Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui A. P. (A. P.), atsakovų D. B., D. B. atstovui advokato padėjėjui M. C., atsakovams J. S., M. S., trečiojo asmens atstovui L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams J. S., M. S., D. B., D. B., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-09-25 raštu atsakovai buvo informuoti apie priimtus nutarimus, bei pareikalauta geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę - pašalinti želdinius. Tačiau 2019-06-10 Skyriui atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad želdiniai nepašalinti ir valstybinė žemė neatlaisvinta. Ieškovė teigia, kad atsakovai geranoriškai neatlaisvino valstybinės žemės ir toliau ją naudoja be teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra Nacionalinė žemės tarnyba - visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Žemės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šiuo konkrečiu atveju, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , ribos įrengti želdiniai valstybiniame žemės sklype. Ieškovė teikdama teismui negatorinį ieškinį siekia pašalinti kliūtis ir įpareigoti atsakovus pašalinti už žemės sklypo ribos, esančio (duomenys neskelbtini), įrengtus želdinius, t. y. atlaisvinti valstybinę žemę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti. Jo nuomone, prieš atsakovų valdomus žemės sklypus, už tvoros esantys valstybinėje žemėje be leidimo pasodinti želdiniai pažeidžia savininko teises, todėl turi būti pašalinti. Patikslino, kad kiekvienas iš atsakovų privalo pašalinti tuos želdinius, kurie auga prieš jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

A. D. B. ir D. B. atstovas prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovai šių medelių nesodino, gyvenamąsias patalpas įsigijo prieš keletą metų, želdiniai auga už jiems priklausančio sklypo ribos, todėl jų priežiūra ar pašalinimu turi rūpintis pati ieškovė ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teismo posėdžio metu atsakovai J. S. ir M. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kotedžą su žeme (duomenys neskelbtini) pardavė dar 2019 m. Ieškovo prašomi pašalinti medeliai auga infrastruktūrai priskirtame valstybinės žemės sklype, yra žemaūgiai, niekam netrukdo, tik gerina estetinį gatvės vaizdą, ieškovė niekada šios žemės neprižiūrėjo (nešienavo žolės, negenėjo medelių ir pan.), jos teisės nėra pažeistos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad priešais namą (duomenys neskelbtini) augantys medeliai – pušelė, dekoratyviniai kadagiai nesudaro įspūdžio, kad jie žymi ar riboja atsakovams priklausančius žemės sklypus, todėl jų pašalinimas nėra būtinas. Auganti gyvatvorė galėtų suformuoti uždaros, privačios teritorijos įspūdį, todėl turėtų būti pašalinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovo, atsakovų, atsakovų atstovo paaiškinimais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra minėto žemės sklypo patikėtinis. 2018-01-12 Skyrius atliko patikrinimą bei surašė 2018-01-17 Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad valstybinėje žemėje greta gatvės yra įrengti želdiniai. Iš pridėtos užimtos valstybės žemės schemos matyti, kad naudojamos valstybinės žemės plotas sudaro 25,64 kv. m. Iš fotonuotraukų matyti, kad auga želdiniai – buksmedžių gyvatvorė, dekoratyviniai kadagiai, žemaūgės pušys.

2018-09-25 Skyrius priėmė nutarimus nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje savavališkai įrengtų želdinių, nes už tokius pažeidimus administracinė nuobauda negali būti skiriama. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nustatyta, kad atsakovai neįrenginėjo želdinių valstybinėje žemėje; pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Administracinio nusižengimo kodekso 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

2018-09-25 raštais atsakovai buvo informuoti apie priimtus nutarimus, bei pareikalauta geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę - pašalinti želdinius iki 2018-10-31. 2019-06-10 Skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-498-(14.13.138), kuriame nurodyta, kad M. ir J. S., D. ir D. B. (atsakovai) po įspėjimo nepašalino želdinių iš valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad 2009-2012 m. buvo vykdoma želdinių inventorizacija, kurios metu ties (duomenys neskelbtini) (pastato kairėje dalyje) buvo inventorizuoti šie želdiniai: buksmedis paprastasis 2 vnt., gyvatvorė, eglė baltoji „Conica“ 2 vnt.; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra gavusi prašymų suderinti želdinių sodinimą (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Byloje kilo ginčas ar yra pažeistos ieškovės teisės valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, ir ar pašalinti šį pažeidimą privalo atsakovai šioje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, reiškia, jog yra garantuojama įstatyminė subjektinių nuosavybės teisių apsauga. Subjektinė nuosavybės teisė paprastai apibūdinama kaip įstatymų saugoma savininko galimybė savo nuožiūra ir interesais valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, tačiau savininkas negali peržengti įstatymų nustatytų ribų, varžyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 16 d. nutarimas). Minėta Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia ir tai, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Tačiau nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai).

Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose.

Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos A. T. 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015, 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016 ir kt.).

Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

Esant nurodytai teismų praktikai, matyti, kad ieškovas šiuo atveju turi pareigą įrodyti tik tai, jog jis yra ginčo žemės sklypo savininkas ar teisėtas naudotojas (patikėtinis) ir kad jo, kaip savininko, teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovas turi pareigą įrodyti, jog jis elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Nacionalinė žemės tarnyba yra patikėtinis visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinis valdo, naudoja jai patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja žemės ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis).

CK 4.106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.110 straipsnį, turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas CK 4.95-4.99 straipsniuose.

CK 6.963 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patikėtinis, laikydamasis įstatymo ir sutarties, įgyvendina savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visos teisės, kurias patikėtinis įgyja įgyvendindamas savininko teises, įskaitomos į jam perduoto turto sudėtį, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė.

Tarp šalių nėra ginčo, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos, priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės teisę reikšti negatorinį ieškinį (CK 5 straipsnis, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 11 dalis).

Byloje pateikti įrodymai (Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kadastro žemėlapio ištraukos, fotonuotraukos ir kt.) patvirtina, jog valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai, t.y. gyvatvorė, dekoratyviniai kadagiai, žemaūgės pušelės. Atsakovai neginčija faktinių aplinkybių, jog valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai.

Nagrinėjamu atveju atsakovai J. S. ir M. S. teigia, kad butas (kotedžas) jiems nuosavybės teise nebepriklauso, (duomenys neskelbtini) gatvėje nebegyvena, nei žemės sklypu, nei želdiniais nesinaudoja, o želdiniai buvo pasodinti dar prieš suformuojant. Nustatyta, kad atsakovams butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė nuo 2005-09-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o 2016-12-13 teismo sprendimu padalintas po 1/2. Iš byloje esančios 2019-11-15 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovai minėtą butą pardavė. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas nuo 2007-12-12.. Nesant byloje kitų duomenų, darytina išvada, kad žemės sklypas suformuotas jau po to, kai želdiniai buvo pasodinti. Taigi, kaip matyti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) negyvena, ginčo žemės sklypu nesinaudoja. Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė ieškovei apsvarstyti atsakovų keitimo klausimą, tačiau ieškovė atsakovų keisti nesutiko.

A. D. B. ir D. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2017-05-09 su atsakovais D. B. ir D. B. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0224 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai teigia, kad turtą įsigijo 2017 m., valstybinėje žemėje želdinių nesodino, jie jau ten buvo, kai atsakovai (duomenys neskelbtini) gatvėje pradėjo gyventi, ginčo valstybinės žemės sklypu nesinaudoja. A. M. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad B. želdinių (pušelių) nesodino. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovai želdinių neužsodino, tačiau mano, kad pastarieji, gyvendami šalia valstybinio žemės sklypo, naudojasi svetimu turtu ir turi pašalinti želdinius.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovai naudojasi valstybine žeme ir pažeidžia žemės savininko teises. Vien aplinkybė, jog atsakovai kartais palaisto želdinius ar nupjauna žolę, nelaikytina valstybinės žemės naudojimu.

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis „Kita“, naudojimo būdas „Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“. Byloje nėra duomenų, jog valstybinės žemės dėl augančių želdinių negalima naudoti pagal paskirtį, o faktas, kad želdiniai yra valstybinėje žemėje pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog žemės negalima naudoti pagal paskirtį.

Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad želdiniai komunikacijoms iš esmės netrukdo. Teismo vertinimu, byloje įrodymų priešingai išvadai padaryti nėra. Iš fotonuotraukų matyti, kad už tvortos, ginčo žemės sklype yra elektros skydinė, patekimas prie skydinės nėra apribotas, lengvai prieinamas.

Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Kokių nors pagrįstų ir reikšmingų įrodymų apie tai, kad ginčo sklype augantys žemaūgiai želdiniai varžytų teisę disponuoti žemės sklypu, ieškovė nepateikė.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). A. D. B. ir D. B. pateikė įrodymus apie tai, kad turėjo 700 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų. Teismo nuomone šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams D. B. ir D. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.