Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-09-02 · Civilinė byla Nr. eCIK-718/2026

Bylos eiga

  1. e2KT-36-912/2026Nutartis · 2026-03-20Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-06-17Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-09-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2026-10-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-02
Bylos Nr.
eCIK-718/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04096-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Donatas Šernas, Eglė Zemlytė, Irmantas Šulcas
Atsakovas
I. R.

Dokumento Nr. DOK-2860 ir DOK-2861Civilinė byla Nr. eCIK-718/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04096-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 2 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 12 d. paduotu atsakovės I. R. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. R. dėl nuostolių atlyginimo.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 733,52 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 733,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 23 Eur žyminio mokesčio ir 108,26 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovo ir atsakovės prašymus dėl baudų skyrimo ir atskirųjų nutarčių priėmimo atmetė.Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 17 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 12 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 9 804,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą iš ieškovo VšĮ Taikos Karalienės globos namams priteista 1440,48 Eur skola, 844,46 Eur bylinėjimosi išlaidos, 5 proc. metinės palūkanų, kurios 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarė 50 Eur (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir 22,12 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 12,64 Eur pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą iš ieškovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ priteista suma; 6701,28 Eur suma, atsakovės išgryninta iš S. R. banko sąskaitos iki S. R. mirties, taip pat 733,52 Eur suma, panaudota iš S. R. banko sąskaitos po S. R. mirties, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 804,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 221 Eur žyminį mokestį, 25,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, taip pat 1447,36 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą,204 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 262,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą. Ieškovo ir atsakovės prašymus dėl baudos skyrimo ir atskirųjų nutarčių priėmimo atmetė.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pats įgaliojimo faktas ir jo plati apimtis ex lege sukūrė atsakovei pareigas savarankiškai veikti ir atlikti mokėjimus globos namams bei administruoti visą palikėjos turtą.2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas pavedimo sutartinius santykius, visiškai nekonkretizavo ir nenustatė pavedimo sutarties dalyko. Byloje nustatyta, kad S. R. nedavė atsakovei pavedimų atlikti teisinių veiksmų su trečiaisiais asmenimis (globos namais). Atsakovė atlikdavo tik faktinius veiksmus. Faktiniai veiksmai nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina civilinių teisių bei pareigų, todėl negali būti pavedimo sutarties dalyku.3. Pagal CK 6.760 straipsnio 1 dalį įgaliotinis privalo duoti ataskaitą įgaliotojui, o ne būsimiems įpėdiniams. S. R. būdama gyva nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovei patikėtų lėšų ar kortelės valdymo.4. Tarp atsakovės (anūkės) ir palikėjos (močiutės) buvo susiklostę ilgalaikiai, artimi fiduciariniai (asmeninio pasitikėjimo) santykiai. Pasitikėjimo aspektas lemia neformalų atsiskaitymo būdą (žodžiu).5. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo praktiką, kad šeimos narių vidinių santykių ir atskaitomybės standartas iš esmės skiriasi nuo komercinio atstovavimo. Ieškovas (anūkas) paveldėjo tik universalų turtinių teisių perėmimą, tačiau nepaveldėjo asmeninių fiduciarinių teisių, todėl neįgijo reikalavimo teisės kylančios iš asmeninio močiutės pasitikėjimo atsakove.6. Ieškovas viso proceso metu ieškinio pagrindą kildino iš nepagrįsto praturtėjimo (teigdamas, kad kasatorė grynino pinigus sau) ir apeliaciniame skunde neteigė buvus pavedimo sutartinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė ginčo teisinį kvalifikavimą į pavedimo sutarties pažeidimą. Tai pakeitė įrodinėjimo dalyką ir įrodinėjimo naštos paskirstymą. Atsakovei nebuvo suteikta procesinė galimybė gintis nuo naujai suformuluoto teisinio pagrindo. Galiausiai, teismas priėmė siurprizinį sprendimą ir prieštaringą sprendimą. Motyvuojamoje dalyje analizavo pavedimo sutartinius santykius, o rezoliucinėje dalyje nuostolius priteisė nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnis) pagrindu.7. Apeliacinės instancijos teismas vertino įrodymus selektyviai ir šališkai. Pavyzdžiui, iš ieškovo slapta daryto garso įrašo ištraukė vieną frazę apie palikėjos pasą, visiškai ignoruodamas tolimesnį atsakovės paaiškinimą ir bendrą pokalbio kontekstą. Teismas visiškai nevertino įrodymų viseto: liudytojos J. D. parodymų, kad banko kortele disponavo pati palikėja, kad ji yra S. R. banko kortele gavusi ir atlikusi su ja pinigines operacijas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino fakto, kad S. R. pati pateikė pasą notarei dovanojimo sutarties sudarymui ginčo laikotarpiu, nevertino palikėjos įsipareigojimų globos namams mąsto ir gaunamų išmokų dydžio santykio.8. Teismas neteisėtai perkėlė atsakovei pareigą įrodyti negatyvias aplinkybes – t. y. įrodyti, kad ji neatliko veiksmų su banko kortele ir kad kortelė buvo pas kitus asmenis. Pakeitus ginčo teisinę kvalifikaciją kasatorei nebuvo suteikta teisė gintis nuo naujai suformuluoto teisinio ginčo pagrindo. Pagal CPK 178 straipsnį ieškovas privalėjo įrodyti kasatorės neteisėtus veiksmus (pavyzdžiui, jos turto padidėjimą), ko byloje padaryta nebuvo, byloje nebuvo nustatytas kasatorės praturtėjimas. Reikalavimas po kelerių metų pateikti kasdienio vartojimo prekių (maisto, vaistų) čekius artimų giminaičių slaugos kontekste neatitinka fiduciarinio santykių pobūdžio bei prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).9. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1632-676/2023, turintį res judicata ir prejudicinę galią. Minėtoje byloje nustatyta, kad skola globos namams atsirado tik nuo 2021 m. spalio mėn. dėl to, kad S. R. asmeninės pajamos buvo mažesnės nei globos namų kaina, o ne dėl atsakovės veiksmų.10. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, nepateikė motyvų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesiremia atsakovės rašytiniais paaiškinimais bei prejucidiniais faktais.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.Kadangi nenustatyta pagrindų priimti kasacinį skundą, atsakovės 2026 m. rugpjūčio 12 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžiamas.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėtas žyminis mokestis.