- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- e2-623-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01330-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Asta Pikelienė, Tomas Venckus
- Kreditorius
- „Ksana“
- Atsakovas
- „Alvora“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ALVORA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ksana“ 326 470,46 Eur reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ALVORA“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „ALVORA“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos administratorių biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d., 2026 m. vasario 24 d., 2026 m. kovo 10 d. ir 2026 m. balandžio 2 d. nutartimis buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai.
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi, be kita ko, buvo patvirtintas ir kreditorės UAB „Ksana“ 86 163,96 Eur reikalavimas.
2026 m. balandžio 27 d. byloje gauti RUAB „ALVORA“ rašytiniai paaiškinimai, kuriais skolininkė prašė kreditorės 240 306,50 Eur reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad kreditorė (kaip subrangovė) ir skolininkė (kaip rangovė) sudarė 2024 m. kovo 27 d. sutartį Nr. D0077/2024/03/27 (toliau – Sutartis) dėl subrangos statybos darbų objekte. Kreditorė įsipareigojo (įskaitant, bet neapsiribojant) atlikti metalinių konstrukcijų montavimo darbus (toliau – Darbai) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o skolininkė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus Darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka. Ginčijamas reikalavimas grindžiamas aštuoniomis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitomis faktūromis.
Skolininkė nurodė, kad kreditorės pateiktos ginčo PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašytos prie jų pridėtų atliktų Darbų aktų pagrindu, neatitinka kiekių žiniaraštyje imperatyviai nustatytos atliktų darbų įforminimo tvarkos – visuose ginčo atliktų Darbų aktuose kreditorė, taikė tą patį neteisingą dokumentų užpildymo principą, t. y. ne pagal faktiškai atliktus Darbus (ir Darbų struktūros baigtumą procentine išraiška pagal faktą), bet subjektyviai nurodė, kad konkrečius Darbus kreditorė visiškai atliko ir pažymėjus Darbų struktūros 100 proc. baigtumą (maksimalią Darbų struktūros procentinę išraišką, nurodytą Sutarties priede Nr. 7), nors ne visi Darbai buvo atlikti 100 proc. Dėl to, visose ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos yra nepagrįstai padidintos ir skolininkė dėl to atliktų Darbų aktų nepasirašė, kaip neatitinkančių faktinės atliktų Darbų situacijos. Toks kreditorės subjektyviai vienašališkai pasirinktas ir faktinės situacijos neatitinkantis atliktų Darbų aktų užpildymas pažeidžia Sutarties 4.1, 4.3 ir 4.9 papunkčius ir nesukelia skolininkei mokėjimo už Darbus pareigos.
Skolininkės teigimu, kreditorė apie pažeidimus dėl netinkamo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, netinkamo atliktų Darbų aktų užpildymo (PVM sąskaitos faktūros išrašomos nesant pasirašytų atliktų Darbų aktų; Darbų struktūros procentinė išraiška neatitinka Sutarties ir Kiekių žiniaraščio struktūros; dalis Darbų nėra atlikti ar patvirtinti) buvo ne kartą informuota raštu. Skolininkė RUAB „ALVORA“ pažymėjo, kad aplinkybė, jog ginčo atliktų Darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūros nurodyti Darbai nėra visiškai atlikti ir priimti, patvirtina ir tai, kad nėra Darbų atlikimą patvirtinančių kitų dokumentų. Kreditorei žinoma vidinė Darbų aktų pildymo tvarka, prie kurios kreditorė (kaip ir skolininkė) turi prieigą, ir joje atitinkami veiksmai, nurodomi simboliu RFI (liet. „Prašymas atlikti patikrą“, angl. „Request For Inspection“) nėra užbaigti ir nėra atliktos bei patvirtintos Darbų patikros procedūros (angl. „inspection“), kas patvirtina, kad atitinkami Darbai nėra galutinai suderinti ir negali būti laikomi užbaigtais visu 100 proc.
Skolininkė pažymėjo, kad kreditorė UAB „Ksana“ nepagrįstai įtraukė sulaikomas sumas į ginčijamą reikalavimo dalį kaip reikalavimą dėl skolininkės mokėtinų sumų, kadangi pagal Sutartį šios sumos sulaikomos iki galutinio atsiskaitymo ir negali būti reikalaujamos ar įtraukiamos į kreditorės mokėtinas sumas iki Sutarties 4.7 ir 4.8 papunkčiuose nustatytų sąlygų įvykdymo.
Be to, skolininkė atkreipė dėmesį, kad kreditorė neteisingai išrašė ir PVM sąskaitą faktūrą
Nr. KSN361/2 (4 922 Eur), kurios pagrindas – 2025 m. spalio 1 d. paslaugų sutartis, sudaryta tarp kreditorės ir skolininkės (toliau – ir Paslaugų sutartis). Kadangi pastaroji sutartis yra ne statybos rangos, tai jai netaikytinas atvirkštinio PVM mechanizmas. Todėl skolininkė turėjo teisę atsisakyti priimti šią PVM sąskaitą faktūrą, kaip neteisingai parengtą. Skolininkė, laikydamasi sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų, sutinka nurodytą sąskaitą priimti ateityje, jeigu ji bus tinkamai patikslinta, t. y. išrašyta laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir teisingai pritaikius PVM apmokestinimo mechanizmą.
Kreditorė UAB „Ksana“ 2026 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą patvirtinti reikalavimą Kreditorė nurodė, kad vykdydama savo įsipareigojimus pagal Sutartį atliko Darbus ir išrašė skolininkei sąskaitų už 633 622,38 Eur, tai patvirtina detalus tarpusavio atsiskaitymų žiniaraštis. Šio žiniaraščio duomenys patvirtina, kad galutinė skolininkės neapmokėta skola yra 26 470,46 Eur. Skolininkės skola yra susidariusi (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą kreditorės UAB „Ksana“ 326 470,46 Eur reikalavimą RUAB „ALVORA“ restruktūrizavimo byloje.
Teismas, vertindamas skolininkės argumentus, kad jai nekyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, nes PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos nesilaikant Sutarties 4.9 papunkčio reikalavimų, bei skolininkės pateiktą 2025 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 40, priėjo prie išvados, jog skolininkės subrangovai galbūt pateikdavo netinkamai užpildytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau tai niekaip nepagrindžia tinkamo skolininkės pareigos pagal Sutarties 4.9 papunktį vykdymo. Skolininkė nepateikė duomenų apie tai, kad, gavusi kreditorės pateiktas galimai netinkamai pagal Sutartį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, būtų raštu informavusi apie tai kreditorę ir tuo pagrindu atsisakiusi jas priimti. Kreditorės pateikta 2025 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 354 (neaktuali vertinant ginčijamo reikalavimo dydį) įrodo iš esmės priešingą skolininkės poziciją. Šioje kreditorės skolininkei pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje taip pat nėra išskirta sulaikoma suma, kuri, kaip ir ginčo PVM sąskaitų faktūrų atveju, yra nurodyta tik prie PVM sąskaitos faktūros pridėtame atliktų darbų akte. Toks PVM sąskaitos faktūros išrašymas anksčiau nelėmė skolininkės atsisakymo ją priimti (PVM sąskaitos faktūros priėmimas yra patvirtintas skolininkės atstovo parašu). Apibendrindamas, teismas priėjo prie išvados, kad skolininkės nurodyti argumentai, jog ji neturi pareigos apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras dėl jų turinio trūkumų (nes jose nenurodytos sulaikytos sumos), atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant dėl kreditorės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nustatinėjama atliktų Darbų kaina (jos dydis), o ne jos išmokėjimo tvarka.
Dėl skolininkės argumentų, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos nesant tam pagrindo, t. y. nesant skolininkės pasirašytų atliktų Darbų aktų, PVM sąskaitose faktūrose neteisingai nurodytas 100 proc. Darbų baigtumas, Sutarties 6.2–6.6 papunkčių kontekste teismas sprendė, kad skolininkė nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog ji būtų tinkamai įgyvendinusi Sutarties 6.6 papunkčio reikalavimus ir laiku (per 15 dienų) informavusi kreditorę apie atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktų, kurių pagrindu buvo išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros, trūkumus ir nustačiusi terminą jiems ištaisyti. Teismo vertinimu, apibendrinta nuoroda į Sutarties priedą Nr. 7, nesusiejant kiekvieno iš kreditorės pateikto atliktų Darbų atlikimo akto su įkainių išskaidymo lentelės konkrečiomis pozicijomis, nelaikytina pakankama paneigti kreditorės atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktų turinį, taip pat ir atliktų darbų baigtumo procentinę išraišką.
Teismo nuomone, skolininkės pozicija dėl eiliškumo, t. y. kad pareiga apmokėti PVM sąskaitą faktūrą kyla tik egzistuojant skolininkės pasirašytam atliktų Darbų aktui, nelaikytina sąžininga, nes pagal tokį aiškinimą kreditorės atliktų darbų apmokėjimo sąlygos tampa priklausomos išskirtinai tik nuo vienos Sutarties šalies – skolininkės – valios, tai š esmės prieštarauja tiek Sutarties esmei ir tikslams, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir pažeidžia kreditorės teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sulygtą atlygį už atliktus darbus. Teismas priėjo prie išvados, kad kreditorė pagrindė 235 384,50 Eur reikalavimą pagal ginčo sąskaitas faktūras.
Spręsdamas dėl kreditorės 4 922 Eur reikalavimo, grindžiamo 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSN361/2, išrašytai 2025 m. spalio 1 d. paslaugų sutarties pagrindu, teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl suteiktų paslaugų fakto, kiekio ir kokybės nėra. Tiek pagal paslaugų sutarties 4.1 papunktį, tiek pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 96 straipsnį šiuo atveju atvirkštinis PVM mechanizmas netaikytinas, todėl pareigą sumokėti PVM už gautą paslaugą turi skolininkė. Netinkamas PVM sąskaitos faktūros išrašymas, neteisingai išskiriant mokėtiną PVM, sukelia teisines pasekmes ją išrašiusiam subjektui (šiuo atveju) kreditorei pagal PVMĮ (pvz., teisė į PVM susigrąžinimą ir atskaitą), tačiau nepaneigia skolininkės sutartinių prievolių. Apibendrinant teismas padarė išvadą, kad ir ši kreditorės reikalavimo dalis tvirtintina.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė RUAB „ALVORA“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės reikalavimą atsisakyti tvirtinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas per siaurai konstatavo, kad ginčas kilęs dėl atsiskaitymo pagal Sutartį tvarkos. Atsakovės (kaip rangovės) pareiga pagal Sutartį – apmokėti kreditorei už atliktus Darbus (Sutarties 2.1 papunktis) yra neatsiejamai susijęs su kreditorės sutartiniu įsipareigojimu (ir užtikrinimu) atlikti Darbus tinkamai (pagal Sutarties reikalavimus) (Sutarties 5.2.1 papunktis). Aplinkybė, kad kreditorė faktiškai atliko Darbus pagal Ginčo sąskaitas (vien tik Darbų atlikimo faktas) ipso facto (faktiškai) nereiškia, kad šie Darbai buvo atlikti tinkamai, pagal Sutarties reikalavimus ir pačios kreditorės įsipareigojimus bei užtikrinimus atsakovei.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neatskyrė užsakovo (atsakovės) pareigos priimti faktiškai atliktus Darbus, nuo atsakovės pareigos už faktiškai atliktus Darbus apmokėti tik įvertinus, jog Darbai atlikti tinkamai (t. y. pagal Sutartį, kreditorės sutartinius įsipareigojimus atsakovei). Dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad vien faktinis Darbų atlikimo deklaravimas savaime suponuoja atsakovės pareigą už juos atsiskaityti (nepaisant fakto, ar yra patvirtintas Darbų tinkamumo faktas).
Kreditorė Sutarties nuostatomis įsipareigojo Darbus atlikti tinkamai (pagal sutartinius įsipareigojimus) ir žinojo, kad tik už tinkamai atliktus ir priimtus Darbus bus apmokėta. Sutartis (kaip ir teisinis reguliavimas) nenumato kreditorės teisės vienašališkai patvirtinti Darbų atlikimą, vienašališkai pasirašyti Darbų perdavimo aktus, ir taip vienašališkai sukurti atsakovei nesąlyginę mokėjimo prievolę vien tik už faktinį Darbų atlikimą. Tik tinkamai užbaigus RFI vykdomas apmokėjimas ir ši procedūra niekuomet nebuvo pakeista. Šioje byloje kreditorė nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Darbai buvo atlikti tinkamai, buvo gauti visi dokumentai ir įvykdyta visa Darbų įforminimo tvarka pagal Sutartį, ir kad atsakovei kilo pareiga apmokėti ginčo sąskaitas.
Kreditorė apie pažeidimus dėl netinkamo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, netinkamo atliktų Darbų aktų įforminimo (PVM sąskaitos faktūros išrašomos nesant pasirašytų Atliktų darbų aktų; Darbų struktūros procentinė išraiška neatitinka Sutarties ir Kiekių žiniaraščio struktūros; dalis Darbų nėra atlikti ar patvirtinti) buvo ne kartą informuota raštu. Tai patvirtina rašytinių paaiškinimų priedai Nr. 3-4, iš kurių matyti, kad kreditorė buvo raginama patikslinti PVM sąskaitas faktūras ir atliktų Darbų aktus, tačiau šių pažeidimų kreditorė iki šiol taip ir neištaisė ir nepagrįstai reikalauja skolos už atliktus darbus. Tai patvirtina, kad kreditorės veiksmai nėra atsitiktiniai, o sisteminio pobūdžio, sąmoningai ignoruojant Sutarties nuostatas ir siekiant pasipelnyti iš atsakovės jos restruktūrizavimo procese.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepagrįstai suteikdamas prioritetą deklaratyvaus pobūdžio kreditorės pozicijai bei jos vienašališkai pateiktiems dokumentams, nevertino atsakovės pateiktų paaiškinimų, argumentų iš esmės ir juos atmetė formaliais pagrindais, nesuteikdamas atsakovei galimybės atsikirsti į kreditorės neobjektyvius įrodymus. Teismas neanalizavo esminių ginčo aplinkybių, susijusių su Darbų tinkamumu, jų atitiktimi Subrangos sutarties reikalavimams. Dėl to pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių visumos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl esminių bylos aplinkybių
Byloje nustatyta, kad kreditorė (kaip subrangovė) ir skolininkė (kaip rangovė) sudarė
2024 m. kovo 27 d. sutartį Nr. D0077/2024/03/27 dėl subrangos statybos darbų. Kreditorė įsipareigojo (įskaitant, bet neapsiribojant) atlikti metalinių konstrukcijų montavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).
Sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad Sutarties Darbų kaina apskaičiuojama pagal faktiškai atliktus Darbų kiekius ir pagal fiksuotus įkainius. Skolininkės pasirašyto atliktų Darbų priėmimo perdavimo akto pagrindu, kreditorė pateikia skolininkei PVM sąskaitą faktūrą, kurią skolininkė apmoka per 45 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos ir tik gavusi visus reikalaujamus dokumentus iš kreditorės, bei sulaikomą sumą (jei šalys dėl jos susitarė), skirtą sutartinių bei garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, kurios procentinė išraiška nurodyta Sutarties 4.7 papunktyje. Pagal nuo 2025 m. liepos 22 d. Papildomo susitarimo Nr. 2 dėl Sutarties sąlygų keitimo galiojančią 4.7 papunkčio redakciją, skolininkė nuo kiekvieno tarpinio mokėjimo sulaikys 5 proc. mokėtinos sumos, kuri bus naudojama kaip kreditorės įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo ir garantinių įsipareigojimų užtikrinimui.
Sutarties 4.9 papunktyje šalys įtvirtino, kad kreditorė privalo skolininkei pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pagal Sutartį sulaikomos sumos dydį ir skolininkės mokėtiną sumą, atskaičius sulaikomą sumos dalį. Jeigu kreditorės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje skolininkė nustato klaidų, skolininkė privalo apie tai raštu informuoti kreditorę.
Sutarties 6.3 papunktyje nustatyta, kad kreditorė, atlikusi darbus iki galo arba darbų dalį (jei darbai trunka daugiau negu vieną mėnesį) kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos pateikia skolininkei pasirašyti faktiškai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir kitus skolininkės pareikalautus dokumentus. Kreditorei pateikus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir visus reikiamus dokumentus (išpildomąją dokumentaciją) skolininkei, pastaroji įsipareigoja minėtus aktus pasirašyti per 15 dienų nuo šių aktų pateikimo dienos, jeigu darbai atlikti ir dokumentai pateikti tinkamai, arba pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir nurodyti darbų arba pateiktų dokumentų trūkumus, jeigu atlikti darbai iš esmės atitinka Sutarties, statinio projekto, darbų dokumentų, galiojančių teisės aktų reikalavimus ir nustatyti trūkumų pašalinimo terminus (Sutarties 6.6 papunktis).
Savo finansinio reikalavimo pagrįstumą kreditorė grindžia 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSN361 (45 429,52 Eur); 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSN361/1 (39 421,20 Eur), 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSN362 (31 410,60 Eur), 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSN362/1 (22 926,70 Eur), 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSN362/2 (38 542,48 Eur), 2025 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSN367 (56 573,00 Eur) ir 2025 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSN376 (1 081,00 Eur), iš viso – 235 384,50 Eur.
Reikalavimas taip pat grindžiamas 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSN361/2 – 4 922,00 Eur. Ginčo tarp šalių, kad pastaroji PVM sąskaita faktūra išrašyta 2025 m. spalio 1 d. paslaugų sutarties Nr. D0077/2025/10/01 pagrindu, nėra.
Pagal šalių pasirašytą paslaugų sutartį Nr. D0077/2025/10/01 kreditorė (kaip vykdytoja) įsipareigojo suteikti skolininkei (kaip užsakovei) specialisto–meistro paslaugą, t. y. paskirti kompetentingą asmenį (specialistą), turintį patirties tokio pobūdžio statybos objektuose ir ne žemesnės kvalifikacijos kaip nurodyta sutarties 1.1 papunktyje (paslaugų sutarties 1.1 ir 2.1.1 papunkčiai). Už paslaugas, nurodytas sutarties 1.1 papunktyje, skolininkė įsipareigojo mokėti pagal faktiškai dirbtas valandas, įkainiu 23 Eur/val., pridedant PVM (paslaugų sutarties 4.1 papunktis).
Dėl finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens nemokumo byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012, 9 pastraipa; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktas).
Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012, 37 pastraipa; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023, 23-24 punktai).
Kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų nemokumo proceso tikslų bei pažeistų kitų kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Ksana“ prašė patvirtinti patikslintą 326 470,46 Eur finansinį reikalavimą RUAB „ALVORA“ restruktūrizavimo byloje. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės RUAB „ALVORA“ pareigos apmokėti kreditorės jai pateiktas ginčo PVM sąskaitas faktūras.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog Darbai buvo atlikti su trūkumais, jog ji kreipėsi į kreditorę dėl trūkumų pašalinimo. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad atsakovės (kaip rangovės) pareiga pagal Sutartį – apmokėti kreditorei (subrangovei) už atliktus Darbus (Sutarties 2.1 papunktis) – yra neatsiejamai susijusi su kreditorės sutartiniu įsipareigojimu (ir užtikrinimu) atlikti Darbus tinkamai (pagal Sutarties reikalavimus) (Sutarties 5.2.1 papunktis).
Sutarties 6.3 papunktyje nustatyta, kad kreditorė, atlikusi darbus iki galo arba darbų dalį (jei darbai trunka daugiau negu vieną mėnesį) kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos pateikia skolininkei pasirašyti faktiškai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir kitus skolininkės pareikalautus dokumentus. Kreditorei pateikus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir visus reikiamus dokumentus (išpildomąją dokumentaciją) skolininkei, pastaroji įsipareigoja minėtus aktus pasirašyti per 15 dienų nuo šių aktų pateikimo dienos, jeigu darbai atlikti ir dokumentai pateikti tinkamai, arba pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir nurodyti darbų arba pateiktų dokumentų trūkumus, jeigu atlikti darbai iš esmės atitinka Sutarties, statinio projekto, darbų dokumentų, galiojančių teisės aktų reikalavimus ir nustatyti trūkumų pašalinimo terminus (Sutarties 6.6 papunktis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą ir konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, 37 pastraipa). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Taigi, darbų rezultato kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, yra siejama ne tik su darbų rezultato sėkmingu funkcionavimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2010, 11 pastraipa).
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai pasinaudojusi teise, įtvirtinta Sutarties 6.6 papunktyje. Savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė 2026 m. vasario 2 d. raštą Nr. 13, kuriuo informavo kreditorę, kad 100 proc. atliktų darbų įforminimas, neatlikus visų detalizacijos lentelėje numatytų darbų, nepasirašius skolininkei atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktų, yra neteisėtas, darant nuorodą į Sutarties priedą Nr. 7. Vis tik šiame rašte nurodomų duomenų nepakanka daryti išvadą, kad kreditorė darbus atliko netinkamai.
Susipažinus su nurodytu raštu ir Sutarties priedu Nr. 7, darytina išvada, kad tokia bendro pobūdžio nuoroda į Sutarties priedą Nr. 7, nesusiejant kiekvieno kreditorės pateikto atliktų Darbų akto su konkrečiomis įkainių išskaidymo lentelės pozicijomis, nėra pakankama kreditorės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų turiniui, taip pat juose nurodytai darbų baigtumo procentinei išraiškai, paneigti. Vien pats faktas, kad 2025 m. spalio 31 d. atliktų Darbų akte nurodyta Darbų procentinė išraiška visiškai sutampa su sutarties priedo Nr. 7 procentine išraiška neįrodo kreditorės nesąžiningumo ir siekio klaidinti atsakovę.
Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neatskyrė užsakovės (atsakovės) pareigos priimti faktiškai atliktus Darbus, nuo atsakovės pareigos už faktiškai atliktus Darbus apmokėti tik įvertinus, jog Darbai atlikti tinkamai (t. y. pagal Sutartį, kreditorės sutartinius įsipareigojimus atsakovei). Dėl to atsakovės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vien Darbų atlikimo deklaravimas suponuoja atsakovės pareigą už juos atsiskaityti (nepaisant fakto, ar yra patvirtintas Darbų tinkamumo faktas). Sutartis (kaip ir teisinis reguliavimas) nenumato kreditorės teisės vienašališkai patvirtinti Darbų atlikimą, vienašališkai pasirašyti Darbų perdavimo aktus ir taip vienašališkai sukurti atsakovei nesąlyginę mokėjimo prievolę vien tik už faktinį Darbų atlikimą. Tik tinkamai užbaigus RFI vykdomas apmokėjimas.
Vadovaujantis CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o juos priėmęs turi atsiskaityti su rangovu. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015, 13 pastraipa). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vis dėlto net ir aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015, 16 pastraipa).
Išimtiniai atvejai, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atsiskaityti už priimtą rezultatą, yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui suteikta tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 54 punktas). Taigi, pagal aptariamas nuostatas, užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį. Atsakovė neįrodinėjo nurodytų aplinkybių. Tai reiškia, kad ji nepagrįstai atsisako atsiskaityti už visą kreditorės faktiškai atliktų darbų rezultatą.
CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 3 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Byloje nėra ginčo, kad darbai atlikti, jie yra objekte ir jais užsakovas naudojosi, jų susigrąžinti kreditorė neturi galimybės. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde atsakovė nedetalizuoja, kokių konkrečiai pagal Sutartį kreditorė darbų neatliko, kokie yra neatliktų darbų kiekiai, kokie iš jų yra atlikti netinkamai. Atsakovė tik abstrakčiai kartoja, kad ji turėjo lūkestį gauti kokybiškus darbus ir už juos atsiskaityti, tačiau taip ir nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad kreditorė darbų neatliko ar atliko netinkamai.
Pažymėtina, kad tinkamas RFI užbaigimas be kita ko reiškia ir privalomą patikrą siekiant nustatyti, ar Darbai yra tinkamai atlikti ir statybos darbų žurnale užfiksuoti atitinkami įrašai apie atliktus Darbus. Šiuo atveju atsakovė pripažįsta, kad statybos žurnalas byloje nėra pateiktas, galbūt buvo netinkamai pildomas, kadangi jame nėra atitinkamų įrašų apie kreditorės atliktus darbus. Tačiau nėra nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į kreditorę dėl netinkamai pildomo statybos žurnalo.
Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, kad kreditorė žinojo apie pažeidimus dėl netinkamo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, netinkamo atliktų Darbų įforminimo (būtent, kad PVM sąskaitos faktūros išrašomos nesant pasirašytų atliktų Darbų aktų, Darbų struktūros procentinė išraiška neatitinka Sutarties ir Kiekių žiniaraščio struktūros, kad dalis Darbų nėra atlikti ar patvirtinti), nes atsakovė ne kartą ją apie tai informavo raštu. Kreditorė buvo raginama patikslinti PVM sąskaitas faktūras ir atliktų Darbų aktus, tačiau šių pažeidimų kreditorė iki šiol taip ir neištaisė.
Sutarties 4.9 papunktyje šalys įtvirtino, kad kreditorė privalo skolininkei pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pagal Sutartį sulaikomos sumos dydį ir skolininkės mokėtiną sumą, atskaičius sulaikomą sumos dalį. Jeigu kreditorės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje skolininkė nustato klaidų, skolininkė privalo apie tai raštu informuoti kreditorę.
Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas 2025 m. balandžio 22 d. raštas Nr. 40, skirtas subrangovams. Jame atsakovė bendrai atkreipia jų dėmesį į tai, kad Sutartyje yra numatyta nuostata dėl sulaikomos sumos ir pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, t. y. pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose turi būti nurodytas pagal sutartį sulaikomos sumos dydis ir mokėtina suma, atskaičius sulaikomą sumos dalį. Tačiau tokio pobūdžio bendras raštas, atkreipiantis dėmesį į konkrečias sutarties nuostatas nelaikytinas tinkamu Sutarties 4.9 papunkčio vykdymu. Sutarties lingvistinė formuluotė teikia pagrindą manyti, kad atsakovė privalo informuoti kreditorę apie pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas konkrečias klaidas.
Net jei ir galima būtų sutikti su atsakovės argumentais, kad kreditorės pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose nebuvo atskaitoma sulaikoma sumos dalis, byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog atsakovė atsisakė priimti ir pasirašyti jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras būtent šiuo konkrečiu pagrindu. Priešingai, apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorės pateiktą 2025 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 354 (neaktuali vertinant ginčo finansinio reikalavimo dydį) atsakovė priėmė ir pasirašė, nors šioje PVM sąskaitoje faktūroje taip pat nėra išskirta sulaikoma suma. Šių aplinkybių atsakovė atskirajame skunde nepaneigė.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nusprendžia, kad kreditorės reikalavimas yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai patvirtino. Atsakovei neįrodžius (net neįrodinėjus) darbų trūkumo kiekio ir apimties, o kreditorei negalint susigrąžinti atliktų darbų rezultato, darytina išvada, kad atsirado atsakovės pareiga atsiskaityti už darbus. Juolab kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė priešpriešinio reikalavimo dėl darbų trūkumų pašalinimo arba nuostolių dėl jų šalinimo priteisimo nereiškia. Ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėjantis teismas, matydamas, kad užmokesčio už atliktus statybos rangos darbus priteisimo klausimas gali būti išnagrinėtas savarankiškai, ir sumokėti už darbus privalančiai restruktūrizuojamai bendrovei neįrodinėjant ir neteikiant įrodymų apie konkrečias darbų trūkumams pašalinti reikalingas išlaidas, neprivalo ex officio (savo iniciatyva) rinkti tokių įrodymų. Juolab, kad patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas vėliau gali būti patikslintas taip pat ir dėl priežasčių, susijusių su kreditorės atliktų darbų trūkumams pašalinti užsakovės patirtomis išlaidomis.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kreditorė nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.