- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- e2-74-762/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00959-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Olegas Juška, Gintarė Demir
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, atsakovas D. B., bei atsakovo D. B. priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. BYLOS ESMĖ
1. Ieškovė A. B. (toliau – ieškovė) pateiktame patikslintame ieškinyje prašo:
- panaikinti bažnytinės santuokos tarp A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono CBAĮ biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), akto įrašą dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
- po santuokos nutraukimo A. B. palikti santuokinę pavardę - B., o D. B. jo pavardę - B..
- nepilnamečių vaikų: J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina A. B. jos gyvenamojoje vietoje.
- iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 € kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos, pinigus pervedant į A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, bei išlaikymo įsiskolinimą - po 3300 € sumą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
- A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti vaikų J. B. ir J. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
- nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas D. B. dalyvaus vaikų J. B. ir J. B. auklėjime ir bendraus su jomis neribotai, susitikimų laiką ir vietą kaskart suderinant žodiniu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaikų norą ir interesus.
- santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu priklausantį automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), įregistruotą A. B. vardu, priteisti ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.
- priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė teismui 2024 m. gegužės 8 d. pateiktame ieškinyje nurodė:
2.1. Su atsakovu D. B. (toliau – atsakovas) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Rokiškio rajono CBAĮ biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir Atsakovas jau daugiau nei vieneri metai nebeveda bendro ūkio ir Ieškovė nebemato galimybių, kad santuoka galėtų būti išsaugota. Ieškovė kreipėsi į Atsakovą su pasiūlymu nutraukti santuoką bendru jų sutarimu, tačiau Atsakovas ignoruoja bet kokius Ieškovės mėginimus derėtis, nepriima siųstų laiškų. Atsižvelgiant į tai, Ieškovė nebemato kitos galimybės išspręsti kilusio ginčo, todėl teikia šį ieškinį teismui, prašydama nutraukti jos ir Atsakovo santuoką bei išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2.2. Su atsakovu D. B. realiai jau nebegyvena šeiminio gyvenimo daugiau kaip 3 metai. Nebeturi gyvenime bendrų tikslų, atsakovo asmeniniai interesai dominuoja prieš bendrus sutuoktinių poreikius. Pareiškiant šį ieškinį neįrodinės vien tik sutuoktinio D. B. (atsakovo) kaltės dėl santuokos iširimo, nes nori kuo greičiau nutraukti santuoką ir pradėti gyventi atskirai nuo atsakovo, dėl to santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2.3. Taip pat nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu ir santuokos nutraukimo taikiu būdu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl neteisminės mediacijos, tačiau Atsakovas nereagavo į jam teikiamus pasiūlymus, todėl yra priversta teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Nurodo, kad nutraukus santuoką Ieškovė pasilieka pavardę - B., o Atsakovui siūlo palikti pavardę – B..
2.4. Šalys turi du nepilnamečius vaikus: dukrą J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrą J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Abi dukros gimė Ieškovei ir Atsakovui gyvenant kartu santuokoje. Abi dukros gyvena su Ieškove adresu (duomenys neskelbtini), dukroms yra sudarytos geros buitinės sąlygos, ji vaikais nuolatos rūpinasi, prižiūri ir vaikai būtent prie Ieškoves yra prisirišę, todėl prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su Ieškove. Nurodo, kad Atsakovas galės matytis su vaikais ir juos auklėti pagal savo galimybes, jeigu nekenks vaikams ir jų interesams.
2.5. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą kartu su Ieškove, iš Atsakovo priteistinas vaikams (dukroms) išlaikymas. Vaikų poreikiai per mėnesį kiekvienam vaikui atskirai yra tokie; poreikiai maistui šiuo metu sudaro apie 250 € (8-9 € per dieną), aprangai (drabužiams, avalynei) - apie 70 €, kadangi vaikai yra augantys, drabužius ir avalynę gana greitai išauga, higienos reikmenims (priemonėms (muilas, šampūnas, burnos higienos ir burnos priežiūros reikmės, kirpyklos paslaugos ir panašiai) - apie 35 €, būstui - apie 50 €, sveikatai (medikamentams, vitaminams) - apie 20 €, mokymosi, lavinimo priemonėms ir t.t. - apie 40 €, laisvalaikiui, kultūriniam gyvenimui - apie 30 €, kitos papildomos nenumatytos išlaidos - 30 € įvairioms šventėms (Kalėdos, Velykos, gimtadieniai ir panašiai), išlaidos vaikų mokykloje (dovanėlės,, ekskursijos ir t.t.) ir kitoms nenumatytoms išlaidoms per mėnesį sudaro apie 20 €. Taigi šiuo metu vaikų poreikiams tenkinti reikia apie 540 € sumos mėnesiui kiekvienam vaikui. Be to, jaunesnioji dukra J. B., turi specialiųjų poreikių - serga (duomenys neskelbtini), todėl jai reikalingas papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai, kuris per mėnesį gali kainuoti apie 75 €. Atsižvelgiant į tai prašo iš Atsakovo priteisti dalį reikiamos išlaikymo sumos, t. y. po 350 € kas mėnesį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki vaikų pilnametystės, bei nurodo, kad ji vaikų išlaikymui teiks likusią reikiamą išlaikymo dalį.
2.6. Taip pat nurodo, kad su Atsakovu gyvenama atskirai, iš jo išsikraustė 2022 m. rugsėjo mėnesį ir nuo to laiko jis neišlaiko vaikų, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t y. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 3300 € sumą kiekvienam vaikui (350 Eur x 19 mėn. - 350 Eur) (CK 3.200 str.).
2.7. Nurodo, kad neprieštarauja Atsakovo bendravimui su dukromis bei sudarys tam visas būtinas sąlygas. Ieškovė skatina tėvą dalyvauti dukrų gyvenime ir auklėjime, kurti jų tarpusavio emocinį ryšį. Atsižvelgdama j vaikų amžių, Ieškovė prašo nustatyti Atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią Atsakovas su dukromis galės bendrauti netrukdomai, atsižvelgdamas į jų norą, užimtumą ugdymo įstaigose ir popamokinėje veikloje. Atsakovas apie tikslų bendravimo su vaikais laiką ir trukmę turi informuoti Ieškovę SMS žinute ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo bei ne mažiau kaip likus vienai valandai iki bendravimo pabaigos. Šalys turi teikti viena kitai visą informaciją apie vaikus, kai kita šalis teiraujasi. Kadangi Ieškovė mano, kad šalys sutaria dėl bendravimo su dukromis, todėl neprašys nustatyti detalios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
2.8. Nurodo, kad gyvenant santuokoje Ieškovė ir Atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Asmeninės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas nėra dalintinas, ginčo dėl šio turto nėra. Ieškovė, gyvenant atskirai, asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuris nėra dalintinas nutraukiant santuoką. Ieškovė taip pat turi nekilnojamąjį turtą, kuris buvo gautas dovanų asmeninėn nuosavybėn, todėl jis nėra dalintinas nutraukiant santuoką. Taip pat pareiškia, kad bendrų kreditorių ir skolininkų, kurių teisėms gali turėti įtakos santuokos nutraukimas, neturi, taip pat santuokos metu nėra sudarytų kitų sandorių, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti turėtų reikšmės santuokos nutraukimas.
2.9. Taip pat nurodo, kad pati pilnai save išlaiko, todėl išlaikymo iš Atsakovo nereikalauja.
Atsiliepimas
3. Atsakovui D. B. įteikus procesinius dokumentus jis pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė:
- dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise esančio turto padalijimo, dėl sutuoktinių pavardžių ir tarpusavio išlaikymo ieškinys iš esmės tenkintinas, nes iš Ieškovės elgesio akivaizdu, kad ji yra nutraukusi bet kokius santuokinius saitus;
- atmesti Ieškovės ieškinį dalyje dėl nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B., gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio bei išlaikymo skolos priteisimo;
- teismui nusprendus vaikų J. B. ir J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su dukrų mama A. B., priteisti iš D. B. išlaikymą nepilnametėms dukroms po 100 EUR kiekvienai dukrai, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos iki vaikų pilnametystės, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną A. B., priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
- priteisti iš Ieškovės Atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį Atsakovas nurodė, kad:
4.1. Neturi tikslo įrodyti ieškovės kaltę ir sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti skirtingų požiūrių į gyvenimą. Nurodo, kad šiuo metu šalys gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, todėl mano, kad visos galimybės susitaikyti ir išsaugoti santuoką yra išnaudotos. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, o jam būtų paliekama pavardė – B..
4.2. Nesutinka su Ieškovės teiginiais, kad Ieškovė vaikais nuolat rūpinasi, juos prižiūri ir vaikai būtent prie Ieškovės yra prisirišę. Dėl to ir nesutinka su Ieškovės reikalavimu dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su Ieškove.
4.3. Nurodo, kad turi rimtų įtarimų, kad ieškovės gyvenimo būdas ir ūmus konfliktiškas charakteris neigiamai veikia vaikų psichologinę būklę. Pažymi, kad tėvų skyrybos bei gyvenamosios aplinkos pakeitimas ir mergaičių atskyrimas nuo tėvo turėjo labai sunkių pasekmių mergaičių sveikatai. Iš prie ieškinio pridedamų priedų matyti, kad išsikrausčius iš šeimos namų, J. nustatytas (duomenys neskelbtini), mergaitė pradėjo save žaloti, atsirado mokymosi sunkumų dėl nepalankių aplinkos veiksnių bei sveikatos problemų.
4.4. Yra įsitikinęs, kad ieškovė daro neigiamą įtaką mergaitėms, nuolat nurodinėdama kaip jos turi elgtis, kaip kalbėti su gydytojais, kaip bendrauti su tėvu. Mergaitėms būnant tėvo namuose, jos elgiasi labai gerai, būna linksmos, aktyviai bendrauja, tačiau sulaukus mamos skambučio, mergaičių nuotaikos pasikeičia, jos tampa irzlios, nervingos, susierzinusios, kartais prašo parvežti jas pas mamą.
4.5. Mano, kad mergaičių mama yra linkusi „dengti“ savo vaikų nepriežiūros rezultatus mergaičių neva prasta psichologine būkle. Kitaip tariant, Ieškovė negeba pasirūpinti tinkamu vaikų auklėjimu, todėl „ieško mergaitėms ligų“, tokiu būdu bandydama pateisinti jų netinkamą elgesį ir mokymosi įstaigos nelankymą. Šiuo metu Ieškovė deda visas pastangas, kad J. būtų nustatytas invalidumas, nors mergina nėra neįgali, tiesiog šiuo metu yra pašlijusi jos psichologinė būklė.
4.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2024 m. sausio 8 d. ieškovė kartu su dukromis laikinai buvo apgyvendinta Krizių centre dėl netinkamų namų gyvenimo sąlygų.
4.7. Jo vertinimu Ieškovė negeba tinkamai pasirūpinti dukromis, todėl, priklausomai nuo savo nuotaikos, tai pataikauja joms - leidžia nelankyti mokyklos, vesti netinkamą gyvenimo būdą, t. y. rūkyti, darytis tatuiruotes ir pan., tai perdėtai griežtai auklėja. Dėl to mergaitėms kyla psichologinių problemų, nes jos nuolat turi gebėti prisitaikyti prie mamos svyruojančios nuotaikos. Siekdama pateisinti tokį savo elgesį, ieškovė galimai gydytojams teikia klaidingą informaciją apie mergaičių būseną, siekdama gauti pažymas, kad dukros „serga“ ir tokiu būdu pateisinti dukrų mokymosi įstaigos nelankymą.
4.8. Atsakovas visada rūpinosi vaikų kasdienių poreikių užtikrinimu. Su dukromis, iki santykių su ieškove pablogėjimo, turėjo stiprų emocinį ryšį, kurį šiuo metu intensyviai stengiasi atkurti, palaiko jas moraliai ir visomis išgalėmis stengiasi padėti siekti savo tikslų ir dėti pagrindus ateičiai, bendrauja su dukrų klasės auklėtojomis, mokytojomis, vaikų gydytojais, stebi vaikų „Tamo“ dienyną.
4.9. Atsakovui yra labai svarbu ugdyti mergaites. Jis lankosi su dukromis įvairiuose renginiuose, šventėse, stengiasi, kad dukros aplankytų kuo daugiau kitų miestų. Vasaromis atsakovas su dukromis keliauja prie jūros, organizuoja žygius ir keletui dienų su palapinėmis ilsisi prie ežerų. Nors pernai Atsakovas jau negyveno su Ieškove kartu, bet tradicijos keliauti ir eiti į renginius su vaikais nenutrūko, tiek kiek neprieštaravo vaikų mama.
4.10. Atsakovo vertinimu akivaizdu, kad dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su mama neatitinka vaikų geriausių interesų, todėl mano, kad ieškinys šioje dalyje pripažintinas nepagrįstu. Norėtų, kad vaikai grįžtų gyventi į jo namus, kuriuose mergaitės gyveno nuo gimimo. Taip pat mano, kad dukrų elgesys ir emocinė būklė gyvenant su juo šeimos namuose galėtų pagerėti, todėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su juo labiausiai atitiktų J. ir J. interesus.
4.11. Atsižvelgęs į dukrų amžių, į tai, kad dukros jau gali pačios nuspręsti kada ir kiek laiko nori bendrauti su kiekvienu iš tėvų, atsakovas sutinka su ieškovės siūlomos laisvos bendravimo su dukromis tvarkos nustatymu. Taip pat, nustačius gyvenamąją vietą su juo, jis neprieštaraus dukrų bendravimui su mama bei sudarys tam palankias sąlygas. Todėl mano, kad nėra poreikio nustatyti detalios bendravimo tvarkos.
4.12. Atsakovas sutinka vaikams teikti išlaikymą, tačiau nesutinka su Ieškovės reikalavimu nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 350 Eur kasmėnesinių išmokų kiekvienai dukrai.
4.13. Vertinant ieškovės pateiktą vaikų poreikių sąrašą, pastebi, jog nurodomo skiriamo 540 Eur išlaikymo vienam vaikui per mėnesį būtinumas kelia pagrįstų abejonių. Drabužius mergaitėms dažniausiai perka atsakovas, todėl Ieškovės išlaidos drabužiams po 70 EUR per mėnesį kiekvienai dukrai galimai yra ženkliai padidintos. Ieškovė su dukromis gyvena nuosavame name, todėl išlaidos būstui po 50 EUR kiekvienai dukrai sudarytų po 150 EUR per mėnesį šeimai, tuo tarpu nuosavų namų išlaikymas dažniausiai tiek nekainuoja. Taip pat abejonių kelia į poreikių sąrašą įtrauktos 20 EUR išlaidos vaikų darželyje, nors merginos jau yra paauglės. Pasikartoja išlaidos laisvalaikiui – 30 EUR, šventėms – 20 EUR ir papildomoms išlaidoms – 30 EUR, kurių kas mėnesį tikrai ieškovė nepatiria, todėl trys šios išlaidų grupės galėtų atitikti išlaidoms laisvalaikiui, į kurį įeina ir šventės – 30 EUR (o ne 30+20+30). Taigi poreikių lentelėje nurodytos išlaidos vaikų poreikiams akivaizdžiai neatitinka būtinų išlaidų skiriamų vaikų poreikiams ir yra nepagrįstai padidintos.
Šalies argumentai
4.14. Ieškovė taip pat nurodo, kad jaunesnioji šalių dukra J. turi specialiųjų poreikių – serga (duomenys neskelbtini) ir jai reikalingos papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai, tačiau vaikas gauna nemokamas psichiatro ir psichologo paslaugas, o vaistai yra kompensuojami ir kainuoja nebrangiai. Be to, dukrą pas gydytojus nuveža ir atsakovas, todėl ieškovės nurodyta suma 75 EUR per mėnesį šiam poreikiui neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįsta.
4.15. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamas sudaro darbo užmokestis sumoje apie 520 EUR per mėnesį ir pajamos iš individualios įmonės apie 1400 per metus, t. y. apie 117 EUR per mėnesį, todėl jis negalėtų skirti po 350 EUR kiekvienai dukrai, kas bendroje sumoje sudarytų 700 EUR per mėnesį ir viršytų atsakovo gaunamas pajamas.
4.16. Taip pat nesutinka su Ieškovės teiginiu, kad jis nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio neišlaikė vaikų. Iš prie atsiliepimo pridedamų banko išrašų ir jų detalizacijos matyti, kad atsakovas 2021 metais pervedė ieškovei vaikų išlaidoms 1969 EUR. 2022 metais ieškovei buvo pervesta 600 EUR, 2023 metais atsakovas į mergaičių mamos sąskaitą pervedė 300 EUR ir duodavo ieškovei grynųjų pinigų, 2024 metais, supratęs, kad šalys tikrai skirsis, atsakovas pradėjo daryti ieškovei pavedimus per banką reguliariai kas mėnesį po 200 EUR, viso iki ieškinio pateikimo, t .y. iki gegužės mėnesio į ieškovei priklausančią sąskaitą pervedė 1000 U. T. pat iš pridedamų elektroninės parduotuvės užsakymų nuotraukų matyti, kad atsakovas perka vaikams drabužius, batus, papuošalus ir kitus daiktus. Skiria lėšų grynais pinigais vaikams ir smulkioms išlaidoms.
4.17. Daro išvadą, kad Ieškovės reikalavimas priteisti iš Atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 3300 EUR kiekvienai dukrai yra ne tik nepagrįstas bet ir nesąžiningas, todėl neabejotinai atmestinas.
4.18. Jei teismas nuspręstų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, į tai, kad atsakovas neabejotinai ir toliau skirs lėšų dukrų laisvalaikiui, reikalingiems daiktams pirkti, pilnam maitinimui ir aprūpinimui kuomet dukros bus pas tėvą, į realius vaikų poreikius, bei į abiejų šalių gaunamas pajamas, atsakovas prašo iš jo priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms po 100 EUR mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną.
4.19. Atsakovas sutinka su Ieškovės ieškinyje teikiama informacija, kad sutuoktiniams priklausantis turtas įgytas santuokoje yra kiekvieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, bendros jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniai nekilnojamojo turto neįgijo.
4.20. Taip pat neprieštarauja, kad Ieškovės vardu santuokoje įgyta transporto priemonė VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgyta gyvenant atskirai, todėl pripažintina Ieškovės asmenine nuosavybe.
4.21. Tuo pačiu teikia papildomą informaciją, kad D. B. individuali įmonė, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad įkurta 1998-05-04, t. y. santuokos metu, visada buvo valdoma išimtinai paties atsakovo, o ieškovė prie šios veiklos mažai prisidėdavo. Pastaruoju metu įmonės vykdoma veikla yra susijusi tik su atsakovo laisvalaikiu ir hobiu – fotografavimu. Kaip matyti iš prie šio atsiliepimo pridedamų metinių pelno mokesčio deklaracijų, 2021 metais įmonės pelnas sudarė tik 1196 EUR, 2022 metais pelno nebuvo, įmonė patyrė 838 EUR nuostolių, o 2023 metais, jau nebegyvenant su ieškove, pelnas sudarė 3918 EUR, tačiau lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai reikalingos transporto priemonės pirkimui, kuri buvo įgyta taip pat jau gyvenant skyrium su ieškove. Todėl D. B. individuali įmonė po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe.
4.22. Sutinka su ieškovės ieškinyje teikiama informacija ir patvirtina, kad jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie būtų vykdomi iš bendro sutuoktinių ar asmeninio turto, neįgijo. Priteisti išlaikymo iš ieškovės atsakovas taip pat neprašo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas iš esmės analogiškais kaip ir atsiliepime į ieškinyje išdėstytais motyvais pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:
- panaikinti bažnytinės santuokos tarp A. B. ir D. B., sudarytos (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono CBAĮ biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), akto įrašą dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, dėl abiejų kaltės;
- nustatyti nepilnamečių vaikų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. B. jo gyvenamojoje vietoje;
- nustatyti, kad A. B. su nepilnametėmis dukromis J. B. ir J. B. bendrauja laisva motinos ir vaikų valia, konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinusi su dukrų tėvu prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo su vaikais;
- iš A. B., nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. išlaikymui priteisti po 100 EUR kiekvienam vaikui, mokamus periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise vaikų tėvą D. B.;
- santuokoje įgytą turtą:
transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti A. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe;
D. B. individualią įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti D. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe;
- priteisti iš Ieškovės Atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuose nurodė, kad:
6.1. Su priešieškinyje nurodytais atsakovo reikalavimais dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir turto padalinimo klausimų sutinka, nes tokie Atsakovo reikalavimai iš esmės sutampa su jos ieškinyje šioje dalyje reiškiamais reikalavimais ir ginčo dėl to nėra.
6.2. Nesutinka su Atsakovo priešieškinyje reiškiamu reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su Atsakovu. Be ieškinyje nurodytų motyvų šio reikalavimo dalyje atkreipia dėmesį, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikai, stabilumas yra reikšmingas vaikų psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai dukros ilgą laiko tarpą gyvena tam tikroje aplinkoje ir su mama (Ieškove), jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Ieškovės vertinimu, sprendžiant nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad abi dukros vienareikšmiškai yra pareiškusios norą gyventi su mama - ieškove A. B. ir faktiškai su mama jau gyvena ženklų laiko tarpą. Nurodo, kad Atsakovas galės matytis su dukromis ir jas auklėti pagal savo galimybes, jeigu tai nekenks dukroms ir jų interesams. Atsižvelgiant į nurodytą, Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu, kad dukrų J. B. ir J. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Atsakovu. Atitinkamai nurodo, kad turi būti atmesti ir priešieškinio reikalavimai susiję su Ieškovės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymu ir Ieškovės mokamu išlaikymo dydžiu.
7. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą (2024 m. lapkričio 22 d. Nr. 75D-12840), kurioje nurodė, kad jų vertinimu, vaikų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina A. B. atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat sutinka, kad nepilnamečiams vaikams turi būti priteistas išlaikymas iš skyrium gyvenančio tėvo ir išlaikymo suma turi užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą ir atitikti nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovės prašoma nustatyti Atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, išvadą teikiančios institucijos vertinimu, vaikų interesams neprieštarauja.
II. GINČO IŠSPRENDIMO MOTYVAI
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo
8. Iš byloje pateikto santuokos liudijimo žinoma, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo priėmusi pavardę „B.“, susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)bažnyčioje (toliau – (duomenys neskelbtini)RKB). Įrašas apie santuokos sudarymą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės būklės aktų įrašų biure santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Šalys pateiktuose patikslintuose procesiniuose dokumentuose prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą, o kitur formuoja prašymus susijusius su santuokos nutraukimu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas vertindamas šalių procesiniuose dokumentuose minimas formuluotes, susijusias su santuokos nutraukimu atsižvelgia į tai, kad įstatymas numato, jog bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Atsižvelgiant į suformuotą praktiką vertintina, kad bendrosios kompetencijos teisme tokiu atveju gali būti tik nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl teismas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas formuluotes, susijusias su santuokos nutraukimu vertina ir sprendžia kaip prašymą nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis panaikinant santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje, o ne nutraukdamas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką.
Šalies argumentai
11. Ieškovė prašo santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo ir sutinka, kad santuokos apskaitos įrašas būtų nutrauktas (panaikintas) dėl abipusės sutuoktinių kaltės detaliau neanalizuojant sutuoktinių elgesio, lėmusio santuokos nutrūkimą. Taigi konstatuotina, kad ginčo dėl santuokos apskaitos įrašą panaikinimo byloje tarp šalių nėra.
12. Spręsdamas santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimą teismas atsižvelgia į įstatyminį sutuoktinių pareigų vienas kitam reglamentavimą. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo nuomone, įvertinus šalių nurodytas aplinkybes bei jų išdėstytą poziciją nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas kaip sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam, neįvertino tinkamai santuokos esmės, santuokos metu pradėjo gyventi ir šiuo metu gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, kaip šeima negyvena ir nebeketina atkurti santuokinių ryšių, todėl šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abipusės sutuoktinių kaltės.
14. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 straipsniai).
15. Kadangi Ieškovės ir Atsakovo santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl jų abiejų kaip sutuoktinių kaltės, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą dėl pavardės po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bei atsakovo poziciją šiuo klausimu, kuriuo jis nereiškia prieštaravimo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo Ieškovei paliktina santuokinė pavardė - „B.“, o Atsakovui pavardė „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
16. Tiek Ieškovė, tiek Atsakovas yra darbingi (duomenų apie jų nedarbingumą byloje nėra), vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl išlaikymas ieškovei ir atsakovui vienam iš kito nepriteistinas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
17. Panaikinant sutuoktinių santuokos apskaitos įrašą išspręstinas sutuoktinių santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalinimo klausimas.
18. Pagal pateiktas VĮ „Regitra“ pažymas A. B. vardu yra registruotas automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (registracijos data 2023-08-09), o atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Šalys pripažįsta ir iš pateiktų duomenų matyti, kad santuokos metu 1998 m. gegužės 4 d. buvo įkurta ir šiuo metu yra veikianti D. B. individuali įmonė, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktas VĮ „Registrų centras“ pažymą šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisių įregistruotų į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra.
Šalies argumentai
19. Ieškovė teismo prašo, po santuokos nutraukimo, automobilį priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, kadangi jis šį automobilį įsigijo jiems jau gyvenant atskirai iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas šių Ieškovės nurodytų aplinkybių neginčija ir su tokiu Ieškovės reikalavimu sutinka. Esant išdėstytam, Ieškovės prašymas dėl automobilio priteisimo tenkintinas ir nutraukus santuoką, santuokos metu įgytas automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas Ieškovės asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
20. Atsakovo nuomone D. B. individuali įmonė po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe, nes nors ir buvo įkurta santuokos metu, tačiau visada buvo valdoma išimtinai paties atsakovo, ieškovė prie šios veiklos mažai prisidėdavo. Pastaruoju metu įmonės vykdoma veikla yra susijusi tik su atsakovo laisvalaikiu ir hobiu – fotografavimu. Įmonėje dirba tik pats atsakovas, o iš įmonės veiklos gaunamos lėšos nėra didelės. Nurodoma, kad iš lėšų gautų 2023 metais, įmonės vardu buvo įgyta transporto priemonė. Iš viešai prieinamų duomenų žinoma, kad įmonės vardu registruotas automobilis Citroen C5, pirmos registracijos data 2012 m.
Šalies argumentai
21. Ieškovė nurodė, kad neprašė D. B. individualios įmonės pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat nereiškia turtinių pretenzijų į minėtą įmonę ir sutinka, kad ji liktų Atsakovo asmenine nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Ieškovei po santuokos paliekamas automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Atsakovui priteisus D. B. individualią įmonę su jos turimu turtu asmeninės nuosavybės teise nebus iš esmės nukrypta nuo sutuoktinių turto padalinimo lygių dalių principo ir nebus pažeisti nei vieno iš sutuoktinių ar šeimos narių interesai, todėl D. B. individuali įmonė su jos turimo turto balansu priteistina Atsakovui.
23. Šalys nenurodė, kad turėtų kitokio neregistruoto turto ar piniginių lėšų, taip pat nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl kitokio turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų klausimas nespręstinas.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
24. Remiantis bylos duomenimis Ieškovė ir Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
25. Tiek Ieškovė, tiek Atsakovas reiškia priešingus reikalavimus - atitinkamai Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o Atsakovas priešingai prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo.
26. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
27. Teismas, spręsdamas dėl J. B. ir J. B. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą: nepilnamečių vaikų amžių, gebėjimą jiems patiems suformuoti nuomonę dėl jų požiūriu palankesnės gyvenamosios vietos, faktinę situaciją kiek laiko ir su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena ir daugiausia praleidžia laiko, prie kurio iš tėvų yra labiau prisirišę, kuris iš tėvų daugiausia rūpinasi vaikais ir labiausiai užtikrina jų interesus ir kitas aplinkybes.
28. Šiuo aspektų visų pirma atsižvelgtina į tai, kad šalių dukrai J. šiuo metu jau yra 17 metų amžiaus ir už kelių mėnesių ji taps pilnamete, ji mokinasi kitame mieste, iš esmės didesnį dalį laiko gyvena atskirai nuo tėvų, o grįžusi į namus didžiąją laiko dalį praleidžia pas motiną. Šalių dukrai J. už poros mėnesių sueis 15 metų, ji mokinasi ir gyvena kartu su motina. Šalių vaikai nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, kuomet Ieškovė ir Atsakovas pradėjo gyventi skyrium, gyvena kartu Ieškove.
29. Bylos nagrinėjimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau ir Tarnyba), atsižvelgiant į užsitęsusį bylos nagrinėjimą, ne kartą buvo pavesta ištirti faktinę vaikų interesų užtikrinimo situaciją, išklausyti vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo.
30. Pirminėje - 2024 m. birželio 14 d. Tarnybos pateiktoje „Išvadoje dėl nepilnamečių J. B. ir J. B. interesų“ nurodoma, kad buvo ištirtos abiejų šalių bei jų vaikų gyvenimo (buities) sąlygos. Nustatyta, kad tiek pas Ieškovę, tiek pas Atsakovą yra sudarytos sąlygos vaikams augti. Ieškovė turimą būstą bendruomenės pagalba, savivaldybės parama, savo jėgomis remontuoja, tvarkosi, gerina sąlygas. Atsakovas taip būstą remontuoja, prižiūri, ten buvo vaikų gyvenamoji aplinka nuo jų gimimo. Iš socialinių darbuotojų pateiktos informacijos žinoma, kad abu tėvai bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais, bendrauja su pedagogais, sveikatos priežiūros specialistais, pagal savo galimybes stengiasi pasirūpinti vaikų poreikiais. Išklausius nepilnamečių vaikų J. ir J. nuomones, matyti, kad jų santykiai su Ieškove ir Atsakovu skirtingi. Šiai dienai vaikai išreiškia norą gyventi su mama. Nurodo, kad pas mamą geresnės gyvenimo sąlygos, geresnė ugdymosi įstaiga, draugai. Gali būti tikimybė, kad vaikų išreikštas noras gyventi su mama nulemtas galimo mamos nuolaidžiavimo vaikams, jų užgaidų tenkinimo, didesnės laisvės. Nustatyta, kad mergaitėms reikalingos reguliarios psichologų, psichiatrų konsultacijos, intensyvus socialinių darbuotojų paslaugos. Tėvo ir vaikų emocinis ryšys gyvenant skyrium yra susilpnėjęs, bendravimas sumažėjęs, todėl reikalingas intensyvus darbas emocinio ryšio atstatymo linkme. Esant nurodytoms aplinkybėms išvadą teikianti institucija negalėjo pateikti galutinės išvados su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, o galutinės išvados pateikimui civilinėje byloje reikalingas visų įrodymų ištyrimas.
31. Paskesnėje - 2024 m. lapkričio 22 d. „Išvadoje civilinėje byloje dėl nepilnamečių J. B. ir J. B. interesų“ nurodoma, kad pakartotinai buvo tirtos abiejų šalių bei jų vaikų gyvenimo (buities) sąlygos. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 25 d. bendraujant su šalių dukra J. B. išsiaiškinta, jog vaiko ryšys su motina yra artimesnis nei su tėvu (vaikas išsako, kad gali mamai paatvirauti, mama paruošia gimtadienio vaišes, pasveikina su gimtadieniu, tėtis jos nesveikina, dovanų jai nedovanoja). Išklausant 2024 m. spalio 30 d. J. B. nuomonę, pasiteiravus apie santykį su mama mergaitė kalbėjo atviriau, o kalbant apie santykį su tėčiu atvirkščiai. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas išsakė, kad susipjaustė koją dėl nervų. Iš vaiko žodžių suprantama, jog vaikui nepatinka, kai tėtis rašo „visokias nesąmones“, tėtis nereaguoja į tai, kad vaikui tai nepatinka. Mergaitė nurodo, kad jos viduje labai daug skausmo, kad nelabai norėtų bendrauti su tėčiu netgi jeigu jis pasikeistų, nes jai užtenka mamos. Remiantis vaikų išsakyta nuomone, Tarnybos vertinimu, Atsakovo su dukromis emocinis ryšys yra susilpnėjęs, bendravimas yra sumažėjęs, reikalingos abiejų šalių pastangos emocinio ryšio atstatymui. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečių dukrų amžių, kai J. 17 metų, o J. 14 metų, jų išsakytą nuomonę ir argumentus, į nepilnametės J. B. sveikatos būklę, Tarnybos vertinimu, vaikų J. B. ir J. B. gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškove atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, nes tai būtų stabilumo ir saugumo garantas leidžiantis jaustis vaikams geriau ir gali pagerinti vaikų emocinę sveikatą.
32. Siekiant įvertinti vaikų interesų atitikimą nustatant jų gyvenamąją vietą buvo tirti ir kiti vaikų bendros priežiūros, sveikatos priežiūros, išsilavinimo užtikrinimo ir kiti aspektai.
33. Byloje apklausta liudytoja S. G. kaip psichologijos- psichiatrijos specialistė paaiškino, kad ji bendravo su J. B. kuomet ji buvo pristatyta į ligoninę dėl (duomenys neskelbtini) ir gydėsi ligonėje 2023 m. gruodžio – 2024 m. vasario mėnesiais. Būnant gydymosi įstaigoje J. lankė abu tėvai, domėjosi jos sveikata, J. su abiem tėvais bendravo noriai, nesimatė, kad kuris iš tėvų darytų neigiamą įtaką. Jos manymu šioje situacijoje J. kaip paauglė turėtų augti (gyventi) su mama, o tėvas su dukra turėtų maksimaliai bendrauti.
34. Apklausta liudytoja E. P. kaip mokyklos, kurioje mokosi (mokėsi) šalių vaikai, direktoriaus pavaduotoja ugdymui paaiškino, kad J. baigė mokyklą ir išvyko studijuoti, o J. šiuo metu dėl sveikatos būklės yra akademinėse atostogose. Mergaitėms besimokinant mokykloje jų mama nuolat domėjosi jų pasiekimais, bendradarbiaudavo, informuodavo apie priežastis, jei mergaitės negalėdavo atvykti į mokyklą. Jai susidarė įspūdis, kad mama mergaitėmis net per daug rūpinasi, galimai joms nuolaidžiauja, kas liečia ugdymą jautėsi, kad iš motinos trūkdavo griežtumo. Tėvas mergaičių pažangumu ir pasiekimais domėjosi nereguliariai, kartais kartą į mėnesį, o kartais ir rečiau.
35. Iš bylos duomenų taip pat žinoma, kad J. B. turi (duomenys neskelbtini)sutrikimų, jai ne kartą buvo teiktos sveikatos priežiūros bei psichiatro-psichologo konsultacijos. Būtent šiais sveikatos sutrikimais labiausiai rūpinasi vaiko motina, užtikrina teikiamas rekomendacijas dėl gydymo, lankymosi pas specialistus reguliarumą.
36. Apibendrindamas bylos nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, remdamasis jų visetu, teismas laiko nustatytu, kad šalių vaikai yra pakankamo amžiaus kuomet gali išdėstyti savo nuomonę dėl savo gyvenamosios vietos tėvams gyvenant atskirai ir jos bylos nagrinėjimo metu ne kartą išreiškė norą, kad jų gyvenamoji vieta liktų su mama, tai yra taip kaip yra dabar. Iš mergaičių išdėstytų teiginių matyti, kad jos prie motinos yra labiau prisirišę, su mama praleidžia didžiąją dalį laiko, todėl situacijos keisti nenori. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šalių vaikai yra merginos, pasiekusios paauglystę ar brandą, todėl vertintina, kad vien šiuo aspektu gyvenimas su motina, kuria gali pasitikėti ir atsiverti sprendžiant su moteriško gyvenimo situacijomis, vaikams būtų daug palankesnis. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių vaikai jau beveik trejus metus gyvena kartu su motina, prie gyvenimo sąlygų yra įpratusios, prie motinos merginos yra labai prisirišusios, todėl tokių sąlygų keitimas prieš vaikų valią, teismo vertinimu, neatitiktų jų geros savijautos ir būklės, sukeltų sumaištį ir prieštaravimus jų tolimesniame gyvenime. Nors pagal bylos duomenis abu tėvai stengiasi rūpintis vaikais, domėtis jų pasiekimais, sveikata bei kitais gyvenimo aspektais, tačiau vertintina, kad Atsakovo domėjimasis vaikais ir rūpinimasis jais yra daugiau epizodinis, tuo tarpu Ieškovė užtikrina nuolatinį, o net kai kuriais kartais ir perdėtą, rūpinimąsi vaikais.
37. Remdamasis nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad J. B. ir J. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausia atitiktų vaikų interesus, todėl tenkintinas Ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. gyvenamąją vietą su ieškove A. B. (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).
38. Atitinkamai atmestinas Atsakovo priešieškiniu teiktas reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo bei priteisti išlaikymą vaikams iš Ieškovės.
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
Motyvuojamoji dalis
39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinės teisės normos – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
40. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
42. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodo, kad jos skaičiavimais vienam vaikui išlaikyti per mėnesį šiuo metu reikia 800 Eur sumos, o kitam 700 Eur sumos, todėl prašo priteisti iš Atsakovo vaikams išlaikyti bent po 350 Eur kas mėnesį mokamomis įmokomis.
43. Ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu patikslino, kad J. B. poreikius, atsižvelgiant į tai, kad ji vyksta mokytis į Kauną mėnesinius poreikius sudaro lėšos kelionėms į Kauną ir atgal 130 Eur, maistui virš 300 Eur, mokesčiui už bendrabutį 40 Eur, šokių būreliui 40 Eur, vaistams apie 20 Eur, drabužiams iki 70 Eur, išvykoms 30 Eur, higienos priemonėms apie 20-30 Eur, mokyklos reikmenims apie 20 Eur, Eur, telefonui, kuris paimtas išsimokėtinai su interneto paslauga 40 Eur, taip pat turi išlaidų kurui dukrą nuvežant į autobusų stotį Rokiškyje.
44. J. B. poreikius sudaro maistas apie 300 Eur mėnesiui, kuro išlaidos vežant dukrą 120 Eur, apranga apie 70 Eur, edukacinės priemonės vaikams su spec. poreikiais 40 Eur, vaistai 20 Eur, higienos priemonės 20-30 Eur, gimtadieniai ir pramogos apie 20 Eur, telefonas, kuris paimtas išsimokėtinai su interneto paslauga 40 Eur. Taip pat nurodo, kad gali atsirasti išlaidų kitiems iš anksto nenumatytiems poreikiams. Taip pat į vaikų poreikius reikėtų įskaičiuoti jiems ten kančias pragyvenimo (mokesčių), gerbūvio ir gyvenamosios vietos išlaikymo paslaugas.
45. Atsakovas nurodė sutinkantis, kad vaikams reikalingas išlaikymas, tačiau jo nuomone pakankamas išlaikymo dydis būtų 100 Eur kiekvienam vaikui. Būtent tokį išlaikymo dydį jis prašė priteisti iš Ieškovės tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.
Žemesnės instancijos teismas
46. Teismo vertinimu Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir reikalingos vaikų išlaikymo sumos nėra aiškiai per didelės, nurodyti detalūs poreikiai, kurie nėra aiškiai užaukštinti, ir atitinka realią situaciją.
47. Pažymėtina, kad prašomas išlaikymo dydis, jį proporcingai teikiant abiems iš tėvų sudarytų kiekvienam vaikui apie 700 Eur per mėnesį, kas atitiktų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį, su kurio dydžiu daugeliu teismų praktikoje yra siejamas vienam vaikui priteistinas orientacinis išlaikymo dydis. Atsižvelgtina, kad 2024 metais, tai yra ieškinio pateikimo dieną MMA buvo 708,4 Eur (atskaičius mokesčius)), o bylos nagrinėjimo dieną, tai yra 2025 metais jis pakilo iki 777 Eur (atskaičius mokesčius).
48. Be to, vertintina ir tai, kad teismui nustačius gyvenamąją vietą su Ieškove , Atsakovui iš esmės tektų tik teikti išlaikymą vaikams nustatyta fiksuota suma, tuo tarpu Ieškovė, su kuria nustatytina vaikų gyvenamoji vieta, prie vaikų išlaikymo prisidės ne tik pinigine suma, tačiau ir kasdieniu vaikų rūpinimusi bei jų poreikių užtikrinimu, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikui J. B. yra nustatyti specialūs poreikiai ir jai reikalingas daug didesnis dėmesys ir laiko sąnaudos, tad laikytina, kad nagrinėjamu atveju daug didesne išlaikymo našta tenka vaikų motinai, o ne skyrium gyvenančiam vaikų tėvui.
Žemesnės instancijos teismas
49. Taip pat vertintina, kad Ieškovė taip pat būtų pajėgi teikti proporcingą išlaikymo dydį vaikams, nes šios bylos nagrinėjimo metu Ieškovė viena išlaikė vaikus už užtikrino jų poreikių tenkinimą Atsakovui neprisidedant prašomo išlaikymo dalimi.
50. Nors Atsakovas nurodė, kad gauna nedideles pajamas, dirba nepilnu darbo krūviu, tačiau tai, teismo vertinimu, jo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą vaikams. Be to, atsižvelgtina, kad Atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo gaunamas pajamas (apie 600 Eur per mėnesį) nėra visiškai teisingos, o esant poreikiui jis turi galimybę gauti ir didesnio dydžio pajamas. Kaip to įrodymu laikytinas Atsakovo gebėjimas vien tik šios bylos nagrinėjimui skirti 7 642,03 Eur dydžio išlaidas bylinėjimuisi (2023 m. kovo 4 d. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje).
51. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant tiek į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį ir jų galimybę teikti išlaikymą vaikams, taip pat į tai, kad Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, yra dirbantis, taip pat turintis galimybę gauti didesnes pajamas, tai yra turi galimybę proporcingai savo turtinei padėčiai teikti pakankamą ir būtiną išlaikymą vaikams, taip pat įvertinant, kad vaikai jau yra pakankamai brandaus amžiaus ir jų poreikiai iš esmės yra didesni nei mažesnio amžiaus vaikų, todėl teismo vertinimu, Ieškovės nurodomas kaip reikalingas išlaikymas vaikams, iš tai yra po 700 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui yra atitinkantis realias vaikų poreikių būtinybes bei atitinkantis vaiko interesą gauti būtiną išlaikymą siekiant užtikrinti jų tinkamą vystymąsi ir ugdymą.
52. Ieškovė nurodė, kad gauna Valstybės vaikams skiriamas išmokas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad priteistinas vaikams išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas šių išmokų dalimi.
53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
54. Teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką vertina, kad nagrinėjamu atveju nustačius bendrą vaikams reikalingą išlaikymo dydį, kuris šios bylos kontekste įvertintas 700 Eur suma kiekvienam vaikui, mažintinas Valstybės vaikui teikiamų išmokų dalimi. Šiai dienai kiekvienam vaikui mokami vaiko pinigai yra 122,5 Eur, be to, Valstybė taip pat moka papildomą 72,1 euro dydžio išmoką prie vaiko pinigų visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad būtent tokia papildoma išmoka mokama J. B., kuriai yra nustatyta negalia. Atsižvelgiant į tai nurodytomis dalimis mažintinas bendras prašomas išlaikymo dydis ir laikytina, kad jis yra J. B. atžvilgiu (700 Eur – 122,5 Eur = 577,5 Eur) 577,5 Eur, o J. B. atžvilgiu (700 Eur – 122,5 Eur – 72,1 Eur = 505,4 Eur).
55. Remiantis tuo kas išdėstyta iš Atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. B. ir J. B., jį paskaičiuojant sekančiai: bendrą vaikams reikalingą išlaikymo dydį sumažinus Valstybės vaikams teikiamų išmokų dalimi ir ją padalinus šalims proporcingai lygiomis dalimis. Atitinkamai J. B. priteistinas išlaikymas (700 Eur – 122,5 Eur / 2 = 288,5 Eur) skaičiuotiną sumą suapvalinus po 290 Eur dydžio mokamomis periodinėmis išmokomis. J. B. priteistinas išlaikymas (700 Eur – 122,5 Eur - 72,1 Eur / 2 = 252,7 Eur) skaičiuotiną sumą suapvalinus po 250 Eur dydžio mokamomis periodinėmis išmokomis.
56. Paskaičiuotos iš Atsakovo priteistinos išlaikymo išmokos vaikams skaičiuotinos nuo 2023 m. gegužės 8 d., tai yra nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, šias sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių vaikų motiną, tai yra Ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu nurodytina, kad priteistą išlaikymo sumą Atsakovas turėtų pervesti į atsakovės nurodytą sąskaitą.
57. Šalims taip pat išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko tėvų arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).
58. Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
59. Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovo 3300 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (iki 2024 m. gegužės 8 d.), tai yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 19 mėnesių.
60. Teismo posėdžio metu Ieškovė nurodė, kad su Atsakovu pradėjo gyventi atskirai ir Atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio išlaikymo vaikams neteikė arba teikė nereguliariai. Atsakovas kažkiek prisidėdavo prie vaikų išlaikymo jai pervesdamas vaikų išlaikymui skirtas pinigų sumas, todėl sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti sumažintas šia dalimi.
61. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su šiuo Ieškovės ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo nesutinka. Nurodė, kad 2022 metais Ieškovei buvo pervesta 600 Eur, 2023 metais į Ieškovės sąskaitą pervedė 300 Eur ir duodavo ieškovei grynųjų pinigų, 2024 metais pavedimais per banką reguliariai kas mėnesį pervesdavo po 200 Eur ir į Ieškovei priklausančią sąskaitą pervedė 1000 Eur. Taip pat pridėjo elektroninės parduotuvės užsakymų nuotraukas, iš kurių matyti, kad pirko vaikams drabužius, batus, papuošalus ir kitus daiktus. Skyrė lėšų grynais pinigais vaikams ir smulkioms išlaidoms, palaikė nuolatinį ryšį su dukromis, leido laisvalaikį, gamino maistą ir pan., todėl mano, kad išlaikymo skola susidaryti negalėjo.
62. Vertindamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į šio klausimo išsprendimo įstatyminį reglamentavimą. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalies įtvirtintomis nuostatomis. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, tai yra teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
63. Ieškovė nurodo ir prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su Ieškove santykiai buvo pašliję, todėl jis buvo priverstas išeiti iš namų ir po kelis mėnesius gyventi pas tėvą Rokiškyje. Ieškovė 2023 m. gegužės mėn. įgijo gyvenamąjį būstą išsikraustė iš jo.
64. Iš prie atsiliepimo į ieškinį pridedamų Atsakovo banko išrašų ir jų detalizacijos matyti, kad Atsakovas Ieškovei lėšas vaikams išlaikyti pervesdavo jau nuo 2021 metų. 2021 m. pervedė 1969 Eur. 2022 m. sausio - vasario mėnesiais pervedė 600 Eur. 2023 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais pervedė 300 Eur. 2024 m. nuo sausio mėn. - iki gegužės 6 d. pervedė 1000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
65. Teismo vertinimu Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams jį skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo mėn. laikytinas pagrįstu, nes iš paminėtų bylos aplinkybių žinoma, kad Atsakovas su Ieškove kartu beveik kartu nebegyveno, o Ieškovei lėšas vaikams išlaikyti atskirais laikotarpiais pervesdavo jau nuo 2021 metų, tai yra nereguliariai vykdė savo kaip tėvo pareigą išlaikyti vaikus.
66. Nustatant išlaikymo įsiskolinimo sumą, teismas atsižvelgia, kad skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą pagal jau nustatytą ir priteistiną išlaikymo dydį, tai yra J. B. po 290 Eur per mėnesį, o J. B. po 250 Eur per mėnesį, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. gegužės 8 d. (19 mėnesių) išlaikymo įsiskolinimas vienam vaikui sudarytų, atitinkamai J. B. atžvilgiu (19 x 290 Eur = 5510 Eur) 5510 Eur, o J. B. atžvilgiu (19 x 250 Eur = 4750 Eur) 4750 Eur. Tuo tarpu Ieškovė prašo iš esmės ženkliai mažesnės išlaikymo įsiskolinimo sumos, tai yra 3300 Eur kiekvienam vaikui, todėl nelaikytina, kad prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma yra aiškiai per didelė.
67. Be to, Ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė sutikimą, kad priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma galėtų būti mažinama ta suma, kurią Atsakovas pervedė į jos banko sąskaitą šiuos pinigus skirdamas vaikų išlaikymui. Kaip minėta, iš Atsakovo pateiktos banko sąskaitos detalizacijos matyti, kad Atsakovas Ieškovei nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos (iki 2024 m. gegužės 8 d.) pervedė abiems vaikams išlaikyti viso 1300 Eur. Iš to seka, kad nurodyta suma, tai yra atitinkamai kiekvienam vaikui po 650 Eur, Atsakovas prisidėjo prie dukrų išlaikymo, todėl tokia suma mažintinas priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydis, priteisiant iš Atsakovo kiekvieno vaiko atžvilgiu po (3300 Eur - 650 Eur = 2650 Eur) 2650 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (bendra priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma 5300 Eur).
68. Atsakovas nurodo, kad jau gyvenant atskirai su Ieškove dukroms teikdavo ir kitokio pobūdžio išlaikymą, nupirkdavo joms reikalingų daiktų, turėdavo išlaidų dukrų išlaikymui, kuomet dukros viešėdavo pas jį, ar su jomis leisdavo laisvalaikį, todėl iš jo apskritai neturėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Teismo vertinimu, Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis turėjo išlaidų, kurios buvo skirtos jo vaikams, tačiau, teismas jų tiksliai apskaičiuoti negali. Be to, įvertintina ir tai, kad atsižvelgiant į priteistiną išlaikymo dydį, Ieškovė iš esmės prašo ženkliai mažesnės išlaikymo įsiskolinimo sumos, į kurios (nepriteistos ir neprašytos priteisti) išlaikymo sumos dalį būtent ir gali būti įskaitomos Atsakovo turėtos papildomos lėšos vaikams išlaikyti, todėl Atsakovo motyvas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo atmestinas.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
69. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).
70. Nagrinėjamu atveju ieškovė sutinka, kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę bendrauti su dukromis ir siūlo nustatyti laisvą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, iš esmės nurodydama ir prašydama patvirtinti, kad skyrium gyvenantis tėvas D. B. dalyvaus vaikų J. B. ir J. B. auklėjime ir bendraus su jomis neribotai, susitikimų laiką ir vietą kaskart suderinant žodiniu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus.
Žemesnės instancijos teismas
71. Tuo tarpu atsakovas tik iš dalies sutinka su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, 2024 m. gruodžio 4 d. pateiktoje rašytinėje nuomonė nurodydamas, kad šalims nepavyksta taikiai bendrauti ir paskirstyti bendravimo su vaikais laiką taip, kad Atsakovas neliktų nuošalyje ir turėtų galimybę aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl vaikams svarbių gyvenimo įvykių, todėl siūlo nustatyti aiškiai apibrėžtą bendravimo tvarką su jauniausiąja dukra J., o, atsižvelgus į tai, kad J. netrukus sukaks 18 metų, su ja nustatyti laisvą bendravimo tvarką.
72. Atsakovas pateiktoje nuomonėje siūlo nustatyti jo, kaip vaikų tėvo bendravimo su dukromis J. B. ir J. B. tvarką šiomis sąlygomis:
Tėvas su dukra J. B. iki jos pilnametystės bendrauja laisva vaiko ir tėvo valia, susitikimo su vaiku laiką su vaiko mama suderinęs prieš 2 (dvi) dienas iki numatomo susitikimo su dukra;
Tėvas su dukra J. B. iki jos pilnametystės bendrauja tokia tvarka:
1) Tėvas su dukra bendrauja metų lyginių savaičių pasirinktinai dvi dienas nepertraukiamai, susitikimo su vaiku laiką su vaiko mama suderinęs prieš 7 (septynias) dienas iki numatomo susitikimo su dukra, atvežant vaiko mamai vaiką į tėvo gyvenamąją vietą iš anksto sutartą dieną iki 10 val., o vaikų tėvas grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 21 val.;
2) Tėvas turi teisę bendrauti su dukra metų nelyginių savaičių ne mažiau, negu 10 (dešimt) valandų, pasirinktinai du vakarus arba vieną dieną, susitikimo su vaiku laiką su vaiko mama suderinęs prieš 2 (dvi) dienas iki numatomo susitikimo su dukra, tomis dienomis vaiko mama atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą iš anksto sutartą dieną ir valandą, o vaiko tėvas grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą iš anksto sutartą valandą;
3) Tėvas su dukra bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais per moksleivių rudens atostogas, vaiko mama atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą pirmos atostogų dienos išvakarėse 17 val., o vaiko tėvas grąžina vaiką pirmą darbo dieną po rudens atostogų pabaigos į vaiko ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val.;
4) Tėvas su dukra bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per moksleivių žiemos atostogas, Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.), vaiko mama atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir pirmą darbo dieną po žiemos atostogų pabaigos vaiko tėvas grąžina vaiką į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val.;
5) Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais per moksleivių pavasario (Šv. Velykų) atostogas, vaiko mama atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmos dienos išvakarėse (šeštadienį) 9 val. ir pirmą darbo dieną po pavasario atostogų pabaigos vaiko tėvas grąžina vaiką į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val.;
6) Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais metais per mokyklines vasaros atostogas nepertraukiamai 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, su galimybe jas skaidyti dalimis. Apie konkrečias savaites, kurias tėvas atostogaus su vaiku, jis informuoja vaiko mamą ne vėliau nei likus 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki atitinkamų atostogų pradžios. Vaiko mama atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą atostogoms jų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val., o vaiko tėvas grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 17 val. Atitinkamai vaiko mama turi teisę atostogauti su dukra vasaros metu nepertraukiamai 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, su galimybe jas skaidyti dalimis. Apie konkrečias savaites, kurias mama atostogaus su dukra, ji informuoja vaiko tėvą ne vėliau nei likus 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki atitinkamų atostogų pradžios. Tuo metu tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma;
7) Tėvas su vaiku bendrauja kasmet per Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), jei tai nesutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu, vaiko mama atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą šventinį sekmadienį 10 val., o vaiko tėvas grąžina vaiką sekančią darbo dieną į vaiko ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val. Atitinkamai kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį) vaikas praleidžia su mama;
8) Tėvas su dukra bendrauja per vaiko gimtadienį kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, vaiko mama atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val., o vaiko tėvas grąžina vaiką sekančią po gimtadienio dieną į vaiko ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais savo gimtadienį dukra praleidžia su mama;
9) Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais metais per tėvo gimtadienį, vaiko mama atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val., o vaiko tėvas grąžina vaiką sekančią po gimtadienio dieną į vaiko ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val. Atitinkamai kiekvienais metais mamos gimtadienį dukra praleidžia su mama;
10) Tėvas bendrauja su dukra kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1-ąją vaiko ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau, kaip 2 (dvi) valandas ne ugdymo įstaigoje. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ne ugdymo įstaigoje tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau, kaip likus 7 (septynioms) dienoms iki šventės;
11) Vaiko susirgimo atveju, vaiko mama privalo nedelsiant informuoti vaiko tėvą apie vaiko ligą. Vaikui susirgus buvimo pas tėvą metu, tėvas privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaiko mamą ir užtikinti vaiko gydymą arba kreiptis į gydymo įstaigą ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą pasibaigus tėvo bendravimo su vaiku laikui, išskyrus tuos atvejus, kai vaikui nustatytas lovos režimas, diagnozuota užkrečiama liga arba vaikui yra pakilusi 38 laipsnių ar didesnė temperatūra. Vaiko ligos atveju vaikui esant gydymo įstaigos stacionare, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku gydymo įstaigoje pagal gydymo įstaigos nustatytas taisykles;
12) Šalių susitarimu tėvas su dukra gali bendrauti ir kitu, aukščiau neaptartu laiku, susitikimo su vaiku laiką su vaikų mama suderinęs prieš 2 (dvi) dienas iki numatomo susitikimo su vaiku;
13) Tomis dienomis, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, su vaiku nesantis tėvas turi teisę bendrauti su dukra telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis, o kitas iš tėvų, pas kurį vaikas tuo metu yra, privalo užtikrinti tokią galimybę nuo 18 val. iki 20 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama);
14) Visos aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos apimtyje vaiko mama įpareigojama teikti vaiko tėvui visą jai žinomą informaciją apie dukros mokymąsi bei sveikatą;
15) Kiekvienas iš tėvų įpareigojamas informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su vaiku klausimais ir/ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą;
16) Vaiko mama įpareigojama ne vėliau, kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų informuoti vaiko tėvą apie numatomą vaiko gyvenamosios vietos, gydymo, vaiko ugdymo ir papildomo užklasinio ugdymo įstaigos pasikeitimą;
17) Visus sprendimus, susijusius su dukros sveikata bei ugdymu, tėvai priima išimtinai abiejų tėvų susitarimu, nei vienas iš tėvų negali priimti vienašališko sprendimo dėl bet kokio vaiko gydymo ar ugdymosi klausimo negavęs kito tėvo raštiško pritarimo, kuris gali būti išreikštas bet kokiomis telekomunikacinėmis priemonėmis.
73. Atsakovė pateikė savo nuomonę dėl Atsakovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos, kurioje nurodė neprieštaraujanti, kad būtų nustatyta detali Atsakovo bendravimo tvarka su dukra J. B.. Tuo pačiu pabrėžė, kad Atsakovas gali bendrauti su dukromis tik tokiu atveju, jei jos pačios to nori, jei dukros nenori bendrauti su Atsakovu, tai joks teismo sprendimas jų neprivers to daryti. Nesutinka su pasiūlytos bendravimo tvarkos 1-9 punktuose nurodyta nuostata, kad ji privalo atvežti dukrą į tėvo gyvenamąją vietą, t. y. Atsakovas pats turi pasirūpinti nepilnametės dukros pasiėmimu ir jos grąžinimu į gyvenamąją vietą. Nesutinka su pasiūlytos bendravimo tvarkos nuostata, kad Ieškovė <... privalo nedelsiant informuoti vaiko tėvą ...>, nes Atsakovas pats turi galimybes ir jomis naudojasi, nors ir nekorektiškai, gauti informaciją apie dukrų sveikatos būkles. Nesutinka su pasiūlytos bendravimo tvarkos 13-16 punktų formuluotėmis, kuriose Ieškovė yra įpareigojama kažką atlikti, nes nenori Atsakovui tarnauti ir gyventi pagal jo kuriamas taisykles. Taip pat nurodo, kad pasiūlytos bendravimo tvarkos 17 punktas yra ydingas iš esmės, nes nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su Ieškove, sprendimus dėl nepilnamečių vaikų poreikių ir jų gydymo priims Ieškovė, t. y. su nurodytu punktu Ieškovė nesutinka visiškai.
74. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą (2024 m. gruodžio 11 d. Nr. 75D-13519), kurioje pateikė savo poziciją dėl šalių siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos. Nurodė, kad remiantis į bylą pateiktais duomenimis - 2024 m. birželio 12 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl vaiko nuomonės išklausymo Nr. 1TSD- 4313, duomenimis apie J. B. sveikatą, 2024 m. lapkričio 28 d. ir gruodžio 4 d. atvejo aprašymu, 2024 m. gruodžio 10 d. pakartotinai išklausyta J. B. nuomone, daroma išvada, kad civilinėje byloje nustatant Atsakovo bendravimo su dukra tvarką, labai svarbu atsižvelgti į ne kartą išsakytą vaiko nenorą bendrauti su tėčiu ir, kad tas vaiko nenoras galimai formuojasi dėl Atsakovo elgesio, kuris vaikui akivaizdžiai nepatinka. Taip pat svarbu įvertinti vaikui nustatytas diagnozes, laikytis gydymo įstaigos pateiktų rekomendacijų, kurios yra parengtos tam, kad vaikas kaip įmanoma greičiau pradėtų sveikti. Iš turimų duomenų matyti, jog Atsakovas galimai nesupranta vaiko ligos rimtumo, nėra įsigilinęs ir neatsižvelgia į gydymo įstaigos pateiktas rekomendacijas tokias kaip, kad būtina užtikrinti vaikui kiek įmanoma aplinkos stabilumą, apie pokyčius informuoti iš anksto, neįtraukti vaiko į konfliktus, stengtis suprasti vaiko poreikius, kalbėti ramesniu balso tonu. Fiksuoti duomenys, kad vaikui būnant psichologo kabinete, tėvas įsiveržė į jį konsultacijos metu, nepaisydamas vaiko interesų ir tokiu būdu sukeldamas konfliktą, sukėlė vaikui neigiamas emocijas, sutrikdė pačią konsultaciją. Psichologo konsultacijos yra rekomenduotos vaikui 1 kartą per savaitę, o po tokio Atsakovo elgesio, vaikas svarsto jų nebelankyti, galimai jaučiasi nesaugiai. Taip pat pastebėta, jog J. nerimą sukelia ir tai, jog ji galvoti, kad tėtis ją ir mamą gali persekioti. Pažymima, kad labai svarbu įvertinti ir vaiko sudarytą savisaugos planą, atkreipti dėmesį į tai, kad kaip įspėjamuosius (duomenys neskelbtini)ženklus mergaitė nurodė piktą nuotaiką, nenorą bendrauti, konfliktus su tėčiu.
75. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus duomenis ir nustatytas aplinkybes išvadą teikiančios institucijos manymu, Atsakovo siūlomi bendravimo tvarkos 1-9 punktai turėti būti pakoreguoti, atsižvelgiant į vaiko ligą ir amžių, todėl tik vaikui sutikus, nurodytas bendravimo su vaiku būdas būtų galimas. Taip pat rekomenduotina tėvui pačiam atvykti pas vaiką į jo gyvenamąją ir pasiimti bendravimui vaiką, o po bendravimo nustatyti, kad vaiką į jo gyvenamąją vietą parsiveža Ieškovė. Siūlomos bendravimo tvarkos 10 punktas taip pat gali būti įgyvendinamas tik atsižvelgiant į vaiko norą. 11 punktas neatitinka geriausių vaiko interesų, nes svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikas sirgdamas saugiau jaučiasi su mama (Vaiko savisaugos planas). 12 punktas vaiko interesams neprieštarauja. 13 punktas gali būti įgyvendinamas tik vaikui sutikus. 14 punktas taip pat galėtų būti koreguotinas, numatant, kad vaiko mama įsipareigoja teikti vaiko tėvui tik tą informaciją, kuri jam nėra iš karto laisvai prieinama. 15-17 punktai gali būti nustatyti, nes jie vaiko interesams neprieštarauja.
76. Išvadą teikianti institucija įvertinusi, kad J. B. iki pilnametystės yra likę keli mėnesiai, mano, kad Atsakovo prašymas nustatyti, kad jis su dukra J. B. iki jos pilnametystės bendrauja laisva vaiko ir tėvo valia, susitikimo su vaiku laiką su vaiko mama suderinęs prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo su dukra, vaiko interesams neprieštarauja.
77. Spręsdamas klausimą susijusį su skyrium gyvensiančio vaikų tėvo bendravimo su dukterimi J. B. klausimą teismas atsižvelgia, kad dėl to ginčo nėra, J. jau yra beveik pilnametė, todėl atsižvelgiant į šalių poziciją, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo nustatytas nustatant, kad bendravimas vyks laisva vaiko ir tėvo valia, susitikimo su vaiku laiką su vaiko motina suderinus prieš pora dienų iki numatomo susitikimo su dukra, laikytinas tinkamu ir atitinkančiu tiek šalių valią, tiek vaiko interesus, todėl nustatytina būtent tokia, Atsakovo su dukra J. B., bendravimo tvarka.
78. Išsprendžiant šalių ginčą, susijusį su Atsakovo bendravimo tvarkos nustatymu su šalių dukra J. B., teismas iš esmės atsižvelgia, kad nustačius detalesnę bendravimo tvarką vaikų tėvams bus aiškiau kokiais laikotarpiais skyrium gyvenantis tėvas galėtų praleisti laiką su dukra, todėl nustatytina Atsakovo pasiūlyta detali jo bendravimo su dukra J. tvarka, šioje tvarkoje padarant pakeitimus, kurie nevisiškai atitinka vaiko interesą, taip pat atsižvelgus į procese dalyvaujančių šalių, bei išvadą teikiančios institucijos pastebėjimus, pateiktą informaciją apie J. B. sveiktos būklę.
Žemesnės instancijos teismas
79. Teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad J. B. jau yra sulaukusi paauglystės ir galinti formuoti pakankamai savarankišką nuomonę dėl savo poreikių ir interesų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad J. B. yra diagnozuoti su (duomenys neskelbtini)susiję sutrikimai, kuriems esant, prieš jos valią atliekami veiksmai, galėtų dar labiau pabloginti jos būklę, todėl Atsakovo siūlomos tvarkos punktai (1-11 punktai) susiję su Atsakovo teise praleisti laiką su dukra ar bendrauti su ja vykdytini tik esant išreikštam vaiko sutikimui, todėl nurodyti bendravimo punktai koreguotini.
80. Institucija teikianti išvadą rekomenduoja tėvui pačiam atvykti pas vaiką į jo gyvenamąją ir pasiimti bendravimui vaiką, o po bendravimo nustatyti, kad vaiką į jo gyvenamąją vietą parsiveža Ieškovė. Ieškovė apskritai nesutinka nuvežti ar pasiimti dukrą pas tėvą. Tuo tarpu teismas atsižvelgia į tai, kad Ieškovė teismo posėdžio metu ne kartą išreiškė poziciją, kad ji Atsakovo neįsileis į savo namus, todėl, teismo vertinimu, siekiant tėvus rūpintis ir dėti pastangas vaiko bendravimui su abiem tėvais paliktina siūlomoje tvarkoje nuostata, kad tvarkoje nustatytu laiku būtent vaiko motina atveža ar kitaip užtikrina vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą, o vaiko tėvas užtikrina vaiko grąžinimą į jo gyvenamąją vietą.
81. Ieškovė nurodė, kad ji nesutinka su siūlomoje bendravimo tvarkoje nustatytomis formuluotėmis, kad ji „privalo nedelsiant informuoti vaiko tėvą“ apie vaiko ligas ir pan. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad bendravimo tvarkos 11 punktas neatitinka geriausių vaiko interesų, nes svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikas sirgdamas saugiau jaučiasi su mama (Vaiko savisaugos planas). Tuo tarpu teismas vertina, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę žinoti apie vaiko ligas, todėl tokia informacija tėvai turėtų dalintis. Taip pat bendravimo tvarkos 11 punktas koreguotinas, kad tėvai neprivalo „nedelsiant“ informuoti vienas kitą apie vaiko ligą, tačiau tą turėtų daryti esant protingam terminui atsižvelgiant į vaiko interesus. Taipogi vertinant, kad vaikui saugiau su mama, vaikui apsirgus esant pas tėvą, atsižvelgiant į ligos pobūdį ir galimybę tai padaryti, jis turėtų būti gražintas nelaukiant bendravimo termino pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
82. Teismo vertinimu bendravimo tvarkos 12 punktas vaiko interesams neprieštarauja. Tuo tarpu bendravimo tvarkos13 punktas įpareigojantis užtikrinti vaikui nustatytu laiku turėti įjungtą komunikacijos įrenginį, vertinant, kad vaikas pats suvokia komunikacijos įrenginių naudojimosi galimybes, todėl tokia galimybė įgyvendintina tik vaikui sutikus.
83. Vertinant tai, kad Atsakovas turi galimybę prisijungti prie vaiko pažangumo dienyno, prie vaiko elektroninės sveikatos sistemos duomenų, todėl Atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos 14 punktas įpareigojantis Ieškovę teikti visą jai žinomą informaciją dukros mokymąsi bei sveikatą laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant ir į išvadą teikiančios institucijos pastabas šis punktas koreguotinas nurodant, kad vaiko mama įsipareigotina teikti vaiko tėvui tik esminę informaciją apie vaiko mokymąsi bei sveikatą, kuri jam nėra laisvai prieinama.
84. Teismo vertinimu bendravimo tvarkos 15-16 įpareigojantys teikti informaciją apie vaiko komunikavimo kontaktų, gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ir kt. pasikeitimus atitinka tėvų teisę tokią informaciją žinoti, todėl šie punktai laikytini vaiko interesams neprieštaraujantys ir tvirtintini.
85. Siūlomos bendravimo tvarkos 17 punktas, draudžiantis vienam iš tėvų priimti bet kokius sprendimus susijusius su vaiko ugdymu ar gydymu negavus kito tėvo raštiško pritarimo laikytinas prieštaraujančiu tiek motinos, tiek vaiko interesams. Vertintina, kad motina, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta turi užtikrinti pagal poreikį vaiko ugdymą ir gydymą savo nuožiūra, o apie tai tik informuoti vaiko tėvą, kas nustatyta bendravimo tvarkos 14, 16 punktuose. Atsižvelgiant į tai šis punktas šalintinas iš siūlomos bendravimo tvarkos.
86. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms dėl bendravimo su vaiku tvarkos, jos turi teisę šią tvarką keisti bendru sutarimu, o esant ginčui, kreiptis į teismą dėl šios tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87. Išsprendus ieškiniu bei priešieškiniu keliamus reikalavimus bei paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas atsižvelgia į įstatyminį šių išlaidų atlyginimo reguliavimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
88. Nustatant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį atsižvelgiama į tai, kad Ieškovė reiškė atskirus reikalavimus: neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių neturtinio pobūdžio reikalavimų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), bei turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo vaikui ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl turto padalinimo. Teismo vertinimu Ieškovės reikšti neturtinio pobūdžio reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi. Tuo tarpu Ieškovės reikštus turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas mažino, tačiau tik ta dalimi, kuria Ieškovei jau buvo pervestos lėšos vaikams išlaikyti bei Valstybės teikiamų išmokų vaikams dalimi. Ieškovė dėl minėtų lėšų, mažinančių priteistinas sumas, gavimo neprieštaravo ir jas gavusi pripažino bei tuo pačiu neprieštaravo, kad tokiomis dalimis būtų mažinamos prašomos priteisti sumos. Iš to seka, kad Ieškovės reiškiami reikalavimai iš esmės buvo patenkinti pilna apimtimi.
89. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-11021 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Ieškovei šioje byloje buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ją apmokant 100 procentų. Taip pat Ieškovė byloje 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
90. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudarė (ieškinio pateikimo dienai taikant 146,10 proc. vartotojų kainų indeksą): neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių kitų neturtinio pobūdžio reikalavimų apmokestinamas 111,00 Eur žyminiu mokesčiu; turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo (skaičiuojant nuo patenkintos reikalavimo sumos (12 x 250 Eur = 3000 Eur; 12 x 290 Eur = 3480 Eur; bendra suma 6480 Eur), kuris apmokestinamas 146,00 Eur žyminiu mokesčiu ir turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (skaičiuojant nuo patenkintos reikalavimo sumos – 5300 Eur), kuris apmokestinamas 119,00 Eur žyminiu mokesčiu. Be to, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo Ieškovei, yra paskaičiuota 504,66 Eur išlaidų suma, kurią Valstybė sumokėjo advokatui už Ieškovės atstovavimą šios bylos procese (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2024 m. gruodžio 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-13091). Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidas sudaro 8,08 Eur.
91. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, nėra, todėl įvertinus, kad Ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi iš Atsakovo Valstybei priteistinos byloje paskaičiuotos (aukščiau nurodytos) bylinėjimosi išlaidos.
92. Atsakovo priešieškinys atmestas pilna apimtimi, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš Ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės A. B. ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovo D. B. priešieškinį atmesti.
Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)bažnyčioje tarp A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo priėmusios pavardę „B.“ ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės būklės aktų įrašų biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo A. B. palikti santuokinę pavardę „B.”, atsakovui D. B. palikti pavardę „B.”.
Santuokos metu įgytą turtą - automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.
Santuokos metu įgytą turtą D. B. individualią įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.
Nustatyti nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. gyvenamąją vietą su jų motina A. B..
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 290,00 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų 00 ct), kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct), kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 300,00 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. gegužės 8 d.
Priteistų nepilnamečiams vaikams J. B. ir J. B., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Išaiškinti D. B., kad išlaikymui priteistos sumos turi būti pervedamos į asmeninę A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti sekančią atsakovo D. B. bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais bendravimo tvarką:
„Tėvas D. B. su dukra J. B. iki jos pilnametystės bendrauja laisva vaiko ir tėvo valia, susitikimo su vaiku laiką su vaiko mama suderinęs prieš 2 (dvi) dienas iki numatomo susitikimo su dukra;
Tėvas D. B. su dukra J. B. iki jos pilnametystės bendrauja tokia tvarka:
1. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas su dukra bendrauja metų lyginėmis savaitėmis pasirinktinai dvi dienas nepertraukiamai, susitikimo su vaiku laiką su vaiko mama suderinęs prieš 7 (septynias) dienas iki numatomo susitikimo su dukra, vaiko motinai atvežant ar kitaip užtikrinant vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą iš anksto sutartą dieną iki 10 val., o vaikui tėvui užtikrinant vaiko grąžinimą į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 21 val.;
2. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas su dukra bendrauja metų nelyginėmis savaitėmis ne mažiau negu 10 (dešimt) valandų pasirinktinai du vakarus arba vieną dieną, susitikimo su vaiku laiką su vaiko mama suderinęs prieš 2 (dvi) dienas iki numatomo susitikimo su dukra, tomis dienomis vaiko motinai atvežant ar kitaip užtikrinant vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą iš anksto sutartą dieną ir valandą, o vaiko tėvui užtikrinant vaiko grąžinimą į jo gyvenamąją vietą iš anksto sutartą valandą;
3. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas su dukra bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais per moksleivių rudens atostogas, vaiko motinai atvežant ar kitaip užtikrinant vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą pirmos atostogų dienos išvakarėse 17 val., o vaiko tėvui užtikrinant vaiko grąžinimą pirmą darbo dieną po rudens atostogų pabaigos į vaiko ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val.;
4. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas su dukra bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per moksleivių žiemos atostogas, Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.), vaiko motinai atvežant ar kitaip užtikrinant vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir pirmą darbo dieną po žiemos atostogų pabaigos vaiko tėvui užtikrinant vaiko grąžinimą vaiką į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val.;
5. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas su dukra bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais per moksleivių pavasario (Šv. Velykų) atostogas, vaiko motinai atvežant ar kitaip užtikrinant vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmos dienos išvakarėse (šeštadienį) 9 val. ir pirmą darbo dieną po pavasario atostogų pabaigos vaiko tėvas užtikrina vaiko grąžinimą į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val.;
6. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas su dukra bendrauja kiekvienais metais per mokyklines vasaros atostogas nepertraukiamai 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, su galimybe jas skaidyti dalimis. Apie konkrečias savaites, kurias tėvas atostogaus su vaiku, jis informuoja vaiko mamą ne vėliau nei likus 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki atitinkamų atostogų pradžios. Vaiko mama atveža ar kitaip užtikrina vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą atostogoms jų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val., o vaiko tėvas užtikrina vaiko grąžinimą į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 17 val. Atitinkamai vaiko mama turi teisę atostogauti su dukra vasaros metu nepertraukiamai 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, su galimybe jas skaidyti dalimis. Apie konkrečias savaites, kurias mama atostogaus su dukra, ji informuoja vaiko tėvą ne vėliau nei likus 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki atitinkamų atostogų pradžios. Tuo metu tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma;
7. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas su dukra bendrauja kasmet per Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), jei tai nesutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu, vaiko motinai atvežant ar kitaip užtikrinant vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą šventinį sekmadienį 10 val., o vaiko tėvui užtikrinant vaiko grąžinimą sekančią darbo dieną į vaiko ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val. Atitinkamai kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį) vaikas praleidžia su mama;
8. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas su dukra bendrauja per vaiko gimtadienį kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, vaiko motinai atvežant ar kitaip užtikrinant vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val., o vaiko tėvui užtikrinant vaiko grąžinimą sekančią po gimtadienio dieną į vaiko ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais savo gimtadienį dukra praleidžia su mama;
9. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas su dukra bendrauja kiekvienais metais per tėvo gimtadienį, vaiko motinai atvežant ar kitaip užtikrinant vaiko atvykimą į tėvo gyvenamąją vietą pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val., o vaiko tėvui užtikrinant vaiko grąžinimą sekančią po gimtadienio dieną į vaiko ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą 17 val. Atitinkamai kiekvienais metais mamos gimtadienį dukra praleidžia su mama;
10. Esant išreikštam dukros sutikimui, tėvas bendrauja su dukra kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1-ąją vaiko ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau, kaip 2 (dvi) valandas ne ugdymo įstaigoje. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ne ugdymo įstaigoje tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau, kaip likus 7 (septynioms) dienoms iki šventės;
11. Vaiko susirgimo atveju, vaiko mama privalo informuoti vaiko tėvą apie vaiko ligą. Vaikui susirgus buvimo pas tėvą metu, tėvas privalo informuoti apie ligos faktą vaiko mamą ir jei tam netrukdo ligos pobūdis, užtikinti vaiko grąžinimą motinai nelaukiant bendravimo su vaiku termino pabaigos. Vaiko ligos atveju vaikui esant gydymo įstaigos stacionare, esant išreikštam vaiko sutikimui, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku gydymo įstaigoje pagal gydymo įstaigos nustatytas taisykles;
12. Šalių susitarimu tėvas su dukra gali bendrauti ir kitu, aukščiau neaptartu laiku, susitikimo su vaiku laiką su vaikų mama suderinęs prieš 2 (dvi) dienas iki numatomo susitikimo su vaiku;
13. Tomis dienomis, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, su vaiku nesantis tėvas turi teisę bendrauti su dukra telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis, o kitas iš tėvų, pas kurį vaikas tuo metu yra, vaikui sutikus turi užtikrinti tokią galimybę nuo 18 val. iki 20 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama);
14. Visos aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos apimtyje vaiko mama įpareigojama teikti vaiko tėvui esminę informaciją apie dukros mokymąsi bei sveikatą, kuri vaiko tėvui nėra laisvai prieinama;
15. Kiekvienas iš tėvų įpareigojamas informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su vaiku klausimais ir/ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą;
16. Vaiko mama įpareigojama ne vėliau, kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų informuoti vaiko tėvą apie numatomą vaiko gyvenamosios vietos, gydymo, vaiko ugdymo ir papildomo užklasinio ugdymo įstaigos pasikeitimą.“
Likusioje dalyje ieškovės ieškinio su patikslintais reikalavimais netenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei:
504,66 Eur (penki šimtai keturi eurai 66 ct) bylinėjimosi išlaidų už Ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą;
376,00 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį;
8,08 Eur (aštuoni eurai 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu.
Atsakovui išaiškinti, kad Valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas reikia sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – Luminor Bank AB, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752. Mokant priteistas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (504,66 Eur) reikalinga nurodyti įmokos kodą – „5630“ ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Mokant priteistas bylinėjimosi išlaidas už žyminį mokestį (376,00 Eur) reikalinga nurodyti įmokos kodą – „5660“ ir mokėjimo paskirtį – „bylinėjimosi išlaidos“. Mokant priteistas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą (8,08 Eur) reikalinga nurodyti įmokos kodą – „5662“ ir mokėjimo paskirtį – „procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.