- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-510-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02299-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Firma VITI“
- Atsakovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
- Ieškovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Firma VITI“ apeliacinį skundą ir atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ dėl draudžiamojo įvykio pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Firma VITI“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir ieškovė), galutinai suformulavusi reikalavimą, prašė pripažinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (toliau – ir trečiasis asmuo) sutartinių įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymą draudžiamuoju įvykiu; priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (toliau – ir atsakovė) 192 780,83 Eur draudimo išmoką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. gruodžio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. (1)-16-211 (toliau – rangos sutartis), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo įrengti ieškovės Paluknio bazėje meteorologinę sistemą. Trečiasis asmuo savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį užtikrino 2005 m. gruodžio 13 d. akcinės draudimo bendrovės „Reso Europa“ (kurios teises vėliau perėmė atsakovė) laidavimo raštu Nr. AL 003869. Draudimo sutarties galiojimo terminas, nurodytas polise – iki 2008 m. vasario 28 d., pratęstas iki 2008 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu trečiasis asmuo buvo įpareigotas per 6 mėnesius savo sąskaita Paluknio bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Telekonta“ parengtą techninį planą, tačiau šio įpareigojimo trečiasis asmuo nėra įvykdęs. Kadangi trečiasis asmuo vengė vykdyti įsipareigojimus, ieškovė 2008 m. liepos 8 d. kreipėsi į atsakovę dėl 103 760,71 Eur draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 159 357 Eur draudimo išmoką, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl būtinumo byloje taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė, kad šį klausimą yra aptaręs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje, todėl šiuo klausimu plačiai nepasisakoma. Teismas atnaujino ieškinio senaties terminą reikalavimui, reiškiamam atsakovei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje reiškiami rangovo (trečiojo asmens) atsakomybę apdraudusiai draudikei. Faktą, kad įsipareigojimų neįvykdymas yra draudiminis įvykis, pripažino Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kilo pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
6. Teismas pažymėjo, kad priteistinos draudimo išmokos dydis turi atitikti ieškovės patirtus nuostolius dėl netinkamo rangos sutarties įvykdymo. Ieškovei padarytos žalos išraiška yra trečiojo asmens darbų, kurių jis neatliko, apmokėjimas. Ieškovė turės sudaryti rangos sutartį su kitu rangovu, t. y. kaina, už kurią atliks darbus kitas rangovas, yra ieškovės patirta žala.
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas ieškovei padarytos žalos dydį, vadovavosi byloje esančia papildomos ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kokiu būdu buvo apskaičiuota objekto –meteorologinės stotelės – įrenginio rinkos kaina – 159 357,00 Eur (su PVM). Išvada, kad MicroStep-MIS prietaisų ir programinės įrangos kaina, įrengimo rinkos kaina sudaro 159 357 Eur su PVM, eksperto padaryta, remiantis įrangos gamintojo pasiūlymu bei vidiniais UAB „Elsis TS“ darbų, paslaugų, medžiagų paskaičiavimais, atsižvelgus į analogiškų darbų vertinimo patirtį ir įmonės kainų politiką, subrangos rinkos kainas analogiškuose projektuose. Tai leido teismui pripažinti, kad nurodyta kaina atitinka įrangos ir darbų, kuriuos turės užsakyti ieškovė dėl nekokybiškai atliktų trečiojo asmens darbų ištaisymo, rinkos kainas. Ekspertas taip pat nurodė, kad gamintojas All Weather, Inc. gamina prietaisus ir programinę įrangą, skirtą aviacijai, tačiau nevisiškai atitinkančią ieškovės projekte išvardintų prietaisų ir programinės įrangos reikalavimus, o gamintojas Coastal Environmental Systems, Inc. rinkoje nebeegzistuoja. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi galimybės užsakyti reikalingų darbų ir įrenginių mažesnėmis kainomis, nei nurodė ekspertas, ir vertino, kad eksperto nurodyta kaina yra reali ieškovei padaryta žala.
8. Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad draudimo išmoka negali būti priteista, esant galiojančiam ir vykdytinam teismo sprendimui, kuriuo trečiasis asmuo įpareigotas įvykdyti rangos sutartį. Kadangi nuo 2005 m. iki bylos išnagrinėjimo trečiasis asmuo nėra tinkamai įvykdęs rangos sutarties bei nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio jį tai daryti, prievolės įvykdymas natūra nėra galimas, t. y. teismo sprendimas neįvykdytinas. Teismas pripažino, kad nėra galimybės ieškovei pasiekti teismo sprendimo įvykdymą kitaip, kaip sudarant naują rangos sutartį su kitu rangovu. Ieškinys byloje reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovė yra atsakinga už neveikimą asmens, apdraudusio pas atsakovę savo atsakomybę. Konstatavus, kad įvykis (rangos sutarties neįvykdymas) draudiminis, naudos gavėjo teisė pasirinkti, ar reikalauti draudimo išmokos iš draudiko, ar reikalauti nuostolių atlyginimo iš juos padariusio asmens. Ieškovė pasirinko draudiką, todėl ji netenka teisės reikšti analogišką reikalavimą trečiajam asmeniui, kol nėra pagrindo daryti išvados, jog nėra galimybės išsiieškoti draudimo išmokos iš draudiko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovės ieškinį, galiotų du teismo sprendimai – 2012 m. liepos 3 d. sprendimas dėl trečiojo asmens įpareigojimo įdiegti meteorologinę stotelę natūra, ir sprendimas šioje byloje dėl meteorologinės stotelės įrengimo išlaidų kompensavimo. Tokioje situacijoje ieškovė galėtų nepagrįstai praturtėti trečiojo asmens sąskaita.
9.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje yra nurodęs, kad privalu išsiaiškinti, ar trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs užtikrinti aprūpinimą atsarginėmis dalimis, personalo apmokymą. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto 2021 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad į meteorologinės stotelės kainą yra įtraukta UAB „Elsis TS“ mokymų kaina (1 624 Eur su PVM), taip pat gamintojo papildoma MicroStep-MIS 9 410,50 Eur mokymų kaina. Trečiasis asmuo nėra įsipareigojęs ieškovei padengti su meteorologinės stotelės valdymu susijusius mokymus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mokymų sumas įtraukė į priteistiną žalą.
9.3. Trečiojo asmens vadovui teismai, nagrinėję ginčą, buvo skyrę baudą – 13 360 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad baudos atlieka ir kompensacinę funkciją, jei ieškinys šioje byloje būtų tenkinamas, ieškovės reikalaujami nuostoliai turėtų būti mažinami 13 360 Eur.
9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į trečiojo asmens argumentus dėl eksperto paskaičiuotos meteorologinės stotelės kainos (159 357 Eur). Ši kaina turėtų būti mažintina 13 360 Eur, kurie jau yra sumokėti ieškovei (bauda), 27 657 Eur PVM (nors šiuo atveju ieškovė turi galimybę šių išlaidų nepatirti), 6 944 Eur be PVM už maitinimo/ryšių kabelių montavimą, kadangi šie darbai yra atlikti trečiojo asmens tinkamai, UAB „Elsis TS“ 12 procentų dydžio pelno marža (antkainis) nuo MicroStep-MIS įrangos kainos, antkainis nuo lauko ir vidaus įrangos montavimo kainos, antkainis nuo pamatų (žaibosaugos, įžeminimo) montavimo, varžų matavimo, antkainis nuo projektavimo paslaugų, 3 4947,40 Eur (už papildomą serverį ir BUFR/T4/žemėlapius), UAB „Elsis TS“ mokymų kaina (1 624 Eur plius PVM), taip pat gamintojo papildoma MicroStep-MIS 9 410,50 Eur mokymų kaina.
9.5. Ekspertas (duomenys neskelbtini) savo išvadą parėmė savarankiškai iš MicroStep-MIS gauta informacija. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti medžiagą, reikalingą teismo ekspertizei, ir vadovautis duomenimis, nepateiktais jam proceso įstatymų nustatyta tvarka.
9.6. (duomenys neskelbtini), atlikdamas ekspertizę, elgėsi šališkai. 2021 m. rugpjūčio 25 d. rašte ekspertas nurodė, kad All Weather Inc. pasiūlymas nėra išsamus, todėl ekspertas nesikreipė į šį tiekėją dėl informacijos patikslinimo.
9.7. Trečiasis asmuo pateikė realias meteorologinių stotelių, kurios atitinka UAB „Telekonta“ projektą, vertes. Visuose kreipimuose dėl kainos pasiūlymo pateikimo buvo nurodyti UAB „Telekonta“ projekto sprendiniai bei prie kreipimųsi buvo pateikta UAB „Telekonta“ meteorologinės stotelės schema. Be to, pateiktas MicroStep-MIS kainos pasiūlymas (61 652 Eur) yra paremtas UAB „Telekonta“ projekto sprendiniais. Tiekėjas pripažino, kad jis jau teikė analogišką pasiūlymą trečiajam asmeniui. Taigi, neabejotina, kad ieškovės patikslintas ieškinys (192 780,83 Eur) buvo paremtas trečiojo asmens iš MicroStep-MIS gautu identišku įrangos pasiūlymu, kurį vėliau gavo trečiasis asmuo ir kurio reali vertė yra 61 652 Eur.
10. Atsakovė pateiktu pareiškimu prisideda prie trečiojo asmens apeliacinio skundo.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad:
11.1. Byloje nustačius draudiminio įvykio faktą bei patvirtinus aplinkybę, kad ieškovė neatsisakė draudimo išmokos, atsakovei tenka pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
11.2. Trečiasis asmuo 2019 m. gegužės 24 d. pirmosios instancijos teismui teikė prašymą prijungti prie bylos įmonių MicroStep-MIS, Costal Environmental Systems ir All Wether Inc pasiūlymus, kuriuose yra aiškiai nurodoma, kad minimi tiekėjų pasiūlymai apima įrangos paleidimą ir apmokymą. Trečiasis asmuo byloje išreikšta pozicija pripažino savo pareigą apmokėti ir apmokyti dirbti su įrengta meteorologine sistema paslaugas. Visi meteorologinės sistemos įrengimo pasiūlymus pateikę tiekėjai į juos įtraukė ir sistemos paleidimo, suderinimo ir darbo su sistema mokymo paslaugas, kadangi tai yra neatskiriama sistemos įrengimo paslaugos dalis. Ekspertas (duomenys neskelbtini) pagrįstai į sąmatą įtraukė darbo su meteorologine sistema susijusių mokymų paslaugą, kuri yra būtina prieš pradedant meteorologinės sistemos eksploataciją.
11.3. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai pasakyta, kad sumokėta bauda atlieka kompensacinę funkciją, tačiau nepasisakoma, kad ji yra įskaitoma į privalomos įvykdyti prievolės apimtį, dėl ko turi būti mažinamas pačios prievolės dydis.
11.4. Trečiasis asmuo, teigdamas, kad ieškovė, pirkdama įrangą iš gamintojo MicroStep-MIS, neprivalėtų mokėti PVM, klaidina teismą. Ieškovė yra PVM mokėtoja. Draudimo išmoka turi padengti visus ieškovės nuostolius, susijusius su meteorologinės sistemos įrengimu, ir negali susidaryti situacija, kuomet dėl nepagrįstai sumažintos draudimo išmokos PVM ir (ar) tiekėjo pelno maržos dydžiais, ieškovė patirtas papildomas draudimo suma nedengiamas išlaidas.
11.5. Ieškovė 2018 gegužės mėn. kreipėsi į UAB „Fima“. Jos specialistai atliko detalią esamos (netinkamos) meteorologinės įrangos analizę Aviacijos bazėje ir konstatavo, kad naujos įrangos montavimui sena įranga turi būti pilnai išmontuota. Trečiasis asmuo nepagrįstai prašo draudimo išmokos sumą mažinti naujų ryšio kabelių įrengimo darbų kaina.
11.6. T4/BUFR duomenų apdorojimo techninė ir programinė įranga yra pagrįstai įtraukta į eksperto (duomenys neskelbtini) pateiktą ekspertinę išvadą, nes be šios techninės ir programinės įrangos projekto įgyvendinti neįmanoma.
11.7. Ekspertas, pasisakydamas apklausos metu dėl tiekėjo All Weather Inc pasiūlymo, pažymėjo, kad šio gamintojo pasiūlymas neišpildytų UAB „Telekonta“ techniniame projekte nurodytų meteorologinės sistemos sprendinių. Byloje nėra pagrindo teigti, kad ekspertas (duomenys neskelbtini), vertindamas pasiūlymus, buvo šališkas.
11.8. Ekspertas (duomenys neskelbtini) nėra ir negali būti traktuojamas kaip teismo ekspertas, todėl jo veiklai nėra taikomas TEĮ 14 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kadangi jis taikytinas išimtinai tik teismo ekspertų veiklai. Ekspertas, kuriam teismas pavedė nustatyti vidutinę rinkos kainą, šio tyrimo atlikimui gali naudoti ne tik teismo pateiktą, bet ir viešai prieinamą informaciją.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl trečiojo asmens ir ieškovės naujai pateiktų įrodymų nepriėmimo
13. Trečiasis asmuo kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui UAB Auditoriaus konsultacijos 2021 m. gruodžio 8 d. rašto kopiją ir tinklapyje www.vmi.lt esančią informaciją apie mokesčių mokėtojus, kuriais grindžia apeliacinio skundo teiginius apie nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įskaičiavimą į žalos dydį.
14. Ieškovė teismui pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė trečiojo asmens 2018 m. kovo 6 d. rašto, adresuoto ieškovei, su priedais kopija. Šie dokumentai, anot ieškovės, patvirtina, kad trečiasis asmuo sutiko su pasiūlyme nurodyta pozicija dėl mokymo darbų apmokėjimo.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
16. Kaip paaiškino trečiasis asmuo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po apskųsto sprendimo priėmimo, kuriame pirmosios instancijos teismas nevertino argumentų, kad ieškovė gali nepatirti 27 657 Eur išlaidų PVM mokėjimui. Ieškovė naujų duomenų pateikimą apeliacinės instancijos teismui motyvuoja poreikiu atsikirsti į trečiojo asmens argumentus, išsakytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme baigiamosios kalbos metu.
17. Įvertinus trečiojo asmens teikiamo 2021 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) rašto ir VMI sistemoje atliktą paieškos datą matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai buvo suformuoti po apskųsto teismo sprendimo priėmimo. Tačiau trečiasis asmuo, manydamas, kad naujai teikiami įrodymai turi reikšmės šios bylos baigčiai, ir klausimą dėl ieškovės nepagrįsto reikalavimo prašyti apmokėti PVM kėlęs dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuos įrodymus turėjo ir galėjo pateikti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau tokios savo teisės nerealizavo. Negalima pripažinti, kad būtinybė teikti įrodymus iškilo kartu su apeliacinio skundo padavimu. Faktas, kad apskųstame teismo sprendime nėra pasisakyta dėl trečiojo asmens argumentų, išdėstytų baigiamosios kalbos metu, negali sąlygoti apeliacinės instancijos teismo pareigos priimti jam teikiamus naujus įrodymus. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą trečiojo asmens naujai teikiamus įrodymus.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamas UAB „Fima“ pasiūlymas jau yra byloje, todėl jo pakartotinis pateikimas yra nepagrįstas ir nepriimtinas.
19. Trečiojo asmens 2018 m. kovo 6 d. raštas dėl taikos sutarties sudarymo, teikiamas ieškovės, nėra priimamas, kadangi pripažįstama, kad ieškovė šį įrodymą galėjo pateikti anksčiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir jis neturės įtakos bylos teisingam išnagrinėjimui.
Dėl trečiojo asmens prašymo skirti pakartotinę teismo ekspertizę
20. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą skirti pakartotinę teismo ekspertizę, nurodydamas argumentus dėl byloje atliktos ekspertizės objektyvumo ir ją atlikusio eksperto (duomenys neskelbtini) nešališkumo.
21. Ieškovė, reaguodama į trečiojo asmens prašymą, pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą, kuriame prieštaravo prašymo tenkinimui.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo yra apeliacinio skundo papildymas, kurį draudžia CPK 323 straipsnis, numatantis, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tokio prašymo trečiasis asmuo nebuvo pareiškęs apeliaciniame skunde.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos dydžiui nustatyti pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs statybos darbų vertinimo ekspertizę. Gavęs trečiojo asmens prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi byloje paskyrė papildomą ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertui (duomenys neskelbtini). Atsakymus į papildomus klausimus ekspertas Vilniaus apygardos teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d. Tą pačią dieną teismo pranešimas dėl dokumentų siuntimo su eksperto raštu buvo išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims. Trečiasis asmuo, susipažinęs su papildomos ekspertizės išvadomis, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės pirmosios instancijos teisme. Trečiasis asmuo turėjo pakankamai galimybių ginti savo teises pirmosios instancijos teisme, o to nepadaręs, privalo prisiimti savo pasyvaus elgesio pasekmes.
24. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti ir patikrinti bylai reikšmingus faktus, susijusius su prašomu priteisti žalos dydžiu. Trečiojo asmens prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teismui vertintinas kaip apeliacinio skundo papildymas, todėl atsisakytina jį priimti.
25. Atsisakius priimti trečiojo asmens prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas analogiškai sprendžia ir dėl ieškovės pateikto atsiliepimo į jį.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu 2005 m. gruodžio 8 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo, vadovaudamasis UAB „Lietuvos statybų projektavimo instituto“ parengtu techniniu projektu, turėjo įrengti ieškovės Paluknio bazėje meteorologinę sistemą (projekto dalis „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“). Trečiojo asmens įsipareigojimai pagal rangos sutartį buvo užtikrinti 2005 m. gruodžio 13 d. ADB „Reso Europa“ (kurios teises vėliau perėmė atsakovė) laidavimo raštu. Trečiajam asmeniui nevykdant rangos sutarties, ieškovė kreipėsi į teismą dėl būsimų nuostolių iš atsakovės, kaip draudikės, priteisimo.
27. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovei jį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens įsipareigojimų pagal rangos sutartį neįvykdymas pripažintas draudiminiu įvykiu, paliko nepakeistą, o draudimo išmokos priteisimo klausimą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
28. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisė 159 357 Eur draudimo išmoką. Trečiasis asmuo ir atsakovė su šiuo teismo sprendimu nesutinka.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo ir šioje byloje priimamo procesinio sprendimo
29. Trečiojo asmens, pateikusio apeliacinį skundą, ir prie jo prisidėjusios atsakovės manymu, nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovės reikalavimus, galiotų du teismo sprendimai – Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas, įpareigojantis trečiąjį asmenį įdiegti meteorologinę stotelę, ir šioje byloje priimtas sprendimas dėl tokios stotelės įrengimo išlaidų kompensavimo, kas sudaro nepagrįsto ieškovės praturtėjimo prielaidas.
30. Vertindama šį argumentą, teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu įpareigojo UAB firmą „VITI“, jog 2005 m. gruodžio 8 d. sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties pagrindu per 6 (šešis) mėnesius savo sąskaita ieškovės Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1826-864/2012; teisminio proceso Nr. 2-55-3-03636-2009-4). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacines instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. birželio 16 d. pakartotinai išnagrinėjus bylą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi atsakovės AB firmos „VITI“ (nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo) prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymo tvarką netenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pateikus prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 pagal ieškovės ieškinį atsakovei AB firmai „VITI“ (nagrinėjamoje byloje trečiajam asmeniui) dėl prievolių vykdymo atnaujinimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
31. Ieškovė, kreipdamasi į teismus, savo pažeistas teises gynė dviem būdais, o būtent – prašė įpareigoti trečiąjį asmenį įvykdyti natūra įsipareigojimus, prisiimtus rangos sutartimi, bei priteisti nuostolius iš atsakovės, draudimo sutartimi garantavusios tinkamą rangos sutarties įvykdymą. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, 2014 m. birželio 16 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimui, savo prievolės ieškovei tinkamai neįvykdė, o ieškovės pasirinktas savo pažeistų teisių gynybos būdas nėra efektyvus. Situacijos nepakeitė ir trečiojo asmens vadovui taikytos sankcijos – bauda už minėto teismo sprendimo nevykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovės teisės galės būti realiai apgintos, tik tenkinus jos reikalavimą priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo tenkinimo ir jo įvykdymo atveju, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymas negalės būti tęsiamas, nes UAB „Firma VITI“ vykdymo procese dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo galės remtis žalos, priteistos šioje byloje, atlyginimo faktu.
Dėl baudos įskaičiavimo į atlygintinos žalos dydį
32. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde ginčija iš atsakovės priteistinos žalos dydį ir apeliuoja į jo sumažinimą. Anot trečiojo asmens, ieškovės reikalaujami nuostoliai turėtų būti mažinami 13 360 Eur, t. y. trečiojo asmens vadovui paskirtų baudų už Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo, įpareigojančio trečiąjį asmenį vykdyti rangos sutartį, nevykdymą.
33. Analizuojamo argumento kontekste pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos. Tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka numatyta CPK VI dalyje.
34. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, įvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
35. Byloje dalyvaujantys asmenys pripažįsta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas nėra įvykdytas. Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, trečiojo asmens vadovui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi buvo paskyręs 150 Eur baudą už sprendimo nevykdymą (civilinė byla Nr. 2-13223-535/2015). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. 2S-1228-258/2015). Vilniaus miesto apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs prašymą dėl baudos trečiajam asmeniui skyrimo, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi skyrė trečiojo asmens vadovui 1 510 Eur baudą už sprendimo nevykdymą išieškotojos (ieškovės) naudai (civilinė byla Nr. 2-29132-129/2015). Trečiajam asmeniui apskundus ir šią nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-566-258/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjo antstolio skundą ir trečiojo asmens vadovui skyrė 5 700 Eur baudą už sprendimo nevykdymą išieškotojos ieškovės naudai (civilinė byla Nr. 2VP-30889-854/2016). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-2418-661/2016). Trečiajam asmeniui ir toliau nevykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi skyrė trečiojo asmens vadovui 6 000 Eur baudą (civilinė byla Nr. 2VP-18803-861/2017). Peržiūrėjęs nutartį apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi ją paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-898-357/2017). Taigi, trečiojo asmens vadovui už Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo neįvykdymą buvo paskirta 13 210 Eur baudų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Nors trečiasis asmuo apeliaciniame skunde ir vadovaujasi cituotu kasacinio teismo išaiškinimu, tačiau, kaip matyti iš skundo motyvų, jį klaidingai interpretuoja.
37. CPK 771 straipsnio 6 dalis reglamentuoja taikytinas priverstinio pobūdžio priemones, užtikrinančias tinkamą teismo sprendimo vykdymą šio sprendimo vykdymo procese. Baudos kompensacinė paskirtis pasireiškia per išieškotojo tam tikrų nepatogumų, atsiradusių dėl laiku neįvykdyto procesinio teismo sprendimo, atlyginimą. Tačiau tai nereiškia, kad paskirta bauda turi būti įskaičiuota į materialųjį reikalavimą, kurio vykdymas yra užtikrinamas tam tikromis CPK 771 straipsnyje numatytomis priemonėmis.
38. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovei atlygintinos žalos mastas turi būti mažinamas trečiojo asmens vadovui paskirtų baudų už Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo nevykdymą dydžiu, yra nepagrįstas.
Dėl ekspertizės akto pagrįstumo
39. Iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje esančios ekspertizės išvadomis. Teismas konstatavo, kad ieškovei atsiradusi tokio dydžio žala, kokia nurodyta eksperto išvadoje, nes ieškovė turi galimybę užsakyti darbus už kainą, nurodytą eksperto išvadoje. Kritikuodami tokį sprendimą, trečiasis asmuo ir atsakovė apeliaciniame skunde rėmėsi argumentais dėl eksperto (duomenys neskelbtini) šališkumo, neteisėto duomenų, atliekant ekspertizę, rinkimo.
40. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskyrė statybos darbų vertinimo ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „ELSIS TS“ projektų vadovui (duomenys neskelbtini). Ekspertas išvadoje nurodė, kad ekspertizės atlikimo dienai meteorologinės stotelės įrengimo rinkos kaina yra 159 357 Eur.
41. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
42. Teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Trečiasis asmuo, abejojantis eksperto nešališkumu, nurodė vienintelį argumentą, kad ekspertas savarankiškai kreipėsi į MicroStep-MIS bendrovę dėl kainos pasiūlymo, o All Weather Inc pasiūlymą traktavo kaip neišsamų, todėl su šia įmone dėl informacijos patikslinimo nebendravo.
43. Teisėjų kolegija, atlikusi ekspertizės akto turinio analizę, nustatė, kad ekspertas išvadoje akcentavo, jog dėl techninio projekto programinei įrangai keliamų reikalavimų neįmanoma nustatyti vidutinės rinkos kainos, kadangi rinkoje neegzistuoja kitas gamintojas, kuris gamintų programinę įrangą, naudojant tą pačią duomenų bazės struktūrą, programavimo kalbas ir pan.; todėl rinkos kaina pateikta tik pagal MicroStep-MIS gamintojo siūlomą įrangą, kuri apima visą techniniame projekte nurodytos meteorologinės stotelės sudėtį ir atitinka ICAO reikalavimus. Atsakydamas į papildomos ekspertizės klausimus, ekspertas detaliai paaiškino, kodėl nebuvo vertinamas All Weather Inc pasiūlymas (pasiūlymas nepilnos apimties; neatitinka UAB „Telekonta“ techninio projekto). Vadinasi, ekspertizės neaiškumai dėl kreipimosi į All Weather Inc tikslingumo buvo pašalinti ekspertui atsakant į papildomos ekspertizės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti eksperto pateiktais paaiškinimais, todėl eksperto nešališkumas objektyvumo prasme nekelia abejonių.
44. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertas (duomenys neskelbtini), eksperto išvadą pagrindęs savarankiškai iš MicroStep-MIS gauta informacija, pažeidė TEĮ 14 straipsnio 3 dalį, pagal kurią teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti ar imti medžiagos, reikalingos teismo ekspertizei, bet nepateiktos jam proceso įstatymų nustatyta tvarka. Ši nuostata, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia draudimą rinkti medžiagą, susijusią su tiriamu objektu, tačiau neapima informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, rinkimo. Kaip numatyta TEĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, taikydamas tam tikrus eksperto pasirinktus tyrimo metodus, pats ekspertas gali rinkti reikalingą metodinę medžiagą, informaciją, kuri bus panaudota, vykdant teismo užduotį.
45. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo trečiojo asmens argumentus dėl eksperto šališkumo ir ekspertinės išvados trūkumų pripažinti pagrįstais ir nesivadovauti byloje esančia ekspertizės išvada.
46. Ekspertizės išvadoje nurodytos meteorologinės stotelės įrengimo kainos nepaneigia ir trečiojo asmens prašymas vadovautis MicroStep-MIS, All Weather Inc pasiūlymais, pagal kuriuos šio objekto sukūrimas kainuotų apie 60 000 Eur (MicroStep-MIS 61 652 Eur). Trečiasis asmuo, atsakovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtų bendrovių pasiūlymai buvo parengti būtent pagal UAB „Telekonta“ projektą ir buvo išsamiai įvertintas kiekvienas projekte nurodytas reikalavimas. Be to, iš byloje esančio trečiojo asmens ir MicroStep-MIS atstovų susirašinėjimo matyti, kad gamintojos pateiktas kainoraštis yra preliminarus, negalutinis.
47. UAB „Fima“ 2018 m. sausio 31 d. rašte ieškovei nurodyta, kad, remiantis patirtimi bei atsižvelgiant į projekte įvardintus meteorologinius prietaisus, sistemos įrengimo kaina būtų 55 000 – 75 000 Eur be PVM. Tačiau pažymėta, kad, norint tinkamai įvertinti kainą, reikia atlikti detalią objekto analizę, konkretizuoti darbų apimtis, išsiaiškinti esamą informaciją bei kreiptis į įrangos gamintoją dėl tikslių kainų pateikimo. UAB „Fima“ rašte nurodyta, kad jos apskaičiuota kaina yra tik preliminarioji meteorologinės sistemos įrengimo kaina.
48. Dėl minėtų priežasčių pasiūlymuose, kuriais vadovaujasi trečiasis asmuo, numatyta meteorologinės stotelės įrengimo kaina negali būti vertintina kaip teisinga, paneigianti eksperto apskaičiuotos stotelės sukūrimo vertę.
Dėl UAB „Elsis TS“ mokymų kainos įskaitymo į žalą
49. Apeliacinio skundo argumentas dėl privalomumo iš būsimų ieškovės nuostolių eliminuoti 9 410,50 Eur mokymų kainą yra nepagrįstas.
50. Siūlomos meteorologinės sistemos atitikimo techninio projekto reikalavimų, parengtų pagal Techninį projektą Ryšiai ir signalizacija, 21 punkte numatyta, kad į reikalavimus yra inkorporuoti darbai (projektavimas, demontavimas, montavimas, konsultacijos ir kt.). Ieškovės atstovas 2018 m. gegužės 2 d. elektroninių ryšių priemonėmis bendraudamas su UAB „Fima“ atstovu buvo akcentavęs būtinybę įvertinti visus projekto reikalavimus ir faktorius, galinčius turėti įtakos įrengimo kainai. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas faktas, kad meteorologinės stotelės įrengimo techniniai reikalavimai apima darbus bei mokymus, reikalingus tinkamam projekto įgyvendinimui. Svarbu paminėti ir MicroStep-MIS kainoraštį, į kurio taikymo būtinybę nagrinėjamu atveju apeliuoja trečiasis asmuo. Į galutinę pasiūlymo kainą bendrovė taip pat buvo įtraukusi ir mokymus vietoje; trečiasis asmuo šių išlaidų privalomumo neginčijo.
51. Taigi, ekspertas (duomenys neskelbtini), apskaičiuodamas ieškovės būsimas meteorologinės stotelės sistemos įsigijimo išlaidas, pagrįstai į jas įskaitė mokymų kainą.
Dėl PVM ir pelno maržos (antkainio) įskaitymo į žalos dydį
52. Kadangi ieškovės reikalavimą sukurti meteorologinę stotelę pagal UAB „Telekonta“ projektą, kaip nurodė ekspertas (duomenys neskelbtini), gali įvykdyti MicroStep-MIS bendrovė, esanti Slovakijos Respublikoje, trečiojo asmens ir atsakovės vertinimu, ieškovė, organizuodama tarptautinius viešuosius pirkimus, gali reikiamą įrangą pirkti tiesiogiai iš šios įmonės, todėl jai nereikės mokėti 27 657 Eur PVM. Ši suma turi būti išminusuota iš ieškovės būsimos žalos.
53. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis argumentas nepagrįstas. Trečiajam asmeniui neįrengus meteorologinės stotelės, ieškovė priversta organizuoti naujus viešuosius pirkimus. Byloje nėra duomenų, kas bus pripažintas viešųjų pirkimų laimėtoju, kokiomis sąlygomis ir iš kokių šaltinių ieškovė įsigis MicroStep-MIS gamintojos įrangą. Galimybė įrangą pirkti tiesiogiai iš bendrovės MicroStep-MIS, esančios Slovakijos Respublikoje (ES), yra deklaratyvi ir reiškia tik vieną iš hipotetinių perspektyvų organizuoti viešuosius pirkimus būtent tokiu būdu.
54. Mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). PVM mokėjimo sąlygos priklauso nuo šiame įstatyme įtvirtintų sąlygų ir tam tikrame sandoryje dalyvaujančių asmenų. Nagrinėjamoje byloje nesant pakankamai informacijos apie potencialius MicroStep-MIS gamintojos įrangos tiekėjus, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius subjektus, negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovės atleidimo nuo pareigos mokėti PVM.
55. Trečiasis asmuo ir atsakovė, siekdami sumažinti prašomos priteisti žalos dydį, taip pat įsitikinę, kad ieškovė, disponuodama galimybe įsigyti reikiamą įrangą tiesiogiai iš MicroStep-MIS, t. y. be tarpininkų, galės išvengti 12 proc. pelno maržos, nurodytos kaip UAB „Elsis TS“ atlygis, mokėjimo. Šiuo aspektu, kaip ir prieš tai aptartu, nurodytina, kad ieškovė, būdama biudžetine įstaiga, negali tiesiogiai sudaryti pirkimo – pardavimo sandorių su jos pasirinktais subjektais. Prekių ir paslaugų įsigijimas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, vyksta pagal viešųjų pirkimų procedūras. Nesant duomenų apie būsimos procedūros organizavimo sąlygas, pirkimuose dalyvaujančius asmenis, negalima besąlygiškai teigti, kad joje dalyvaus bei pirkimus laimės būtent MicroStep-MIS gamintoja. Taigi, ekspertas (duomenys neskelbtini), apskaičiuodamas naujos meteorologinės stotelės įrengimo kaštus, pagrįstai atsižvelgė į galimas įrangos pirkimo rizikas ir į galutinę stotelės kainą įtraukė pelno maržą.
Dėl kainos už papildomą serverį ir žemėlapius įskaitymo į žalą
56. Nesutikdami su 34 947 Eur papildomo serverio ir BUFR/T4 žemėlapio įrengimo kaina, trečiasis asmuo ir atsakovė nepateikė teismui įtikinamų tokios nuomonės argumentų.
57. Apeliacinio skundo teiginį, kad UAB „Telekonta“ projekte nėra reikalavimų, susijusių su papildomo serverio ar žemėlapio įdiegimu, paneigia meteorologinės stotelės techninio projekto duomenys, iš kurių matyti, jog viena iš būtinų meteorologinės stotelės funkcijų yra meteorologinės diagramos ir radaro vaizdų apdorojimas, rodymas, spausdinimas (T4, BURF). Trečiasis asmuo ir atsakovė neįrodinėjo eksperto (duomenys neskelbtini) paaiškinimų, duotų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad be MicroStep-MIS T4, BURF programinės įrangos negalima realizuoti UAB „Telekonta“ projekto, klaidingumo.
58. Esant išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija pritaria ieškovės pozicijai dėl pagrįsto T4, BURF duomenų apdorojimo programinės įrangos kainos įskaitymo į bendrą projekto vertę.
Dėl ryšio kabelių įrengimo darbų įskaitymo į žalą
59. Trečiasis asmuo ir atsakovė kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą atlyginti ieškovei ryšio kabelių įrengimo darbų išlaidas. Jų teigimu, trečiasis asmuo tinkamai atliko šiuos darbus, todėl įrenginėjant naują meteorologinę stotelę, naujai kloti kabelio, montuoti elektros stulpo nereikia. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pritarti tokiam teiginiui.
60. Visų pirma, trečiasis asmuo nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sumontuotų įrenginių tinkamą funkcionavimą. Be to, trečiasis asmuo nepaneigė ir byloje esančių įrodymų (UAB „Fima“ pasiūlymas, eksperto raštas dėl papildomos ekspertizės), kuriais remiantis sprendžiama dėl esamų kabelių, stulpo nesuderinamumo su MicroStep-MIS gamintojo sistemomis, būtinybės demontuoti trečiojo asmens sudėtus įrenginius.
61. Nustačius, kad trečiojo asmens sumontuota įranga negalės būti naudojama naujos meteorologinės stotelės kūrimo procese, pripažįstama ieškovės teisė į maitinimo (ryšių) kabelių montavimo darbų atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai vadovavosi byloje atliktos ekspertizės išvadomis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl trečiojo asmens apeliacinis skundas, prie kurio prisidėjo atsakovė, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, trečiajam asmeniui ir atsakovei nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei, įgijusiai teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nėra pateikusi prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.