- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-1087-867/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02142-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekorūmai“
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekorūmai“ vadovui Š. A., atstovei advokatei V. G. – L., advokato padėjėjai B. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekorūmai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 25 671,90 Eur sumą, kurią sudaro 18 000,00 Eur pagrindinė skola, 7 200,00 Eur netesybos (delspinigiai), 471,90 Eur nuostoliai (skolos išieškojimo išlaidos), 5 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo šiuo ieškiniu prašomos priteisti sumos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad su atsakove sudarė dvi tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias jis įsipareigojo atsakovei teikti tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje, parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, projektus ar paslaugas, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyse numatytą komisinį mokestį už jo suteiktas paslaugas. Sutarčių pagrindu atsakovei buvo išrašytos dvi sąskaitos bendrai 18 000,00 Eur sumai, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. Kadangi atsakovė laiku nevykdė sutarties privalo mokėti delspinigius pagal sutarčių nuostatas, tai yra po 20,00 Eur už dieną, todėl prašo iš atsakovės priteisti 7 200,00 Eur delspinigių. Atsakovei nevykdant sutarčių jis kreipėsi į advokatų profesinę bendriją ir buvo parengta pretenzija atsakovei, už kurią jis sumokėjo 471,90 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas nesuteikė paslaugų numatytų tarpininkavimo sutartyse, o tik nurodė tris klientus ir dalyvavo vos viename susitikime. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad netinkamas ieškovo tarpininkavimo sutarčių vykdymas nesukėlė pareigos atsiskaityti už nesuteiktas paslaugas, todėl ieškinyje nurodytas skolos dydis yra nepagrįstas ir atmestinas. Reikalavimas priteisti delspinigius taip pat nepagrįstas ir atmestinas. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Ieškovas papildomai nurodė, kad jis dirba srityje su nekilnojamojo turto pardavimu, konsultacijomis. Pardavinėjo namus ir ieškojo klientų. Pagal sutartį jis ieškojo klientų atsakovui visoje Lietuvoje, o atsakovė įsipareigojo teikti statybų paslaugas. Jis surado klientus, kurie su atsakove pasirašė sutartis, o atsakovė atliko statybos paslaugas. Kai klientai pasirašė sutartis su atsakove, jis atsakovei nusiuntė vertinti sutartis, kurios apsprendžia jų atsiskaitymą ir verslo santykius. Paaiškino, kad pagal sutartį jo pareigos turėjo būti – marketingas, parduoti atsakovės statybų paslaugą. Atsakovė klaidina, kad jis turėjo derinti statybos leidimą ir pan., nes kiekvienas dirba savo darbą, statybos leidimą išima tie, kas turi tam reikiamas licencijas, kvalifikacijas. Kaip ir visose kompanijose jo paslauga yra paslaugos pardavimas, prieš pradėdami dirbti susitarė dėl komisinio mokesčio dalies. Atsakovei viskas tiko, atsakovė pasirašė statybos sutartį su jo surastais klientais. Nurodė, kad pati atsakovė redagavo komisinio mokesčio dydį, redagavo sutartį ir atsiuntė jam jau pasirašyti. Kitame laiške matoma, kad atsakovė žadėjo atsiskaityti ir jokių priekaištų jam nebuvo iki bylos pradžios. Paaiškino, kad jis klientams siūlė namų projektus, siūlė atsakovės statybos paslaugas. Atsakovė turi ir savo namų projektus, be to, juos gali teikti ir pagal kliento poreikius. Susitarimuose iki sutarties sudarymo buvo kalbama, kad jis ieškos klientų, kad jis reklamuos atsakovės statybos paslaugas. Jis savo darbą dirbo ir sutartis buvo pasirašyta po klientų suradimo. Nurodė, kad klientų suradimas yra ilgas procesas, pusmečio laiko bendravimas su klientu. Jis dirba tokiu pobūdžiu, kad sutartį pasirašo tik tada, kai darbas yra atliktas, kai yra pasirašyta sutartis dėl jo surasto kliento ir užsakytojo, statymo paslaugas teikiančios kompanijos. Tai kad darbas yra padarytas, sutarties 3.1 punktas numato, kad užsakovas už suteiktas paslaugas yra skolingas tokią sumą. Atsakovas pasirašė, kad jis paslaugas suteikė tinkamai, kai buvo prasidėjęs procesas su jo surastais klientais. Jų susitarimas ir buvo, kad jis investuoja į marketingą, susitikimus, važinėjimą, konsultacijas, į savo laiką ir pinigus ir jei jam nieko nepavyksta, jis nieko ir negauna, o jei pavyksta, tai jis gauna komisinį. Su atsakove bendravo apie 3 metus, jis surado atsakovę, nes ieškojo naujo statytojo savo klientams. Atsakovę jam rekomendavo jo draugai architektai, susitiko su atsakovės atstovais ir aptarė jo teikiamas paslaugas, atsakovei viskas tiko. Sutartį dėl klientų parengė jis, kai klientas buvo surastas, sutartis buvo nusiųsta koreguoti atsakovei, iš pateiktų laiškų matyti, kad atsakovė sutartį koregavo ir atsiuntė jam pasirašyti. Pati atsakovė sumažino dali komisinio, kai kurias nuostatas išbraukė. Pakoregavus sutartį ją gavo jau su parašu iš atsakovės. Paaiškino, kad jis reklamuoja paslaugą įvairiais kanalais, moka už skelbimus, kuria projektus, o tai kainuoja laiko ir pinigus, jo darbas buvo reklamuoti atsakovo statybos paslaugas. Su J. ir A. T. jis buvo susitikęs kelis kartus ir jiems padėjo surasti ir žemės sklypą, nes jie važinėjo ir išsirinko jo pasiūlytus sklypus. Išimti licenciją yra architektų darbas. T. su atsakove suderino statybų kainą, klientams ji tiko. Su M. P. jis asmeniškai nebuvo susitikęs, nes jis gyvena Amerikoje, jis jį susirado iš jo reklamuojamų objektų „youtube“ kanale, nes klientui patiko, kaip jis dirba, ir jis norėjo užsisakyti jo paslaugas, o kadangi jis tuo metu bendradarbiavo su atsakove, kaip verslo partneris, tai ta sutartis statybų su M. P. buvo sudaryta su atsakove. Ir po to pagal jo susitarimą su atsakove, buvo pasirašytas komisinis atlygis už jo visą darbą. Klientai buvo užsisakę pastatyti namus su daline apdaila. Komisinio dydis buvo apkalbėtas per pirmus susitikimus, tačiau prieš pasirašant sutartį komisinis buvo pamažintas apie 1 000,00 Eur, o toliau jokių ginčų nebuvo. Nurodė, kad jokių pretenzijų iš atsakovės pusės dėl sutarties vykdymo jis nebuvo gavęs. Jis bandė tartis, kad dalis komisinio, apie 1 000,00 Eur, būtų iš karto sumokėta, bet atsakovė nesutiko, nes norėjo laukti, kol bus atlikti visi darbai. Nuo statybų pabaigos praėjo pusę metų, atsakovė sakė, kad nėra pinigų. Jo klientai ieškojo statymo paslaugų. J. ir A. T. paprašė jo padėti surasti žemės sklypą, ir tai jis klientams padėjo nemokamai, kaip gerą gestą iš savo pusės. Jis tarpininkavo, kad butų pasirašyta statybos sutartis tarp atsakovės ir jo surastų klientų. Kai jis suprato, kad klientai yra atsiskaitę su atsakove, jis išrašė sąskaitas faktūras atsakovei. Nurodė, kad jis teikia reklamos ir tarpininkavimo paslaugą, tai reiškia, kad jis tiesiogiai nedalyvauja statybose ir nestato namų. Jis paslaugas reklamuoja kaip verslo partneris, jis neturi akcijų, jam atsakovė nemoka mėnesinio atlygio, todėl jis reklamuoja save. Dėl reklamos yra žodinis susitarimas, to apsirašyti nereikia, tai nėra finansiniai įsipareigojimai ar tai, kokia masto bus reklama. Jo tarpininkavimo paslauga baigta būna tada, kai jo surastas klientas pasirašo statybos rangos sutartį. Su M. P. statybos rangos sutartis buvo rengiama kartu. Atsakovės teorijos yra grįstos žodiniais susitarimais, ji negali pateikti jokių įrodymų dėl nusiskundimų jo darbu, raštiškų įrodymų, kad susitarimas buvo per didelis ar kad kažko jis nepadarė. Ta suma buvo susitarta už sėkmingą sandorį, klientai surasti, sutartys pasirašytos, atsakovė negalėjo patirti jokių nuostolių, nes tas komisinis buvo įskaičiuotas į sąmatą, tą patvirtina ir laiškai. Sutarties tikslas buvo atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas, ne statybos paslaugų. Atsakovas siekė parduoti savo turtą, ką ir padarė, o ieškovas siekė įgyti atlyginimą, surandant pirkėją, kuris įsigytų nekilnojamąjį turtą, tai tikslas buvo – faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas. Sandoriai įvyko, pirkėjai surasti. Jeigu kylą ieškovei kokių klausimų dėl (duomenys neskelbtini) namo, ar ta sutartis sudaryta ar ne, tai lai kreipiasi su atskiru reikalavimu. Kažkokie baldai nėra sutarties dalykas, nėra jokių įrodymų. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nutraukė pardavimo procesus ir kreipėsi į kitą turto pardavimo agentūrą, siekdamas surasti turto pirkėją (duomenys neskelbtini) namui ir taip pat moka šiam agentui.
Atsakovės vadovas ir atstovės teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės atstovas direktorius paaiškino, kad santykiai su ieškovu buvo geri. Ieškovas, jis ir M. G. pradžioje buvo sutarę kurti bendrą įmonę, sprendė jos pavadinimą, kas už ką atsakingi ir t.t. Nurodė, kad ieškovas siūlė atstovauti atsakovę Vilniuje, atstovauti tiek atsakovę, tiek klientus, sutvarkyti dokumentus, kuriuos reikia pateikti architektui ir pateikti, nes klientai tuose dalykuose nesigaudo. Ieškovas sakė, kad suves klientus su bankų vadybininkais, kurie padės gauti geriau paskolas. Jo teikiama paslauga plati, net rangos sutartį parengti, padėti klientui susivokti, kokių dokumentų reikia, priduoti namą, visos tos paslaugos įėjo į bendrą žodinį susitarimą tos veikos. Jie vystė būsimos bendros įmonės veiklą. Iki sutarčių pasirašymo su ieškovu buvo susitikę gyvai, aptarę sutartį, sutartis gavosi ne tokia, kokia buvo aptarta, todėl jis tuos komentarus ir parašė. Buvo susitikę ir aptarę, kad sumos neatitinka paslaugos, tačiau pats ieškovas siūlėsi neatlygintinai parduoti Šumsko g. namą, kad nereikėtų papildomai daryti sutarties. Pasiūlė šitiems namams sudaryti tokias sutartis, kurios galimai kituose projektuose tos sumos bus mažesnės ir taip kompensuosis, bet pagrindinis dalykas, jie užkibo, kad ieškovas padės parduoti (duomenys neskelbtini) namą, neimdamas už tai jokio procento, dėl to jokia sutartis ir nebuvo pasirašyta. Kadangi jis tuos darbus pradėjo daryti, kažkodėl po tų tarpininkavimo sutarčių pasirašymo, pakankamai greitai atšalo, prasidėjo laiškai, kad stogas ne toks ir t. t. Bendras susitarimas buvo, kad jis atstovauja atsakovę. Dėl savo žioplumo sutartį pasirašė, kad tai dienai jis yra skolingas tokias sumas. Kadangi, jis pažadėjo neatlygintinai parduoti (duomenys neskelbtini) namą, tai dėl to ir pasirašė tas sutartis. Bet, matyt, nesisekant parduoti (duomenys neskelbtini) namo, ieškovo nuomonė pasikeitė. Įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes neturi, tik žinutes, kur pasiimti baldus. Verslą statybų srityje vykdo 15 metų. Tą verslą vykdė per nekilnojamojo turto agentus. Susitarimas buvo atstovauti atsakovę prieš klientus, tai ieškovas ir stengėsi daryti, bet jam nesisekė sudaryti sutartis, ieškovas siuntė sutartis, kurios visiškai netiko klientams, klientai apie tai informavo ir kadangi ieškovui nesiseka su sutartimis, tai perleido šitą darbą padaryti jam, ką jis ir darė, ir tolimesnes derybas. Iš dalies neginčija, kad ieškovas surado interesantus, o pirkėjais patapo po to, kai visą derybų procesą pervedė jis pats, nedalyvaujant ieškovui. Tokią sutartį pasirašė todėl, kad nesitikėjo, jog jų partnerystė taip baigsis ir tikėjosi (duomenys neskelbtini) namo pardavimo, teisingo atstovavimo, to objekto pardavimui. Neginčija, kad tarpininkavimo sutartys buvo sudarytos po to, kai buvo sudarytos rangos sutartys su ieškovo surastais klientais. Nurodė, kad ieškovas turėjo padėti klientams ne tik su dokumentais, su statybos leidimais, bet ir gauti paskolas. Nurodo, kad jo vertinimu, pagal sutartis ieškovas suteikė tik 10 proc. paslaugų, t. y. surado interesantus. Nesitikėjo, kad atsiras tos sąskaitos, tie objektai dar nebuvo pabaigti, buvo vykdomi. M. P. yra atsiskaitęs, o T. nėra pilnai atsiskaitę. Kai buvo gauta pretenzija, tai abu projektai nebuvo pabaigti ir su jais dar nebuvo atsiskaityta. Rangose sutartyse ieškovas nefigūruoja, jas iš pradžių ruošė ieškovas, bet pasirašymui ruošė jis ir pasirašė jis. Nurodė, kad bendras verslas nesusiklostė, nes reikėjo kaupti finansus tiek jis asmeniškai kaupė, tiek ieškovas pardavinėjo savo butą. Iki ieškinio pateikimo atrodė, kad viskas tvarkoje. Atsiskaitymas turėjo vykti tik tada, kai klientai būtų su jais viską atsiskaitę. Ieškovas prašė pinigų ankščiau laiko ir tas variantas buvo svarstomas. Patvirtino, kad gautą iš ieškovo tarpininkavimo sutartį jis koregavo, ir nusiuntė ieškovui su prierašu, koregavo baudas ir sumą. Sumą pakoreguoti buvo sutarę gyvai susitikę. Bendradarbiavimo kontekste ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pardavinėjo jų namą nemokamai, jis tą sutartį ir pasirašė, tačiau iš principo ji netiko. Jokių pretenzijų vienas kitam nereiškė. Nurodė, kad ieškovas pagal sutartis neįvykdė atstovavimo, jis tik perdavė interesantus. Sutartis tik abstrakčiai parašyta, o visi susitarimai buvo žodiniai. Nurodė, kad perdavė ieškovui baldus, buvo susitarimas užskaityti tai kaip dalį. Susirašinėjime dėl skolos sumos, nežino kokiai sumai baldai perduoti. Dėl (duomenys neskelbtini) namo kaina buvo 260 000,00 Eur. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) namą pardavinėja agentas, jis yra pasirašęs tarpininkavimo sutartį dėl jo, komisinis numatytas nuo 3 iki 5 proc., šiuo metu namą pardavinėja už 280 000,00 Eur. Ieškovas sutarties pasirašymo nesuorganizavo, ką turėjo padaryti. Ieškovui informacija apie sandorius su klientais buvo pateikta žodžiu, be to jis pats galėjo ją susižinoti iš klientų. Po pretenzijos pateikimo jie buvo susitikę (duomenys neskelbtini), buvo aptarę visus klausimus, kaip darys vėliau, tame tarpe kokia situacija su tais klientais yra, ir kalbėjo, kad išspręs visus klausimus, pardavę (duomenys neskelbtini) namą, tuo metu dar kalbėjo apie tolimesnę įmonės veiklą, konfliktas nekilo tuo metu, kai gavo pretenziją. Jis kilo tik tada, kai nepavyko jam parduoti (duomenys neskelbtini) namo. Ieškovas ir toliau pardavinėja (duomenys neskelbtini) namą, nors jo buvo prašoma to nebedaryti. Buvo susitarimas, pardavus (duomenys neskelbtini) namą, susitarti dėl teisingos sumos, buvo ieškovui perduoti ir baldai, kurie čia nefigūruoja. O ieškovui po 2-3 mėn. atsisakius parduoti tą namą, buvo pereita į teismą. Šalys kalbėjo apie tarpininkavimo paslaugą visos statybos metu, kol bus sukurtas turtas, kad būtų galima jį laikyti turtu.
Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad namą pardavinėjo ieškovas 2019 m. vasarą, namas beveik baigtas, namo priėmimo – perdavimo aktas nėra pasirašytas ir visos sumos dar nėra sumokėtos. Ieškovas iš savo pusės padėjo su pačio namo projekto pasirinkimu, su sklypo pasirinkimu, apvežiojo po keletą sklypų, padėjo sprendimą, kurį sklypą pasirinkti. Ieškovas tada perdavė kontaktus architekto ir Š. A., su kuriais pradėjo dirbti tiesiogiai. O visą techninę dalį atliko Š. A.. Su Š. A. susipažino 2019 m. spalio mėn. pabaigoje - lapkričio pradžioje. Ieškovas turi puslapį, kuriame yra parodomieji namų projektai, kurie pateikti su preliminariomis kainomis, kuriuos galima keisti pagal save, tuo metu buvo pateikti 10 variantų, tos svetainės pagalba jie pasirinko koks namas bus ir su ieškovu derino namo pakeitimą, vidaus išplanavimą, su ieškovu patvirtino koks bus namo išplanavimas, bet jau techninius dalykus derino su Š. A.. Statybos leidimas, techninis projektas buvo su Š. A. derinama, nes nebuvo prasmės į grandinę įtraukti dar vieną žmogų, nes labai ilgai viskas užsitęsia. Tarpininkavimas jau nebebuvo būtinas. Dėl kreditavimo kažkiek su ieškovu buvo kalbėta, ieškovas siūlė dalyvauti susitinkant su banko atstovu, bet jie tuo pasiūlymu nepasinaudojo, nes nematė prasmės eiti į banką, neturint tikslios namo sąmatos, kurios neturėjo, nes dėl pakitimų ji vis kisdavo. Su ieškovu turėjo tik bendrą sąmatą, po to perdavė Š. A., nes jis turėjo statyti. Su ieškovu dažnai susitikdavo pradžioje, vėliau bendraudavo elektroniniais laiškais arba per „messenger“, visi trys nebuvo susitikę. Įsigijo ieškovo pasiūlytą sklypą. Šiai dienai atsakovei yra sumokėjęs 125 000,00 Eur, namo statymas pailgėjo dėl pandemijos, patys darbai buvo nelabai operatyviai išdėstyti gal. Ieškovas į rangos sutartį nebuvo įtrauktas. Vėliau su ieškovu irgi palaikė ryšį, bet tiesiog iš jų pusės buvo ieškovo apėjimas, nes jiems buvo greičiau ir patogiau bendrauti iškarto tiesiogiai su statytojais. Ieškovas iš techninės pusės netenkino visų poreikių, todėl jį ir apėjo, tačiau bendravimo su juo nenutraukė, nes jautėsi, kad ieškovas pats gaižta savo laiką perdavinėdamas informaciją, nes tuos atsakymus turėjo duoti arba Š. A. arba architektas, tai tiesiogiai ir bendravo toliai su jais. Pretenzijų ieškovui neturi. Su ieškovu neturėjo jokios sutarties, žodžiu bendravo. Sutartį pateikė ieškovas, bet ten buvo klausimų ir tada jau tiesiogiai buvo bendravimas su Š. A.. Rangovą jiems pasiūlė ieškovas. Pagal sutartį tiek statybos leidimas, tiek namo pridavimas po statybų turėjo būti padaryti rangovo, įskaitant geodezinius matavimus ir pan. Kai tarėsi su Š. A., tai jiems nebuvo nurodyta, kad kažkas kitas turėtų tuos darbus padaryti.
Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turėjo sklypą, susirado namo projektą ir kreipėsi į ieškovą, nes jis buvo atstovas to projekto, statybos vyko nuo 2019 m., buvo susitikę tiesiogiai su ieškovu, atsakovu, architektais. Namas pilnai priduotas ir atsikaitymas įvykdytas apie 2021 m. Rangovą pasiūlė ieškovas, nes tuo metu kai buvo susitikimas Kaune, tai pristatytas buvo Š. A., kaip statytojas. Rangos sutartis buvo sudaryta su atsakove. Iš pradžių nepatiko jam sutartis, teko ją koreguoti ir keisti, pradžioje šiek tiek klausimų teko ieškovui atsakyti, o visi kiti dalykai dėl sutarties derinimo, detalių, techninių dalykų statybai, su Š. A. atlikti. Jam iš pradžių užkliuvo sąmatos sudarymas, ieškovas tiesiog kaip vadybininkas patarė tam tikrus dalykus, gal kažkiek iš techninės pusės. Su ieškovu susipažino 2018 m. liepos mėn., o su atsakove 2019 m. vasario mėn. Pretenzijų ieškovui neturi. Sutartis tik viena rangos sudaryta.
Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas turėjo būti jų atstovas Vilniuje. Ieškovas pateikė idėją, kad gali būti jų atstovas, tarpininkauti, surasti klientus, pravesti derybas su klientais, sudaryti sutartis, atstovauti jų statybas Vilniuje, kad jiems nieko nereiktų daryti, kad tik užsiimti statybomis, techniniais sprendimais. Kiek yra dalyvavęs susitikimuose, kalba ėjo apie bendros įmonės kūrimą, tačiau apie pačias sutartis tarp ieškovo ir atsakovo jis nieko nežino, nes tame nedalyvavo. Nurodė, kad ieškovas turėjo parduoti Šumsko g. namą be komisinių, mainais už partnerystę už kitus objektus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių turinio
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos A. T. 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018).
CK 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.717 straipsnyje numatyta, kad jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis). Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos A. T. 2018-01-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos A. T. 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016 41 punktas; 2018-07-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 3 punktas).
Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos A. T. 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018-10-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018 73 punktas). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos A. T. 2018-02-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 49 punktas; 2019-10-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2020-07-20 tarp ieškovo (atstovo) ir atsakovės (užsakovo) buvo sudarytos dvi Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys Nr. 2020-07-10 ir Nr. 2020-07-09 (toliau – tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis / sutartys), kurių 1.1. punktuose numatyta, kad užsakovas paveda atstovui, o atstovas įsipareigoja šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka teikti užsakovui tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje parduodant užsakovui nuosavybės teise (arba ne) priklausantį nekilnojamąjį turtą, projektus ar paslaugas, o 1.2. punktuose numatyta, kad užsakovas įsipareigoja šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka mokėti atstovui komisinį mokestį už jo suteiktas paslaugas. Minėtų sutarčių 2.2.1. punktuose numatyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti atstovui šios sutarties 3 punkte nurodytą užmokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas jei klientas pilnai atsiskaitė su užsakovu už šios sutarties objektą. Minėtų sutarčių 3 punktai reglamentuoja atlyginimo dydį ir atsiskaitymo tvarką, o 3.1. punktuose numatyta, jog šalys susitaria, kad užsakovas šios sutarties pasirašymo dieną yra skolingas atstovui žemiau nurodyta sumas už užsakovui atstovo tinkamai suteiktas paslaugas pagal žemiau nurodytus klientus, t. y. pagal tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-10 už klientus J. ir A. T. komisinis mokestis sudaro 9 000,00 Eur, o pagal tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 už klientą M. P. komisinis mokestis taip pat sudaro 9 000,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyse skaitine reikšme nurodyti komisinio mokesčio dydžiai nesutampa su žodine reikšme nurodytais komisinio mokesčio dydžiais, nes skliausteliuose nurodyti komisinio mokesčio dydžiai yra 10 000,00 Eur. Sutarčių 3.2. punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti visas 3.1. p. nurodytas įsiskolinimo sumas atstovui per 5 darbo dienas nuo atstovo sąskaitos faktūros išrašymo dienos <...>. Sutarčių 3.3 punktuose numatyta, kad užsakovui vėluojant vykdyti savo piniginius įsipareigojimus pagal sutartį, jis privalo mokėti 20,00 Eur/dienai dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti datos, be atskiro atstovo pareikalavimo, už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir atlyginti visas išlaidas, susijusias su tokio įsiskolinimo išieškojimu <...>.
Nustatyta, kad 2019-07-08 tarp atsakovės (rangovas) ir M. P. (užsakovas) sudaryta rangos sutartis, kuria rangovas, naudodamas savo bei subrangovų medžiagas, įrengimus ir darbo jėgą, įsipareigojo pagaminti, pristatyti į užsakovo nurodytą statybos vietą <...> ir sumontuoti karkasinį – skydinį namą <...> (rangos sutarties 1.1. punktas). Namo statybos kaina 125 235,00 Eur su PVM (rangos sutarties 4.1. punktas). Iš atsakovės pateiktos 2022-03-31 buhalterinės pažymos Nr. 22/03/31/01 nustatyta, kad galutinis atsiskaitymas iš užsakovo M. P. gautas 2021-08-25.
Nustatyta, kad 2020-01-28 tarp atsakovės (rangovas) ir A. ir J. T. (užsakovas) sudaryta rangos sutartis, kuria rangovas, naudodamas savo bei subrangovų medžiagas, įrengimus ir darbo jėgą, įsipareigojo pagaminti, pristatyti į užsakovo nurodytą statybos vietą <...> ir sumontuoti karkasinį – skydinį namą <...> (rangos sutarties 1.1. punktas). Namo statybos kaina 138 424,00 Eur su PVM (rangos sutarties 4.1. punktas). Iš atsakovės pateiktos 2022-03-31 buhalterinės pažymos Nr. 22/03/31/02 nustatyta, kad galutinis atsiskaitymas iš užsakovų A. ir J. T. dar nėra gautas.
Nustatyta, kad ieškovas atsakovei 2020-10-25 išrašė sąskaitą – faktūrą AP2020 Nr. 03 komisui pagal atstovavimo sutartį dėl M. P. 9 000,00 Eur sumai, o 2021-08-25 išrašė sąskaitą – faktūrą AP2021 Nr. 01 komisui pagal atstovavimo sutartį dėl J. ir A. T. 9 000,00 Eur sumai.
Nustatyta, kad 2021-09-02 ieškovo atstovas elektroniniu laišku pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos ir ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, prašydamas sumokėti ieškovui 18 000,00 Eur komisinį atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 3 600,00 Eur delspinigius bei 471,90 Eur teisinių išlaidų už teisines konsultacijas bei paslaugas, parengiant pretenziją. Į bylą pateikta 2021-08-26 PVM sąskaita – faktūra Nr. 21/08-57 ir 2021-09-01 mokėjimo pavedimas patvirtina, kad ieškovas sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „CONSTAT“ 472,00 Eur sumą.
2020-07-08 elektroniniu laišku ieškovas pateikė atsakovei pasirašymui tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis.
2020-07-28 atsakovė elektroniniame laiške, siųstame ieškovui, nurodė, kad „pasirašiau sutartį, norėjau koreguot, nes sutartys neatitinka tarpininkavimo esmės, čia kaip objektų pardavimas, o ne tarpininkavimo, bet tikrai dabar laiko nelabai randu pakoreguot sutartį, tai siunčiu be korekcijų, tik išėmiau nelogiškas baudas <...> įrašiau po 9000 <...>“.
2020-09-25 ieškovas elektroniniame laiške, siųstame atsakovei, nurodė, kad „dar kartą primenu, kad prie sąmatos namų pagal nutylėjimą, jei nesusitariam kitaip, pridėk 10 000,00 Eur + pelno mokestis, kurį mokėsi <...> ir tau mano komisinis prie išlaidų turėtų prisiskaičiuoti<...>“; „visos nuolaidos turi raštu būti iš anksto suderintos su manimi <...>, beje, siunčiau sutartį su 10 000,00 Eur, visada buvo kalbėta, tavo pasirašyta atsirado 9 ir manęs neinformavai, tik dabar pamačiau<...>“.
2020-09-29 atsakovė elektroniniame laiške, siųstame ieškovui, nurodė, kad „dėl sutarties tai gi, kartu <...> sutarėm, kad po 1 000,00 Eur darome mažiau, pats pasiūlei, kiek atsimenu“ <...>“.
2020-10-23 ieškovas elektroniniame laiške, siųstame atsakovei, nurodė, kad „<...> nebegaliu daugiau laukti, visi smaugia, kas baldus ir viską yra pagaminę butui, kad viskas būtų užbaigta.“
2020-11-06 ieškovas elektroniniame laiške, siųstame atsakovei, nurodė, kad „(duomenys neskelbtini): senai būčiau pardavęs <...> plius kai Hausitus atidavei pardavinėti už 260 000 man nieko nepasakęs ir klientas skambina paklausti, kodėl kaina namo pakilo, kai buvau darybų kelyje, tada ir nusviro rankos <...>. Čia buvo pirmas nepagarbos ženklas <...> Praėjo 6 savaitės, kažkaip niekuo nebetikiu jau. Bent dalimis būtų. <...> nes aš parduodu savo butą, kad nupirkčiau ofisą ir investuočiau į marketingą <...>.
2020-11-07 atsakovė elektroniniame laiške, siųstame ieškovui, nurodė, kad „dėl (duomenys neskelbtini) galimai tu teisus, galimai buvo klaida daryti su žolės stogu <...>, dėl Hausitus nieko niekam jokio pardavimo išskirtinių teisių nedavėm. Tu sustojai su pardavimais, nerodei jokio judesio ir nedavei informacijos <...>. Dėl tau mokėjimų. Dalimis paliesime kitą savaitę, nes gausime iš T. <...>. Investicijos. Tu butą parduoti, mes namą. Aš irgi sugalvojau namą pardavinėti <...>“.
2021-11-04 „Messenger“ programėle ieškovas parašė atsakovės atstovui: „Š. tai kaip darom dėl V. ir skolos“, atsakovės atstovas nurodė: „Šnekamės ir darom susitarimą“.
Ieškovo teigimu tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys yra įvykdytos tinkamai, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas. Nurodo, kad pagal tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis jo pareigos turėjo būti marketingas, parduoti atsakovės statybų paslaugą. Tarp šalių buvo susitarimas, kad jis investuoja savo laiką ir pinigus į marketingą, susitikimus, važinėjimą, konsultacijas ir jei jam nepavyksta, tai jis nieko ir negauna, o jei pavyksta, tai jis gauna komisinį mokestį. Nurodo, kad statybos rangos sutartys buvo pasirašytos su jo surastais klientais, atsakovė pati redagavo tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis ir komisinio mokesčio dydį, priekaištų dėl netinkamai atliktų paslaugų nereiškė, žadėjo atsiskaityti, tačiau tas padaryta nebuvo.
Atsakovės teigimu, su ieškovu buvo tartasi dėl visa apimančių tarpininkavimo paslaugų, t. y. dėl to, kad ieškovas atstovaus atsakovei derybose su potencialiais užsakovais, pasiūlys užsakovams architektų paslaugas dėl norimo nekilnojamojo turto projekto parengimo, pasiūlys ir raštu su užsakovais suderins esmines rangos sutarčių sąlygas, padės užsakovams sutvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto statybų (statybą leidžiantys dokumentai ir pan.), pasiūlys ir raštu su pirkėjais suderins atsiskaitymo planus, praves derybas su užsakovais, tarpininkaus ir atstovaus atsakovę su užsakovais derinant bet kokius su nekilnojamojo turto statybomis susijusius klausimus, padės užsakovams gauti geresnes sąlygas dėl paskolų bankuose. Nurodo, kad atsakovė su ieškovu taip pat tarėsi, kad į tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyse numatytą išmokėtiną sumą bus įskaitytos ir ieškovo tarpininkavimo paslaugos, surandant pirkėjus pastatytam nekilnojamam turtui – namui, esančiame (duomenys neskelbtini) įsigyti. Nurodo, kad ieškovo įvykdytų įsipareigojimų dalis pagal sudarytas tarpininkavimo sutartis sudaro tik 10 procentų, t. y. ieškovas surado klientus, tačiau visą derybų procesą su klientais pravedė atsakovė, atsakovė taip pat parengė galutinį statybos rangos sutarčių variantą, dėl ko atsakovė nėra skolinga ieškovui ieškiniu prašomos priteisti sumos, nes tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys nėra tinkamai įvykdytos.
Tai gi, nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys nesutaria dėl sudarytų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių turinio, t. y. dėl kokių tarpininkavimo paslaugų buvo susitarta ir kokias ieškovo pareigas apibrėžia sudarytos tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys. Ieškovo teigimu tarp šalių buvo susitarta, kad jo pareigos apims marketingą ir atsakovės statybų paslaugų pardavimą, o atsakovės teigimu ieškovo pareigos buvo platesnio pobūdžio, t. y. ieškovas turėjo tarpininkauti ne tik parduodant atsakovės statybos paslaugas, bet turėjo tarpininkauti ir vėlesniuose etapuose (derinti rangos sutarčių sąlygas, padėti užsakovams sutvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto statybų, derinti su nekilnojamojo turto statybomis susijusius klausimus, padėti gauti banko paskolas palankesnėmis sąlygomis), be to ieškovas turėjo už tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyse nurodytą komisinio mokesčio dydį parduoti ir atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą esantį, (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant šalių ginčą dėl ginčo sutarčių sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, šios tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys aiškintinos vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.
Iš į bylą pateiktų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka teikti atsakovei tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje parduodant jai nuosavybės teise (arba ne) priklausantį nekilnojamąjį turtą, projektus ar paslaugas (tarpininkavimo sutarčių 1.1. punktas). Byloje ginčo, kad tiek M. P., tiek A. ir J. T. dėl nekilnojamojo turto paieškų kreipėsi į ieškovą ir kad statybos rangos sutartys buvo pasirašytos tarp atsakovės ir šių klientų, nėra. Tai gi, šios aplinkybės patvirtina, kad šiems klientams nebuvo parduoti jau pastatyti, atsakovei priklausantys nekilnojamojo turto objektai, dėl ko darytina išvada, kad tiek M. P., tiek A. ir J. T. pirko iš atsakovės statybos rangos paslaugą, o ieškovas atliko tarpininkavimo paslaugas tarp atsakovės ir klientų, parduodant atsakovės statybos paslaugą, todėl ieškovo atstovo argumentai, kad tarpininkavimo sutarčių tikslas buvo faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas atmestini. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino, kad pagal tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis jo pareigos buvo marketingas bei atsakovės statybų paslaugos pardavimas.
Atsakovė nurodo, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl platesnio tarpininkavimo paslaugų pobūdžio, be to, ieškovas žodžiu įsipareigojo už tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyse nurodytą komisinio mokesčio dydį parduoti ir atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalys iki tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių pasirašymo buvo susitikusios jas aptarti, tačiau tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys buvo pasirašytos ne tokios, kokios buvo sutartos.
Byloje ginčo, kad ieškovas pardavinėjo ir atsakovei priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad šis namas ieškovo nebuvo parduotas ir kad jį šiuo metu pardavinėja kita atsakovės pasamdyta nekilnojamojo turto agentūra. Atsižvelgiant į tai, kad byloje reikalavimas dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio, (duomenys neskelbtini), nėra pareikštas, į tai, kad į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyse nurodytas komisinio mokesčio dydis apėmė ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo komisinio mokesčio dydį, esant skirtingiems šalių parodymams, nėra pakankamo pagrindo išvadai padaryti, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyse nurodytas komisinio mokesčio dydis apėmė ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, nes tarp šalių sudarytose tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių nuostatose tokios sąlygos nėra nurodytos, todėl atsakovės nurodyti argumentai šioje dalyje atmestini.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2020-07-08, 2020-07-28, 2020-09-25, 2020-09-29 elektroninių laiškų turinys, bei šalių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas siuntė atsakovei tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių projektus, atsakovė šias sutartis koregavo, išbraukdama tam tikras nuostatas dėl baudų, sumažindama komisinio mokesčio dydį, tai gi, atsakovė turėjo galimybę susipažinti su tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis, atlikti tam tikrus pakeitimus. Byloje ginčo, kad atsakovė pasirašė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys pasirašytos vėliau (2020-07-20), nei 2019-07-08 bei 2020-01-28 statybos rangos sutartys tarp ieškovo surastų klientų ir atsakovės, ir tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių 3.1. punktų pagrindu atsakovė patvirtino, kad ieškovas tinkamai suteikė paslaugas atsakovei pagal nurodytus klientus ir pripažino, kad tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių pasirašymo dienai atsakovė yra skolinga ieškovui tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyse nurodytas sumas. Nors atsakovė nurodo, kad pagal žodinį susitarimą ieškovo teikiama tarpininkavimo paslauga buvo platesnė, t.y. ieškovas turėjo parengti tiek statybos rangos sutarčių projektus, tiek padėti klientams išsiimti statybos leidimą bei padėti gauti banko paskolas lengvatinėmis sąlygomis, tačiau tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyse tokios ieškovo pareigos nėra įvardintos, šios ieškovo pareigos nėra numatytos ir 2019-07-08 bei 2020-01-28 sudarytose statybos rangos sutartyse. Atsakovė pati rengė rangos sutartis ir ieškovo kaip sutarties šalies į šią sutartį neįtraukė. Atsakovė yra juridinis asmuo, jos vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nekilnojamojo turto statytų srityje dirba 15 metų, tai gi, turi pakankamai patirties tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant. Kaip ir minėta, atsakovė redagavo dalį tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių sąlygų, tai gi, turėjo galimybę redaguoti tiek tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių objektą, tiek šalių teises ir pareigas, o to nepadarius, turi prisiimti iš to kylančių neigiamų pasekmių riziką. Byloje nustatyta, kad atsakovė pretenzijų ieškovui dėl nekokybiškai atliktų tarpininkavimo paslaugų iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos nereiškė, bylos nagrinėjimo metu tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių sąlygų pripažinti negaliojančiomis neprašė.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. T. nurodė, kad ieškovas siūlėsi dalyvauti susitinkant su banko atstovu, bet jie tuo pasiūlymu nepasinaudojo, nes nematė prasmės eiti į banką, neturint tikslios namo sąmatos, taip pat nurodė, kad statybos leidimas, techninis projektas buvo derinama su Š. A., nes nebuvo prasmės įtraukti dar vieną žmogų, dėl to, kad labai ilgai viskas užsitęsia ir tarpininkavimas jau nebebuvo būtinas. Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, kad pradžioje šiek tiek klausimų teko atsakyti ieškovui, o visi kiti dalykai dėl sutarties derinimo, detalių, techninių dalykų statybai, atlikti su Š. A., ieškovas, kaip vadybininkas, patarė tam tikrus dalykus, gal kažkiek iš techninės pusės. Tai gi, iš liudytojų parodymų darytina išvada, kad klientams buvo patogiau statybos rangos techninius klausimus spręsti ne su ieškovu, o su statytoju, t. y. atsakove, tai gi, ieškovo paslaugos nebebuvo būtinos dėl pačių klientų pasirinkimo, ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, tarp ieškovo ir atsakovės buvus platesnio pobūdžio susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo ir jos negali būti laikomos ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Atsakovė turėjo galimybę įtraukti ieškovą kaip šalį į statybos rangos sutartį, kur būtų numatytos tikslūs įsipareigojimai, kuriuos turėjo atlikti ieškovas, kuriuos atsakovė, o kuriuos ieškovo surasti klientai.
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek ji, tiek ieškovas, tiek liudytojas M. G. planavo vystyti bendrą verslą nekilnojamojo turto srityje, įkurti bendrą įmonę. Šias aplinkybes patvirtina tiek liudytojo M. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai, tiek į bylą pateiktų 2020-11-06 ir 2020-11-07 elektroninių laiškų turinys, kuriuose ieškovas ir atsakovės vadovas Š. A. susirašinėjo apie investicijas į verslą, parduodant tiek ieškovui priklausantį butą, tiek atsakovės vadovui priklausantį namą. Teismo vertinimu, tai, jog šalys planavo kurti bendrą įmonę, nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovo atliktą darbą pagal sudarytas tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis.
Nurodytas teisinis reguliavimas ir tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių sudarymas patvirtina, kad paslaugų (tarpininkavimo) sutarčių esminė sąlyga – susitarimas dėl paslaugų, kurias turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas. Šalys savo nuožiūra tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartimis nustačiusios tarpusavio teises bei pareigas, jas privalo vykdyti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovės statybų paslauga buvo parduota klientams, kurie kreipėsi į ieškovą dėl nekilnojamojo turto paieškų ir kuriems apie atsakovės teikiamas statybos paslaugas be ieškovo tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, todėl darytina išvada, kad ieškovas turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Nors nagrinėjamu atveju nenustatyta buvus kitokio pobūdžio susitarimus dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, nei numatyta tarp šalių sudarytose tarpininkavimo sutartyse, tačiau teismas turi pagrindo tik iš dalies sutikti su ieškiniu prašomos priteisti skolos dydžiu pagal tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis.
Dėl skolos pagal tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis priteisimo
Nagrinėjamu atveju šalys laisva valia sudarydamos tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis pasiekė susitarimą, kad ieškovo paslaugų kaina sudarys bendroje sumoje 18 000,00 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių 2.2.1. punktuose numatyta apmokėjimo tvarka, t. y. užsakovas (atsakovė) įsipareigojo sumokėti atstovui (ieškovui) šių sutarčių 3 punktuose nurodytą užmokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas jei klientai pilnai atsiskaitė su užsakovu (atsakove) už šių sutarčių objektus.
Byloje nustatyta, kad atsakovė galutinį atsiskaitymą iš M. P. gavo 2021-08-25, o galutinis atsiskaitymas iš A. ir J. T. dar nėra gautas, nors didžioji dalis pinigų už pastatytą nekilnojamąjį turtą jau yra sumokėta.
Vadovaujantis 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2020-07-09 2.2.1. ir 3.1. punktais, atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 nėra sumokėtas, į tai, kad M. P. yra galutinai atsiskaitęs su atsakove 2021-08-25, yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 9 000,00 Eur skolos pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09.
Vadovaujantis 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2020-07-10 2.2.1. ir 3.1. punktais, atsižvelgiant į tai, kad A. ir J. T. dar nėra galutinai atsiskaitę su atsakove, ieškinio reikalavimas dalyje dėl 9 000,00 Eur skolos priteisimo pagal 2020-07-20 sudarytą tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-10, paliktinas nenagrinėtinu, nes nėra suėjęs sutartimi tarp šalių numatytas atsiskaitymo terminas ir ieškovas teisės šiai dienai reikalauti šios sumos priteisimo pagal sutartį neturi (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovas sudarytų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių pagrindu prašo priteisti iš atsakovės bendroje sumoje 7 200,00 Eur netesybų (delspinigių).
Atsakovės atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad prašomas priteisti netesybų dydis yra aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas ir neprotingas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Tarp šalių sudarytų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių 3.3 punktuose numatyta, kad užsakovui vėluojant vykdyti savo piniginius įsipareigojimus pagal sutartį, jis privalo mokėti 20,00 Eur/dienai dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti datos, be atskiro atstovo pareikalavimo, už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir atlyginti visas išlaidas, susijusias su tokio įsiskolinimo išieškojimu <...>. Tarpininkavimo sutarčių 3.2. punktuose numatyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti visas 3.1. p. nurodytas įsiskolinimo sumas atstovui per 5 darbo dienas nuo atstovo sąskaitos faktūros išrašymo dienos <...>.
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dalyje dėl 9 000,00 Eur skolos priteisimo pagal 2020-07-20 sudarytą tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-10 paliktas nenagrinėtu, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių pagal šią tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį priteisimo atmestinas.
Ieškovo paskaičiavimu mokėtini delspinigiai pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 yra 3 600,00 Eur (skaičiuojant už 180 dienų).
Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei 2020-10-25 išrašė sąskaitą – faktūrą AP2020 Nr. 03 komisui pagal atstovavimo sutartį dėl M. P. 9 000,00 Eur sumai, tačiau galutinis atsiskaitymas pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 iš M. P. gautas 2021-08-25. Taip pat nustatyta, kad 2021-12-13 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris 2021-12-14 teisėjos rezoliucija buvo priimtas.
Vertinant galimybę sumažinti 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2020-07-09 nustatytą netesybų dydį, pažymėtina, jog atsakovė yra juridinis asmuo, taigi ji neturi pranašumo prieš kitą, šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarusios tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyje laisva valia, todėl šie susitarimai šalims turi įstatymo galią. Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties nuostata dėl delspinigių yra aiškiai ir suprantamai suformuluota. Pažymėtina, kad atsakovės vadovas turi patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašydamas tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, žinojo joje nustatytą delspinigių dydį, atsakovė turėjo galimybę susipažinti su tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties sąlygomis, dalį jos sąlygų koregavo, tačiau sutarties sąlygą, reglamentuojančią delspinigių dydį, paliko nepakeistą, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius.
Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, tarp šalių sudarytos 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2020-07-09 2.2.1., 3.1., 3.2. ir 3.3. punktais, atsižvelgdamas į tai, kad galutinis atsiskaitymas iš M. P. pagal šią tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį gautas tik 2021-08-25, nors PVM sąskaita - faktūra dėl atsiskaitymo pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 ieškovei buvo išrašyta ankščiau nei atsakovės gautas galutinis atsiskaitymas iš kliento, į tai, kad 9 000,00 Eur įsiskolinimas pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 nėra sumokėtas, konstatuoja, kad įsiskolinimas pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 nebuvo sumokėtas per 5 darbo dienas nuo kliento galutinio atsiskaitymo gavimo dienos, todėl prašomi priteisti delspinigiai skaičiuotini už laikotarpį nuo 2021-09-02 iki 2021-12-13 imtinai ir ieškovui iš atsakovės priteistina 2 060,00 Eur (103 dienos x 20,00 Eur) delspinigių pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09. Teismo vertinimu, 20,00 Eur/dienai (kas sudaro 0,22 proc., skaičiuojant nuo komisinio mokesčio dydžio) delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis, palyginus su atsakovės prievole pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09 sumokėti 9 000,00 Eur komisinį mokestį.
Dėl 471,90 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, teisė į ikiteisminio skolos išieškojimo kaštų atlyginimą nėra absoliuti. Kreditorius turi teisę į nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka tik tuo atveju, jei dėl skolininko sutarties pažeidimo atlyginamos jo patirtos išlaidos yra protingos.
Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašo priteisti iš atsakovės 471,90 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu. Reikalavimą grindžia 2021-09-02 pretenzijos parengimu ir išsiuntimu atsakovei, 2021-08-26 PVM sąskaita – faktūra Nr. 21/08-57 ir 2021-09-01 mokėjimo pavedimu.
Atsižvelgiant į minėtas CK nuostatas, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo yra materialusis, o ne procesinio pobūdžio, todėl ieškovas turi teisę į ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą, tačiau 471,90 Eur suma nėra protinga ir proporcinga, todėl pripažintina, kad yra teisinis pagrindas sumažinti ieškovės prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Teismo vertinimu protingos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, už pretenzijos parengimą bei elektroninio laiško išsiuntimą skolininkei šiuo atveju laikytina 200,00 Eur suma, kuri ir priteistina ieškovui iš atsakovės.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos A. T. 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).
Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal 2020-07-20 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-07-09, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 11 260,00 Eur (9 000,00 Eur + 2 060,00 Eur + 200,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 137,80 Eur, t. y. 621,00 Eur žyminis mokestis ir 2 516,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 44 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 1 380,63 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 826,63 Eur, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 2 142,91 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekorūmai“ 9 000,00 Eur skolos, 2 060,00 Eur delspinigių, 200,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų iš viso 11 260,00 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (11 260,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 380,63 Eur (tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo A. K., naudai.
Kitą ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš ieškovo A. K. 2 142,91 Eur (du tūkstančius šimtą keturiasdešimt du eurus ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekorūmai“, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.