Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės AB firmos „VITI“ vadovo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties pagal pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkės UAB firmos „VITI“ vadovui K. J. už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys byloje UAB firma „VITI“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolio D. B. kontoroje 2015-01-22 gautas išieškotojos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-22 raštas Nr. (21)-14-315 dėl sprendimo nevykdymo, kuriame nurodyta, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-01 vykdomąjį raštą teismo sprendimas neįvykdytas.

Antstolis, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad UAB firma „VITI“ nevykdo teismo įpareigojimo, 2015-02-06 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.(v.b.l.17).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Teismas šioje byloje nesiaiškino ir netyrė, kokio pobūdžio asmeninio ar ne įsipareigojimams yra priskiriamas 2012-07-03 teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas AB firmai „VITI“, dėl ko, visiškai nemotyvuotai taikė LR CPK 771 str. 5 dalies nuostatas.

2. CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz. susijusius su tėvu pareigu vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Skolininkės įpareigojimas savo sąskaita Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje.

3. Pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo ignoravo tai, kad vykdomojoje byloje yra iškeltas klausimas dėl UAB „Telekonta“ techninio projekto, pagal kurį skolininkė privalo įrengti meteorologinę stotelę, tinkamumo ir atitikimo dabartiniams pasikeitusiems ICAO normatyviniams reikalavimams. Pirmos instancijos teismas privalėjo iš esmės įvertinti visą vykdomosios bylos medžiagą tačiau to nepadarė, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas, konstatavęs, jog teismo sprendimu įtvirtintas įpareigojimas nėra išimtinai asmeninio pobūdžio, atsižvelgęs į tai, kad rangos sutartis buvo vykdoma ir techninis projektas buvo parengtas prieš beveik dešimt metų, privalėjo antstolio pareiškimą atmesti ir nurodyti antstoliui kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

4. Antstolis, gavęs išieškotojo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo ir atlikdamas CPK 771 straipsnyje nurodytus veiksmus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, prieš konstatuodamas, kad teismo sprendimas neįvykdytas, privalo, laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, pagal jam suteiktus įgaliojimus patikrinti ir nustatyti, jos teismo sprendimu skolininkui nustatytas įpareigojimas neįvykdytas ir ar aiški tokio sprendimo vykdymo tvarka. Šias aplinkybes, privalėjo vertinti ir teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo padarinius, kai skolininkas per teismo nustatytą terminą neįvykdo sprendimo, įpareigojančio jį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (CPK 771 straipsnio 5 dalis), aiškinimo ir taikymo.

Taikant CPK 771 straipsnio 5 dalį, teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014)

Apelianto teigimu, jo kaip skolininko įpareigojimas savo sąskaita Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VSAT ir AB firma „VITI“ 2005-12-08 sudarė Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutartį Nr. (21)-16-211, kurios pagrindu įsipareigojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą. Taigi AB firma „VITI“ prievolė yra kilusi iš sutarties. Byloje nustatyta, kad AB firma „VITI“ sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti buvo skirtos Europos Sąjungos lėšos. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka (17 str. 1 d.), o jos veikla reglamentuojama įstatymų. Kaip matyti iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, Europos Sąjungos lėšos skirtos meteorologinės sistemos įdiegimui AB firma „VITI“ jau yra įsisavintos, o vykdomojoje byloje duomenys tvirtina, jog sutartiniai įsipareigojimai nėra įvykdyti. Kadangi lėšos meteorologinės sistemos įdiegimui jau buvo paskirtos, o VSAT yra biudžetinė įstaiga, kurios lėšos kontroliuojamos valstybės, nėra pagrindo nesutikti su VSAT teiginiais, kad VSAT meteorologinės sistemos įdiegimui papildomų piniginių lėšų neturi ir šio sprendimo savo sąskaita įgyvendinti negali. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendime nustatytą įpareigojimą gali atlikti išimtinai tik pati AB firma „VITI“.

Sprendžiant nagrinėjamą klausimą dėl antstolio pareiškimo pagrįstumo, gali būti reikšmingas, ir skolininko elgesys nagrinėjant bylą dėl sprendimo įvykdymo galimumo. Teismas priimtu sprendimu sudarė AB firma „VITI“ galimybę per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsigaliojimo, tai yra iki 2014-12-16, įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą planą, tačiau iki šios dienos nėra jokių duomenų, kad skolininkas siekė įvykdyti teismo sprendimą, išskyrus skolininko antstoliui pateiktą pranešimą, kuriame nurodyta kad „pagal esamą techninį projektą įrengti meteorologinės sistemos nėra galimybės, nes ji vis vien neatitiks ICAO reikalavimų atsižvelgiant į pasikeitusius normatyvinius reikalavimus, t.y. techninis projektas yra pasenęs, meteorologinės sistemos, atitinkančios aviacinius reikalavimus, įrengimus pagal esamą techninį projektą dėl jo neatitikimo šiuo metu galiojančioms teisės normoms yra negalimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pagrindžiančių šiuos teiginius skolininkas nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai dėl sprendimo vykdymo negalimumo. Priešingai, bylos Nr. 2-1826-864/2012 nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė, kurią atlikus buvo pateiktos išvados, kad projektiniai reikalavimai pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą yra įvykdomi.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl baudos skolininkei skyrimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

2015-12-21 apeliantas pateikė teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2166-232/2016 (buvęs Nr. 2-6461-232/2015). Nurodo, kad iš esmės kitoje civilinėje byloje ieškovas VSAT siekia, kad jam būtų išmokėta draudimo išmoka, rangovui nevykdant įsipareigojimų ir teismo sprendimo. Teismui tenkinus ieškinį ir išmokėjus prašomą draudimo sumą, ji be abejonės turėtų būti panaudota pagal tikslinę paskirtį, t.y. meteorologinės sistemos įdiegimui. Išmokėjus draudimo sumą kreditoriui bus atlyginti nuostoliai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl kreditorius neturės pagrindo reikalauti realiai įvykdyti prievolę.

VSAT prašo apeliantės prašymą dėl civilinės bylos stabdymo netenkinti.

CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2166-232/2016 nagrinėjama byla pagal ieškovo VSAT ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo AB firma „VITI“, kurioje ieškovas prašo pripažinti AB firma „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pagal 2005-12-08 Rangos sutartį neįvykdymą draudiminiu įvykiu bei priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo VSAT naudai draudimo išmoką 103 760,71 Eur. Šioje byloje nagrinėjamas antstolio pareiškimas, kuriuo prašoma dėl sprendimo nevykdymo paskirti baudą CPK 771 str. 5 d. pagrindu. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Byloje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2014-12-16, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, todėl yra nustatyti visi pagrindai prašymo paskirti AB firma „VITI“ vadovui baudą tenkinimui. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2166-232/2016 ieškinio tenkinimo atveju įsiteisėjęs teismo sprendimas nei patvirtintų nei paneigtų šių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pagal VSAT ieškinį nustatinėjamos aplinkybės neturės prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, todėl prašymas stabdyti bylą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.