Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų ir pirkimo sutarties panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama panaikinti 2023 m. spalio 4 d. atsakovės sprendimą atsisakyti pateikti dokumentus, kuriais atsakovė grindė atsakymą į ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenziją, išreikalauti iš atsakovės dokumentus, kuriais atsakovė grindė atsakymą į ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenziją: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ su pasiūlymu pateiktus metinius pranešimus, atspausdintą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo ataskaitą ir kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ CVP IS priemonėmis kartu su pasiūlymu pateikė metinius pranešimus, pripažinti atsakovės su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 10 d. sudarytą sutartį negaliojančia, panaikinti atsakovės 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenzija, panaikinti atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu, pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę atmesti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, įpareigoti nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 dienų) įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 52 straipsnyje, vienų metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės ieškovei sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio (patikslinto) argumentai:

1.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovė 2023 m. liepos 7 d. paskelbė viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė šiame pirkime pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 5 d. informavo ieškovę apie priimtą sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę: pirmoje pasiūlymų eilėje nustatytas trečiojo asmens (uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ) pasiūlymas, antroje pasiūlymų eilėje nustatytas ieškovės pasiūlymas. Ieškovė prašė leisti atsakovės susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, atsakovė pateikė susipažinti pasiūlymo dokumentus, su kuriais susipažinusi ieškovė nustatė, jog atsakovė neteisėtai pripažino trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu pirkimą, kadangi jis turėjo būti atmestas. Nurodo, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo panaikinti 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo procedūrų, įtraukti trečiąjį asmenį į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, tačiau atsakovė 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atsisakė pretenziją patenkinti. Nurodo, kad atsakovė savo atsakymą grindė dokumentais ir duomenimis, kurie ieškovei nebuvo pateikti, dėl to ieškovė pareiškė prašymą pateikti minėtus duomenis, tačiau atsakovė 2023 m. spalio 4 d. atsakymu atsisakė juos pateikti. Nurodo, kad dėl atsakovės atsisakymo jai 2023 m. spalio 5 d. buvo pateikta pretenzija, tačiau atsakovė 2023 m. spalio 10 d. informavo ieškovę, jog nenagrinės ieškovės pretenzijos. Teigia, kad praėjus trims minutėms po atsakovės atsisakymo nenagrinėti ieškovės pretenzijos, atsakovė su trečiuoju asmeniu neteisėtai sudarė pirkimo sutartį.

1.2. Nurodo, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam pirkimo sąlygų 37.3 punkte, kuris numato, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) turi būti tinkamai atlikęs rekonstravimo ir (ar) naujos statybos pastato darbus (Statinio kategorija: ypatingi statiniai. Statinio grupė: negyvenamieji pastatai), kurio bendrasis plotas ne mažesnis kaip 2 000 kv. m ir kurių vertė buvo ne mažesnė kaip 4 200 000, Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)), tai yra trečiasis asmuo atliktų statybos darbų sąraše melagingai deklaravo, kad per pastaruosius penkerius metus savo jėgomis yra atlikusi gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbų už 4 469 352,79 Eur be PVM. Teigia, kad šiuo atveju trečiasis asmuo į atliktų statybos darbų apimtį įtraukė projektavimo darbų ir kitų paslaugų / darbų, nepriskiriamų statybos darbams, vertę, tuo pateikdama melagingą informaciją – melagingai išdidindama savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį.

1.3. Teigia, kad remiantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažyma trečiasis asmuo atliktų statybos darbų sąraše kaip savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę deklaravo 100 proc. 2021 m. spalio 8 d. projektavimo ir statybos rangos sutarties bendros vertės, tačiau dokumentai įrodo, kad ši trečiojo asmens deklaruota informacija yra melaginga. Pažymi, jog viešai prieinama informacija patvirtina, jog jis buvo rangos darbų generalinis rangovas, tai reiškia, kad toks rangovas visų darbų savo jėgomis deklaruotos 4 469 352,79 Eur be PVM sumos neatliko. Teigia, jog darbus pagal minėtą sutartį atliko kiti subrangovai, kurie atliko elektros, signalizacijos, stebėjimo vaizdo kamerų, santechnikos darbų įrengimą, o ir tikėtina, jog trečiasis asmuo turėjo ir daugiau subrangovų darbams atlikti. Nurodo, kad, esant tokioms aplinkybėms, atsakovė, vadovaujantis pirkimo sąlygų 103.9 punktu, turėjo atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Pažymi, jog teismų praktikoje neišviešinus subrangovų atliktų darbų apimčių, į statybų apimtį įtraukus projektavimo, kadastrinių matavimų ir panašias paslaugas, yra pagrindas pripažinti, jog buvo suteikta melaginga informacija.

1.4. Nurodo, kad atsakovės 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendime nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė pateikti informaciją apie trečiojo asmens subrangovus dėl informacijos konfidencialumo, tačiau, ieškovės vertinimu, tokia informacija negali būti konfidenciali, nes ji neturi jokios komercinės vertės, o ir be to, patys subrangovai yra išviešinę informaciją apie statybos darbus. Teigia, jog tokia informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, todėl informacijos slėpimas prisidengiant konfidencialios informacijos apsauga pačios atsakovės turėjo būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją.

1.5. Ieškovė teigia, jog trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją ir apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam pirkimo sąlygų 32.7 punkte nurodant vidutines metines pajamas. Teigia, kad trečiasis asmuo deklaracijoje dėl vidutinių metinių pajamų deklaruodama, kad ji 2022 metais neva gavo 17 233 353 Eur už savo pačios atliktus statybos darbus, į nurodytą sumą įsitraukė ir ne statybos darbų, pajamas bei pajamas, gautas už parduotą turtą, palūkanas ir kt., tokiu būdu melagingai išdidindama 2020–2022 metais deklaruotą pajamų už trečiojo asmens atliktus statybos darbus dydį. Pažymi, kad trečiasis asmuo į deklaruotas atliktų statybos darbų pajamas taip pat yra įsitraukusi ir pajamas, gautas už subrangovų bei jungtinės veiklos partnerių atliktus darbus, o ir be to, melagingai deklaravo, jog 2022 metais neva gavo 17 233 353 Eur už atliktus statybos darbus, kadangi valstybės įmonės Registrų centre paviešintame Tiekėjo 2021 metų metiniame pranešime trečiasis asmuo 2021 metais savo jėgomis (neįskaitant subrangovų) atliko darbų tik už 3 956 000 Eur. Teigia, kad trečiasis asmuo melagingai deklaravo, jog per paskutinius 3 finansinius metus jo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs pirkimas, yra net 11 888 911 Eur.

1.6. Nurodo, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 29 d. informavo ieškovę apie 2023 m. rugsėjo 28 d. priimtą sprendimą, kurį grindė pateiktais paaiškinimais, metiniais pranešimais, tačiau atsakovė dokumentų, kuriais atsakovė grindė savo sprendimą atmesti pretenziją ieškovei, nepateikė. Šiuo atveju atsakovė atsisakydama pateikti dokumentus nurodė, kad ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti visa apimtimi su trečiojo asmens pasiūlymu., tačiau ieškovė turėjo galimybę susipažinti tik su tais trečiojo asmens dokumentais, kuriuos atsakovė geranoriškai pateikė. Nurodo, kad ieškovė neteikdama informacijos neteisėtai nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir sudarė kliūtis tinkamai apsibrėžti būsimo teisminio ginčo ribas. Pažymi, jog šiuo atveju pati atsakovė rėmėsi tokiais dokumentais, kuriuos pati neteisėtai ir įslaptino, tai sudaro pagrindą nuspręsti, jog atsakovės sprendime nurodytos aplinkybės net neegzistuoja. Pažymi, kad atsakovė dokumentus pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį, tai įrodo, jog atsakovė sudarė kliūtis būsimo teisminio ginčo riboms apsibrėžti, o ir be to, atsisakydama pateikti dokumentus tik po trijų minučių atsakovė sudarė pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu.

1.7. Nurodo, kad atsakovei iki pirkimo sutarties pasirašymo buvo žinoma, kad ieškovė teiks teismui ieškinį dėl pretenzijos atmetimo, ieškovė pretenzijose nurodė, kad kreipsis į teismą, o ir be to, ieškovė iki pirkimo sutarties sudarymo teikė antrąją pretenziją, kurią atsakovė privalėjo išnagrinėti ir taikyti 10 dienų pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Teigia, jog ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, jog atsakovė, kol nėra priėmusi jokio sprendimo dėl ieškovės pretenzijos, kuria reikalaujama pateikti dokumentus, nesudarys pirkimo sutarties, nepažeidinės viešųjų pirkimų procedūrų ir imperatyvių VPĮ reikalavimų. Teigia, kad atsakovės sudaryta pirkimo sutartis privalo būti pripažinta negaliojančia, kadangi atsakovė sudarė pirkimo sutartį neteisėtai neišnagrinėjusi ieškovės pretenzijos, neužtikrino ieškovės teisių gynybos veiksmingumo, nesilaikė pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminų ir pirkimo sutartį sudarė su melagingą informaciją pateikusiu tiekėju, kuris privalėjo būti pašalintas iš pirkimo.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą), prašydama nutraukti bylos dalį dėl patikslinto ieškinio 99.1 punkte nurodyto reikalavimo („Panaikinti 2023 m. spalio 4 d. atsakovės sprendimą atsisakyti pateikti dokumentus, kuriais atsakovė grindė atsakymą į ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenziją“), atmesti ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:

2.1. Nurodo, kad ieškovė teigia, jog trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją, todėl ieškovei tenka pareiga tokią aplinkybę ir įrodyti. Teigia, jog ieškovė trečiojo asmens nurodytų duomenų melagingumą įrodinėja nepateikdama jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Nurodo, kad būtent ieškovė turėjo atsakovei pateikti įtikinamus įrodymus, jog trečiojo asmens nurodyti duomenys yra melagingi, tačiau ieškovė tokių veiksmų neatliko. Pažymi, jog ieškovė įtarimus dėl trečiojo asmens atitikties pirkimo sąlygų 37.3 punktui grindžia tik vieša informacija.

2.2. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės argumentu, jog trečiasis asmuo pasiūlyme į nurodytą savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį įtraukė subrangovų atliktų darbų vertę. Teigia, jog toks argumentas grindžiamas viešojoje erdvėje paskelbtu straipsniu, o šiuo atveju trečiasis asmuo paaiškino, kad minėtoje publikacijoje nėra nurodyta bendra darbų vertė, nėra nurodyta, jog kiti juridiniai asmenys buvo tiekėjo užsakovais objekte. Pažymi, jog ieškovė kaltina atsakovę, jog ji negavo informacijos iš trečiųjų asmenų dėl informacijos konfidencialumo, tačiau tokia ieškovės pozicija yra ydinga, kadangi būtent ieškovė turėjo pateikti informaciją, kuri pagrįstų jos teiginius. Teigia, kad trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti savo atitiktį finansiniam ir ekonominiam pajėgumui, pateikė buhalterės pasirašytą deklaraciją, audito išvadą, balansą su audito išvada ir tokiu būdu trečiasis asmuo pagrindė savo atitiktį pirkimo sąlygų 32.7 punktui. Pažymi, kad 32.7. papunktyje nustatytas reikalavimas negali būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalavimas deklaruoti tik tas pajamas iš statybos darbų atlikimo veiklos, kurios yra susijusios su paties tiekėjo atliktų darbų verte.

2.3. Nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, apskųsdama tariamą atsakovės atsisakymą pateikti dokumentus, kuris neegzistuoja. Teigia, jog ieškovei informacija buvo suteikta, o ir be to, matyti, jog pati ieškovė disponuoja trečiojo asmens metiniais pranešimais, juos cituoja. Teigia, kad ieškovė nesulaukusi, kol bus išnagrinėta jos pretenzija, pateikė ieškinį, kuriuo ginčija atsisakymą pateikti dokumentus, todėl toks ieškovės elgesys prieštarauja VPĮ įtvirtintai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai ir logikai, kai skundžiamas atsakovės atsisakymas pateikti dokumentus, nors atsakovė 2023 m. spalio 4 d. raštu jų neatsisakė pateikti.

2.4. Nurodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė sutartį teisėtai, ieškovė nepagrįstai teigia, jog sutartis sudaryta pažeidus VPĮ 104 straipsnio 2 dalį. Pažymi, jog sutartis buvo sudaryta iki pateikiant ieškinį, o ir be to, atsakovė neturėjo informacijos apie ieškovės pateiktą ieškinį, todėl VPĮ 104 straipsnio nuostatos nėra pažeistos. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė savo raštuose nurodė ketinanti savo teises ginti teisminiu keliu, neįtvirtina atsakovės pareigos neapibrėžtą laiko tarpą laukti, kol tiekėjas pateiks arba nepateiks ieškinio. Nurodo, kad atsakovė negalėjo delsti, kadangi privalėjo įsisavinti gautą finansavimą, o priešingu atveju būtų tekę grąžinti lėšas į valstybės biudžetą.

2.5. Nurodo, kad nors ieškovė ir teigia, jog atsakovė neteisėtai paliko jos antrąją pretenziją nepagrįstai nenagrinėtą, tačiau ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti atsakovės 2023 m. spalio 10 d. sprendimą, palikti ieškovės pretenziją Nr. 2 nenagrinėtą, neteisėtu. Teigia, jog atsakovė neatsisakė pateikti dokumentų, tačiau įpareigojo ieškovę nurodyti tokio reikalavimo pagrindą, tačiau ieškovė tai atsisakė padaryti. Nurodo, kad ieškovės elgesys yra prieštaraujantis VPĮ tvirtintai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai. Ieškovė skundžia atsakovės 2023 m. spalio 4 d. raštą prieš tai dėl jo nepasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pažymi, jog nesutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovės informacijos pateikimas kartu su atsiliepimu reiškia tai, jog atsakovė tenkino dalį ieškinio reikalavimų. Teigia, jog tai yra procesinis reikalavimas, o ir be to, įrodymai pateikti siekiant atsikirsti į ieškovės pareikštus reikalavimus. Atsakovė taip pat nesutinka, jog, nustačius pažeidimą, sutartis turėtų būti nutraukta, kadangi jos nutraukimas turėtų neproporcingų padarinių.

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą), prašydamas ieškovės reikalavimą pripažinti 2023 m. spalio 10 d. sutartį negaliojančia atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:

3.1. Nurodo, kad šiuo atveju ginčo sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant VPĮ 103 straipsnio 2 dalies ir 104 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teigia, kad ieškovė pretenzijoje reikalavimus grindė tuo, jog trečiasis asmuo tariamai pateikė neteisingą informaciją apie atitiktį pirkimų 37.3 punkto ir 32.7 punkto reikalavimams, šiuo atveju atsakovės sprendime buvo nurodyta išsami informacija, kuri lėmė pagrįsto atsakovės sprendimo priėmimą. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog pati ieškovė delsė suteikti informaciją atsakovei, negali lemti VPĮ 103 straipsnio 2 dalies pažeidimo, o ir be to, ieškovės pretenzijoje nebuvo reikalavimo nesudaryti sutarties, kol nebus išnagrinėta pretenzija. Nurodo, kad atsakovė nagrinėdama antrąją ieškovės pretenziją prašė pateikti informaciją, kokiu pagrindu ieškovė siekia susipažinti su dokumentais, ieškovei buvo išsamiai paaiškinta, kokia informacija buvo surinkta. Pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškinys pateiktas po sutarties sudarymo, dėl to VPĮ 104 straipsnio 2 dalis nepažeista.

3.2. Nurodo, kad su ieškovės argumentais dėl neteisėtų atsakovės sprendimų nesutinka, tačiau jei teismas nuspręstų, jog buvo atsakovės klaida, teismas turėtų nuspręsti, ar išsaugoti pirkimo sutartį. Nurodo, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia, jei dėl viešo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti sutarties pasekmes, ir mano, kad šiuo atveju tokie pagrindai yra. Trečiasis asmuo pirminiame atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad civilinė byla dėl ieškovės reikalavimų įpareigoti atsakovę atlikti su pirkimo procedūromis susijusius veiksmus nenagrinėtina teisme, todėl ši civilinės bylos dalis turi būti nutraukta.

3.3. Nurodo, kad ieškovė neįrodo, jog trečiasis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie atitiktį pirkimo sąlygų 37.3 punkto nustatytam reikalavimui. Teigia, jog atsakovei pateikė teisingą informaciją, perkančioji organizacija nereikalavo, kad informacija būtų teikiama konkrečia forma, o nustatė, kad tiekėjas gali formą laisvai pasirinkti, svarbu, kad būtų pateiktos pažymos apie atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo pateikė informaciją apie atliktus statybos darbus pagal projektą „(duomenys neskelbtini)“, teikė informaciją apie darbų pradžią ir pabaigą ir šių darbų vertės pakako kvalifikacijai pagrįsti. Pažymi, jog ieškovė teikdama ieškinį išplėtė savo reikalavimus, nurodė bendrovę, atlikusią šilumos įrenginių montavimo darbus, nors šios aplinkybės pretenzijoje nebuvo.

3.4. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė argumentų, jog trečiojo asmens pateikta informacija apie profesinį pajėgumą yra neteisinga. Teigia, kad ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo pretenzijoje ir (arba) ieškinyje nurodytus teiginius, o tokias aplinkybes iš esmės įrodinėja viena publikacija, o ir be to, atsakovės surinkta informacija paneigia bet kokius ieškovės įtarimus. Pažymi, jog trečiasis asmuo, priešiningai nei nurodo ieškovė, teikdamas informaciją apie vidutines veiklos pajamas iš veiklos, su kuria susijęs pirkimas, į jas neįtraukė kitos veiklos pajamų – projektavimo paslaugų, turto nuomos ir pan. Nurodo, kad ieškovės argumentai dėl dokumentų nepateikimo yra nepagrįsti, kadangi dokumentai, kurie buvo surinkti nagrinėjant ieškovės pretenziją, nėra tie duomenys, kurių viešumas yra užtikrinamas VPĮ 20 straipsnio ir 58 straipsnio pagrindais, atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė praktiškai visus Ieškovo prašytus dokumentus, o ir be to, ieškovė atstovaujama advokato galėjo gauti dokumentus, kurie yra paskelbti Juridinių asmenų registre, savarankiškai. Pažymi, jog atsakovė nebuvo priėmusi sprendimo atsisakyti teikti informaciją ar ją laikyti konfidencialia, todėl dėl šios priežasties ieškovė neturėjo pagrindo teikti 2023 m. spalio 5 d. pretenziją.

4. Ieškovė pateikė dubliką, juo prašo ieškinio (patikslinto) reikalavimus tenkinti visiškai. Pagrindiniai dubliko argumentai:

4.1. Dėl trečiojo asmens deklaruotos atliktų statybos darbų apimties nurodo, kad nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, jog ieškovė nepagrindė atsakovės duomenų neteisingumo. Teigia, kad trečiasis asmuo nepagrindė, jog jai buvo sumokėta 4 469 352,79 Eur suma už atliktus darbus, kuriuos būtų atlikęs 100 procentų nepasitelkęs subrangovų. Teigia, jog atsakovė vadovavosi pateiktu ieškovės pretenzijoje straipsniu, atsakovė prašė suteikti informaciją uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovė išsisukinėjo, duomenų neteikė. Pažymi, kad apie subrangovų atliktus darbus yra viešai paskelbta visuomenės informavimo priemonėse, todėl tokia informacija negali būti konfidenciali, sudarant pagrindą trečiajam asmeniui nuslėpti informaciją. Teigia, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog kiti juridiniai asmenys atliko įvairius darbus, o atsakovė su trečiuoju asmeniu nepagrįstai teigia, jog ieškovė neįrodė, kad trečiasis asmuo buvo pasitelkęs subrangovus. Mano, jog trečiasis asmuo nurodydamas, jog atliko savo jėgomis visus darbus lygios 2021 m. spalio 8 d. rangos sutarties sumos, pateikė melagingą informaciją, nes įtraukė ir subrangovų darbų vertę.

4.2. Nurodo, kad atsakovė žinodama, jog trečiasis asmuo deklaravo 100 procentų 2021 m. spalio 8 d. rangos sutarties darbų vertės, nors viešai prieinama informacija skelbė, jog trečiasis asmuo veikė kaip generalinis rangovas, neteisėtai pripažino, jog trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentuose deklaruoti duomenys yra teisingi. Pažymi, jog trečiasis asmuo ne tik vengė pateikti turimus dokumentus, tačiau vengė ir atsakyti į atsakovės klausimus, prisidengdamas konfidencialia informacija, siekė įtikinti atsakovę ir teismą nevertinti trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentuose melagingai deklaruotų duomenų. Pažymi, kad trečiasis asmuo yra nuolatinis viešųjų pirkimų dalyvis ir yra teikęs melagingą informaciją, kuri suklaidino perkančiąją organizaciją.

4.3. Dėl trečiojo asmens deklaruotų gautų pajamų iš veiklos, susijusios su pirkimu, nurodo, kad atsakovė pirkime nustatė reikalavimą, kad tiekėjas atitiktį keliamam reikalavimui turi įrodyti tik pajamomis iš statybos darbų, atliktų savo paties jėgomis. Šiuo atveju trečiasis asmuo deklaracijoje į savo atliktų statybos darbų pajamas, įsitraukdamas pajamas, gautas už kitų ūkio subjektų atliktus darbus, neteisėtai de facto rėmėsi pasiūlyme neišviešintų subrangovų pajėgumais. Nurodo, kad trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodyta, jog jis pateikė visus privalomus dokumentus, dėl to ginčo nėra, tačiau trečiasis asmuo neturėjo teikti melagingų duomenų deklaracijoje. Mano, jog duomenų neteisingumą pagrindžia finansinės atskaitomybės duomenys ir šiuo atveju trečiasis asmuo turėtų pagrįsti deklaracijos teisingumą.

4.4. Dėl atsakovės sudarytos pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia nurodo, kad nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, jog jie sudarydami sutartį nepažeidė VPĮ reikalavimų. Teigia, kad atsakovei iki sutarties pasirašymo buvo žinoma, jog ieškovė teiks ieškinį, atsakovė išsiuntusi sprendimą ieškovei po dviejų minučių išsiuntė kvietimą trečiajam asmeniui pasirašyti pirkimo sutartį. Mano, jog esant neišnagrinėtai ieškovės pretenzijai atsakovė de facto neteisėtai užbaigė pirkimo procedūras, nors de jure pirkimo procedūros liko neužbaigtos. Teigia, kad atsakovė turėjo pratęsti pirkimo procedūros terminą, o to nepadarydama pažeidė VPĮ nuostatas.

4.5. Dėl sutarties išsaugojimo nurodo, kad atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, jog šiuo atveju sutartis turėtų būti išsaugota, yra nepagrįsta. Teigia, kad šiuo atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pirkimą, sutartis jau būtų sudaryta ir vykdoma. Šiuo atveju atsakovė pati pasirinko nebendradarbiauti, sudaryti kliūtis peržiūros procedūroms ir toks atsakovės elgesys negali būti toleruojamas. Mano, kad, jei atsakovei bus leidžiama toliau vykdyti niekinę pirkimo sutartį, bus įteisintas perkančiųjų organizacijų elgesys neatliekant viešojo pirkimo procedūrų pasirašinėti tarptautinės vertės sutartis su savo pageidaujamais tiekėjais, žinant, kad teismai vis tiek leis vykdyti tokias sutartis, nes praktiškai kiekviena viešojo pirkimo sutartis vienokiu ar kitokiu būdu teikia naudą visuomenei ar tam tikrai jos daliai. Pažymi, jog pirkimo objektu visuomenės interesas niekada nebuvo tenkinamas, todėl tokia situacija negali būti laikoma kaip sukelianti jai žalą.

4.6. Nurodo, kad trečiasis asmuo atsiliepime į patikslintą ieškinį teigia, jog neteisėtai sudarytą pirkimo sutartį reikia išsaugoti, nes iki 2023 m. gruodžio 1 d. neva bus atlikta darbų už 1 193 000 Eur su PVM. Tačiau trečiasis asmuo, nepažeidžiant esminių pirkimo sąlygų, negalės atlikti darbų už tokią sumą. Teigia, kad šiuo atveju pirkimo sąlygose išankstinis mokėjimas netaikomas, o ir be to, pagal pirkimo sąlygas, atsakovė perka naujo pastato statybos darbus, tai reiškia, kad darbai turi būti pradedami rangovui pasirengiant darbo projekto konstrukcijų dalį, kuriai atsakovė privalo gauti teigiamą ekspertizės išvadą. Byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo yra parengęs projektinę dalį ir (ar) gavęs eksperto išvadą. Pažymi, jog trečiasis asmuo darbų programoje tyčia paslėpė (juodai užtušavo) informaciją apie planuojamų atliktų konkrečių darbų sumas kiekvieną mėnesį per visą darbų atlikimo laikotarpį, todėl net nėra įmanoma nustatyti, kokią tiksliai darbų apimtį (eurais) trečiasis asmuo tariamai susiplanavo atlikti iki 2023 m. lapkričio 30 d.

4.7. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įslaptinant duomenis nurodo, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus dėl dokumentų išreikalavimo neva nepasinaudojus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra. Teigia, kad atsakovė privalėjo dokumentus pateikti ikiteisminėje ginčo procedūroje. Kadangi atsakovė nepagrindė dokumentais savo sprendimo atmesti ieškovės pretenziją, ieškovė ieškinyje pateikė reikalavimus šiuos dokumentus išreikalauti. Teigia, jog ieškovė neprivalėjo dėl dokumentų išreikalavimo inicijuoti atskiro teisminio ginčo, kadangi abi civilinės bylos neišvengiamai būtų sujungtos. Nurodo, kad atsakovė dalį ieškinio reikalavimų įvykdė, dėl to ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Šią aplinkybę pripažįsta ir trečiasis asmuo. Pažymi, jog šiuo atveju atsakovė veikė nesąžiningai, sprendime atmesti pirmąją pretenziją ieškovei melavo – trečiasis asmuo finansinės atskaitomybės dokumentų kartu su pasiūlymu nebuvo pateikęs. Tik ieškovei pateikus pretenziją buvo atskleista, kad trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentuose apie deklaruotas pajamas, gautas iš su pirkimu susijusios veiklos, yra pateikta melaginga informacija.

5. Atsakovė pateikė tripliką, prašydama nutraukti bylos dalį dėl patikslinto ieškinio 99.1 punkte nurodyto reikalavimo („panaikinti 2023 m. spalio 4 d. atsakovės sprendimą atsisakyti pateikti dokumentus, kuriais atsakovė grindė atsakymą į ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenziją“), atmesti ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:

5.1. Dėl trečiojo asmens deklaruotos statybų darbų apimties nurodo, kad ieškovė dubliku pripažino, kad patikslintu ieškiniu neįrodė, jog trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją. Teigia, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių melagingos informacijos egzistavimą, dėl to ieškovė pateikė prašymą dėl duomenų išreikalavimo, o reikalavimus grindžia neturėdama jokių faktinių duomenų. Teigia, kad atsakovė neturi ir neturėjo jokių duomenų, jog trečiasis asmuo teikė melagingą informaciją, trečiasis asmuo pateikė papildomus įrodymus abejonėms paneigti ir šiuo atveju atsakovės pretenzijos vertinimo metu surinkti duomenys paneigė ieškovės iškeltas abejones, jog neva trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta melaginga informacija. Pažymi, jog neturėjo jokio pagrindo abejoti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimais bei kitais paaiškinimais ir šiuo atveju ieškovė dubliku pripažįsta, jog objektyvios informacijos, kuri patvirtintų melagingos informacijos faktą, šiuo metu byloje nėra.

5.2. Dėl į deklaracijoje nurodytas vidutines metines pajamas įtrauktų subrangovams ir medžiagų tiekėjams sumokėtų sumų nurodo, kad nesutinka su ieškovės argumentais dėl mokėtinų sumų subrangovams išskaičiavimo, pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką melagingai informacijai pripažinti privalo būti nustatytos 2 kumuliatyvios sąlygos: objektyvusis elementas (neatitiktis tiesai (tikrovei)) ir subjektyvusis elementas (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad informacija neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą). Šiuo atveju trečiojo asmens informacija negali būti aiškinama kaip melaginga, kadangi šalys skirtingai aiškina deklaracijoje nurodytų duomenų apimtį. Teigia, jog šiuo atveju į deklaracijas nebuvo įtrauktos jokios kitos veiklos.

5.3. Dėl sutarties išsaugojimo nurodo, kad šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai sudaryta sutartis turi būti išsaugota. Teigia, kad atsakovė negalėjo delsti sutarties sudarymo dėl skirto finansavimo ir laikėsi visų teisės aktuose įtvirtintų terminų. Pažymi, jog ieškovė negali savo reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia grįsti atsakovės sprendimų neteisėtumu, kurių ieškovė neginčijo nei ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, nei ginčija ieškiniu. Teigia, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog ieškinys teismui pateiktas nesulaukus, kol bus išnagrinėta ieškovės antroji pretenzija, tai akivaizdžiai reiškia, jog ieškinio pateikimo metu ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra nebuvo baigta.

6. Trečiasis asmuo pateikė tripliką, prašydamas ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:

6.1. Nurodo, kad ieškovė neginčija, jog trečiasis asmuo atitinka pirkimo sąlygų 37.3 punkte nustatytą techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą. Ieškovė abejonės dėl trečiojo asmens techninio ir profesinio pajėgumo nepateikė nei teikdama pretenziją atsakovei, nei ieškinyje, nei dublike, taigi trečiojo asmens atitiktis pirkimo sąlygų 37.3 punkte nustatytam reikalavimui nepatenka į ieškovės apibrėžto ginčo ribas. Nurodo, kad šiuo atveju trečiasis asmuo pateikė informaciją apie jo atliktų darbų vertę, jų pradžią ir pabaigą. Trečiasis asmuo turėjo teisę paaiškinti savo pateiktus duomenis, kuriais grindė kvalifikaciją, nurodydamas, jog ją grindžia ne visomis sutartimis, tačiau konkrečia viena sutartimi, o atsakovė turėjo teisę šiuos paaiškinimus priimti ir turėjo pareigą jais vadovautis. Pažymi, jog nesutinka su ieškovės argumentais, jog trečiasis asmuo neatliko darbų pagal sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“.

6.2. Nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovė, trečiasis asmuo nesiekė suklaidinti atsakovės. Teigia, kad šio ginčo kontekste nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti ir subjektyvųjį pateiktos informacijos pripažinimo melaginga kriterijų. Trečiasis asmuo yra įgijęs kvalifikaciją, reikalingą pirkimo sutarčiai sudaryti ir ją įvykdyti, todėl neturėjo tikslo klaidinti atsakovės, teikti neteisingą informaciją. Trečiojo asmens įvykdyta darbų apimtis, atliekant rangos darbus pagal sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, nekeičia objektyvaus fakto, kad trečiasis asmuo atitinka pirkimo sąlygų 37.3 punkto reikalavimus. Pažymi, jog ieškovė netinkamai interpretuoja kasacinio teismo praktiką, o ir be to, nekelia klausimo dėl netinkamo trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo (jos neturėjimo) nesant byloje jokių įrodymų apie trečiojo asmens siekį suklaidinti atsakovę.

6.3. Nurodo, kad šiuo atveju esant pagrįstiems ir teisėtiems atsakovės sprendimams pirkime, pirkimo sutarties išsaugojimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas, nes, ieškinį atmetus, pirkimo sutartis bus (ir yra) teisėtai sudaryta ir galiojanti. Kita vertus, jei teismas nuspręstų, jog atsakovė suklydo, teismas turėtų atsižvelgti, jog trečiasis asmuo turi reikiamą kvalifikaciją darbams įvykdyti, ieškovė nekėlė reikalavimo ir nesiekė sudaryti pirkimo sutarties. Nurodo, kad teismas turėtų įvertinti ieškovės poziciją, atsižvelgti į viešąjį interesą, į tai, jog sutarties sudarymui buvo skirtas finansavimas, dėl to sutartis turėtų būti išsaugota.

7. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, prašo bylą nagrinėti tarnybos atstovams nedalyvaujant. Pagrindiniai pateiktos išvados argumentai:

7.1. Dėl trečiojo asmens atitikties pirkimo sąlygų 32.7 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui nurodo, kad šiuo atveju ginčas kilęs dėl trečiojo asmens galbūt pateiktos melagingos informacijos, susijusios su pirkimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo neginčija, jog trečiojo asmens nurodytos vidutinės pajamos yra gautos tiek iš trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų, tiek iš pasitelktų subtiekėjų atliktų statybos darbų. Taigi šiuo atveju kyla klausimas, ar turėjo būti išminusuojamos subtiekėjams sumokėtos sumos. Tarnyba, vadovaudamasi VPĮ, kasacinio teismo praktika, vertina, jog šiuo atveju turi būti vertinamos tik paties trečiojo asmens de facto gautos pajamos iš veiklos, su kuria susijęs pirkimas. Tarnybos vertinimu, svarbu atsižvelgti, ar vien aplinkybė, kad egzistuotų trečiojo asmens pateiktos informacijos neatitiktis, neįvertinus tokio neatitikimo įtakos atsakovės priimto sprendimo dėl trečiojo asmens atitikties kvalifikacijos reikalavimui-I rezultatui, savaime reikštų, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją.

7.2. Dėl trečiojo asmens atitikties pirkimo sąlygų 37.3 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui nurodo, kad siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, tarnybos vertinimu, pirmiausia būtina nustatyti, ar trečiasis asmuo iš tikrųjų nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kas yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu. Teigia, jog jei bylos nagrinėjimo metu vis dėlto būtų nustatyta, kad trečiasis asmuo neatliko statybos darbų už 4 469 352,79 Eur be PVM sumą, tai formaliai sudarytų prielaidas išvadai, jog trečiasis asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tarnybai kyla pagrįstų abejonių, ar vien aplinkybė, kad egzistuotų trečiojo asmens pateiktos informacijos neatitiktis, neįvertinus tokio neatitikimo įtakos atsakovės priimto sprendimo dėl trečiojo asmens atitikties kvalifikacijos reikalavimui-II rezultatui, savaime reikštų, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją, juolab, kad, kaip nurodyta anksčiau, trečiasis asmuo, įrodinėdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimui-II, pateikė informaciją ir apie kitame objekte atliktus statybos darbus, dėl kurios teisingumo ginčo šioje byloje nėra ir kuri patvirtina trečiojo asmens atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui-II.

8. 2023 m. gruodžio 5 d. trečiasis asmuo pateikė DOK-15543 ir DOK-15561 pagal teismo įpareigojimą su sutartimis, atliktų darbų aktais, suvestinėmis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties vykdymo dokumentais bei pažymą, kuriuos prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neleisti susipažinti kitiems byloje esantiems asmenims dėl pateiktų konfidencialių ir komercinę vertę turinčių duomenų, nes ieškovas yra trečiojo asmens konkurentas.

9. 2023 m. gruodžio 11 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo skirti 5 000 Eur baudą trečiajam asmeniui už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. 2023 m. gruodžio 15 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė teikia naujai paaiškėjusius duomenis apie tai, kad trečiasis asmuo galbūt savo jėgomis neatliko ir statybos darbų už 6 747 208,06 Eur be PVM objekte (duomenys neskelbtini), kuriais atsakovei grindė savo kvalifikaciją ginčo pirkime.

10. 2023 m. gruodžio 15 d. pateiktuose paaiškinimuose atsakovė ir trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. liepos 7 d. paskelbė viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini)“.

12. Ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 5 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis informavo ieškovę apie priimtą sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę: pirmoje pasiūlymų eilėje nustatytas trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas, antroje pasiūlymų eilėje nustatytas ieškovės pasiūlymas (toliau – Sprendimas).

13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija l), kuria reikalavo panaikinti neteisėtą 2023 m. rugsėjo 5 d. Sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Pirkimą, atmesti laimėtojo pasiūlymą ir pašalinti iš Pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pateikimo ir nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 dienų) įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 52 straipsnyje.

14. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 26 d. CVP IS pranešimu informavo apie Pretenzijos l nagrinėjimo termino pratęsimą, nes Atsakovė turi patikrinti Pretenzijos l argumentus, dėl to kreipėsi į trečiuosius asmenis (Ieškinio priedas Nr. 5).

15. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė savo sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti Ieškovės Pretenzijos l reikalavimus. Atsakovė savo atsakymą į Pretenziją l grindė duomenimis ir dokumentais, kurių nepateikė kartu su atsakymu. Ieškovė 2023 m. spalio 2 d. paprašė pateikti šiuos duomenis.

16. Atsakovė 2023 m. spalio 4 d. atsisakė pateikti ieškovei duomenis ir dokumentus, kuriais grindė savo atsakymą į Pretenziją l. Ieškovė 2023 m. spalio 5 d. pateikė pretenziją dėl atsakovės sprendimo atsisakyti pateikti Ieškovei duomenis ir dokumentus, kuriais Atsakovė grindė atsakymą į Pretenziją 1 (toliau – Pretenzija 2).

17. Atsakovė 2023 m. spalio 10 d. informavo ieškovę apie sprendimą nenagrinėti ieškovės Pretenzijos 2 motyvuodama tuo, kad atsakovė iki pat šiol nėra priėmusi sprendimo dėl dokumentų, kuriais atsakovė rėmėsi priimdama sprendimą atmesti Ieškovės Pretenziją 1, pateikimo ieškovei.

18. 2023 m. spalio 10 d. atsakovė ir trečiasis asmuo 2023 m. spalio 10 d. sudarė Pirkimo sutartį.

Dėl 2023 m. spalio 4 d. atsakovės atsisakymo pateikti ieškovei dokumentus, kuriais grįstas atsakymas į pretenziją

19. 2023 m. spalio 2 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą pateikti dokumentus: l) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiųjų šalių papildomus paaiškinimus, kuriais Atsakovė rėmėsi priimdama 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, 2) UAB „(duomenys neskelbtini) metinius pranešimus; 3) atspausdintą UAB „(duomenys neskelbtini) pasiūlymo ataskaitą.

20. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažinimui buvo pateikusi (duomenys neskelbtini) pasiūlymą, iš ieškovės pateiktos Pretenzijos Nr. l matyti, jog ji disponavo ir UAB „(duomenys neskelbtini) metiniais pranešimais, juos citavo. Atsakovė nurodė, kad norėdama šias aplinkybes pasitikslinti, 2023 m. spalio 4 d. raštu paprašė ieškovės papildomai paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ji prašo pateikti Prašyme nurodytus dokumentus. 2023 m. spalio 4 d. nebuvo priimtas sprendimas atsisakyti pateikti prašyme nurodytus dokumentus, o paprašyta ieškovės pagrįsti savo prašymą.

21. Atsakovės prašymo ieškovė neįvykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 4 d. pateikė pretenziją dėl Atsakovės tariamo atsisakymo pateikti dokumentus ir nesulaukusi kol bus išnagrinėta pretenzija, pateikė ieškinį, kuriuo ginčija atsakovės 2023 m. spalio 4 d. tariamą atsisakymą pateikti dokumentus.

22. Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, t.y. tiekėjas no­rėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

23. CPK 423³ straipsnyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Atitinkamai ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis.

24. Nustatyta, kad ieškovė dėl atsakovės 2023 m. spalio 4 d. rašto ir juo pateikto įpareigojimo nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, iš karto ieškiniu kreipėsi į teismą, be to, toks įpareigojimas patikslinti prašymą negali būti atskiru bylos dalyku, todėl ši ginčo dalis negali būti nagrinėjama teismine tvarka bei sudaro pagrindą šioje dalyje bylą nutraukti.

Dėl dokumentų išreikalavimo

25. Atsakovė su 2023 m. spalio 20 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė dalį dokumentų, kuriuos buvo atsisakiusi pateikti ieškovei ikiteisminėje stadijoje, todėl ieškovė 2023 m. spalio 23 d. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės išreikalauti likusius dokumentus, kuriais atsakovė grindė atsakymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenziją, t. y.: UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pasiūlymu pateiktus Metinius pranešimus ir atspausdintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo ataskaitą ir kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ CVP IS priemonėmis kartu su pasiūlymu pateikė Metinius pranešimus.

26. Ieškovės prašomi išreikalauti duomenys yra byloje, pateikti su ieškinio priedais 3.1–3.8, 4.6.3, dėl šios priežasties tenkinti šį ieškovės reikalavimą nėra pagrindo.

Dėl trečiojo asmens pasiūlyme atsakovei pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija

27. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo teikdamas dokumentus apie atitiktį Pirkimo sąlygų 32.7 ir 37.3 punktuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, pateikė melagingą informaciją apie vidutines metines pajamas, gautas iš savo pačios jėgomis atliktų statybos darbų ir savo jėgomis atliktų statybos darbų vertės, ir tai sudarė pagrindą atsakovei pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo procedūrų.

28. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

29. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 52 straipsnį melagingą informaciją pateikę ūkio subjektai privalo būti įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, o tai lemia ribojimus tam tikrą laiką (vienus metus) dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose. Perkančioji organizacija gali netaikyti VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.

30. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl perkančiajai organizacijai pateiktos melagingos informacijos. Taigi perkančiosios organizacijos privalo, pirma, šį pašalinimo pagrindą įtvirtinti pirkimo dokumentuose (nebent VPĮ būtų nustatyta jo taikymo išimtis), antra, atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei juose nurodyta informacija būtų kvalifikuotina kaip melaginga (net jei pirkimo sąlygose tokio pagrindo nepagrįstai neįtvirtinta) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Aptartų VPĮ normų, reglamentuojančių sankcijas tiekėjams už melagingos informacijos pateikimą, tikslas – skatinti tiekėjus elgtis sąžiningai, užtikrinti tiekėjų patikimumą.

32. Ginčo Pirkimo sąlygų 36 punkte nurodyta, jog tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti kvalifikacijos reikalavimus, nurodytus toliau pateiktoje lentelėje.

33. Pirkimo sąlygų 32.7 punkte Atsakovas nustatė tokį kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams: „Vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, paskutiniais 3 finansiniais metais, o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, yra ne mažesnės nei 4 200 000,00 Eur. Laikoma, kad su atliekamu pirkimu susijusi veikla yra statybos darbai (toliau – Kvalifikacijos reikalavimas I)“. Atitinkamai tiekėjai, įrodinėdami atitiktį nustatytam Kvalifikacijos reikalavimui I, turėjo pateikti šiuos dokumentus: 1) ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kito asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašytą deklaraciją apie paskutiniais 3 finansiniais metais, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios (jeigu ši informacija turima), gautas metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas; 2) atitinkamas banko pažymas.

34. Atsakovė Pirkimo sąlygų 37.3 punkte tiekėjų kvalifikacijai kėlė tokį reikalavimą: „Tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) turi būti tinkamai atlikęs rekonstravimo ir/ar naujos statybos pastato darbus (Statinio kategorija: ypatingi statiniai. Statinio grupė: negyvenamieji pastatai), kurio bendrasis plotas ne mažesnis kaip 2000 kv.m. ir kurių vertė buvo ne mažesnė kaip 4 200 000,00 Eur be PVM. Tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju bus vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas (toliau – Kvalifikacijos reikalavimas II), o siekiant pagrįsti atitiktį nustatytam Kvalifikacijos reikalavimui II tiekėjams nurodė, kad pateikiamas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo Tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu Tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) atliktų darbų sąrašas (laisvos formos) su Užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Pažymose turi būti nurodyta: darbų atlikimo vertė (Eur be PVM), darbų pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo), vieta, rekonstruoto ir/ar naujos statybos pastato bendrasis plotas, ir kad darbai buvo atlikti tinkamai.“

Dėl trečiojo asmens atitikties Kvalifikacijos reikalavimui I

35. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie vidutines metines pajamas, gautas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas (statybos darbai), nes: į nurodytas sumas įtraukė pajamas, gautas ne tik iš atliktų statybos darbų, bet ir iš ne statybos darbų (pavyzdžiui, projektavimo, energetinio efektyvumo, kadastrinių matavimų, paveldosaugos darbų, inžinerinės paslaugos, kertamų medžių atkuriamosios vertės kompensavimo ir pan.); į atliktų statybos darbų pajamas įtraukė ne tik savo pačios jėgomis atliktų statybos darbų pajamas, bet ir pajamas, gautas už subrangovų bei jungtinės veiklos partnerių atliktus statybos darbus. Atsakovė ir trečiasis asmuo neginčija aplinkybės, kad yra pateikiami duomenys apie vidutines metines pajamas, gautas tiek iš paties trečiojo asmens savo jėgomis atliktų statybos darbų, tiek ir iš pasitelktų subtiekėjų atliktų statybos darbų.

36. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų finansinį ir ekonominį pajėgumą, techninį ir profesinį pajėgumą.

37. Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų finansinį ir ekonominį pajėgumą: 1) atitinkamas banko pažymas; 2) atitinkamus įrodymus, kad tiekėjas yra apsidraudęs profesiniu civilinės atsakomybės draudimu, 3) paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką; 4) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų tiekėjo įmonės pažymą apie gautas pajamas iš visos veiklos ar iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas.

38. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 12.4 papunktyje nustatyta, kad pirkimo vykdytojas reikalauja konkrečios vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumos. Nustatant reikalavimą, turi būti aiškiai įvardijama veikla, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jos pernelyg nesusiaurinant.

39. Pirkimo sąlygų 32.7 punkte atsakovas nustatė tokį kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams: vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, paskutiniais 3 finansiniais metais, yra ne mažesnės nei 4 200 000,00 Eur; laikoma, kad su atliekamu pirkimu susijusi veikla yra statybos darbai.

40. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, (toliau – Prejudicinis sprendimas) Prejudiciniame sprendime papildomai išaiškino, kad nors apyvartos reikalavimas susijęs su ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, tačiau tuo atveju, kai konkurso sąlygose reikalaujama, jog minimali apyvarta būtų pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, šiuo reikalavimu siekiama dvejopo tikslo, t. y. nustatyti ūkio subjektų ekonominį ir finansinį pajėgumą ir padėti įrodyti jų techninius ir profesinius pajėgumus (Prejudicinio sprendimo 72, 78 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).

41. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad Pirkimo sąlygų 32.7 p. nustatytas finansinio ir ekonominio pajėgumo, bet ne tiekėjo patirties reikalavimas. Trečiasis asmuo nurodo, kad, teikdamas deklaraciją atsakovei, pagrįstai neišskyrė sumų, kurios buvo išmokėtos subrangovams, kadangi, viena vertus, nurodytame reikalavime nėra nurodyta pateikti informaciją apie paties tiekėjo atliktų darbų vertę (profesinį pajėgumą), o kita vertus, sprendžiant dėl tiekėjo ekonominio ir finansinio pajėgumo yra svarbu, kiek pajamų iš statybos darbų atlikimo bendrai tiekėjas gavo iš užsakovų per vertinamą trejų metų laikotarpį. Iš trečiojo asmens atsakovei pateiktos 2023 m. rugpjūčio 25 d. deklaracijos matyti, kad jos pajamos iš statybos darbų atlikimo veiklos 2020 m. yra 10 921 250 Eur, 2021 m. – 7 512 130 Eur, 2022 m. – 17 233 353 Eur.

42. Teismas konstatuoja, kad Kvalifikacijos reikalavimu I reikalaujama tam tikro dydžio vidutinių metinių pajamų būtent iš (statybų darbų) veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, todėl siekiama nustatyti tiek ekonominį ir finansinį, tiek techninį ir profesinį tiekėjo pajėgumą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ginčo pirkime turėjo būti vertinamos tik paties trečiojo asmens savarankiškai gautos pajamos tik iš statybų darbų veiklos, atmetus subrangovams išmokėtas sumas.

43. Atsižvelgus į tai, kad trečiojo asmens atsakovei pateiktuose duomenyse nėra išminusuotos sumos subrangovams, konstatuotina, kad Deklaracijoje trečiojo asmens pateikta informacija apie jo iš statybos darbų gautas per paskutinius 3 finansinius metus gautas pajamas nėra teisinga ir tinkama įrodyti jo atitiktį iškeltam atsakovės Kvalifikacijos reikalavimui I.

44. Teismas atmeta proceso dalyvių argumentus dėl kituose įstatymuose pateiktų statybos darbų ar mokesčio reglamentavimo, nes šioje byloje yra remiamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais ir jų taikymo aiškinimų teismų praktikoje.

Dėl trečiojo asmens atitikties Kvalifikacijos reikalavimui II

45. Atsakovas Pirkimo sąlygų 37.3 punkte nurodė reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus turi būti tinkamai atlikęs rekonstravimo ir (ar) naujos statybos pastato darbus, kurių vertė buvo ne mažesnė kaip 4 200 000,00 Eur be PVM.

46. Trečiasis asmuo su pasiūlymu atsakovei pateikė užsakovų pažymas ir savo jėgomis atliktų darbų sąrašą, kuriame buvo nurodyti du objektai. Pirmu numeriu nurodyta, kad trečiasis asmuo atliko statybos darbus pagal projektą „Modernaus miego sutrikimo ir sveikatingumo paslaugų įkūrimas“ (duomenys neskelbtini)“ , kurių vertė – 6 747 208,06 Eur be PVM (toliau – ir Sutartis I). Antru numeriu nurodyti Gamybos paskirties pastato statybos darbai (duomenys neskelbtini) (nauja Statyba), trečiojo asmens atliktų darbų vertė – 4 469 352,79 Eur be PVM (toliau – ir Sutartis II).

47. Ieškovei pateikus pretenzija dėl duomenų pagal Sutartį II teisingumo, nes viešoje erdvėje buvo duomenų apie kitas įmones, kurios atliko darbus objekte (duomenys neskelbtini), atsakovė paprašė duomenų iš trečiojo asmens užsakovo, kuris pateikė pažymą, patvirtinančią, kad trečiajam asmeniui vien už statybos darbus išmokėjo nurodytą sumą (4 469 352,79 Eur be PVM), duomenis apie kitus statybose dalyvavusiu asmenis atsisakė pateikti dėl duomenų konfidencialumo. Trečiasis asmuo atsakovei paaiškino, kad pirkime remiasi Pirmąja sutartimi (dėl kurios nebuvo ginčo), ir perkančioji organizacija atmetė ieškovės pretenziją, nes nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad trečiojo asmens pateikta informacija yra neteisinga.

48. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui Sutartį II, darbų priėmimo aktą su įkainotomis veiklomis bei papildomais susitarimais, darbų bendra kaina 4 469 352,79 Eur be PVM, ir subjektų, kurie padėjo trečiajam asmeniui įgyvendinti sutartį, sąrašą. 2023 m. gruodžio 5 d. trečiasis asmuo pateikė teismui pažymą, kad jos nurodytiems subjektams už prisidėjimą pasiekti Sutarties 2 rezultatą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 779 802,63 Eur. Įvertinus, jog bendra Sutarties 2 vertė sudaro 4 469 352,79 Eur be PVM, atėmus tretiesiems asmenims sumokėtas sumas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad savo jėgomis atliko darbų už 2 689 550,16 Eur be PVM. Teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo jėgomis pagal Sutartį 2 atliko darbų už 2 689 550,16 Eur be PVM (CPK 185 straipsnis).

49. Teismas, atsižvelgęs į 35 punkte bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad trečiojo asmens atsakovei su pasiūlymu pateiktame atliktų darbų sąraše apie pagal Sutartį 2 savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę nurodyta informacija – 4 469 352,79 Eur be PVM – yra neteisinga. Be to, konstatuotina, kad trečiasis asmuo pagal Sutartį 2 neatitinka Kvalifikacijos reikalavimo II.

50. Ieškovė 2023 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui naujai paaiškėjusius duomenis iš trečiojo asmens iškeltos civilinės bylos, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo apie Sutarties 1 vykdymui pasitelktus subrangovus, todėl prašo remtis CPK 423³ straipsnio 3 dalimi ir išeiti už ikiteismine tvarka nagrinėto ginčo ribų.

Dėl procesinės baigties

51. Deklaruojamos informacijos atitiktis tikrovei paprastai nustatytina, kai galima įvertinti pateiktus duomenis (įrodymus); tačiau tai nereiškia, kad kai atitinkamų duomenų nepateikta, negalima prieiti prie išvados, jog deklaruojama informacija melaginga; priešingu atveju tiekėjams, nepateikusiems prašomų duomenų, būtų leidžiama teisėtai išvengti kvalifikacijos duomenų pripažinimo melagingais ir pašalinimo iš konkurso procedūrų, tai, be kita ko, prieštarautų ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos išraiškai bei prasmei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 58 punktą).

52. Taigi pagal VPĮ tiekėjo pasiūlyme deklaruojamų duomenų faktinė (ne)atitiktis praeities įvykiams nustatytina tiek tais atvejais, kai perkančioji organizacija disponuoja atitinkamais įrodymais, tiek kai jai pagal viešojo pirkimo sąlygas iš anksto reikalautų įrodymų ūkio subjektas nepateikia. Pastaroji situacija iš esmės kvalifikuotina kaip pateiktų duomenų ydingumo (klaidingumo) prezumpcija, leidžianti vertinti, kad tiekėjo deklaracija, kurios jis negali pagrįsti įrodymais, yra melaginga (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 38, 39, 51, 56 punktus). Atsižvelgiant į tai, kad už nurodomų duomenų (deklaracijos) teisingumą atsakingas juos pateikęs ūkio subjektas, pirmiausia jam kyla įrodinėjimo pareiga šią prezumpciją paneigti.

53. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nepaneigė pateiktų duomenų ydingumo (klaidingumo) teisinės prezumpcijos, kuri numato, kad tiekėjo deklaracija, kurios jis negali pagrįsti įrodymais, yra melaginga (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 38, 39, 51, 56 punktus).

54. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 40 punktą). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia, kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinėse normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 125 punktą).

55. Remdamasis Teisingumo Teismo praktika, kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo; į informacijos vertinimo kaip melagingos reguliavimą įeina tiek aktyvūs tiekėjo veiksmai, kaip antai falsifikavimas, tiek neveikimas, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

56. Nesutiktina su trečiojo asmens teiginiais, kad aplinkybė, jog dalis jos pateiktų duomenų – Sutartis 1 – pagrindžia atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, todėl duomenys apie Sutarties 2 vykdymą nelemia tikrovės neatitinkančios informacijos nepripažinimo melaginga. Pažymėtina, kad, pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva 2014/24) 57 straipsnio 4 dalies h punkto, kurio esmė perkelta į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nuostatą, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūrų, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį.

57. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti trečiojo asmens veiksmai nesuteikiant tikrosios informacijos apie savarankiškai atliktus statybos darbus ir iš to gautas pajamas vertintini kaip didelis nerūpestingumas, kuris taip pat pripažįstamas perkančiosios organizacijos klaidinimu. Atsižvelgdama į tai, atsakovė turėjo pagrindą kvalifikuoti tiekėjos pateiktą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą ir pašalinti iš pirkimo procedūrų pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą.

58. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad iš tikrųjų Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies h punkto nuostata apima tiek aktyvius veiksmus, kaip antai falsifikavimą, tiek neveikimą, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui (pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Delta Antrepriză de Construcţii şi Montaj 93, C-267/18, 34 punktas).

59. Taigi sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti rimtą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 47 punktą).

60. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas ir tiekėjų patikimumas – savarankiškos ir atskirai ginamos vertybės, jas pažeidusiems subjektams dėl to kyla neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 149 punktas). Ūkio subjekto įsipareigojimas perkančiajai organizacijai aiškintinas kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan.; atsižvelgiant į tai, tiekėjas turi įrodyti, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, inter alia (be kita ko), dėjo visas įmanomas pastangas sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 48 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 53 punktą).

61. Teisingumo Teismas taip pat yra pasisakęs, kad perkančiųjų organizacijų įgaliojimai spręsti dėl to, ar tiekėjas turėtų būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, grindžiami siekiu joms sudaryti sąlygas įvertinti kiekvieno dalyvio sąžiningumą ir patikimumą (žr. plačiau Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Delta Antrepriză de Construcţii şi Montaj 93 SA, C-267/18, 26, 36 punktus).

62. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie jo savarankiškai atliktų statybos darbų vertę pagal Sutartį II ir pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų patikimumo principus, todėl vertinti, ar jis atitinka atrankos kriterijus pagal Sutartį I, nagrinėjamoje byloje netikslinga. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu iškėlė klausimą ir dėl trečiojo asmens pagal Sutarties I savarankiškai atliktų statybos darbų vertės duomenų patikimumo pagal naujai paaiškėjusius duomenis, todėl teigti, kad nėra ginčo dėl trečiojo asmens atitikties Kvalifikacijos reikalavimui II, nėra pagrindo.

63. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu yra pripažintinas neteisėtu ir yra naikintinas (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Dėl atsakovės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus

64. Ieškovė pareiškė du reikalavimus, kuriais prašo teismo įpareigoti atsakovę atlikti su viešojo pirkimo procedūromis susijusius veiksmus: įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą paskelbti, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją pirkime.

65. Šie reikalavimai nėra susiję su ieškovės šioje civilinėje byloje ginamomis teisėmis, o pagal savo prigimtį yra laikytini išvestiniais reikalavimais, kurie yra susiję su atsakovės priimtų sprendimų teisėtumo vertinimu. Be to, viešojo pirkimo procedūrų atlikimas, įskaitant ir sprendimų atmesti vieno ar kito tiekėjo pasiūlymą, skelbti informaciją apie tiekėjus yra priskirtinas ne teismo, tačiau perkančiosios organizacijos kompetencijai, todėl teismas negali šių veiksmų atlikti už Perkančiąją organizaciją.

66. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinės bylos dalis pagal ieškovės suformuluotus reikalavimus, kuriais yra prašoma teismo naikinti atsakovės atsisakymą įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia

67. Ieškovė teigia, kad atsakovės sudaryta Pirkimo sutartis privalo būti pripažinta negaliojančia, kadangi Atsakovė sudarė Pirkimo sutartį neteisėtai neišnagrinėjusi Ieškovės Pretenzijos2, nesilaikė Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminų ir galiausiai – atsakovė pirkimo sutartį sudarė su melagingą informaciją pateikusiu tiekėju, kuris privalėjo būti pašalintas iš pirkimo.

68. Perkančioji organizacija turi pareigą pirkimo sutartį sudaryti nedelsiant (VPĮ 86 straipsnio 8 dalis). VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tiekėjas, pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti perkančiajai organizacijai tokio ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. To paties straipsnio 2 d. įtvirtintas draudimas perkančiajai organizacijai gavus tokį ieškinį sudaryti pirkimo sutartį.

69. Nustatyta, kad ginčo sutartis sudaryta 2023 m. spalio 10 d. 11 :05 val., tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie teismui pateiktą ieškinį atsakovę informavo 2023 m. spalio 10 d. 14:06 val. Sudarydama sutartį atsakovė neturėjo informacijos apie teismui pateiktą ieškinį, todėl negalėjo pažeisti VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo.

70. Ieškovė teigia, kad sutartis sudaryta neteisėtai, nes atsakovė neteisėtai paliko ieškovės Pretenziją Nr. 2 nenagrinėtą. nors privalėjo ją išnagrinėti ir taikyti 10 dienų atidėjimo terminą. Pažymėtina, jog ieškovė ieškiniu nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti atsakovės 2023 m. spalio 10 d. sprendimo palikti (duomenys neskelbtini) Pretenziją Nr. 2 nenagrinėta, todėl šių aplinkybių vertinimas nesudaro ieškinio dalyko ir pagrindo, t.y. nepatenka į ginčo apimtį.

71. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo pateikė atsakovei informacija, kuri yra neteisinga, todėl jis turėjo būti pašalintas iš viešojo pirkimų procedūrų, atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu yra pripažintas neteisėtu, todėl atsakovės 2023 m. spalio 10 d. sudaryta pirkimo sutartis su pirkimo laimėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis)

72. Remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu viešasis pirkimas yra pasibaigęs viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir nusprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (LAT 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

73. Viešųjų pirkimų tikslas – atlikus viešas ir skaidrias procedūras sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nėra pasiekiamas, jeigu vykdant viešąjį pirkimą neužtikrinama nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014). Viešųjų pirkimų principų pažeidimas – pagrindas pripažinti pirkimo procedūras neteisėtomis. Konkurencijos užtikrinimo imperatyvas VPĮ įtvirtintas 17 straipsnio 3 dalyje ir tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas), tiek nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tai – vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą byloje CoNISMa, C-305/08, ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

74. Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; 2018-05-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).

75. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės su trečiuoju asmeniu 2023 m. spalio 10 d. sudaryta pirkimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vykdoma. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) II etapo statybos darbų įgyvendinimas yra finansuojamas iš Ministerijos lėšų pagal atsakovės (perkančiosios organizacijos) su Ministerija sudarytą 2023 m. sausio 31 d. finansavimo sutartį. Projekto įgyvendinimui yra skirta 1 193 000 Eur lėšų, kurias atsakovė privalo panaudoti per 2023 metus. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad iki 2023 m. gruodžio 1 d. ketina atlikti darbų už 1 193 000 Eur (su PVM). Sutarties panaikinimas ir restitucijos taikymas, taip pat (duomenys neskelbtini) statybos organizavimas iš naujo neapibrėžtam periodui neabejotinai pažeistų visuomenės ((duomenys neskelbtini) miesto gyventojų) interesus ir lūkesčius.

76. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes pasunkintų jos funkcijų, susijusių su viešojo intereso apsauga, vykdymą. Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje kyla poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų.

77. VPĮ 106 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriama bauda. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Ginčo sutarties suma yra be PVM 7 453 374,73 Eur. Vadovaudamasis VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įvertinęs perkančiosios organizacijos veiklos specifiką, padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, proporcingumo principą, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas skirti perkančiajai organizacijai 1 procento sutarties vertės dydžio baudą, t. y. 74 533,75 Eur baudą.

78. Ieškovės prašymas skirti baudą trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes jis įvykdė teismo įpareigojimus ir pateikė prašomą informaciją per nustatytus terminus (CPK 95 straipsnis).

79. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).

81. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

82. Ieškovės reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimus dėl ieškovės pretenzijų atmetimo, atsisakymo pateikti pretenzijų nagrinėjimo duomenis ir pasiūlymų eilės nustatymą buvo grindžiami tais pačiais ieškinio pagrindais dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga ir yra tarpusavyje neatsiejamai susiję. Šie reikalavimai vertintini kaip vienas materialusis reikalavimas ir jis iš esmės buvo patenkintas. Likęs reikalavimas – pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia – vertinant jį bylinėjimosi išlaidų kontekste irgi turi būti laikomas visiškai patenkintu. Nors faktiškai viešojo pirkimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, nes buvo nustatytas poreikis ją išsaugoti, tačiau konstatuotas jos neteisėtumas ir paskirta įstatyme nustatyta alternatyvioji sankcija. Tai visiškai atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia turinį ir esmę. Teismo įsitikinimu, šie argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovės reikalavimai iš esmės buvo tenkinti visiškai.

83. Byloje ieškovė patyrė šias išlaidas: ieškovė patyrė 5 519 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (patikslintą) ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimo išlaidų, 55 Eur už prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 55 Eur už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, taip pat 13 975,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai pagal 2023 m. gruodžio 19 d. pateiktą prašymą. Prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirasis skundas buvo atmesti, dėl to už juos mokėtas žyminis mokestis neatlygintinas. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovės ieškinio reikalavimų įrodinėjimas šiame procese buvo sudėtingas, ieškinio tikslinimas priklausė nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dalis bylos išnagrinėjimui reikšmingos informacijos atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, į ieškovės pateikto dubliko ir rašytinių paaiškinimų bei kitų procesinių dokumentų pobūdį ir apimtį, ieškovės atstovės pateiktus duomenis apie teisinių paslaugų teikimo valandų skaičių ir valandos įkainį, kuris neviršija rekomenduojamų dydžių, konstatuotina, kad kitos ieškovės pateiktos ir apmokėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai atlygintinos visiškai (CPK 98 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė advokato teisinei pagalbai šioje byloje turėjo panašaus dydžio išlaidas – 12 913,64 Eur. Iš atsakovės priteistina 5 519 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 13 975,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

84. Byloje po ieškinio padavimo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės stabdyti viešojo pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, kurios neteko prasmės paaiškėjus, jos atsakovė 2023 m. spalio 10 d. jau buvo sudariusi sutartį. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2–3 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270, 423⁸ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu.

Taikyti alternatyviąją sankciją – atsakovei (duomenys neskelbtini) skirti 74 533,75 Eur baudą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 4 d. atsisakymą pateikti dokumentus ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 19 494,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atmesti ieškovės prašymą skirti trečiajam asmeniui baudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.