Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė firma „VITI“, K. J., Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškimą tenkino – skolininko AB firmos „VITI“ vadovui K. J. skyrė 6000 Eur baudą už sprendimo nevykdymą išieškotojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos naudai.

7. Įvertinęs teismo sprendimo pagrindu skolininkui nustatytų įpareigojimų pobūdį, jų nevykdymo padarinius, tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2014-12-16, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, atsižvelgdamas į tai, kad 2015-11-12 ir 2016-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis už 2012-07-03 teismo sprendimo nevykdymą skolininkui jau buvo paskirtos baudos, teismas sprendė, kad AB firmos „VITI“ vadovui K. J. skirtina fiksuota 6 000 Eur bauda išieškotojos Valstybės sienos apsaugos tarnybos naudai, kuri laikytina proporcinga byloje nustatytų aplinkybių kontekste bei atitinkanti bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.1. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla dėl Nr. 2-2166-232/2016 dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo, tuo tarpu ši byla vyksta dėl teismo sprendimo nevykdymo.

9.2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-03 sprendimu konstatavo, kad pateiktas AB „Sweco Lietuva“ 2012-02-01 ekspertizės aktas turi būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, jog „įdiegta meteorologinė stotis neatitinka ICAO reikalavimų; meteorologinė stotis įrengta nesilaikant techninio projekto reikalavimų; būtina keisti visą stoties įrangą, kuri pilnai atitiktų keliamus techninio projekto reikalavimus. Posėdžio metu ekspertas nurodė, kad įvykdyti tam tikrus projektinius reikalavimus šiuo metu galima kitais technologiniais sprendimais, be to, projekte nurodyti reikalavimai yra įvykdomi ir išpildomi.

11. Suinteresuotas asmuo K. J. 2017-10-25 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašyme nurodė, kad šioje byloje nagrinėtini sudėtingi fakto klausimai, susiję su galimybe apskritai įvykdyti teismo sprendimą. Dėl šios priežasties yra tikslinga sudaryti sąlygas proceso dalyviams žodžiu išdėstyti savo poziciją, pateikti paaiškinimus, užduoti vieni kitiems klausimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paskirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalis ir 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliantas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso grindžia tuo, kad šioje byloje nagrinėtini sudėtingi fakto klausimai, susiję su galimybe apskritai įvykdyti teismo sprendimą, dėl šios priežasties yra tikslinga sudaryti sąlygas proceso dalyviams žodžiu išdėstyti savo poziciją, pateikti paaiškinimus, užduoti vieni kitiems klausimus. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ir, nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka), bylą nagrinėja iš esmės, t.y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis).

15. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių Eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

16. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, antstolio D. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-01 vykdomąjį raštą Nr. 2-1826-864/2012 dėl įpareigojimo AB firmą „VITI“ 2005-12-08 sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties Nr. (21)-16-211 pagrindu per 6 mėnesius savo sąskaita Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal AB „Telekonta“ parengtą techninį planą, išduotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimo pagrindu. Antstolis, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, ir nustatęs, kad AB firma „VITI“ nevykdo teismo įpareigojimo, 2015-02-06 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-29132-129/2015, kuri peržiūrėta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2016-05-19 nutartimi palikta nepakeista, antstolio pareiškimas patenkintas ir už Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimo nevykdymą skolininko AB firmos „VITI“ vadovui K. J. paskirta 1510 Eur bauda išieškotojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos naudai, t.y. 5 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, baudą skaičiuojant nuo 2014-12-16 iki teismo nutarties priėmimo 2015-11-12 (iš viso 302 dienos). 2016-06-07 antstolio kontoroje gautas išieškotojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštas dėl priverstinio vykdymo priemonių, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtą 1510 Eur baudą K. J. sumokėjo, tačiau nuo Vilniaus apygardos teismo 2014-06-16 nutarties įsiteisėjimo AB firma „VITI“ per 6 mėnesius tarnybos Paluknio Aviacijos bazėje pagal AB „Telekonta“ parengtą techninį planą iki šios dienos jokių veiksmų neatliko, ir prašoma imtis priverstinio vykdymo priemonių ir informuoti tarnybą apie teismo sprendimo vykdymo rezultatus. Antstolis 2016-07-04 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad AB firma „VITI“ nevykdo teismo įpareigojimo. Teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-30889-854/2016 2016-08-30 nutartimi K. J. skyrė 5 700 Eur baudą, šis sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka 2016-11-28, tačiau taip pat nepakeistas. 2017-02-09 antstolio kontoroje gautas išieškotojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštas dėl priverstinio vykdymo priemonių, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtos 5700 Eur baudos K. J. nesumokėjo, nuo Vilniaus apygardos teismo 2014-06-16 nutarties įsiteisėjimo AB firma „VITI“ per 6 mėnesius tarnybos Paluknio Aviacijos bazėje pagal AB „Telekonta“ parengtą techninį planą iki šios dienos jokių veiksmų neatliko, ir prašoma imtis priverstinio vykdymo priemonių ir informuoti tarnybą apie teismo sprendimo vykdymo rezultatus. Antstolis 2016-07-04 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad AB firma „VITI“ nevykdo teismo įpareigojimo, t. y. AB firma „VITI“ 2005-12-08 sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės dienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties Nr. (21)-16-211 pagrindu per 6 mėnesius savo sąskaita Valstybės dienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Paluknio Aviacijos bazėje neįdiegė meteorologinės sistemos pagal AB „Telekonta“ parengtą techninį planą.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko argumentas, jog įpareigojimas savo sąskaita Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal AB „Telekonta“ parengtą techninį projektą nėra išskirtinai asmeninis, todėl už įpareigojimo nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje, yra nepagrįstas, kadangi šį argumentą skolininkas buvo išdėstęs ir civilinėse bylose Nr. 2-29132-129/2015 bei Nr. 2VP-30889-854/2016, kuriose spręstas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo už to paties Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 teismo sprendimo nevykdymą, ir Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiomis nutartimis konstatuota, kad sprendime nustatytą įpareigojimą gali atlikti išimtinai tik pati AB firma „VITI“.

18. Apeliantas savo skundą grindžia aplinkybe, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-01-23 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2091-232/2017, kuriuo pripažino AB firma „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pagal 2005-12-08 rangos sutartį neįvykdymą draudiminiu įvykiu ir priteisė iš AAS „Gensidige Baltic“ Valstybės apsaugos tarnybos naudai 103 760,71 Eur. Todėl šiuo atveju, išieškotojas reikalauja ir realiai vykdyti prievolę ir atlyginti nuostolius dėl sutarties neįvykdymo, t.y. reikalauja dvigubos atsakomybės už tą patį pažeidimą. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo, kadangi šioje byloje nagrinėjamas antstolio pareiškimas, kuriuo prašoma dėl sprendimo nevykdymo paskirti baudą CPK 771 str. 6 d. pagrindu. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

19. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad šiai dienai nėra jokios galimybės įvykdyti teismo sprendimą dėl to, kad AB „Telekonta“ 2006-2007 m. rengtas projektas yra iš esmės pasenęs, neatitinka galiojančių normatyvinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko į bylą pateikti el. susirašinėjimai, kuriuose nurodyta, jog sprendimo iš tiesų negalima įvykdyti, nesudaro pagrindo išvadai dėl sprendimo vykdymo negalimumo, kadangi jokie objektyvūs duomenys bei įrodymai, pagrindžiantys šiuos skolininko teiginius, nebuvo pateikti.

20. Apeliantas atskirajame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas 6000 Eur baudą visiškai nepasisakė, kodėl skiria būtent tokio dydžio baudą ir kaip ją apskaičiavo. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

21. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Baudos dydis CPK nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, kaip matyti iš paminėtos įstatymo normos, įstatymas palieka teismui diskrecijos teisę spręsti, kokio dydžio bauda gali būti skiriama.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo sprendimo pagrindu skolininkui nustatytų įpareigojimų pobūdį, jų nevykdymo padarinius, tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2014-12-16, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, atsižvelgdamas į tai, kad 2015-11-12 ir 2016-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis už 2012-07-03 teismo sprendimo nevykdymą skolininkui jau buvo paskirtos baudos, pagrįstai paskyrė apeliantui fiksuotą 6000 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad skolininkui paskirta fiksuota 6000 Eur bauda proporcinga byloje nustatytų aplinkybių kontekste bei atitinkanti bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

23. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo reikalavimas teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti keliems mėnesiams nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, jo nenagrinėjo ir nesprendė, apeliacinės instancijos teismui šis reikalavimas pareikštas naujai. Todėl, vadovaujantis CPK 312 straipsnio norma, apeliacinės instancijos teismas šio pareiškėjo prašymo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas skirti apeliantui baudą už vykdytinos teismo nutarties nevykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.