- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- e2-3618-664/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00354-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- K. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Čeponienei,
žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškininį pareiškimą atsakovui K. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas ieškovės A. K. (toliau – ir Ieškovė) ieškininis pareiškimas atsakovui K. K. (toliau – ir Atsakovas) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog su atsakovu K. K. gyveno kartu nesusituokę Ieškovės motinai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį maždaug nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovas tėvystę pripažino ir ginčo dėl to nėra. Gimus vaikui Atsakovas pakliuvo į įkalinimo įstaigą ir nuo to laiko bendravimas baigėsi. 2025 m. spalio mėnesyje telefonu bendravo su sūnumi, jam žadėjo laikyti ryšį, tačiau vėliau visus kontaktus užblokavo. Ieškovei praktiškai nieko nežinoma apie Atsakovo gyvenamąją ir darbo vietas. Girdėjo tik, kad jis buvo Vokietijoje. Kur jis yra šiuo metu informacijos neturi. Išlaikymo vaikui Atsakovas neteikė, išskyrus vieną įmoką – 103,05 Eur dydžio, pervestą Atsakovo 2025 m. spalio 31 d.
CK 3.194 str. 1 d. numato teisę vienam iš tėvų kreiptis į teismą prašant priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas šios pareigos nevykdo, o ieškovei vienai išlaikyti vaikus per sunku. Todėl, siekiant užtikrinti reguliarų ir stabilų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą, būtina išlaikymą iš atsakovo priteisti. Nustatydama vaikų poreikius, ieškovė atliko šių poreikių paskaičiavimą: maistui - (mėnesiui – apie 300 Eurų); apranga, avalynė, patalynė (mėnesiui - apie 100 Eur); būstui, t. y. vaiko daliai tenkantys mokesčiai už vandenį, šildymą, elektrą, baldai, einamasis remontas (vidutiniškai mėnesiui – 50 Eur); Sveikatai ir higienai (vaistai, vitaminai, vizitai pas gydytojus, higienos priemonės, ir kt.) (mėnesiui – 60 Eur); lavinimo reikmenys, žaislai (mėnesiui apie 100 eurų) laisvalaikis ir pramogos (mėnesiui – 100 Eur); kitiems nenumatytiems poreikiams – 20 eurų. Remiantis šiuo paskaičiavimu, vieno vaiko poreikiams tenkinti, Ieškovės manymu, būtina skirti apie 700 eurų sumą per mėnesį. Ši suma mažesnė už orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų.
Ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos yra 856 Eur per mėnesį ir 205,72 Eur gaunama išmoka vaikui. Nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas, ieškovės duomenimis, yra darbingas. Tačiau duomenų apie Atsakovo darbo vietą ir gaunamas pajamas neturi. Mano, jog Atsakovas gali mokėti kas mėnesį po 300 Eur išlaikymo. Be to, remiantis CK 3.200 straipsniu, Atsakovas turėtų sumokėti 3496,95 Eur (3600 Eur – 103,05 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2026 m. kovo 19 d. (36 mėnesius), skaičiuojant bent po 100 eurų kas mėnesį, minusuojant 103,05 Eur sumą, kurią Atsakovas pervedė ieškovei per šį laikotarpį. Siekiant išvengti galimų ginčų ateityje ir atsižvelgiant į vaiko amžių bei į tai, kad jis nuolat gyvena su Ieškove, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su Ieškove. Ji geriau žino vaiko poreikius ir jais pasirūpina.
Ieškovė patikina, kad nedraudžia ir neketina drausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Tačiau, atsakovas pats tam nerodo iniciatyvos atkurti ryšį, priešingai – bendravimo vengia ir slapstosi. Nustatinėti bendravimo tvarką šiuo metu nėra prasmės. Atsakovui pareiškus norą bendrauti, bendravimo tvarka turės būti nustatyta atsižvelgus į vaiko, kuriam jau 16 metų, nuomonę.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo teismo:
Nustatyti nepilnamečio vaiko T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su Ieškove.
Priteisti iš atsakovo K. K. nepilnamečio vaiko T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 eurų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo K. K. nepilnamečio vaiko T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3496,95 eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2025 m. kovo 19 d. (36 mėnesius).
Bylinėjimosi išlaidas Valstybei priteisti iš Atsakovo.
Teismo posėdžio metu Ieškovė ir jos atstovas patikslino ir nurodė, jog Ieškovė jau du mėnesius nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje ir jos gaunamos pajamos šiai dienai sudaro 552 Eur dydžio bedarbio išmoka ir 205,72 Eur išmoka vaikui. Taip pat ieškovė nurodė, jog ne kartą iki teismo posėdžio pradžios bendravo su Atsakovu dėl pateikto teismui ieškinio ir jo dydžio, Atsakovas žino apie teismo posėdžio datą ir laiką (Ieškovė su juo bendravo telefonu 2026-10-27 prieš pat 9 val. 30 min. teismo posėdį), Ieškovei nurodė, jog ieškiniui neprieštarauja, laukia teismo sprendimo, o pats dalyvauti teismo posėdyje neketina, tam neturi laiko. Ieškove pateikė Atsakovo atsiųstą watsap programėle balso pranešimą, patvirtinantį, jog Atsakovui žinoma apie teismo posėdį, žinomi ieškininiai reikalavimai.
Atsakovas K. K. gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą per teisės aktų nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą – į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla išnagrinėta Atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, ieškininis pareiškimas turi būti tenkintinas. Patenkinus ieškininį būtų užtikrinti būtiniausi vaiko poreikiai bei išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir augančius poreikius.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog palaiko ieškininius reikalavimus ir prašo juos tenkinti pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
(duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog nepilnamečio T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 6), tėvai yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 4) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 5). Remiantis 2026 m. kovo 19 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą nuo 2025-09-29 Alytaus rajono savivaldybėje (I t., el. b. l. 7). Remiantis 2026 m. kovo 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog laikotarpiu nuo 2024-12 iki 2025-10 Ieškovės gaunamas darbo užmokestis buvo vidutiniškai 856 Eur per mėnesį (I t., el. b. l. 9). 2026 m. kovo 10 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinio paramos ir kaimo reikalų skyriaus pažymoje apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog Ieškovės gaunama išmoka vaikui sudaro vidutiniškai 208,12 Eur (I t., el. b. l. 10).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame išraše apie asmens darbovietę, pateikti duomenys, jog K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2025-12-01 iki 2026-02-23 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I t., el. b. l. 96), nuo 2026-02-23 iki 2026-05-12 dirbo MB (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 103), nuo 2026-05-12 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iki 2026 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2026-10-14 DOK 69502, 2026-10-19 DOK 69932).
Remiantis 2026 m. kovo 19 d. valstybės įmonės Registrų centro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (I t., el. b. l. 14-15), A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruota transporto priemonė MAZDA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 11). Pateiktas 2025 m. spalio 31 d. K. K. atliktas 103,05 Eur sumos pavedimo į A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą išrašas (I t., el. b. l. 16).
Vadovaujantis 2026 m. kovo 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas atstovas advokatas, atleidžiant ieškovę 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (I t., el. b. l. 17-18). Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 348,73 Eur suma (2026-10-22 DOK Nr. 70349).
II. Dėl išlaikymo priteisimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinis teismas yra pateikęs CK 3.192 straipsnio analizę, kurioje išaiškinta, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, numatytus tiek įstatymuose, pavyzdžiui, CK 1.5, 3.3 straipsniai, bei suformuluotus teismų praktikoje, kurių vienas – protingų vaiko poreikių kriterijus. Protingi vaiko poreikiai suprantami kaip vaiko poreikiai, kuriuos lemia nepilnamečio individualūs gabumai, polinkiai, taip pat amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti, pirma, protingus vaiko poreikius ir, antra, tėvų turtinę padėtį, t. y. būtina analizuoti įstatyme įtvirtintą tėvų turtinės padėties kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) bei vieną iš teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių – protingus vaiko poreikius.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti 700 Eur suma, prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020.
Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, kad Ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro 552 Eur dydžio bedarbio išmoka ir 205,72 Eur išmoka vaikui; Ieškovė neturi nuosavo būsto, su nepilnamečiu vaiku gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Remiantis turimais duomenimis, Atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą nuo 2025-09-29 Alytaus rajono savivaldybėje, per trumpą laikotarpį yra pakeitęs penkias darbovietes, šiuo metu nedirba (Sprendimo 12 p.), duomenų apie turimą turtą nėra. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžių datą ir laiką, į teismo posėdžius neatvyko, duomenų apie savo pajamas neteikė. Taip pat byloje nėra duomenų, susijusių su Atsakovo geranorišku rūpinimusi savo vaiku, aktyviu dalyvavimu jo ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikio ir atostogų praleidimu kartu, kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo konkrečiu atveju. Byloje nėra duomenų, jog Atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes uždirbti pinigines lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui. Taip pat pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Šioje byloje aktualus CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo, amžiaus bei kitų. Taigi CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Konkretus išlaikymo dydis nustatomas kiekvienam vaikui ir priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių poreikių ir jo tėvų galimybių teikti išlaikymą.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs Ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog Atsakovas būdamas sveikas ir darbingas ne tik gali, bet ir privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog Ieškovės nurodytos išlaidos (viso 700 Eur per mėnesį), būtinos vaiko poreikiams tenkinti, yra objektyviai pagrįstos. Byloje nustatyta, jog Ieškovė viena rūpinasi kartu su ja gyvenančiu vaiku, byloje nėra duomenų, kad: a) Atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes uždirbti pinigines lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui; b) taip pat, kad geranoriškai rūpintųsi savo vaiku, aktyviai dalyvautų jo ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikį ir atostogas praleistų kartu, kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo konkrečiu atveju, atsižvelgusi į tai, jog Atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui nuo pat vaiko gimimo dienos (šiuo metu nepilnamečiui vaikui jau 17 metų) teismas sprendžia, kad Atsakovas turi finansinę pareigą prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl iš atsakovo K. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2025 m. kovo 20 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).
Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (CK 3.157 str., 3.272 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).
Teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54). Tėvas (motina) priteistą išlaikymą vaikui tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.) Ieškovė A. K. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti T. K. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.
II. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė prašo teismo, remiantis CK 3.200 straipsniu, priteisti iš atsakovo 3496,95 Eur (3600 Eur – 103,05 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2026 m. kovo 19 d. (36 mėnesius), skaičiuojant bent po 100 eurų kas mėnesį, minusuojant 103,05 Eur sumą, kurią Atsakovas pervedė ieškovei per šį laikotarpį. Nurodė, jog atsakovas vaiku nesirūpino ir išlaikymo jam neteikė.
CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nuosekliai aiškinant CK 3.200 straipsnio nuostatą, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas yra siejamas su ieškinio dėl įsiskolinimo priteisimo pareiškimo momentu. Byloje nustatyta, kad Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo teismui pateikė 2026 m. kovo 20 d.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Teismas, įvertinęs išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvusį tiek Atsakovo, tiek Ieškovės gautų pajamų dydį, vaiko amžių, valstybės mokėtos išmokos vaikui dydį, Atsakovo pareigą didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, gyvenant su juo skyrium, nesant duomenų, jog Atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat nesant ginčo dėl reikalavimo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2026 m. kovo 19 d. (už 36 mėnesius), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro pagrįstą išvadą, jog Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma, skaičiuojant po 100 Eur į mėnesį yra teisinga bei protinga suma nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti. Teismo vertinimu, Atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus ir galėjo teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą.
Nustačius, kad Atsakovas savo vaikui būtino ir pakankamo išlaikymo dydžio neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, tenkintinas, iš Atsakovo priteistinas 3496,95 Eur (3600 Eur – 103,05 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, nepilnamečiui sūnui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2026 m. kovo 19 d. (36 mėnesius), tai yra iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 str.).
III. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Byloje nustatyta, kad nepilnametis T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kartu su motina (Ieškove) gyvena nepilnamečio senelei priklausančiame dviejų kambarių bute (I t., el. b. l. 26-33), adresu (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 64-65), Atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą nuo 2025-09-29 Alytaus rajono savivaldybėje (I t., el. b. l. 7). Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnametis vaikas nuolat gyveno su Ieškove, šiuo metu jokių santykių su Atsakovu nepalaiko. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (Ieškove) būtų nustatyta su jo motina atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko poreikius, jo teises ir teisėtus interesus (I t., el. b. l. 26-33). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. K.
IV. Bylinėjimosi išlaidos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo K. K. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškinio dėl pinigų išieškojimo suma nustatoma pagal ieškomą sumą, o išlaikymo priteisimo suma, kai išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Civilinio proceso kodekso 85 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Šioje byloje iš Atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 160 Eur ((300 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) + (3496,95 Eur x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis ir 26,91 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos (pašto išlaidos).
Vadovaujantis 2026 m. kovo 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas atstovas advokatas, atleidžiant ieškovę 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (I t., el. b. l. 17-18).
Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 348,73 Eur suma (2026-10-22 DOK Nr. 70349).
Patenkinus Ieškovės ieškinio reikalavimus, pripažinus jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir jų suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, iš Atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 348,73 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 85, 93, 96 straipsniais, 259-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, kas mėnesį mokamomis 300 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis pradedant mokėti nuo 2026 m. kovo 20 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos) iki T. K. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2025 m. kovo 19 d. (36 mėnesius) – 3496,95 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 95 ct) sumoje.
Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą: 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 26,91 Eur (dvidešimt šeši eurai 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 348,73 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuoni eurai 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką, įmokos kodą – 2222.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.