Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ALVORA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės „Barrier Fire Protection Ltd“ finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ALVORA“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „ALVORA“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 30 d.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, taip pat nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra subrangovo atliktų statybos darbų (metalo konstrukcijų padengimo danga, didinančia atsparumą ugniai, ir nudažymo) kokybės bei generalinio rangovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus vertinimas (CK 6.652, 6.662, 6.663, 6.665, 6.671, 6.681, 6.694 straipsniai).

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

Kreditorė (subrangovė) ir atsakovė (generalinė rangovė) 2025 m. gegužės 12 d. sudarė Sutartį, kuria subrangovė įsipareigojo Mažeikiuose statomo objekto metalo konstrukcijas padengti ugniai atsparia danga ir nudažyti, o atsakovė (apeliantė) įsipareigojo sumokėti užmokestį už atliktus darbus. Bylai nagrinėti aktualios Sutarties nuostatos:

Šia Sutartimi, subrangovė (kreditorė) įsipareigoja Sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka ir sąlygomis atlikti atsparinimo ugniai darbus pagal statinio projektą, šalių suderintą darbų kainą sąmatas, darbų grafiką bei visus kitus Sutarties priedus (įskaitant pagrindinę rangos sutartį), ištaisyti darbų defektus, pildyti, parengti ir pateikti visus rangovo reikalaujamus dokumentus, kiek tai susiję su darbais ir tinkamu rezultatu atlikti (neapsiribojant) bandymus, testus, įrenginio paleidimus ir kitus darbus nurodymus Sutarties prieduose, taip pat dalyvauti gamybiniuose pasitarimuose, rangovui paprašius, aktyviai dalyvauti objekto statybos užbaigimo dokumento gavimo (atliktų darbų perdavimo gen. rangovui) procedūrose ir kitus šalių sulygtus darbus, kurie yra būtini, kad būtų pasiektas tinkamas darbų rezultatas. Rangovė įsipareigoja sudaryti subrangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 2.1 papunktis);

Rangovės pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pagrindu, subrangovė išrašo ir pateikia rangovui PVM sąskaitą faktūrą, kurią rangovė apmoka per 38 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos (Sutarties 3.2 papunktis);

Apmokėti subrangovei už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka, sąlygomis ir terminais (Sutarties 4.1.1 papunktis);

Rangovė turi teisę atsisakyti pasirašyti atliktų darbų ar baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir apmokėti už darbus, jeigu jam pateiktas atliktų darbų (baigiamasis atliktų darbų) perdavimo–priėmimo aktas ir mokėjimo dokumentai nėra patvirtinti statybos techninės priežiūros vadovo iki tol, kol jie nustatyta tvarka bus patvirtinti (gauti) (Sutarties 4.1.3 papunktis);

Rangovė turi teisę tikrinti darbų atlikimo procesą, kiekį ir kokybę, pareikšti subrangovei pastabas dėl darbų atlikimo ir teikti pasiūlymus. Trūkumai, pastebėti darbų perdavimo metu, pažymimi darbo priėmimo–perdavimo akte ir turi būti subrangovės sąskaita nedelsiant ištaisyti per rangovės nurodytą terminą (Sutarties 4.1.8 papunktis).

Kokybiškai ir nustatytu laiku pradėti, užbaigti ir perduoti rangovui visus Sutartyje nurodytus darbus (atsižvelgiant į darbų pobūdį: statybos projektinę dokumentaciją, atlikti testavimą, bandymus, patikrinimą, pildyti statybos dokumentus, pateikti visus rangovo reikalaujamus dokumentus, vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus ir t. t.), laikantis darbų grafiko, rangovės, gen. rangovo, statytojo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (Sutarties 4.2.1 papunktis);

Per rangovės nurodytą terminą, ištaisyti darbų trūkumus atsiradusius iki darbų perdavimo rangovui ar per garantinį laikotarpį, kurio trukmė nurodyta šioje Sutartyje, bet ne trumpesnį garantinį laikotarpį negu reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Sutarties 4.2.2 papunktis);

Ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, informuoti rangovę apie atliktų darbų etapus bei apie atliktų darbų priėmimo–perdavimo datą. Atlikus darbus visiškai arba darbų dalį (jei darbai trunka ilgiau negu vieną mėnesį) kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio 12-tos ir 25-tos dienos, pateikti rangovei pasirašyti faktiškai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir kitus rangovės reikalaujamus dokumentus. Subrangovę privalo raštu pakviesti rangovą į galutinį darbų perėmimą. Galutinis darbų perėmimas atliekamas iki 14 dienų nuo rašytinio pakvietimo gavimo dienos, šalims pasirašant baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Prieš pateikdamas atliktų darbų ar baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą rangovei, subrangovė privalo pateikti statybos techninės priežiūros vadovui patikrinti ir gauti statybos techninės priežiūros vadovo patvirtinimą raštu (parašas), nurodant darbų atlikimo laikotarpį, nebent rangovė pareikalaus kitaip. Aiškumo dėlei šalys patvirtina, kad baigiamasis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas šalių gali būti pasirašytas tik po to, kai gen. rangovas priims visus rangovės atliktus darbus, nebent šalys susitartų kitaip (Sutarties 4.2.5 papunktis);

Rangovės pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto pagrindu per 3 darbo dienas pateikti rangovui PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2.6 papunktis);

Sutarties priede Nr. 7 „Darbo susiskirstymo struktūra (vienetinė kaina)“ dengimas baigtas – 80 proc., galutinis patikrinimas – 10 proc., trūkumų sąrašas – 5 proc., galutinė dokumentacija – 5 proc.

Dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo

Nagrinėjamoje byloje kreditorė pateikė nemokumo administratorei prašymą patvirtinti 291 616 Eur finansinį reikalavimą apeliantės restruktūrizavimo byloje. Ji nurodė, kad reikalavimas yra pagrįstas, bet apeliantė neatsiskaitė už atliktus darbus pagal Sutartį.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 31 punktas).

Teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009, 28 pastraipa). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 28 punktas). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, 14 pastraipa).

Kreditorius turi pareigą pagrįsti (įrodyti) savo reikalavimą, atsakovė ir paskirta nemokumo administratorė, disponuodami bendrovės dokumentais, turi pareigą ginčyti nepagrįstus reikalavimus, o teismas, atlikęs pateiktų įrodymų vertinimą, tvirtina arba ne kreditoriaus pareikštą reikalavimą. Teisėjų kolegija, atlikusi proceso pirmosios instancijos teisme analizę, neturi pagrindo pritarti atskirajame skunde nurodytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą, neištyrė reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas kreditorės finansinį reikalavimą nustatė reikšmingas aplinkybes bei atliko tinkamą pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimą.

Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28, 30 punktai).

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 28 punktas). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Pirmosios instancijos teismas kreditorės finansinį reikalavimą patvirtino, nustatęs, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai atlikti, nenustatė, jog darbai turėjo nepašalinamų trūkumų. Apeliantė neįrodė darbų trūkumų, nereikalavo jų pašalinti, neprašė atlyginti išlaidas juos šalinant. Iš į bylą pateiktų dokumentų teismas negalėjo nustatyti darbų trūkumų apimties ir pobūdžio, todėl nesprendė dėl kainos už darbus sumažinimo.

Sutartyje nustatyta, kad rangovės pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pagrindu subrangovė išrašo ir pateikia rangovui PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 3.2 papunktis); rangovė turi teisę atsisakyti pasirašyti atliktų darbų ar baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir apmokėti už darbus, jeigu šie aktai ir mokėjimo dokumentai nėra patvirtinti statybos techninės priežiūros vadovo iki tol, kol jie nustatyta tvarka bus patvirtinti (gauti) (Sutarties 4.1.3 papunktis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą ir konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, 37 pastraipa). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Taigi, darbų rezultato kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, yra siejama ne tik su darbų rezultato sėkmingu funkcionavimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2010, 11 pastraipa).

Teisėjų kolegija nustatė, kad į bylą nėra pateikta darbų perdavimo–priėmimo aktų, kuriais remiantis, kreditorės teigimu, išrašytos PVM sąskaitos faktūros už darbus. Jos grindžiamos prašymais atlikti patikrinimus (RFI) ir darbų suvestinėmis. Atliktų darbų perdavimas nebuvo užbaigtas pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktus. Apeliantė nurodė, kad darbų perdavimo–priėmimo aktai nebuvo pasirašyti, nes darbai turėjo trūkumų, kurie turėjo būti pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pateikti 2025 m. rugpjūčio 13 ir 22 d. raštai susiję su darbais, bet jie nėra susiję su darbais, už kuriuos išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Raštai grindžiami prašymu dėl patikros (RFI) Nr. F-ALV-0195, kurios pagrindu nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, todėl šie raštai nepatvirtina darbų, už kuriuos prašoma atsiskaityti, netinkamumo.

Nustatyta, kad kreditorės pateikti prašymai dėl patikrinimo (RFI) užpildyti ne iki galo ir pasirašyti ne visų atsakingų asmenų. Darbų perdavimas įformintas netinkamai. Šalių sutartiniai santykiai pasibaigė darbų kokybės patikrinimo etape. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklostė faktinės aplinkybės, kad kreditorė prašo atlyginti už darbus, kurių kokybės patikrinimo kontrolė nebuvo tinkamai užbaigta ir kurie nebuvo tinkamai perduoti pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktus.

Vadovaujantis CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o juos priėmęs turi atsiskaityti su rangovu. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015, 13 pastraipa). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vis dėlto net ir aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015, 16 pastraipa).

Išimtiniai atvejai, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atsiskaityti už priimtą rezultatą, yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui suteikta tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 54 punktas). Taigi, pagal aptariamas nuostatas, užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį. Atsakovė neįrodinėjo nurodytų aplinkybių. Tai reiškia, kad ji nepagrįstai atsisako atsiskaityti už visą kreditorės faktiškai atliktų darbų rezultatą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai rangos sutartis nutraukiama dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, 12 pastraipa). Remiantis bendrosiomis rangos sutartinius santykius reglamentuojančiomis normomis, nustatančiomis pareigą priimti perduodamus darbus, ir specialiosiomis šią pareigą statybos rangos teisiniuose santykiuose įtvirtinančiomis nuostatomis, atliktų statybos rangos darbų apimtis turi būti nustatoma bei už juos turi būti atsiskaitoma ir tuo atveju, kai statybos rangos sutartis nutraukta vienašališkai dėl to, kad darbai atlikti nekokybiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2010, 20 pastraipa). Taip, nustatant užsakovui pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus net ir tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės, yra įgyvendinamas civilinės teisės principas, draudžiantis praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 53 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad darbai atlikti, jie yra objekte ir jais užsakovas naudojasi, jų sugrąžinti kreditorei nėra galimybės. Prašymuose atlikti patikrinimą (RFI) ir neatitikties ataskaitose (NCR) nėra atžymų apie darbų apimtis ir kiekius. Atsakovė neginčija darbų apimties. Teisėjų kolegija, susipažinusi su neatitikties ataskaitomis, sutiktina su atsakovės pozicija, jog subrangovės (kreditorės nagrinėjamoje byloje) atlikti darbai turi trūkumų, kurių ji nepašalino. Atsakovė, kartu su užsakove „Petrofac“ 2025 m. rugsėjo 25 d. parengė neatitikties ataskaitą, kurioje užfiksavo darbų trūkumus, neatitiktis didelė, pasiūlytas neatitikties sprendimo būdas – remontuoti. Subrangovė ėmėsi šalinti trūkumus ir, tai padariusi, 2025 m. spalio 8 d. organizavo antrą patikrinimą. Antroje 2025 m. spalio 10 d. parengtoje neatitikties ataskaitoje nurodyta, kad darbai turi trūkumų (viršutinis dažų sluoksnis neužteptas arba užteptas neįrengus atsparios ugniai dangos, nepakankamas atsparios ugniai dangos storis). Duomenų apie vėlesnį trūkumų pašalinimą nepateikta. Kreditorė 2025 m. spalio 22 d. informavo atsakovę apie jos darbuotojų išvykimą iš objekto ir perduodamus darbus, pateikė dokumentus, susijusius su darbais, dėl kurių parengti neatitikties aktai (priedas Nr. 4, į bylą nėra pateiktas). Kreditorė nepateikė duomenų, kad neatitikties ataskaitose nurodyti trūkumai pašalinti iki jos darbuotojų išvykimo iš objekto. Nors atsakovė 2025 m. lapkričio 21 d. pranešė, kad laikinai sustabdo visų sutarčių, taip pat ir sutarties su kreditore „Barrier Fire Protection, Ltd“ vykdymą ir svarsto inicijuoti sutarčių nutraukimą, bet nepareiškė šiai kreditorei reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus šalinant darbų trūkumus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorės reikalavimas yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai patvirtino. Darbai, už kuriuos apmokėti pateiktos PVM sąskaitos faktūros, atlikti. Nurodytą aplinkybę patvirtina kreditorės pateikti RFI dokumentai, prie jų pridėtos darbų suvestinės, ranka užpildytos lentelės. Tai, kad metalo konstrukcijos objekte Mažeikiuose padengtos ugniai atsparia danga ir nudažytos, pagrindžia ir apeliantės pateiktos NCA ataskaitos (neatitikties ataskaitos), jose esančios fotonuotraukos. Iš jų matyti, kad konstrukcijos padengtos tam tikra danga, bet ties metalinių sijų ir kitų konstrukcijų sujungimo ir kitais mazgais yra danga nepadengtų vietų. Apeliantė nepareiškė priešpriešinio reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su darbų trūkumų šalinimu, atlyginimo. Jai neįrodžius (net neįrodinėjus) darbų trūkumo kiekio ir apimties, šalinimo vertės, kuria būtų galima mažinti finansinį reikalavimą, subrangovei (kreditorei) negalint susigrąžinti atliktų darbų rezultato, darytina išvada, kad atsirado atsakovės pareiga atsiskaityti už darbus. Tai, kad yra tam tikrų darbų trūkumų, nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su subrangove už faktiškai atliktus darbus, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo byloje nėra pareikštas. Priešingu atveju būtų paneigta kreditorės teisė gauti atlygį už faktiškai atliktus darbus ir atsakovė nepagrįstai praturtėtų. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ginčas dėl apmokėjimo už atliktus statybos rangos darbus yra sprendžiamas apeliantės restruktūrizavimo procese, t. y. sprendžiant restruktūrizuojamos bendrovės kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Pažymėtina, kad dėl nemokumo procese vyraujančio viešojo intereso, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas kuo operatyviau, todėl ir bylos dėl ginčijamo reikalavimo procesas turi atitikti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Dėl to ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėjantis teismas, matydamas, kad užmokesčio už atliktus statybos rangos darbus priteisimo klausimas gali būti išnagrinėtas savarankiškai, ir sumokėti už darbus privalančiai restruktūrizuojamai bendrovei neįrodinėjant ir neteikiant įrodymų apie konkrečias darbų trūkumams pašalinti reikalingas išlaidas, neprivalo ex officio (savo iniciatyva) rinkti tokių įrodymų. Juolab kad patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas vėliau gali būti patikslintas taip pat ir dėl priežasčių, susijusių su kreditorės atliktų darbų trūkumams pašalinti užsakovės (arba generalinės rangovės) patirtomis išlaidomis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kuriuo tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus apie kreditorės atliktų darbų kiekius bei apimtis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė statybos darbų kokybę ir pareigą atsiskaityti už darbus reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kreditorė nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.