Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, bet viskas įvyko netyčia. Yra policijos medžiaga, nukentėjusioji prisipažino, kad užkliuvo už kaklo. Yra policijos „body“ kameros įrašas, kuriame policininkai viską nufilmavo įvykio vietoje, penki policininkai matė, kaip ji prisipažino. Veiksmas vyko prie durų, o kaltinamajame akte parašyta, kad jis ją net prisivijo prie kompiuterio. Nukentėjusioji jam trenkė su žieminiu batu, o prie kompiuterio batai nestovėjo. Ji jam trenkė, nes grįžo pavargusi, naktį su baidare plaukė, o vaikus reikėjo į rugsėjo pirmąją ruošti. Jam trenkė su batu tris kartus, jis nuo to apsvaigo ir gindamasis ją atstūmė. Koridoriuje buvo daug batų, ji užkliuvo ir pargriuvo. Įvykio metu jis buvo blaivus. Jis nepripūtė, o kaltinamajame akte parašyta 0,36 promilės. Girtumą jam nustatė komisariate, kuris nuvažiavo ir pats prisidavė grįžęs iš Lazdynų ligoninės. Į Lazdynų ligoninę jį nuvežė greitoji, policininkai sakė važiuoti, nes jam sukosi galva ir jis svirduliavo. Alaus jis išgėrė tik grįždamas iš Lazdynų ligoninės. Jis žmogui negalėtų kirsti, tai yra baisu. Nukentėjusioji yra jo žmona, įvykio metu jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio mėnesį gėrė. Pas juos su žmona yra dažni barniai, jie visada konfliktavo, į jų santykius kišosi sesuo ir mama, skambindavo policijai dėl visokių smulkmenų. Įvykio dieną žmona grįžo iš uošvienės visą naktį nemiegojusi. Vaikams reikėjo testus prieš mokyklą padaryti, jis žmonai sakė, kad neveš vaikų, kad jei ji viską tvarko, tai tegul ir vaikus nuveža. Tada žmona atsistojo nuo kompiuterio ir bandė jį išvyti iš namų, nors jam dar reikėjo barzdą nusiskusti ir į darbą išeiti. Viskas vyko svetainėje su koridoriumi sujungtoje erdvėje. Žmona griebė batą ir jam kokius tris kartus sudavė, bato kulnu pataikė į galvą. Jam buvo guzas ir įbrėžimas, viską matė policininkai, kurie pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Jis nežino, kas iškvietė policiją, tikriausiai žmona, tuo metu buvo šokas. Jam po smūgių batu apsvaigo galva, bet jis nenugriuvo, liko stovėti metro atstumu nuo durų, ir jis gindamasis ją netyčia pastūmė iš priekio. Ji net pačiuožė atsisėdus ir pradėjo rėkti. Kai ji nugriuvo, jis siūlėsi ją pakelti, o ji rėkė nesavu balsu. Kaltinamajame akte parašyta, kad jis ją pasivijo ir stūmė, tačiau visai ne taip buvo. Ją jos sesuo primokino ką sakyti, nes sesuo yra teisininkė. Jis savo poelgį vertina blogai, dabar tokioje pačioje situacijoje elgtųsi kitaip. Tačiau jis ginčija tai, kad stumtelėjo ją iš priekio, ir jis tai padarė gindamasis. Ji jau ne pirmą kartą muša, jam yra sudavusi į galvą iš pakabos, šepečio, spyrusi su koja, jai nuo to kojos pirštas lūžo. Dėl šio įvykio jis rašė pareiškimą, tačiau atsiėmė. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kovo 4 d. jam skambino tyrėja, po to jie kartu su V. V. važiavo atsiimti pareiškimo. Ji palaukė lauke prie komisariato ir nudžiugo, kad jis atsiėmė pareiškimą. Jis tiesiog nori, kad greičiau užsibaigtų viskas šitas.

Po įvykio, kai suprato, kad V. V. rimtai susižalojo, kai jau buvo iškviesta policija, jam buvo šokas, jis pasimetė ir išėjo į lauką įkvėpti gryno oro. Važiuodamas pro garažus skambino socialinei darbuotojai, kuri jau buvo atvykusi į butą, jis neužilgo grįžo. Socialinė darbuotoja atvyko kai V. V. gulėjo ant grindų. Socialinė darbuotoja pas juos lankėsi, nes prieš tai buvo iškvietimai. Jis suprato, kad jo gyvenimas sugriuvo, V. V. jam pasakė, kad dabar viskas, kad jam jau bus pabaiga, nes pats prisiprašė. Jis 10 minučių prašė ant kelių atsiklaupęs, kad nekviestų policijos, bet ji jam vis kartojo, kad dabar jam bus. Jis nežino, kodėl išėjo į lauką. Po to, kai jam trenkė batu, jam akyse aptemo, policijos kamera nufilmavo, prašo pažiūrėti įrašus. Vyrai komisariate žiūrėjo ir pakraupę buvo. Jis bandė susitaikyti, nešė gėles, rašė, kad myli, atsiprašinėjo. Jis viską darė, kad išsaugotų šeimą, jam socialinė darbuotoja sakė, kad turi gydytis nuo alkoholizmo, jis eina į (duomenys neskelbtini), gydymą tęsė (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini), dabar jis pusę metų negeria. Viską dėl šeimos darė.

Kaltinamasis R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su žmona V. jis kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Iš pradžių jų santykiai buvo geri, o prieš kokius 1.5 metų santykiai pablogėjo. Per karantiną nedirbo, buvo namie su vaikais, ir tada prasidėjo barniai. Žmona jam visą laiką prikaišiojo, kad jis yra dykaduonis, sėdi namuose, nedirba. 2021 m. rugpjūčio 31 d. jis buvo namie. Žmona ryte jo prašė, kad jis vaiką nuvežtų testui (rugsėjo 1 d. reikėjo į mokyklą), bet jis labai blogai jautėsi. Po to su žmona prasidėjo barniai, ji nenorėjo tvarkytis, virtuvėje buvo pilna neišplautų indų, valgyti nedarė. Ji jam ne vieną kartą grasino, kad iškvies policiją, jei jis prieš ją ranką pakels. Jis savo žmonos labai bijo, nekelia rankos. Norėjo skirtis, bet ji labai bijojo dėl turtų, kad reikės viską dalintis, o ji to labai nenori. Jis šiuo metu daugiau jokio turto neturi, tik šitą butą ir dar garažą. Kai jie barėsi, žmona sėdėjo prie kompiuterio ir ieškojo buto jam ar sau. Jie barėsi toliau, po to žmona staigiai šoko nuo kėdės ir pradėjo ant jo šaukti, kad jis eitų iš čia. Tuo metu jis stovėjo koridoriuje, ji stvėrė batą ir gal kokius tris kartus jam trenkė į pakaušį, smūgiai buvo nesilpni. Jo žmona yra aukšta ir stambi. Jis jai pasakė, kad ramintųsi ir su abiem rankomis ją nustūmė nuo savęs, kad daugiau jo nemuštų. Kadangi koridoriuje grindys yra parketas, slidžios, ir daug batų buvo pridėta, žmona slydo ir krito ant šono kambaryje. Ji iš karto pradėjo rėkti, kad reikia kviesti policiją. Rėkė, pakvietė vaiką (mažesnį), kuris žaidė kitame kambaryje ir liepė kviesti policiją. Jis bandė žmoną kelti, raminti, bet ji nesileido, šaukė, lyg jai bloga būtų. Kas paskambino į policiją, jis nežino, o po to jam pareigūnai paskambino, paklausė, kas vyksta, ir paprašė duoti ragelį žmonai. Jis davė, ji šnekėjo ir pasakė, kad smurtas buvo šeimoje, kviesti ir greitąją. Jis paskambino darbuotojai S. (duomenys neskelbtini), kuri dirba su jų šeima kaip psichologė. Ji pasakė, kad netoli yra ir tuoj ateis. Atvažiavo pareigūnai, medikai ir atėjo S., ir jo žmona prie visų pasakė, kad pirma pradėjo mušti su batu, pareigūnai pasakė, kad tai yra užfiksuota. Tada žmona nutilo ir daugiau nieko nepasakė. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali, tik tiek, kad ne jis pirmas pradėjo muštis, o ji, bet dėl savo poelgio jis labai gailisi, su žmona negalima rasti bendros kalbos, jį viskuo kaltina. Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede R. V. nurodė, kad parodymai surašyti teisingai, tik nori papildyti, kad žmonos sužaloti nenorėjo, taip gavosi netyčia, jis labai apgailestauja ir gailisi, nes ją labai myli (1 t., b. l. 132-135).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis R. V. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 11.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo žmonos V. V. kilo žodinis konfliktas, kai jis buvo buto koridoriuje. V. V. sėdėjo prie kompiuterio buto svetainėje-virtuvėje. Konflikto metu V. V. staigiai šoko nuo kėdės ir pradėjo ant jo šaukti, kad jis eitų iš namų. Ji stvėrė batą, esantį koridoriuje, ir su tuo batu apie tris kartus jam trenkė į galvos pakaušį, kurio metu jis patyrė fizinį skausmą. Po patirtų smūgių jam aptemo galvoje, jis gindamasis su abiem rankomis stūmė V. V. nuo savęs, kad ji daugiau jo nemuštų. Kadangi koridoriuje išklotos grindys yra parketas ir jos slidžios, taip pat ant grindų buvo pridėta daug batų, V. V. paslydo ir parkrito ant šono svetainėje-virtuvėje. Nukritusi ant šono, V. V. pradėjo šaukti, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją, nes lūžo koja. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, bet kas tiksliai, jis neprisimena, nes buvo apimtas šoko būsenos. Jis nori atlyginti padarytą žalą Ligonių kasoms ir Sodrai. Taip pat nori susitaikyti su savo žmona V. V. (1 t., b. l. 137-139).

Nukentėjusioji V. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad R. V. yra jos vyras, jie gyvena šeimoje su (duomenys neskelbtini) vaikais. Kaltinamasis yra ją sužalojęs. Tarp jų konfliktai tęsiasi gal ilgai, intensyvesni apie 2 metus, o gal ir dar ilgiau, reikia žiūrėti į pirmą policijos pareigūnų atvykimą, jie buvo kviečiami ne dėl konflikto šeimoje, o dėl emocinio smurto, kurį prieš ją naudojo R. V.. Kurį laiką nebuvo fizinio smurto, bet per ilgą laiką atsirado ir fizinis smurtas, R. V. elgesys aštrėjo, ji jo elgesio negali paaiškinti, mano, kad jis turi psichologinių problemų ar asmenybės sutrikimų, emocinių sutrikimų. Ji pagrasindavau, kad iškvies policiją, galvojo, kad jis pasikeis, tačiau po pareigūnų apsilankymo nebūna ramybės. Situacija nesikeitė, jis toliau emociškai smurtavo. Buvo iškvietimai, ikiteisminiai tyrimai, iš viso gal penki, ji nefiksavo, kiek kartų ir kas buvo nutraukta. Visa šita situacija tęsiasi ir užsitęsė per ilgai, ji buvo socialiniai darbuotojai perduota, taip pat jie bendravo su seniūnijos paskirtu psichologų, bet rezultatų nebuvo. (duomenys neskelbtini) m. rudenį R. V. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini), grįžo po gydymo, tačiau niekas nesikeitė, po kurio laiko jis vėl sugrįžo į (duomenys neskelbtini), išbuvo savaitę, tačiau vėl niekas nesikeitė. 2020 m. gruodį jis panaudojo fizinį smurtą, vaikams matan, jis trenkė jai į krutinę ir ji nukrito, tačiau policijos nekvietė, nes vis tiek niekas nepasikeičia. Nuo to karto aš išvažiavau pas seserį ir buvo nusprendusi, kad kol jisai bute, ji negrįš. Šventiniu laikotarpiu, prieš pat Kalėdas, su socialinės darbuotojos pagalba buvo suorganizuota reabilitacija ir kaltinamasis išvyko į (duomenys neskelbtini), psichologiškai atsistatyti ir gydytis nuo alkoholizmo, ten prabuvo apie šešis mėnesiu. Tada ji su vaikais grįžo namo. Jis grįžo 2021 m. birželio vidurį, įstaigos darbuotojos sakė, kad vyro pokyčiai maži, jis turi labai daug agresijos ir jam rekomendavo ilgiau pabūti, bet jis, neišbuvęs viso rekomenduojamo laikotarpio (1 metų), grįžo pats. Jis buvo gana agresyvus, emociškai nepasikeitęs ir už poros savaičių ji kvietė policiją dėl emocinio smurto, persekiojimo, nuo ryto iki vakaro.

30 dieną jai buvo nedarbo diena, R. V. ant jos rėkė visą vakarą. Ryte atsikėlusi ji turėjo prieš mokyklą vaikams padaryti „Covid“ tyrimą, paklausė R. V., gal jis gali nuvežti vaikus, tačiau jis pasakė, kad neveš vaikų, tada ji pati vežė autobusu. Grįžusi sakė daryti kažką, kad jis turi išeiti, nes jam paprasčiau. Jis ją apšaukė, tada ji atsitraukė, prisėdo prie kompiuterio ieškoti sau nuomos. 11 valandą didesniam vaikui reikėjo važiuoti į mokyklą. Ji vyro paklausė, gal jis gali didesnį vaiką nuvežti, bet jis atsisakė. Jos emocinė būsena buvo sudirgusi, ji norėjo išeiti, įkvėpti oro, pabėgti nuo tokios atmosferos, norėjo eiti į koridorių, bet R. V. neleido išeiti, tada ji griebė pirmą pasitaikiusį batą ir trenkė jam, tada jis atsisuko, nes žiūrėjo pro rakto skylutę, kadangi jis bijojo, kad kaimynai negirdėtų triukšmo, kad kažkas vyksta jų bute. Kai jam trenkė pirmu pasitaikiusiu batu, tada jis atsisuko piktai, labai agresyviai su kumščiais į ją, ji pagalvojo, kad jis trenks, tada atsitraukinėjo, laukė momento, ir tik jai pasisukus šonu, jis stūmė ją tokia jėga, iš šono greičiausiai, ir ji labai stipriai trenkėsi į žemę, galvą susimušė ir ranką, šaukė iš skausmo. Tada mažasis vaikas, buvęs kambaryje, atbėgo, ji atsisėdo ir pasakė, kad reikia iškviesti policiją dėl to, kad R. V. smurtauja, ji vaiko paprašė kad atneštų telefoną, nes ji negalėjo kojos pajudinti. Vyras jai neleido paskambinti policijai ir prašė, kad neskambintų. Tada vaikas ieškojo telefono, ji sakė vaikui, kad eitu pas kaimyną, bet R. V. vaiko irgi neišleido, bet po to paaiškėjo, kad vaikas surinko 112, nes neužilgo paskambino iš policijos, kad buvo rinktas numeris, ir paklausė, ar viskas gerai. Tada vyras jai padavė telefoną ir ji pasakė, kad reikia ir greitosios pagalbos. R. V. visada stresuoja ir nežino, kaip elgtis sunkiose situacijose. Jis paskambino socialiniai darbuotojai ir ji atvažiavo greičiau, nei pareigūnai ir greitoji. Visi labai keistai elgėsi jos atžvilgiu, nes R. V. visiems aiškino, kad ji pati prisiprašė ir jį provokavau, kad visą rytą nedavė ramybės, kad neleido ryte barzdos nusiskusti. Buvo taip visi nuteikti, kad greitosios darbuotojai prie jos net nepriėjo, nors ji negalėjo atsistoti. Vyras vis kartojo, kad ji apsimetu, kad jai nieko nėra. Ji negalėjo paeiti, vos ne vos nušlubavo, jai atvežė vežimėlį ir išvežė su greitąja. Tik peršvietus paaiškėjo, kas atsitiko, tada ji labai išsigando, nes rimta trauma buvo, o kitą dieną rugsėjo pirmoji.

Ji galvoja, kad R. V. turi psichologinių problemų. Jie buvo nusprendę važiuoti pas psichologę L. A., kuri yra jo gydytoja iš (duomenys neskelbtini). Ji įvertino situaciją ir nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) jam yra per silpna, jam reikėtų rimtos psichiatrinės pagalbos. Gydytoja išrašė siuntimą priverstiniam psichiatriniam gydymui, jis nesutiko, bet gydytojai psichiatrai turi teisę priverstinai paguldyti į ligoninę, tada jis pabėgo iš tos (duomenys neskelbtini). Jo ieškojo pareigūnai. Jis negrįžo namo visą naktį. Jis ryte paskambino ir klausė jos, ką jam daryti. Tada ji jam pasakė, kad jis važiuotu į policiją ir prisiduotų, tada 5-to komisariato pareigūnas paskambino jai ir klausė, ką jam daryti, ji pareigūnui papasakojau, kad R. V. ieškojo per naktį, nes gydytoja parašė siuntimą gydytis, tačiau pareigūnas pasakė, kad jis normalus vyras, per prievartą niekas nieko neveža, ir R. V. parėjo namo. Ji mano, kad jei yra išrašytas gydytojo siuntimas, tai jis turi būti vykdomas, jei R. V. būtų paguldytas į ligoninę tai ir šio įvykio gal būtų nebuvę. R. V. dabar yra gana nestabilios psichikos būsenos, nes su juo sunku susikalbėti, jis vis tiek skambina, rašo, nors yra paskirta kardomoji priemonė.

Sužalojimo mechanizmo ji negali paaiškinti, nežino, kas buvo parašyta ikiteisminio tyrimo metu, nėra susipažinusi. Ji tik labai gerai atsimena, kurioje pozicijoje ji griuvo, o kaip tas griuvimas įvyko, neatsimena, ar buvo stumta į nugarą, ar iš šono, atsimena tik kai jis atsisuka su kumščiais. Ji prie durų bandė atidaryti, jis neleido, tada ji jam trenkė su batu ir tada jis atsisuko su kumščiais. Ji sukosi ir norėjo išvengti smūgio, nežinojo, ko laukti, ir tada ji stipria jėga trenkėsi į žemę šonu, jautė galvos sutrenkimą, ir ranką skaudėjo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis nukentėjusiosios V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose ji nurodė, kad ji, apsisukusi, pradėjo eiti link buto kambario, eidama pajuto stiprų stūmimą į nugarą, dėl ko ji stipriai nukrito ant žemės ir trenkėsi kaire koja į grindis.

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji nurodė, kad ji sukosi nuo R. V., norėdama kažko išvengti, gal smūgio, nes jis atsisuko su kumščiais ir ji nežinojo, ko laukti. Ji gal žingsnį žengė, ir jis ją stūmė taip šonu, ir ji krito šonu, nes jai nebuvo kaip atsispirti nei koja, nei kitaip. Ji už nieko neužkliuvo, jis ją stūmė. Ar ji R. V. trenkė tris kartus, ar vieną, tiksliai negali garantuoti, kad vieną. Bet ji nemano, kad jis stovėtų ir lauktų, kol ji trenks tris kartus, ji tiksliai negali pasakyti, nes viskas buvo greitai. Jokių sužalojimo požymių R. V. nebuvo, kraujas nebėgo, įdrėskimų nebuvo. Ji mano, kad čia buvo jo kaip gynybinė versija, kad jam svaigo galva. Iš karto nebuvo, kad jį mėtytų į šoną, tik vėliau paaiškėjo, kad jis buvo ligoninėje. Ji mano, kad jis, būdamas lauke, sumąstė, kad reikia kažkokį argumentą sugalvoti, kodėl ji pati kalta, ir melavo. Kai ji nugriuvo, jis jai šaukė keltis, kad ji apsimeta, kad jai nieko nėra. Tą patį sakė sūnui, kuris atnešė telefoną. Jis buvo išėjęs iš namų ir skambino S. K., sakė jai, kad ji jam nedavė dėtis valgyti, skustis, pakvietė ją atvažiuoti. Ji tikriausiai netoli buvo, nes greitai atvažiavo. Išėjęs jis buvo neilgai, negali tiksliai įvardinti, kada jis grįžo, ar su pareigūnais. Kaltinamasis jos atsiprašė, bet nenuoširdžiai, atvežė jai gėlių, bet melo fone tos gėlės nieko nereiškia. Po šio įvykio buvo smurtas, dar nebuvo kardomoji priemonė pasibaigusi, o ji jau kvietė pareigūnus. Jis niekada nepaliko jos ramybėje, jis ją kaltina išgalvota neištikimybe, meluoja apie ją ir vaikams, nuteikinėja prieš ją, persekioja, ją suluošino.

Dėl civilinių ieškinių, 9000 eurų nėra maža suma, ji yra suluošinta, su psichiškai nestabiliu vyru ir dar turi sumokėti tokias sumas. Yra garažas, stovėjimo vietos, bet tai yra jų šeimos turtas. Ji prašo, kad nebūtų tenkintas Sodros ieškinys, nes taip gaunasi, kad ji yra nukentėjusioji ir ji turi sumokėti. Dėl jos civilinio ieškinio yra moraliniai dalykai, ne pinigų klausimas, čia teismui spręsti, ar verta tenkinti ieškinį, tačiau tai yra dėl kasdienių žeminimų, kaltinimų, vadinimų necenzūriniais žodžiais. Civilinis ieškinys yra dėl moralinės žalos. Nors ji prarado pajamų, kiek būtų gavusi atlyginimo, bet šių duomenų nepateikė. Moralinė žala grindžiama tuo, kad ji buvo psichologiškai sužlugdyta, dėl šio įvykio turi bendrauti su vaikų teisėmis, vaikai buvo net paimti laikinai globai, nors ji yra atsakinga mama, tačiau turėjo prašyti sesers, kad ši paglobotų vaikus.

Nukentėjusioji V. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu R. V. bei bendrais (duomenys neskelbtini) vaikais. Su sutuoktiniu yra susituokę (duomenys neskelbtini) metų. Maždaug apie 2 metus jų santykiai su vyru yra prasti, dažnai vyksta žodiniai konfliktai dėl įvairių priežasčių. Su juo per tą laiką nesiskyrė dėl to, kad vaikščiojo pas įvairius specialistus, kad išsaugotų šeimą. 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 11.30 val. jos sutuoktinis R. V. pradėjo jai priekaištauti dėl įvairių dalykų, kad ji jį išdavinėja, sugadino šeimą, jam sugadino gyvenimą ir panašiai. Jis šiuos dalykus jai sako labai dažnai, todėl ji jau pavargo nuo jo, ji jam vis sako, kad pagyvenam kurį laiką atskirai. Jis dėl tokių jos pasakymų labai supyksta ir dar labiau pradeda ant jos rėkti. Kadangi jis ją labai sunervino savo tokiais priekaištais, ji norėjo išeiti į namo koridorių nusiraminti. Tačiau jos sutuoktinis to padaryti neleido fiziškai, užtvėrė jai kelią bei nustūmė nuo buto durų. Kadangi jos jis neišleido, jai trūko kantrybė ir ji nuo žemės paėmė vieną iš jų šeimos batų (negali pasakyti, kieno buvo batas, kadangi neatsimena), su kuriuo vieną kartą sudavė jam per galvos sritį. O jos sutuoktinis užsimojo kumščiu, tačiau jai netrenkė. Tada ji, apsisukusi, pradėjo eiti link buto kambario. Einant link buto ji pajuto stiprų stūmimą į nugarą, dėl ko ji stipriai nukrito ant žemės ir trenkėsi kaire koja į grindis. Nukritusi ant žemės, pajuto kairėje kojoje stiprų fizinį skausmą. Ji iš skausmo pradėjo rėkti ir verkti, o jos sutuoktinis jai pasakė, kad nevaidintų. Ji savo vaikui S. pasakė, kad iškviestų policiją. Tačiau paties įvykio S. nematė, kadangi jis buvo kitame kambaryje. O kito vaiko tuo metu namuose nebuvo. S. į kambarį atėjo tada, kai ji pradėjo garsiai verkti. Kažkuriuo metu S. paėmė R. telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu. Po kurio laiko, jos sutuoktiniui paskambino iš policijos. Jis telefoną perdavė jai bei su policijos pareigūnais bendravo ji, kuriems pasakė visą informaciją. Po kurio laiko į butą atvyko jų socialinė darbuotoja S. K., kuri įvykio nematė. Tada į butą atvažiavo greitosios medicinos pagalba, kurie apžiūrėjo ją, o po greitosios medicinos pagalbos į butą atvyko ir policijos pareigūnai. Tuo metu jos vyro bute nebuvo. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino situaciją. Tada į butą atvyko ir vaikų teisės ir jos sesė J. Š., kuri paėmė jų vaikus prižiūrėti. Ją greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dėl kojos traumos nusprendė vežtis į Lazdynų ligoninę. Nuvykus į ligoninę, jai diagnozavo kairės kojos šlaunikaulio kaklo lūžį. Taip pat, jai gydytojai paaiškino, kad ją turės guldyti į palatą, kadangi sekančią dieną atliks jai operaciją. 2020 m. gruodžio mėnesį jos sutuoktinis yra prieš ją smurtavęs, tačiau į policiją ji nesikreipė. Taip pat maždaug prieš metus jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl per mažai esančių įrodymų (1 t., b. l. 27).

Nukentėjusioji V. V., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 11.30 val., jos vyras R. V. pradėjo jai priekaištauti, kad ji yra jam neištikima ir kad nori su juo skirtis. R. V. pradėjo ant jos rėkti. Ji, neapsikentusi vyro psichologinio spaudimo, norėjo išeiti iš buto. Ji nuėjo į buto koridorių, norėjo atidaryti buto duris, bet R. V. ją atstūmė nuo buto durų ir užstojo su kūnu buto duris, kad ji negalėtų išeiti iš buto į laiptinę. Prie buto durų kairėje pusėje buvo batų krūva, ji staigiai paėmė vieną batą, bet kurį tiksliai batą paėmė, negali pasakyti, nes neprisimena, ir vieną kartą su batu trenkė R. V. per galvą. Po smūgio R. V. labai nustebo, sugniaužė kumščius, ji tuo metu norėjo atsitraukti nuo R. V., kad jis jos nesužalotų, sukosi į kairį šoną ir pajuto stiprų stūmimą į nugarą. Po stūmimo į nugarą ji su labai didele jėga staigiai nugriuvo ant žemės. Kaip ją pastūmė R. V., ar su dviem rankomis stūmė, ar su viena ranka, ji nematė. Ji nuo R. V. stipraus stūmimo iš buto koridoriaus atsidūrė buto kambaryje svetainėje-virtuvėje prie valgomojo stalo. Nugriuvusi ant žemės, ji pajuto labai stiprų fizinį skausmą kairėje kojoje. Po R. V. pastūmimo ji neužkliuvo už jokių batų ar kitų daiktų (1 t., b. l. 31).

Liudytoja S. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. ji sulaukė R. V. skambučio, kad jis sukonfliktavo ir susimušė su žmona, R. V. buvo sutrikęs ir prašė, kad ji pakalbėtų su V. V. telefonu, tačiau ji (S. K.) kaip tik buvo netoliese ir atvyko per 8 minutes. Jai paskambinus, duris atidarė vaikai, kurie paiškino, kad mamai labai skauda, o tėčio nėra namuose. Ji paprašė, kad ją įleistų į namus, namuose rado V. V., sėdinčią ant žemės šalia sofos-lovos. V. V. negalėjo atsistoti, nes jai labai skaudėjo koją. R. V. nebuvo namuose, kaip paskui ji sužinojo, jis nuvyko pas ją į darbą. Gal telefonu jis ne taip suprato, kad ji atvažiuos pas jį į namus. Greitoji pagalba jau buvo iškviesta ir netrukus atvyko medikai, tačiau V. V. negalėjo atsistoti, nes jautė labai stiprų skausmą. Netrukus pasirodė policijos pareigūnai ir R. V., taip pat buvo iškviesta V. V. sesuo, kad pasirūpintų vaikais, nes V. V. buvo išvežta į ligoninę, o R. V. išvažiavo su pareigūnais. Po kurio laiko atvažiavo ir vaikų teisių specialistai. R. V. sakė, kad konfliktas įvyko kai jis ruošėsi eiti į darbą. Abiejų jų teigimu, V. V. pargriuvo praradusi pusiausvyrą, kai trenkė batu R. V. į galvą ir R. V. ją pastūmė. Vėliau medikų išvada buvo, kad V. V. lūžo koja. Kai R. V. jai paskambino, jis buvo labai sutrikęs. Kai ji jo paklausė, kas atsitiko, jis atsakė, kad pastūmė V. V., bet ji irgi trenkė jam į galvą su batu. Jo kalba buvo padrika, jis prašė, kad ji pakalbėtų su V. V. ir ją nuramintų. R. V. nesigynė, kad pastūmė ir susimušė su žmona. Jis nežinojo, į ką kreiptis, o kadangi ji (S. K.) bendravo su šeima, tai jis jai ir skambino. Ji tuo metu dirbo organizacijoje (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti su šia šeima, į ją kreipėsi pagalbos V. V., kad jie padėtų išspręsti konfliktus, kurie tarp sutuoktinių vyko nuolatos. Iki šio įvykio V. V. jai yra sakiusi, kad sutuoktinis jai spjaudė į veidą, bet be pasekmių. Ji pati (S. K.) nėra mačiusi fizinių smurto, tačiau incidentų buvo ir būdavo kviečiama policija. R. V. visada sakydavo, kad konfliktą pradėjo V. V., tačiau kiekvienas visada sako, kad kita pusė pirma pradeda konfliktą. Po šio įvykio paskambinęs R. V. jai nieko konkrečiai nesakė, tik minėjo, kad pradžioje buvo žodinis konfliktas, kuris tik paskui perėjo į veiksmus. Ji nebuvo šalia, kai buvo nustatomas R. V. blaivumas.

Liudytoja S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba visuomeninėje organizacijoje (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Jos pagrindinės darbo funkcijos yra bedravimas su šeimomis, socialinės pagalbos teikimas joms, dalyvavimas atvejo vadybos posėdžiuose ir pagalbos plano šeimoms sudarymas. (duomenys neskelbtini) V. V. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl socialinės pagalbos sprendžiant šeimoje konfliktus. Kažkur nuo (duomenys neskelbtini) ji buvo paskirta dirbi ir teikti socialinės priežiūros paslaugas V. ir R. V. šeimai. Bendraujant su V. V. ir R. V., ji, įvertinus šeimos problemas, pasiūlė V. V. ir R. V. nuvažiuoti pas psichiatrus. Pabendravus su psichiatrais, R. V. buvo pasiūlyta gydytis (duomenys neskelbtini), kuri teikia emocinę pagalbą ir pagalbą nuo priklausomybių. R. V. sutiko. (duomenys neskelbtini) R. V. gydėsi du kartus - (duomenys neskelbtini). Pasigydžius (duomenys neskelbtini) ir R. V. grįžus į namus, šeimoje problemos nesibaigė. Kildavo įvairūs nesutarimai tarp R. V. ir V. V.. Kažkur (duomenys neskelbtini) R. V. buvo pasiūlyta važiuoti į (duomenys neskelbtini), kurioje jis galėtų pagyventi, gauti psichologų pagalbą, emociškai sustiprėti. R. V. ir V. V. dėl tokio pasiūlymo sutiko. Kažkur po pusės metų R. V. grįžo iš (duomenys neskelbtini) į namus. Grįžus namo tarp V. V. ir R. V. vėl prasidėjo konfliktai. R. V. kaltindavo V. V. dėl neištikimybės jam, taip pat konfliktai kildavo dėl buitinių priežasčių. 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 12 val. ji (S. K.) buvo (duomenys neskelbtini), nes buvo suplanavusi susitikimus su šeimomis. Kažkur 12.15 val., į jos telefoną paskambino R. V., kurio balsas buvo sutrikęs. R. V. verkė, vėliau jai pasakė, kad ji pakalbėtų ir nuramintų jo žmoną V. V.. Ji pasakė, kad telefonu nešnekės ir atvažiuos pas juos į namus. Kažkur po 5 minučių po pokalbio telefonu ji buvo V. V. ir R. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į V. namus, buto duris atidarė V. vaikai – (duomenys neskelbtini). Jai paklausus, ar yra tėvai, vaikai paaiškino, kad R. V. namuose nėra, o mama V. V. negali atsistoti. Ji paprašė, kad ją įleistų į namus. Įėjus jai į butą ir nuėjus į bute esančią svetainę, joje ji pamatė ant grindų sėdinčią V. V.. Ji paprašė vaikų, kad leistų jai pašnekėti su V. V.. Vaikai nuėjo į savo kambarį. Bendraujant su V. V., ši papasakojo, kad įvyko konfliktas tarp jos ir R. V.. Konflikto metu V. V. trenkė su batu R. V. per galvą, kiek kartų sakė V. V. trenkė R. V. su batu per galvą, ji neprisimena, o R. V. ją pastūmė. Po R. V. pastūmimo V. V. šonu nukrito ant žemės ir nebegalėjo atsikelti. Ji V. V. paklausė, ar yra iškviesti medikai, o V. V. paaiškino, kad medikus iškvietė vaikai. Neužilgo atvažiavo medikai, R. V. ir policijos pareigūnai. Po kiek laiko V. V. buvo išvežta į ligoninę, kur jai nustatė kojos lūžimą (1 t., b. l. 75).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d., 11.36 val. buvo gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepus į pagalbos skambutį girdėjosi vyro ir moters balsai. Su operatoriumi niekas nebendravo. Moteris šaukė ant vyro, kad jis išsikraustytų. Fone taip pat girdėjosi 2 vaikų balsai. Aplinkybės neaiškios, senesnių kvietimų iš šio numerio nėra.

Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje jau buvo GMP brigada. Pareigūnams užėjus į butą ir paklausus pas moterį V. V., kas atsitiko, ji paaiškino, kad kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir jos vyro R. V., jis ją pastūmė ir ji nukrito ir susižalojo koją. GMP brigada apžiūrėjo V. V. ir kartu su ja važiuos į RVUL apžiūrai. Pradėjus bendrauti su vyru R. V., jis paaiškino, kad jiems abiems būnant namuose, jo žmona V. V. pradėjo jį kaltinti, kad jis nenuvežė vaikų į medicininę įstaigą pasidaryti testų dėl COVID-19, nes rytoj Rugsėjo 1-oji ir reikia eiti į mokyklą. Dėl šito kilus žodiniam konfliktui, kaip aiškino R. V., jo žmona pradžioje pradėjo jį varyti iš namų, tada jis nuėjo į koridorių rengtis ir mautis batus, tada prie jo priėjo žmona ir pradėjo jam daužyti per galvą ir nugarą kelis kartus su batu, ko pasėkoje R. V. trūko kantrybė ir jis pastūmė savo žmoną, kuri nukrito ant grindų. Paaiškėjo, kad V. V. pradėjo skaudėti kairę koją ir ji su GMP nuvažiavo į RVUL. Dėl įvykio V. V. turėjo pretenzijų savo vyrui R. V.. Dėl įvykio R. V. taip pat turėjo pretenzijų savo žmonai V. V. dėl to, kad ji jam kelis kartus (kiek kartų, nenurodė) smūgiavo su batu per galvą ir nugarą ir jam pradėjo skaudėti galvą. Jis paprašė iškviesti GMP brigadą, nes jam nuo smūgių pradėjo skaudėti galvą, skundėsi galvos trauma. Atvykus GMP, kuri apžiūrėjo ir kartu su juo nuvažiavo taip pat į RVUL apžiūrai. RVU ligoninės slaugytoja pranešė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d., 13.23 val. GMP į ligoninę pristatė V. V., kuri paaiškino, kad ją namuose pastūmė vyras, diagnozuotas kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, paguldyta gydymui į traumatologijos skyrių (1 t., b .l .4-8).

2021 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo – V. V. (kurios dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti). Nukentėjusioji yra didelio susijaudinimo būsenoje. Užfiksuotas sužalojimas nukentėjusiosios kairės šlaunies srityje. Smurtu įtariamas asmuo – R. V., kuris yra ramus, ant jo matomų kūno sužalojimų nėra. Smurtą patyręs ir smurtu įtariamas asmuo yra sutuoktiniai, gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus minėtu adresu (duomenys neskelbtini), bute pareigūnus pasitiko žmona V. V. ir vyras R. V.. V. V. jiems paaiškino, kad susipyko su vyru ir kelis kartus jam iš bato trenkė per galvą, o vyras neapsikentęs pastūmė ją. Moteris nukrito ir susižalojo kairę koją (akivaizdžių sužeidimų nesimato). V. V. buvo išvežta su GMP brigada į RVUL tolimensnei apžiūrai. R. V. taip pat išvežtas į RVUL tolimesnei apžiūrai. Įvykio vietos aplinka netvarkinga. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artumoje aplinkoje, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 9-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2590/2021 (01) nurodyta, kad V. V. nustatytas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis, padarytas paveikus kairio klubo sritį kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. rugpjūčio 31 d.) ir būdu, t.y. nugriuvus. V. V. nustatytas vienas sužalojimas. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio šlaunikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimuose individualūs žalojusio daikto požymiai neužsifiksavo. Nustatytas sužalojimas, labiausiai tikėtina, padarytas tiriamajai nugriuvus ir sužalota sritimi (kairiu klubu) kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi (1 t., b. l. 47-48).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodyta, kadangi jis, smurtaudamas prieš savo žmoną V. V., padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi taip pat ir nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Kaltinamasis ikiteisminio turimo metu ir teisme kaltės nepripažino. Kaltinamasis teigia, kad jam V. V. trenkė su batu tris kartus, jis nuo to apsvaigo ir gindamasis ją atstūmė. Kaltinamasis teigia, jog jis gindamasis V. V. netyčia pastūmė iš priekio, ji užkliuvo už batų, todėl griūdama susižalojo, kaltinamojo teigimu tai buvo nelaimingas atsitikimas. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją ir remiasi byloje surinktų įrodymų visuma.

Šis jo paaiškinimas paneigtas visų pirma nukentėjusiosios V. V. parodymais, kurie viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, jie patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. V. V. nuosekliai parodė, kad būtent kaltinamasis R. V. atliko jos atžvilgiu smurtinius veiksmus – vykusio konflikto metu, po to, kai ji jam sudavė batu, ją pastūmė, ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės ir trenkėsi kaire koja į grindis. Savo sumušimo faktą nukentėjusioji V. V. patvirtino įvykio dieną – 2021 m. rugpjūčio 31 d. atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, šie duomenys yra užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus minėtu adresu (duomenys neskelbtini), bute pareigūnus pasitiko žmona V. V. ir vyras R. V.. V. V. jiems paaiškino, kad susipyko su vyru ir kelis kartus jam iš bato trenkė per galvą, o vyras neapsikentęs pastūmė ją. Moteris nukrito ir susižalojo kairę koją (1 t., b. l. 9-16). Policijos pareigūnų, kurie atvyko į įvykio vietą Body kamerų vaizdo įrašuose, kurie buvo apžiūrėti 2021 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu, užfiksuota, kaip sėdinti ant grindų V. V. paaiškina pareigūnams, kad vyras stūmė ją ir ji griuvo ant grindų, labai skauda koją, negali atsikelti. R. V. paaiškino, kad jam žmona batu kirto, daužė galvą ir jis išeidamas rankomis pastūmė(1 t., b. l. 86-88). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. V. nustatytas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis, padarytas paveikus kairio klubo sritį kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. rugpjūčio 31 d.) ir būdu, t.y. nugriuvus (1 t., b. l. 47-48). Apklausta teisme teismo medicinos ekspertė Vilma Danienė paaiškino, kad tokia trauma gali atsirasti pačiam nugriuvus, asmeniui esant paveiktam didesnės kinetinės energijos, arba vyresnio amžiaus žmonėms. Kito asmens stūmimas galėjo įtakoti griuvimą. Teisme apklausta liudytoja S. K. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. jai paskambinęs R. V. pasakė, kad jis sukonfliktavo ir susimušė su žmona, prašė, kad ji pakalbėtų su V. V.. Atvykus pas V. namuose rado V. V., sėdinčią ant žemės šalia sofos-lovos. V. V. negalėjo atsistoti, nes jai labai skaudėjo koją. Abiejų jų teigimu, V. V. pargriuvo praradusi pusiausvyrą, kai trenkė batu R. V. į galvą ir R. V. ją pastūmė. R. V. nesigynė, kad pastūmė ir susimušė su žmona.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras ir egzistuoja objektyviai. Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 318,93 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios V. V. gydymo (1 t., b. l. 51). Kartu su ieškiniu pateiktas 2021 m. rugsėjo 22 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. V. V. buvo suteiktos paslaugos – kitos klubo ir šlaunikaulio procedūros, kai būklė nesudėtinga, paslaugų kaina 2 318,93 Eur (1 t., b. l. 53). Tačiau Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte dėl civilinio ieškinio atsisakymo nurodyta, kad R. V. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio (1 t., b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Taip pat baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 602,74Eur turtinės žalos, susidariusios dėl to, kad V. V. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 4 602,74 Eur ligos išmoka. Ieškinyje pažymima, kad V. V. nuo 2021 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. yra išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, tačiau ligos išmoka apdraustajai už minėtą laikotarpį kol kas nėra paskirta. VSDFV Vilniaus skyriui paskyrus V. V. ligos išmoką už šį nedarbingumo laikotarpį, VSDFV biudžetui padaryta žala didės (1 t., b. l. 61). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus bei sprendimai skirti ligos išmoką, iš kurių matyti, kad V. V. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. buvo skiriamos ligos išmokos, kurių bendra suma atitinka civiliniame ieškinyje nurodytą turtinės žalos sumą (4 602,74 Eur) (1 t., b. l. 61-69).

Perdavus bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį, VSDFV Vilniaus skyrius pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad V. V. dėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. konflikto metu patirtų sužalojimų ir jų liekamųjų padarinių buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 10 d. Už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. bei nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. sausio 10 d. iš VSDFV biudžeto lėšų jai buvo paskirta 6 483,54 Eur ligos išmoka (2 t., b. l. 3-4). Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu pateiktos pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, sprendimai skirti ligos išmokas bei pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurių matyti, kad V. V. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. bei nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. sausio 10 d. buvo išmokėtos išmokos, kurių dydis 1 880,80 Eur (2 t., b. l. 5-13), tokiu būdu bendras V. V. jos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. sausio 10 d. išmokėtų išmokų dydis yra 6 483,54 Eur.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios V. V. atstovė advokatė pateikė 3000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. V.. Ieškinys motyvuojamas, kad dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, kadangi buvo sunku suvokti, kad su ja taip pasielgė artimas šeimos narys – sutuoktinis. Iki šiol ji jaučia pasikartojančius skausmus dėl patirtos traumos ir patiria dvasinius išgyvenimus, jausdama baimę, kad kaltinamasis gali vėl griebtis smurto prieš ją. R. V. nesilaiko jam taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo V. V., nesilankyti jos bute adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos arčiau nei 10 metrų statumu, o taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja – nuolat rašo įvairaus pobūdžio žinutes, ateina į butą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nesijaučia saugi, nes kaltinamojo elgesys neprognozuojamas ir agresyvėjantis, ji bijo dėl savo saugumo, patiria nuolatinę emocinę įtampą ir baimę dėl kaltinamojo nuolat rašomų įvairaus turinio žinučių. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo fizinis smurtas yra du metus besitęsiančio psichologinio smurto išdava, jis nuolat daro spaudimą nukentėjusiajai, kaltindamas ją nebūtais dalykais, nuolat jai grasina, kad atskleis kitiems paslaptis, kurias ji tariamai slepia nuo kitų, dėl ko nukentėjusioji jaučia nuolatinę įtampą net bendraudama su draugais ar artimaisiais. Kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas rodo, kad jo elgesys darosi vis pavojingesnis, agresyvesnis, keliantis grėsmę ne tik nukentėjusiajai, bet ir jų nepilnamečiams vaikams, kadangi jis fizinį smurtą panaudojo tuo metu, kai namuose buvo jų nepilnametis sūnus. Dėl panaudoto smurto nukentėjusioji buvo ilgiau nei 10 dienų nedarbinga, dėl patirtos traumos dažnai jaučia pasikartojantį skausmą, ko pasėkoje yra priversta naudoti skausmą malšinančius vaistus. Patirta trauma sumažino jos fizinius pajėgumus, gebėjimą greičiau judėti ir atlikti kasdienes veiklas. Kaltinamojo neteisėtas elgesys sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Ji jaučia stresą ir didelę baimę dėl savo ir savo vaikų saugumo, nerimą ir bejėgiškumo jausmą. Patirtą neturtinę žalą įvertina 3 000 Eur ir mano, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas adekvačiu jai padarytai žalai. Kadangi smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje, tokie veiksmai vertintini kaip sukeliantys dar didesnius psichologinius išgyvenimus, nei tuo atveju, jei smurtą prieš ieškovę būtų panaudoję nepažįstami asmenys, be to, tai nebuvo pirmas kaltinamojo smurto prieš nukentėjusiąją atvejis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajai nerimą ir neigiamas emocijas kelia ir aplinkybė, kad konflikto dalį matė jų nepilnamečiai vaikai, kuriems tokie vaizdai ir išgyvenimai, tikėtina, ilgam įsirėš į atmintį ir neleis jiems ramiai gyventi, todėl galimai dėl kaltinamojo elgesio ne tik nukentėjusioji, bet ir jų vaikai patyrė dvasinius išgyvenimus ir psichologinę įtampą, dėl ko jiems ateityje gali būti reikalinga profesionali psichologų pagalba (2 t., b. l. 60-64). Patikslintu civiliniu ieškiniu papildomai nurodyta, kad po 2021 m. rugpjūčio 31 d. konflikto iš šeimos buvo paimti šalių nepilnamečiai vaikai bei perduoti laikinai globai, kadangi ieškovė negalėjo prižiūrėti vaikų dėl traumos, kurią nukentėjusioji patyrė kaltinamojo fizinio smurto jos atžvilgiu pasėkoje. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, reaguodama į gautą pranešimą apie konfliktą šeimoje, priėmė sprendimą paimt i vaikus iš šeimos ir perduoti juos laikinai globai, vaikai nukentėjusiajai buvo grąžinti tik (duomenys neskelbtini). Po 2021 m. rugpjūčio 31 d. įvykio nukentėjusioji lankėsi pas psichologą (2 t., b. l. 100-102).