Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-51-1036/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-01-18
Bylos Nr.: 1A-51-1036/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28107-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Giedrė Telksnienė
Nuteistasis: L. N.
Advokatai: Simonas Slapšinskas

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-1036/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28107-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nuteistajam L. N., jo gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per pirmus 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš L. N. priteista:

- Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 177,20 (vienas šimtas septyniasdešimt septyni eurai ir 20 centų) eurai turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos;

- K. Z. 80,08 (aštuoniasdešimt eurų ir 8 centai) eurų turtinės žalos atlyginimo, 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo, 600 (šeši šimtai) eurų proceso išlaidų už advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

L. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. N. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis 2022 m. liepos 26 d. apie 18.30 val. gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankomis sudavė nemažiau keturių smūgių nukentėjusiajam K. Z. į galvos sritį – dešine ranka vieną kartą į veido sritį (lūpą), nuo stipraus smūgio pasilenkus nukentėjusiajam sudavė dar keletą smūgių abejomis rankomis į galvos sritį, nuo suduotų smūgių nukentėjusysis K. Z. nukrito ant trinkelių, tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadą Nr. G2394/2022(01) ir 2023 m. sausio 3 d. specialisto išvadą Nr. pG51/2023(01) padarė muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į Viešąją įstaigą Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką 2022 m. liepos 26 d. 20.55 val., sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis L. N. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o K. Z. (toliau – ir nukentėjusysis) pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas dėl jame padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, susijusių su apkaltinamojo nuosprendžio turinio trūkumais, išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir detaliai cituojamos bendrosios baudžiamojo įstatymo normos (BK 1, 2 straipsniai), teisinis reglamentavimas bei teismų praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kasacinės nutartys), susijusi su apkaltinamajam nuosprendžiui keliamais reikalavimais, in dubio pro reo principu, apeliacinės instancijos teismo paskirtimi, nusikalstamos veikos sudėtimi. L. N. teigimu apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nutylėdamas dėl kaltinimui nepalankių (teisinančių) įrodymų, visas kaltinimo abejones bei spragas, priešingai in dubio pro reo principui, vertino ir aiškino apelianto nenaudai, o apkaltinamąjį nuosprendį priėmė byloje nesant neginčijamų jo kaltę įrodančių objektyvių duomenų, o jį grįsdamas išimtinai tik subjektyviais nukentėjusiuoju pripažinto K. Z. parodymais. Atsižvelgiant į tai apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

1.2. L. N. nesutinka su esmine Skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nėra pagrindo tikėti jo parodymais dėl aplinkybių kuo – koja ar ranka, iš pradžių jam mėgino trenkti nukentėjusysis, bei dėl to ar jis matė ar ne, kaip neišlaikęs pusiausvyros ir krisdamas ant žemės pats susižalojo K. Z., kadangi jie skiriasi. Iš byloje esančių policijos pareigūnų „Body“ kamerų filmuotos medžiagos (vaizdo įrašas „2022_0726_194704_025”, laikas nuo 00:01:55 min. iki 00:05:00 min., vaizdo įrašas „2022_0726_195203_026”, laikas nuo 00:00:00 min. iki 00:00:53 min.) matyti, kad L. N. policijos pareigūnams iš karto papasakojo visas įvykio aplinkybes, pasakojant apie tai kaip jį patį užpuolė K. Z., pastarojo judesius atvaizdavo policijos pareigūnams fiziškai, t. y. neįvardino žodžiais, o pavaizdavo „gervės pozą“, kurią vėliau nurodė ir visose kitose apklausose, bei nurodė, kad K. Z. tokiu būdu jam mėgino „kirsti“, tačiau neišlaikęs pusiausvyros, nukrito. Taigi tai, kad vienuose parodymuose tam tikras įvykio aplinkybes pavaizdavo fiziškai, jų garsiai neįvardindamas, nereiškia, jog savo parodymuose nurodė kitokias aplinkybes ir parodymai skiriasi nuo vėliau duotųjų, dėl ko neva nėra pagrindo jais tikėti.

1.3. Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos ne tik dėl įvykio aplinkybių, bet ir pasakodamas apie įvykio vietą, nurodydamas, jog pirminėje įvykio vietoje, t. y. kieme, buvo įvairios statybinės medžiagos ir jų likučiai, geležys, šiek tiek toliau stovėjo motociklas. Nors pirmosios instancijos teismas tokius L. N. parodymus palaikė nepatikimais, tačiau iš „Body“ kameros vaizdo įrašo „2022_0726_200201_028“, laikas nuo 00:00:42 min. iki 00:00:52 min. matyti, kad kieme buvo sukrautos plytos, statybinės medžiagos, stovėjo motociklas, taip pat, buvo nuspirtos K. Z. šliurės. Taip pat iš pateiktų K. Z. 2022 m. liepos 26 d. darytų įvykio vietos nuotraukų prie gyvenamojo namo ir tvoros, kur įvyko pirmasis incidentas, aiškiai matosi statybinės atliekos ir statybinės šiukšlės (geležys). Minimos nuotraukos, tik ant jų nubraižius visą įvykio vietos schemą, buvo pakartotinai pateiktos ir prie 2023 m. kovo 28 d. įtariamojo apklausos protokolo. Tokie duomenys patvirtina L. N. parodymus ir jų teisingumą.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Skunde pastebima, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas L. N. viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, juos vertino ypač smulkmeniškai, neatsižvelgdamas į tai, jog vienos apklausos buvo ilgesnės, kitos trumpesnės, vienos laisvesnės, kuomet laisvai pats pasakojo apie įvykį, kitos daugiau užduodant klausimus ir į juos atsakant, vienos apklausos buvo iš karto po įvykio, kuomet buvo paveiktas emociškai, o kitos, kuomet buvo ramesnis, trečios po įvykio praėjus nemažai laiko, dėl ko apelianto parodymai vietomis gali neženkliai skirtis. Nuteistojo vertinimu jo parodymai viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs dėl esminių ir svarbiausių įvykio aplinkybių, jų esmė išliko ta pati ir nei kiek nepakito, o būtent, kad įvykio dieną pirmiausiai jį patį užpuolė K. Z., kuris mėgino L. N. smogti, tačiau nepataikė (nuteistasis išsisuko) ir nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės. Tuomet L. N. grįžo namo, o kol buvo name ir nematė, K. Z. specialiai visą namų prieangį, lauke laiptų turėklus, lauko duris ir t.t., ištepė savo krauju bei įsibrovęs į namų vidų užpuolė A. Z.. Po to, L. N., gindamas A. Z. ir jų namus nuo įsibrovusio K. Z., išstūmė nukentėjusįjį iš namų vidaus į lauką, o viso šio įvykio metu nenaudojo fizinio smurto prieš K. Z.. Apeliantas teigia, jog šias esmines įvykio aplinkybes nuosekliai nurodė visų savo apklausų metu, o jas patvirtina ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai, t. y. 2022 m. liepos 27 d. apžiūros protokolo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2022 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2022 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – fotolentelė ir kt.

1.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino įrodymus dėl vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant jo su A. Z. namo. Kaip matyti iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašo „2022_0726_195203_026“, laikas nuo 00:01:31 min. iki 00:02:10 min., L. N. įvykio dieną policijos pareigūnams paaiškino, jog nors vaizdo stebėjimo kameros ant namo yra, tačiau jos dar nėra sukonfigūruotos, dėl ko vaizdo stebėjimo medžiaga dar nėra kaupiama ir jos pateikti negali. Ta aplinkybė, ar L. N. mobilusis telefonas buvo įjungtas ar ne, nėra esminė, kadangi tai nekeičia fakto, jog vaizdo stebėjimo kamerų įrašų tiesiog nebuvo. Be to, parodymai apie apelianto telefono veikimą niekaip neįrodo jo kaltės. Nors Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad L. N. neva pateikė laikmeną, kurioje specialistai vaizdo įrašų ar nuotraukų, susijusių su 2022 m. liepos 26 d. įvykiu, nesurado, ir remdamasis šios laikmenos pateikimo faktu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neva pirmiausiai L. N. teigė, jog neturi vaizdo stebėjimo įrašų, o galiausiai juos pateikė, t. y. vaizdo įrašus turėjo. Apeliantas pažymi, kad toks įrodymų vertinimas yra visiškai nepagrįstas ir klaidingas, kadangi jis jokios laikmenos su vaizdo stebėjimo įrašais per visą procesą neturėjo ir nepateikė, o tai proceso metu padarė jų kaimynas A. K., kuris gyvena kitame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir jis pateikė būtent savo namo vaizdo stebėjimo įrašus, o ne jų namo vaizdo stebėjimo įrašus. Tai matyti iš 2022 m. rugpjūčio 11d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui klaidingai įvertinus šiuos įrodymus bei supainiojus L. N. veiksmus su kaimyno A. K. veiksmais, remiantis tokiu klaidingu įrodymų vertinimu, Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl apelianto parodymų nepatikimumo, negali būti laikoma pagrįsta.

Šalies argumentai

1.6. Apeliantas nesutinka su nepagrįsta ir prieštaraujančia byloje esantiems įrodymams Skundžiamo nuosprendžio išvada, jog viso proceso metu nukentėjusysis K. Z. buvo nuoseklus. L. N. teigimu, nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu, net duoti tą pačią dieną, skiriasi ne šiek tiek, o labai, ir dėl visų aplinkybių, net ir pačių svarbiausių. Apeliaciniame skunde itin detaliai cituojami nukentėjusiojo K. Z. viso baudžiamojo proceso metu duoti paaiškinimai ir parodymai. K. Z. protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka vėliau ikiteisminiame tyrime paties jo apklausose bei kituose parodymuose užfiksuotų aplinkybių. 2022 m. liepos 27 d. K. Z. apklaustas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28015- 22, nurodė kitokias aplinkybes, o būtent, kad K. Z. ir L. N. einant abu susitiko šalia namo, už kamerų, minėtas žmonos sugyventinis (L. N.) ėjo tiesiai į jį (K. Z.), atstatęs krūtinę ir į jį (K. Z.) atsitrenkė krūtine, taip jį (K. Z.) pastumdamas. Jis (K. Z.) nuo pastūmimo atšoko ir tada sugyventinis (L. N.) jam (K. Z.) trenkė į lūpą dešine ranka, viena kartą trenkė į kaktą, kuria ranka trenkė nežino, ir viena kartą trenkė per galvą, kuria ranka nežino. Pajuto fizinį skausmą. Po smūgių krito ant plytelių, nusibrozdino kojas į plyteles krentant. Nuo smūgių jam (K. Z.) buvo prakirsta lūpa ir pradėjo stipriai bėgti kraujas (skunde pažymima, kad apklausos įvykio vietoje metu, K. Z. nurodytoje nukritimo vietoje, nėra nei lašo kraujo). Jis (K. Z.) buvo praradęs sąmone, po ko atsistojo, matė, kad minėtas sugyventini (L. N.) nuėjo tolyn. Taigi nors K. Z., kaip įtariamojo, apklausa vyko dar tą pačią dieną, kaip ir buvo surašytas jo pareiškimas, bet jau šioje apklausoje vietoje pareiškime minėtų mažiausiai keturių smūgių į veido sritį ir nesuskaičiuojamų smūgių suduotų kritimo metu bei pilnai prarastos sąmonės, K. Z. jau nurodė tik tris smūgius bei patvirtino, kad po nukritimo iš karto atsistojo, dėl ko dar spėjo pamatyti L. N. nueinantį, o neva L. N. K. Z. atžvilgiu, jo kritimo metu, jau visiškai nebenaudojo smurto, t. y. K. Z. jau išvis nebesudavė jokių smūgių. Iš „Body“ kameros vaizdo įrašo „2022_0726_192708_021“, laikas nuo 00:02:36 min. iki 00:02:42 min., nukentėjusysis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pasakojo dar kitokią istoriją, kurioje nurodytos faktinės aplinkybės iš viso vėliau neatsispindi jokiuose jo (K. Z.) parodymuose.

1.7. Lyginant K. Z. parodymus matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti dar kitokie jo parodymai, t. y. pagal šiuos parodymus vietoje keturių ar trijų smūgių jau neva buvo tik vienas smūgis, nuo kurio K. Z. pradėjo kristi, o kritimo metu L. N. neva sudavė dar du smūgius, tačiau sąmonės K. Z. nebuvo praradęs, o tik nukrito, kadangi, jei būtų pilnai praradęs sąmonę, būtų trenkęsis su galva į grindinį, o čia K. Z. pats patvirtino, kad to nebuvo. Be to, priešingai nuo prieš tai buvusių parodymų, kur nukentėjusysis nurodė, kad nuo kritimo nusibrozdino kojas, šiuose parodymuose jis nurodo, kad kojų nenusibrozdino, kadangi krito ant žemės alkūnėmis. Pažymima, kad 2023 m. liepos 25 d. apylinkės teismo posėdžio metu K. Z. pateikė jau penktą versiją. Nuteistojo vertinimu, tokie K. Z. parodymų neatitikimai ar nerealūs pasakojimai, pateiktos skirtingos įvykio versijos tik patvirtina, kad iš tiesų šiuose parodymuose užfiksuotos aplinkybės neatitinka tiesos, o yra kiekvieną kartą kuriamos paties nukentėjusiojo statusą turinčio K. Z., galimai siekiant pakenkti kitai baudžiamajai bylai, kurioje K. Z. turi kaltinamojo procesinį statusą, o L. N. kartu su A. Z. – nukentėjusiųjų.

1.8. Kartu atkreipiamasis dėmesys į nukentėjusiojo nurodomą aplinkybę, jog jis buvo netekęs sąmonės. Minima aplinkybė taip pat skiriasi ne tik K. Z. duotuose parodymuose, bet ir medikams nurodytose aplinkybėse, kaip matyti iš 2022 m. liepos 26 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės Skubios Medicinos Centro Skubios Pagalbos skyriaus 2022 m. liepos 26 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijos. Apklausiamas apylinkės teisme to paties posėdžio metu nukentėjusysis dėl šių aplinkybių taip pat nurodė skirtingus paaiškinimus.

1.9. Kad nukentėjusysis sako netiesą patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įrodymai, kaip pavyzdžiui 2022 m. rugpjūčio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės. Pozicijos, kad K. Z. nebuvo užlipęs į antrą namo aukštą prie apelianto namų durų ir nebuvo įėjęs į namus, savo krauju netepė namų durų, turėklų ir kitų daiktų, jis laikėsi ir ikiteisminiame tyrime atliktos akistatos metu, ir 2023 m. liepos 25 d. apylinkės teismo posėdžio metu duodamas parodymus, ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio atsakydamas į klausimus. Visgi, kaip užfiksuota kitais objektyviais byloje esančiais įrodymais, K. Z. ne tik buvo užlipęs iki lauko laiptų viršaus, kur visur specialiai ištepė savo kraują, bet ir buvo įsibrovęs į svetimų A. Z. ir L. N. namų vidų, kur juos ne tik pats apstumdė ir pats sudavė smūgius, tokiu būdu juos ištepdamas savo krauju, bet ir pametė savo kandiklį (pypkę), ištepė namų vidų savo krauju. Tokias nuteistojo nurodomas aplinkybes patvirtina 2022 m. liepos 27 d. apžiūros protokolo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2022 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – fotolentelė ir policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas „2022_0726_192208_020”, laikas nuo 00:00:46 min. iki 00:02:35 min., iš kurių matyti A. Z. dėvinti krauju išteptą palaidinę, nors nukentėjusysis teigė, pastarosios nelietęs, bei užfiksuoti K. Z. žodžiai, kur jis patvirtina, jog specialiai A. Z. ir L. N. tepė krauju.

1.10. Skunde taip pat detalizuojami K. Z. parodymai dėl greitosios pagalbos ir policijos pareigūnų kvietimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 6-ajame skyriuje 2022 m. liepos 27 d. apklausiamas liudytoju tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-44079-22 K. Z. nurodė, kad greitąją pagalbą bei policijos pareigūnus jis pats kvietė „nusileidęs į apačią“ ir „nuėjęs pas save į kambarį“, „visą laiką būdamas savo kambaryje“. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2022 m. rugpjūčio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje K. Z. jau nurodė, kad „apsisuko ir nulipo laipteliais atgal ir praėjęs pro vartelius pradėjo kviesti policiją“. 2022 m. rugpjūčio 11d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina tas pats vyras, K. Z., kuris nurodo, kad tas pats vyras sudavė jam dar pora smūgiu ir tuoj jį užmuš (BPC garso įrašas pavadinimu „2022 07_26 19-09- 48J37065553601”); į bendrąjį pagalbos centrą paskambina tas pats vyras, K. Z., kuris nurodo, kad (duomenys neskelbtini), niekaip negali sulaukti atvykstančios pagalbos ir kad jį tuoj užmuš. Nurodo, kad kiti asmenys jį terorizuoja ir daužo (BPC garso įrašas pavadinimu „2022J07_26_19-15-38_37065553601“). Pagal tokius nukentėjusiojo skambučius BPC telefonu gaunasi, kad ne tik tuo metu kuomet K. Z. skambino ir kvietė policijos pareigūnus, buvo lauke arba viduje, kur turėjo būti įsibrovę kiti asmenys ir turėjo jį toliau mušti. Be to, išklausius garso įrašus, girdėti, kad K. Z. balsas ramus, jis niekur neskubėjo, o iš tiesų galimai buvo vienas kambaryje, kas reikštų, jog iškvietimo metu nurodyta informacija, kad jį skambučio metu ar tarp trijų skambučių dar muša, daužo ir tuoj užmuš, yra melaginga. Pažymima, kad 2023 m. liepos 25 d. apylinkės teismo posėdžio metu, K. Z. teko pripažinti, jog sakė netiesą, galiausiai nurodydamas, kad po skambučio L. N. jau nesmurtavo, ir nepamena, kad sakė, jog gavo dar du smūgius ir jį ketina nužudyti.

1.11. Apeliantas mini, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, pasakodamas ne tik apie įvykio aplinkybes, bet ir pasakodamas apie įvykio vietą, kartu nurodydamas, jog pirminėje įvykio vietoje, t. y. kieme, buvo įvairios statybinės medžiagos ir jų likučiai, geležys, šiek tiek toliau stovėjo motociklas, be to, K. Z., pradėdamas savo puolimą, nusispyrė savo avėtas šlepetes, kurios liko gulėti kieme. Pats K. Z. visas šias aplinkybes dėl statybinių medžiagų, stovėjusio motociklo ir nusispirtų savo šlepečių neigia. Akistatos metu ir 2023 m. liepos 25 d. apylinkės teismo posėdžio metu teigė, kad avėjo baltos spalvos batelius, bet ne nusispirtas šlepetes. Vis tik, objektyvūs bylos duomenys, o būtent – 2022 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir 2023 m. kovo 22 d. liudytoju apklausto kaimyno D. Č. parodymai, liudija net ir tokių aplinkybių neatitikimai su K. Z. pasakojimu.

1.12. Be kita ko, nurodoma, kad kitame ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas K. Z. nurodė, jog kaip jį sumušė matė kaimynas Jonas, kuris ėjo su šuniu, ir Vytas. Šias aplinkybes, t. y. kad įvykį matė kaimynas Jonas kartu su draugu Petru, K. Z. nurodė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 6-ajame skyriuje 2022 m. liepos 27 d. apklausiamas liudytoju tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-44079-22. Ikiteisminiame tyrime liudytojais apklausti J. Š. bei P. B. pirminių apklausų metu davė L. N. kaltinančius parodymus, iš dalies atitinkančius bei patvirtinančius K. Z. pasakojimus. Visgi, kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, tokie liudytojų parodymai buvo melagingi, tokius parodymus duoti jų paprašė pats K. Z., dėl ko ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė nusprendė K. Z., J. Š. ir P. B. atžvilgiu papildomai inkriminuoti veikas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Nors 2023 m. liepos 25 d. apylinkės teismo posėdžio metu K. Z. mėgino gintis, sakydamas, jog jis galvojo, kad šie asmenys tikrai matė įvykį, bei atitinkamai jis jų neprašė duoti melagingų parodymų, tačiau tokius K. Z. parodymus paneigia pačių J. Š. ir P. B. parodymai, kuriais jie, galiausiai, prisipažino sakę netiesą, paprašyti K. Z.. Taip pat nukentėjusiojo parodymus paneigia objektyvūs duomenys apie J. Š. ir P. B. buvimo vietas įvykio metu, net buvimą Neringoje, kas akivaizdžiai rodo, kad K. Z. negalėjo galvoti, kad šie asmenys galėjo būti šalia ir matyti įvykio aplinkybes.

1.13. Nuteistasis L. N. visiškai nesuprantamą ir nepagrįstą laiko pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl K. Z. apsvaigimo. Baudžiamojoje byloje yra objektyvūs įrodymai – Lietuvos policijos OVS Vilnius patikrinimo Nr. 16549 kvito kopijos, Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvada Nr. 0021/23, apie tai, kad įvykio metu K. Z. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o galimai ir nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

1.14. Priešingai nei L. N., kuris įvykio metu buvo visiškai blaivus bei neturėjo motyvo ir tikslo smurtauti prieš K. Z., baudžiamojoje byloje esančiais objektyviais įrodymais nustatyta, kad būtent nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, o pagal kitus byloje esančius įrodymus bei L. N. pateiktus prašymus dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo, ir galimai apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurioms skirta naudoti K. Z. pypkė/kandiklis, rastas ir paimtas ištyrimui ikiteisminio tyrimo metu. Atitinkamai K. Z. 2023 m. liepos 25 d. apylinkės teismo posėdžio metu teiginiai, kad įvykio dieną jis alkoholio nevartojo, laikytini nepagrįstais bei prieštaraujančiais byloje esantiems objektyviems įrodymams. Apeliantas pastebi, kad K. Z. proceso metu pateikti išsisukinėjimai, jog neva jis alkoholio nevartojo, o girtumas jam neva galėjo būti nustatytas dėl to, kad jam suteikiant medicininę pagalbą dėl prakirstos lūpos jam žaizda buvo skalaujama alkoholio turinčiais skysčiais, taip pat laikytini visiškai nepagrįstais. Pažymima, jog K. Z. medicininė pagalba buvo suteikta ženkliai anksčiau (laikotarpiu tarp 20:55 val. – 21:56 val.), nei kad policijoje buvo tikrinamas girtumas (23:52 val.). Atsižvelgiant į tai, kad gaunant medicininę pagalbą žaizda tik išoriškai buvo skalaujama K. Z. nurodomais skysčiais, tačiau šie skysčiai nebuvo vartojami, dėl ko būtų galėję patekti į organizmą, kraują ir būtų galėję išlikti tiek ilgai, jog naktį – 23:52 val. K. Z. būtų nustatytas girtumas. Nurodoma, kad apeliantui daugiausiai klausimų kelia pats pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriame esant neginčijamiems ir objektyviems įrodymams apie K. Z. girtumą, pastarieji yra atmetami be jokių argumentų, o pirmosios instancijos teismas tiesiog vadovaujasi nukentėjusiuoju pripažinto asmens pasakojimais, nepagrįstais absoliučiai jokiais objektyviais įrodymais.

1.15. Nurodytų aplinkybių pagrindu, L. N. tvirtina, kad K. Z. parodymai negali būti laikomi patikimais, ypač kuomet jo atžvilgiu net buvo pradėta atskira baudžiamoji byla dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Apelianto svarstymu tokie priešingi ir vis keičiami nukentėjusiojo parodymai ne tik atskleidžia jų nepatikimumą ir tiesos neatitikimą, paneigia Skundžiamo nuosprendžio padarytą išvadą dėl K. Z. parodymų patikimumo, bet ir turėtų būti vertinami įrodymų klastojimo kontekste. Cituojant BPK 301 straipsnio 2 dalį, teigiama, jog apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais, net nepaisant fakto, kad K. Z. parodymai kiekvieną kartą skiriasi, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. K. Z. parodymai prieštarauja objektyviems, byloje esantiems įrodymams. Nurodant kasacinio teismo praktiką L. N. akcentuoja, kad toks apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, o yra priimtas pažeidžiant BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat, reikalavimus įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti, kodėl vienus įrodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus, o kitus palaiko.

1.16. Apeliantas L. N. skunde taip pat kelia klausimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvios pusės. L. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismas padaryta esmine išvada, kad jis nagrinėjamo įvykio metu, išreikšdamas neapykantą dėl užsikimšusios kanalizacijos, tyčia nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Apeliaciniame skunde analizuojama teismų praktika, susijusi su nusikalstama veika, įtvirtinta BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir teigiama, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų – daiktinių, liudytojų parodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę. Tai, kad K. Z. pats buvo susižalojęs, krisdamas ar kitu būdu, ir jam buvo nustatyti sužalojimai, neleidžia daryti išvados dėl L. N. kaltės. Detaliai analizuojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2393/2022 (01), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadą Nr. G 2396/2022 (01) bei teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0043/22 nurodoma, jog jei apeliantas būtų smurtavęs bei mušęs nukentėjusįjį kumščiais, tai ant mano, L. N., rankų iš tiesų būtų likusios žymės, paraudimai, sumušimai ar sužalojimai, o nagrinėjimu atveju nieko nebuvo. Taip pat ir įvykio dieną L. N., pats policijos pareigūnų paprašė nufilmuoti jo rankas, kurios nebuvo paraudusios ar ant kurių neatsispindėjo jokie galimo smurto požymiai. Nors baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad K. Z. buvo susižalojęs, tačiau taip pat nustatyta, kad šis susižalojimas galėjo atsirasti nuo paviršiaus, kas atitinka dar ikiteisminiame tyrime nustatytas aplinkybes ir L. N. parodymų metu nurodytas aplinkybes.

1.17. Kartu nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta subjektyviuosius požymius, t. y. motyvą, tyčią, patvirtinančių įrodymų. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nurodydamas apie L. N. smurtą savo atžvilgiu K. Z. aiškiai nurodė ir šio smurto panaudojimo motyvą – priekaištus dėl užsikimšusios kanalizacijos. Tuo tarpu pats L. N. faktą dėl užsikimšusios kanalizacijos pripažino, tačiau teigdamas apie neva prieš jį panaudoto K. Z. smurtą tokio nukentėjusiojo elgesio motyvų nė karto neįvardijo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliantas nesutinka ir pažymi, jog neneigia aplinkybės dėl buvusios užsikimšusios kanalizacijos, tačiau tai visiškai nėra susiję su K. Z. susižalojimu ar jam inkriminuojamais nusikalstamais veiksmais. L. N. nurodo, kad nagrinėjamo įvykio diena buvo eilinė, konfliktų prieš tai su K. Z. neturėjo, tuo labiau dėl užsikimšusios namo kanalizacijos, buvo blaivus ir jis, ir A. Z.. Tai, kad įvykio dieną L. N. buvo gerai nusiteikęs ir nebuvo konfliktiškas, tuo labiau neturėjo jokių konfliktų su K. Z., patvirtino ir liudytoju apklaustas kaimynas D. Č.. Priešingai nei Skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, L. N. nuo pat įvykio dienos nurodė ir įvardino K. Z. užpuolimo priežastį, t. y. girtumą ir galimą apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

1.18. Apeliantas nurodo, kad priėmus naują išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo jis išteisintinas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, atitinkamai Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir K. Z. civilinis ieškiniai turėtų būti palikti nenagrinėti. Kartu atkreipia dėmesį, jog net ir atskirai vertinant K. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jis laikytinas nepagrįstu, dėl ko turėtų būti atmestas. L. N. pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino K. Z. advokato išlaidas, vis tik nepagrįstai tenkino dalį K. Z. civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad K. Z. tinkamai nepagrindė reikalaujamos turtinės žalos dydžio, nepateikė gydytojų išrašytų visų receptų, iš kurių matytųsi reikalingumas įsigyti visus vaistinių čekiuose nurodytus produktus. Atkreipiamas dėmesys, jog net prokurorė nepalaikė tokio nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimo kaip nepagrįsto. Be to, pirmosios instancijos teismas K. Z. priteisdamas 1 000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos dydį nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nors Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuspręsta netenkinti nukentėjusiojo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pilnoje apimtyje, taip pat teisingai pastebėta, jog K. Z. reikšmingos neturtinės žalos nepatyrė, tačiau pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo savo paties pacituotos teismų praktikos.

2. Nukentėjusysis K. Z. atsiliepimu prašė L. N. apeliacinį skundą atmesti ir baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

2.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo. Apeliantas pateikė savo vertinimą dėl dalies įrodymų, kurie pirmosios instancijos teisme buvo tirti, argumentuoja kito įvykio dėl kurio kaltinimai pareikšti K. Z. aplinkybėmis, kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme esančioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1511-369/2023, kurioje esantys duomenys dar neištirti. Šioje byloje apelianto išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes neabejotinai paneigė ne tik K. Z. parodymai, bet ir kiti bylos duomenys – L. N. melagingi, prieštaringi, nenuoseklūs ir vietomis nelogiški parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme, su proceso šalimis nesusijusių liudytojų parodymai, specialistų išvados, vaizdo ir garso medžiaga bei kiti įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje, visus byloje esančius duomenis, priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė, juos gretino, vertino tiek kiekvieną atskirai tiek visetu, įvertino visas bylos aplinkybes ir tuo pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kurių pagrindu apeliantas buvo pripažintas kaltu. Cituojant teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, K. Z. pažymi, jog tai, kad pirmos instancijos teismas įvertino įrodymus ne taip, kaip norėjo apeliantas, nereiškia jokio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. K. Z. vertinimu, pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeidęs BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė, spręsdamas dėl apelianto nusikalstamos veikos, numatytos 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai pripažino esant įrodytomis faktines bylos aplinkybes dėl L. N. padaryto nusikaltimo.

2.2. Apeliantas taip pat nepagrįstai, pateikdamas tik savo vertinimą ir nenurodydamas jokios konkrečios teismų praktikos teigia, kad K. Z. civilinis ieškinys nepagrįstas. Nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pateikė materialinę žalą patvirtinančius dokumentus ir argumentus, kuriuos pirmos instancijos teismas taip pat vertino, atsižvelgė į konkrečią teismų praktiką ir padarė tinkamas išvadas, kad patirta turtinė žala yra įrodyta pateiktais dokumentais, kad žala padaryta dėl apelianto nusikalstamų veiksmų, kad dėl apelianto padaryto sveikatos sužalojimo K. Z. patyrė neturtinę žalą, ir iš L. N. priteisė tik dalį ieškiniu reikalautos sumos.

3. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos atstovas pateikė prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, bei nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo L. N. gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė Skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti kitą, išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėjo, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, įvykio versijos kito, K. Z. ikiteisminio tyrimo metu įkalbėjo du liudytojus duoti melagingus parodymus, jis pats tyrimo metu melavo ir įtikinėjo kitus asmenis meluoti, pats falsifikavimo įrodymus, dėl to yra persekiojamas kitoje byloje. Priešingai, apelianto parodymai yra nuoseklūs, iš esmės nekintantys ir abejoti jais nėra jokio pagrindo. L. N. neturėjo tikslo smurtauti, be to, L. N. turi traumą, negali atlikti staigių judesių. Kartu atkreipė dėmesį, jog kaip matyti tiek iš „Body“ kameros įrašo turinio, tiek iš L. N. parodymų, atvykęs policijos pareigūnas iš esmės apžiūrėjo vietą, kur aikštelėje stovėjo motociklas, nors įvykis buvo 5-6 metrai nuo motociklo, todėl natūralu, kad įvykio vietoje buvusios statybinės šiukšlės nefiksuotos. Aplinkybę apie buvusias statybines šiukšles patvirtino ir liudytojo apklaustas D. Č.. Be to, teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo kilti griuvimo metu. Gynėjas akcentavo ir visų įvykių chronologiją. Nurodė, kad Skundžiamame nuosprendyje padarytas neatitikimas dėl kamerų įrašų, be to, pirmosios instancijos teismas susipainiojo bylos aplinkybėse, kadangi L. N. niekada neperavė jokios atminties (vaizdo) kortelės, ji buvo perduota visai kito asmens – kaimyno. Nuteistasis L. N. teismo posėdžio metu pritarė ir palaikė gynėjo argumentus. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Prokurorės vertinimu pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, juos išsamiai ištyrė, sulygino tiek su nukentėjusiojo parodymais, tiek tarpusavyje, pareikštas kaltinimas pilnai pasitvirtino, todėl apkaltinamasis nuosprendis L. N. atžvilgiu priimtas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. N. apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-572-139/2015, Nr. 2K-10-976/2016, Nr. 2K-296-942/2018, Nr. 2K-7-39-1073/2022).

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, Nr. 2K-319-976/2015, Nr. 2K-418-699/2015, Nr. 2K-190-648/2018, Nr. 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste būtina pažymėti, jog siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, Nr. 2K-25-628/2021, Nr. 2K-48-495/2021). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra, jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-189-648/2016, Nr. 2K-23-697/2019, Nr. 2K-84-719/2021). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

8. Nuteistasis L. N. apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir Skundžiamame nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą, teigia, jog kaltinimas jam nėra pagrįstas pakankamais ir neabejotinais jo kaltę bei kitas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino fragmentiškai, nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė nenuosekliems ir prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams, o tai lėmė neteisingą išvadą dėl L. N. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir Skundžiamo nuosprendžio argumentus, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, surinktus ir ištirtus įrodymus, ir iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir išvadą dėl L. N. kaltės įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl Skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl L. N. pripažinimo kaltu, yra nepakankami ir keliantys abejonių, todėl Skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendis naikintinas ir L. N. atžvilgiu priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. N. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis kaltinime nurodytais veiksmais sukėlė K. Z. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankomis sudavė nemažiau keturių smūgių K. Z. į galvos sritį – dešine ranka vieną kartą į veido sritį (lūpą), o nuo stipraus smūgio pasilenkus nukentėjusiajam sudavė dar keletą smūgių abejomis rankomis į galvos sritį, dėl ko nuo suduotų smūgių K. Z. nukrito ant trinkelių. Bylos medžiagos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp L. N. ir K. Z. kilo konfliktas, tačiau dėl tolimesnės įvykių eigos nukentėjusiojo ir nuteistojo versijos išsiskyrė iš esmės. Vadovaujantis nustatytomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, kiti asmenys, išskyrus nuteistąjį ir nukentėjusįjį, šio konflikto tiesiogiai nematė ir jame nedalyvavo. Esant tokiai situacijai, kai vieninteliai įvykyje dalyvavę asmenys yra galimas kaltininkas ir nukentėjusysis, ypač svarbu ne tik atidžiai įvertinti jų parodymus, tačiau ir detaliai išnagrinėti ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos parodymų vertinimui.

11. Apeliantas L. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir nurodė, kad jokių smurtinių veiksmų prieš savo draugės A. Z. buvusį sutuoktinį K. Z. neatliko. Pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo parodymus ir vertino juos kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Sutiktina, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo (šiuo atveju nuteistojo) paaiškinimais nėra objektyvu, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, tačiau analogiškos įrodymų vertinimo taisyklės yra taikomos sprendžiant ir nukentėjusiojo asmens parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą. Kaip matyti iš Skundžiamo nuosprendžio, iš esmės pagrindinis ir lemiamas įrodinėjimo šaltinis, sprendžiant L. N. kaltės klausimą, yra paties nukentėjusiuoju pripažinto K. Z. parodymai, todėl jų patikimumo patikrinimas turi esminę reikšmę įrodinėjimo procese.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, K. Z. parodymus vertindamas kitų byloje surinktų duomenų kontekste, nepagrįstai konstatavo, kad jie yra pakankamai nuoseklūs, išsamūs bei patikimi. Teisėjų kolegijos nuomone, K. Z. parodymų, kurių iš esmės nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu. Patys pirminiai K. Z. paaiškinimai apie nagrinėjamą įvykį užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašuose. Paskambinęs į BPC K. Z. nurodo, kad jam yra prakirsta lūpa, nosis sudaužyta. Paaiškina, kad pažįsta jį sumušusį vyrą. Šis vyras šiuo metu yra jo buvusios žmonos, A. Z., sugyventinis. Kito skambučio metu nukentėjusysis teigia, jog tas pats vyras sudavė jam dar porą smūgių ir tuoj jį užmuš. Į BPC paskambinęs trečiąjį kartą K. Z. nurodo, kad niekaip negali sulaukti atvykstančios pagalbos ir, kad jį tuoj užmuš. Nurodo, kad kiti asmenys jį terorizuoja ir daužo (1 t., b. l. 192–194), (vokas su BPC garso įrašais 1 t., b. l. 191). Iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotų vaizdo įrašų matyti, jog nukentėjusysis, būdamas lauke, paaiškina, kad „toje vietoje prie motociklo, specialiai kur kameros nefiksuoja mane mušė (vaizdo įrašo 2022_0726_192208_020 laikas nuo 03:39 s.); kai sumuštas ėjau į viršų (vaizdo įrašo 2022_0726_192208_020 laikas nuo 03:51 s.); su kumščiu (vaizdo įrašo 2022_0726_192708_021 laikas nuo 00:41 s.); norėjau, kad nemuštų, vis tiek mušė toliau, apsikabinau, kad tik nemušti, vis tiek toliau mušė“ (vaizdo įrašo 2022_0726_192708_021 laikas nuo 02:38 s.) (vokas su „Body“ kamerų vaizdo įrašais 1 t., b. l. 149). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, jog pagal ligonio (K. Z.) žodžius, tik ką namuose jį sumušė žmonos sugyventinis, mušė kumščiais į veidą, praskėlė viršutinę lūpą iš kairės, juda priekiniai dantys, be sąmonės nebuvo, nepykina (1 t., b. l. 167–170). Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. liepos 26 d., pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, nepraėjus trims valandoms po greitosios medicinos pagalbos darbuotojams teiktų paaiškinimų, K. Z. ambulatorinio apsilankymo aprašyme fiksuota, jog nukentėjusysis nurodo, kad jį sumušė žmonos sugyventinis, buvo be sąmonės, pykino, du kartus vėmė (1 t., b. l. 48). Kitą dieną po įvykio 2022 m. liepos 27 d. protokole-pareiškime K. Z. nurodė, kad gyvenamojo namo kieme, išėjus į lauką, pastebėjo buvusios žmonos A. Z. sugyventinį, kuris eidamas kieme pradėjo aiškinti, kad jis (K. Z.) su savo sugyventine užkišo kanalizaciją, vyriškis eidamas į jį jau buvo nusiteikęs agresyviai, išpūtęs krūtinę, priėjęs prie jo, krūtine atstūmė jį ir sudavė rankomis mažiausiai keturis smūgius. Dešine ranka smūgiavo vieną kartą į veido sritį – lūpą, pasilenkus dar kartą sudavė seriją smūgių abejomis rankomis į galvos sritį, po suduotų smūgiu nukrito ant žemės, bei krisdamas jautė, kad sudavė dar smūgių. Po suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą veido ir galvos srityje. Nukritęs ant žemės trumpam laikui buvo praradęs sąmonę (1 t., b. l. 22–31). Apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu – 2022 m. liepos 27 d., nukentėjusysis papildė, kad nukrito ant žemės ant kelių, krisdamas juos nubrozdino. Nukritęs iš karto pajautė, kad dar kartą sudavė seriją smūgių į galvos sritį – pakaušį. Po suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą veido ir galvos srityje. Nukritęs ant žemės trumpam laikui buvo praradęs sąmonę. Atgavęs sąmonę, pakėlęs galvą pastebėjo, kad buvusios žmonos sugyventinis nueidinėja nuo jo, bei eina link gyvenamojo kambario, kuris yra gyvenamojo namo antrame aukšte. Pakilęs į antrą aukštą, jame stovėjo buvusi žmona A. ir jos sugyventinis, stovint prieš juos, jiems pasakė: „pažiūrėkit, ką padarėt, gal vaistinėlę galit duoti“. Šone stovėjęs buvusios žmonos sugyventinis pradėjo rėkti, kad tai jis pats nukrito ir prasiskėlė lūpą. Supratęs, kad nieko nebus ir nepadės, jis užsisuko ir nuėjo pas save į kambarį, kur paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, bei iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijai ir greitajai, visą laiką buvo savo kambaryje (1 t., b. l. 34–37).

13. 2022 m. rugpjūčio 8 d. parodymų patikrinimo įvykio vietoje su nukentėjusiuoju K. Z. metu, pastarasis parodė, kad L. N. iš karto pradėjo triukšmauti ir rėkti jo atžvilgiu, sakydamas: „tu čia kanalizaciją užkišai su savo boba“. K. Z. nurodė, kad agresyviai nusiteikęs L. N. ėjo link jo. Tada K. Z. ėjo link L. N. Tada L. N. pradėjo spartinti žingsnį. K. Z. nurodo, kad atsakė L. N., jog negali užkišti kanalizacijos, kadangi labai retai gyvena ir atvažiuoja į šiuos namus. K. Z. nurodė, kad L. N. priėjęs smogė jam į galvos sritį. K. Z. nurodė, kad jam iš karto buvo suduotas vienas stiprus smūgis iš dešinės rankos kumščio į veido sritį, ties viršutine lūpa (nuotrauka Nr. 5, 6). Nuo smūgio K. Z. tarsi prarado sąmonę ir pradėjo kristi, tuo metu L. N. jam sudavė dar du smūgius iš rankos į dešinę ir kairę kaktos sritį (nuotrauka Nr. 7, 8, 9). Po šių smūgių K. Z. nugriuvo ant žemės alkūnėmis, tačiau veidu į žemę neatsitrenkė (10). Po šių smūgių, K. Z. nurodo atgavęs sąmonę ir klūpėdamas ant kelių pamatė, kaip L. N. ėjo link vartelių. Tada K. Z. nurodo, kad jis atsikėlė nuo žemes, tuo metu jam iš veido srities stipriai bėgo kraujas ir jis ėjo paskui L. N. ir eidamas sakė: „ką tu padarei“. Tuo metu L. N. jau buvo prie vartelių ir atsisukęs jam dar kažką bandė aiškinti. K. Z. nurodė, kad L. N. pro kitus vartelius (nuotrauka Nr. 11) užėjo į gyvenamojo namo kiemą ir baltais laiptais pradėjo kilti į viršų link durų kur stovėjo jo buvusi žmona ir dabartinė L. N. draugė (nuotrauka Nr. 12). K. Z. nurodė, kad jo buvusi žmona buvo nulipusi keliais laipteliais ir nurodė vietą, kur ji kartu su savo draugu L. N. stovėjo (nuotrauka Nr. 13). Jis eidamas link jų prašė iškviesti greitosios medicinos pagalbą, kadangi jam stipriai bėgo kraujas. K. Z. nurodė, kad stovėjo ant laiptelių (nuotrauka Nr. 14) ir daugiau užlipęs nebuvo. Tada K. Z. nurodė, kad jis apsisuko ir nulipo laipteliais atgal ir praėjęs pro vartelius pradėjo kviesti policiją. K. Z. pastebėjo, kad į namo vidų užėjęs nebuvo (1 t., b. l. 75–77, 78–86). Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp L. N. ir K. Z. metu, pastarasis paaiškino, kad viskas įvyko vakare apie 6 ar 7 val., ruošėsi eiti į darbą. Ėjo ir L. N., priešingai ėjo ir pradėjo iš karto pasakoti kaip jis valė kanalizaciją ir, kaip ten jis (K. Z.) ją užteršė. Jis (L. N.) ėjo krūtinę išpūtęs tiesiai į jį (K. Z.) ir jis (K. Z.) net nesitikėjo, ir smogė jam (K. Z.) į lūpą ir į veidą. Nežino kiek smūgių, nes jis (K. Z.) nukrito. Paskui, kai pamatė, jis (L. N.) apsisuko ir ėjo iš kur atėjęs, pro vartelius. K. Z. iš paskos jo (L. N.) ėjo irgi, nes jis (L. N.) nuo jo (K. Z.) tolo, tolo ir paskui tais laiptais užlipo ir jam (K. Z.) kraujas labai tekėjo iš lūpos. Paprašė suteikti pagalbą, jie atsisakė suteikti pagalbą ir viskas, nusileido laiptais atgal. Tuo metu labai kraujavo lūpa. Visa laiptinė, viskas labai kraujais apsitaškė. Nusileidęs iškvietė policiją. Atsakydamas į klausimus K. Z. papildė, jog jis ėjo iš priekio, o L. N. ėjo per vartelius. Įvykio vietos danga – plytelės. Daugiau jokių objektų įvykio vietoje nebuvo. Į namo vidų jokiu būdu nebuvo užėjęs, jis net nesugebėtų užeiti, nes kai užlipo laiptais, jie abudu (L. N. ir A. Z.) stovėjo kaip siena, jis keliais laiptais žemiau. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad avėjo baltus batelius, kurie visur buvo su juo (2 t., b. l. 93–102, 103).

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu K. Z. parodė, kad ryte dirbo, paskui grįžo namo ir vėl ruošėsi eiti į darbą. Jam einant į darbą, ėjo link automobilio, o L. N. tvarkė kanalizaciją, susitiko prie plytelių, nuolaužų jokių nebuvo, medžiagos buvo sudėtos tvarkingai. L. N. pamatė netoli vartelių, jis ėjo į vartelių pusę, į namo kiemą, L. N. jau buvo įėjęs. L. N., eidamas į jį, pradėjo aiškinti, kad jis užkišo kanalizaciją. L. N. priartėjo prie jo ir smūgiavo. Kiek smūgių buvo nepamena. Trenkė į lūpą. Smūgis buvo stiprus, pataikė. Po to sudavė smūgį į galvą, jis sukniubo. Smūgiai į galvą buvo keli. Nuo smūgio jis krito ant žemės. Krito remdamasis rankomis, iš pradžių keliais, paskui rankomis palietė grindinį. Galva nebuvo palietusi žemės. Nuo kitų smūgių gintis nespėjo. Buvo suduoti 4-5 smūgiai, tiek atsimena. Jis kėlėsi, o L. N. pro vartelius ėjo atgal. Jis L. N. klausė, kaip čia taip galima, L. N. tada kėlėsi laiptais į viršų. Jam iš lūpos kraujas tekėjo čiurkšle. Jis palipo laiptais į viršų, nes tikėjosi, kad jam suteiks pagalbą, kadangi jos nesuteikė, jis nuėjo į apačią ir išsikvietė policiją. Kraujas ėmė tekėti po to, kai kėlėsi. Didelė čiurkšlė ėmė tekėti tik ant laiptų, kai kalbėjo. Kieme kraujas tekėjo, tačiau ne taip stipriai. Policiją kvietė būdamas lauke, kai nusileido atgal laiptais. Jautė smūgius į galvą. Nuo smūgių nesidengė. Dėl alkūnės ir žasto sužalojimų – nuo kritimo ant grindinio. Jis buvo praradęs orientaciją, todėl nežino kaip. Nebuvo vartojęs svaiginančių medžiagų. Tą dieną alkoholio nevartojo. Komisariate buvo tikrinamas girtumas. Jam plovė gerklę, reikėjo skalauti gerklę, žaizda buvo tepama spiritu, galbūt dėl to buvo fiksuotas girtumas. Paskutinis atsiminimas nualpstant, kad nueina L. N. atsukęs nugarą pro vartelius. Po to matė, kad jis jau už vartelių. Nežino, kiek laiko buvo be sąmonės. Kai buvo nukritęs, jam nesmūgiavo. Buvo pas teismo medicinos ekspertą, nurodė, kur buvo smūgiuota. Specialiai krauju nieko netepė. Į antrą aukštą nuėjęs nebuvo. Neatsimena kiek kartų skambino į greitosios pagalbos centrą. Skambino vaikščiodamas lauke, galėjo būti trys kartai. Po skambučio L. N. jau nesmurtavo. Nepamena, kad sakė, jog gavo dar du smūgius ir jį ketina nužudyti. Pirmas smūgis buvo į lūpą, toliau nelabai pamena. Serija smūgių jam buvo suduota krentant, kiek tiksliai negali pasakyti. Krito galbūt minutę laiko. Per tą minutę sulaukė serijos smūgių. Nežino, kur tiksliai buvo suduota. Jautė kažką šonuose ir galvoje, tada nukrito ir nieko nebejautė. Krisdamas nusibrozdino kelius, plaštakas ir alkūnes. Galbūt tą dieną vėmė. Patyrė stresą (2023 m. liepos 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 3 t., b. l. 154–158).

15. Taigi iš aptartų nukentėjusiosios K. Z. parodymų matyti, kad jo parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio metu jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto aplinkybes, smurto panaudojimo mechanizmą, pobūdį bei intensyvumą nebuvo pakankamai nuoseklūs ir kito. Analizuojant tokius K. Z. parodymus matyti, kad jis viso baudžiamojo proceso metu (ir net jam neprasidėjus), kiekvieną kartą duodamas paaiškinimus negalėjo tiksliai įvardyti apelianto smurtinių veiksmų jo atžvilgiu panaudojimo aplinkybių bei galimai derino juos prie jau surinktos bylos medžiagos. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikto kaltinamojo akto (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28015-22), surašyto, be kita ko, ir K. Z. atžvilgiu, matyti, jog K. Z. parodymus davė iš esmės dėl to paties šioje byloje nagrinėjamo įvykio, kurie vėlgi buvo prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek lyginant su jau aptartais šiame procesiniame sprendime. Būtina pažymėti ir tai, kad kaltinimai K. Z. pareikšti ir dėl melagingų parodymų, apklausiant kaip nukentėjusįjį šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, davimo, t. y. K. Z. kaltinamas, kad tyčia davė melagingus parodymus apie tai, jog 2022 m. liepos 26 d. apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme įvykusį konfliktą tarp jo, L. N. ir A. Z. matė ir gali paliudyti kaimynas J. Š. ir pas jį (J. Š.) buvęs draugas P. B. Nors K. Z. kaltė dėl pareikštų kaltinimų neįrodyta, tačiau iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad minėti asmenys, t. y. J. Š. ir P. B., savo kaltę pripažįsta, nurodydami, jog K. Z. prašė jų duoti melagingus parodymus apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį. Taigi visų paminėtų aplinkybių kontekste, be jau aptarto nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo K. Z. parodymai apie jo sužalojimo aplinkybes nėra nuoseklūs ir patikimi, jog jų pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl L. N. kaltės.

16. Priešingai, nei nukentėjusiuoju pripažinto K. Z., apelianto L. N. parodymai viso proceso metu iš esmės išliko analogiški, išsamūs ir nedviprasmiški, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad L. N. parodymų, o tuo labiau dėl reikšmingų įvykio aplinkybių, negalima laikyti nuosekliais ir patikimais. Nuteistasis L. N. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir tvirtino, kad 2022 m. liepos 26 d. įvykio metu pats K. Z., bandydamas jam suduoti, nugriuvo ir taip patyrė jam nustatytus sužalojimus, o būtent muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje. Jau iškarto po nagrinėjamo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams L. N. nurodė, kad „nuėjo prie motociklo užsukti žarnos, jis (K. Z.) įeidinėjo (rodo iškėlęs rankas) ir L. N. kirto. L. N. išsisuko ir nuėjo. Tada K. Z. atsikėlė kraujuose, L. N. nueidinėjo. Užėjo į viršų, pasakė A. Z., kad K. Z. „sudurniavo“. Tada išgirdo daužymąsi į duris. K. Z. tepė rankomis duris, stiklą. A. Z. atidarė duris, kirto jai į galvą, krūtinę. A. Z. gavo smūgį ir krito atgal (vaizdo įrašo 2022_0726_194704_025 laikas nuo 03:23 s.); tada jį (K. Z.) pasiėmė. Tada jis (K. Z.) A. Z. apsikabino ir pradėjo tepti kraujais. Tada jį (K. Z.) atstūmė, o jis (K. Z.) pradėjo L. N. tepti kraujais. L. N. jį išstūmė pro duris, ir užrakino duris, pasakė skambinti policijai. Tuo ir pasibaigė“ (vaizdo įrašo 2022_0726_195203_026 laikas nuo 00:17 s.) (vokas su „Body“ kamerų vaizdo įrašais 1 t., b. l. 149). Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apeliantas parodė, kad pamatė, kaip pro vartelius, labai lėtai, įeina K. Z.. Jis (K. Z.) artėdamas prie jo atsistojo į „gervės“ poziciją, t. y, iškėlė rankas, nusimetė šliures ir dešine ranka bandė smūgiuoti į veidą, jis (L. N.) išsisuko ir jis (K. Z.) tada bandė kaire ranka jam (L. N.) smūgiuoti į veidą ir nuo šito smūgio išsisuko. Tada jis (K. Z.) rankomis bandė jam (L. N.) smūgiuoti į krūtinę, tačiau nepateikė. Tada jis (K. Z.) pradėjo suktis ir bandė suduoti iš kojos į galvą ir tada jis (K. Z.) nepataikęs prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Tada jis (L. N.) greitai apsisuko ir nubėgo į kiemą, kuriame nebuvo žmonių. Nori pabrėžti, kad kieme K. Z. atžvilgiu smurto nenaudojo. Išbėgo į gatvę pro mašiną ir pakilęs laipteliais į namus, užbėgo į antrą aukštą (2 t., b. l. 62–66). Šiuos parodymus L. N. patvirtino ir papildė kitos apklausos metu (3 t., b. l. 16–21). Taipogi, anksčiau duotų parodymų apeliantas laikėsi ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos tarp jo ir K. Z. metu (2 t., b. l. 75–78, 79–90, 93–102). Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu L. N. nurodė vėlgi analogiškas įvykio aplinkybes, t. y. kad norėjo nueiti į vidinį kiemą ir užsukti vandenį. Į kiemą pro vartelius įėjo K. Z., jis L. N. pamatė pagreitino žingsnį, priėjęs nusispyrė šliures, atsistojo ir žengęs žingsnį, kirto L. N. dešine ranka į veidą. L. N. smūgio išvengė, tada jis (K. Z.) kirto kaire ranka į kitą pusę, o jis (L. N.) sukdamasis vėl išvengiau smūgio. Jis (K. Z.) smogė į krūtinę, L. N. atsisuko nugara į vartelių pusę, tada jis (K. Z.) smūgiavo koja ir neišlaikęs pusiausvyros nukrito. Sužalojimų nepastebėjo. L. N. skubiai pasišalino ir pasakė A. Z., kad jį (L. N.) užpuolė K. Z. ir, kad ji kviestų policiją. K. Z. nesudavė nė vieno smūgio, net nebandė. Įvykio vieta yra išklota trinkelėmis. Vykdė garažo tvarkymo darbus, keitė duris ir trinkeles, kurios buvo pjaunamos prie motociklo, prie namo kampo. Vienoje pusėje buvo tujos, o už jų įvairios darbo konstrukcijos. K. Z. nukrito ant trinkelių, ant kurių buvo visko – akmenų, grumstų, atplaišų nuo senos tvoros. Jis (K. Z.) krito sukdamasis smūgiuodamas dešine puse, galva į vidinio kiemo pusę. Jis (K. Z.) atsirėmė abejomis rankomis. Negali teigti, kad matė kaip K. Z. trenkiasi veidu į trinkeles. Jis (K. Z.) krito lėtai, prarasdamas pusiausvyrą. Kaip jis (K. Z.) atsikėlė nematė, kai pamatė, kad jis (K. Z.) juda ir keikiasi, nuėjo kviesti policijos. Jis vengė jo (K. Z.) smūgių, jo (K. Z.) smūgiai praslydo (2023 m. liepos 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 3 t., b. l. 154–158). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vien ta Skundžiamame nuosprendyje nurodoma aplinkybė, kad apeliantas iš karto po įvykio policijos pareigūnams neminėjo, jog K. Z. bandė jam suduoti smūgį koja, negali būti pagrindu atmesti L. N. parodymus kaip nepatikimus.

17. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad apelianto L. N. poziciją iš dalies patvirtina ir liudytojos A. Z. parodymai, kurie pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo analizuojami ir vertinami, tik nurodant, jog minėta liudytoja matė kraujuojančią K. Z. lūpą. Nors, kaip minėta, A. Z. nagrinėjamo įvykio betarpiškai nematė ir jame nedalyvavo, tačiau iškarto po konfliktinės situacijos tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, A. Z. paskambinusi į BPC nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurias viso proceso metu tvirtino L. N.. BPC garso įraše užfiksuota, jog į BPC skambina moteris, kuri prašo į (duomenys neskelbtini) iškviesti policijos pareigūnus dėl buitinio konflikto. Įvyko konfliktas tarp jos vyro ir namo gyventojo, kuris gyvena pagal panaudos sutartį. Vienas iš konflikto dalyvių užpuolė ir krito, virto ir prasiskėlė lūpą ir ją ištepė krauju, ir į namus įmetė kažkokį daiktą. Tas asmuo – K. Z.. Pranešėja nurodė, kad K. Z. užpuolė jos draugą, kuris traukėsi ir dėl to K. Z. krito (1 t., b. l. 201–203), (vokas su BPC garso įrašais 1 t., b. l. 204). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme liudytoja A. Z. išsamiai paaiškino ir patvirtino, jog L. N. atėjęs į namus pasakė kviesti policiją, nes K. Z. siautėja ir yra neadekvatus bei paliudijo aplinkybes, susijusias su jau K. Z. pareikštu kaltinimu kitoje baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 127–130; 2 t., b. l. 27–30, 2023 m. rugpjūčio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 3 t., b. l. 169–175).

18. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina įvertinti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadose Nr. G 2393/2022 (01) ir Nr. G 2394/2022 (01) konstatuotas aplinkybes (1 t., b. l. 60–61; 2 t., b. l. 34–36). Nors minimose specialisto išvadose nurodyta, kad K. Z. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL ŽK 2022 m. liepos 26 d. 20:55 val.; sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais; neatmetama galimybė, kad K. Z. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, vis tik tai neleidžia konstatuoti, kad visi šie sužalojimai buvo padaryti būtent L. N. smurtiniais veiksmais, ir vienareikšmiškai nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, kad apeliantas panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog toje pačioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 2394/2022 (01) konstatuota, kad nustatyti sužalojimai (nukentėjusiajam K. Z.) galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. K. Z. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 60–61). Teikiant paaiškinimus specialistė be kita ko parodė, kad įvertinus K. Z. 2022 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros duomenis, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje (kairėje), odos nubrozdinimas kairiame kelyje bei kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kairiąja kūno puse kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Atsakant į klausimą ar krentant ir veidu atsirenkant į trinkeles galėjo atsirasti tik tokie veido sužalojimai – lūpoje ir kaktoje, pateikė paaiškinimą, jog kadangi nustatytų sužalojimų lokalizacija yra vienoje plokštumoje, tai yra kairėje veido pusėje, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti griūnant ir kontaktuojant su kietu paviršiumi. Kitos atsikišusios veido dalys (smarkas, nosis, skruostikauliai) galėjo būti nesužaloti griuvimo metu (1 t., b. l. 68). Ir nors žemesnės instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiojo K. Z. nurodomas aplinkybes patvirtina medicinos specialistų išvados ir papildomi paaiškinimai apie tai, kad nukentėjusiajam padaryti dešinės plaštakos odos nubrozdinimai ir kairio žasto poodinė kraujosruva padaryta kontaktuojant su kietais bukais daiktais, sužalojimų lokalizacija nebūdinga griuvimui, priešingai, tai atitinka analizuotus apelianto parodymus, kad jis buvo paėmęs K. Z., išstumdamas pro duris, t. y. jau po nagrinėjamo įvykio. Būtent iš esmės apelianto parodymus atitinkantį sužalojimų mechanizmą nurodė ir apklausiama specialistė, jog poodinė kraujosruva kairiame žaste, nustatyta K. Z., padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Įvertinus K. Z. nustatyto sužalojimo lokalizaciją bei pobūdį, neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas suimant kairį žastą ranka ir suspaudžiant pirštais. Sužalojimo lokalizacija nebūdinga griuvimui. (1 t., b. l. 69). Kartu akcentuotina, jog pats K. Z. nei karto duodamas paaiškinimus nenurodė, kad buvo suimtas už rankos (rankų) ir (ar) kad jam buvo suduodama į ranką (rankas), iš viso jo parodymų seka, jog L. N. jam tik smūgiavo į veido, galvos sritį. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptarti duomenys, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, objektyviai patvirtina būtent nuteistojo L. N. parodymus apie byloje nagrinėjamą įvykį.

19. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje yra pateikti vaizdo bei garso įrašai – policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti įrašai (vokas su „Body“ kamerų vaizdo įrašais 1 t., b. l. 149). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo versiją, kad K. Z., krisdamas ant žemės galėjo susižaloti į įvykio vietoje buvusias įvairias statybines šiukšles, sprendė, jog minimi įrašai bei įvykio vietos apžiūros protokolas nepatvirtina, kad įvykio vietoje buvo statybinės medžiagos. Vis tik, teisėjų kolegija, išanalizavusi garso ir vaizdo įrašus, sugretinusi juos su byloje esančiais apelianto bei liudytojo D. Č. parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad tokios žemesnės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Pažymėtina, jog aptariama įvykio vieta apžiūrėta praėjus beveik parai po nagrinėjamo įvykio, įvykio vietoje nebeužfiksuotas net 2022 m. liepos 26 d. stovėjęs motociklas, prie kurio, kaip parodė visi proceso dalyviai ir įvyko nagrinėjamas konfliktas (1 t., b. l. 49–56). Iš „Body“ kamerų vaizdo įrašų tiksli įvykio vieta nefiksuota, iš vaikštančio (judančio) policijos pareigūno daromo įrašo galima matyti sukrautas medžiagas, taip pat tolimoje sukrautas krūvas trinkelių (vaizdo įrašo 2022_0726_200201_028 laikas nuo 00:49 s.), tiksli vieta bei grindinys nei prie motociklo, nei už jo nefilmuojama (vokas su „Body“ kamerų vaizdo įrašais 1 t., b. l. 149). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad L. N. ne kartą ranka rodo įvykio vietą ir prašo policijos pareigūnų nufilmuoti, tačiau policijos pareigūnas atsako, jog neturi laiko, nes yra daug darbo. Šioje situacijoje pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. Č. taip pat parodė, kad kieme dar buvo statybinės atliekos. Atliekos buvo tarp tujų ir namo (2023 m. rugpjūčio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 3 t., b. l. 169–175).

20. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. N. tuoj po nagrinėjamo įvykio jau turėjo sąmoningai sugalvotą tikslą policijos pareigūnams nepateikti vaizdo įrašų iš kamerų, kas patvirtina jo parodymų nepatikimumą ir norą nuslėpti faktines aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pacituota tik dalis apelianto paaiškinimų, teiktų į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Nors kaip pagrįstai cituoja apylinkės teismas, L. N. nurodė, kad namo kameras administruoja jis, jos transliuoja į telefoną, o telefonas dabar yra atjungtas, tačiau iškarto po to apeliantas nurodo, kad „kameros į mobilųjį telefoną turėtų būti sukonfigūruotos, bet nesukonfigūruota. Jos neveikiančios, veikiančios, bet informacija nėra kaupiama, nerašoma. Jokios naudos iš jų. Vidinės kameros dar nepastatė. Tik tiesiogiai rodo. Policijos pareigūno paklausus ar įmanoma peržiūrėti kas buvo dabar, atkurti, L. N. atsako tikrai ne ir tai pakartoja du kartus. Taip pat pakartoja, kad jos rodo tik tiesiogiai.“ (vaizdo įrašo 2022_0726_195203_026 laikas nuo 01:37 s.), (vokas su „Body“ kamerų vaizdo įrašais 1 t., b. l. 149). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir klaidingai nurodė, jog L. N. savanoriškai pateikė laikmeną – mikroSD atminties kortelę, kadangi tiek iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, tiek iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad minima laikmena (kurioje išsaugota informacija nagrinėjam įvykiui nereikšminga) buvo pateikta A. K. (2 t., b. l. 10–11, 12–13). Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Skundžiamame nuosprendyje pateiktas apelianto parodymų kaip nepatikimų vertinimas yra nepagrįstas.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytų duomenų visumą, konstatuoja, jog pasikliauti vien tik prieštaringais nukentėjusiojo K. Z. parodymais, kurių iš esmės nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys ir jų pagrindu konstatuoti L. N. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantui inkriminuotus neteisėtus veiksmus K. Z. atžvilgiu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta – byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog L. N. padarė K. Z. nustatytus sužalojimus ir juos padarė tyčia. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, 2K-7-97-895/2019). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aptarta, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes, nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių apelianto L. N. kaltę. Nurodytų aplinkybių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis – L. N. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas 329 straipsnio 1 punktas).

22. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi ieškinį dėl 177,20 eurų turtinės žalos atlyginimo, o K. Z. 80,08 eurų dėl turtinės žalos ir 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad L. N. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir K. Z. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

23. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš L. N. K. Z. 600 eurų jo turėtų proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti tik tuo atveju, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad L. N. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, nebeliko teisinio pagrindo iš jo išieškoti K. Z. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

24. L. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės laikmenos su „Body“ kamerų vaizdo įrašais, BPC garso įrašais, akistatos garso įrašu, L. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garsu įrašu, saugomi byloje, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

L. N. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir K. Z. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

K. Z. prašymo dėl jo patirtų advokato atstovavimo išlaidų netenkinti.

L. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas su „Body“ kamerų vaizdo įrašais, BPC garso įrašais, akistatos garso įrašu, L. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garsu įrašu, saugomus byloje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė