Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2S-799-589/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-11-04
Bylos Nr.: e2S-799-589/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01614-2026-1
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Pareiškėjas: R. G.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. N., A. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-799-589/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01614-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.2 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-6372-1080/2026 pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. N., A. V., antstolis Mindaugas Dabkus, antstolis Darius Bliznikas.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) prašė iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Stiprus žmogus“; nustatyti 520 Eur per mėnesį sumą, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti; patvirtinti 448 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 mėn. terminą pateikti kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą.

Pareiškime nurodė, kad jo nemokumą nulėmė R. G. individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) bankroto byloje atsiradę (pareiškėjui priteisti) įsipareigojimai. Įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Įmonės bankroto byloje teismo nutartimi buvo patvirtintas vienintelis kreditorius – valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas su 430 145,63 Eur finansiniu reikalavimu, perimtu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Dėl VỊ Turto bankas finansinį reikalavimą atitinkančios sumos Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas šią sumą priteisti iš pareiškėjo kaip žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4307-567/2018 šį ieškovo ieškinį tenkino. Reikalavimo teisės pagal minėtą teismo sprendimą už akių 2016 m. kovo 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi už 800 Eur buvo perleistos UAB „Valaura“, kuri 2019 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisės pirkimo –pardavimo sutartimi jas perleido dabartiniam pareiškėjo kreditoriui A. V.. Įmonės bankroto byloje iš varžytynių S. N. buvo parduotas pareiškėjui priklausęs turtas – (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių); ir (duomenys neskelbtini) dalis inžinerinių tinklų, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Nors Pareiškėjas šį varžytynių aktą ginčijo teisme, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-1019/2022 pareiškėjo ieškinį atmetė, o S. N. priešieškinį tenkino, nusprendęs iškeldinti pareiškėją iš S. N. nuosavybės teise priklausančių (duomenys neskelbtini) Turto. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2389-863/2022 šį sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Ši vykdomoji byla nėra baigta tik dėl to, jog nėra apmokėtos antstolio M. Dabkaus paskaičiuotos vykdomosios išlaidos.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjo įsipareigojimai VMI yra kilę iš teismų priteisto žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo turimi įsipareigojimai sudaro mažiausiai 549 647,91 Eur ir ženkliai viršija 25 MMA dydžio sumą. Visi jie yra pradelsti, išieškomi priverstine tvarka. Pareiškimo teikimo dieną nurodyta įsiskolinimo suma gali būti ir didesnė, įvertinus kiekvieną dieną skaičiuojamas procesines palūkanas, antstolių būtinąsias išlaidas ir kt. Pareiškėjas turto neturi. Jam 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nustatytas (duomenys neskelbtini). netekto darbingumo lygis. Dėl turimų sveikatos sutrikimų stipriai apribotos pareiškėjo galimybės įsidarbinti, nepaisant to pareiškėjas yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, deda pastangas gauti pajamų. Šiuo metu pareiškėjo gaunamas pajamas sudaro 262,93 Eur dydžio laikinoji išmoka. Pareiškėjo sveikatos būklė, turtinė padėtis ir turimi įsipareigojimai leidžia daryti išvadą, kad jis objektyviai negali ir negalės kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų iš gaunamų pajamų ir / arba turto, ir pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA. Taigi, pareiškėjas yra nemokus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies prasme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. G. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei nurodoma ieškovo, t. y. 695 257,25 Eur, iš kurių: 1) iš pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4307-567/2015 priteistas 430 145,63 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo bankrutuojančios R. G. individualios įmonės naudai, kuri vykdymo procese buvo pakeista nauju išieškotoju suinteresuotu asmeniui A. V.; 2) taip pat pareiškėjo įsiskolinimas suinteresuotiems asmenims S. N. ir VMI. Iš bylos duomenų matyti, jog kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiškėjas bei santaupų kredito įstaigose neturi. Pareiškėjo pajamas sudaro, kaip pats nurodo pareiškėjas, 262 Eur per mėnesį gaunama neįgalumo išmoka. Įvertinęs skolinių įsipareigojimų dydį, kuris viršija 25 MMA, turimo turto bei gaunamų pajamų, o taip pat ir gautų pajamų ir išlaidų santyki, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokus FABỊ prasme.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu (per trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) gauna itin mažas pajamas, kitų (papildomų) pajamų pareiškėjas negauna. Teismas pažymėjo, kad kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, susirasti darbą ekonomiškai nevertinga, nes antstoliai atlieka išskaitas. Nors pareiškėjas teigė, kad deda pastangas susirasti darbą, tačiau jokių įrodymų pagrįsti šią aplinkybę nepateikė. Bylos duomenys tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išsiskyrė su sutuoktine L. G. ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjas vėl su ja susituokė, o prieš pastarosios santuokos sudarymą, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kartu su sutuoktine L. G. sudarė Vedybų (ikivedybinę) sutartį ir numatė sutuoktinių turto teisinį režimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad yra fizikas, baigęs pedagoginį institutą, buvo įmonės (duomenys neskelbtini) steigėjas, dabar turi sveikatos problemų. Iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. STS-11075 matyti, kad pareiškėjui tik nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) netekto dalyvumo lygis. Tačiau į bylą duomenų – kokių nors medicininių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo sveikatos būklę, kuri jam pagal nustatytą dalyvumo lygį dirbti neleidžia bent kažkokį darbą, pareiškėjas nepateikė. Iš pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gruodžio 4 d. pažymos Nr. KA-PZIE-12079 matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas jokiu socialiniu draudimu nėra draustas. Kaip matyti iš Užimtumo tarnybos 2025 m. lapkričio 27 d. pažymos Nr. SP-4993, pareiškėjas Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokią pareiškėjo būklę, dėl kurios jis negalėtų dirbti bent kokį apmokamą darbą, nepaisant to, kad, kaip nurodė pats teismo posėdžio metu, turi išsilavinimą, dirbo (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl pareiškėjo sąžiningumo abejonių kelia ir tai, kad pareiškėjas, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar nedirba, yra išlaikomas kitų asmenų. Antra, bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad būdamas steigėju (duomenys neskelbtini) įmonės ir nuo (duomenys neskelbtini) deklaravęs savo išvykimą iš (duomenys neskelbtini), joje gyveno negaudamas jokių pajamų. Pareiškėjas, teikdamas žodinius paaiškinimus, laikėsi nenuoseklios pozicijos, nurodydamas, kad, viena vertus, (duomenys neskelbtini) jokių pajamų negavo, kita vertus, (duomenys neskelbtini) turėjo kredito įstaigoje sąskaitą ir į ją pajamų vis dėl to gaudavo. Taigi pastarosios aplinkybės leidžia abejoti, kad pareiškėjas dėjo ir deda pastangas, jog ši jo padėtis pasikeistų, t. y. pagerėtų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) jam nustatytos ligos siekė surasti bet kokio pobūdžio apmokamą darbą. Pareiškėjas neneigė, kad savarankiškai susidariusių skolų jokia dalimi nesiekė padengti ir jų nedengė, nes įsidarbinus jam antstoliai atliktų išskaitas. Aplinkybė, kad nuo (duomenys neskelbtini) jam nustatyta liga, o nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis, nepaneigia pareiškėjo pareigos tiek iki (duomenys neskelbtini) m., tiek dabar dėti ne tai, kad maksimalias, bet bent jau minimalias pastangas savo finansinei padėčiai pagerinti, tuo užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Teismas vertino, kad pareiškėjo sąžiningumą liudytų skolų mažinimas pagal galimybes, tačiau anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytas pareiškėjo neveikimas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas to daryti nesiekia, o toks jo elgesys (neveikimas) negali būti vertintinas kaip sąžiningas kreditorių atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių ar jų ėmėsi nepakankamai savo mokumui atkurti, todėl yra pagrindas pripažinti pareiškėją nesąžiningu. Kadangi pareiškėjo nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui, toks jo nesąžiningumas yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, kadangi egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo šiuo atveju netenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė FABĮ nuostatas, nesivadovavo suformuota teismų praktika fizinių asmenų bankroto bylose, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta.

Mano, kad pareiškėjo nesąžiningumą teismas konstatavo nepagrįstai. Nagrinėjamoje byloje teismas nesąžiningu dėl pasyvumo (nepakankamų pastangų) laikė 62 m. didžiąja dalimi nedarbingą ((duomenys neskelbtini) nedarbingumo lygis) negalios pensiją gaunantį pareiškėją, turintį 695 257,25 Eur skolų. Tokia teismo pozicija negali būti laikoma pagrįsta ir atitinkanti teismų praktiką bei FABĮ siekiamus tikslus. Aplinkybės dėl pareiškėjo gyvenimo, veiklos (duomenys neskelbtini) neturi teisinės reikšmės ne tik dėl to, kad jos kilo prieš skolų atsiradimą, tačiau dar ir dėl to, kad jos išeina už trejų metų termino. Kadangi pareiškėjo pareiškimas teisme buvo priimtas 2026 m. sausio 29 d., tai bet kokie seniau nei 2023 m. sausio 29 d. atlikti pareiškėjo veiksmai teismo apskritai negalėjo būti vertinami.

Pažymi, kad 2025 m. pareiškėjui buvo oficialiai nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis. Akivaizdu, kad nedarbingu pareiškėjas netapo tik tokio sprendimo priėmimo dieną. Su (duomenys neskelbtini) sveikatos problemomis ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas susidūrė gerokai anksčiau, (duomenys neskelbtini)., o Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) sprendimu tik buvo oficialiai pripažinta objektyviai esanti (besitęsianti) pareiškėjo sveikatos būklė. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Užimtumo tarnyboje registruotas nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas aktyviai dalyvauja darbo pokalbiuose, tačiau nesėkmingai – darbdaviai atsisako priimti pareiškėją į darbą. Todėl teismo išvada dėl pareiškėjo pasyvumo gaunant mažas pajamas padaryta neatsižvelgiant į objektyvią pareiškėjo situaciją, amžių, sveikatos būklę. Be to, pareiškėjo skolos sudaro net 695 257,25 Eur, todėl pareiškėjui nėra aišku, kokia veikla turėtų užsiimti, kad turėtų galimybę kuo operatyviau atsiskaityti su kreditoriais. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog susirasti darbą ekonomiškai nevertinga, nes antstoliai atlieka išskaitas, tačiau tokių teiginių pareiškėjas neteigė.

Pažymi ir tai, kad teismas nenustatė aplinkybių, įrodančių pareiškėjo sąmoningą (tyčinį) elgesį, siekiant neatsiskaityti su kreditoriais, neieškoti darbo, slėpti darbinės veiklos pajamas ar kitokiais tyčiniais veiksmais vengti atsakomybės. Todėl nutartyje pateiktas argumentas dėl tariamo pareiškėjo nesąžiningumo gaunant mažas pajamas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas nutartyje nepaaiškino ir nepagrindė, kaip tariamas pareiškėjo pasyvumas gaunant, teismo vertinimu, per mažas pajamas nulėmė jo nemokumą. Teismas taip pat visiškai nepagrindė savo išvados, kad toks pasyvumas turėjo reikšminga įtaką pareiškėjo nemokumui ir kaip tokia reikšminga įtaka pasireiškė. Nagrinėjamu atveju nutartyje aprašytas pareiškėjo pasyvumas buvo nulemtas jo amžiaus, sveikatos būklės, nedarbingumo lygio, taigi objektyviai pateisinamų aplinkybių. Toks pareiškėjo pasyvumas negali būti laikomas nesąžiningu pareiškėjo neveikimu, užkertančiu kelią jam pasinaudoti teisėtomis FABĮ numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis. Net ir pripažinus pareiškėjo veiksmus (neveikimą) nesąžiningu, toks nesąžiningumas kaip nereikšmingas nemokumui neturėtų užkirsti kelio pareiškėjo fizinio asmens bankrotui.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip minėjo teismo posėdžio metu, jo pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui A. V. turi nesąžiningumo požymių, į kuriuos teismas neatsižvelgė. R. G. įmonės bankroto byloje, nuslepiant pardavimo faktą nuo pareiškėjo, šį reikalavimą iš bankroto administratoriaus už 800 Eur įsigijo A. V., kuris, kaip liudija bylos duomenys, buvo antstolio V. Č., vykdžiusio skolos išieškojimą iš pareiškėjo, padėjėjas. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad kitas pareiškėjo kreditorius S. N. taip pat yra susijęs su A. V., liko neįvertintos, netirtos ir į jas neatsižvelgta bylos nagrinėjimo metu, nors jos taip pat yra reikšmingos vertinant pareiškėjo kreditorių sąžiningumą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo procesinį sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, įvertinus pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus.

Suinteresuotas asmuo S. N. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino pareiškėją nesąžiningu ir atsisakė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjas pateikė teismui akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Regitra duomenis, kad jo vardu yra įregistruota valdymo teise viena transporto priemonė, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie šį sandorį ir net atsisakė teikti duomenis apie šį sandorį, nors teismas buvo įpareigojęs pateikti duomenis apie naudojimąsi šia transporto priemone. Pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto taip pat nesąžiningai nuslėpė civilinės bylos Nr. e2-486-1019/2022 sprendimo vykdymo aplinkybes. Antstolis M. Dapkus vykdė tik nepiniginę sprendimo vykdymo dalį ir S. N. nepervesta šios vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios turėjo būti išieškotos iš pareiškėjo. Antstoliui M. Dapkui (duomenys neskelbtini) vykdant pareiškėjo iškeldinimą, jis nebendradarbiavo su antstoliu, nenurodė savo naujų, po iškeldinimo, gyvenamųjų patalpų, trukdė antstoliui pilnai įvykdyti teismo sprendimą. Galimai sutuoktinių išskyrimas buvo fiktyvus, nes sutuoktiniai toliau vedė bendrą gyvenimą. Iškeldinus pareiškėją, tą pačią dieną L. G. kartu su buvusiu vyru pareiškėju ir sūnumi R. G. pakeitė iškeldinimo metu pakeistas spynas ir užgrobė S. N. perduotą buvusį pareiškėjo turtą. Pareiškėjas neperdavė nei S. N., nei išieškojimą vykdančiam antstoliui civilinės bylos Nr. e2-486-1019/2022 sprendime nurodytus dokumentus. Pareiškėjas neteikė jokių paaiškinimų, kodėl nevykdė civilinės bylos Nr. e2-486-1019/2022 sprendimo ir kodėl net ir antstoliui 2023 m. sausio 20 d. iškeldinus pareiškėją iš namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), jis ir toliau naudojosi šia namų valda, tai yra kartu su buvusia sutuoktine ir sūnumi yra savavališkai užgrobęs S. N. priklausančią namų valdos dalį. Šie S. N. priklausančio turto užgrobimo veiksmai tęsiasi ir dabar ir tai įrodo pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas, įvertinęs šiuos nesąžiningus pareiškėjo veiksmus, pagrįstai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo R. G. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

Suinteresuotas asmuo S. N. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus: informaciją apie (duomenys neskelbtini) įmonę (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentą ir AB Regitra duomenis, 2023 m. sausio 20 d. iškeldinimo protokolą.

Pareiškėjas R. G. 2026 m. rugsėjo 23 d. ir 2026 m. rugsėjo 30 d. taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2026 m. vasario 2 d. Išsamios medicininės išvados (forma E213) bei 2026 m. rugsėjo 30 d. Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo (forma E027) kopijas.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas bankroto bylos fiziniam asmeniui (ne)iškėlimo klausimas, įvertindamas pareiškėjo teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu suinteresuoto asmens S. N. pateiktus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti, kadangi jie neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesirėmė S. N. teikiamais rašytiniais įrodymais grindžiamomis aplinkybėmis.

Dėl pareiškėjo nesąžiningumo, kaip bankroto bylos neiškėlimo pagrindo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, vertinimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo R. G. nemokumo faktas yra konstatuotas ir atskiruoju skundu neginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, todėl atskirajame skunde keliamas šioje teisės normoje įtvirtintų sąlygų kaip pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą egzistavimo klausimas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šios bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad jis yra nesąžiningas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pareiškėjo teiktus paaiškinimus (įskaitant ir tuos paaiškinimus, kurie pareiškėjo nurodyti atskirajame skunde, bei įrodymus, kurie pateikti apeliacinės instancijos teismui), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas pripažinęs, jog pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių ar jų ėmėsi nepakankamai savo mokumui atkurti, todėl laikytinas nesąžiningu.

Tokia pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama bylos nagrinėjimo metu nustatytomis, tarpusavyje susijusiomis aplinkybėmis: pareiškėjo turimu išsilavinimu ir verslo patirtimi (pareiškėjas yra fizikas, baigęs pedagoginį institutą, buvo įmonės (duomenys neskelbtini) steigėjas), dedamų pastangų susirasti darbą nepakankamu pagrindimu (pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė tik duomenis, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini), teikė paaiškinimus, kad nuolat ieško darbo savarankiškai pagal internetinius skelbimus, nepateikė duomenų, kad iki (duomenys neskelbtini) jam nustatytos ligos siekė surasti bet kokio pobūdžio apmokamą darbą), taip pat negalėjimo dirbti bent kažkokį darbą dėl sveikatos būklės nepakankamu pagrindimu (pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė duomenis, kad tik nuo (duomenys neskelbtini). jam nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) netekto dalyvumo lygis, tačiau nepateikė jokių kitų medicininių dokumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas pagal jam nustatytą dalyvumo lygį dirbti negali), nepašalintomis abejonėmis dėl ilgalaikio nedarbo (paties pareiškėjo paaiškinimu, jis nedirba nuo 2005 m. iki dabar, buvo išlaikomas kitų asmenų (įmonės (duomenys neskelbtini) steigėjų, motinos ir pilnamečių vaikų, kad kredito įstaigoje (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitą, į kurią gaudavo pajamas).

Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjo finansinės padėties negerinimas (pareiškėjui nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. paskirta 262,93 Eur dydžio laikinoji išmoka (negalios pensija), iki bus gauti visi pensijai paskirti būtini dokumentai) nėra paaiškinamas vien objektyviu negalėjimu gauti daugiau pajamų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą nustatytą pareiškėjo elgesį vertinti kaip nepakankamas pastangas pagal realias galimybes vykdyti prievoles kreditoriams.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie pareiškėjo nesąžiningumą, rėmėsi aplinkybėmis apie pareiškėjo būvimą (duomenys neskelbtini) įmonės steigėju, (duomenys neskelbtini) deklaravimą apie išvykimą iš (duomenys neskelbtini) ir jokių pajamų gyvenant (duomenys neskelbtini) negavimą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir vertino pareiškėjo elgesį trejų metų laikotarpyje iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o į pareiškėjo nurodytas aplinkybes atsižvelgė tik vertindamas faktą apie pareiškėjo ilgalaikį nedarbą, kuris tęsėsi ir trejų metų laikotarpyje iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, to priežastis, kilus abejonių dėl pareiškėjo dedamų pastangų, jog ši jo padėtis pasikeistų, pareiškėjui neatskleidžiant tikrosios reikalų padėties.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) netekto dalyvumo lygis yra laikinas – iki 2027 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę neleidžia spręsti apie tokią pareiškėjo būklę, dėl kurios jis negalėtų dirbti bent kokį apmokamą darbą. Pareiškėjo atskirajame skunde pateikti duomenys iš Užimtumo tarnybos pareiškėjo paskyros patvirtina, kad pareiškėjas dalyvauja darbo paieškose pagal Užimtumo tarnybos siūlomus darbo pasiūlymus (ūkvedžio pareigoms užimti) ir rezultatas daugeliu atvejų neigiamas su pateisinama priežastimi. Tačiau iš paskyros duomenų taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) rezultatas dėl darbo pasiūlymo buvo neigiamas be pateisinamos priežasties. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas taip pat teikė paaiškinimus, kad iki šiol Užimtumo tarnyboje jam buvo teikiami darbo pasiūlymai tik ūkvedžio pareigoms užimti (pareiškėjo pageidavimu) ir ateityje planuojama jam teikti pasiūlymus ir dėl kitokio pobūdžio darbo. Pareiškėjas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad jis darbo aktyviai ieško savarankiškai pagal viešus darbo pasiūlymus įdarbinimo svetainėje cvonline.lt, dalyvauja pokalbiuose, tačiau darbdaviai atsisako jį įdarbinti. Pareiškėjo amžius (62 metai) taip pat savaime nesuteikia jokių teisinių privilegijų ir nesudaro teisinio pagrindo pareiškėjui kelti fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjo elgesys negalėjo turėti esminės reikšmės jo sąžiningumo vertinimui vien todėl, kad net ir gaudamas minimalųjį darbo užmokestį jis per trejus metus kreditoriams būtų sumokėjęs tik apie 2 541,60 Eur, t. y. apie 0,365 proc. nuo visų įsipareigojimų sumos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks skaičiavimas įrodo tik tai, kad, atsižvelgiant į didelę bendrą skolinių įsipareigojimų sumą, vien minimaliojo darbo užmokesčio gavimas per trejus metus nebūtų leidęs pareiškėjui visiškai atkurti mokumo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad FABĮ nereikalauja įrodyti, kad per trejus metus pareiškėjas galėjo visiškai padengti 695 257,25 Eur skolą. Nagrinėjamu atveju esminė reikšmė skiriama tam, ar pareiškėjas pagal realias individualias galimybes dėjo pakankamas pastangas gauti kuo didesnes pajamas ir bent iš dalies tenkinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjo siūlomas aiškinimas iš esmės reikštų, kad kuo didesnė asmens skola, tuo mažesnė reikšmė turėtų būti skiriama jo pastangoms uždirbti ir vykdyti prievoles, nes bet kuri realiai sumokama suma sudarytų nedidelę bendros skolos procentinę dalį. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su fizinio asmens bankroto instituto paskirtimi.

Pažymėtina, kad FABĮ grindžiamas ne reikalavimu iki bankroto proceso pradžios visiškai atsiskaityti su kreditoriais, bet pareiga sąžiningai elgtis ir pagal realias galimybes siekti kreditorių reikalavimus tenkinti kuo didesne apimtimi. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo skaičiavimas grindžiamas hipotetine prielaida apie galimą gauti tik minimalų darbo užmokestį. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas turi verslo patirties, taip pat turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Byloje nėra pagrindo konstatuoti (net ir atsižvelgus į pareiškėjo amžių bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytą (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygį ir (duomenys neskelbtini) netekto dalyvumo lygį), kad pareiškėjo objektyvių pajamų potencialas apsiriboja būtent minimaliuoju darbo užmokesčiu. Dėl to procentinė hipotetinės išskaitos dalis nuo bendros skolų sumos nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo ilgalaikio pasyvumo ir nepakankamų pastangų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad FABĮ nenustato tai, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Dėl to aplinkybė, kad pareiškėjo pajamos mažesnės už minimalųjį darbo užmokestį, savaime nėra pagrindas pripažinti jį nesąžiningu. Tačiau tai nereiškia, kad fizinio asmens faktinės pastangos gauti pajamas apskritai nėra vertinamos. Priešingai, pagal kasacinio teismo praktiką, būtent asmens pasyvumas, jo realių galimybių neišnaudojimas, nesiekimas gerinti finansinės padėties ir vykdyti prievolių yra reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl sąmoningo neveikimo. Šiuo atveju vertinama tai, ar pareiškėjo pasirinktas ekonominės veiklos modelis konkrečiomis aplinkybėmis atitinka sąžiningo, itin didelių kreditinių įsipareigojimų turinčio asmens elgesį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjo nedarbas trejų metų laikotarpyje iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, kuris, pareiškėjo paaiškinimais, tęsiasi nuo 2005 m., pareiškėjui turint verslo patirties ir aukštąjį išsilavinimą, net ir turint, pareiškėjo paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) nustatytą ligą bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytą (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygį ir (duomenys neskelbtini) netekto dalyvumo lygį, pareiškėjui esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pagrįstai kelia didesnius reikalavimus pareiškėjui paaiškinti ir pagrįsti, kodėl jo pajamų situacija objektyviai negalėjo būti pagerinta. Tokių pakankamų objektyvių duomenų byloje nenustatyta. Būtent tokia individuali pareiškėjo padėtis leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl sąmoningo (pernelyg pasyvaus, nesiėmus priemonių ar jų ėmusis nepakankamai) finansinės padėties negerinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tinkamai taikė ir aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintus pagrindus atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą bei kitas aktualias proceso teisės normas, jas aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti pareiškėjo R. G. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas priėmė pareiškėjo apeliaciniame procese pateiktus naujus duomenis, juos ištyrė ir dėl jų pasisakė šios nutarties motyvuose. Pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė