Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HSC Baltic“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Akmens takas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

13. Teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija per CVP IS 2022 m. gruodžio 12 d. paskelbė Pirkimą. Skelbimo apie Pirkimą IV dalies 2.2 punkte nustatyta, kad pasiūlymų ar prašymų dalyvauti Pirkime priėmimo terminas – 2022 m. gruodžio 23 d. 9.00 val.

15. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu patvirtintose pirkimo sąlygose (toliau – Pirkimo sąlygos) nurodyta, kad reikalavimai dėl tiekėjo ir subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo bei jų nebuvimą patvirtinantys dokumentai nurodyti Pirkimo sąlygų 2 priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ (8.1 punktas). Pirkimo sąlygų 2 priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ nurodyta, kad:

15.1. Su pasiūlymu teikiamas tik EBVPD. Perkančioji organizacija su pasiūlymu nereikalauja pateikti lentelėje nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų. Šių dokumentų prašoma tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo prieš nustatant laimėjusį pasiūlymą (1 punktas).

15.2. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų, išskyrus VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nustatytus atvejus (3 punktas).

16. Pirkimo sąlygų 2 priedo lentelės 2 punkto skiltyje ,,Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ nurodyta, kad tiekėjas pašalinamas iš Pirkimo procedūrų, jei tiekėjas yra nuteistas už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus, kaip tai apibrėžta VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba perkančioji organizacija turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, jeigu tiekėjas yra juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, iš jo nereikalaujama pateikti jokių šį reikalavimą įrodančių dokumentų. Perkančioji organizacija savarankiškai patikrina duomenis nacionalinėje duomenų bazėje, (http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Jeigu dėl VSDFV informacinės sistemos techninių trikdžių perkančioji organizacija neturės galimybės patikrinti neatlygintinai prieinamų duomenų apie tiekėją (juridinį asmenį), jis turės teisę prašyti tiekėjo (juridinio asmens) pateikti išrašą iš teismo sprendimo (jei toks yra) arba VSDFV nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį atitiktį šiam reikalavimui. Tiekėjas taip pat gali pateikti VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis (Lentelės 2 punkto skilties ,,Pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai“ 2.1 punktas). Nurodyti dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į tiekėją prašydama iki 2022 m. spalio 14 d. pateikti įrodančius dokumentus, dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 120 dienų, jas skaičiuojant atgal nuo 2022 m. spalio 14 d.

17. Pirkimo sąlygų 2 priedo lentelės 6 punkto skiltyje ,,Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ nurodyta, kad tiekėjas pašalinamas iš Pirkimo procedūrų, jei tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį. Iš Lietuvoje įsteigtų subjektų įrodančių dokumentų nereikalaujama, užtenka pateikto EBVPD.

19. Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis 2022 m. gruodžio 29 d. paprašė trečiojo asmens pateikti atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus. Trečiasis asmuo UAB ,,Akmens takas“ 2023 m. sausio 2 d. CVP IS priemonėmis pateikė visus dokumentus, tarp jų – ir VĮ Registrų centro 2022 m. lapkričio 7 d. Kompetentingų institucijų tvarkomų jungtinių duomenų apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją (juridinį asmenį) pažymą Nr. 6202709, kurioje nurodoma, kad duomenų suformavimo datą – 2022 m. lapkričio 4 d., trečiasis asmuo VSDFV skolos neturi.

20. Perkančioji organizacija per CVP IS 2023 m. sausio 20 d. pranešimu Nr. 11246573 paskelbė Pirkimo rezultatus – laimėjusiu pripažintas UAB ,,Akmens takas“ pasiūlymas, antroje vietoje liko ieškovės UAB ,,HSC Baltic“ pasiūlymas.

22. Atsakovė 2023 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė ieškovės pretenziją. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra tinkamai įvykdęs įsipareigojimus dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir Pirkimo procedūrų metu neteikė melagingos informacijos dėl padėties, susijusios su socialinio draudimo įmokų mokėjimu.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

28. Ieškovė 2023 m. gegužės 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – objekto, kuriame turi būti vykdomi Pirkimu įsigyti darbai, statybvietės nuotraukas. Nurodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, siekiant atskleisti atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties vykdymo padėtį.

29. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktos objekto, kuriame turi būti vykdomi Pirkimu įsigyti darbai, nuotraukos neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą, t. y. pateikti nauji įrodymai nepagrindžia aplinkybių, susijusių trečiojo asmens pašalinimo iš Pirkimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl ieškovės prašymo įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip išvadą duodančią instituciją

32. CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali būti (bet neprivalo) teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, jog duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. VPĮ taip pat nenustatyta teismo pareiga gauti specialios valstybės institucijos išvadą viešųjų pirkimų bylose.

33. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad bylos šalys pateikė ne vieną Viešųjų pirkimo tarnybos vertinimo procedūros vadovo praktinį pavyzdį ir Viešųjų pirkimų tarnybos komentarus byloje nagrinėjamų klausimų kontekste. Ginčo klausimais taip pat suformuota ir teismų praktika. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl poreikio gauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, tačiau pagrįstai tokio poreikio nenustatė ir pats atliko byloje esančių įrodymų bei atsakovės vykdyto Pirkimo teisėtumo vertinimą.

34. Tokiais pačiais argumentais atmetamas ir ieškovės prašymas įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip išvadą duodančią instituciją, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, į kokius bylai aktualius papildomus klausimus Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų atsakyti ar kokias aplinkybes turėtų paaiškinti. Be to, teismui bet kuriuo atveju išvadą teikiančios institucijos išvada nėra privaloma, o yra vertinama visų bylos įrodymų kontekste.

Dėl VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje numatyto tiekėjo pašalinimo pagrindo

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai visus pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus pateikė 2023 m. sausio 2 d. Atitinkamai pagal Pirkimo sąlygų 2 priedo lentelės 2 punkto skiltį tiekėjo įsipareigojimų vykdymą liudijantys dokumentai turėjo būti išduoti kompetentingų institucijų, ne anksčiau kaip 120 dienų, jas skaičiuojant atgal nuo 2023 m. sausio 2 d. Teismas nusprendė, kad trečiojo asmens pateiktas dokumentas buvo išduotas ir pateiktas per nustatytą laikotarpį ir turi būti laikomas tinkamu, nes tiekėjas pateikė tuo metu realią padėtį atitinkančią pažymą apie įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymu, kokios ir prašė perkančioji organizacija, t. y. neegzistuoja trečiojo asmens pašalinimo iš Pirkimo pagrindas, numatytas VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje.

37. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iš privalomų pašalinimo pagrindų, kuriuos perkančioji organizacija visada turi įtraukti į pirkimo sąlygas (išskyrus mažos vertės pirkimus). Šis privalomas pašalinimo pagrindas yra susijęs su pareiga laiku mokėti mokesčius.

38. VPĮ 46 straipsnio (Tiekėjo pašalinimo pagrindai) 3 dalyje nustatyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą.

39. Pirmasis pašalinimo pagrindo atvejis siejamas su tiekėjo nuteisimu už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymu, antrasis – su perkančiosios organizacijos įrodymų turėjimu dėl aptariamos pareigos nevykdymo. Šioje byloje aktualus antrasis pašalinimo pagrindo atvejis, sietinas su perkančiosios organizacijos įrodymų turėjimu dėl aptariamos pareigos nevykdymo.

40. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pašalinimo pagrindo iš viešojo pirkimo sąlygos tikslas yra, be kita ko, įsitikinti, ar dalyvis patikimas, rūpestingas ir atsakingas. Tai, kad ūkio subjektas nesumokėjo socialinio draudimo įmokų, rodo jo nepatikimumą, nerūpestingumą ir neatsakingumą, kiek tai susiję su teisinių ir socialinių įsipareigojimų vykdymu.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ nenustato termino, kurio atžvilgiu perkančiosios organizacijos turi tikrinti, ar tiekėjai yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Toks terminas nustatomos perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose. Šis terminas turi būti absoliučiai tikslus ir viešas, kad visi tiekėjai galėtų tiksliai žinoti apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymas, priešingai nei kvalifikacijos reikalavimas dėl profesinio ar ekonominio pajėgumo, reguliarus (besikartojantis kas mėnesį), nustatytas įstatymų. Taigi, priešingai nei tam tikro kvalifikacinio pajėgumo įgijimo atveju, tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, gali nuolatos (periodiškai) kisti dėl atsinaujinančios jo pareigos vykdyti mokestinę prievolę, todėl tokių įsipareigojimų vykdymo fiksavimas pasiūlymo pateikimo momentu neturi tokio tikslo, kurio siekiama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo atveju. Dėl to perkančiosios organizacijos tiekėjo asmeninės padėties negali vertinti galutinės pasiūlymų pateikimo datos atžvilgiu taip, kad ši tampa ne galutiniu tam tikro pajėgumo įgijimo ar prievolės įvykdymo momentu, t. y. atskaitos tašku, iki kada tam tikras juridinis faktas gali atsirasti, o tik konkrečiu vertinimo momentu. Be to, gali susiklostyti situacijos, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad tam tikrą laikotarpį, iki kada aptariamų įsipareigojimų vykdymą liudijantys dokumentai turi būti išduoti kompetentingų institucijų. Pavyzdžiui, ne anksčiau kaip devyniasdešimt dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tai reiškia, kad pažymos išdavimo momentas sutampa su perkančiosios organizacijos reikalaujamos sąlygos atitikties laikotarpiu (momento, kada bus vertinamas įsipareigojimo įvykdymas), t. y. ne anksčiau kaip devyniasdešimt dienų iki pasiūlymų pateikimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).

43. Analizuojamu atveju pašalinimo pagrindas, susijęs su netinkamu socialinio draudimo įmokų mokėjimu, numatytas Pirkimo sąlygų 2 priedo lentelės 2 punkto skiltyje ,,Tiekėjų pašalinimo pagrindai“. Perkančioji organizacija nurodė, kad ji savarankiškai patikrina duomenis, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, nacionalinėje duomenų bazėje (http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Pagal Pirkimo sąlygas tiekėjas taip pat gali pateikti VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Nurodyti dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus (Lentelės 2 punkto skilties ,,Pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai“ 2.1 punktas).

44. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro išduodamose pažymose apie atsiskaitymą nurodoma ūkio subjekto padėtis tam tikru laikotarpiu, įvertinus pirmiau aptartą teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pirkimo sąlygose įtvirtintas pažymos išdavimo momentas reiškia ir perkančiosios organizacijos reikalaujamos sąlygos atitikties laikotarpį, t. y. ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus.

45. Iš bylos duomenų nustatyta, kad perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis 2022 m. gruodžio 29 d. paprašė trečiojo asmens pateikti atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus. Trečiasis asmuo UAB ,,Akmens takas“ 2023 m. sausio 2 d. CVP IS priemonėmis pateikė dokumentus ir VĮ Registrų centro 2022 m. lapkričio 7 d. Kompetentingų institucijų tvarkomų jungtinių duomenų apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją (juridinį asmenį) pažymą Nr. 6202709, kurioje nurodoma, kad duomenų suformavimo datą – 2022 m. lapkričio 4 d. – trečiasis asmuo nebuvo skolingas VSDFV.

46. VĮ Registrų centro 2022 m. lapkričio 7 d. pažyma išduota per perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose nustatytą laikotarpį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo pateikė tuo metu realią padėtį atitinkančią pažymą apie įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad perkančioji organizacija duomenis apie trečiojo asmens prievolių, susijusių su socialinio draudimo įmoku mokėjimu, vykdymą patikrino ir 2023 m. sausio 20 d. (Pirkimo laimėtojo paskelbimo dieną) bei nustatė, jog tą dieną trečiasis asmuo skolos VSDFV neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, kaip galimas laimėtojas, pasiūlymų vertinimo momentu 2023 m. sausio 20 d., taip pat ir VĮ Registrų centras pažymoje nurodytą datą 2022 m. lapkričio 4 d. buvo įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog perkančioji organizacija neturėjo pagrindo pašalinti trečiojo asmens iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 3 dalies pagrindu.

47. Vertinant ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens skolos VSDFV kitais Pirkimo procedūrų vykdymo laikotarpiais, pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl į VPĮ 46 straipsnio 3 dalies punktą perkeltų direktyvų nuostatų, skaidrumo ir vienodo vertinimo principai, reglamentuojantys visą viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarką, pagal kurią dalyvavimo konkurse pagrindo sąlygos ir tvarka turi būti nustatytos iš anksto, reikalauja, jog terminas, kurio atžvilgiu perkančiosios organizacijos turi tikrinti, ar tiekėjai yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu, būtų absoliučiai tikslus ir viešas, kad suinteresuoti asmenys galėtų tiksliai žinoti tvarkos apribojimus ir būtų tikri, jog tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams. Toks terminas gali būti nustatytas nacionalinės teisės aktuose arba jo nustatymas gali būti patikėtas perkančiosios organizacijos atsakomybe (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. Sprendimą La Cascina ir kt., C-226/04, ir Consorzio G. f. M., C-228/04, Rink. 2007, p. I-1347). Šiuo atveju, atsižvelgiant į pačios perkančios organizacijos nustatytas Pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija duomenis apie įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, įvykdymą, turėjo vertinti pagal VĮ Registrų centro 2022 m. lapkričio 7 d. pažymos duomenis, todėl ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad trečiasis asmuo turėjo skolų VSDFV kitais Pirkimo procedūrų vykdymo laikotarpiais, nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistavo trečiojo asmens pašalinimo pagrindas, numatytas VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų Pirkimo sąlygų, vertindama tiekėjo pašalinimo pagrindų (ne)buvimą, ir atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes.

48. Šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. kovo 8 d. atsakymas ieškovei, apeliaciniame skunde nurodyti pavyzdžiai iš Viešųjų pirkimo tarnybos vertinimo procedūros vadovo ir ieškovės nurodomi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1007-781/2020 išaiškinimai:

48.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. kovo 8 d. atsakymu ieškovei į užklausą, nustatė, kad jame pateiktos apibendrinamojo pobūdžio rekomendacijos. Nors ieškovė ir teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pateiktos Pirkimo sąlygos, bet iš atsakymo turinio matyti, jog tarnyba konkrečios situacijos aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nesutiktina su ieškove, kad tarnybos atsakymas patvirtinta jos poziciją dėl trečiojo asmens pašalinimo pagrindų egzistavimo.

48.2. Viešųjų pirkimo tarnybos vertinimo procedūros vadove pateikiamos apibendrinamojo pobūdžio rekomendacijos dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo nustatymo momento ir nurodomi praktiniai momento nustatymo pavyzdžiai. Šiuo atveju tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo momentas nustatytas įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes ir Pirkimo sąlygas.

48.3. Ieškovės akcentuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1007-781/2020 pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai, nes bylų faktinės aplinkybės turi esminių skirtumų. Aptariamoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, o ne VPĮ 46 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. dėl to, kad tiekėja per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų (duomenų). Byloje nustatyta, kad tiekėja 2020 m. vasario 28 d. teikė EBVPD, kurioje į klausimą, ar ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė savo pareigas, susijusias su socialinio draudimo įmoku mokėjimu, tiek šalyje, kurioje yra įsisteigęs, tiek perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto valstybėje narėje, jei tai nėra įsisteigimo šalis – pateikė atsakymą „ne“, tačiau iš viešų duomenų nustatyta, jog tiekėjos skola VSDFV 2020 m. vasario 28 d. sudarė 309,59 Eur. Perkančioji organizacija prašė patikslinti tokios informacijos neatitikimą, tačiau ieškovė teikė informaciją, kad VSDFV 2020 m. kovo 6 d. pažymoje nurodyta, jog 2020 m. kovo 6 d. duomenimis tiekėja nėra skolinga. Kadangi tiekėja nepateikė perkančiajai organizacijai paaiškinimų apie tai, kad ji neturėjo skolos VSDFV būtent informacijos (pasiūlymo) teikimo dieną, teismas sprendė, jog perkančioji organizacijai pagrįstai pašalino tiekėją iš Pirkimo VPĮ 45 straipsnio 3 dalies pagrindu. Minėtoje byloje nenagrinėti klausimai dėl tiekėjo pašalinimo VPĮ 46 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat nepateikta išaiškinimų dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo nustatymo momento VPĮ 46 straipsnio 3 dalies prasme.

49. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė teisėtai atsisakė pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 3 dalies ir Pirkimo sąlygų 2 priedo lentelės 2 punkto skilties „Tiekėjo pašalinimo pagrindai“ pagrindais.

Dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyto tiekėjo pašalinimo pagrindo

51. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į trečiojo asmens nuolatinį mokesčių nemokėjimą ir negalėjimą nežinoti, kad EBVPD deklaracija apie neva tinkamą mokesčių mokėjimą yra klaidinga ir melaginga, teismas nepagrįstai nepripažino trečiojo asmens EBVPD nurodytų duomenų melagingais.

52. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl perkančiajai organizacijai pateiktos melagingos informacijos. Perkančiosios organizacijos privalo, pirma, šį pašalinimo pagrindą įtvirtinti pirkimo dokumentuose (nebent VPĮ būtų nustatyta jo taikymo išimtis), antra, atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei juose nurodyta informacija būtų kvalifikuotina kaip melaginga (net jei pirkimo sąlygose tokio pagrindo nepagrįstai neįtvirtinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020). Dėl pastarojo aspekto pirmiausia pažymėtina, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020).

53. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai, kuri yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą. Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad toks įrodinėjimo modelis, kai yra įrodinėjamas objektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas, o subjektyviojo elemento buvimas yra preziumuojamas, iš principo yra galimas; bet kokiu atveju besiginantis informacijos teikėjas gali įrodinėti, kad duomenys atitinka faktinę realybę, o jei ir ne, jis apie tai nežinojo (galėjo žinoti) ir nesiekė suklaidinti informacijos adresato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017).

54. Nagrinėjamu atveju VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas buvo numatytas Pirkimo sąlygų 2 priedo lentelės 6 punkto skiltyje ,,Tiekėjų pašalinimo pagrindai“, kuriame numatyta, jog tiekėjas pašalinamas iš Pirkimo procedūrų, jei tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį.

55. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB ,,Akmens takas“ 2022 m. gruodžio 14 d. kartu su pasiūlymu pateikė EBVPD, kurio III dalyje ,,Pašalinimo pagrindai“ atsakydamas į B2 klausimą, ar ekonominės veiklos vykdytojas nepažeidė savo pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, tiek šalyje, kurioje yra įsisteigęs, tiek perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto valstybėje narėje, jei tai nėra jo įsisteigimo šalis, atsakė – „ne“. Byloje pateiktas VSDFV išrašas patvirtina, kad trečiasis asmuo pasiūlymo ir EBVPD pateikimo metu – 2022 m. gruodžio 14 d. – skolos VSDFV neturėjo, todėl trečiojo asmens EBVPD pateikta informacija apie tinkamą pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymą nelaikytina melaginga, nenustačius nei objektyvaus, nei subjektyvaus informacijos pripažinimo melaginga elementų. Trečiojo asmens skolos VSDFV kitais laikotarpiais, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygas, neturi teisinės reikšmės, vertinant EBVPD pateiktos informacijos melagingumą.

56. Nurodytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė teisėtai atsisakė pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir Pirkimo sąlygų 2 priedo lentelės 6 punkto skilties ,,Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ pagrindais.

Dėl teismo (ne)šališkumo ir pareigos būti aktyviam viešųjų pirkimų bylose (ne)pažeidimo

57. Ieškovės vertinimu, bylos nagrinėjimo metu bylą nagrinėjęs teisėjas nuosekliai rodė savo išankstinį nusiteikimą ir palankumą atsakovei, iš anksto atskleidė, kad skundžiamu sprendimu ieškinys bus atmestas, nes, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiesiogiai vertino byloje pateiktus įrodymus pareikšto ieškinio pagrįstumo kontekste, nevertino ieškovės naujai pateiktų argumentų dėl Pirkimo objekto darbų atlikimo skubos, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas buvo išimtinai paremtas teisėjo įsitikinimu, kad ieškinys yra nepagrįstas.

58. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jo nešališkumo. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą.

59. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas tiek 2023 m. vasario 15 d. nutartimi, tiek ir 2023 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „HSC Baltic“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

60. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2023 m. kovo 20 d. nutartimi atmestas ieškovės prašymas dėl teisėjo nušalinimo. Nutartyje nurodyta, kad teisėjas 2023 m. kovo 14 d. nutartyje atliko preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, tokios aplinkybės ne kartą akcentuotos ir pačioje nutartyje, todėl negalima sutikti su ieškovės pozicija, jog teisėjas turi išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties.

61. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra skirtas bylai (ginčui) iš esmės išspręsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).

62. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir 2023 m. kovo 14 d. nutarties turiniu, neturi pagrindo vertinti ieškovės argumentų dėl teisėjo šališkumo kitaip nei tai padaryta Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2023 m. kovo 20 d. nutartyje. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartyje teismas pasisakė tik dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, o nutarties 12 punkte Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą ieškovei vertinto laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė išimtinai Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Be to, nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Šiuo atveju ieškovė Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskiruoju skundu neskundė, nutartis yra įsiteisėjus, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako ir, įvertinusi aptartas aplinkybes, atmeta ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

63. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas nepriėmė sprendimo dėl Viešųjų pirkimo tarnybos įtraukimo į bylą, jog būtų gauta galutinė išvada dėl kilusio ginčo aplinkybių, ir taip pažeidė CPK įtvirtintą pareigą būti aktyviu viešojo pirkimo bylose. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įtraukimo į bylą (žr. nutarties 33–34 punktą), todėl šių motyvų nekartoja ir atmeta ieškovės argumentą dėl teismo pareigos būti aktyviam viešųjų pirkimų bylose pažeidimo. Vien išvadą teikiančios institucijos neįtraukimas į bylą savaime šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti išvados dėl teismo pareigos būti aktyviam viešųjų pirkimų bylose pažeidimo.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundu argumentus ir skundžiamo sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad sprendimas šališkas ir (ar) neobjektyvus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčui aktualias bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, pasisakė dėl abiejų šalių teiktų argumentų ir įrodymų.

Dėl bylos procesinės baigties

65. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑180-403/2022 29 punktas).

66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nustatęs, jog neegzistuoja trečiojo asmens pašalinimo iš Pirkimo pagrindai, susiję su tinkamu įsipareigojimų dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo vykdymu bei melagingos informacijos pateikimu perkančiajai organizacijai.

67. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69. Atsakovė nepateikė teismui prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir (ar) įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.