viešajame pirkime ar jog tokiu dydžiu turėjo būti ribojamas ieškovės negautas grynasis pelnas. Liudytojas Rimas Butkevičius tokios aplinkybės taip pat nenurodė. 2026 m. kovo 4 d. teismo posėdyje liudytojas Rimas Butkevičius nurodė, kad UAB „Sistela“ pelningumas yra 5 proc., ieškovės procentinė pelno marža nebuvo jo atlikto tyrimo dalis (2026 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 04:43:31 iki 04:43:39). Teismo posėdyje liudytojas Rimas Butkevičius taip pat paaiškino, kad: šiuo atveju ieškovės pelningumas galėtų būti apie 10–12 proc., (2026 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 04:44:21 iki 04:44:31); ieškovės įkainotų veiklų sąraše bendra kaina yra didesnė nei pagal skaičiuojamąją rinkos kainą, ir pasiūlė remtis Konsultacinės išvados pirmuoju tyrimo punktu (2026 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 04:44:54 iki 04:45:21). Be to, pažymėtina, kad Konsultacinė išvada byloje buvo pateikta siekiant įvertinti atskirus ieškovės nurodytus sąnaudų dydžius ir nustatyti, ar ieškovė į kainą yra įsitraukusi visų reikiamų pagal pirkimo sutartį atlikti darbų sąnaudas, o ne nustatyti ieškovės maksimalų galimą pelną.

Apibendrinant pirmiau paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje panašiose bylose suformuoto negauto tiekėjo pelno apskaičiavimo modelio – iš pasiūlymo kainos atimant įrodytas pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas ir pelno mokestį, ir nepagrįstai skaičiuodamas negautą grynąjį pelną ieškovės gautinomis pajamomis nepripažino ieškovės pasiūlyme nurodytos kainos, o vietoje to, nesant pagrįstų ir įrodytų priežasčių, rėmėsi abstrakčia UAB ,,Sistela“ įvedama pelno marža. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, neįrodžius ir nepagrindus priežasčių vertinti kitaip, apskaičiuojant ieškovės dėl atsakovės neteisėtų sprendimų pirkime patirtus nuostolius (negautą pelną), ieškovės pirkimo pasiūlyme nurodyta kaina – 7 658 258,36 Eur be PVM (9 266 492,62 Eur su PVM) – laikytina ieškovės gautinomis pajamomis.

Dėl pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų ir pelno nuo subrangovės atliktinų darbų (ne)įvertinimo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant ieškovės negautą pelną, taikytinas teismų praktikoje panašiose bylose suformuotas grynojo pelno apskaičiavimo pagal konkrečius pirkimo duomenis modelis, sutinka su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl konkrečių pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų struktūros, jų dydžio ir pagrįstumo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, taikant teismų praktikoje suformuluotą ieškovės grynojo pelno nustatymo pagal konkrečius pirkimo duomenis modelį, turėjo būti įvertinti ieškovės pateikti įrodymai dėl planuotų pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų, jų struktūros, dydžio ir pagrįstumo, bei atlikto vertinimo pagrindu, nustatant sąnaudų santykį su planuotomis pajamomis (pasiūlymo kaina), turėjo būti apskaičiuotas ieškovės negautas grynasis pelnas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateiktos Konsultacinės išvados (2025 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo Nr. DOK-9719 priedas Nr. 1) 2 priede esančiomis UAB „Sistela“ lokalinėmis sąmatomis, ieškovės nurodytas sąnaudas pripažino tinkamomis žalos dydžiui apskaičiuoti, tačiau nepagrįstai jų nesiejo su pasiūlyta pirkimo kaina, o, kaip minėta, apskaičiavo abstraktų 5 proc. pelną. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti ieškovės prašomo priteisti negauto pelno dydžio (ne)pagrįstumą taikant grynojo pelno apskaičiavimo pagal konkrečius ginčo pirkimo duomenis modelį, pasisako dėl ieškovės nurodomų pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų (ne)pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 740 607,85 Eur nuostolių atlyginimą, šią prašomą priteisti negauto pelno sumą apskaičiuoja iš pirkime pateikto pasiūlymo kainos (7 658 258,36 Eur be PVM) atimdama jos apskaičiuotas visas pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas (6 786 955,01 Eur), įskaitant subrangovės darbų kainą, ir iš likusios sumos (871 303,35 Eur pelno) atimdama pelno mokesčio sumą (130 695,50 Eur). Šis ieškovės apskaičiavimas pateikiamas ieškovės buhalterinėje pažymoje dėl negauto pelno (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 7). Teisėjų kolegija, vertindama buhalterinėje pažymoje dėl negauto pelno nurodytus duomenis, pažymi, kad vien ieškovės pateikta buhalterinė pažyma nėra pakankama pagrįsti ieškovės nurodomas 6 786 955,01 Eur pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas ir 740 607,85 Eur grynąjį pelną, nes skaičiavimai nėra detalūs, t. y. pateikti tik duomenys apie bendrą sąnaudų dydį, nedetalizuojant, kiek ir kokios rūšies sąnaudų tenka kiekvienam atskiram darbui, nenurodant kiekvienos sudedamosios sąnaudų dalies dydžio ir pan. Be to, skaičiavimai nepagrįsti objektyviais duomenimis ir (ar) pirminiais įrodymais, dėl to galėtų būti vertinami kaip hipotetiniai, prognoziniai skaičiavimai.

Kita vertus, vertinant ne buhalterinę pažymą izoliuotai, o visus pateiktus duomenis, ieškovės į bylą pateiktų įrodymų visetas yra pakankamas nustatyti bei įvertinti ieškovės nurodomų pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų struktūrą, dydį ir (ne)pagrįstumą. Nepagrįsti ir bylos medžiagos neatitinka atsakovės teiginiai, kad patirta žala įrodinėta tik ieškovės surašyta buhalterine pažyma, nes iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė teikė daugiau įrodymų: ieškovė žalos dydį įrodinėja ne tik buhalterine pažyma dėl negauto pelno (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 7), bet ir Darbų programa (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 9), Įkainotų veiklų sąrašais (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.3 ir 2025 m. sausio 30 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 5), Konsultacine išvada su priedais (2025 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo Nr. DOK-9719 priedas Nr. 1), preliminariąja sutartimi (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.4), subrangovės patvirtinimu (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-3189 priedas Nr.11).

Ieškovės pateiktame Įkainotų veiklų sąraše (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.3), kuris atsakovei buvo pateiktas kartu su pasiūlymu pirkime, detalizuotas ieškovės pasiūlymas 7 658 258,36 Eur be PVM sumai (9 266 492,62 Eur su PVM) pirkimo pasiūlymo kainomis, nurodant pagal pirkimo rangos sutartį planuojamus atlikti darbus ir kiekvienam darbui tenkančią ieškovės pasiūlymo kainos dalį. Pagal minėtą Įkainotų veiklų sąrašą, buvo planuojami atlikti darbai ir jiems tenkanti pasiūlymo kainos dalis (be PVM): statinio konstrukcijos – 2 618 536 Eur; statinio architektūra – 908 021,45 Eur; sklypo planas – 420 468,61 Eur; statinio architektūra, įrenginiai: grindų dangos – 327 289,17 Eur; liftas – 36 046,70 Eur; technologinė dalis: sporto salės technologiniai įrenginiai ir baldai – 672 770,08 Eur; elektros darbai – 408 411,81 Eur; elektroniniai ryšiai – 19 210,03 Eur; apsauginė signalizacija – 58 543,91 Eur; gaisrinė signalizacija – 29 015,72 Eur; evakuacinio įgarsinimo sistema – 52 104,14 Eur; automatikos dalis: stacionarios gaisrų gesinimo sistemos automatika – 6 221,53 Eur; dūmų šalinimo automatika – 44 362,93 Eur; šilumos punkto automatika – 44 824,79 Eur; grindinio šildymo valdymo automatika – 5 708,26 Eur; ŠVOK – šildymas – 181 799,74 Eur; ŠVOK – vėdinimas – 807 074,01 Eur; ŠVOK – vėsinimas – 331 807,39 Eur; šilumos punktas – 94 721,22 Eur; VN vidaus – 274 171,75 Eur; lietaus vandens nuotekos – 33 761,15 Eur; stacionarios gaisro gesinimo sistemos įrengimas (SGGS) – 85 645,45 Eur; informacinio stendo įrengimas – 514,20 Eur; darbo projekto parengimas – 183 925,17 Eur; kadastrinių duomenų patikslinimas, dokumentacijos reikalingos statybos darbų užbaigimo procedūrai atlikti pateikimas – 13 303,13 Eur, iš viso: 7 658 258,36 Eur (be PVM). Įkainotų veiklų sąraše (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.3) nėra duomenų apie pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas, tarp jų – nėra duomenų, kokia ieškovės planuojamų sutarties vykdymo sąnaudų dalis tenka kiekvienam ieškovės įkainotų veiklų sąraše nurodytam darbui, taigi, šis rašytinis įrodymas nedetalizuoja, nepagrindžia ir neįrodo ieškovės nurodomų 6 786 955,01 Eur dydžio planuojamų sutarties vykdymo sąnaudų. Tačiau šis įrodymas vertintinas kaip reikšmingas, nustatant, kokie darbai buvo planuojami atlikti pagal pirkimo rangos sutartį, taip pat nustatant kiekvienam planuojamam atlikti pagal pirkimo rangos sutartį darbui tenkančią pirkimo pasiūlymo kainos dalį, kuri aktuali apskaičiuojant kiekvienai darbų rūšiai tenkančią ieškovės planuojamo gauti pelno dalį.

Ieškovės pateiktoje Darbų programoje (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 9) detalizuojama, kokius darbus ir kokiais terminais atliks rangovė (ieškovė) ir subrangovė (UAB „Plungės lagūna“) bei kokia pasiūlymo kainos dalis tektų kiekvienam atliktam darbui. Šiame rašytiniame įrodyme iš esmės taip pat nėra duomenų apie planuotas pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas, todėl jis nepagrindžia ieškovės nurodytų planuotų pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų. Vis dėlto, šis dokumentas yra reikšmingas, nes iš jo matomas konkrečių darbų pasiskirstymas tarp rangovės ir subrangovės.

Detalizuotame Įkainotų veiklų sąraše (2025 m. sausio 30 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 5), kurį ieškovė pateikė ekspertiniam tyrimui, pagal statybos darbų rūšis, atskirais stulpeliais yra išskirti: pirkimo pasiūlymo kaina, planuojamos rangos sutarties vykdymo išlaidos iš viso, darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, medžiagos ir mechanizmai. Atskiru stulpeliu pagal atliktinų statybos darbų rūšis išskirtos ir detalizuotos subrangovės UAB „Plungės lagūna“ paslaugų kainos. Taip pat atskiruose stulpeliuose pagal atskiras statybos darbų rūšis nurodytos ieškovės patirtinos statybvietės, inžinerinio-techninio personalo išlaidos, 1 proc. garantiniai kaštai, 6 proc. administraciniai kaštai, draudimų kaštai ir pelnas. Detalizuotame Įkainotų veiklų sąraše (2025 m. sausio 30 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 5) pagal statybos darbų rūšis detalizuojama tokios ieškovės planuojamos patirti sąnaudos ir pelnas iki apmokestinimo, atitinkamai: statinio konstrukcijos: 2 320 607,06 Eur ir 297 928,96 Eur; statinio architektūra: 804 711,85 Eur ir 103 309,60 Eur; sklypo planas: 372 633,23 Eur ir 47 835,38 Eur; statinio architektūra, įrenginiai: grindų dangos: 290 062,02 Eur ir 37 227,15 Eur; liftas: 31 945,55 Eur ir 4 101,15 Eur; technologinė dalis: sporto salės technologiniai įrenginiai ir baldai: 596 226,99 Eur ir 76 543,09 Eur; elektros darbai: 361 945,56 Eur ir 46 466,25 Eur; elektroniniai ryšiai: 17 024,44 Eur ir 2 185,59 Eur; apsauginė signalizacija: 51 883,20 Eur ir 6 660,71 Eur; gaisrinė signalizacija: 25 714,51 Eur ir 3 301,21 Eur; evakuacinio įgarsinimo sistema: 46 176,10 Eur ir 5 928,04 Eur; automatikos dalis: stacionarios gaisrų gesinimo sistemos automatika: 5 511,65 Eur ir 709,88 Eur; dūmų šalinimo automatika: 39 320,74 Eur ir 5 042,19 Eur; šilumos punkto automatika: 39 724,67 Eur ir 5 100,12 Eur; grindinio šildymo valdymo automatika: 5 056,01 Eur ir 652,25 Eur; ŠVOK – šildymas: 161 113,74 Eur ir 20 686 Eur; ŠVOK – vėdinimas: 715 250,74 Eur ir 91 823,27 Eur; ŠVOK–vėsinimas: 294 055,62 Eur ir 37 751,77 Eur; šilumos punktas: 83 944,20 Eur ir 10 777,02 Eur; VN vidaus: 242 981,86 Eur ir 31 189,89 Eur; lietaus vandens nuotekos: 29 919.83 Eur ir 3 841,32 Eur; stacionarios gaisro gesinimo sistemos įrengimas (SGGS): 75 900,69 Eur ir 9 744,76 Eur; informacinio stendo įrengimas: 455,71 Eur ir 58,49 Eur; darbo projekto parengimas: 162 999,45 Eur ir 20 925,72 Eur; kadastrinių duomenų patikslinimas, dokumentacijos reikalingos statybos darbų užbaigimo procedūrai atlikti pateikimas: 11 789,59 Eur ir 1 513,54 Eur. Detalizuotame Įkainotų veiklų sąraše ieškovė apskaičiavo, kad visos viešojo pirkimo pardavimo sutarties vykdymo sąnaudos sudarytų 6 786 955,01 Eur (be PVM), iš jų sąnaudos už subrangovės UAB „Plungės lagūna“ darbus (be PVM) – 2 346 249,54 Eur, o pelnas iki mokesčių būtų 871 303,35 Eur. Kaip minėta, ieškovės pirkimo pasiūlymo kaina be PVM – 7 658 258,36 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, detalizuotas Įkainotų veiklų sąrašas (2025 m. sausio 30 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 5) yra deklaratyvus, todėl pats savaime taip pat neįrodo ieškovės planuotų pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų pagrįstumo, tačiau jame pateiktiems duomenims apie pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas pagrįsti ieškovė pateikė Konsultacinę išvadą su priedais.

Atsakovė kvestionuoja ieškovės pateiktos Konsultacinės išvados įrodomąją reikšmę. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės teiginius, kad Konsultacine išvada neturėtų būti remiamasi dėl eksperto Eriko Lenkevičiaus kvalifikacinio atestato nebuvimo statybos skaičiuojamosios kainos skaičiavimams, nes, teismo teigimu, priimdamas sprendimą jis vadovaujasi Konsultacinėje išvadoje esančiomis lokalinėmis sąmatomis, paruoštomis pagal UAB ,,Sistela“ programą, o ne Eriko Lenkevičiaus ekspertiniais sąmatų skaičiavimais.

Įvertinus Konsultacinės išvados turinį ir formą, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad byloje pateikta Konsultacinė išvada (2025 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo Nr. DOK-9719 priedas Nr. 1) neturi įrodomosios reikšmės, negali būti laikoma įrodymu, nes, atsakovės teigimu, buvo parengta atitinkamos kvalifikacijos neturinčio asmens ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Pirma, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad Konsultacinė išvada neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 21 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nustatančio, jog konsultacinėje išvadoje privalo būti nurodyta informacija, kas pakvietė privatų teismo ekspertą konsultantu išvadai parengti, ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdžio protokolu Nr. KTP-15(24) patvirtintų „Rekomendacijų dėl teismo eksperto statuso naudojimo“ ([interaktyvus]. <https://ltec.lrv.lt/lt/teismo-ekspertu-veiklos-koordinavimo-taryba/rekomendacijos>) (toliau – Rekomendacijos dėl teismo eksperto statuso naudojimo) nuostatos, kad privačių teismo ekspertų konsultacinės išvados negali būti rengiamos ir teikiamos juridinių asmenų, kurių darbuotojas yra teismo ekspertas, vardu, iš kurios, atsakovės vertinimu, seka, jog privačios eksperto konsultacinės išvados rengimo atveju bylos šalis tokiai išvadai parengti gali kviesti tik konkretų teismo ekspertą, o ne juridinį asmenį.

Pagal TEĮ 21 straipsnio 2 dalį, sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Konsultacijos pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente − konsultacinėje išvadoje, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Konsultacinėje išvadoje turi būti nurodyta jos surašymo data ir vieta, privataus teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, eksperto kvalifikacija, išsilavinimas, specialybė), proceso šalis, pasikvietusi privatų teismo ekspertą konsultantu, procesas, kuriame bus teikiamas dokumentas (bylos ar ikiteisminio tyrimo numeris), taip pat tirti objektai, taikyti metodai ir priemonės, gauti rezultatai. Rekomendacijose dėl teismo eksperto statuso naudojimo, be kita ko, nurodoma, kad teismo ekspertai gali dirbti teismo ekspertizės įstaigose arba gali verstis privačia veikla. Privačiu teismo ekspertu laikomas asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, bet nedirbantis teismo ekspertizės įstaigoje (TEĮ 20 straipsnio 1 punktas). Kaip ir teismo ekspertizės įstaigose dirbantys teismo ekspertai, taip ir privatūs ekspertai turi veikti kaip nepriklausomi fiziniai asmenys, kurie išvadas teikia vadovaudamiesi tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais bei atsako už savo atlikto ekspertinio tyrimo rezultatų pagrįstumą ir tikrumą (TEĮ 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis). Nors privačių ekspertų veikla gali būti vykdoma Lietuvos Respublikoje steigiant juridinius asmenis ar jų filialus, kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialus, tačiau toks teisinis reguliavimas nepaneigia eksperto pareigos ekspertinį tyrimą atlikti savarankiškai. Kitaip tariant, privačių teismo ekspertų veikla steigiant juridinius asmenis ar jų filialus sietina su ūkinės veiklos vykdymu (pvz. buhalterinės apskaitos, mokestinių prievolių ir pan.), bet ne su ekspertinio tyrimo išvados pateikimu. Atsižvelgiant į tai, asmuo, esantis juridinio asmens darbuotoju, tačiau veikiantis privataus teismo eksperto statusu (teismo pavedimu, ar proceso šalies prašymu atliekantis ekspertinį tyrimą), veikia ne kaip privataus juridinio asmens atstovas, o kaip nepriklausomas fizinis asmuo, kurio tyrimo rezultatai įforminami dokumente pagal TEĮ nustatytus reikalavimus. Teisės aktai įtvirtina asmeninę teismo eksperto atsakomybę už išvadų teikimą, minėtoji atsakomybė negali būti siejama su juridiniu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, privačių teismo ekspertų konsultacinės išvados (TEĮ 21 straipsnio 2 dalis) negali būti teikiamos privataus juridinio asmens, kuriame jie dirba, vykdo kitas funkcijas ar kuris jiems priklauso, vardu. Tai suponuoja, kad ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimas turi būti parengtas ir pateiktas nepriklausomo teismo eksperto, fizinio asmens, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, vardu. Taigi, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, Rekomendacijose dėl teismo eksperto statuso naudojimo atribojama tik tai, kad konsultacinė išvada turi būti rengiama ir pasirašoma konkretaus privataus teismo eksperto, veikiančio kaip fizinio asmens, vardu, o ne juridinio asmens vardu. Todėl teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tai, su kuo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, bet tai, ar Konsultacinę išvadą realiai parengė ir pasirašė atitinkamą kvalifikaciją turintys privatūs teismo ekspertai, asmeniškai atsakantys už jos turinį.

Kaip matyti iš Konsultacinės išvados, ieškovė (užsakovė) ir UAB „Forensic and Investigation Services“ (paslaugų teikėja), atstovaujama direktoriaus Rimo Butkevičiaus, 2025 m. gegužės 22 d. sudarė kompleksinio ekspertinio tyrimo paslaugų sutartį Nr. F1910, pagal kurią paslaugų teikėja įsipareigojo atlikti ekspertinį tyrimą ir pateikti Konsultacinę išvadą, atsakant į ieškovės užduotus klausimus. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad ekspertinio tyrimo ir Konsultacinės išvados užsakovė yra ieškovė. Konsultacinės išvados 1.4 papunktyje nurodyta, jog ekspertinį tyrimą atliko ekspertai Rimas Butkevičius (audito ekspertizė) ir Erikas Lenkevičius (suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas), įrašyti į teismo ekspertų sąrašą. Konsultacinė išvada pasirašyta Rimo Butkevičiaus ir Eriko Lenkevičiaus. Taigi, iš Konsultacinės išvados turinio matyti, kad ji parengta ir pasirašyta ekspertų, asmeniškai atsakančių už jos turinį, o ne juridinio asmens vardu. Šiame kontekste pažymėtina, kad, atsižvelgiant į pirmiau paminėtus Rekomendacijose dėl teismo eksperto statuso naudojimo pateiktus išaiškinimus, pritartina ieškovei, jog vien aplinkybė, kad ekspertinių paslaugų administravimui ar organizavimui buvo pasitelktas juridinis asmuo UAB „Forensic and Investigation Services“, savaime nepaneigia nei išvados teisėtumo, nei jos įrodomosios reikšmės.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentai, kad Konsultacinė išvada parengta pažeidžiant atsakovės nurodytus TEĮ 21 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų dėl teismo eksperto statuso naudojimo reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad ekspertinio tyrimo ir konsultacinės išvados užsakovė yra ieškovė, taip pat pažymėta, jog išvada parengta ekspertų, atsakančių už jos turinį, vardu.

Antra, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovė būtų dariusi įtaką ekspertų išvadoms, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, jog Konsultacinė išvada parengta šališkai. Vien atsakovės nurodomos aplinkybės, kad teismo ekspertas Erikas Lenkevičius nėra UAB „Forensic and Investigation Services“ darbuotojas, teismo ekspertas Rimas Butkevičius veikė per UAB „Forensic and Investigation Services“, UAB „Forensic and investigation services“ gavo atlygį už Konsultacinės išvados parengimą, o ieškovė turėjo pastabų pirminei Konsultacinės išvados versijai, pačios savaime nepaneigia Konsultacinės išvados nešališkumo. Viena vertus, vien aplinkybė, kad proceso šalis sutartiniais pagrindais kreipėsi į ekspertą konsultacijos (TEĮ 21 straipsnio 2 dalis), nepanaikina ir nepaneigia TEĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos eksperto pareigos tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų atlikti ekspertinį tyrimą bei veikti nepriklausomai, o išvadas grįsti tik specialiomis žiniomis bei atliktų tyrimų rezultatais. Minėta, abu teismo ekspertai pasirašė Konsultacinę išvadą ir yra atsakingi už jos turinį. Be to, teismo posėdžio metu Rimas Butkevičius patvirtino, kad ekspertai savarankiškai atliko vertinimą, patys rengė išvados turinį bei asmeniškai už jį atsako (2026 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 4:31:24 iki 4:33:33).

Trečia, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad Konsultacinę išvadą pasirašęs teismo ekspertas Erikas Lenkevičius neturėjo reikiamos kvalifikacijos atitinkamoms išvadoms padaryti, t. y. neturėjo kvalifikacijos atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizę. TEĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas savo išvadas gali teikti tik remdamasis savo srities specialiosiomis žiniomis; su specialiosiomis teismo eksperto žiniomis nesuderinamos jo išvados neturi įrodomosios reikšmės. Tačiau iš Konsultacinės išvados turinio matyti, kad Konsultacinėje išvadoje buvo vertinama, ar ieškovės apskaičiuotos sąnaudos ir negautas pelnas yra pagrįsti, o ne rengiama techninio projekto skaičiuojamosios kainos dalis, t. y. Konsultacinė išvada nebuvo statinio techninio projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis ir Erikas Lenkevičius nerengė tokios techninio projekto dalies ar techninio projekto ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti statinio projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo projekto dalies vadovo pareigas ar tokios projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, šiuo atveju nebuvo būtinas. Erikas Lenkevičius turi kvalifikaciją atlikti statinio statybos ekspertizę ([interaktyvus]. <https://tm.lrv.lt/public/canonical/1758612480/6843/TES_2025-09-23%20paskelbimui.pdf>), todėl laikytinas kompetentingu vertinti statybos sąnaudas ir taikyti skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Be to, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 156 punkte nustatyta, kad statinio ekspertizės vadovai, rengdami statinio ekspertizes, nustato statybos sąnaudų vertę, taikydami skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Erikas Lenkevičius neturėjo kompetencijos analizuoti statybos sąnaudų ar vertinti jų pagrįstumą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju tai nėra reikšminga vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumą, nes, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų turinio, teismas rėmėsi lokalinėmis sąmatomis, parengtomis pagal UAB „Sistela“ programą, o ne Eriko Lenkevičiaus ekspertiniais sąmatų skaičiavimais.

Ketvirta, atsakovė nepateikė įrodymų, kad Konsultacinėje išvadoje pateikti skaičiavimai neteisingi ir (ar) nepagrįsti, t. y. atsakovė apsiribojo kritinėmis pastabomis dėl šios išvados, nepateikdama įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti išvados turiniu, pateikiančių kitokius skaičiavimus ar pan. Nepaneigti ieškovės argumentai, kad atsakovė turėjo „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso, Mendeno g. 1C, Plungė“ techninio projekto statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalį, kuri pagal STR 1.04.04:2017 9 priedo 47 punktą rengiama, kai projekto įgyvendinimui taikomas VPĮ, o rangovas parenkamas pagal techninį projektą. Jeigu ši projekto dalis, atsakovės vertinimu, būtų paneigusi Konsultacinėje išvadoje pateiktus skaičiavimus, atsakovė galėjo ją pateikti į bylą, tačiau to nepadarė. Be to, bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovei prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo (2025 m. liepos 24 d. prašymas Nr. DOK-9374 (1–2 punktai)).

Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Konsultacinės išvados, kaip rašytinio įrodymo byloje, įrodomosios reikšmės, todėl šis įrodymas vertintinas bylos medžiagos kontekste. Minėta, kad Konsultacine išvada su priedais (2025 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo Nr. DOK-9719 priedas Nr. 1) ieškovė grindžia pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų dydį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Konsultacinę išvadą nagrinėjamo klausimo dėl negauto pelno dydžio aspektu visos bylos medžiagos kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, jog nebuvo visa apimtimi įrodytas ieškovės pateiktas pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų skaičiavimas ir, atitinkamai, visas prašomas priteisti negautas grynasis pelnas, o Konsultacinėje išvadoje pateikti skaičiavimai, grįsti skaičiuojamosios rinkos kainomis, ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą (negautą grynąjį pelną) pagrindžia iš dalies.

Iš Konsultacinės išvados turinio matyti, kad joje pateikti atsakymai dėl pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų grindžiami ieškovės detaliame Įkainotų veiklų sąraše nurodytų ieškovės numatytų pirkimo sutarties vykdymui reikalingų sąnaudų analize. Ekspertai, atlikdami Įkainotų veiklų sąrašo analizę, nustatė, kad jame yra 2 tipų eilutės su statybos rangos sutarties darbų vykdymo sąnaudų pagrindimu: a) 1, 2, 3, 4.1 ir 17 eilutėse nurodyti darbai, taip pat 19, 20 ir 21 eilutėse nurodytos paslaugos, kuriuos būtų vykdžiusi ieškovė; b) likusiose 4.2, 5–16 ir 18 eilutėse nurodyti darbai, kurie būtų buvę atliekami subrangovės UAB „Plungės lagūna“, su papildomomis ieškovės sąnaudomis, nurodytomis Įkainotų veiklų sąrašo 5–9 stulpeliuose, kurių neprisiima subrangovė.

Ekspertai, atlikę ieškovės nurodytų pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų (Įkainotų veiklų sąrašo 1, 2, 3, 4.1 ir 17 eilutės), kai darbus ir paslaugas atlieka ieškovė, tyrimą, kurio metu palygino ekspertinio tyrimo metu sudarytą sąnaudų skaičiavimą pagal 2023 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias rinkos kainas ir ieškovės sąnaudas, pateiktas Įkainotų veiklų sąraše, Konsultacinės išvados 3.6 papunktyje pateikė išvadą, jog pagal 2023 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias rinkos kainas apskaičiuotos statybos rangos darbų sąnaudos yra 65 332,71 Eur mažesnės, nei nurodyta ieškovės Įkainotų veiklų sąraše. Atsižvelgiant į neesminį nustatytą skirtumą, pripažintina, kad ieškovės detaliame Įkainotų veiklų sąraše nurodytos pirkimo sutarties vykdymo sąnaudos (Įkainotų veiklų sąrašo 1, 2, 3, 4.1 ir 17 eilutės), kai darbus ir paslaugas atlieka ieškovė, yra pagrįstos, realios. Priešingų duomenų byloje nėra. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių tokios išvados pagrįstumą. Atitinkamai, pripažintinas pagrįstu ieškovės už darbus, nurodytus Įkainotų veiklų sąrašo 1, 2, 3, 4.1 ir 17 eilutėse, kai darbus ir paslaugas atlieka ieškovė, apskaičiuotas pelnas, neatskaičius mokesčių.

Ekspertai, atlikę paslaugų sąnaudų pagal Įkainotų veiklų sąrašo 19, 20 ir 21 eilutes pagrįstumo įvertinimą, konstatavo, kad ieškovės Įkainotų veiklų sąrašo 19, 20 ir 21 eilutėse nurodytos sąnaudos yra pagrįstos, realios ir būtinos viešojo pirkimo sutarties veiklų įgyvendinimui, t. y. pripažintinos pagrįstomis. Ieškovės Įkainotų veiklų sąrašo 19 eilutėje nurodytas 455,71 Eur sąnaudas informacinio stendo įrengimui, kurias sudaro 98,25 Eur darbuotojų darbo užmokestis, 286,54 Eur medžiagos, 5,21 Eur mechanizmai ir 65,71 Eur kitos išlaidos, tenkančios stendo gamybai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi istorinę tokių stendų gamybos ir įrengimo išlaidų informaciją, o taip pat reikiamą patirtį įrenginėjant stendus ankstesniuose savo objektuose, ekspertai įvertino kaip pagrįstas ir realias (žr. Konsultacinės išvados 3.7 papunktį). Įkainotų veiklų sąrašo 20 eilutėje nurodytos 162 999,45 Eur sąnaudos darbo projekto paruošimui, iš jų 139 500 Eur darbuotojų darbo užmokestis bei socialinis draudimas ir 23 499,45 Eur kitos išlaidos, tenkančios darbo projektui. Ekspertų vertinimu, išorinių tiekėjų pasiūlymai pagrindžia ieškovės Įkainotų veiklų sąraše nurodytas 139 500 Eur tiesiogines darbo projekto parengimo išlaidas; kitos 23 499,45 Eur išlaidos yra pagrįstos ir ekspertų įvertintos bendrai vertinant įkainotų veiklų sąrašo 5–9 stulpeliuose nurodytas išlaidas (Konsultacinės išvados 3.11 papunktis). Įkainotų veiklų sąrašo 21 eilutėje nurodytos kadastrinių duomenų patikslinimo ir dokumentacijos, reikalingos statybos darbų užbaigimo procedūroms atlikti, parengimo 11 789,59 Eur sąnaudos, iš kurių 10 089,90 Eur yra ieškovės darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, o 1 699,69 Eur – kitos išlaidos (Įkainotų veiklų sąrašo 5–9 stulpeliai), taip pat pripažintos pagrįstomis bei realiomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu: išvados neprieštarauja byloje esančiai medžiagai, priešingų duomenų byloje nėra; atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių tokių išvadų pagrįstumą, ir priešingai (ar kitaip) neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai pripažintinas pagrįstu ieškovės už darbus, nurodytus Įkainotų veiklų sąrašo 19, 20 ir 21 eilutėse, apskaičiuotas pelnas, neatskaičius mokesčių.

Ekspertai, atlikę Įkainotų veiklų sąrašo atitinkamų eilučių lentelės 5–9 stulpeliuose nurodytų statybvietės, inžinierinio techninio personalo išlaidų, garantinių ir administracinių kaštų bei draudimo (garantijų) išlaidų, kurių neprisiėmė subrangovė UAB „Plungės lagūna“, analizę, padarė išvadą, kad šios išlaidos pagrįstos, realios, iš esmės atitinka Įkainotų veiklų sąraše nurodytas sumas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti šios išvados pagrįstumu. Ši išvada neprieštarauja byloje esančiai medžiagai, priešingų duomenų byloje nėra. Atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių tokios išvados pagrįstumą.

Atlikę ieškovės nurodytų pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų, kai darbus ir paslaugas atlieka ieškovė su subrangovės UAB „Plungės lagūna“ pagalba, tyrimą, ekspertai nustatė, kad Įkainotų veiklų sąraše nurodyta, jog eilutėse 4.2; 5–10; 11.1–11.4, 12–16 ir 18 statybos rangos darbus atliks UAB „Plungės lagūna“. Ekspertai, įvertinę UAB „Plungės lagūna“ 2025 m. kovo 12 d. raštą Nr. PL25-S, padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog viešųjų pirkimų praktikoje yra įprasta, jog subrangovų atliekamų darbų sąnaudos yra pateisinamos susitarimais dėl darbų atlikimo su subrangovais, tiriamuoju atveju laikytina, kad ieškovė, vykdydama viešojo pirkimo sutartį, būtų patyrusi subrangos sąnaudų tiek, kiek yra įvardyta pagal konkrečias Įkainotų veiklų sąrašo eilutes 4 stulpelyje, o bendra tokių subrangos sąnaudų suma yra 2 346 249,54 Eur be PVM (žr. Konsultacinės išvados 3.16 papunktį). Šį Konsultacinėje išvadoje atliktą subrangovės atliktinų darbų sąnaudų įvertinimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, pripažįsta nepagrįstu, nes jis grindžiamas tik UAB „Plungės lagūna“ 2025 m. kovo 12 d. raštu Nr. PL25-S, kuriame esantys duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims dėl ieškovės ir subrangovės sutartų subrangovės vykdant pirkimo sutartį atliktinų darbų apimties (kainos).

Iš byloje esančios ieškovės ir subrangovės 2023 m. rugpjūčio 8 d. preliminariosios statybos rangos sutarties 1 punkto matyti, kad sutarties šalys, be kita ko, įsipareigojo šioje sutartyje nurodytais terminais ir numatytomis sąlygomis sudaryti statybos rangos sutartį, pagal kurią subrangovė įsipareigojo atlikti ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinėje rangos sutartyje su perkančiąja organizacija numatytų darbų, už pasiūlyme nurodytą kainą, o konkretūs subrangovės atliekami darbai apibrėžiami pasirašant pagrindinę rangos sutartį (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.4). Taigi, ieškovė ir subrangovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. preliminariosios statybos rangos sutarties 1 punktu susitarė, kad subrangovė atliks darbus už ieškovės pirkimui teiktame pasiūlyme nustatytą kainą. Iš duomenų, nurodytų Darbų programoje, Įkainotų veiklų sąrašuose, Konsultacinėje išvadoje ir UAB „Plungės lagūna“ 2025 m. kovo 12 d. rašte, nustatyta, kad į ieškovės ir subrangovės sutartas darbų apimtis įėjo: ŠVOK, šilumos punktas, VN vidaus, SGGS, dalis elektros darbų, elektroniniai ryšiai, apsauginė signalizacija, gaisrinė signalizacija, evakuacinio įgarsinimo sistema, automatikos dalis, sporto salės technologiniai įrenginiai, baldai, liftas.

Kaip matyti iš Įkainotų veiklų sąrašo (2024 m. gruodžio 9 d. ieškinio Nr. CBP-345 priedas Nr. 2.3), kuris atsakovei buvo pateiktas kartu su pasiūlymu, taip pat ir iš ieškovės detalaus Įkainotų veiklų sąrašo (2025 m. sausio 30 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 5), kurį ieškovė pateikė ekspertiniam tyrimui, subrangovės atliktinų darbų pagal pasiūlymo pirkime kainas vertė – 3 152 439,46 Eur be PVM (liftas – 36 046,70 Eur; technologinė dalis: sporto salės technologiniai įrenginiai ir baldai – 672 770,08 Eur; elektros darbai – 408 411,81 Eur; elektroniniai ryšiai – 19 210,03 Eur; apsauginė signalizacija – 58 543,91 Eur; gaisrinė signalizacija – 29 015,72 Eur; evakuacinio įgarsinimo sistema – 52 104,14 Eur; automatikos dalis: stacionarios gaisrų gesinimo sistemos automatika – 6 221,53 Eur; dūmų šalinimo automatika – 44 362,93 Eur; šilumos punkto automatika – 44 824,79 Eur; grindinio šildymo valdymo automatika – 5 708,26 Eur; ŠVOK – šildymas – 181 799,74 Eur; ŠVOK – vėdinimas – 807 074,01 Eur; ŠVOK – vėsinimas – 331 807,39 Eur; šilumos punktas – 94 721,22 Eur; VN vidaus – 274 171,75 Eur; stacionarios gaisro gesinimo sistemos įrengimas (SGGS) – 85 645,45 Eur). Tuo tarpu UAB „Plungės lagūna“ 2025 m. kovo 12 d. rašte Nr. PL25-S (2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-3189 priedas Nr.11), kuriuo remiantis Konsultacinėje išvadoje nurodytos subrangovės atliktinų darbų sąnaudos, be kita ko, pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį UAB „Plungės lagūna“ atliks ne mažiau kaip 50 proc. statybos darbų už ne didesnę nei 2 350 000 Eur be PVM sumą, tačiau į šią kainą neįskaičiuotos statybvietės išlaidos, garantiniai kaštai, draudimai ir kt. išlaidos, priskiriamos generalinei rangovei UAB „Infes“.

Taigi, ieškovės pateikti duomenys dėl subrangovės atliktinų darbų apimties vertine išraiška yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Tokiame kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant ieškovės ir subrangovės sutartų darbų apimtis vertine išraiška, tikslinga vadovautis ieškovės pasiūlymo pirkime teikimo metu buvusiais duomenimis, t. y. ieškovės ir subrangovės 2023 m. rugpjūčio 8 d. preliminariojoje statybos rangos sutartyje sutartais duomenimis, pagal kuriuos subrangovė įsipareigojo atlikti ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinėje rangos sutartyje su perkančiąja organizacija numatytų darbų už pasiūlyme nurodytą kainą, o ne vėliau, jau vykstant nagrinėjamam ginčui, paruoštais dokumentais, t. y. UAB „Plungės lagūna“ 2025 m. kovo 12 d. rašte ir detaliame Įkainotų veiklų sąraše nurodytais duomenimis, jog numatytos ieškovės subrangos sąnaudos vykdant pirkimo sutartį būtų buvusios 2 346 249,54 Eur be PVM. Esant prieštaringumui, pripažintini patikimesniais ir atitikusiais realius susitarimus skaičiavimai bei duomenys, parengti iki nagrinėjamo ginčo kilimo.

Atsižvelgiant į paminėtą, kritiškai vertintina Konsultacinės išvados dalis, kuria jau kilus ginčui parengtos subrangovės pažymos pagrindu konstatuotas subrangovės atliktinų darbų, nurodytų Įkainotų veiklų sąrašo eilutėse 4.2; 5–10; 11.1–11.4, 12–16 ir 18, subrangos sąnaudų stulpelyje (4 stulpelis), kainos dedamosios (1–9 stulpelių suma) stulpelyje ir pelno (10 stulpelis) stulpelyje nurodytų duomenų pagrįstumas. Taip pat nėra pagrindo vadovautis ir Konsultacinės išvados atsakymu į klausimą dėl ieškovės sąnaudų nurodytoms pajamoms uždirbti, kuriame nurodyta, kad ieškovė tokiu atveju būtų patyrusi 6 788 098,02 Eur sąnaudų statybos rangos darbų vykdymui, įvertinus infliaciją, ir iš sutarties įvykdymo būtų uždirbusi 735 928,71 Eur grynojo pelno po mokesčių (žr. Konsultacinės išvados 3.3. papunktį (21 l.)). Atitinkamai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog dėl pirkimo sutarties vykdymo būtų uždirbusi visą ieškovės detalaus Įkainotų veiklų sąrašo 4.2, 5–16 ir 18 eilutėse nurodytą pelną už subrangovės ketintus atlikti darbus. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina ieškovės ir subrangovės preliminarų susitarimą, jog, ieškovės pripažinimo pirkimo laimėtoja atveju subrangovė atliks įvardytus darbus už pasiūlyme nurodytą kainą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė galėjo pagrįstai planuoti realiai gauti pelną nuo subrangovės ketintų atlikti darbų. Ieškovė šios aplinkybės neįrodė ir nepaneigė preliminariojoje sutartyje su subrangove sutartos sąlygos, pagal kurią subrangovė ketino darbus atlikti už pasiūlymo kainą.

Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog dėl pirkimo sutarties vykdymo būtų patyrusi detalizuoto Įkainotų veiklų sąrašo (2025 m. sausio 30 d. dubliko Nr. DOK-1360 priedas Nr. 5)) 1–4.1, 17, 19, 20 ir 21 eilutėse nurodytas sąnaudas ir uždirbusi šiose eilutėse nurodytą pelną, neatskaičius mokesčių – 512 640,16 Eur, t. y. uždirbusi tokį pelną neatskaičius pelno mokesčio už atitinkamus darbus (žr. detalizuoto Įkainotų veiklų sąrašo 10 stulpelio atitinkamas eilutes): statinio konstrukcijos – 297 928,96 Eur; statinio architektūra – 103 309,60 Eur; sklypo planas – 47 835,38 Eur; grindų dangos – 37 227,15 Eur; lietaus vandens nuotekos – 3 841,32 Eur; informacinio stendo įrengimas – 58,49 Eur; darbo projekto parengimas – 20 925,72 Eur; kadastrinių duomenų patikslinimas, dokumentacijos reikalingos statybos darbų užbaigimo procedūrai atlikti pateikimas – 1 513,54 Eur. Iš apskaičiuoto ieškovės įrodyto pagal pirkimo sutartį negauto pelno (512 640,16 Eur) atėmus 15 proc. pelno mokestį – 76 896,02 Eur (512 640,16 Eur x 15 proc. / 100 proc.), nustatytinas byloje įrodytas ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautas grynasis pelnas – 435 744,14 Eur (512 640,16 Eur – 76 896,02 Eur).

Atsakovė nurodo, kad teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo skirti teismo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nėra saistomas pareigos skirti teismo ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog nors ieškovė tikslaus žalos dydžio neįrodo, tačiau byloje esančių įrodymų pakanka padaryti išvadą dėl žalos dydžio, pareigos skirti teismo ekspertizę neturėjo ir pagrįstai bei teisėtai žalos dydį nustatė vadovaudamasis į bylą surinktų įrodymų visuma. Šiame kontekste pažymėtina, kad, minėta, pirmosios instancijos teismas siūlė prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau atsakovė 2025 m. liepos 24 d. prašyme Nr. DOK-9374 atsisakė pasinaudoti šia galimybe, t. y. nepasinaudojo įrodinėjimo procese turima teise rinkti bei teikti priešingos šalies duomenis galimai paneigiančius įrodymus.

Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas dėl 740 607, 85 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies, ir ieškovei priteistą 228 185,66 Eur nuostolių atlygimą padidinti iki byloje ieškovės įrodyto 435 744,14 Eur nuostolių (negauto grynojo pelno) atlyginimo dydžio.

Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies (ne)taikymo skirstant bylinėjimosi išlaidas

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 30 059 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes, ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies, t. y. neįvertino netinkamo atsakovės procesinio elgesio ir piktnaudžiavimo procesu, todėl nepagrįstai nenustatė pagrindo sumažinti atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovė bylos nagrinėjimo metu teikė perteklinius ir pasikartojančius prašymus, praleidinėjo terminus, pakartotinai kėlė jau išspręstus klausimus ir tokiais veiksmais didino bylos apimtį bei bylinėjimosi išlaidas. Įvertinusi bylos medžiagą ir procesinį šalių elgesį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo nagrinėjamu atveju.

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys nebuvo tinkamas arba bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl šios šalies netinkamo procesinio elgesio. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas). Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023 116 punktas).

Šalių procesinės teisės ir pareigos nurodytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas). CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą atsakovės procesinio elgesio (ne)tinkamumo aspektu, nenustatė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės nurodytą atsakovės procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą ar padaryti išvadą, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos netinkamo procesinio elgesio. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo nustatyta atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo šiuo klausimu turinį, sutiktina su atsakove, kad ieškovės argumentai iš esmės grindžiami aplinkybėmis, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu aktyviai naudojosi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikė procesinius dokumentus, rinko ir teikė įrodymus, ginčijo ieškovės pateiktų įrodymų priimtinumą bei įrodomąją galią ir naudojosi kitomis CPK numatytomis procesinės gynybos priemonėmis. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, teisės į gynybą įgyvendinimas savaime negali būti laikomas netinkamu procesiniu elgesiu ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Be to, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovės nurodomas atsakovės procesinis elgesys keltų abejonių dėl atsakovės (ne)sąžiningumo. Minėta, CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo, o nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos ir neįrodytos.

Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikė pakartotinį prašymą įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) kaip išvadą teikiančią instituciją, nors atsakovės šioje byloje 2025 m. liepos 24 d. pateiktas prašymas įtraukti VPT į bylą išvadai duoti teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atmestas, savaime nepatvirtina atsakovės netinkamo procesinio elgesio. Atsakovė pakartotiniame prašyme pateikė papildomus paaiškinimus, susijusius su VPT įtraukimu į bylą, prašymas motyvuotas argumentais dėl galimo teismo netikslaus ginčo objekto bei įrodinėtinų aplinkybių įvertinimo ir dėl to galimai neteisingo klausimo išsprendimo. Dėl to nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad pakartotinis minėto klausimo kėlimas vertintinas kaip netinkamas ir nesąžiningas atsakovės procesinis elgesys.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė ne vieną kartą ir skirtingomis procesinėmis formomis kėlė tą patį procesinį klausimą dėl Konsultacinės išvados ir jos priedų priėmimo: ginčijo susipažinimo su šiuo įrodymu tvarką, prašė atmesti ieškovės prašymą dėl Konsultacinės išvados pridėjimo prie bylos, vėliau prašė pakartotinai motyvuota rašytine nutartimi išspręsti tą patį įrodymų priėmimo klausimą, kuris buvo išspręstas teismo rezoliucija. Taip pat ieškovė teigia, kad atsakovė tris kartus praleido teismo nustatytus terminus pateikti atsiliepimą dėl ieškovės prašomos pridėti prie bylos Konsultacinės išvados ir jos priedų, nes vieną kartą vietoje atsiliepimo pateikė atskirąjį skundą, kitus du kartus atsiliepimo nepateikimą motyvavo teismo nutarties neaiškumu. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės 2025 m. gruodžio 2 d. ir 2025 m. gruodžio 18 d. prašymai dėl teismo nutarčių išaiškinimo buvo naudojami ne kaip būtina procesinė priemonė realiam neaiškumui pašalinti, o kaip pagrindas nevykdyti teismo nustatytų terminų ir atidėti pozicijos dėl ieškovės Konsultacinės išvados pateikimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pavėluotai pateikė rašytinį įrodymą – Komisijos protokolą, neturintį reikšmės sprendžiant dėl bylai reikšmingų aplinkybių, taip padidino bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės nurodomi atsakovės procesiniai veiksmai, t. y. skirtingų procesinių prašymų, susijusių su Konsultacine išvada, teikimas atskirais procesiniais dokumentais, prašymai dėl teismo nutarčių išaiškinimo, rašytinio įrodymo pateikimas, taip pat ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl Konsultacinės išvados priėmimo nepateikimu, nesudaro pakankamo pagrindo padaryti išvadą dėl netinkamo atsakovės procesinio elgesio. Kaip minėta, atsakovė šiais veiksmais iš esmės naudojosi jai CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, reaguodama į esamą bylos nagrinėjimo metu susidariusią situaciją ir eigą, aktyviai siekdama palankaus procesinio rezultato, todėl toks procesinis elgesys pats savaime nelaikytinas netinkamu ar nesąžiningu. Ieškovė nepateikė įrodymų ir (ar) argumentų, kad šiais proceso įstatymą atitinkančiais veiksmais atsakovė būtų siekusi procesui priešingų ar su juo nesusijusių tikslų, sąmoningai veikusi prieš operatyvią proceso eigą ir (ar) naudojusi procesines teises ne pagal jų paskirtį.

Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė du kartus teikė pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo tokį atsakovės procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą ir (ar) nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės pareikšti pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo būtų buvę pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovės minimoje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. spalio 27 d. nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovės 2025 m. spalio 23 d. prašymas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, taip pat nebuvo konstatuotas atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o išaiškinta, kad tuo atveju, jei atsakovė ir ateityje teiks procesiniais pagrindais grindžiamus teismo nušalinimo pareiškimus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos atsakovei skyrimo.

Apibendrinant konstatuotina nesant pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimus, būtų nepagrįstai nenustatęs būtinybės taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti priešingai ir šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau, nustatydamas atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, iš dalies netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatas bei kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo nagrinėjamos situacijos kontekste, šiuo aspektu netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovei neteisėtais atsakovės veiksmais padarytos žalos dydžio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, ieškinį patenkinant iš dalies, padidinti ieškovei iš atsakovės priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki 435 744,14 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta; dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas, atsižvelgiant į tai, kad, padidinus ieškovei iš atsakovės priteistą nuostolių atlyginimo sumą, buvo patenkinta 58,83 proc. ieškinio reikalavimų.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 6 530 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 14 520 Eur išlaidas už konsultacinės išvados parengimą, taip pat teismas pripažino pagrįstomis 40 595 Eur ieškovės išlaidas teisinei pagalbai; iš viso pirmosios instancijos teismas paskirstė 61 545 Eur (6 530 Eur + 14 520 Eur + 40 595 Eur) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Proporcingai apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 36 206,92 Eur (61 545 Eur x 58,83 proc. / 100 proc.) ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis 43 563 Eur atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme. Proporcingai ieškovės atmestų ieškinio reikalavimų daliai (41,17 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistina 17 934,89 Eur (43 563 Eur x 41,17 proc. / 100 proc.) atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos, o ieškovė turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovės su apeliaciniu skundu susijusios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, o atsakovės patirtos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą; pagrįsdama šias išlaidas, pateikė 2026 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 43513, atliktų darbų išklotinę, 2026 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymą (2026 m. rugsėjo 23 d. prašymo Nr. DOK-20285 priedai). Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė 4 725 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 5 445 Eur teisinės pagalbos už apeliacinio skundo parengimą išlaidas; pagrįsdama šias išlaidas, pateikė 2026 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 43513, atliktų darbų išklotinę, 2026 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymą (2026 m. rugsėjo 23 d. prašymo Nr. DOK-20285 priedai) ir 2026 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymą (2026 m. gegužės 15 d. apeliacinio skundo Nr. DOK-5786 priedas).

Už ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą sumokėta 2026 m. II ketvirtį (2026 m. birželio 16 d.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 526,80 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 284,84 Eur (2 526,80 Eur × 1,3). Ieškovės prašoma priteisti 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuotą maksimalią leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą (3 284,84 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažinamos, nustatant Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumą – 3 284,84 Eur.

Už ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą sumokėta 2026 m. II ketvirtį (2026 m. birželio 16 d.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 526,80 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį, maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 4 295,56 Eur (2 526,80 Eur × 1,7). Ieškovės prašoma priteisti 5 445 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.10 papunkčio pagrindu apskaičiuotą maksimalią leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą (4 295,56 Eur). Nenustačius pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, nustatytina maksimali leistinų atlyginti išlaidų už apeliacinio skundo parengimą suma – 4 295,56 Eur. Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 9 020,56 Eur (4 725 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 4 295,56 Eur už apeliacinio skundo parengimą) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės apeliacinio skundo parengimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad patyrė 4 844,84 Eur (813,12 Eur + 9 181,48 Eur / 54,20 val. x 23,80 val.) teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą; pagrįsdama šias išlaidas, atsakovė pateikė 2026 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą HIT Nr. 3894, 2026 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HIT Nr. 3919, 2026 m. birželio 12 d. ir 2026 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymus (2026 m. rugsėjo 28 d. prašymo Nr. DOK-20358 priedai). Teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą sumokėtos 2026 m. II-III ketvirčiais (2026 m. birželio 16 d. ir 2026 m. liepos 16 d.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2026 m. I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 554,20 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 320,46 Eur (2 554,20 Eur × 1,3). Atsakovės prašoma priteisti 4 844,84 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuotą maksimalią leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą (3 320,46 Eur). Nenustačius pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, nustatytina maksimali atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų už atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą suma – 3 320,46 Eur.

Ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 512 422,19 Eur (740 607,85 Eur – 228 185,66 Eur) nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškovės apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis – 40,51 proc. ((435 744,14 Eur – 228 185,66 Eur) / 512 422,19 Eur). Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 3 654,23 Eur (9 020,56 Eur x 40,51 proc. / 100 proc.) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės apeliaciniu skundu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Proporcingai apeliacinio skundo atmestų reikalavimų daliai – 59,49 proc., iš ieškovės atsakovei priteistina 1 975,34 Eur (3 320,46 Eur x 59,49 proc. / 100 proc.) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinas 3 284,84 Eur atlyginimas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą, kuris atmestas, parengimą.

Atlikus šių mokėtinų sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 4 963,73 Eur (3 284,84 Eur + 3 654,23 Eur – 1 975,34 Eur) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Infes“ (juridinio asmens kodas 302947360) iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188714469) 435 744,14 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 14 ct) nuostolius, 5 (penkių) procentų palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 206,92 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius du šimtus šešis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Infes“ atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai 17 934,89 Eur (septyniolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt keturis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atsisakyti priimti 2026 m. kovo 26 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,Infes“ papildomą prašymą ir jį grąžinti.

Pripažinti 2025 m. rugpjūčio 4 d. ieškovės UAB ,,Infes“ pateiktą (DOK-9719) 2025 m. liepos 31 d. parengtą Konsultacinę išvadą Nr. A1910 ir jos priedus nevieša medžiaga (CPK 10 straipsnio 4 dalis), su kuria turi teisę susipažinti, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus tik dalyvaujantys byloje asmenys, išaiškinant jiems pareigą neatskleisti neviešuose dokumentuose esančios informacijos tretiesiems asmenims. Sprendimui įsiteisėjus ir pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui, uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ pateiktą (DOK-9719) 2025 m. liepos 31 d. parengtą Konsultacinę išvadą Nr. A1910 ir jos priedus grąžinti uždarajai akcinei bendrovei ,,Infes“.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ (juridinio asmens kodas 302947360) iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188714469) 4 963,73 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.