Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „VA STATYBA“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų ir pirkimo sutarties panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „VA STATYBA“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infes“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė:

1.1. Panaikinti 2023 m. spalio 4 d. atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ar perkančioji organizacija) sprendimą atsisakyti pateikti dokumentus, kuriais atsakovė grindė atsakymą į ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenziją.

1.2. Pripažinti perkančiosios organizacijos ir UAB „VA STATYBA“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2023 m. spalio 10 d. sudarytą sutartį negaliojančia.

1.3. Panaikinti perkančiosios organizacijos 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenzija.

1.4. Panaikinti perkančiosios organizacijos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir UAB „VA STATYBA“ pasiūlymo pripažinimo Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu.

1.5. Pripažinti UAB „VA STATYBA“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę atmesti UAB „VA STATYBA“ pasiūlymą.

1.6. Įpareigoti nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 dienų) įtraukti UAB „VA STATYBA“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą vienerių metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

1.7. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2023 m. liepos 7 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso, (duomenys neskelbtini), II etapo statybos darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas). Ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 5 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis informavo ieškovę apie priimtą sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę: pirmoje pasiūlymų eilėje nustatytas UAB „VA STATYBA“ pasiūlymas, antroje pasiūlymų eilėje nustatytas UAB „Infes“ pasiūlymas. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymu ir pateiktais dokumentais, remdamasi viešai skelbiama informacija, nustatė, jog perkančioji organizacija neteisėtai pripažino UAB „VA STATYBA“ pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą, todėl trečiojo asmens pasiūlymas privalėjo būti atmestas.

3. Ieškovė paaiškino, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje, tai yra Atliktų statybos darbų sąraše melagingai deklaravo, kad per paskutinius penkis metus savo jėgomis yra atlikęs gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbus už 4 469 352,79 Eur be PVM. Trečiojo asmens užsakovės UAB „VIRPIL“ pažymoje nurodyta, kad su UAB „VA STATYBA“ buvo sudaryta projektavimo ir statybos rangos sutartis, kurios bendra vertė 4 469 352,79 Eur be PVM. Vis dėl to, pagal teisės aktuose nustatytas sritis, kurios pripažįstamos statybos darbais, nei projektavimo darbai, nei kitos paslaugos nėra priskiriami statybos darbams, todėl UAB „VA STATYBA“ į statybos darbų apimtį įtraukdama projektavimo darbų ir kitų paslaugų / darbų, nepriskiriamų statybos darbams, vertę pateikė melagingą informaciją. Be to, trečiasis asmuo minėtame projekte veikė kaip generalinis rangovas, kas reiškia, kad jis savo jėgomis neatliko statybos darbų už visą deklaruotą 4 469 352,79 Eur be PVM sumą. Taigi, UAB „VA STATYBA“ Atliktų statybos darbų sąraše į deklaruotą savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį įtraukdama savo subrangovų (neišviešintų Pirkime pateiktame pasiūlyme) atliktų darbų vertę, pateikė melagingą informaciją – melagingai išdidindama savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį.

4. Ieškovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo, be kita ko, pateikė melagingą informaciją apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam Pirkimų sąlygų 32.7 papunktyje, nes pateikė melagingą informaciją apie pajamas, gautas iš savo pačios jėgomis atliktų statybos darbų. UAB „VA STATYBA“ deklaracijoje dėl vidutinių metinių pajamų deklaruodama, kad UAB „VA STATYBA“ 2022 m. neva gavo 17 233 353 Eur už savo pačios atliktus statybos darbus, į nurodytą sumą įsitraukė ir ne statybos darbų (pvz. projektavimo, energetinio efektyvumo, kadastrinių matavimų, paveldosaugos darbų, inžinerinių paslaugų, kertamų medžių atkuriamosios vertės kompensavimo ir kt.) pajamas bei pajamas, gautas už parduotą turtą, palūkanas ir kt., melagingai išdidindama deklaruotą pajamų už trečiojo asmens atliktus statybos darbus dydį. Trečiasis asmuo deklaracijoje taip pat melagingai deklaravo didesnes 2020 m. ir 2021 m. pajamas, gautas už trečiojo asmens atliktus statybos darbus, melagingai į jas įsitraukiant pajamas, gautas ne už statybos darbus. Be to, UAB „VA STATYBA“ į deklaracijoje deklaruotas atliktų statybos darbų pajamas taip pat yra įsitraukusi ir pajamas, gautas už subrangovų bei jungtinės veiklos partnerių (neišviešintų trečiojo asmens pasiūlyme) atliktus darbus. Taigi, UAB „VA STATYBA“ melagingai deklaravo, jog per paskutinius 3 finansinius metus trečiojo asmens vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs Pirkimas, yra net 11 888 911 Eur. Todėl atsakovė turėjo imperatyvią pareigą nedelsiant pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo. Atsakovė, atsisakydama pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją bei atsisakydama tokį nesąžininga tiekėją įrašyti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, pažeidė ne tik ieškovės teisę sudaryti Pirkimo sutartį, bet ir imperatyviąsias viešųjų pirkimų normas.

5. Ieškovė nurodė, kad nors perkančioji organizacija apie 2023 m. rugsėjo 28 d. priimtą sprendimą atmesti ieškovės Pretenziją 1 grindė trečiojo asmens pateiktais paaiškinimais bei kitais dokumentais, taip pat trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktais metiniais pranešimais, tačiau atsakovė šių dokumentų, kuriais grindė savo sprendimą atmesti ieškovės Pretenziją 1, nepateikė. 2023 m. spalio 4 d. pateikė raštą, kuriuo atsisakė pateikti dokumentus. Šie dokumentai ieškovei buvo būtini, siekiant užtikrinti ieškovės teisę į tinkamą peržiūros procedūrą. Taip pat šie dokumentai buvo būtini vertinant atsakovės 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo atmesti ieškovės Pretenziją 1 argumentų teisingumą ir pagrįstumą bei buvo būtini siekiant tinkamai apsibrėžti būsimo teisminio ginčo ribas. Vis dėl to, atsakovė, atsisakydama pateikti dokumentus, visiškai nemotyvavo savo neteisėto sprendimo įslaptinti dokumentus. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 28 d. rėmėsi dokumentais, kuriuos pati neteisėtai įslaptino, o tai sudarė ieškovei teisėtą pagrindą laikyti, kad tiek 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendime minimi dokumentai, tiek dėstytos faktinės aplinkybės apskritai net neegzistuoja. Atsakovė savo veiksmais nesąžiningai ir neteisėtai naudojosi neribota savo diskrecija ir tuo pažeidė ieškovės teises tinkamai pasinaudoti peržiūros procedūromis ikiteisminėje stadijoje. Taigi, atsakovė nepateikdama ieškovei susipažinti dokumentų, neteisėtai sudarė kliūtis ieškovei tinkamai pasinaudoti peržiūros procedūromis bei neteisėtai kliudė tinkamai apsibrėžti būsimo ginčo ribas, dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų, gali būti poreikis ginčo ribas, dalyką ir pagrindą nustatyti teisminėje stadijoje. Aplinkybė, jog atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė minėtus dokumentus, įrodo, kad atsakovė nesąžiningai kliudė ieškovei tinkamai apsibrėžti būsimo teisminio ginčo ribas. Atsakovės elgesys ikiteisminėje stadijoje patvirtina, jog ji priėmė sprendimą nenagrinėti 2023 m. spalio 5 d. gautos ieškovės Pretenzijos 2, turint tikslą, kad kol ieškovė laukė sprendimo dėl Pretenzijos 2, sudaryti neteisėtą Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2023 m. spalio 10 d., praėjus vos 3 min. po atsakovės sprendimo nenagrinėti ieškovės Pretenzijos 2, neteisėtai pasirašė Pirkimo sutartį.

6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei dar iki Pirkimo sutarties pasirašymo buvo žinoma, kad ieškovė teiks teismui ieškinį dėl Pretenzijos 1 atmetimo. Be to, ieškovė Pretenzijoje 2 aiškiai nurodė, kad ieškovė ruošiasi teisminiam nagrinėjimui dėl atmestos Pretenzijos 1 ir, kad ieškovės 2023 m. spalio 2 d. paprašyti dokumentai yra būtini apsibrėžti būsimo teisminio ginčo ribas. Ieškovė iki Pirkimo sutarties sudarymo atsakovei pateikė Pretenziją 2, kurią atsakovė privalėjo išnagrinėti ir priėmus sprendimą dėl pateiktos Pretenzijos 2 privalėjo taikyti 10 dienų Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą, kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 103 straipsnio 2 dalyje, todėl atsakovė negalėjo 2023 m. spalio 10 d. sudaryti Pirkimo sutarties. Taigi, atsakovė akivaizdžiai pažeisdama savo imperatyvią pareigą tinkamai vykdyti peržiūros procedūras pažeisdama pareigą užtikrinti teisių gynybos veiksmingumą, neteisėtai nusprendė nenagrinėti ieškovės Pretenzijos 2 ir nesudarė galimybių ieškovei apginti tokias pažeistas teises: atsakovė sprendimą nenagrinėti ieškovės Pretenzijos 2 CVP IS priemonėmis išsiuntė 2023 m. spalio 10 d. 10 val. 55 min, o Pirkimo sutartį atsakovė pasirašė praėjus tik 3 min. – 10 val. 58 min. Atsakovės sudaryta Pirkimo sutartis privalo būti pripažinta negaliojančia vadovaujantis VPĮ 105 straipsnio 1 dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu nusprendė: panaikinti atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir UAB „VA STATYBA“ pasiūlymo pripažinimo Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu; taikyti alternatyviąją sankciją – atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai skirti 74 533,75 Eur baudą; kitą ieškinio dalį atmesti; nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 4 d. atsisakymą pateikti dokumentus ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus; priteisti ieškovei UAB „Infes“ iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 19 494,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė dėl atsakovės 2023 m. spalio 4 d. rašto ir juo pateikto įpareigojimo nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, iš karto ieškiniu kreipėsi į teismą. Teismas vertino, kad toks įpareigojimas patikslinti prašymą negali būti atskiru bylos dalyku, todėl ši ginčo dalis negali būti nagrinėjama teismine tvarka bei sudaro pagrindą šioje dalyje bylą nutraukti.

9. Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje numatytu kvalifikacijos reikalavimu reikalaujama tam tikro dydžio vidutinių metinių pajamų būtent iš statybų darbų veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, todėl siekiama nustatyti tiek ekonominį ir finansinį, tiek techninį ir profesinį tiekėjo pajėgumą. Atsižvelgus į tai, teismas nusprendė, kad Pirkime turėjo būti vertinamos tik paties trečiojo asmens savarankiškai gautos pajamos tik iš statybų darbų veiklos, atmetus subrangovams išmokėtas sumas. Kadangi trečiojo asmens atsakovei pateiktuose duomenyse nėra išminusuotos sumos subrangovams, teismas konstatavo, kad deklaracijoje trečiojo asmens pateikta informacija apie jo iš statybos darbų gautas per paskutinius 3 finansinius metus gautas pajamas nėra teisinga ir tinkama įrodyti jo atitiktį iškeltam atsakovės kvalifikacijos reikalavimui.

10. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo su pasiūlymu atsakovei pateikė užsakovų pažymas ir savo jėgomis atliktų darbų sąrašą, kuriame buvo nurodyti du objektai. Pirmu numeriu nurodyta, kad trečiasis asmuo atliko statybos darbus pagal projektą „Modernaus miego sutrikimo ir sveikatingumo paslaugų įkūrimas“ (duomenys neskelbtini)“ , kurių vertė – 6 747 208,06 Eur be PVM (toliau – ir Sutartis I). Antru numeriu nurodyti Gamybos paskirties pastato statybos darbai (duomenys neskelbtini) (nauja Statyba), trečiojo asmens atliktų darbų vertė – 4 469 352,79 Eur be PVM (toliau – ir Sutartis II). Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens atsakovei su pasiūlymu pateiktame atliktų darbų sąraše apie pagal Sutartį II savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę nurodyta informacija – 4 469 352,79 Eur be PVM – yra neteisinga. Teismas nusprendė, kad trečiasis asmuo pagal Sutartį II neatitinka Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje numatyto kvalifikacijos reikalavimo.

11. Teismas nesutiko su trečiojo asmens teiginiais, kad aplinkybė, jog dalis jos pateiktų duomenų – Sutartis I – pagrindžia atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, todėl duomenys apie Sutarties II vykdymą nelemia tikrovės neatitinkančios informacijos nepripažinimo melaginga. Teismas pažymėjo, kad pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24) 57 straipsnio 4 dalies h punkto, kurio esmė perkelta į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nuostatą, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūrų, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti trečiojo asmens veiksmai nesuteikiant tikrosios informacijos apie savarankiškai atliktus statybos darbus ir iš to gautas pajamas yra traktuojamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris taip pat pripažįstamas perkančiosios organizacijos klaidinimu, todėl atsakovė turėjo pagrindą kvalifikuoti tiekėjos pateiktą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą ir pašalinti iš Pirkimo procedūrų pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą.

12. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie jo savarankiškai atliktų statybos darbų vertę pagal Sutartį II ir pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų patikimumo principus, todėl vertinti, ar jis atitinka atrankos kriterijus pagal Sutartį I, nagrinėjamoje byloje netikslinga. Teismas pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu iškėlė klausimą ir dėl trečiojo asmens pagal Sutarties I savarankiškai atliktų statybos darbų vertės duomenų patikimumo pagal naujai paaiškėjusius duomenis, todėl teigti, kad nėra ginčo dėl trečiojo asmens atitikties Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje numatytam kvalifikacijos reikalavimui, nėra pagrindo.

13. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai, kuriais ji prašo įpareigoti atsakovę atlikti su viešojo pirkimo procedūromis susijusius veiksmus, nėra susiję su ieškovės ginamomis teisėmis ir pagal savo prigimtį yra laikytini išvestiniais reikalavimais, kurie yra susiję su atsakovės priimtų sprendimų teisėtumo vertinimu. Be to, viešojo pirkimo procedūrų atlikimas, tarp jų ir sprendimų atmesti vieno ar kito tiekėjo pasiūlymą, skelbti informaciją apie tiekėjus, priskirtinas ne teismo, tačiau perkančiosios organizacijos kompetencijai, todėl teismas negali šių veiksmų atlikti už perkančiąją organizaciją. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, civilinės bylos dalį, kuria yra prašoma teismo naikinti atsakovės atsisakymą įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus, nutraukė.

14. Teismas nurodė, kadangi trečiasis asmuo pateikė atsakovei informaciją, kuri yra neteisinga ir turėjo būti pašalintas iš viešojo pirkimų procedūrų, o atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu yra pripažintas neteisėtu, todėl atsakovės 2023 m. spalio 10 d. sudaryta Pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas vertino, jog sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes pasunkintų jos funkcijų, susijusių su viešojo intereso apsauga, vykdymą. Teismas nusprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje kyla poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų – 1 proc. dydžio sutarties vertės dydžio baudą, t. y. 74 533,75 Eur baudą.

15. Teismas netenkino ieškovės prašymo skirti trečiajam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes trečiasis asmuo įvykdė teismo įpareigojimus ir pateikė prašomą informaciją.

16. Teismas laikė, kad ieškovės reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimus dėl ieškovės pretenzijų atmetimo, atsisakymo pateikti pretenzijų nagrinėjimo duomenis ir pasiūlymų eilės nustatymą buvo grindžiami tais pačiais ieškinio pagrindais dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga ir yra tarpusavyje neatsiejamai susiję, todėl šiuos reikalavimus vertino kaip vieną materialųjį reikalavimą, kuris iš esmės buvo patenkintas. Teismas nusprendė, kad likęs reikalavimas – pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia – vertinant jį bylinėjimosi išlaidų kontekste irgi turi būti laikomas visiškai patenkintu. Teismas nurodė, kad nors faktiškai viešojo pirkimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, nes buvo nustatytas poreikis ją išsaugoti, tačiau konstatuotas jos neteisėtumas ir paskirta įstatyme nustatyta alternatyvioji sankcija, tačiau tai atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia turinį ir esmę. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai iš esmės buvo tenkinti visiškai, todėl visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Apeliaciniame skunde atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija prašo:

17.1. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Infes“ ieškinį atmesti visiškai.

17.2. Pirmojo reikalavimo netenkinus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei skirta alternatyvi sankcija (74 533,75 Eur bauda) ir baudos neskirti arba ją sumažinti.

17.3. Jeigu teismas laikys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus, tokiu atveju atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš trečiojo asmens.

17.4. Priteisti atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad perkančioji organizacija turėjo taikyti klaidingumo prezumpciją, kadangi trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kurie pagrįstų trečiojo asmens deklaracijos, joje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal kasacinio teismo praktiką ydingumo (klaidingumo) prezumpcija taikytina tuomet, kai tiekėjas negali įrodymais pagrįsti pateiktų duomenų teisingumo. Priešingai nei to reikalauja ydingumo (klaidingumo) prezumpcija, trečiasis asmuo neatsisakė atsakovei pateikti prašomų duomenų. Trečiasis asmuo atsakovei pateikė pažymą, kuria, kaip vėliau paaiškėjo, ir toliau teikė neteisingą informaciją. Pvz., UAB „Virpil“ pažymoje nurodyta, jog visus projektavimo darbus vykdė išimtinai užsakovas arba, kad vien tik už trečiojo asmens atliktus darbus užsakovas sumokėjo 4 469 352,72 Eur. Gavusi tokius duomenis, atsakovė negalėjo taikyti ydingumo prezumpcijos, nes jie tvirtino tariamą duomenų teisingumą. Tuo pačiu minėtais paaiškinimais trečiasis asmuo nurodė, kad savo atitiktį Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje įtvirtintam reikalavimui grindžia Sutartimi I, kas vis tiek lemia, kad trečiasis asmuo atitinka šį kvalifikacinį reikalavimą. Atsakovė ėmėsi priemonių patikrinti, ar nėra VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų. Klausimas dėl priemonių informacijai patikrinti įstatymų leidėjo yra paliktas perkančiosios organizacijos diskrecijai, nes būtent pati perkančioji organizacija turi būti įvertinusi ir įsitikinusi, kad galėtų kilus ginčui įrodyti, jog tiekėjas atitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Šiuo atveju teismas nėra konstatavęs, kad atsakovė pareigą patikrinti pretenzijoje nurodytą informaciją būtų vykdžiusi netinkamai. Tai, kad informacija melaginga, paaiškėjo tik teisminio proceso metu.

18.2. Nepaisant teismo nustatyto neteisingos informacijos fakto, perkančiajai organizacijai priimant sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pašalinimo pagrindu, kiekvienu atveju perkančioji organizacija atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į proporcingumo principo turinį, svarbus yra taikomų priemonių adekvatumo tikslams vertinimas, todėl perkančiosios organizacijos priimamas sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo atmetant jo pasiūlymą sietinas su perkančiosios organizacijos galimybėmis pasiekti jos tikslus vykdomame viešajame pirkime. Tiekėjas, pateikęs melaginga pripažintą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, negali būti automatiškai laikomas nepatikimu ir pašalinamas iš pirkimo procedūrų prieš tai neįvertinus individualaus jo elgesio, atsižvelgiant į visas reikšmingas tos konkrečios situacijos aplinkybes, ir motyvuotai to nepagrindus perkančiosios organizacijos sprendime. Šiuo atveju atsakovė sprendimo priėmimo metu negalėjo atlikti proporcingumo vertinimo, kadangi jai tuo metu nebuvo žinomas melagingos informacijos faktas (jis paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu). Nepaisant neteisingos informacijos fakto, nustačius trečiojo asmens visišką atitiktį kvalifikacijai, atsakovė neturėjo jokių abejonių dėl trečiojo asmens patikimumo, kad jis yra pajėgus įvykdyti Pirkimo sutartį. Net nevertinant tos aplinkybės, kad atsakovė sprendimo priėmimo metu negalėjo atlikti proporcingumo vertinimo, tą turėjo padaryti teismas skundžiamu sprendimu. Teismas palikdamas sutartį galioti de facto (faktiškai) konstatavo, jog trečiojo asmens veiksmai teikiant informaciją nesudaro pagrindo abejoti jo patikimumu. Tai reiškia, kad jo pašalinimas iš Pirkimo būtų neproporcingas galimam teisės pažeidimo pobūdžiui (sunkumui). Nepaisant nustatyto neteisingo informacijos fakto, neigiamas pasekmes dėl to patyrė išimtinai atsakovė, jai buvo paskirta alternatyvi sankcija – bauda ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, nors pati atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Dėl to skundžiamus sprendimas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.

18.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad siekdamas atitikti Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje nustatytą finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimą, trečiasis asmuo turėjo nurodyti savarankiškai gautas pajamas iš statybų darbų veiklos, atmetus subrangovams išmokėtas sumas. Teismas neteisingai vertino, jog Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje įtvirtintu reikalavimu siekiama nustatyti ne tik ekonominį ir finansinį pajėgumą, bet ir techninį ir profesinį tiekėjo pajėgumą. Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytas atskiras techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu. Kaip nurodyta teismų praktikoje, nepaisant aplinkybės, jog finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas nustatė įpareigojimą, kad minimali apyvarta būtų pasiekta su Pirkimu susijusioje veikloje, ginčo bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. egzistuojant atskirai Pirkimo sąlygai dėl tiekėjo profesinės patirties įvertinimo, nurodytas kvalifikacijos reikalavimas neturi būti aiškinamas, kaip įpareigojantis tiekėją duomenis apie minimalią apyvartą grįsti tik tokiomis pajamomis, kurios buvo gautos už jo paties de facto atliktus darbus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-79-553/2024).Taigi, šiuo atveju finansinis ir ekonominis tiekėjų pajėgumo reikalavimas neturėtų būti aiškinamas, atsižvelgiant ir į techniniam bei profesiniam pajėgumui keliamą tikslą, t. y. siekiant įsitikinti tiekėjo patirtimi, esant Pirkimo sąlygose nustatytam atskiram reikalavimui dėl tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo įvertinimo, kad priešingas vertinimas lemtų perteklinės ir neproporcingos Pirkimo sąlygos nustatymą.

18.4. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareigos grindžiant atitiktį finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimui remtis pajamomis, gautomis tik iš trečiojo asmens savarankiškai atliktų statybos darbų, vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. C-927/19 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022. Tačiau šiuo atveju bylų faktinės aplinkybės skiriasi, nes Pirkimo sąlygose buvo įtvirtintas atskiras techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas, susijęs su tiekėjo patirtimi konkrečioje statybos darbų srityje, kas lemia, jog teismas negalėjo vadovautis minėtais ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimais, nes bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

18.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) pateiktų statybos darbų sąvokos reglamentavimo. Kadangi Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio ekonominis ir finansinis reikalavimas buvo susietas su pajamomis, gautomis iš veiklos „statybos darbai“, atsakovė rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punkte įtvirtinta statybos darbų sąvoka – pagal kurią darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Sąvokos „statybos darbai“ apibrėžimas nepateikia nuorodos, jog statybos darbai privalomai turi būti atliekami tik paties rangovo pajėgumais. Priešingai, Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 punkte įtvirtinta rangovo teisė pasitelkti subrangovus statybos darbams atlikti. Tas pats numatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad jeigu užduočiai įvykdyti pasitelkiami subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad statybos darbus tiekėjas gali atlikti tiek būdamas rangovu, tiek generaliniu rangovu. Šiuo atveju Pirkimo sąlygose dėl finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimo nebuvo detalizuota, jog į vidutines metines pajamas gali būti traukiami tik tie darbai, kurie tiekėjo atlikti jam vykdant išimtinai tik rangovo, bet ne generalinio rangovo, funkcijas. Tokio reikalavimo dėl finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimo nėra nustatyta ir Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Tuo tarpu dėl techninio ir profesinio pajėgumo Metodikoje ir Pirkimo sąlygose yra aiškiai įtvirtinta, jog tiekėjas privalo remtis tik savo pajėgumais. Pirmosios instancijos teismas minėtų argumentų nevertino, nurodęs, kad Statybos įstatymas, minėtos CK rangos santykius reglamentuojančios nuostatos, nėra taikytinos, kas prieštarauja teismų praktikai, kad kitos teisės normos taikytinos subsidiariai su VPĮ.

18.6. Teismas nevertino Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvados ir dėl jos nepasisakė, kas reiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pagal teismų suformuotą praktiką VPT išvada teismui nėra privaloma, tačiau ji vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismas net ir nuspręsdamas nesivadovauti VPT išvada ir priimdamas priešingą nei išvadoje nurodyti argumentai sprendimą, privalėjo motyvuoti, kodėl išvada yra atmestina ir ja teismas nusprendė nesivadovauti, o ne visiškai ją ignoruoti.

18.7. Atsakovė iš esmės nesutinka su teismo sprendimu pripažinti jos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir sutartį neteisėtais. Visgi, teismui vertinant, jog 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas neteisėtas, atsakovė neginčija tos skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo išsaugota atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta rangos sutartis, jos vykdymo tęstinumas, tačiau tuo pačiu atsakovė nesutinka su jai taikyta alternatyvia sankcija (bauda), jos dydžiu. Šiuo atveju pats teismas padarė išvadą, jog perkančioji organizacija buvo suklaidinta trečiojo asmens nustačius jo didelį nerūpestingumą. Taigi, teismas perkančiosios organizacijos kaltės nekonstatavo, nenurodė jokių jos padarytų pažeidimų ar neteisėtų veiksmų. Taigi, teismo paskirta bauda už trečiojo asmens padarytus pažeidimus prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, pati bauda nebuvo individualizuota, kas reiškia, kad buvo paskirta neteisėtai. Teismo nurodyti bendro pobūdžio, iš esmės bet kokiai situacijai pritaikomi motyvai, kad bauda skiriama atsižvelgus į „perkančiosios organizacijos veiklos specifiką, padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, proporcingumo principą“ negali būti laikomi baudos individualizavimu, kadangi visiškai nėra aišku, kas lėmė tokį baudos dydį. Taigi, šiuo atveju bauda iš viso neturėjo būti paskirta perkančiajai organizacijai arba turėtų būti sumažinta.

18.8. Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes nepagrįstai iš perkančiosios organizacijos priteisė 100 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Visų pirma, teismas nepagrįstai nusprendė, kad buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai. Nors teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai iš esmės buvo tenkinti visiškai, nes visi ieškinio reikalavimai (net ir tie, kurie buvo atmesti arba dėl kurių bylos dalys buvo nutrauktos) buvo grindžiami tais pačiais ieškinio pagrindais, kas sudaro vieną materialųjį reikalavimą, tačiau tokie teismo argumentai prieštarauja paties teismo priimto skundžiamo sprendimo rezoliucinei daliai („ieškinį tenkinti iš dalies“). Šiuo atveju ieškovė pareiškė 7 reikalavimus, iš kurių tik 3 buvo patenkinti, 1 atmestas, o dėl 3 reikalavimų ginčas buvo nutrauktas ieškovės nenaudai, kas reiškia, kad negalėjo būti priteista 100 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Antra, teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones bei 2023 m. spalio 30 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria nebuvo pritaikytos ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, parengimą, nors tiek prašymas, tiek atskirasis skundas buvo atmesti. Tuo tarpu žyminio mokesčio už šiuos procesinius dokumentus teismas nepriteisė, teisingai pastebėjęs, kad prašymas ir atskirasis skundas buvo teismų atmesti. Trečia, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovės, nors ji savo interesus šiuo atveju gynė prieš du procesinius varžovus (perkančiąją organizaciją ir trečiąjį asmenį).

19. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VA STATYBA“ prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Infes“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas. Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad bet kokios neteisingos informacijos apie kvalifikaciją pateikimas viešajame pirkime, lemia privalomą tiekėjo pašalinimą iš viešojo pirkimo. Visų pirma, teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad vien tik neteisingos informacijos pateikimo faktas, neatliekant jokio papildomo vertinimo, turėjo sąlygoti trečiojo asmens pašalinimą iš Pirkimo ir skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl Pirkimo laimėtojo neteisėtumą. Teismas nenustatinėjo ir neatliko vertinimo, ar nustačius netikslios informacijos pateikimo faktą, trečiasis asmuo turėtų būti laikomas nepatikimu, todėl su juo negalėjo būti sudaroma Pirkimo sutartis. Antra, atsakovė nuolat ir nuosekliai vertino bei sprendė, jog trečiasis asmuo yra patikimas tiekėjas: 1) sudarė viešojo pirkimo sutartį iš karto pasibaigus atidėjimo terminui; 2) prašė panaikinti (netaikyti) laikinąsias apsaugos priemones; 3) nesutiko su ieškovės atskiruoju skundu dėl teismo nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių; 4) visuose procesiniuose dokumentuose nuolat įrodinėjo, kad Pirkimo sutartis turi būti išsaugota. Taigi, atsakovė nėra praradusi jokio pasitikėjimo trečiuoju asmeniu. Priešingai, atsakovė nuosekliai rodė pasitikėjimą trečiuoju asmeniu. Be to, trečiojo asmens kvalifikacija, kurios buvo reikalaujama Pirkime, buvo objektyviai pagrįsta. Trečia, civilinėje byloje nebuvo nustatytas nei vienas faktas, jog trečiasis asmuo siekė tyčia suklaidinti atsakovę, teikė informaciją apie kvalifikaciją, kurios nėra įgijęs, ar trečiojo asmens pateiktos informacijos (ne) teisingumas arba ne (tikslumas) būtų pakeitęs Pirkimo rezultatus. Trečiasis asmuo nuosekliai teikė duomenis apie savo pajamas, gautas iš statybų veiklos bei informaciją apie įgyvendintus projektus, kurie buvo reikalingi profesiniam ir techniniam pajėgumui pagrįsti. Ketvirta, teismas nevertino, ar trečiojo asmens pašalinimas iš Pirkimo būtų buvęs proporcingas, nors proporcingumo vertinimas vienas iš esminių kriterijų, kuriuos turi atitikti ne tik atsakovės sprendimai Pirkime, tačiau ir teismo sprendimas, kuriame tikrinami sprendimų, priimtų viešajame pirkime, teisėtumas. Dar daugiau, nors teismas nevertino, ar būtų buvę proporcinga trečiąjį asmenį pašalinti iš Pirkimo, tačiau teismas nuspendė, jog trečiasis asmuo yra tiek patikimas, jog būtų leidžiama baigti Pirkimo sutarties vykdymą.

19.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo pateikė neteisingą informaciją dėl atitikties Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio reikalavimui. Byloje buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo, teikdamas informaciją dėl atitikties 32.7 papunkčio nustatytam reikalavimui, į vidutines pajamas įtraukė ir sumas, kurios buvo išmokėtos trečiojo asmens subrangovams. Teismas nepagrįstai šias aplinkybes vertino kaip pažeidžiančias VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus ir vien tik dėl šio fakto sprendė, kad tai lemia atsakovės sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju. Šiuo atveju vien tik (ne)tikslios informacijos pateikimo faktas negali lemti tiekėjo pašalinimo. Be to, teismas netinkamai vertino ir finansinio bei ekonominio pajėgumo vertinimo kriterijų. Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje numatytas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas buvo nustatytas, atsižvelgiant į VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 47 straipsnio 3 dalį, ir Metodikos 10 punkto, 12 punkto ir 12.4 papunkčio nuostatas. Metodikos 12 punktas nustato, kad vertinant ūkio subjekto pajamas, galima reikalauti tam tikros ūkio subjekto metinių pajamų sumos iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jei ši informacija turima. Tai, kad ginčo atveju perkančioji organizacija pasirinko Pirkimo dokumentuose tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumo reikalavimą nustatyti pareikalaujant pateikti duomenis ne apie atitinkamo laikotarpio metinių pajamų sumą iš visos veiklos, o veiklos, su kuria yra susijęs atliekamas Pirkimas, nereiškia, kad tokiu atveju besąlygiškai taikoma ESTT ir kasacinio teismo suformuota taisyklė, jog tokio pobūdžio reikalavimu yra siekiama patikrinti ne tik finansinį ir ekonominį tiekėjo pajėgumą, bet ir techninį ir profesinį jo pajėgumą. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo visiškai pagrįstai deklaruodamas vidutines pajamas iš su Pirkimu susijusios (statybų) veiklos įtraukė ir pajamas, kurias jis gavo kaip generalinis rangovas.

20. Atsiliepime į atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VA STATYBA“ apeliacinius skundus, ieškovė UAB „Infes“ prašo: atmesti atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „VA STATYBA“ apeliacinius skundus ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Nors atsakovė ginčija teismo sprendime pateiktą išaiškinimą dėl jos pareigos taikyti ydingumo (klaidingumo) prezumpciją, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, kaip protinga, rūpestinga ir atidi perkančioji organizacija, negalėjo trečiojo asmens pateiktų duomenų vertinti kaip objektyviai teisingų. Atsakovė Pirkimo procedūros metu negavo nei vieno dokumento, duomens, kuris objektyviai patvirtintų, kad trečiasis asmuo atliko statybos darbus savo jėgomis už visą Sutarties II vertę. Priešingai, atsakovė gavo pakankamai informacijos, kuri jai turėjo kelti įtarimą dėl trečiojo asmens deklaruotų kvalifikacijos duomenų klaidingumo ir, trečiajam asmeniui objektyviais įrodymais neįrodžius deklaruotų duomenų teisingumo, turėjo pareigą taikyti trečiojo asmens kvalifikacijos duomenų ydingumo (klaidingumo) prezumpciją. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir ikiteisminėje stadijoje būtų pareikalavusi šių dokumentų, dar ikiteisminėje stadijoje būtų atskleista, kad trečiasis asmuo už deklaruotos Sutarties II vertę neatliko statybos darbų išimtinai savo jėgomis. Visgi, atsakovė iš trečiojo asmens šių dokumentų nepaprašė, o savo ydingumo (klaidingumo) prezumpcijos netaikymą teisina nežinojimu. Atsakovė dėl savo „nežinojimo“ pagrįstai nėra atleidžiama nuo atsakomybės dėl ydingumo (klaidingumo) prezumpcijos netaikymo. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte yra aiškiai, tiksliai nurodyta, kad melagingos informacijos teikimu yra kvalifikuojama situacija, kai tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patirtinančių duomenų. Vadinasi, nepaisant to, ar atsakovė Pirkimo procedūroje žinojo ar nežinojo tam tikrų aplinkybių, kurios buvo patvirtintos / įrodytos teisme, atsakovė nagrinėjamą situaciją galėjo objektyviai kvalifikuoti trečiojo asmens melagingos informacijos teikimu, nes atsakovei nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kuriais trečiasis asmuo patvirtintų savo deklaruotos informacijos teisingumą, o tai savaime lemia pareigą taikyti ydingumo (klaidingumo) prezumpciją.

20.2. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas sprendimą priėmė remdamasis išimtinai nustatyta faktine aplinkybe, jog trečiasis asmuo Pirkime pateikė neteisingą (melagingą) informaciją, o tai nėra pakankamas pagrindas pasiūlymui pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą atmesti. Be to, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, ar trečiojo asmens pasiūlymo atmetimas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu yra proporcingas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ne tik trečiojo asmens melagingos informacijos pateikimo faktą, bet ir nesąžiningą ir nepatikimą trečiojo asmens elgesį, dėl kurio proporcinga trečiąjį asmenį šalinti iš Pirkimo procedūrų. Teismas priimtu sprendimu motyvuotai nusprendė, jog trečiasis asmuo pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų patikimumo principus ir pagrįstai atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą (dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens paskelbimo Pirkimo laimėtoju) pripažino neteisėtu, bei pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo privalėjo būti pašalintas iš Pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo. Įvertinus trečiojo asmens, kaip tiekėjo, nepatikimą ir nesąžiningą elgesį ikiteisminiame bei teisminiame procese, teismo sprendimas dėl trečiojo asmens pašalinimo iš Pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pateikimo užtikrino proporcingumo principo laikymąsi. Trečiojo asmens nesąžiningu elgesiu padarytas pažeidimas, kai jis sąmoningai suprato tokio savo neteisėto elgesio faktą (nes visomis priemonėmis siekė jį užmaskuoti), yra toks esminis ir reikšmingas, kad trečiasis asmuo objektyviai turėjo prarasti savo patikimumą, o atsakovė – galimybę pasitikėti tokio tiekėjo sąžiningumu ir patikimumu. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde neteisingai teigia, kad iš byloje surinktų duomenų negalima daryti išvados, kad jis siekė tyčia suklaidinti atsakovę. Priešingai, trečiasis asmuo teikė deklaratyvius, dviprasmiškus duomenis, slėpė turimą informaciją apie teisingus savo kvalifikacijos duomenis ir taip valingai klaidino atsakovę bei bandė suklaidinti ir teismą. Taigi, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens veiksmai laikytini dideliu nerūpestingumu, nukreiptu į sąmoningą siekį suklaidinti atsakovę dėl atitikties nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.

20.3. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad teismas, palikdamas galioti Pirkimo sutartį, konstatavo, kad trečiojo asmens veiksmai Pirkime nesudarė pagrindo abejoti jo patikimumu. Priešingai, teismas sprendime konstatavo, kad trečiasis asmuo pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų patikimumo principus, dėl ko tokį tiekėją proporcinga pašalinti iš Pirkimo procedūrų. Teismas pripažino Pirkimo sutartį neteisėta, tačiau sprendimu paliko galioti neteisėtą Pirkimo sutartį, ir pritaikė alternatyvią sankciją, nes nusprendė, kad šios Pirkimo sutarties pripažinimas niekine būtų sukėlęs neproporcingų padarinių – sporto komplekso statybos organizavimas iš naujo neapibrėžtam periodui pažeistų visuomenės (Plungės miesto gyventojų) interesus ir lūkesčius. Be to, alternatyvios sankcijos pritaikymas nagrinėjamu atveju nereiškia, jog teismas sprendimu patvirtino trečiojo asmens patikimumą. Priešingai, teismas sprendime aiškiai konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlymas Pirkime turėjo būti atmestas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, o Pirkimo sutartis yra laikoma neteisėta, kas reiškia teismo patvirtinimą, kad trečiasis asmuo, kaip tiekėjas, yra vertinamas kaip nepatikimas, dėl ko turėjo būti pašalintas iš Pirkimo procedūrų.

20.4. Nors trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė nuolat ir nuosekliai vertino ir sprendė, kad trečiasis asmuo yra patikimas tiekėjas, tačiau tokia trečiojo asmens pozicija yra visiškai nepagrįsta. Atsakovė visus šiuos veiksmus atliko ne dėl trečiojo asmens patikimumo, bet išimtinai tik dėl atsakovei 2023 m. skirtų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų įsisavinimo iki 2023 m. gruodžio pabaigos. Atsakovė negalėjo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu proporcingumo iš esmės tik dėl savo pareigų netinkamo vykdymo bei tyčinės veikos ir siekio kuo greičiau sudaryti Pirkimo sutartį. Nors atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko nepagrįstai patyrė neigiamas pasekmes, tačiau teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus, kadangi atsakovė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga perkančioji organizacija, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų tiesą ir priimtų trečiojo asmens nesąžiningam elgesiui Pirkime proporcingą sprendimą, bei pažeidė imperatyviąsias viešųjų pirkimų normas, įtvirtintas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 58 straipsnio 3 dalyje. Be to, atsakovė netgi siekė, jog objektyvi tiesa apskritai nebūtų nustatyta: ieškovei dublike paprašius teismo išreikalauti dokumentus, kurie atskleistų trečiojo asmens melagingos informacijos pateikimą, atsakovė savo rašytiniais paaiškinimais prašė teismo šių dokumentų iš trečiojo asmens neišreikalauti.

20.5. Atsakovės ir trečiojo asmens teiginys, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą yra nepagrįstas. Pirkimo sąlygų 32.7 papunktis reikalavo, kad tiekėjo vidutinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, paskutiniais 3 finansiniais metais (o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios) būtų ne mažesnės nei 4 200 000 Eur. Šiuo atveju tiekėjas, norintis pagrįsti atitiktį šiam reikalavimui, turėjo įrodyti ne vidutines metines visos veiklos pajamas, bet vidutines metines pajamas iš veiklos, susijusios su atliekamu Pirkimu. Teismas skundžiamame sprendime teisingai vertino, kad Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas dėl metinės apyvartos vykdant veiklą, susijusią su Pirkimo objektu, yra susijęs su ūkio subjektų ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, kuriuo taip pat siekiama įrodyti ūkio subjektų techninius ir profesinius pajėgumus. Taigi, teismas, priimdamas skundžiamą, teisingai vertino, jog trečiasis asmuo (siekdamas įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą ir tuo pačiu savo techninius ir profesinius pajėgumus pagal Pirkimo sąlygų 32.7 papunktį) negalėjo deklaruoti pajamų, gautų už darbus, kurių pats de facto neatliko, t. y. kuriuos atliko trečiojo asmens subrangovai ir jungtinės veiklos partneriai (neišviešinti Pirkime pateiktame trečiojo asmens pasiūlyme).

20.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, teisingai nesirėmė atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, jog kvalifikacijos reikalavimo turinys turi būti nustatomas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, o ne pagal viešuosius pirkimus (ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus) reglamentuojančius teisės aktus. Nepriklausomai nuo to, kad Statybos įstatyme įtvirtinta statybos darbų sąvoka nenurodo, jog statybos darbai yra išimtinai tik tie statybos darbai, kuriuos atlieka rangovas savo jėgomis, nagrinėjamo ekonominio – finansinio pajėgumo reikalavimo specifika privalėjo būti aiškinama atsižvelgiant į Metodikos 12.4 papunktyje, kuris tokį pajėgumo reikalavimą būtent ir reglamentuoja ir kurio taikymo ir aiškinimo taisykles suformavo ESTT prejudiciniame sprendime byloje C-927/19 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022.

20.7. Byloje pateikti įrodymai taip pat pagrindžia, jog trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti atitiktį Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio kvalifikacijos reikalavimui, į deklaruotas atliktų statybos darbų pajamas įsitraukė ir pajamas, gautas ne už statybos darbus (pvz., projektavimo, energetinio efektyvumo, kadastrinių matavimų, paveldosaugos darbų, inžinerinės paslaugas, kertamų medžių atkuriamosios vertės kompensavimą ir kt.), tokiu būdu melagingai išdidindamas deklaruotą pajamų už trečiojo asmens atliktus statybos darbus dydį.

20.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 100 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendime tenkino ieškovės pagrindinį reikalavimą, darytina išvada, kad teismas patenkino ieškovės reikalavimus iš esmės. Teismas pagrįstai visus ieškovės pareikštus reikalavimus vertintino kaip vieną materialųjį reikalavimą, nes pagrindinis reikalavimas ir visi išvestiniai reikalavimai buvo grindžiami tais pačiais patikslinto ieškinio pagrindais dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga bei yra tarpusavyje neatsiejamai susiję. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad likęs reikalavimas (kuris nebuvo pagrindinis ieškinio reikalavimas – pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia) vertinant jį bylinėjimosi išlaidų kontekste irgi turi būti laikomas visiškai patenkintu. Nors faktiškai Pirkimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, nes buvo nustatytas poreikis ją išsaugoti, tačiau konstatuotas jos neteisėtumas ir paskirta įstatyme nustatyta alternatyvioji sankcija, visiškai atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia turinį ir esmę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino ieškovės procesinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas 2023 m. spalio 23 d. nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą atsakovės naudai. Teismas tik priimtu sprendimu išnagrinėjo bylą ir pagrindinis ieškovės reikalavimas iš esmės buvo patenkintas, t. y. ieškovė ginčą byloje laimėjo, o atsakovė – pralaimėjo, todėl bylinėjimosi išlaidos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties parengimą pagrįstai buvo priteistos ieškovės naudai.

21. Atsiliepime į atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VA STATYBA“ prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Infes“ ieškinį atmesti; nusprendus, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistu, nekeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti trečiojo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Atsakovė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad trečiasis asmuo privalėjo būti pašalintas iš ginčo Pirkimo. Teismas, visų pirma, turėjo nustatyti, ar trečiojo asmens pateikta informacija gali būti pripažinta melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto kontekste. Antra, turėjo išsiaiškinti, ar padarytas pažeidimas yra tokio rimtumo, kad atsakovė privalėjo pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais.

21.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad trečiojo asmens pateikta informacija yra melaginga. Nors civilinėje byloje buvo nustatyta, kad trečiojo asmens pateikta informacija apie kvalifikaciją neatitinka objektyvios tiesos kriterijaus, tačiau vien tik šios faktinės aplinkybės pagrindu teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo privalėjo būti pašalintas iš Pirkimo. Šiuo atveju teismas visiškai nevertino, ar trečiojo asmens suklydimas (netikslios informacijos pateikimas) buvo esminis, tyčinis veiksmas, siekiant paveikti Pirkimo rezultatus, ar turėjo būti vertinamas kaip mažareikšmis. Trečiojo asmens komunikacija su atsakove buvo nuosekli, nuo pat 2023 m. rugsėjo 21 d. trečiasis asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad savo kvalifikacijos negrindžia sutarties su UAB „Virpil“ vykdymu. Kita vertus, trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog trečiasis asmuo klaidino atsakovę arba atsakovė apeliaciniame skunde nurodytas faktas, jog trečiojo asmens deklaruota atliktų darbų pagal sutartį su UAB „Virpil“ vertė paaiškėjo tik civilinės bylos nagrinėjimo metu.

21.3. Net ir nustačius neteisingos, netikslios (melagingos) informacijos pateikimo faktą, automatinis tiekėjo pašalinimas iš Pirkimo nėra galimas, prieš tai neatlikus tokio sprendimo proporcingumo vertinimo. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad teismas neteisėtai, pažeisdamas proporcingumo principą, nusprendė, kad trečiasis asmuo turėjo būti pašalintas iš Pirkimo. Atsakovės pasitikėjimas trečiuoju asmeniu nėra prarastas. Atsakovė pagrįstai ir teisingai nurodė, jog teismo sprendimas pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją melaginga ir dėl to atsakovės sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju pripažinus neteisėtu, yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.

21.4. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad teismas netinkamai aiškino Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje nustatytą finansinio pajėgumo reikalavimą. Tai yra, teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje įtvirtintu reikalavimu siekiama nustatyti ne tik ekonominį ir finansinį pajėgumą, bet ir techninį ir profesinį tiekėjo pajėgumą. Be to, teismas netinkamai nustatė šio reikalavimo turinį, kadangi netaikė statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios apibrėžta statybos darbų sąvoka, be kita ko, apimanti ir subrangovo atliekamus darbus. VPT išvadoje, kurios teismas visiškai nepagrįstai nevertino, pažymėta, kad sprendžiant dėl pateikto reikalavimo turinio, yra būtina vertinti ir tą faktą kaip šis reikalavimas buvo apibrėžtas ir kaip jis galėjo būti suprantamas. Vis dėl to, tiek iš Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio turinio, tiek ir iš Metodikos 10 punkto, 12 punkto ir 12.4 papunkčio nuostatų nėra aišku, jog tiekėjas, grįsdamas savo ekonominį ir finansinį pajėgumą, gautas pajamas iš su pirkimu susijusios veiklos turėjo suprasti tik kaip jo paties, savarankiškai ar savo jėgomis atliktų darbų vertę, iš šių pajamų išskaičiuojant sumas, kurias tiekėjas sumokėjo savo subrangovams, medžiagų tiekėjams. Esant netikslioms (neaiškioms) arba dviprasmiškoms Pirkimo sąlygoms, tyčinio klaidinimo nustatyti nėra teisiškai įmanoma. Taigi, tokia pateikta informacija, ypatingai įvertinus tai, jog ginčo dėl trečiojo asmens atitikties šiam reikalavimui civilinėje byloje nebuvo, trečiojo asmens pateiktos informacijos negalima pripažinti melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu.

21.5. Atsakovė pagrįstai teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nemotyvavo dėl kokių priežasčių nevertino (ir atmetė) VPT pateiktą išvadą. Tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens apeliacinio skundo pagrindas yra grindžiamas netinkamu VPĮ nuostatų taikymu, ypatingai atsižvelgiant į esminį melagingos informacijos viešajame pirkime kvalifikavimo požymį – siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją ir paveikti pirkimo rezultatus. Būtent VPT išvadoje atkreipiamas dėmesys į šių aplinkybių būtiną vertinimą. Taigi, teismas, nevertinęs VPT išvados ir nenurodęs priežasčių dėl ko, padarė ne tik proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimą, tačiau ir netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, tai yra VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 46 straipsnio 8 dalį.

21.6. Teismas nepagrįstai atsakovei skyrė baudą. Nors atsakovė yra atsakinga už priimtus sprendimus viešajame pirkime, atsakovės atsakomybė kyla be kaltės, tačiau civilinėje byloje nagrinėtų teisinių santykių sudėtingumas ir besivystanti kasacinio teismo praktika, sudaro prielaidas paskirtą baudą sumažinti arba ją visai panaikinti.

21.7. Apeliaciniame skunde atsakovė pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi buvo patenkinti tik 3 ieškovės pareikšti reikalavimai iš 7. Be to, neturėjo būti priteistos ir ieškovės išlaidos, susijusios su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimu. Kita vertus, trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo prašymu pakeisti teismo sprendime ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, įpareigojant visas ieškovės patirtas išlaidas atlyginti trečiąjį asmenį. Civilinėje byloje ieškovė skundė atsakovės priimtus sprendimus ginčo Pirkime, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pateiktą pretenziją. Taigi, būtent atsakovės veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Be to, už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija, todėl jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai. Nors kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad ieškovės, ginčijančios sprendimus viešajame pirkime, išlaidas atlyginti turėtų ne tik perkančioji organizacija, tačiau ir Pirkimo laimėtojas, tačiau visiško atlyginimo perkėlimo klausimo trečiajam asmeniui nenumato nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis, nei ir kasacinio teismo praktika.

22. Atsiliepime į trečiojo asmens, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „VA STATYBA“ apeliacinį skundą, atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija prašo: tenkinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VA STATYBA“ apeliacinį skundą, tai yra panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Infes“ ieškinį atmesti; priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog vien tik neteisingos informacijos faktas lemia atsakovės sprendimo dėl Pirkimo neteisėtumą. Teismas neatliko privalomo proporcingumo vertinimo, t. y. nesiaiškino, ar nustatytas neteisingos informacijos faktas turi įtakos atsakovės priimto sprendimo dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju rezultatui. Teismas skundžiamu sprendimu išsaugojo Pirkimo sutartį, kas tuo pačiu reiškia, jog teismas trečiąjį asmenį laikė patikimu ir pajėgiu įvykdyti Pirkimo sutartį. Visgi, trečiojo asmens pašalinimas iš Pirkimo yra neproporcingas galimam teisės pažeidimo pobūdžiui (sunkumui). Tuo labiau, kad visas neigiamas pasekmes dėl to patiria atsakovė (jai paskirta alternatyvi sankcija – bauda), kuri iš viso neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

22.2. Trečiasis asmuo pagrįstai teigia, kad teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, tai yra teismas neteisingai aiškino Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje įtvirtintą finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimą. Atsakovė Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje nebuvo nustačiusi reikalavimo, kad vidutinės metinės pajamos iš statybos veiklos turi būti gautos tik iš savo jėgomis atliktų darbų ir nereikalaujama atimti sąnaudų, tokių kaip mokėtinų sumų subrangovams, medžiagų teikėjams ir pan. Tokio reikalavimo nėra nustatyta ir Metodikos 12.4. papunktyje. Šis reikalavimas kvalifikacijai nustatomas tais atvejais, kuomet reikia patikrinti ūkio subjekto finansinį ir ekonominį pajėgumą, bet ne patirtį, įvykdyti pirkimą. Priešingas aiškinimas lemtų, jog techninis ir profesinis reikalavimas būtų tikrinamas du kartus, t. y. tikrinant trečiojo asmens atitiktį Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytam reikalavimui bei Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje nustatytam reikalavimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25. 2023 m. liepos 7 d. perkančioji organizacija CVP IS paskelbė viešąjį pirkimą „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso, (duomenys neskelbtini), II etapo statybos darbai“ (1 t., b. l. 25–32).

26. Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 5 d. CVP IS priemonėmis informavo ieškovę apie priimtą sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę: pirmoje pasiūlymų eilėje nustatytas UAB „VA STATYBA“ pasiūlymas, antroje pasiūlymų eilėje nustatytas UAB „Infes“ pasiūlymas (1 t., b. l. 75).

27. 2023 m. rugsėjo 6 d. ieškovė pateikė prašymą leisti susipažinti su Pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlymu. Atsakovė tokį ieškovės prašymą tenkino ir 2023 m. rugsėjo 6 d. CVP IS priemonėmis pateikė ieškovei susipažinimui trečiojo asmens pasiūlymą.

28. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 18 d. atsakovei pateikė Pretenziją 1, kurioje nurodė, kad trečiasis asmuo, kuris Pirkime buvo pripažintas laimėtoju, teikė neteisingus, melagingus duomenis apie atitiktį Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje, 32.7 papunktyje įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu (1 t., b. l. 116–130).

29. 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakovė CVP IS priemonėmis kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama pateikti detalius paaiškinimus dėl Pretenzijoje Nr. 1 nurodytų argumentų dėl galimai atsakovei pateiktos melagingos informacijos (2 t., b. l. 60–64).

30. 2023 m. rugsėjo 21 d. trečiasis asmuo CVP IS priemonėmis pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pateikė tikslią ir teisingą informaciją apie atitiktį Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje ir 37.2 papunktyje nustatytiems reikalavimams (2 t., b. l. 65–70).

31. 2023 m. rugsėjo 25 d. trečiasis asmuo CVP IS priemonėmis pateikė papildomus paaiškinimus ir UAB „Virpil“ raštą, kuris paaiškino Pretenzijoje Nr. 1 keltus klausimus (2 t., b. l. 72–74).

32. 2023 m. rugsėjo 26 d. atsakovė CVP IS priemonėmis trečiajam asmeniui pateikė dar vieną prašymą paaiškinti, ar UAB „Virpil“ rašte nurodytos sumos yra su mokesčiais, bei pateikti kitą informaciją (2 t., b. l. 75–76).

33. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 26 d. CVP IS pranešimu informavo apie Pretenzijos 1 nagrinėjimo termino pratęsimą, nes atsakovė turi patikrinti Pretenzijos 1 argumentus, ir kreipėsi į trečiąjį asmenį (1 t., b. l. 362).

34. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 26 d. ir 2023 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į UAB „Virpil“ bei UAB „Ipsum“ dėl reikalingų duomenų. 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo gauti šių subjektų atsakymai (2 t., b. l. 77–79).

35. 2023 m. rugsėjo 28 d., vykdydamas atsakovės 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymą, trečiasis asmuo atsakovei pateikė papildomus paaiškinimus (2 t., b. l. 82–84).

36. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės Pretenziją 1, 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti ieškovės Pretenzijos 1 reikalavimus (1 t., b. l. 371).

37. 2023 m. spalio 2 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą pateikti duomenis ir dokumentus, kuriais atsakovė grindė atsakymą į Pretenziją 1: 1) UAB „VA STATYBA“ ir trečiųjų šalių papildomus paaiškinimus, kuriais atsakovė rėmėsi priimdama 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą; 2) UAB „VA STATYBA“ metinius pranešimus; 3) atspausdintą UAB „VA STATYBA“ pasiūlymo ataskaitą (1 t., b. l. 372–373).

38. 2023 m. spalio 4 d. atsakovė, nustačiusi, kad ieškovės susipažinimui jau buvo teiktas trečiojo asmens pasiūlymas, o prašomus pateikti metinius pranešimus turi pati ieškovė, nes juos cituoja Pretenzijoje 1, paprašė ieškovės papildomai paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu prašo pateikti prašyme nurodytus dokumentus (1 t., b. l. 374–375).

39. Ieškovė 2023 m. spalio 5 d. pateikė atsakovei Pretenziją 2 dėl jai nepateiktų duomenų ir dokumentų, kuriais buvo grindžiamas atsakymas į Pretenziją 1 (1 t., b. l. 376–381).

40. Ieškovė 2023 m. spalio 9 d. pateikė teismui ieškinį dėl 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei 2023 m. rugsėjo 18 d. Pretenzijos 1 atmetimo.

41. 2023 m. spalio 10 d. 10.55 val. atsakovė informavo ieškovę apie priimtą sprendimą nenagrinėti ieškovės Pretenzijos 2 (2 t., b. l. 19).

42. 2023 m. spalio 10 d. 11.05 val. perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo pasirašė Pirkimo sutartį.

43. 2023 m. spalio 10 d. 14.07 val. ieškovė informavo perkančiąją organizaciją apie tai, kad kreipėsi į teismą dėl 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei 2023 m. rugsėjo 18 d. Pretenzijos 1 atmetimo (2 t., b. l. 18).

44. Ieškovė 2023 m. spalio 12 d. paprašė atsakovės informuoti, kada ji priims sprendimą dėl prašomų dokumentų pateikimo ieškovei, bei informuoti, ar atsakovė sudarė Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu (2 t., b. l. 20–22).

45. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimais, kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą dėl neteisėtų atsakovės sprendimų panaikinimo ir neteisėtai sudarytos Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: panaikino perkančiosios organizacijos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu; taikė alternatyvią sankciją – skyrė perkančiajai organizacijai 74 533,75 Eur baudą bei priteisė iš perkančiosios organizacijos ieškovei 19 494,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu tiek perkančioji organizacija, tiek trečiasis asmuo pateikė apeliacinius skundus.

46. Perkančioji organizacija apeliacinį skundą iš esmės grindžia šias pagrindiniais argumentais: 1) teismas nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija turėjo taikyti klaidingumo prezumpciją, kadangi trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kurie pagrįstų trečiojo asmens deklaracijos, joje pateiktų duomenų teisingumą; 2) nepaisant neteisingos informacijos fakto, nustačius trečiojo asmens visišką atitiktį kvalifikacijai pagal Sutartį I, perkančioji organizacija neturėjo jokių abejonių dėl trečiojo asmens patikimumo, kad jis yra pajėgus įvykdyti Pirkimo sutartį; 3) teismas neteisingai vertino, kad Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje įtvirtintu reikalavimu siekiama nustatyti ne tik ekonominį ir finansinį pajėgumą, bet ir techninį ir profesinį tiekėjo pajėgumą; 4) Pirkimo sąlygose buvo įtvirtintas atskiras techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas, susijęs su tiekėjo patirtimi konkrečioje statybos darbų srityje, kas lemia, jog teismas negalėjo vadovautis jau minėtais ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. C-927/19 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje Nr. e3K-3-185-916/2022 esančiais išaiškinimais, nes bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa; 5) teismas nepagrįstai atmetė perkančiosios organizacijos argumentus dėl Statybos įstatyme pateiktų statybos darbų sąvokos reglamentavimo; 6) teismas nevertino VPT išvados, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; 7) teismas nepagrįstai atsakovei paskyrė alternatyvią sankciją – baudą; 8) teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 100 proc. bylinėjimosi išlaidų.

47. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde išdėstė šiuos pagrindinius motyvus: 1) teismas netinkamai aiškino VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą tiekėjo pašalinimo pagrindą dėl viešajame pirkime pateiktos melagingos informacijos; 2) teismas nepagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo pateikė neteisingą informaciją dėl atitikties Pirkimų sąlygų 32.7 papunkčiui.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į esminius perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentus, toliau juos aptaria ir vertina.

Dėl Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje nustatyto ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimo (Kvalifikacijos reikalavimo I)

49. Vienas esminių šalių nesutarimo dėl trečiojo asmens Pirkime pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos aspektų – Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio, įtvirtinusio finansinio ir ekonominio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams (rangovams), aiškinimas.

50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kvalifikacijos reikalavimu I (Pirkimų sąlygų 32.7 papunkčiu) yra reikalaujama tam tikro dydžio vidutinių metinių pajamų būtent iš (statybų darbų) veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, todėl siekiama nustatyti tiek ekonominį ir finansinį, tiek techninį ir profesinį tiekėjo pajėgumą. Todėl ginčo Pirkime turėjo būti vertinamos tik trečiojo asmens savarankiškai gautos pajamos iš statybų darbų veiklos, atmetus subrangovams išmokėtas sumas. Kadangi trečiojo asmens pateiktuose duomenyse nėra atimtos sumos subrangovams, teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens pateikta informacija apie jo iš statybos darbų gautas per paskutinius 3 finansinius metus gautas pajamas nėra teisinga ir tinkama įrodyti jo atitiktį iškeltam atsakovės Kvalifikacijos reikalavimui I.

51. Nagrinėjamu atveju tiek perkančioji organizacija, tiek trečiasis asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimų sąlygų 32.7 papunkčiui vertinimo, apeliaciniuose skunduose pateikė savo argumentus.

52. Perkančioji organizacija apeliaciniame skunde išdėstė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkime turėjo būti vertinamos tik paties trečiojo asmens savarankiškai gautos pajamos tik iš statybų darbų veiklos, atmetus subrangovams išmokėtas sumas. Perkančiosios organizacijos vertinimu, teismas, padarydamas tokią išvadą, neteisingai vertino, jog Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje įtvirtintu reikalavimu siekiama nustatyti ne tik ekonominį ir finansinį pajėgumą, bet ir techninį ir profesinį tiekėjo pajėgumą. Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatytas atskiras techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas, todėl jeigu būtų sutikta su pirmosios instancijos teismo vertinimu, techninis ir profesinis reikalavimas būtų tikrinamas du kartus. Teismas nepagrįstai vadovavosi ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu C-927/19 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, kadangi bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Šiuo atveju reikėjo vadovautis perkančiosios organizacijos nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-79-553/2024, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nustatytas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas negali būti aiškinamas taip, jog juo siekiama ir padėti įrodyti tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, nes Pirkimo sąlygos nustatė atskirą techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą, susijusį su tiekėjo patirtimi konkrečioje su Pirkimu susijusioje srityje.

53. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo pateikė neteisingą informaciją dėl atitikties Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio reikalavimui. Teismas iš esmės suklydo aiškindamas Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio nustatytą ekonominio ir profesinio reikalavimo turinį bei dokumentus, kuriais turėtų būti grindžiama atitiktis šiam reikalavimui. Trečiojo asmens vertinimu, jis visiškai pagrįstai deklaruodamas vidutines pajamas iš su Pirkimu susijusios (statybų) veiklos įtraukė ir pajamas, kurias jis gavo kaip generalinis rangovas.

54. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal VPT patvirtintą Metodiką. Metodikos 5 punkte numatyta, kad pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sutaryti pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis šios Metodikos ‎7 punkte nustatytais principais, gali nustatyti kitokius nei šioje Metodikoje įtvirtintus, VPĮ ir Pirkimų įstatymui neprieštaraujančius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio ir ekonominio ar techninio ir profesinio pajėgumo kriterijus ir jų vertinimo metodus ir (ar) jų reikšmes, jei tai būtina dėl konkretaus pirkimo objekto specifikos, apimties, ypatingų pirkimo sutarties vykdymo sąlygų, tačiau negali reikalauti, kad tiekėjai pateiktų kitokius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nei nurodyta VPĮ 51 straipsnyje (Metodikos 6 punktas).

55. Metodikos 10 punkte nurodyta, kad finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog ūkio subjektas turi būtiną finansinį ir ekonominį pajėgumą (bet ne patirtį) įvykdyti pirkimo sutartį, t. y. geba padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti medžiagas, kt.), kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, bei gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo. Metodikos 12.4 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kuriuo siekiama nustatyti tiekėjo vidutines metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas.

56. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022, 54 punktas). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 167 punktas).

57. Pirkimų sąlygų 32.7 papunktyje įtvirtintas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas, keliamas tiekėjams, pretenduojantiems dalyvauti Pirkime. Pagal Pirkimų sąlygų 32.7 papunktį, tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, paskutiniais 3 finansiniais metais, o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, turi būti ne mažesnės nei 4 200 000 Eur. Šiuo atveju laikoma, kad su atliekamu pirkimu susijusi veikla yra: statybos darbai.

58. Iš Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio antrosios pastabos nuostatų matyti, kad tiekėjui nedraudžiama remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais: reikalavimą turi atitikti visi kartu (šių ūkio subjektų pajėgumai gali būti sumuojami su tiekėjo pajėgumais), tačiau jeigu tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui, perkančioji organizacija turi pareikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Tam, kad tiekėjas galėtų atitikti Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio reikalavimui, turėjo pateikti: 1) <...> deklaraciją apie paskutiniais 3 finansiniais metais <...> gautas metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas; 2) atitinkamas banko pažymas.

59. Taigi, minėtų Pirkimo sąlygų nuostatų visuma suponuoja išvadą, kad tiekėjas, norintis pagrįsti atitiktį Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio reikalavimui, turėjo nurodyti ne visos savo veiklos metines pajamas, bet pajamas, kurios buvo gautos iš veiklos, su kuria susijęs Pirkimas. Toks Pirkimo sąlygų papunkčio reikalavimas iš esmės atitinka Metodikos 12.4 papunktyje „Vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas“ nurodytas sąlygas.

60. Be to, kaip matyti iš Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalies, perkančiosios organizacijos gali reikalauti tam tikros ūkio subjektų minimalios metinės apyvartos, visų pirma tam tikros minimalios apyvartos srityje, su kuria susijusi sutartis.

61. ESTT aiškindamas Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2021 m. rugsėjo 7 d. prejudiciniame sprendime byloje C927/19 nurodė, kad iš Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalies nuostatos matyti, kad nustatydamos reikalavimus, užtikrinančius, kad ūkio subjektai turėtų ekonominį ir finansinį pajėgumą, būtiną sutarčiai įvykdyti, perkančiosios organizacijos gali nuspręsti reikalauti, kad ūkio subjektai turėtų bendrą minimalią metinę apyvartą arba tam tikrą minimalią apyvartą srityje, su kuria susijusi atitinkama viešojo pirkimo sutartis, arba taikyti abu šiuos reikalavimus (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, 76 punktas). Vis dėlto, kai perkančioji organizacija reikalauja, kad ši nustatyta minimali apyvarta būtų pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, šiuo reikalavimu siekiama dvejopo tikslo. Iš tiesų juo siekiama nustatyti ūkio subjektų ekonominį ir finansinį pajėgumą ir padėti įrodyti jų techninius ir profesinius pajėgumus. Tokiu atveju ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis, kaip ir jo techniniai ir profesiniai pajėgumai, yra specifiniai ir susiję tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, 78 punktas). Siekdamas įrodyti savo ekonominę ir finansinę padėtį viešojo pirkimo procedūroje ūkio subjektas gali remtis laikinos įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis tik jeigu pagal konkrečią viešojo pirkimo sutartį iš tikrųjų prisidėjo vykdant šios grupės veiklą, analogišką tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, 79 punktas). Kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai priklausė, ekonomine ir finansine padėtimi, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą, taigi į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės pagal tam tikrą viešojo pirkimo sutartį (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, 80 punktas). Šiuo atveju reikia apriboti tik apyvarta, susijusia su faktiniu atitinkamo ūkio subjekto prisidėjimu prie veiklos, kurios reikalauta iš grupės vykdant ankstesnę viešojo pirkimo sutartį (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, 81 punktas). Taigi, tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija reikalauja, kad ūkio subjektai turėtų nurodytą minimalią apyvartą srityje, susijusioje su atitinkama viešojo pirkimo sutartimi, siekdamas įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą ūkio subjektas gali remtis laikinos įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis tik jeigu iš tikrųjų pagal atitinkamą viešojo pirkimo sutartį prisidėjo prie šios grupės veiklos, analogiškos tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą, vykdymo (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, 82 punktas).

62. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ESTT prejudicinio sprendimo išaiškinimų visumą, daro išvadą, kad perkančioji organizacija, siekdama patikrinti tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumą, gali nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas turėtų minimalią apyvartą srityje, susijusioje su Pirkimu. Tačiau šis reikalavimas, be kita ko, padeda įvertinti ir tiekėjo techninius bei profesinius pajėgumus, t. y. specifinius, susijusius tik su juo kaip juridiniu asmeniu, todėl tiekėjas, teikdamas įrodymus apie atitiktį tokiam kvalifikacijos reikalavimui, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų de facto atliktus darbus / suteiktas paslaugas.

63. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į ESTT prejudicinį sprendimą, taip pat išaiškino, kad ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis, kaip ir jo techniniai ir profesiniai pajėgumai, yra specifinė ir susijusi tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu. Tai reiškia, kad aptariama konkurso sąlyga, nors ir kvalifikuojama kaip ekonominio pajėgumo sąlyga, bet ji taikytina, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į profesinio pajėgumo reikalavimams būdingus aspektus. Taip pat pažymėjo, kad prisidėjimas prie veiklos reiškia realiai atliktus veiksmus, susijusius su atitinkamų paslaugų teikimu, todėl vien dalyvavimo tiekėjų grupėje, teikusioje, be kita ko, tokias paslaugas, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 61, 69 punktai).

64. Teisėjų kolegija, vertindama Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio nuostatas ESTT išaiškinimų ir formuojamos kasacinio teismo praktikos kontekste (žr. šios nutarties 61–63 punktus), neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo Pirkime turėjo būti vertinamos tik trečiojo asmens savarankiškai gautos pajamos ir tik iš statybų darbų veiklos, atėmus subrangovams išmokėtas sumas. Perkančioji organizacija suformavo reikalavimą, kuriuo siekia įsitikinti būtent tiekėjo vidutinėmis metinėmis pajamomis iš veiklos, su kuria susijęs Pirkimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Pirkimo sąlygų vertinti taip, kad perkančioji organizacija neturėjo tikslo vertinti tik tiekėjo įgytas pajamas iš veiklos, susijusios su Pirkimu. Todėl trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą pagal Pirkimų sąlygų 32.7 papunktį, negalėjo deklaruoti pajamų, gautų už darbus, kurių pats neatliko, o juos atliko trečiojo asmens neišviešinti subrangovai ir (ar) jungtinės veiklos partneriai. Taigi, priešingai nė nurodė apeliantai, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, pagrįstai ja rėmėsi aiškindamas Pirkimo sąlygų 32.7 papunkčio nuostatas.

65. Perkančiosios organizacijos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad teismas neteisingai vertino, jog Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje įtvirtintu reikalavimu siekiama nustatyti ne tik ekonominį ir finansinį pajėgumą, bet ir techninį ir profesinį tiekėjo pajėgumą, nepaneigia to, kad perkančioji organizacija turi pareigą laikytis iš anksto savo paskelbtų Pirkimo sąlygų ir patikrinti tiekėjo atitiktį Pirkimų reikalavimams. Šiuo atveju pritartina ieškovės pozicijai, kad perkančioji organizacija negali modifikuoti nustatytų Pirkimo sąlygų ar aiškinti jas „švelniau“ vien dėl to, kad dviejų patirties reikalavimų nustatymas Pirkimo sąlygose, pasak atsakovės, būtų neproporcingas. Būtent pati perkančioji organizacija yra atsakinga už proporcingų Pirkimo sąlygų nustatymą.

66. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su perkančiosios organizacijos apeliacinio skundo argumentais, kad kvalifikacijos reikalavimo turinys turi būti nustatomas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus (pvz., Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punktą, 18 straipsnio 8 punktą, CK 6.650 straipsnio 1 dalį, kuriuose reglamentuojama, kad darbų vykdymui rangovas gali pasitelkti subrangovus, tačiau nėra reglamentuojami tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos tik suteikia rangovui galimybę darbams vykdyti pasitelkti subrangovus ar atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, tačiau šios normos nereglamentuoja tiekėjų kvalifikacijos pagrindimo ir vertinimo viešuosiuose pirkimuose (šį klausimą reguliuoja VPĮ bei Metodika, plačiau atskleistas teismų praktikoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024). Taigi, nors Statybos įstatyme įtvirtinta statybos darbų sąvoka nenurodo, jog statybos darbai yra išimtinai tik tie statybos darbai, kuriuos atlieka rangovas savo jėgomis, tačiau tiekėjų atitiktis kvalifikacijos reikalavimams (šiuo atveju – ekonominio finansinio pajėgumo reikalavimui) aiškintina vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis, tame tarpe VPĮ ir Metodikos 12.4 papunkčiu, kuris būtent tokį pajėgumo reikalavimą ir apibrėžia. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pirkimo sąlygų 32.7 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, pagrįstai atmetė argumentus dėl kituose įstatymuose pateiktų statybos darbų reglamentavimo. Vien tai, kad perkančioji organizacija turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl VPĮ nuostatų vertinimo ir taikymo, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas nevertino perkančiosios organizacijos argumentų, susijusių su Statybos įstatymo ar CK 6.650 straipsnio 1 dalies taikymu bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

67. Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytais motyvais, kad trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti atitiktį Pirkimų sąlygų 32.7 papunkčio reikalavimui, į deklaruotos atliktų statybos darbų pajamas įtraukė, be kita ko, ir pajamas, gautas ne už statybos darbus (pvz., projektavimo, energetinio efektyvumo, kadastrinių matavimų ir kt.). Taigi, šios aplinkybės papildomai įrodo, kad trečiasis asmuo neatitiko Kvalifikacijos reikalavimo I.

68. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad deklaracijoje trečiojo asmens pateikta informacija apie jo iš statybos darbų gautas per paskutinius 3 finansinius metus gautas pajamas nėra teisinga ir tinkama įrodyti jo atitiktį iškeltam atsakovės Kvalifikacijos reikalavimui I.

Dėl Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje nustatyto techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimo (Kvalifikacijos reikalavimo II)

69. Pirkimo sąlygų 37.3 papunktyje (Kvalifikacijos reikalavimas II) reikalaujama, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) turi būti tinkamai atlikęs rekonstravimo ir (ar) naujos statybos pastato darbus (Statinio kategorija: ypatingi statiniai. Statinio grupė: negyvenamieji pastatai), kurio bendrasis plotas ne mažesnis kaip 2 000 kv. m ir kurių vertė buvo ne mažesnė kaip 4 200 000 Eur be PVM. Pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio trečiosios pastabos nuostatų pagrindu nustatyta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktame atliktų darbų sąraše pagal Sutartį II savo jėgomis atliktų statybos darbų vertė (4 469 352,79 Eur be PVM) yra neteisinga, todėl konstatavo, kad trečiasis asmuo pagal Sutartį II neatitinka Kvalifikacijos reikalavimo II.

71. Perkančioji organizacija apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji turėjo taikyti trečiojo asmens pateiktų duomenų ydingumo (klaidingumo) teisinę prezumpciją, kadangi trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kurie pagrįstų trečiojo asmens deklaracijos, joje pateiktų duomenų teisingumo. Perkančioji organizacija sprendimo priėmimo metu negalėjo atlikti proporcingumo vertinimo, kadangi jai tuo metu nebuvo žinomas melagingos informacijos faktas. Be to, esminis vertinamasis kriterijus dėl trečiojo asmens nepašalinimo iš pirkimo yra aplinkybė, jog trečiasis asmuo atitinka kvalifikacinius reikalavimus (Sutartis I).

72. ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendime, priimtame byloje Esaprojekt, C-387/14, nurodė, kad kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai jis priklausė, patirtimi, ši turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą, taigi, į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės vykdant tam tikrą viešojo pirkimo sutartį; iš tikrųjų ūkio subjektas patirties faktiškai įgyja ne dėl to, kad tiesiog priklauso įmonių grupei, ir visai nesvarbus jo indėlis į ją, bet dėl to, jog tiesiogiai dalyvauja vykdydamas bent vieną viešojo pirkimo sutarties, kurią bendrai vykdo ši grupė, dalį; darytina išvada, kad ūkio subjektas negali kaip perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties nurodyti prekių ar paslaugų, kurias pristatė ar suteikė kiti įmonių grupės nariai, nors jis pats faktiškai ir konkrečiai šios veiklos nevykdė.

73. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo nustatymo tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie būtų pajėgūs vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi būtiną patirtį planuojamai sudaryti pirkimo sutarčiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 61 punktas).

74. VPT savo parengtose Statybos darbų pirkimo gairėse yra atkreipusi dėmesį, kad tiek VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek Metodikos 16 punkte nurodoma, jog, nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, yra reikalaujama atliktų darbų sąrašo (kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad tiekėjo patirtis vertinama ne pagal tai, kiek ir kokių sutarčių tiekėjas yra įvykdęs (t. y. ne dokumento forma), o pagal tai, kiek pagal šią sutartį panašiame į pirkimo objektą, panašių į nurodytus svarbiausius darbus tinkamai atliko darbų. Gairėse taip pat pabrėžta, kad vertinama tik ta atliktų darbų dalis, kurią tiekėjas, tiekėjo grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atliko patys, t. y. turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, kiekiai, o ne visas vykdytos sutarties objektas (t. y. ne visi pagal sutartį atlikti darbai, visa sutarties apimtis, kiekiai). Kiekvienu konkrečiu atveju tiekėjas turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties, o pirkimo vykdytojas – vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir dokumentus. Pavyzdžiui, jei tiekėjas kartu su kitais ūkio subjektais statė daugiafunkcį pastatą, kur vienas iš jų vykdė statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo, kitas – vandentiekio, nuotekų šalinimo, trečias – elektros inžinerinių sistemų įrengimo, ketvirtas – šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimo, penktas – apdailos darbus, šeštas prisidėjo tik finansiniais resursais, o pats tiekėjas atliko tik statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimo darbus, bet buvo generalinis rangovas, tai nereiškia, kad po šios sutarties įvykdymo jis (nors ir būdamas generalinis rangovas) bei kiti visi šie ūkio subjektai įgijo patirties statant visą daugiafunkcį pastatą ir galėtų kitame pirkime savarankiškai dalyvauti bei savo patirtį grįsti visų daugiafunkcio pastato statybos darbų verte. Šiuo atveju ūkio subjektas, kuris vykdė tik statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimo darbus, įgijo tokios patirties, kokią faktiškai jis pats vykdė, o ne tokios, kokią vykdė jo pasitelkti kiti ūkio subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 65 punktas).

75. Darbai, atlikti savo jėgomis, – tai darbai, kuriuos tiekėjas atliko savo jėgomis kaip rangovas, tiekėjų grupės partneris ar subrangovas, nepasitelkdamas kitų ūkio subjektų. Pirkimo vykdytojas gali nurodyti tokį reikalavimą konkurso sąlygose, kai jam svarbu įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamai patirties pirkimo sąlygose nurodytiems (šiuo atveju – statybos) darbams atlikti savo jėgomis. Jeigu tokia – darbų atlikimo savo jėgomis sąlyga – keliama kvalifikacijos reikalavime, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atliktų darbų sąraše turi išskirti darbų, atliktų savo jėgomis, vertes. Kvalifikacinis profesinio pajėgumo reikalavimas nustatomas tam, kad būtų įsitikinta to konkretaus tiekėjo patirtimi ir galimybe tinkamai įvykdyti konkrečius darbus, todėl tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos ne savo turima patirtimi. Remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (sumuodamas savo ir jų turimą patirtį) tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu šie subjektai (nepriklausomai nuo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinio ryšio) pasiūlyme nurodyti (išviešinti) kaip kartu vykdysiantys planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 67 punktas).

76. Taigi, pirmiau aptarta profesinio pajėgumo kvalifikacinio reikalavimo nustatymo paskirtis bei tikslas, taip pat nurodyta ginčui spręsti aktuali praktika, suponuoja išvadą, kad galimas tik toks Pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio aiškinimas, pagal kurį tiekėjų profesinio pajėgumo reikalavimas reiškia, jog tiekėjas (rangovas) privalėjo vienas pats faktiškai (savo jėgomis) per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 5 metus) būti tinkamai atlikęs rekonstravimo ir (ar) naujos statybos pastato darbus (Statinio kategorija: ypatingi statiniai. Statinio grupė: negyvenamieji pastatai), kurio bendrasis plotas ne mažesnis kaip 2 000 kv. m ir kurių vertė buvo ne mažesnė kaip 4 200 000 Eur be PVM. Tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

77. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti, kad atitinka Pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimus perkančiajai organizacijai pateikė Atliktų statybos darbų sąrašą, kuriame nurodyti du statybos objektai: 1) statybos darbai pagal projektą „Modernaus miego sutrikimo ir sveikatingumo paslaugų įkūrimas“, (duomenys neskelbtini), atliktų darbų vertė 10 381 402,15 Eur, tarp jų savo jėgomis 6 747 208,06 Eur be PVM (Sutartis I); 2) gamybos paskirties pastato statybos darbai (duomenys neskelbtini) (nauja statyba), atliktų darbų vertė 4 469,352,79 Eur (Sutartis II) (1 t., b. l. 97). Bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismui įpareigojus trečiąjį asmenį pateikti duomenis apie trečiojo asmens atliktų darbų apimtį ir vertę, vykdant Sutartį II, taip pat kitus duomenis, trečiasis asmuo 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui Sutartį II, darbų priėmimo aktą su įkainotomis veiklomis bei papildomais susitarimais, darbų bendra kaina 4 469 352,79 Eur be PVM, ir subjektų, kurie padėjo trečiajam asmeniui įgyvendinti sutartį, sąrašą. Be to, trečiasis asmuo pateikė informaciją, kad pagal Sutartį II savo jėgomis atliko darbų už 2 689 550,16 Eur be PVM.

78. Minėtų faktinių duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, kad trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą dalyvauti Pirkime, pateikė atliktų darbų sąrašą ir nurodė Sutartį II, neišviešindamas subjektų, kurie padėjo ją įgyvendinti, t. y. Sutartimi II atliktus darbus pateikė kaip jo paties faktiškai (savo jėgomis) atliktus darbus, nenurodydamas pasitelktų subrangovų atliktų statybos darbų apimties, neišskyrė savo paties atliktų darbų vertės iš bendros įvykdytų sutarčių apimties, visus (ir jos pasitelktų subrangovų) atliktus statybos darbus nurodė kaip savo paties įgytą patirtį. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad trečiasis asmuo nesuprato ar negalėjo suprasti prašomos pateikti informacijos pobūdžio, nes Atliktų statybos darbų sąraše, teikdamas informaciją apie Sutartį I, trečiasis asmuo išviešino darbus, kuriuos atliko savarankiškai (žr. šios nutarties 77 punktą).

79. Situacija, kai teikėjas kvalifikacijos reikalavimą įrodinėja duomenimis, kurie neatitinka tikrosios tiekėjo kvalifikacijos, nepriklausomai nuo priežasčių, kvalifikuojama kaip melagingos informacijos pateikimas. Esant priešingam aiškinimui, ūkio subjekto manipuliavimas duomenimis, grindžiamas subjektyvia nuomone ir teisės normų taikymu, iš esmės negalėtų patekti į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto reguliavimo sritį. Kasacinio teismo šiuo aspektu pažymėta, kad informacijos kvalifikavimas kaip melagingos savaime nereiškia tik duomenų iškraipymo ar jų nuslėpimo, bet reiškia ir situacijas, kai tiekėjas faktiškai neatitinka konkurso sąlygų, bet kūrybingai pateikia informaciją taip, kad ji būtų techniškai teisinga ir sudarytų įspūdį, jog sąlygos tenkinamos; kitais žodžiais tariant, tai – situacijos, kai pati įrodomoji priemonė yra teisinga, tačiau ji, tiekėjui suprantant (ar turint suprasti), netinkama įrodyti jo pajėgumo atitikties iškeltam reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020, 43 punktas).

80. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad deklaruojamos informacijos atitiktis tikrovei paprastai nustatytina, kai galima įvertinti pateiktus duomenis (įrodymus); tačiau tai nereiškia, kad kai atitinkamų duomenų nepateikta, negalima prieiti prie išvados, jog deklaruojama informacija melaginga; priešingu atveju tiekėjams, nepateikusiems prašomų duomenų, būtų leidžiama teisėtai išvengti kvalifikacijos duomenų pripažinimo melagingais ir pašalinimo iš konkurso procedūrų, tai, be kita ko, prieštarautų ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos išraiškai bei prasmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020, 58 punktas).

81. Nors atsakovė teigia, kad trečiojo asmens teikti paaiškinimai jai neleido taikyti ydingumo (klaidingumo) prezumpcijos, nes jie patvirtino teikiamų duomenų teisingumą, tačiau atsakovė, veikdama kaip apdairi ir rūpestinga perkančioji organizacija, neturėdama nė vieno objektyvaus įrodymo apie tai, kad trečiasis asmuo Sutartį II įvykdė tik savo jėgomis, turėjo teisę, tuo pačiu ir pareigą, įsitikinti deklaruojamos informacijos teisingumu. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti, ar trečiasis asmuo Sutartį II atliko savo jėgomis, pareikalavo trečiojo asmens pateikti minėtus duomenis, kurie patvirtino trečiojo asmens deklaruotų duomenų melagingumą. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir ikiteisminėje stadijoje būtų pareikalavusi šių duomenų, dar ikiteisminėje stadijoje būtų atskleista, kad trečiasis asmuo už deklaruotos Sutarties II vertę neatliko statybos darbų išimtinai savo jėgomis, juolab kad situacija, kai tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti tai patvirtinančių duomenų pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, yra kvalifikuojama kaip melagingos informacijos teikimas. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad, trečiajam asmeniui nepateiktus objektyvių duomenų apie deklaruojamos informacijos teisingumą, perkančioji organizacija turėjo pareigą taikyti ydingumo (klaidingumo) prezumpciją. Vien atsakovės nurodyta aplinkybė, kad kita sutartimi (šiuo atveju – Sutartimi I) trečiojo asmens pajėgumas atitiko ginčo Pirkimo sąlygų 37.3 papunkčio reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, kad jo pateikti duomenys apie Sutarties II vykdymą nebuvo melagingi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

Dėl trečiojo asmens Pirkime pateiktos informacijos pripažinimo melaginga teisinių padarinių

82. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo apeliaciniuose skunde kelia klausimą, ar trečiojo asmens pasiūlymo atmetimas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu buvo įvertintas atsižvelgiant į proporcingumo principą.

83. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, nepaisant neteisingos informacijos fakto, nustačius trečiojo asmens visišką atitiktį kvalifikacijai, atsakovė neturėjo abejonių dėl trečiojo asmens patikimumo, kad jis yra pajėgus įvykdyti Pirkimo sutartį.

84. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą pašalinimo pagrindą dėl viešajame pirkime pateiktos melagingos informacijos. Trečiasis asmuo savo poziciją grindė tokiais esminiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad vien tik neteisingos informacijos pateikimo faktas, neatliekant jokio papildomo vertinimo, turėjo lemti trečiojo asmens pašalinimą iš Pirkimo ir skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl Pirkimo laimėtojo neteisėtumą; 2) perkančioji organizacija nuolat ir nuosekliai vertino ir sprendė, kad trečiasis asmuo yra patikimas tiekėjas; 3) byloje nenustatyta nė vieno fakto, kad trečiasis asmuo siekė tyčia suklaidinti atsakovę, teikė informaciją apie kvalifikaciją, kurios nėra įgijęs; 4) teismas nevertino, ar trečiojo asmens pašalinimas iš Pirkimo būtų buvęs proporcingas.

85. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Taigi, melaginga informacija iš esmės pripažįstama dviem atvejais: 1) kai nuslepiama ar pateikiama melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įskaitant profesinį pajėgumą (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) abejonės dėl melagingos informacijos tiekėjo nepašalintos pateikiant dokumentus, nurodytus VPĮ 50 straipsnyje.

86. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kiekvienu atveju, kai sprendžiama dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų perkančioji organizacija turi priimti tik prieš tai įvertinusi tokio sprendimo proporcingumą konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje. Ta aplinkybė, jog tiekėjas pateikė melagingą informaciją pirkime, savaime nepagrindžia jo nepatikimumo, pateisinančio pašalinimą iš pirkimo, todėl, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visų pirma nustatomas melagingos informacijos (ne)pateikimo faktas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme; ir antra, jei informacija kvalifikuojama kaip tokia, pirkimą vykdanti perkančioji organizacija vertina, ar griežčiausia viešųjų pirkimų procese taikoma sankcija – tiekėjo pašalinimas iš viešojo pirkimo atmetant jo pasiūlymą – tuo konkrečiu atveju būtų proporcinga tiekėjo padarytam pažeidimui pateikiant klaidinančius duomenis pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 98 punktas).

87. Kasacinis teismas išaiškino, kad dėl proporcingumo spręstina vertinant tiekėjo elgesį pateikiant melagingą informaciją pakankamo rimtumo aspektu – ar tiekėjo padarytas pažeidimas yra toks esminis, reikšmingas, kad jis prarado savo patikimumą, o perkančioji organizacija – galimybę pasitikėti tiekėju (jog jis tinkamai ir visiškai įvykdys numatomą sudaryti viešojo pirkimo sutartį) ir kad dėl to turi būti apribota tiekėjo teisė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Koks konkrečiai tiekėjo elgesys pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją, susijusią su kvalifikacijos ir (ar) pašalinimo pagrindų vertinimu, laikytinas pakankamai rimtu, nutraukusiu pasitikėjimo tuo tiekėju santykį, nėra detaliau reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Aplinkybė dėl tiekėjo elgesio pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją pobūdžio – jis mažareikšmis ar vis dėlto sukėlė realių bei pagrįstų perkančiosios organizacijos abejonių dėl tiekėjo patikimumo – nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant faktinius tame konkrečiame pirkime susiklosčiusios situacijos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 99, 100 punktai).

88. Atsižvelgiant į proporcingumo principo turinį, svarbus yra taikomų priemonių adekvatumo tikslams vertinimas, todėl perkančiosios organizacijos priimamas sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo atmetant jo pasiūlymą sietinas su perkančiosios organizacijos galimybėmis pasiekti jos tikslus vykdomame viešajame pirkime. Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, dėl proporcingumo spręstina vertinant, ar tiekėjo padarytas pažeidimas turėjo įtakos perkančiajai organizacijai įgyvendinant šį viešųjų pirkimų tikslą – ar sukėlė pagrįstų abejonių tiekėjo patikimumu ta prasme, kad dėl nutrūkusio pasitikėjimo santykio perkančioji organizacija ne(be)galėtų įgyvendinti šio tikslo. Formalus pažeidimas, neturėjęs žymios reikšmės tiekėjo patikimumo požiūriu perkančiajai organizacijai įgyvendinant jos tikslą sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, neturėtų būti vertinamas kaip proporcingas griežčiausiai viešųjų pirkimų procese taikomai poveikio priemonei – tiekėjo pašalinimui iš pirkimo – pritaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 101 punktas). Taigi, sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų negali būti priimtas automatiškai, neatlikus proporcingumo vertinimo. Tiekėjas, pateikęs melaginga pripažintą informaciją apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, negali būti automatiškai laikomas nepatikimu ir pašalinamas iš pirkimo procedūrų prieš tai neįvertinus individualaus jo elgesio, atsižvelgiant į visas reikšmingas tos konkrečios situacijos aplinkybes, ir motyvuotai to nepagrindus perkančiosios organizacijos sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 103 punktas).

89. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ne tik trečiojo asmens melagingos informacijos pateikimo faktą (žr. skundžiamo sprendimo 42, 43, 48 punktus), bet ir nesąžiningą ir nepatikimą trečiojo asmens elgesį (žr. skundžiamo sprendimo 57–63 punktus). Visų pirma, teismas, vertindamas trečiojo asmens pateiktą informaciją, konstatavo, kad trečiojo asmens pateiktoje deklaracijoje esanti informacija apie jo iš statybos darbų per paskutinius 3 finansinius metus gautas pajamas nėra teisinga ir tinkama įrodyti jo atitiktį iškeltam atsakovės Kvalifikacijos reikalavimui I. Be kita ko, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie jo pagal Sutartį II savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę, ir įvertinęs, kad trečiasis asmuo pagal Sutartį II atliko darbų už 2 689 550,16 Eur su PVM, konstatavo, kad trečiasis asmuo pagal Sutartį II neatitinka Kvalifikacijos reikalavimo II. Antra, teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens elgesio, nurodė, kad jo veiksmai, nesuteikiant tikrosios informacijos apie savarankiškai atliktus statybos darbus ir iš to gautas pajamas, turi būti vertinami kaip didelis nerūpestingumas, kuris taip pat pripažįstamas perkančiosios organizacijos klaidinimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens elgesį vertino viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų patikimumo principų kontekste, o padarytos išvados pagrįstos byloje nustatytų aplinkybių visumos įvertinimu.

90. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė ikiteisminėje stadijoje pareikalavo, kad trečiasis asmuo pateiktų paaiškinimą ir objektyviais įrodymais pagrįstų pasiūlyme deklaruotų kvalifikacijos duomenų teisingumą, tačiau trečiasis asmuo, teikdamas paaiškinimą dėl deklaruotų duomenų teisingumo, neatskleidė visos teisingos informacijos, t. y., kokia yra jo subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų statybos darbų apimtis, kurią jis įsitraukė į savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį pagal Sutartį II. Be to, nors trečiasis asmuo teisminio nagrinėjimo metu buvo įpareigotas tikslinti duomenimis apie atitiktį Pirkimų sąlygoms ir pateikti tikrąją situaciją atspindinčius duomenis, tačiau tokių įpareigojimų nevykdė arba vykdė ne visa apimtimi, o tikruosius duomenis pateikė tik teismui pakartotinai įpareigojus pateikti duomenis bei įspėjus, kad jam už teismo įpareigojimų nevykdymą bus paskirta bauda (2023 m. gruodžio 4 d. teisėjos rezoliucija; DOK-15375). Toks trečiojo asmens elgesys, perkančiajai organizacijai teikiant abstraktaus turinio paaiškinimus bei duomenis, kad visus statybos darbus pagal Sutartį II atliko savo jėgomis, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo jo sąmoningą siekį nuslėpti tikrąsias faktines aplinkybes ir išvengti neigiamų melagingos informacijos pateikimą lemiančių padarinių.

91. Taigi, aptartų aplinkybių (žr. šios nutarties 89–90 punktus) visuma paneigia argumentus, kad trečiasis asmuo nesiekė tyčia suklaidinti atsakovę, priešingai, toks elgesys įrodo sąmoningą jo norą nuslėpti duomenis, siekiant, kad teismas nevertintų dalies trečiojo asmens pateiktų kvalifikacijos duomenų. Todėl remiantis apeliantų argumentais nėra nei faktinio, teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl informacijos melagingumo neatitiko proporcingumo reikalavimų.

92. Taip pat nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Pirkimo sutartį, konstatavo, kad trečiojo asmens veiksmai Pirkime nesudaro pagrindo abejoti jo patikimumu. Priešingai, nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime būtent ir konstatavo, kad trečiojo asmens elgesys neatitiko viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų patikimumo principų (žr. skundžiamo sprendimo 57, 62 punktus), o Pirkimo sutartį paliko galioti ir perkančiajai organizacijai paskyrė alternatyvią sankciją ne dėl to, kad trečiojo asmens veiksmai nesudarė pagrindo abejoti jo patikimumu, o dėl to, kad Pirkimo sutarties pripažinimas niekine sukeltų neproporcingų padarinių (žr. skundžiamo sprendimo 76 punktą). Taigi, nors Pirkimo sutartis palikta galioti, šis faktas nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos melagingumo.

93. Apeliančių teiginiai, kad, nepaisant neteisingos informacijos fakto, atsakovė neturėjo abejonių dėl trečiojo asmens patikimumo ar dėl jo pajėgumo įvykdyti Pirkimo sutartį, taip pat nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta šios nutarties 91 punkte.

94. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra lanksčiai aiškinti ir vertinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu – siauriau. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Atitinkamai, nors perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė vertinti, ar melagingą informaciją pateikusio tiekėjo pašalinimas iš viešojo pirkimo yra proporcingas jo padarytiems pažeidimams (žr. šios nutarties 88 punktą), tačiau šia jai suteikta teise perkančioji negali naudos neribotai.

95. Nagrinėjamu atveju atsakovė, veikdama kaip apdairi ir rūpestinga perkančioji organizacija, negavusi objektyvių duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo Sutartį II įvykdė savo jėgomis, turėjo įsitikinti šios informacijos teisingumu, pagrįstumu. Vien tai, kad atsakovė neturėjo abejonių dėl trečiojo asmens patikimumo, savaime neįrodo trečiojo asmens patikimumo ar kad trečiojo asmens nesąžiningas elgesys yra mažareikšmis.

96. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė turėjo pagrindą kvalifikuoti tiekėjos pateiktą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

Dėl alternatyvios sankcijos skyrimo

97. VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes.

98. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą, kuri skiriama ne didesnė negu 10 proc. pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį, taip pat teismo paskirta alternatyvi sankcija turi būti motyvuojama teismo sprendime (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).

99. Pagal VPĮ 95² straipsnio 2 dalį (galiojančios redakcijos VPĮ 106 straipsnio 2 dalis), teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 81–92 punktai).

100. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018, 43 punktas).

101. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įvertinęs perkančiosios organizacijos veiklos specifiką, padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, proporcingumo principą, konstatavo, jog yra pagrindas skirti perkančiajai organizacijai 1 proc. sutarties vertės dydžio baudą, t. y. 74 533,75 Eur baudą.

102. Perkančioji organizacija apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą paskirti jai alternatyvią sankciją – 74 533,75 Eur dydžio baudą. Perkančiosios organizacijos vertinimu, teismas padarydamas išvadą, kad perkančioji organizacija buvo suklaidinta trečiojo asmens, jos kaltės nekonstatavo. Priešingai, teismas sprendė, kad būtent trečiasis asmuo pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų nepatikimumo principus. Todėl tai, kad už trečiojo asmens pažeidimus privalo atsakyti perkančioji organizacija (skiriant jai baudą) prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais perkančiosios organizacijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

103. Viena vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakove, kad trečiasis asmuo yra atsakingas už melagingos informacijos pateikimą, kita vertus, atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių (žr. šios nutarties 81 punktą), kad ji, 2023 m. rugsėjo 5 d. priimdama sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo išrinkimo laimėjusiu ir 2023 m. spalio 10 d. sudarydama Pirkimo sutartį, nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė veiksmų, kad išsiaiškintų tiesą ir priimtų trečiojo asmens nesąžiningam elgesiui Pirkime proporcingą sprendimą. Tokie atsakovės veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip neteisėti (žr. skundžiamo sprendimo 57, 63, 71 punktą).

104. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo pobūdį ir svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę, į tai, kad viešojo pirkimo sutartis jau pradėta vykdyti bei tai, kad skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų), neturi pagrindo sutikti su perkančiosios organizacijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl paskirtos baudos nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju paskirta bauda ir jos dydis yra proporcingas padarytam perkančiosios organizacijos pažeidimo pobūdžiui. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, atsakovė nepateikė, o vien abstraktaus pobūdžio samprotavimai dėl paskirtos alternatyvios sankcijos savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

105. Perkančioji organizacija apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, ir jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Perkančiosios organizacijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Perkančiosios organizacijos argumentai iš esmės susiję su tuo, kad: i) teismas, tenkindamas tik dalį ieškovės reikalavimų, o vieną reikalavimą nutraukęs, negalėjo priteisti 100 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų; ii) ieškovės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones bei 2023 m. spalio 30 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria nebuvo pritaikytos ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, parengimą, nors tiek prašymas, tiek atskirasis skundas buvo atmesti; iii) ieškovė savo interesus gynė prieš du procesinius varžovus, todėl nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš jų lygiomis dalimis.

106. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

107. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018, 51 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 201 punktas; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022, 77 punktas).

108. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2023 m. spalio 4 d. atsakovės sprendimą atsisakyti pateikti dokumentus, kuriais atsakovė grindė atsakymą į ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenziją; 2) pripažinti perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens 2023 m. spalio 10 d. sudarytą sutartį negaliojančia; 3) panaikinti perkančiosios organizacijos 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenzija; 4) panaikinti perkančiosios organizacijos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu; 5) pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą; 6) įpareigoti nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 dienų) įtraukti trečiąjį asmenį melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą vienerių metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

109. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: 1) panaikino atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu; 2) taikė alternatyvią sankciją – skyrė atsakovei 74 553,75 Eur baudą; 3) nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 4 d. atsakymą pateikti dokumentus ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus; 4) priteisė ieškovei iš atsakovės 19 494,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; 5) kitoje dalyje ieškinį atmetė.

110. Teisėjų kolegija nesutinka su perkančiosios organizacijos apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju negalėjo būti priteista 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies.

111. Visų pirma, kaip matyti iš byloje pareikštų reikalavimų turinio, pagrindinis yra ketvirtasis reikalavimas (panaikinti perkančiosios organizacijos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu). Kiti reikalavimai yra neatsiejamai susieję su pagrindiniu reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismui pripažinus neteisėtu atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos nustatymo ir skyrus perkančiajai organizacijai baudą už atliktą pažeidimą, atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta 2023 m. spalio 10 d. sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, nes buvo nustatytas poreikis ją išsaugoti, tačiau buvo konstatuotas jos neteisėtumas ir paskirta įstatyme nustatyta alternatyvioji sankcija, kas visiškai atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia turinį ir esmę.

112. Antra, nors pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 4 d. atsisakymą pateikti dokumentus ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, tačiau teismas pagrįstai vertino, kad tiek ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimus dėl ieškovės pretenzijų atmetimo, tiek dėl atsisakymo pateikti pretenzijų nagrinėjimo duomenis, tiek dėl pasiūlymų eilės nustatymo buvo grindžiami tais pačiais ieškinio pagrindais dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga ir yra tarpusavyje neatsiejamai susiję, todėl jie pagrįstai buvo vertintini kaip vienas materialus reikalavimas, kuris buvo iš esmės patenkintas.

113. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo atsakovės ir trečiojo asmens procesinio elgesio vertinti kaip tinkamo. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad išreikalauti trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį patvirtinančius įrodymus, o tuos kuriuos gavo, atmestinai vertino kaip tinkamus. Nors ieškovė prašė atsakovės pateikti duomenis, kuriais rėmėsi atsakydama į Pretenziją 1, tačiau šių duomenų ikiteisminėje stadijoje nepateikė, pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį. Be to, ieškovei dublike (7 t., b. l. 1–38) pateikus prašymą teismui išreikalauti dokumentus, kurie atskleistų trečiojo asmens melagingos informacijos pateikimą, atsakovė 2023 m. lapkričio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašė teismo šių dokumentų nereikalauti (8 t., b. l. 111–112). Atkreiptinas dėmesys, kad teismui įpareigojus trečiąjį asmenį pateikti 2021 m. sausio 8 d. pasirašytą projektavimo ir statybos rangos sutartį ir pasirašytus atliktų darbų aktus bei įpareigojus nurodyti, ar minėtos sutarties vykdymui buvo pasitelkti subrangovai (8 t., b. l. 115), trečiasis asmuo minėtų įpareigojimų nevykdė (vykdė ne visa apimtimi), o tikruosius duomenis pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu teismui 2023 m. gruodžio 4 d. rezoliucija pakartotinai įpareigojus pateikti duomenis bei įspėjus, kad jam už teismo įpareigojimų nevykdymą bus paskirta bauda. Taigi, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl sąmoningo atsakovės neveikimo ir tinkamo pareigų nevykdymo, taip pat dėl trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų.

114. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, tačiau pagrįstai sprendė dėl 100 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

115. Teisėjų kolegija nepritaria perkančiosios organizacijos argumentams, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas už prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones bei 2023 m. spalio 30 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria nebuvo pritaikytos ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, parengimą, nors tiek prašymas, tiek atskirasis skundas buvo atmesti.

116. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai).

117. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą ieškovės naudai. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-219/2018, 13 punktas).

118. Taigi, vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos skirstomos bylą išnagrinėjus iš esmės, atsižvelgiant į galutinį bylos materialųjį rezultatą, nepriklausomai nuo tarpinių byloje spręstų klausimų, taip pat ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei su jomis susijusių atskirųjų skundų išnagrinėjimo rezultatų, o jų paskirstymo principas yra tas, kad ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas.

119. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino atskirojo skundo dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes tokios išlaidos pagal CPK nuostatas yra pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir skirstomos pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu, taip pat su atskirojo skundo dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, paruošimu, pagrįstai paskirstė kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pagal bylos išnagrinėjimo galutinį rezultatą.

120. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su perkančiosios organizacijos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, kurioje pasakyta, kad kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr. šios nutarties 107 punktą).

121. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo interesus gynė prieš atsakovę Plungės rajono savivaldybės administraciją ir trečiąjį asmenį UAB „VA STATYBA“, kurių pozicijos iš esmės sutapo, be to, abu šie asmenys procesiniuose dokumentuose teikė argumentus, kuriuos teismas atmetė kaip nepagrįstus, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis.

122. Apeliantės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 19 494,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

123. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinama, priteisiant iš perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens ieškovės 19 494,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 9 747,30 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

124. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino VPĮ nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

125. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

126. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

127. Tiek ieškovė, tiek apeliantės pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

128. Apeliančių (atsakovės, trečiojo asmens) apeliacinius skundus iš esmės atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

129. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

130. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

131. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

132. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 065,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimas. Kadangi už suteiktą pagalbą buvo sumokėta 2024 m. vasario 15 d. mokėjimu, todėl laikytina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (4 065,60 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 018,20 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

133. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistą dydį, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo remiamasi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taip pat į šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 107 punktą), ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažinamos iki 2623,66 Eur, jas priteisiant lygiomis dalimis (po 1 311,83 Eur) tiek iš atsakovės, tiek iš trečiojo asmens.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies šeštąją pastraipą dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip: „Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“, juridinio asmens kodas 302947360, lygiomis dalimis iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188714469, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „VA STATYBA“, juridinio asmens kodas 300957555, po 9 747,30 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“, juridinio asmens kodas 302947360, lygiomis dalimis iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188714469, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „VA STATYBA“, juridinio asmens kodas 300957555, po 1 311,83 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.