Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-381-1059/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04096-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.1.2; 2.6.9.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19; 3.3.1.19.3 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 17 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Loretos Miltenytės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ir atsakovės I. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-101-971/2026 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. R. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėIeškovas pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 12623,22 Eur nuostolių ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1632-676/2023 priteisė iš ieškovo kaip S. R. įpėdinio viešajai įstaigai (toliau – ir VŠĮ) T. K. globos namai (toliau – ir Globos namai) 1440,48 Eur už palikėjai S. R. suteiktas apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas, procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 844,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-407-552/2023 paliktas nepakeistas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-56103-583/2022, kuriuo iš ieškovo, kaip S. R. įpėdinio, buvo priteista 12,64 Eur S. R. įsiskolinimo už nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsakovė buvo palikėjos S. R. įgaliotinė pagal 2015 m. kovo 12 d. įgaliojimą. S. R. 2022 m. birželio 18 d. mirus, atsakovė tapo testamentine įpėdine, palikimą priėmė. Kiti testamentiniai įpėdiniai – J. D., T. S. ir ieškovas taip pat priėmė S. R. palikimą. S. R. nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. gyveno VšĮ T. K. globos namuose. S. R. gaudavo socialines išmokas ir pensiją į banko sąskaitą. Sąskaitą įgaliojimo pagrindu valdė ir joje esančiomis lėšomis naudojosi atsakovė, turėjusi S. R. banko kortelę. Atsakovė iš S. R. gaunamų lėšų turėjo sumokėti už apgyvendinimą globos namams, padengti kitus komunalinius mokesčius, priskaitytus už S. R. priklausantį turtą. Tačiau atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. pinigus iš įgaliotinės S. R. banko sąskaitos kas mėnesį išgrynindavo ir pasiimdavo sau. Susidarė 7202,40 Eur S. R. įsiskolinimas globos namams. Atsakovė vietinės rinkliavos, priskaičiuotos S. R., nemokėjo. Rinkliavos už atliekų tvarkymą administratorius kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su pareiškimu skolą priteisti iš S. R., o kadangi ši jau buvo mirusi, skola priteista iš įpėdinių lygiomis dalimis. Atsakovė, būdama įgaliotine ir turėdama ne tik teisę, bet ir pareigą veikti įgaliotojos S. R. interesais bei jos naudai naudoti banko sąskaitose buvusias lėšas bei šios pareigos nevykdydama (už S. R. neapmokėjusi už apgyvendinimo globos namuose paslaugas, nepadengusi S. R. lėšomis kitų pastarajai priskaičiuotų komunalinių mokesčių) veikė prieš atstovaujamosios interesus. S. R. į AB SEB banke buvusią banko sąskaitą buvo mokama pensija ir kitos išmokos, kurių 80 proc. pagal sutartį su VšĮ T. K. globos namais S. R. buvo sutarusi pervesti už apgyvendinimo paslaugas. Taipogi iš banko sąskaitoje esančių lėšų turėjo būti apmokami ir kiti komunaliniai mokesčiai, susiję su įgaliotojos turimo turto išlaikymu ir eksploatacija. Tačiau atsakovė pinigus iš S. R. banko sąskaitos pasiėmė (išgrynino banko kortele) ir panaudojo savo, o ne įgaliotojos interesams, veikdama taip, kad po S. R. mirties pastarosios skolas apmokėtų visi įpėdiniai. S. R. kreditoriai notarui, vedančiam paveldėjimo bylą, pateikė reikalavimus dėl 7473,75 Eur įsiskolinimų. Ieškovui teko apmokėti teismų priteistas sumas. Tokiu būdu atsakovės turtinė padėtis pagerėjo ieškovo ir kitų įpėdinių sąskaita. Atsakovės piktnaudžiavimas, leidžiant susidaryti palikėjos S. R. skoloms, yra pagrindas iš jos reikalauti ieškovo sumokėtų pagal teismų sprendimus skolų atlyginimo (nuostolių), iš viso 2369,70 Eur. Atsakovė taip pat privalo grąžinti ieškovui po palikėjos mirties pasisavintų (panaudotų pirkiniams bei iš bankomatų išgrynintų) S. R. sąskaitoje buvusių piniginių lėšų dalį, proporcingą ieškovui priklausančioms palikimo dalims – 733,52 Eur. Po S. R. mirties atsakovė banko kortele išgrynino 1300 Eur: 2022 m. spalio 18 d. atsakovė išgrynino iš mirusiosios banko sąskaitos dar 470 Eur, 2022 m. rugsėjo 13 d. atsiskaitė už pirkinius autobusų stotyje esančioje parduotuvėje „Iki“ – 13,27 Eur (B. J. g. 9, Klaipėda), prekybos centre „Liepa“ (Priestočio g. 30, Klaipėda) esančiose parduotuvėse „Norfa“ – 10,95 Eur, „Vynoteka“ – 21,98 Eur, prekybos centre „Grandus“ esančioje parduotuvėje „Norfa“ – 17,60 Eur, iš viso pirkiniams išleista 63,80 Eur. Bendra po testatorės mirties atsakovės pasisavintų lėšų suma yra 1833,80 Eur (1300 + 470 + 63,80). Gavęs S. R. banko sąskaitos išrašus ieškovas sužinojo, jog per laikotarpį nuo S. R. apsigyvenimo globos namuose 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki jos mirties 2022 m. birželio 18 d. atsakovė iš AB SEB banke esančios S. R. banko sąskaitos išgrynino iš viso 23 800 Eur. Šios S. R. lėšos turėjo likti banko sąskaitoje ir sudaryti palikimą. Bet atsakovė lėšas išgrynino ir pasiėmė sau/sunaudojo savo reikmėms. S. R. mirus, ieškovas kaip įpėdinis tapo mirusiosios teisių ir pareigų perėmėju, ieškovui iš viso priklauso du penktadaliai palikimo. Tad kaip įgaliotojos teisių perėmėjas jam priklausančia apimtimi ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės įgaliotojai S. R. padarytų nuostolių – pasiimant/pasisavinant iš banko sąskaitos pinigus – atlyginimo ir prašyti teismo priteisti iš atsakovės 9520 Eur sumą, atitinkančią ieškovo palikimo dalį. Į atsakovės palikimo dalį ir įpėdinės J. D. palikimo dalį sudarančias lėšas ieškovas nepretenduoja. Iš viso ieškovo piniginis reikalavimas atsakovei sudaro 12623, 22 Eur.Bylos nagrinėjimo metu 2025 m. lapkričio 18 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriame nurodė, jog, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie atsakovės mokėjimus VšĮ T. K. globos namai, sumažina ieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės nuo 12 623,22 Eur iki 9 804,50 Eur ir prašo šią sumą iš atsakovės priteisti (2357,06 Eur + 12,64 Eur + 733,52 Eur + 6701,28 Eur).Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad S. R. iki pat savo mirties buvo veiksni, savo turtą valdė ir gyvenimą tvarkė pati, pati sudarė sutartis su VšĮ T. K. globos namai. Po S. R. mirties pagal jos 2015 m. sudarytą testamentą mirusiosios turtą paveldėjo keturi vaikaičiai: atsakovė, ieškovas, J. D. ir T. S.. Ieškovas nutyli, kad S. R. į globos namus buvo išvežta ieškovo motinos M. S. (S. R. dukros) iniciatyva ir pastangomis. Atsakovės žiniomis, visus S. R. dokumentus, pinigus, banko kortelę paėmė jos dukra M. S.. Atsakovė nedisponavo S. R. pinigais.Pažymėjo, kad S. R. pensija su kompensacijomis siekė apie 500 Eur sumą per mėnesį, o gyvenimas globos namuose kainavo nuo 900 Eur iki 1200 Eur per mėnesį. Taigi išlaikymas globos namuose viršijo S. R. gaunamas išmokas (pajamas) daugiau nei 2 kartus.Ieškovas nepaveldėjo teisių ir pareigų pagal vienašalį sandorį (įgaliojimą), todėl neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų, kylančių iš įgaliojimo. Be to, ieškovas neįrodė iš įgaliojimo kylančių reikalavimų pagrįstumo. Ieškovas ieškinyje taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Galutiniais teismų sprendimais buvo priteistos paveldėtos skolos, nes teismai teisingai konstatavo, kad A. S., nors ir žinodamas apie palikėjos įsiskolinimą, besąlygiškai savo aktyviais veiksmais ir laisva valia priėmė palikimą pagal apyrašą su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, inter alia, prisiimdamas pareigą atsakyti už palikėjos skolas. Be to, kadangi ieškovui visose bylose padėjo jo sutuoktinė G. S., profesionali teisininkė, advokatė, tai tik dėl jos veiksmų ieškovas bylose patyrė bylinėjimosi išlaidų. Netinkamas advokatės taktikos pasirinkimas civilinėse bylose tik padidino A. S. nuostolius. Pažymėjo, jog ieškovo teisė į palikimą atsirado nuo kitos dienos po S. R. mirties, todėl ieškovas gali pretenduoti tik į 188 Eur sumą. Ieškovas vengia išsiimti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą ir ieškinyje nutyli, kad palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kurio neginčija.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui A. S. iš atsakovės I. R. 733,52 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 733,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovės I. R. 23 Eur žyminio mokesčio ir 108,26 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ieškovo A. S. ir atsakovės I. R. prašymus dėl baudų skyrimo ir atskirųjų nutarčių priėmimo atmetė. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog S. R. veiksnumas nebuvo apribotas, duomenų apie jos prastą psichinę sveikatą nėra pateikta. S. R. pati sudarė sutartis su VšĮ T. K. globos namais, kurių pagrindu jai buvo teikiamos apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugos. Atsakovės teiginiai, kad S. R., būdama veiksni, duodavo jai pavedimus, kurių pagrindu atsakovė išgrynindavo pinigines lėšas iš S. R. banko sąskaitos, kartais pavesdavo apmokėti už globos namų paslaugas, paneigti nebuvo. Visgi, byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, kad išimtinai atsakovė buvo įpareigota mokėti S. R. mokesčius, susijusius su jos turto išlaikymu, apmokėti sąskaitas už jos gyvenimą globos namuose. Juo labiau, kad, atsakovės teigimu, būtent ieškovo motina inicijavo S. R. apgyvendinimą Globos namuose, o pats ieškovas daugiau kaip 10 metų rūpinosi ir vykdė S. R. komunalinių paslaugų mokesčių apskaitą. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad už globos namų paslaugas mokėjo ne tik ji, bet ir jos sesuo J. D.. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog S. R. buvo parašiusi įgaliojimą atsakovei, savaime nereiškia, jog atsakovė, neturėdama įgaliotosios pavedimo, turėjo apmokėti visas įgaliotojos sąskaitas. Ieškovas savo aktyviais veiksmais ir laisva valia priėmė palikimą su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, be kita ko, prisiimdamas pareigą atsakyti už palikėjos skolas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl 2 357,06 Eur pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą iš ieškovo VšĮ T. K. globos namams priteistos sumos, 12,64 Eur pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą iš ieškovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistos sumos priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas.Teismo vertinimu, S. R., būdama veiksni, turėjo teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, taip pat ir piniginėmis lėšomis, savo nuožiūra. Tiek atsakovė, tiek liudytoja apklausta J. D. patvirtino, jog yra gavusios iš S. R. banko kortelę, kad išimtų pinigų. Tai, kam pavesti naudoti savo banko kortelę, turėjo teisę nurodyti tik S. R.. Atsakovė patvirtino, jog įvykdžiusi S. R. pavedimus, banko kortelę grąžindavo S. R., taip pat atiduodavo grynuosius pinigus, jeigu S. R. prašydavo jų išgryninti, arba atnešdavo daiktus, kurių S. R. prašydavo nupirkti. Duomenų apie tai, jog S. R. iki savo mirties būtų reiškusi atsakovei kokias nors pretenzijas dėl pastarosios netinkamo disponavimo S. R. piniginėmis lėšomis, nėra. Vien aplinkybė, jog S. R. gyveno globos namuose, nereiškia, jog ji negalėjo turėti ir neturėjo papildomų poreikių, kuriems tenkinti buvo reikalingos piniginės lėšos, ar kad S. R. buvo įpareigota/įsipareigojusi kaupti pinigines lėšas, kad vaikaičiai, tarp jų ir ieškovas, galėtų jas paveldėti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovė iš S. R. banko sąskaitos išgrynino 23 800 Eur sumą.Tačiau skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė po S. R. mirties negalėjo viena naudotis šios palikimu; teisė į palikimą atsirado visiems įpėdiniams. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas įgijo paveldėjimo teisę į 2/5 S. R. palikimo, į tai, jog atsakovė po S. R. mirties neturėdama teisinio pagrindo išgrynino, taip pat išleido pirkiniams 1 833,80 Eur sumą, ieškovo reikalavimą dėl 733,52 Eur sumos, proporcingos ieškovui tenkančio palikimo daliai, priteisimo iš atsakovės laikė pagrįstu ir tenkino.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 733,52 Eur sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinęs ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys patenkintas 7,48 proc. (atitinkamai atmestas 92,52 proc.), dėl ko iš atsakovės priteisė 23 Eur žyminį mokestį ir 108, 26 Eur ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstas, kadangi ji neteikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir melagingų parodymų davimą, kadangi vien ta aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė reikalavimus, su kuriais atsakovė nesutiko, nėra ir negali būti pagrindas išvadai, jog ieškovas piktnaudžiavo procesu. Atsakovės prašymas priimti atskirąją nutartį dėl ieškovo ir jo atstovės veiksmų, pažeidus Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymą bei kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl neteisėto asmens duomenų rinkimo buvo atmestas nurodant, jog tuo atveju, jeigu atsakovė mano, jog kokie nors asmens duomenys buvo renkami neteisėtai, atsakovė pati turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas. Pirmosios instancijos teismas netenkino ir ieškovo prašymo skirti atsakovei baudą iki 300 Eur už priesaikos sulaužymą, kadangi, teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių šį prašymą. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad šalių (giminaičių) tarpusavio santykiai yra konfliktiški, abi šalys kaltina viena kitą melagingų parodymų davimu ir yra įsitikinusios savo teisumu. Ieškovo prašymas priimti atskirąją nutartį dėl atsakovės neteisėtos veiklos išgryninant pinigines lėšas iš S. R. priklausiusios mokėjimo kortelės skundžiamu sprendimu taip pat buvo netenkintas. Teismas nurodė, kad atsakovės piniginių lėšų išgryninimo iš S. R. banko kortelės teisėtumo/neteisėtumo pasisakė priimdamas šį sprendimą, todėl priimti atskirąją nutartį šiuo klausimu nėra pagrindo. Pats ieškovas gali kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, manydamas, kad tam yra pagrindas. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esminiai argumentaiApeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 12 d. sprendimą atmestų ieškinio reikalavimų dalyje ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti; taip pat panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl atsisakymo skirti baudą atsakovei už šalies priesaikos sulaužymą ir taikyti atsakovei įstatyme numatytą sankciją už priesaikos sulaužymą, paskiriant baudą iki 300 Eur.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovo nuostolių, kilusių dėl atsakovės, kaip įgaliotinės, pareigų pažeidimo, Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovė įgaliotinės pareigų nepažeidė, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kadangi visiškai neatsižvelgė į tai, jog S. R., kaip fiziškai neįgalios 95 metų močiutės, veiksnumo įgyvendinimas buvo apribotas ir suvaržytas atsakovės veiksmais, t. y. atimant S. R. pasą ir banko kortelę.Aplinkybę, kad atsakovė atėmė S. R. pasą ir banko kortelę patvirtinta liudytojos M. S. parodymai, jog S. R. negalėjo balsuoti 2020 m. rudenį vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, nes neturėjo paso, kuris buvo pas atsakovę; aplinkybė, jog S. R. pasą atsakovė mirties dieną atnešė ir atidavė dukrai M. S. globos namuose vakare po S. R. mirties; ieškovo pateiktas 2020 m. kovo 2 d. telefoninio pokalbio su atsakove garso įrašas, kuriame pati atsakovė klausia ieškovo, kada reikia S. R. paso; taip pat pačios S. R. žodžiai 2021 m. rugsėjo 21 d. telefoninio pokalbio garso įrašu, kuriame S. R. klausia, ar ieškovas eis pas atsakovę paimti paso, nes atsakovė neatiduoda paso. Apeliantas pabrėžia, jog fizinis S. R. neįgalumas bei amžius apsunkino jos teisių įgyvendinimą bei gynimą, o neturėdama savo paso ji jokių realių veiksmų atlikti negalėjo. Kad atsakovė suvaržė, apribojo S. R. veiksnumą, įrodyta į bylą pateiktais objektyviais duomenimis. Negalėjimas įrodyti tapatybės apribojo/suvaržė S. R. veiksmus, reikalaujančius oficialios identifikacijos. S. R. negalėjo panaikinti atsakovei išduoto įgaliojimo, nes pateikiant pareiškimą dėl įgaliojimo panaikinimo asmens identifikacija pas notarą būtina, taip pat neturėjo galimybių reikšti pretenzijų dėl banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų naudojimo, kadangi S. R. neturėjo realių galimybių pati sužinoti informaciją apie savo banko sąskaitoje esančių lėšų likutį bei šių lėšų naudojimo aplinkybes.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kartu su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, jog tiek 2020 m. lapkričio 20 d., tiek 2021 m. balandžio 20 d. atsakovė banke paėmė S. R. banko kortelę. Be to, grynųjų pinigų išėmimai iš S. R. SEB banko sąskaitos SEB banko bankomatuose, esančiuose toje pačioje vietoje (lokacijoje) kaip ir įnešimai, taipogi patvirtina, kad S. R. banko kortelę turėjo atsakovė. Išgryninusi SEB banko bankomate S. R. lėšas jas iškart įnešdavo į savo sąskaitą AB Swedbank bankomate, esančiame šalia SEB bankomato, kuriame atlikdavo S. R. lėšų išgryninimo transakcijas. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad sutampantys grynųjų pinigų išėmimai iš S. R. banko sąskaitos ir čia pat atliekami įnešimai į atsakovės sąskaitą nepatvirtina atsakovę įnešus S. R. pinigus į savo banko sąskaitą, tačiau su tokiu teismo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi egzistavo reguliarūs ir sistemingi analogiškų veiksmų atlikimai, t. y. piniginių lėšų nuėmimas nuo S. R. banko sąskaitos, tokios pačios sumos įnešimas į atsakovės banko sąskaitą ir iš atsakovės banko sąskaitos atliekamas pavedimas į globos namų sąskaitą nurodant konkretų laikotarpį, už kurį atsiskaitoma. Tai patvirtina, kad S. R. banko kortelė buvo pas atsakovę.Aplinkybę, kad banko kortelė buvo pas atsakovę papildomai patvirtina ir pačios atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog S. R., bijodama sukčių, kortelę buvo atidavusi atsakovei; taip pat aplinkybė, jog atsakovė ir po S. R. mirties išgrynino pinigines lėšas iš S. R. banko sąskaitos.Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė galėjo įsinešti į banko sąskaitą jai priklausančias asmenines lėšas nėra logiška ir nepatvirtinta jokiais įrodymais. Atsakovė pateikė tik dokumentą, kad buvo įrašyta į advokatų padėjėjų sąrašą, tačiau jokio patvirtinimo, kad buvo įregistravusi individualią veiklą, nepateikta. Be to, net ir individualios veiklos įregistravimas ar buvimas įrašytai į advokatų padėjėjų sąrašus, savaime pajamų neįrodo ir nesudaro pagrindo laikyti atsakovę iš individualios veiklos apskritai gavus pajamų, kol tai nepatvirtinta leistinais rašytiniais įrodymais. Jokių rašytinių įrodymų apie grynaisiais pinigais gautas pajamas atsakovė nepateikė – nei pinigų priėmimo kvitų, nei metinės pajamų deklaracijos, galinčios patvirtinti jos žodžius apie iš individualios veiklos gautas pajamas.Apeliantas taip pat pabrėžia, jog teismo nurodomi argumentai, jog „atsakovė teigia, kad S. R., būdama veiksni, duodavo jai pavedimus, kurių pagrindu atsakovė išgrynindavo pinigines lėšas iš S. R. banko sąskaitos, kartais pavesdavo apmokėti už globos namų paslaugas“, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki 2020 m. kovo 4 d. dovanojimo sutarčių pasirašymo atsakovė niekad nemokėjo globos namams. Mokėjimai iš atsakovės sąskaitos prieš tai įsinešus S. R. lėšas, pradėjo būti atliekami tik po 2020 m. kovo 4 d. dovanojimo sutarties pasirašymo. Pora kartų 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. birželio 5 d. už S. R. apmokėjo žemės sklypų ½ dalimi apdovanotoji anūkė J. D.. Pastaroji teikdama parodymus kaip liudytoja patvirtino apmokėjusi iš savo lėšų. Vėliau, įsinešusi iš S. R. SEB banko sąskaitos bankomatuose išgrynintas lėšas (2020-11-05, 2020-11-17, 2020-12-05, 2020-12-31, 2021-02-25, 2021-04-28, 2021-05-28, 2021-06-16, 2021-07-22) iš savo Swedbank banko sąskaitos už S. R. apgyvendinimą globos namuose sumokėjo atsakovė. Apelianto vertinimu, atsakovės pradėjimas mokėti globos namams neužilgo po 2020 m. kovo 4 d. žemės sklypų dovanojimo sutarties pasirašymo kaip tik ir patvirtina, kad atsakovė faktiškai paso paėmimu buvo apribojusi S. R. veiksnumo įgyvendinimą būtent po sandorio sudarymo. Neįtikima, kad S. R., anksčiau niekada neprašiusi atsakovės mokėti už globos namus, staiga po dovanojimo sutarčių pasirašymo pradėjo „duoti sąskaitas“ atsakovei ir pavesti atlikti mokėjimus, jei iki tol puikiai viską susitvarkydavo pati. Be to, 2021 m. liepos 22 d. atsakovė išgrynino 600 Eur ir, įsinešusi į savo banko sąskaitą, atliko paskutinį mokėjimą globos namams, nurodydama, kad moka už 2021 m. 06 mėn. Daugiau atsakovė nebemokėjo. Nors lėšos ir toliau buvo išgryninamos iš S. R. banko sąskaitos: 2021-08-05 (600 Eur), 2021-09-8 (600 Eur), 2021-09-29 (600 Eur), 2021-11-18 (600 Eur), 2021-12-09 (600 Eur), 2022-01-13 (600 Eur), 2022-01-24 (500 Eur), 2022-02-07 (300 Eur), 2022-04-09 (800 Eur), 2022-05-22 (200 Eur), 2022-06-15 (600 Eur).Apelianto vertinimu, būtent atsakovė turėjo pareigą sumokėti už S. R. pragyvenimą globos namuose visas priklausančias sumas bei apmokėti komunalinių mokesčių sąskaitas, t. y. pasirūpinti už įgaliotoją jos reikalais, veikti ne savo, bet įgaliotojos naudai. Dėl atsakovės kaltės S. R. negalėjo vykdyti savo pareigų bei įgyvendinti savo teisių. Taigi, dėl atsakovės kaltų veiksmų atsirado S. R. nuostoliai, po jos mirties tapę ir ieškovo nuostoliais. Kiti artimieji nei įgaliojimo, nei kitokių prieigų prie S. R. lėšų neturėjo. O atsakovė turėjo CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, 8 dalyje nustatytas įstatymines pareigas. Todėl teismo išvados teisinant atsakovę, kad įgaliojimo turėjimas nesuponavo pareigos atsakovei vykdyti S. R. įsipareigojimus globos namams ir komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms, prieštarauja įgaliotiniui nustatytomis pareigoms ir nepagrįstai atleidžia atsakovę nuo atsakomybės už dirbtinį S. R. skolų sudarymą.Apeliantas pabrėžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasi tik atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, sprendė, kad ieškovas daugiau kaip 10 metų rūpinosi ir vykdė S. R. komunalinių paslaugų mokesčių apskaitą. Tokie atsakovės teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl teismas juos įrodytais pripažino nepagrįstai. Kartu apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad gyvenimas globos namuose nereiškia, jog S. R. neturėjo papildomų poreikių, yra nepagrįsta. Būtent tai ir reiškia, kad S. R., gyvendama globos namuose, buvo viskuo aprūpinta (maistu, avalyne, rūbais, higienos priemonėmis), jai visos paslaugos (apgyvendinimo, medicininės net laisvalaikio buvo užtikrintos), todėl ji neturėjo papildomų poreikių. Atsakovė nenurodė ir neįrodė nė vieno S. R. papildomo poreikio, kuris nebūtų užtikrintas pačios atsakovės pateiktų S. R. sudarytų apgyvendinimo sutarčių nuostatomis. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta skirti baudą atsakovei už teismui duotos priesaikos sulaužymą, kadangi atsakovė 2025 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. R. mirties dieną neturėjo jos banko kortelės, o vėliau pripažino šią kortelę turėjusi.Apeliaciniu skundu atsakovė I. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti atlikus įskaitymą, arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. iš S. R. banko kortelės buvo atsiskaityta už pirkinius, nes supainiojo banko kortelę su savo ir tai yra klaida, kurios negalima laikyti sąmoningu siekiu valdyti turtą.Be to, po S. R. mirties, atsakovei teko imtis aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo bylos procedūrų atlikimo, nes po močiutės S. R. mirties nė vienas iš paveldėtojų (jų buvo keturi) nepradėjo tvarkyti ir netvarkė paveldėjimo bylos. Todėl tuo tikslu atsakovė kreipėsi į antstolį dėl paveldimo turto apyrašo, nes buvo nežinoma, kiek močiutė turi pinigų, kokiuose bankuose, kokios skolos yra už komunalines paslaugas. Kadangi S. R. dukra M. S. pasisavino visus savo mamos dokumentus, todėl buvo būtina gauti dokumentus apie nuosavybę iš valstybinių registrų. Vengiant ginčų ir pretenzijų iš įpėdinių dėl paveldimo turto apyrašo teisingumo, paveldimo turto vertės ir atsižvelgiant į galimų kreditorių buvimą, atsakovė sprendė, kad būtina nustatyti paveldimo nekilnojamojo turto vertę pasitelkus nepriklausomą vertintoją. Ieškovas byloje nepriekaištavo dėl turto apyrašo sudarymo ir turto vertės nustatymo.Apeliantė pabrėžia, jog palikimo apyrašo sudarymo išlaidos yra padengiamos iš palikimo lėšų (CK 3.39 straipsnio 3 dalis). Paveldimo turto apyrašui sudaryti įpėdinis privalo pateikti antstoliui visus duomenis ir dokumentus. Todėl palikėjos nekilnojamojo turto dokumentai buvo gauti iš valstybės registrų, taip pat buvo atliktas nepriklausomas (nenuginčytas) nekilnojamojo turto vertinimas. Tai yra paveldimo turto apyrašo sudedamoji dalis. Taigi, atsakovės atlikti veiksmai paveldėjimo bylos procese negali būti laikomi neteisėtais, nes jie atlikti visų įpėdinių ir palikėjos kreditorių naudai, laikantis CK paveldėjimo knygos nuostatų.Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl paveldėtų lėšų panaudojimo atsiskaitant su S. R. kreditoriais, t. y. akcine bendrove (toliau – ir AB) „Ignitis“ (pagal teismo įsakymą). Ieškovo skola buvo apmokėta iš paveldėtų lėšų. Taigi, ieškovo interesai nenukentėjo, nes dėl atsakovės veiksmų, ieškovas išvengė galimybės dėl kreditorių reikalavimų atsidurti kitoje civilinėje byloje ir/ar vykdomojoje byloje pas antstolius, tokiu būdu būtų patyręs papildomas išlaidas.Apeliantė vertina, kad ji, aktyviai veikdama paveldėjimo byloje, apmokėdama ieškovo paveldėtas skolas, apsaugojo jį nuo galimų nuostolių. Todėl atsakovė civilinėje byloje pareiškė ir pranešė atsiliepimu ieškovui, kad jo 184,41 Eur skolą (86,01 Eur už apmokėtą (paveldėtą ir dovanai gautą), skolą AB „Ignitis“ ir už nekilnojamojo turto vertinimo paslaugą 88,00 Eur (220*2/5=88) bei už nekilnojamojo turto dokumentų gavimą 10,40 Eur (25,98*2/5=10,40) įskaito kaip priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.Nagrinėjamoje byloje ieškovas byloje nepareiškė reikalavimo pripažinti įskaitymą (vienašalį sandorį) negaliojančiu, net neprieštaravo įskaitymui, todėl ir pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovės vienašalio įskaitymo sandorio pripažinti niekiniu teismo iniciatyva, turėjo patvirtinti atsakovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.Papildomai atsakovė pažymi, jog 1 300 Eur pinginės lėšos, kurių reikalauja ieškovas, yra asmeniniai atsakovės pinigai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pinigai, esantys S. R. banko sąskaitoje, buvo išgryninami bei naudojami S. R. pavedimu ir/ar su jos žinia. Atsakovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad S. R. pareikalavus grynųjų pinigų, ji perduodavo kartais grynuosius iš savo lėšų, o vėliau gavusi S. R. banko kortelę, juos susigrąžindavo nusiimdama nuo S. R. sąskaitos banko kortele ir pateikdama ataskaitą iš bankomato apie pinigų išėmimą. Šiuo atveju buvo būtent taip, atsakovės nuimti 1 300 Eur buvo jos pinigai, kuriuos ankščiau buvo perdavusi S. R. grynais pinigais. Atsakovė dėl savo darbinės veiklos visada turi grynųjų pinigų ir šią faktinę aplinkybę teismas konstatavo (ji verčiasi advokato padėjėjos veikla ir gauna pajamas grynaisiais pinigais). Be to, teismas byloje nustatė labai svarbią faktinę aplinkybę, kad S. R. iki savo mirties dėl šių piniginių lėšų panaudojimo jokių pretenzijų atsakovei neturėjo ir nereiškė. Todėl faktinės aplinkybės ir visuma įrodymų leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 1 300 Eur pripažino paveldėjimo lėšomis, o ne atsakovės asmeninėmis lėšomis. Šiuo atveju susiklostė būtent tokia situacija, kad atsakovė savo lėšas atsiėmė 2022 m. birželio 18 d. apie 18 val. dar nežinodama, kad jos močiutė S. R. numirė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo apeliacinio skundo dalyse palikti nepakeistą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovas neįrodė galimų neigiamų pasekmių (nuostolių) pagrįstumo, jų dydžio, atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir galimų nuostolių.Pažymi, jog į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog visi nuo S. R. banko sąskaitos nuimti pinigai buvo panaudoti S. R. įsipareigojimams globos namams. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovė įgaliojimo pagrindu įgijo pareigų sandorių pasėkoje, taip pat kad pati S. R. negalėjo valdyti savo finansų ir/ar tas funkcijas perdavė išimtinai atsakovei. Dėl to atsakovė apie susidariusią skolą globos namams taip pat sužinojo tik po močiutės mirties.Ieškovo į bylą teikti įrodymai nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių, tačiau atskleidžia, kad ankstesnėse bylose jis buvo pasirinkęs netinkamus teisių gynimo būdus, dėl ko ir susidarė bylinėjimosi išlaidos.Atsakovė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pateiktų garso įrašų nelaikė tinkamu įrodymu dėl jų leistinumo kriterijaus nebuvimo, dėl ko šiais įrašai nėra pagrindo remtis ir apeliacinės instancijos teisme.Papildomai apeliantė pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nepagrįstus reikalavimus ir elgesį procese, turėtų spręsti klausimą dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde tikslingai painioja palikimo atsiradimo momentą bei palikimo priėmimo momentą, taip pat nepagrįstai teigia galėjusi valdyti ar vienasmeniškai disponuoti mirusiosios turtu, kadangi turto naudojimas visų įpėdinių interesais įrodytas nebuvo, t. y. nėra jokių įrodymų, kad buvo būtinas nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo išvados gavimas bei duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimas, juo labiau kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog buvo atliktas būtent paveldimo turto nepriklausomas vertinimas, taip pat įrodymais negrįstos turto apyrašo sudarymo išlaidos.Pabrėžia, kad mokėjimas AB „Ignitis“ atsakovės buvo atliktas pradine mokėtoja nurodant pačią save. Taigi, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovė atliko mokėjimą už ieškovą ar veikė jo interesais. Dėl atsakovės nurodomo įskaitymo ieškovas pažymi, kad iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų sutikęs ar prašęs atsakovės panaudoti po palikėjos mirties jos sąskaitoje esančias pinigines lėšas palikimo priėmimo procedūrų vykdymui. Taigi, atsakovė po S. R. mirties negalėjo viena naudotis palikimu, nes teisė į palikimą atsirado visiems įpėdiniams. Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimoPagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė I. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikia A. S. atsiliepimo, teikto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams civilinėje byloje Nr. 2-652-1067/2026, kopiją.Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateikiami nauji įrodymai, taip pat, kad jų nebuvo galima pateikti anksčiau ar pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nepriėmė, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, juo labiau, jog pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl šių priežasčių kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus atsisakoma priimti.Faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos ginčo sprendimui2015 m. kovo 12 d. įgaliojimu S. R. įgaliojo atsakovę I. R. (buv. I. M.) atlikti S. R. vardu teisinius veiksmus, susijusius su S. R. asmeninės, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, savo nuožiūra, jos nustatyta kaina ir sąlygomis sudaryti sandorius <...>; eksploatuoti visu S. R. asmeninės, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, tvarkyti S. R. vardu visus dokumentus, susijusius su šio turto valdymu, naudojimu, perplanavimu, priežiūra ir saugojimu, mokėti mokesčius, sudaryti reikiamas sutartis su atitinkamomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis; savo nuožiūra duoti ir pasirašyti sutikimus kitiems asmenims deklaruoti savo gyvenamąją vietą S. R. priklausančiose gyvenamosiose patalpose ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; gauti iš valstybinių, savivaldos ir teisinių instituciją įstaigų, įmonių ir organizacijų, visų fizinių ir juridinių asmenų S. R. priklausantį turtą, pinigus, vertybinius popierius, taip pat banko, pašto, telegrafo ir kitokio pobūdžio korespondenciją, siuntinius, tame tarpe pinigus; vesti paveldėjimo bylas ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; atstovauti S. R. interesus visose civilinėse ir administracinių teisės pažeidimų bylose, naudotis visomis dalyvaujančių šiose bylose asmenų teisėmis <...>; sudaryti teisinės pagalbos sutartį dėl S. R. interesų atstovavimo visose civilinėse ir administracinių teisės pažeidimų bylose <...>; atidaryti S. R. vardu sąskaitas bet kuriame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, įregistruotame ir veikiančiame banke, savo nuožiūra disponuoti, naudotis ir valdyti naujai atidarytomis ir jau esančiomis sąskaitomis, taip pat šiose sąskaitose esančiomis lėšomis, sudaryti bei pasirašyti minėtų sąskaitų sutartis, jas keisti, papildyti ar nutraukti, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl bet kurių aukščiau minėtų sutarčių sąlygų pakeitimo, papildymo ar jų nutraukimo; savo nuožiūra sudaryti su bankais elektroninių paslaugų teikimo sutartis ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; savo nuožiūra sudaryti su bankais visas kitas sutartis, susijusias su naudojimusi ir valdymu įgaliotojo vardu atidarytomis sąskaitomis bankuose, taip pat su disponavimu lėšomis jose, tame tarpe, bet neapsiribojant, ir dėl mokėjimo kortelių išdavimo, pakeisti sudarytų sutarčių sąlygas, jas nutraukti, rašyti įgaliotojo vardu prašymus, pareiškimus, gauti mokėjimo korteles ir identifikavimo kodus; savo nuožiūra aptartomis sąlygomis pirkti ir/ar parduoti S. R. nuosavybės teise priklausančias finansines priemones ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; savo nuožiūra pasiūlyti bendraturčiams pirkti S. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ir kt., atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; atstovauti S. R. Socialinės paramos skyriuose, Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitose įmonėse ir organizacijose dėl kompensacijų, išmokų, gavimo, nuolat gauti šias kompensacijas, išmokas grynais arba į įgaliotinės nurodytas S. R. vardu atidarytas sąskaitas, esančias bet kuriame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotame ir veikiančiame banke, disponuoti šiomis sąskaitomis; atstovauti, S. R. visose valstybinėse, savivaldos ir teisinėse institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gydymo įstaigose <...> ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu. 2015 m. kovo 12 d. testamentu S. R. savo mirties atveju visą turtą, kuris priklausys jai, kur jis bebus ir iš ko besusidės, nusprendė palikti taip: 2/5 dalis vaikaitei I. M. (atsakovei), po 1/5 dalį vaikaičiams – J. D., A. S. (ieškovui), T. S.. Nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. birželio 18 d. VšĮ T. K. globos namai teikė apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas S. R.. 2021 m. rugpjūčio 1 d. S. R. su VšĮ T. K. globos namai sudarė Socialinės globos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), pagal kurią Globos namai įsipareigojo teikti S. R. socialinės globos paslaugas, o pastaroji sumokėti už suteiktas paslaugas 1200 Eur už kiekvieną paslaugų teikimo mėnesį. 2021 m. gruodžio 31 d. S. R. su Globos namais sudarė Socialinės globos paslaugų teikimo sutartį Nr. SUTGYV-85/21, pagal kurią Globos namai įsipareigojo teikti S. R. socialinės globos paslaugas, o pastaroji - sumokėti už suteiktas paslaugas 1275 Eur už kiekvieną paslaugų teikimo mėnesį. 2022 m. vasario 3 d. Globos namai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir S. R. sudarė trumpalaikės socialinės globos paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartį, pagal kurią Globos namai įsipareigojo apgyvendinti ir teikti S. R. socialinę globą, o S. R. įsipareigojo mokėti ieškovei kas mėnesį 574,02 Eur (80 proc. asmens pajamos, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu – 259,02 Eur, 100 proc. slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kuri mokama pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą – 315 Eur), o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų kompensuoti Globos namams socialinės globos teikimo S. R. išlaidas pagal Sutarties 3.2. papunktyje nurodytą kainą – 700,98 Eur. 2022 m. birželio 18 d. S. R. mirė. Po jos mirties palikimą priėmė testamentiniai įpėdiniai: ieškovas, atsakovė, J. D. (atsakovės sesuo) ir T. S. (ieškovo brolis). 2023 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi T. S. padovanojo ieškovui paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po S. R. mirties. Tokiu būdu ieškovas įgijo paveldėjimo teisę į 2/5 S. R. palikimo. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui nėra išduotas. Atsakovė yra paveldėjusi 2/5 S. R. palikimo, 2023 m. sausio 20 d. jai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Ieškovas A. S. pirmosios instancijos teisme reiškė reikalavimą atsakovei dėl 9 804,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 2357,06 Eur pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022-08-22 sprendimą iš ieškovo Globos namams priteista 1440,48 Eur skola, 844,46 Eur bylinėjimosi išlaidos, 5 proc. metinių palūkanų, kurios 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarė 50 Eur (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir 22,12 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 12,64 Eur pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą iš ieškovo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ priteista suma; 733, 52 Eur suma, atsakovės išgryninta iš S. R. banko sąskaitos, o dalis išleista po S. R. mirties; 6701,28 Eur suma, atsakovės išgryninta iš S. R. banko sąskaitos iki S. R. mirties. Teisinis ginčo vertinimasPirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje, kurioje ieškinį atmetė, sprendė, jog šiuo atveju įgaliojimas nesukuria pareigos suteiktomis teisėmis naudotis, o byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, kad išimtinai atsakovė S. R. buvo įpareigota mokėti mokesčius, susijusius su jos turto išlaikymu, apmokėti sąskaitas už jos gyvenimą globos namuose; taip pat, kad byloje nėra įrodyta, jog S. R. nenaudojo iš jos kortelės išgrynintų pinigų ar reiškė pretenzijas I. R. dėl netinkamo disponavimo piniginėmis lėšomis.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje kilusį ginčą, pažymi, jog CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 pastraipa). Taigi ieškovas, priėmęs palikėjos palikimą, įgijo teisę reikšti reikalavimą ieškovei, kaip palikėjos įgaliotinei, dėl įgaliojimo vykdymo netinkamumo.CK 2.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. CK 6.757 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus.CK 6.760 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, jog įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat, kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus, – atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas.Be to, pagal CK 6.760 straipsnio 3 dalį vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. CK 6.760 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė nuostata dėl atstovo pareigos atsiskaityti. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-378/2024).Be to, sutarties šalys pavedimo sutartį, kaip ir bet kokią kitą civilinę sutartį, privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Pavedimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos taip pat nustato, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, turi vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotinio interesais (CK 6.760 straipsnio 1 dalis). Netinkamai vykdant pavedimo sutartį, antroji sutarties šalis turi teisę imtis priemonių savo pažeistoms teisėms ginti. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų yra civilinės atsakomybės taikymas.Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, yra pagrindas spręsti, jog asmuo, kuriam suteikiamas įgaliojimas, įgyja ne tik teises vykdyti numatytus įgaliotojo nurodytus veiksmus, tačiau ir pareigą šiuos veiksmus vykdyti tinkamai bei atsiskaityti už jų vykdymą.Teisėjų kolegijos vertinimu, kylant ginčui dėl įgaliotinio veiksmų tinkamumo vykdant įgaliojimą, būtent įgaliotiniui tenka pareiga įrodyti, kad atitinkamai veiksmai buvo atlikti ar piniginės lėšos naudotos įgaliotojo interesais, jo naudai ar jo sutikimu, o taip pat, kad atstovaujamajam buvo teikta ataskaita apie veiklą (CK 6.760 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. R., kuri 2015 m. kovo 12 d. buvo sudariusi įgaliojimą, nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki mirties (2022 m. birželio mėn.) gyveno Globos namuose. S. R., jau pradėdama gyventi Globos namuose buvo garbingo amžiaus (daugiau nei 90 metų amžiaus) ir nebegalėjo pati savęs apsitarnauti, jai nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 t., b. l. 13), o nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. – didelis specialiųjų poreikių lygis (2 t., b. l. 14). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė buvo ne tik užsakiusi naujas S. R. banko korteles (S. R. banko sąskaitų išrašų duomenys apie kortelės išdavimo mokesčio nuskaičiavimą 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2021 m. balandžio 20 d.), tačiau ir sistemingai išgrynindavo pinigines lėšas iš S. R. banko sąskaitos, ką patvirtino liudytoja M. S. bei ką rodo ir piniginių lėšų išgryninimo datos (išgryninimo operacijos tam tikru metu atliekamos kiekvieną dieną ar nedideliu dienų skirtumu, pavyzdžiui: 2019 m. spalio 16 d.; 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. sausio 9 d.; 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. kovo 18 d.; 2022 m. kovo 24 d.; 2022 m. birželio 18 d.; 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. birželio 18 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės, kartu atsižvelgiant į tai jog, atsakovė pinigines lėšas iš S. R. banko sąskaitos išgrynino ne tik S. R. mirties dieną, tačiau ir praėjus net keletui mėnesių po jos mirties (2022 m. birželio 18 d., 2022 m. spalio 18 d., 2022 m. rugsėjo 13 d.), taip pat atsižvelgiant į tai, jog lėšų išgryninimai iš S. R. banko sąskaitos SEB bankomatuose ir atsakovės sąskaitos papildymas Swedbank bankomate vyko iš esmės tais pačiais laikotarpiais, o atsakovė civilinio proceso metu yra pripažinusi piniginėje turėjusi S. R. banko kortelę po jos mirties, ją sumaišiusi su savo asmenine net po keleto mėnesių nuo S. R. mirties, o taip pat turėjusi banko kortelę ir dėl to, kad S. R. bijojo sukčių, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė turėjo S. R. banko kortelę ir ja naudojosi, dėl ko būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti jos nurodomas aplinkybes dėl banko kortelės buvimo pas kitus asmenis, grąžinimo S. R. bei veiksmų su banko kortele neatlikimo. Tokių aplinkybių atsakovė neįrodė.Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovas, tiek jo atstovė nuosekliai tvirtino atsakovę paėmus S. R. asmens dokumentą, dėl ko ieškovas siūlė S. R. kreiptis į policiją, tačiau policija siūlė ginčą išspręsti taikiai, taip pat atsižvelgiant į liudytojos M. S. parodymus, jog mirties dieną S. R. asmens dokumentą turėjo atvežti ir atvežė atsakovė, vertina, kad šioje civilinėje byloje yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ir S. R. asmens dokumentas nuo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) perleidimo sandorių sudarymo buvo pas atsakovę. Tokią išvadą papildomai leidžia daryti ir byloje esantis ieškovo pateiktas garso įrašas, taip pat tai, kad būtent atsakovė, kaip jau minėta pirmiau, laikė ir S. R. banko kortelę net po jos mirties.Visos pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia vertinti, jog atsakovė, kuriai buvo suteikti plataus pobūdžio įgaliojimai, disponavo S. R., kuriai buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis bei kuri gyveno Globos namuose, banko kortele, išgrynindavo pinigines lėšas, tą darė ir po S. R. mirties, taip pat buvo paėmusi ir S. R. asmens dokumentą. Tokia faktinė situacija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog S. R. sudarytas įgaliojimas nesukūrė jokių pareigų atsakovei, įskaitant veikimą įgaliotojo interesais bei jo naudai, turto priežiūrą bei tinkamą atsiskaitymą už atliktus veiksmus. Pabrėžtina, jog įgaliojimo nuostatos tiesiogiai įtvirtino, jog S. R. įgaliojo atsakovę I. R. ((buv. I. M.) atlikti veiksmus S. R. vardu, be kita ko, eksploatuoti visu S. R. asmeninės, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, tvarkyti S. R. vardu visus dokumentus, susijusius su šio turto valdymu, naudojimu, perplanavimu, priežiūra ir saugojimu, mokėti mokesčius, sudaryti reikiamas sutartis su atitinkamomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis; atidaryti S. R. vardu sąskaitas bet kuriame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, įregistruotame ir veikiančiame banke, savo nuožiūra disponuoti, naudotis ir valdyti naujai atidarytomis ir jau esančiomis sąskaitomis, taip pat šiose sąskaitose esančiomis lėšomis, sudaryti bei pasirašyti minėtų sąskaitų sutartis, jas keisti, papildyti ar nutraukti, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl bet kurių aukščiau minėtų sutarčių sąlygų pakeitimo, papildymo ar jų nutraukimo; savo nuožiūra sudaryti su bankais elektroninių paslaugų teikimo sutartis ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; savo nuožiūra sudaryti su bankais visas kitas sutartis, susijusias su naudojimusi ir valdymu įgaliotojo vardu atidarytomis sąskaitomis bankuose, taip pat su disponavimu lėšomis jose, tame tarpe, bet neapsiribojant, ir dėl mokėjimo kortelių išdavimo, pakeisti sudarytų sutarčių sąlygas, jas nutraukti, rašyti įgaliotojo vardu prašymus, pareiškimus, gauti mokėjimo korteles ir identifikavimo kodus; atstovauti, S. R. visose valstybinėse, savivaldos ir teisinėse institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gydymo įstaigose <...> ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu. Be to, byloje esančios Socialinės globos paslaugų teikimo sutarties, kurios pagrindu S. R. buvo apgyvendinta Globos namuose, 4.6 punktas numatė pareigą kas mėnesį apmokėti teikiamų socialinių paslaugų išlaidas (1 t., b. l. 118).Taigi, įgaliojimas tiesiogiai numatė tiek mokesčių mokėjimą, tiek lėšų valdymą savo nuožiūra, tiek sutarčių sudarymą ar atstovavimą įmonėse ar gydymo įstaigose, o Globos namų sutartyje buvo tiesiogiai įtvirtinta nuostata dėl kasmėnesinio mokesčio mokėjimo atliekant pavedimą.Esant pirmiau aptartiems duomenims, susijusiems su S. R. būkle ir amžiumi, taip pat galimybių savarankiškai judėti ir organizuoti priimamus sprendimus nebuvimu, atsakovės naudojimusi banko kortele bei asmens dokumento laikymu, atsakovei išduoto įgaliojimo turinys leidžia pripažinti, jog atsakovė, atstovaudama S. R., turėjo pareigą ne tik mokėti mokesčius, atsiskaityti už teikiamas socialines paslaugas, tačiau ir pagrįsti banke esančių piniginių lėšų panaudojimą S. R. naudai ar jos interesais, supažindinti S. R. su banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimu, panaudojimu ir likučiais.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog išimtinai atsakovė buvo įpareigota mokėti S. R. mokesčius, susijusius su jos turto išlaikymu bei apmokėti sąskaitas už jos gyvenimą globos namuose, padaryta nepakankamai įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes bei netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą, kadangi esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti tinkamą įgaliojimo vykdymą, t. y. veikimą įgaliotojos interesais, jos naudai, tinkamą atsiskaitymą dėl atliktų veiksmų, taip pat aplinkybę, kad suteiktas plačios apimties įgaliojimas, įskaitant ir piniginių lėšų tvarkymą įgaliotojui esant Globos namuose, neapėmė įgaliotojos turto priežiūros ar mokėjimo už gyvenimą Globos namuose.Byloje esantys ir pirmiau aptarti įrodymai, susiję su S. R. banko kortelės turėjimu, taip pat leidžia spręsti, jog būtent atsakovė iš S. R. banko sąskaitos išgrynino 23800 Eur sumą, o į atsakovės banko sąskaitą panašiu laikotarpiu, kai būdavo išgryninami pinigai iš S. R. sąskaitos, būdavo įnešami grynieji pinigai, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apsigyvenimo Globos namuose metu S. R. banko sąskaitoje buvo 4078,84 Eur, 2019 metų įplaukos nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sudarė 2805,70 Eur, išlaidos – 1368,10 Eur; 2020 metų likutis buvo 5516,44 Eur, įplaukos – 7287,29 Eur, išlaidos – 11948,31 Eur; 2021 m. likutis buvo 855,42 Eur, įplaukos – 7638,39 Eur, išlaidos – 7518,06 Eur; 2022 m. likutis buvo 735,09 Eur, įplaukos – 4125,87 Eur, išlaidos – 4322,60 Eur. Likutis S. R. mirties dieną – 538,36 Eur. Išgrynintų lėšų suma sudaro 23 800 Eur.Be to, atsakovė į bylą teikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvo atlikusi 7046,80 Eur mokėjimą Globos namas (2025 m. balandžio 28 d. DOK-30392), dėl ko bendra išgrynintų piniginių lėšų suma sudaro 16753,20 Eur, o atitinkamai ieškovo dalis (2/5) jo nurodomą 6701,28 Eur sumą.Taigi atsakovei byloje kilo pareiga pagrįsti ir įrodyti, kad iš S. R. banko sąskaitos išgrynintos lėšos, įskaitant ir tas, kurios buvo įnešamos į savo asmeninę sąskaitą, buvo panaudotos įgaliotinės naudai. Tačiau tokių įrodymų pateikta nebuvo, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl neva S. R. pirktų buitinių prekių, papildomo maisto, kvepalų ar tai, kad S. R. atiduotus grynuosius pinigus atimdavo jos dukra M. S., nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais duomenimis.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog S. R. iki savo mirties būtų reiškusi atsakovei kokias nors pretenzijas dėl pastarosios netinkamo disponavimo piniginėmis lėšomis, taip pat vien aplinkybė, jog S. R. gyveno globos namuose, nereiškia, jog ji negalėjo turėti ir neturėjo papildomų poreikių, kuriems tenkinti buvo reikalingos piniginės lėšos. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti.Viena vertus, S. R., būdama garbaus amžiaus ir turėdama didelį specialiųjų poreikių lygį, pagal byloje esančius duomenis nesinaudojo internetinės bankininkystės prieigomis prie banko sąskaitos gyvenimo Globos namuose laikotarpiu (ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad S. R. turėjo mygtukinį telefoną; liudytoja M. S. ir atsakovė I. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad S. R. regėjimas gyvenant Globos namuose buvo prastas).Be to, S. R. galimybės žinoti jos banko sąskaitose esančius lėšų likučius bei atliekamas operacijas buvo ribotos, kadangi prieiga prie S. R. banko sąskaitos disponavo atsakovė. Pačiai atsakovei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtinus, kad S. R. buvo itin šviesaus proto ir adekvati, nėra pagrindo tikėti atsakovės paaiškinimais, jog S. R. savo banko kortelę su kodu patikėdavo plačiam asmenų ratui, nekontroliavo kortelės perdavimų ar ją perduodavo socialinės tarnybos darbuotojams.Taigi tai, kad įgaliotinė disponavo banko kortele ir asmens tapatybės dokumentu, taip pat, kad po S. R. mirties praėjus net keliems mėnesiams iš S. R. banko sąskaitos atsiskaitė ir išgrynino pinigines lėšas, sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė turėjo pareigą įrodyti S. R. supažindinimą ir informavimą apie veiksmus su jos piniginėmis lėšomis, tačiau tokių įrodymų, kaip ir lėšų panaudojimo S. R. interesais ar naudai, nepateikė.Papildomai pastebėtina, jog Socialinės globos paslaugų teikimo sutarties, kurios pagrindu S. R. buvo apgyvendinta Globos namuose, nuostatos taip pat numatė, jog Globos namai įsipareigoja ne tik organizuoti asmens maitinimą, aprūpinti slaugos priemonėmis, medikamentais, drabužiais ir avalyne, tačiau ir užtikrinti medicininės pagalbos suteikimą, teikti kineziterapijos/ masažo paslaugas ir pan. (1 t., b. l. 116-118). Šiuo atveju atsakovė neteikė jokių įrodymų dėl S. R. papildomų poreikių, kurie nebūtų užtikrinti pačios atsakovės pateiktų S. R. sudarytų apgyvendinimo sutarčių nuostatomis ar M. S. atnešamais daiktais.Pažymėtina, jog atidus ir protingas įgaliotinis turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi pats įgaliotojas. Atstovo veikimas tiksliai pagal įgaliotojo nurodymus ir tiktai jo interesais yra vienas pagrindinių atstovavimo santykių principų. Byloje nustatyta, kad atsakovė išgrynindama pinigines lėšas ir neužtikrindama mokesčių mokėjimo šio principo nesilaikė, veikė ne įgaliotojos labui (jos naudai), kadangi pinigų išgryninimai nesant duomenų apie lėšų panaudojimą ar perdavimą S. R. bei mokesčių nemokėjimas prieštarauja S. R. interesams.Taigi, šioje byloje nustatyta, kad: 1) įgaliotoja įgaliojo atsakovę disponuoti savo lėšomis (ir ne tik) jos naudai, o tai rodo, kad visos lėšos buvo perduotos atsakovės žiniai; 2) atsakovė iš įgaliotojos banko sąskaitos išėmė pinigus; 3) atsakovė neįrodė, jog su įgaliotoja (atstovaujamąja) yra atsiskaičiusi ir atlikusi informavimo pareigą; 4) mokesčių Globos namams už įgaliotoją atsakovė nesumokėjo; 5) dėl pasisavintų lėšų įgaliotojos turtinė padėtis suprastėjo, kaip ir testamentinių įpėdinių paveldimo turto masė; 6) įgaliotinė neturėjo teisės pavedimo teisinių santykių pagrindu naudoti lėšas savo naudai; 5) pareiškiant ieškinį, be pagrindo įgytos lėšos nebuvo grąžintos; 7) įgaliotoja nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 8) ieškovo teisė apginti savo pažeistas teises numatyta CK 6.760 straipsnio 8 dalyje taikant turto (piniginių lėšų) gavimą be pagrindo reglamentuojančias CK nuostatas.Ieškovui įrodžius, kad atsakovė veikdama kaip S. R. atstovė įgijo įgaliotinės turtą – pinigus, atsakovei ginčijant ieškinį kilo pareiga įrodyti, jog ji su įgaliotoja (atstovaujamąja) yra atsiskaičiusi ir atlikusi informavimo pareigą apie pagal jai išduotą įgaliojimą iš banko sąskaitos nuimtus įgaliotojos pinigus. Teismas bylos duomenų pagrindu sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad atsiskaitė su įgaliotoja ir grąžino jai įgaliojimo sandorio pagrindu gautus pinigus, taip pat neįrodė ir įvykdžiusi informavimo pareigą (pateikusi ataskaitą apie savo veiklą), kaip yra įpareigota įstatymo (CK 2.150 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien sutartinių santykių (pavedimo santykių) tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas pagal CK 6.760 straipsnio 8 dalį taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir iš atsakovės ieškovui priteisti nuostolių, kuriuos sudaro 2357,06 Eur pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą iš ieškovo Globos namams priteista 1440,48 Eur skola, 844,46 Eur bylinėjimosi išlaidos, 5 proc. metinės palūkanų, kurios 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarė 50 Eur (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir 22,12 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 12,64 Eur pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą iš ieškovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ priteista suma; 6701,28 Eur suma, atsakovės išgryninta iš S. R. banko sąskaitos iki S. R. mirties. Dėl išdėstyto, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys atmestas, keičiamas, pareikštą ieškinį, kurio reikalavimas buvo patikslintas 2025 m. lapkričio 18 d., tenkinant visiškai.Dėl atsakovės apeliacinio skundoApeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti proporcingą ieškovui priklausančiai palikimo daliai atsakovės išgrynintą iš S. R. banko sąskaitos, taip pat panaudotą atsiskaitymui už pirkinius po S. R. mirties, pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.Byloje nustatyta ir su tuo sutiko pati atsakovė, jog įrodymai patvirtina, kad ji 2022 m. birželio 18 d. po S. R. mirties iš S. R. banko sąskaitos išgrynino 1300 Eur sumą; 2022 m. spalio 18 d. iš S. R. banko sąskaitos išgrynino dar 470 Eur sumą; 2022 m. rugsėjo 13 d. su S. R. banko kortele atsiskaitė už pirkinius parduotuvėje „Iki“ – 13,27 Eur (B. J. g. 9, Klaipėda), prekybos centre „Liepa“ (Priestočio g. 30, Klaipėda) esančiose parduotuvėse „Norfa“ – 10,95 Eur, „Vynoteka“ – 21,98 Eur, prekybos centre „Grandus“ esančioje parduotuvėje „Norfa“ – 17,60 Eur, iš viso pirkiniams išleista 63,80 Eur.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 5.59 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto tik: 1) apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas; 2) išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi; 3) užtikrinti normalų įmonės (ūkio) funkcionavimą; 4) patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių; 5) apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą (CK 5.59 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad jos išgrynintos piniginės lėšos ar pirkiniai atitiko CK 5.59 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, kurioms esant įpėdinis gali naudoti paveldimą palikėjo turtą, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė turėjo teisę ar įgaliojimą veikti kitų paveldėtojų vardu ar jų interesais bei atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ar turto apyrašo užsakymo veiksmus, taip pat šias paslaugas apmokėti iš palikėjos lėšų. Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje civilinėje byloje atsakovė neįrodė, jog ji iš paveldėtų lėšų apmokėjo ieškovo skolą jo pavedimu, nurodymu ar turėdama pareigą tą atlikti būtent iš paveldėtų lėšų, dėl ko galėtų reikšti reikalavimą dėl tokios sumos įskaitymo. Atsakovė, kaip ji nurodo, net ir siekdama išvengti galimų papildomų nuostolių, vis tiek negalėjo naudotis paveldėjimo apimtį sudarančiomis lėšomis, apmokėdama galimai ieškovo vardu priteistą skolą.Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko darė pagrįstą išvadą, kad atsakovė po S. R. mirties negalėjo viena naudotis šios palikimu, o teisė į palikimą atsirado visiems įpėdiniams, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 2/5 atsakovės išgrynintos bei išleistos 1833,80 Eur sumos, sudarančios 733,52 Eur yra pagrįstas.Papildomai pažymėtina, jog atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neva 1300 Eur piniginių lėšų grąžinimo, nes ji prieš tai tokią sumą buvo perdavusi S. R. iš asmeninių lėšų, nėra pagrįsti, įrodyti ir įtikinami, taip pat prieštarauja pirmiau aptartoms CK 5.59 straipsnio nuostatoms.Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudos skyrimu už priesaikos sulaužymąBylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo pareiškęs prašymą skirti atsakovei baudą už priesaikos sulaužymą. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių šį prašymą, o šalių (giminaičių) tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir abi šalys yra įsitikinusios savo teisumu, dėl ko nėra pagrindo skirti atsakovei baudą už priesaikos sulaužymą.Iš 2025 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad atsakovė, davusi priesaiką, išties išsisukinėjo nuo atsakymo dėl S. R. kortelės turėjimo ir bankinių operacijų mirties dieną atlikimo, tvirtindama, kad kortelės išvis neturėjo, vėliau pripažino, kad tą dieną ir vėliau po S. R. mirties banko kortelę turėjo bei nuėmė pinigus, tiek galimai sumaišiusi korteles, tiek tikrindama, ar kortelė veikia.Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus aiškinimus, o dalį jų nutylėti, palankiai jam vaizduoti aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant atsakovės paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma atsakovės parodymuose. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju atsakovės paaiškinimų subjektyvus ir klaidinantis pobūdis yra aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas išsiaiškino atsakovei duodant paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais duomenimis, o atsakovė, šiuos duomenis pagarsinus, nurodė gerai neprisimenanti aplinkybių po S. R. mirties, nes tai buvo didelis sukrėtimas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nurodė ne tik neturėjusi banko kortelės, tačiau ir tiksliai neatsimenanti aplinkybių, o taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tos pačios apklausos metu išsiaiškino aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą buvo netenkintas pagrįstai.Papildomai pastebėtina, jog ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo dėl baudos atsakovei už priesaikos sulaužymą netenkinimas nedaro įtakos sprendžiant klausimą dėl tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalies nustatymo, kadangi šis aptariamas reikalavimas yra procesinio pobūdžio ir nesusijęs su ieškiniu reikalautu nuostolių dydžiu bei atlyginimu.Dėl procesinių palūkanųVadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės skundžiamu sprendimu priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisiamos nuo visos ieškovo reikalautos priteisti sumos, t. y. 9 804,50 Eur.Dėl procesinės bylos baigtiesRemdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors iš dalies teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, ištyrė faktines bylos aplinkybes, tačiau nustatydamas ieškovui priteistinos sumos dalį nepagrįstai neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes, atsakovės veiksmus bei pavedimo teisinius santykius, todėl ieškovo apeliacinis skundas dėl materialiųjų reikalavimų tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), tuo pačiu pakeičiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp proceso šalių.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismeVadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi, ieškovo reikalavimą patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal šią proporciją.Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-02832 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų turinys patvirtina, kad ieškovui pirmosios instancijos teisme suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1447,36 Eur, o žyminis mokestis, už pareikštus ir tenkinamus ieškinio, pateikto elektroninio ryšio priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis ), reikalavimus dėl 9 804,50 Eur sumos sudaro 221 Eur.Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, taip pat CPK 99 straipsniu, iš atsakovės valstybei priteistinas 221 Eur žyminis mokestis bei 1447,36 Eur teisinės pagalbos išlaidos.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ar jo atstovės advokatės procesinis elgesys nesudaro pagrindo pripažinti esant pagrindą mažinti valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi nenustatyta, jog procesinis elgesys būtų nesąžiningas, o ieškinio dydžio patikslinimas buvo pareikštas atsižvelgiant į atsakovės pateiktas aplinkybes dėl mokėjimų už Globos namus atlikimo, tačiau ieškovas iki kreipimosi į teismą tokių aplinkybių nustatyti ir sužinoti neturėjo galimybės, o teismo posėdžiai vyko ir buvo atidedami ne dėl ieškovo pareikšto pareiškimo.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 25,56 Eur, todėl jos priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai esant tenkintam ieškovo reikalavimui.Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismeTenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas. Ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.Ieškovui apeliacinės instancijos teisme teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sudaro 262,50 Eur (2026 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. ATP-2026-22012). Šios išlaidos advokato pagalbai yra pagrįstos, įrodytos, taip pat neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės priteisiamos valstybės naudai.Taip pat iš atsakovės priteisiamos ieškovo apeliacinio skundo žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas jam teikus 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas buvo 9070,98 Eur, dėl ko iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 204 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:„ieškinį tenkinti.Priteisti ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 9 804,50 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus keturis eurus 50 ct) nuostolių, kuriuos sudaro pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą iš ieškovo VšĮ T. K. globos namams priteista 1440,48 Eur skola, 844,46 Eur bylinėjimosi išlaidos, 5 proc. metinės palūkanų, kurios 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarė 50 Eur (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir 22,12 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 12,64 Eur pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą iš ieškovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ priteista suma; 6701,28 Eur suma, atsakovės išgryninta iš S. R. banko sąskaitos iki S. R. mirties, taip pat 733,52 Eur suma, panaudota iš S. R. banko sąskaitos po S. R. mirties, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 804,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 221 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį, 25,56 Eur (dvidešimt penkių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, taip pat 1447,36 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 36 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant, kad lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas yra 5660, išlaidų, už procesinių dokumentų įteikimą įmokos kodas yra 5662, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas yra 5630.Ieškovo A. S. ir atsakovės I. R. prašymus dėl baudos skyrimo ir atskirųjų nutarčių priėmimo atmesti.“Priteisti iš atsakovės I. R. a. k. (duomenys neskelbtini), 204 Eur (du šimtus keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 262,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant, kad lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.Teisėjai Alvida Jasaitytė – PralgauskienėLoreta Miltenytė Ignas Totilas