- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-257-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02142-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ekorūmai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Ekorūmai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekorūmai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kurio prašo ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 25 671,90 EUR sumą (18 000 EUR pagrindinė skola, 3 600 EUR netesybos (delspinigiai), 471,90 EUR nuostoliai (skolos išieškojimo išlaidos)); ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 5 procento dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo šiuo ieškiniu prašomos priteisti sumos (25 671,90 EUR); ieškovo naudai iš atsakovės priteisti už šį ieškinį sumokėtą žyminį mokestį ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
2. Siekdamas užtikrinti ieškinio įvykdymą, ieškovas kartu su pateiktu ieškiniu prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei priklausančio ir ar pas trečiuosius asmenis esančio atsakovės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, turtinių teisių, o taip pat piniginių lėšų areštą 25 671,90 EUR sumai. Nurodo, kad prašoma priteisti suma yra didele, tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo nevykdymo riziką, o pagal viešai prieinamus duomenis galima matyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai bloga. Teigia, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 25 671,90 EUR reikalavimo sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, esant ar nepakankant atsakovės kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 25 671,90 EUR reikalavimo sumos, leidžiant išmokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, įvykdyti prievolę ieškovui.
4. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiami tarp šalių sudarytų Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių pagrindu, kuriais atsakovė skolą pripažino, atsižvelgiant į tai, šioje stadijoje vertinti ieškovo ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą nėra pagrindo.
5. Teismas nurodė, kad ginčas kilęs tarp fizinio ir juridinio asmens, kurio turtinė padėtis pakankamai bloga. Nurodo, kad 25 671,90 EUR ieškinio suma, nesant duomenų apie gerą atsakovės turtinę padėtį laikytina pakankamai didele, teismo sprendimo nevykdymo rizikai atsirasti, dėl ko teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinti apeliantės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, o ieškovės nepagrindė ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo. Teigia, kad šiuo atveju reikalavimas grindžiamas sutartimis, kuris reikalauja teisinės analizės ir to negalima buvo padaryti preliminariomis išvadomis apie ieškinio pagrįstumą, todėl pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neegzistuoja.
6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apeliantės nesąžiningumo, ketinimo nuslėpti ar perleisti turimą turtą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Teigia, kad vien prasta finansinė padėtis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šiuo atveju apeliantės turtinė padėtis pakankamai gera, ji turi 13 darbuotojų, apeliantės turto vertė 2021 m. rugsėjo 30 d. dienai buvo 465 286 EUR, sukaupta atsargų už 442 017 EUR, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali įtakoti apeliantės veiklą.
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:
7.1. Nurodo, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas, duomenų apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą šioje byloje nėra. Teigia, kad ieškinys pareikštas ieškovo ir apeliantės sudarytų sutarčių pagrindu, sąlygos yra aiškios, apeliantė pripažino skolos faktą, todėl tai nereikalauja išsamesnio aiškinimo pagal Civiliniame kodekse įtvirtintus sutarčių aiškinimo principus.
Šalies argumentai
7.2. Nurodo, kad būtinybę įrodyti nesąžiningumą yra ne būtina, o alternatyvi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Teigia, kad apeliantė neturi jokio ilgalaikio turto, atskirajame skunde nurodo motyvus, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jos interesus, tačiau nurodomų motyvų nepagrindžia. Pažymi, jog apeliantės įsiskolinimai didėjo, piniginių lėšų apeliantė neturi, o šiuo atveju ieškiniu pareikštas 25 671,90 EUR reikalavimas laikytinas pakankamai dideliu, atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį, keliančiu grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai neišsprendė ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo, tinkamai neįvertino apeliantės turtinės padėties ir sąžiningumo. Teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.
11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.
12. Pirmiausia apeliantė nesutikimą su teismo priimta nutartimi argumentuoja pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimu, kvestionuodama teismo padarytą išvadą dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Pasak apeliantės, ieškovo reikalavimas kildinamas iš sutarties, kuri turi būti analizuojama vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, todėl šiuo atveju prima facie ieškinio įvertinimas nėra įmanomas. Su apeliantės argumentais nesutiktina.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018, 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, turi būti tik patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015). Vadinasi, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).
15. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ar kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Priešingai, ieškovas ieškinyje išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Taip pat pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio prima facie pagrįstumo klausimą atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai - šiuo atveju, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
16. Antra, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas netinkamai vertino grėsmę galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, netinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį, apeliantės sąžiningumą. Teigia, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar panašiai. Šiuo atveju ieškovui, kuriam ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog apeliantė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti, tai yra iš esmės grėsmė būsimam ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo atvejui yra iš esmės motyvuojama apeliantės turtinė padėtimi, didele ieškinio suma.
18. Ieškovas nurodo, kad apeliantės turtinė padėtis yra prasta, ieškinio suma yra didelė, dėl to kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Kaip matyti iš ieškovo prašymo taikyti apeliantei turto areštą bei atsiliepimo skundo argumentų, jo tikslas iš esmės yra apeliantės turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad atsakovės įsiskolinimai yra dideli, jos turtinė padėtis prasta, dėl ko apeliantė galimai neatsiskaitys su ieškovu. Tačiau būtent toks ieškovo interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019). Taigi, ieškovo teiginys, kad apeliantės finansinė padėtis ir galimai didėjantys apeliantės nuostoliai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti.
19. Ieškovas apeliantės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad apeliantė vengia atsiskaityti su ieškovu, yra pripažinusi skolos faktą, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog faktinės aplinkybės, kad skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė atsiliepimu į ieškinį su pateiktais reikalavimais nesutinka, todėl minėtos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo dalyką.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų priemonių taikymas, nesant bent tikėtinų duomenų dėl apeliantės nesąžiningumo, neatitiktų proporcingumo principų, kadangi būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ieškovui, o apeliantės, vykdančios ūkinę - komercinę veiklą padėtis pablogėtų iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų jos finansinius srautus, dėl to galėtų atsirasti neigiami finansiniai padariniai, galintys lemti ir apeliantės nemokumą. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog apeliantės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neatsižvelgė ir nevertino apeliantės galimo (ne) sąžiningumo, faktines bylos aplinkybes, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. Šalys pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turi būti sprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.