Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-778-1092/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-07
Bylos Nr.: e2A-778-1092/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-02142-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ekorūmai“
Ieškovas: A. K.

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-778-1092/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02142-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekorūmai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekorūmai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekorūmai“ (toliau – ir atsakovė) 25 671,90 Eur sumą, kurią sudaro 18 000,00 Eur pagrindinė skola, 7 200,00 Eur netesybos (delspinigiai), 471,90 Eur nuostoliai (skolos išieškojimo išlaidos), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove sudarė dvi tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis (toliau – Sutartys), pagal kurias jis įsipareigojo atsakovei teikti tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje, parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, projektus ar paslaugas, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyse numatytą komisinį mokestį už jo suteiktas paslaugas. Sutarčių pagrindu atsakovei buvo išrašytos dvi sąskaitos bendrai 18 000,00 Eur sumai, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. Kadangi atsakovė laiku nevykdė sutarties, ji privalo mokėti delspinigius pagal sutarčių nuostatas, tai yra po 20,00 Eur už dieną.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Ekorūmai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nesuteikė paslaugų, nurodytų Sutartyse, o tik nurodė tris klientus ir dalyvavo vos viename susitikime. Netinkamas ieškovo Sutarčių vykdymas nesukėlė pareigos atsiskaityti už nesuteiktas paslaugas, todėl ieškinyje nurodytas skolos ir delspinigių dydis yra nepagrįsti ir atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Ekorūmai“ 11 260,00 Eur įsiskolinimą (9 000,00 Eur skolos, 2 060,00 Eur delspinigių, 200,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų), 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 1 380,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Teismas taip pat priteisė atsakovei iš ieškovo 2 142,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas, remdamasis Sutartimis, nustatė, kad ieškovas įsipareigojo Sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka teikti atsakovei tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje parduodant jai nuosavybės teise (arba ne) priklausantį nekilnojamąjį turtą, projektus ar paslaugas (Sutarčių 1.1 punktas). Byloje ginčo, kad tiek M. P., tiek A. ir J. T. dėl nekilnojamojo turto paieškų kreipėsi į ieškovą ir kad statybos rangos sutartys buvo pasirašytos tarp atsakovės ir šių klientų, nėra. Taigi šiems klientams nebuvo parduoti jau pastatyti atsakovei priklausantys nekilnojamojo turto objektai, dėl to teismas padarė išvadą, kad tiek M. P., tiek A. ir J. T. pirko iš atsakovės statybos rangos paslaugą, o ieškovas suteikė tarpininkavimo tarp atsakovės ir klientų paslaugas, parduodant atsakovės statybos paslaugą. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino, kad pagal Sutartis jo pareigos buvo rinkodara bei atsakovės statybų paslaugos pardavimas.

4.2. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas pardavinėjo ir atsakovei priklausantį namą, esantį Šumsko g., Vilniuje. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad šis namas ieškovo nebuvo parduotas ir kad jį šiuo metu pardavinėja kita atsakovės pasamdyta nekilnojamojo turto agentūra. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje reikalavimas dėl atsakovei priklausančio namo, esančio Šumsko g., Vilniuje, nėra pareikštas, į tai, kad į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad Sutartyse nurodytas komisinio mokesčio dydis apėmė ir minėto namo pardavimo komisinio mokesčio dydį, esant skirtingiems šalių parodymams, teismas konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog Sutartyse nurodytas komisinio mokesčio dydis apėmė ir minėto namo pardavimą, nes Sutarčių nuostatose tokios sąlygos nėra nurodytos.

4.3. 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d. elektroninių laiškų turinys ir šalių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas siuntė atsakovei Sutarčių projektus, atsakovė Sutartis koregavo, išbraukdama tam tikras nuostatas dėl baudų, sumažindama komisinio mokesčio dydį, taigi, atsakovė turėjo galimybę susipažinti su Sutarčių sąlygomis, atlikti tam tikrus pakeitimus. Byloje ginčo, kad atsakovė pasirašė Sutartis, nėra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sutartys pasirašytos vėliau (2020 m. liepos 20 d.) nei 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. sausio 28 d. statybos rangos sutartys tarp ieškovo surastų klientų ir atsakovės, ir Sutarčių 3.1 punktų pagrindu atsakovė patvirtino, kad ieškovas tinkamai suteikė paslaugas atsakovei pagal nurodytus klientus, ir pripažino, kad Sutarčių pasirašymo dieną atsakovė buvo skolinga ieškovui Sutartyse nurodytas sumas.

4.4. Nors atsakovė nurodo, kad pagal žodinį susitarimą ieškovo teikiama tarpininkavimo paslauga buvo platesnė, t. y. ieškovas turėjo parengti tiek statybos rangos sutarčių projektus, tiek padėti klientams išsiimti statybos leidimą ir gauti banko paskolas lengvatinėmis sąlygomis, tačiau Sutartyse tokios ieškovo pareigos nėra įvardytos, šios ieškovo pareigos nėra numatytos ir 2019 m. liepos 8 d., 2020 m. sausio 28 d. sudarytose statybos rangos sutartyse. Atsakovė pati rengė rangos sutartis ir ieškovo kaip sutarties šalies į šią sutartį neįtraukė. Atsakovė yra juridinis asmuo, jos vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nekilnojamojo turto statybų srityje dirba 15 metų, taigi, turi pakankamai patirties tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant. Atsakovė redagavo dalį Sutarčių sąlygų, turėjo galimybę redaguoti tiek Sutarčių objektą, tiek šalių teises ir pareigas, o to nepadariusi, turi prisiimti iš to kylančių neigiamų pasekmių riziką. Byloje nustatyta, kad atsakovė pretenzijų ieškovui dėl nekokybiškai atliktų tarpininkavimo paslaugų iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos nereiškė, bylos nagrinėjimo metu Sutarčių sąlygų pripažinti negaliojančiomis neprašė.

4.5. Teismas, remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad ieškovo surastiems klientams buvo patogiau statybos rangos techninius klausimus spręsti ne su ieškovu, o su statytoju, t. y. atsakove, todėl ieškovo paslaugos nebebuvo būtinos dėl pačių klientų pasirinkimo, ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės buvus platesnio pobūdžio susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo ir jos negali būti laikomos ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Atsakovė turėjo galimybę įtraukti ieškovą kaip šalį į statybos rangos sutartį, kur būtų numatyti tikslūs įsipareigojimai, kuriuos turėjo įvykdyti ieškovas, kuriuos atsakovė, o kuriuos ieškovo surasti klientai.

4.6. Teismo vertinimu, tai, jog šalys planavo kurti bendrą įmonę, nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovo atliktą darbą pagal sudarytas Sutartis. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovės statybų paslauga buvo parduota klientams, kurie kreipėsi į ieškovą dėl nekilnojamojo turto paieškų ir kuriems apie atsakovės teikiamas statybos paslaugas be ieškovo tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, todėl ieškovas turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

4.7. Teismas taip pat konstatavo, jos šalys laisva valia sudarydamos Sutartis pasiekė susitarimą, kad ieškovo paslaugų kaina sudarys iš viso 18 000,00 Eur, tačiau Sutarčių 2.2.1 punkte numatyta mokėjimo tvarka, t. y. užsakovas (atsakovė) įsipareigojo sumokėti atstovui (ieškovui) šių sutarčių 3 punkte nurodytą užmokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, jei klientai visiškai atsiskaitys su užsakovu (atsakove) už šių sutarčių objektus. Teismas nustatė, kad atsakovė galutinį atsiskaitymą iš M. P. gavo 2021 m. rugpjūčio 25 d., o galutinis atsiskaitymas iš A. ir J. T. dar nėra gautas, nors didžioji dalis pinigų už pastatytą nekilnojamąjį turtą jau yra sumokėta. Todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 9 000,00 Eur skolos pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09. Tačiau pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2020-07-10 2.2.1 ir 3.1 punktus, atsižvelgiant į tai, kad A. ir J. T. dar nėra galutinai atsiskaitę su atsakove, ieškinio reikalavimo dalis dėl 9 000,00 Eur skolos priteisimo paliktina nenagrinėtina, nes nėra suėjęs sutartimi tarp šalių numatytas atsiskaitymo terminas ir šiuo metu ieškovas teisės reikalauti šios sumos priteisimo pagal sutartį neturi.

4.8. Sutarčių 3.3 punkte numatyta, kad, užsakovui vėluojant vykdyti savo piniginius įsipareigojimus pagal sutartį, jis privalo mokėti 20,00 Eur už dieną dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti datos be atskiro atstovo pareikalavimo už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir atlyginti visas išlaidas, susijusias su tokio įsiskolinimo išieškojimu. Sutarčių 3.2 punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti visas 3.1 punkte nurodytas įsiskolinimo sumas atstovui per 5 darbo dienas nuo atstovo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Ieškovo apskaičiavimu, mokėtini delspinigiai pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 yra 3 600,00 Eur (skaičiuojant už 180 dienų). Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei 2020 m. spalio 25 d. išrašė 9 000,00 Eur sumos sąskaitą faktūrą, serija AP2020, Nr. 03, dėl komisinio mokesčio pagal atstovavimo sutartį dėl M. P., tačiau galutinis atsiskaitymas pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 iš M. P. gautas 2021 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2021 m. gruodžio 13 d., ieškinys teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2021 m. gruodžio 14 d.

4.9. Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra juridinis asmuo, taigi ji neturi pranašumo prieš kitą, šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarusios tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyje laisva valia, todėl šie susitarimai šalims turi įstatymo galią. Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties nuostata dėl delspinigių yra aiškiai ir suprantamai suformuluota. Atsakovės vadovas turi patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašydamas tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, žinojo joje nustatytą delspinigių dydį, atsakovė turėjo galimybę susipažinti su tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties sąlygomis, dalį jos sąlygų koregavo, tačiau sutarties sąlygą, reglamentuojančią delspinigių dydį, paliko nepakeistą, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius.

4.10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, tarp šalių sudarytos 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2020-07-09 2.2.1, 3.1, 3.2 ir 3.3 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad galutinis atsiskaitymas iš M. P. pagal šią tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį gautas tik 2021 m. rugpjūčio 25 d., nors PVM sąskaita faktūra dėl atsiskaitymo pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 ieškovei buvo išrašyta anksčiau nei atsakovės gautas galutinis atsiskaitymas iš kliento, į tai, kad 9 000,00 Eur įsiskolinimas pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 nėra sumokėtas, konstatavo, kad įsiskolinimas pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 nebuvo sumokėtas per 5 darbo dienas nuo kliento galutinio atsiskaitymo gavimo dienos, todėl prašomi priteisti delspinigiai skaičiuotini už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d. imtinai ir ieškovui iš atsakovės priteistina 2 060,00 Eur (103 dienos x 20,00 Eur) delspinigių pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09. Teismo vertinimu, 20,00 Eur per dieną (kas sudaro 0,22 proc., skaičiuojant nuo komisinio mokesčio dydžio) delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis, palyginti su atsakovės prievole pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 sumokėti 9 000,00 Eur komisinį mokestį.

4.11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 471,90 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, priteisimo yra materialusis, o ne procesinio pobūdžio, todėl ieškovas turi teisę į ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą, tačiau 471,90 Eur suma nėra protinga ir proporcinga, todėl teismas pripažino, kad yra teisinis pagrindas sumažinti ieškovės prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas iki 200,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ekorūmai“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Teismas netinkamai aiškino Sutarčių sąlygas ir netinkamai pritaikė materialiąsias teisės normas. Remdamasis kasacinio teismo suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, siekdamas tinkamai išspręsti ginčą, teismas turėjo nustatyti, kokių tikslų ir interesų šalys siekė sudarydamos Sutartis ir kokios rūšies Sutartis buvo sudaryta. Teismas tinkamai nustatė, kad šalys susitarė dėl paslaugų teikimo, tačiau neatsižvelgė į tai, jog pagal Sutartyse apibrėžtą paslaugų apimtį ir pobūdį, mokėjimo už suteiktas paslaugas ypatumus bei nustatytus šalių ketinimus sudarant Sutartis ieškovas sutartų paslaugų neįvykdė visa jų apimtimi.

5.2. Teismas netinkamai įvertino ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartis apimtį bei turinį. Dėl to teismas priėmė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas įvykdė 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09. Teismas, aiškindamas Sutarčių sąlygas, pažeidė CK 6.193, 6.716 ir 6.718 straipsnių nuostatas, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles.

5.3. Šalys Sutartimis sulygo dėl ieškovo visa apimančių, tokioms sutartims įprastų sąlygų teikiant tarpininkavimo paslaugas parduodant statybos paslaugas. Viso teismo proceso metu atsakovės atstovas Š. A. teigė, kad su ieškovu tarėsi dėl visa apimančių tarpininkavimo paslaugų: atstovaus atsakovei derybose su potencialiais užsakovais; pasiūlys užsakovams architektų paslaugas dėl norimo nekilnojamojo turto projekto parengimo; pasiūlys ir raštu su užsakovais suderins esmines rangos sutarčių sąlygas; padės užsakovams sutvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto statybų (statybą leidžiantys dokumentai ir pan.); pasiūlys ir raštu su pirkėjais suderins atsiskaitymo planus, praves derybas su užsakovais; tarpininkaus ir atstovaus atsakovei su užsakovais derinant bet kokius su nekilnojamojo turto statybomis susijusius klausimus; ieškovas taip pat žadėjo padėti užsakovams gauti geresnes sąlygas dėl paskolų bankuose; atsakovė su ieškovu taip pat tarėsi, kad į Sutartyse numatytą išmokėtiną sumą bus įskaitytos ir ieškovo tarpininkavimo paslaugos, surandant pirkėjus pastatytam nekilnojamajam turtui – namui, esančiam Šumsko g., Vilniuje, įsigyti.

5.4. Ieškovas pripažino, kad jo paslauga yra plačios apimties ir jo tarpininkavimo paslaugos dalis, be anksčiau nurodytų paslaugų, yra ir rinkodara. Ieškovas pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad turėjo teikti rinkodaros paslaugas ir reklamuoti rangovą, tačiau pats pripažino, kad UAB „Ekorūmai“ kaip įmonės atskirai nereklamavo.

5.5. Teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, turėjo nustatyti ir įvertinti tikrąjį Sutarčių 2.1.1 punkto turinį. Teismas turėjo visapusiškai įvertinti, kokias paslaugas apima 2.1.1 punkto formuluotė ,,teikti tarpininkavimo paslaugas <...> parduodant statybos paslaugas“. Net ir pažodžiui, lingvistiškai vertinant Sutarčių nuostatų 2.1.1 punktą, akivaizdu, kad ginčo šalys tarėsi ne dėl interesantų kontaktų perdavimo atsakovei, o dėl ieškovo tarpininkavimo paslaugų parduodant statybos paslaugas. Jokių kitų paslaugų, išskyrus interesantų kontaktų perdavimą, ieškovas atsakovei nesuteikė. Taigi, jeigu ieškovo pareigas pagal susitarimą būtų apėmę tik interesantų paieška, tokia sąlyga ir būtų nurodyta Sutartyse.

5.6. Atsakovės atstovo elektroninis laiškas pagrindė faktines aplinkybes, kad ginčo šalys labai aiškiai žodžiu prieš Sutarčių pasirašymą buvo sutarusios būtent dėl visa apimančių tarpininkavimo paslaugų suteikimo, o ne vienkartinio interesantų kontaktų pateikimo atsakovei.

5.7. Liudytojų parodymai, duoti raštu ir žodžiu teismo posėdžio metu, byloje taip pat patvirtino, kad ieškovas neteikė jokių tolesnių tarpininkavimo tarp atsakovės ir interesantų paslaugų.

5.8. Ieškovas neįrodė aplinkybių dėl tinkamų paslaugų suteikimo atsakovei. Jeigu ieškovas teigė, kad tinkamai suteikė tarpininkavimo paslaugas parduodant statybos paslaugas, jis galėjo ir turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Dėl to teismas neturėjo pagrindo iš dalies tekinti ieškinio reikalavimo dėl komisinio mokesčio priteisimo.

5.9. Ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6. 73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Ieškovas nesuteikė tarpininkavimo paslaugų pagal sudarytą sutartį visa apimtimi, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti delspinigius.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Sutarčių turinys yra identiškas, išskyrus sutarčių 3.1 punktą. Ieškovas įsipareigojo atsakovei teikti tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje, parduodant atsakovei nuosavybės teise (arba ne) priklausantį nekilnojamąjį turtą, projektus ar paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka mokėti ieškovui komisinį mokestį už jo suteiktas paslaugas. Sutarčių 3.1 punktais atsakovė vienareikšmiškai ir neginčijamai patvirtino, kad atsakovė Sutarčių pasirašymo dieną yra skolinga ieškovui už tinkamai suteiktas tarpininkavimo paslaugas atitinkamai 9 000,00 Eur už pirkėjo M. P. suradimą ir 9 000,00 Eur už pirkėjų J. ir A. T. suradimą.

6.2. Atsakovė, apeliaciniame skunde teikdama interpretacijas dėl sutarties aiškinimo dėl ieškovo prisiimtų įsipareigojimų apimties, sąmoningai nutyli, kad ji Sutartyse yra aiškiai ir vienareikšmiškai pripažinusi, jog ieškovas tinkamai suteikė visas paslaugas ir turi teisę reikalauti Sutarčių 3.1 punkte aiškiai nurodyto dydžio atlygio. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nekėlė Sutarčių ar atskirų jų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis klausimo, byloje nereiškė priešieškinio.

6.3. Sutarčių 3.1 punktas, kuriame patvirtinama, jog ieškovas jau yra tinkamai ir galutinai suteikęs paslaugas, o atsakovė privalo už jas atsiskaityti, yra aiškus, suprantamas ir nereikalauja papildomo aiškinimo ar interpretavimo. Atsakovės reikalavimai aiškinti Sutartis kitaip, nei šalys aiškiai išreiškė raštu, reikštų sutarties laisvės principo paneigimą, pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus, paneigtų CK įtvirtintą principą, jog sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.

6.4. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia bylos medžiaga neparemtus teiginius apie žodinius šalių sudarytus susitarimus. Ieškovas pabrėžia, kad šalių teises ir pareigas apibrėžia rašytinės Sutartys, kurių turinį atsakovė aktyviai derino, koregavo ir vėliau savo parašu patvirtino. Sutarčių 5.2 punkte aiškiai nustatyta, kad Sutartys gali būti pakeistos tik rašytinių abiejų šalių susitarimu, tai eliminuoja galimybę šalims keisti Sutartis žodžiu, ką bando įrodinėti atsakovė.

6.5. Sutartimis ieškovas įsipareigojo teikti paslaugas atsakovei, o ne ieškovo ieškomiems (surastiems) klientams, todėl atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovas neteikė kokių nors paslaugų tretiesiems asmenims, neįrodo atsakovės argumentų dėl didesnės ieškovo įsipareigojimų apimties.

6.6. Sutarčių 3.3 punkte aiškiai nustatytos sutartines netesybos, kurios, šalių susitarimu, atitinka ieškovo minimalius ir neįrodinėtinus nuostolius. Atsakovė su Sutarčių sąlygomis iki ginčo iškėlimo teisme visiškai sutiko, o ir teisminio ginčo metu jų neginčijo. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė dabar jau siekia nuginčyti Sutarčių sąlygas, yra nepagrįsti ir parodo dirbtinį atsakovės bandymą išvengti atsakomybės.

6.7. Atsakovė apeliaciniame skunde apsiriboja tik formaliu teismo apkaltinimu, jog šis netinkamai vykdė pareigą kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės, tačiau taip ir nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kodėl ginčijamu sprendimu priteistos netesybos yra per didelės, kokios netesybos, atsakovo nuomone, būtų protingos.

6.8. Sutarčių sąlygos ir jų vykdymo aplinkybės yra identiškos, todėl situacija, kai ieškovo įsipareigojimų įvykdymas pagal Sutartis būtų įvertinamas skirtingai, yra teisiškai neįmanoma. Kadangi skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovo tinkamai suteiktų paslaugų pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-10 jau yra įsiteisėjusi, apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą neperžengdamas atsakovės nustatytų ribų, negalėtų nauju sprendimu išspęsti ginčo kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas priteisė ieškovui iš atsakovės įsiskolinimą pagal vieną iš Sutarčių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Sutarčių sąlygų aiškinimo

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, konstatavo, kad Sutarčių 3.1 punkto pagrindu atsakovė patvirtino, jog ieškovas tinkamai suteikė paslaugas atsakovei pagal nurodytus klientus, ir pripažino, kad Sutarčių pasirašymo dieną atsakovė yra skolinga ieškovui Sutartyse nurodytas sumas. Atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui Sutarčių 3 punkte nurodytą užmokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, jei klientai visiškai atsiskaitys su atsakove už Sutarčių objektus. Atsakovė galutinį atsiskaitymą iš M. P. gavo 2021 m. rugpjūčio 25 d., todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 9 000,00 Eur skolos pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09. Atsakovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis nesutinka, iš esmės argumentuodama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarčių sąlygas ir netinkamai pritaikė materialiąsias teisės normas, neatsižvelgdamas į tai, jog pagal Sutartyse apibrėžtą paslaugų apimtį ir pobūdį, mokėjimo už suteiktas paslaugas ypatumus bei nustatytus šalių ketinimus sudarant Sutartis ieškovas sutartų paslaugų neįvykdė visa jų apimtimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.

11. Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška, todėl aiškinant sutartį visų pirma būtina identifikuoti sutarties šalių ketinimus ir siekti nustatyti suderintą jų valią, t. y. kokias tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Kilus dėl to ginčui, taikytinos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Teismas, aiškindamas sutartį, turi atsižvelgti ne tik į sutartyje naudojamas lingvistines formuluotes, bet ir į visų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, jos sudarymo tikslą bei aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, taigi būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; įstatymo įtvirtintų ir teismų praktikoje pripažintų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo paskirtis – kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 37 punktas).

12. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-421/2021, 39 punktas; kt.).

14. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2020 m. liepos 20 d. sudarė dvi Sutartis, kuriomis atstovas (ieškovas) įsipareigojo Sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka teikti užsakovui (atsakovei) tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje parduodant užsakovui nuosavybės teise (arba ne) priklausantį nekilnojamąjį turtą, projektus ar paslaugas (Sutarčių 1.1 punktas). Sutarčių 2.1.1 punkte taip pat nustatyta, kad atstovas (ieškovas) šiomis Sutartimis įsipareigoja teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant užsakovo (atsakovės) nekilnojamojo turto objektus, statybos paslaugas, namų projektus ir kitas paslaugas. 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2020-07-09 3.1 punktu šalys aiškiai ir konkrečiai susitarė, kad užsakovas (atsakovė) šios sutarties pasirašymo dieną yra skolingas atstovui (ieškovui) žemiau nurodytas sumas už užsakovui (atsakovei) atstovo (ieškovo) tinkamai suteiktas paslaugas pagal žemiau nurodytus klientus: 1. M. P. – 9 000 Eur komisinis mokestis. Analogiška nuostata (tik dėl kito kliento – A. ir J. T.) buvo įtvirtinta ir kitoje 2020 m. liepos 20 d. šalių sudarytoje Sutartyje Nr. 2020-07-10. Atsakovė šių Sutarčių nuostatų neginčijo, t. y. neprašė pripažinti jų negaliojančiomis.

16. Nors atsakovė įrodinėja, kad šalys pagal sudarytas Sutartis buvo susitarusios dėl platesnio pobūdžio ieškovo paslaugų suteikimo, ką, atsakovės manymu, patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovės vertinimu. Tas pats atsakovės minimas susirašinėjimas patvirtina, kad 9 000 Eur atsakovės įsipareigojimas ieškovui buvo įrašytas (koreguotas) į Sutartis pačios atsakovės vietoje ieškovo įrašytos 10 000 Eur sumos. Teisėjų kolegijai neatrodo tikėtina, kad patirties turintis verslo subjektas, koreguodamas Sutartyse nustatytą įsipareigojimo dydį, jei manytų, kad kita Sutarties šalis sutartų paslaugų dar nesuteikė, nesiimtų priemonių aiškiai pareikšti arba pakeisti tame pačiame sutarties punkte išdėstyto patvirtinimo apie tinkamai ieškovo jau suteiktas paslaugas ir jau egzistuojantį įsiskolinimą už jas kitai sutarties šaliai. Nagrinėjamu atveju atsakovės akcentuojamame 2020 m. liepos 28 d. elektroniniame laiške ieškovui apskritai nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti Sutarčių 3.1 punkte atsakovės išdėstytu patvirtinimu dėl suteiktų paslaugų, jų kokybės ir skolos už jas ieškovui. Minėtame laiške atsakovės vadovas kalba apie tai, kad sutarties esmė galbūt netiksliai aprašyta, tačiau net neužsimena, kad jam yra nepriimtinas Sutarčių 3.1 punkte išdėstytas patvirtinimas, kad ieškovas tinkamai suteikė paslaugas ir kad atsakovė yra skolinga ieškovui už jas Sutartyse nurodytas sumas. Taigi, teisėjų kolegijos manymu, atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės siekia paneigti aiškią ir konkrečią Sutarties 3.1 punkto nuostatą, nors tam nėra pakankamo pagrindo. Atsakovės pozicija šiuo atveju iš esmės grindžiama tik atsakovės paaiškinimais, kurie nėra nei pakankami, nei įtikinami, be to, jų nepagrindžia kita bylos medžiaga.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės 2022 m. kovo 31 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos rangos sutartys patvirtina, kad rangos sutartys, tarp jų ir 2019 m. liepos 8 d. rangos sutartis su M. P., buvo sudarytos su Sutartyse minimais atsakovės klientais dar iki 2020 m. liepos 20 d. Sutarčių sudarymo. Vadinasi, šalims dar iki Sutarčių sudarymo jau buvo žinoma, kokius ieškovas darbus yra padaręs, todėl atsakovė galėjo įvertinti atliktus darbus (suteiktas paslaugas) ir patvirtinti jų tinkamumą bei sutartą kainą, ką ir padarė pasirašydama 2020 m. liepos 20 d. Sutartis. Byloje taip pat nėra duomenų ir atsakovė tokių nepateikė, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovo paslaugos atsakovei su jos klientais M. P. ir A. bei J. T. buvo nesuteiktos arba suteiktos netinkamai. Pirmosios instancijos teisme liudiję atsakovės klientai nurodė, kad ieškovui pretenzijų neturi. Bylos medžiaga sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė net nebuvo nurodžiusi savo klientams, kad būtent ieškovas turi jiems suteikti tam tikras papildomas paslaugas. Be to, netgi iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad po Sutarčių sudarymo atsakovė nekvestionavo nė vieno 9 000 Eur įsipareigojimo pagal Sutartis, nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl suteiktų paslaugų su jos klientais kokybės ir netgi 2020 m. lapkričio 7 d. susirašinėdama aptarinėjo su ieškovu galimybę sumokėti įsiskolinimą dalimis, nelaukiant galutinio klientų atsiskaitymo.

18. Ieškovas atsakovei sąskaitą faktūrą 9 000 Eur sumai už suteiktas paslaugas su atsakovės klientu M. P. išrašė 2020 m. spalio 25 d. Atsakovės 2022 m. kovo 31 d. buhalterinė pažyma Nr. 22/03/31/01 patvirtina, kad atsakovė galutinį atsiskaitymą iš kliento gavo 2021 m. rugpjūčio 25 d.

19. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytų Sutarčių nuostatas aiškino tinkamai taikydamas CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles ir priėmė pagrįstą sprendimą priteisti iš atsakovės 9 000,00 Eur įsiskolinimą pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09.

Dėl delspinigių

20. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar Sutartimis nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, taip iš esmės kvestionuodama ginčijamu sprendimu priteistų delspinigių dydį.

21. Remiantis CK 6.156 straipsniu, šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

22. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

23. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 45 punktas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarčių 3.3 punkte susitarė, kad, užsakovui (atsakovei) vėluojant vykdyti savo piniginius įsipareigojimus pagal sutartį, jis privalo mokėti 20,00 Eur per dieną dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti datos be atskiro atstovo pareikalavimo už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir atlyginti visas išlaidas, susijusias su tokio įsiskolinimo išieškojimu. Ieškovas apskaičiavo 3 600,00 Eur delspinigių, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad įsiskolinimas pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 nebuvo sumokėtas per 5 darbo dienas nuo kliento galutinio atsiskaitymo gavimo dienos, todėl prašomi priteisti delspinigiai skaičiuotini už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d. imtinai ir ieškovui iš atsakovės priteistina 2 060,00 Eur (103 dienos x 20,00 Eur) delspinigių pagal 2020 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu priteistų delspinigių dydis, atsižvelgiant į skolos dydį (9 000,00 Eur), pradelstus mokėjimo terminus (103 dienos), nėra aiškiai per didelis, abi Sutarčių šalys yra verslininkai (atsakovė – ir juridinis asmuo), todėl, Sutartimis susitardamos dėl delspinigių dydžio, suprato ir prisiėmė galimas neigiamas pasekmes prievolių pažeidimo atveju. Tuo labiau, kad atsakovės atstovas turėjo galimybę Sutartis koreguoti, ką pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir darė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 2 060,00 Eur delspinigių, kurių mažinti šiuo atveju nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl ginčijamos sutarties teisėtumo ir jos nuostatų aiškinimo. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

28. Ieškovas A. K. patyrė 1 573,00 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, jas prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. liepos 7 d. sąskaitą faktūrą ir 2022 m. liepos 18 d. mokėjimo pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, šios 1 573,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekorūmai“ 1 573,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K..

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Giedrė Seselskytė Milda Skersienė